Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. LK-N-9 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam teisėtumo ir pagrįstumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalies 8 punktą – 14 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; šios bausmės, o taip pat Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė subendrintos ir T. G. paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.

Bausmės pradžia: 2013 m. liepos 30 d.

Bausmės pabaiga: 2026 m. birželio 14 d.

Nuteistasis 2/3 paskirtos bausmės atliko 2021 m. spalio 14 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Ar probacija pasieks tikslą, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Susipažinęs su nuteistojo T. G. asmens byla ir Komisijos 2025 m. sausio 15 d. nutarime išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad nuteistasis atitinka formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui – yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema. Tokiu atveju, kai nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, visais atvejais būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. T. G. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga bei sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo T. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta T. G. žema nusikalstamo elgesio rizika ar tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Pastebėtina, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2015 m. rugpjūčio 28 d, 2021 m. rugpjūčio 18 d., 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. rugsėjo 5 d., 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. gruodžio 7 d., 2024 m. birželio 17 d. ir 2024 m. gruodžio 20 d. nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš to darytina išvada, kad nuteistasis sistemiškai nededa maksimalių pastangų, siekdamas įrodyti, jog jis atitinka ne tik formalius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau išties pakeitė savo elgesį, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama nutarimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar T. G. gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atkreiptinas dėmesys, jog įvertinus nuteistojo nurodytas aplinkybes, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. G. bausmės atlikimo metu kėlė savo kvalifikaciją – 2014 m. įgijo pagrindinį išsilavinimą, 2016 m. įgijo vidurinį išsilavinimą, įgijo dvi specialybes – suvirintojo bei baldžiaus profesinę kvalifikaciją. Atsiradus galimybei, 2022 m. rugsėjo 26 d. nuteistajam leista užsiimti individualia veikla, kuri 2023 m. liepos mėn. buvo prilyginta darbinei veiklai. T. G. bausmės atlikimo metu skatintas 8 kartus, nuo 2024 m. vasario 9 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvavo prevencinėse priemonėse, baigė dvi elgesio keitimo programas. Bylos duomenimis, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis gyventų kartu su savo mama jai nuosavybes teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). T. G. palaiko gerus santykius su savo šeimos nariais, sugyventine, nepilnamete dukra, moka vienkartines įmokas jos išlaikymui, 2024 m. birželio 8 d. pervedė 200 Eur sumą. Nuteistasis pateikė dokumentus, jog 2024 m. sumokėjo vaiko išlaikymui 300 Eur. Teismas išdėstytas aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aptartos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, išleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jau galėtų laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Svarbu, kad nuteistasis siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau laisvės atėmimo vietų įstaigoje jo požiūris į darbinę veiklą ilgą laiką buvo neigiamas – 2018 m. kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą, 2018 m. gruodžio 13 d., 2019 m. kovo 30 d., 2019 m. gegužės 28 d. atsisakė vykdyti duotą nurodymą sutvarkyti bendrojo naudojimo patalpas, nenurodydamas pateisinamos priežasties, kas parodo jo turėtas neigiamas nuostatas šioje srityje. Nors iš Socialinio tyrimo išvados, skirtingai nei skunde nurodo nuteistasis, matyti, kad vieni iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, reikalaujantys tęstinių nuteistojo veiksmų, yra būtent darbo patirties stoka bei sunki materialinė padėtis dėl turimų skolų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, T. G. oficiali darbinė patirtis iki bausmės atlikimo nesiekia 4 mėnesių. Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus 2024 m. lapkričio 22 d. pažymos duomenimis, T. G. skolingas pagal patvarkymus dėl žalos išieškojimo 13 022,39 Eur (iš trečiųjų asmenų išskaičiuota 1 898,43 Eur, savanoriškai sumokėjo 166 Eur), kas neabejotinai reiškia, kad nuteistasis turi turėti aukštą darbinę motyvaciją ir siekį įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus. Pats T. G. motyvacijos dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigoje ilgą laiką nerodė, per 9 metų bausmės atlikimo laikotarpį nedirbo, nors turėjo visas galimybes kaupti darbinę patirtį, artėjant lygtinio paleidimo taikymo galimybei, pateikė prašymą užsiimti individualia veikla, kuri vėliau buvo prilyginta ir darbinei veiklai. Tokie T. G. elgesio pokyčiai, kaip minėta, vertintini teigiamai, visgi toks jo elgesys labiau susijęs ne su suvoktu poreikiu valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ją mažinant, o su tuo, kas jam asmeniškai bei teisiškai yra naudinga.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistajam nors ir atlikusiam daugiau nei du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vis dar išlieka aktualūs kriminogeninės rizikos dinaminiai veiksniai: teistumai (9); ilgalaikė kriminalinio elgesio (vagysčių, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti) istorija, po kurios padarytas labai sunkus smurtinis teisės pažeidimas; teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas (5 kartus teistas už analogiško pobūdžio teisės pažeidimus); nusikaltimai sunkėjantys. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik T. G. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, vertinant nuteistojo pokalbius su resocializacijos specialistais. Nuteistasis gali eliminuoti jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius ir taip daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas bausmės atlikimo metu taip pat nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios gali būti koreguojamos tik jo paties veiksmais. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo laikotarpiu T. G. drausmine tvarka baustas 18 kartų, taip pat ir už alkoholio vartojimą, vidinės tvarkos pažeidimą, nurodymų nevykdymą, atsisakymą dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą, masinių neramumų kėlimą niokojant įstaigos inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėjant viešąją tvarką ir nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus. Paskutinį kartą jis yra baustas 2023 m. rugpjūčio 25 d. – už draudžiamų daiktų laikymą. Akivaizdu, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pavyzdingumu nepasižymėjo. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad net įvertinus faktą, jog pastaruoju metu yra stebima labiau teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminių poveikio priemonių skaičius, jų santykis, tai, kad T. G. darė pažeidimus ne vien tik laisvės atėmimo bausmės pradžioje, o ir prieš keletą metų, rodo nepakankamą ir nestabilią jo elgesio korekciją.

Atkreiptinas dėmesys, jog T. G. anksčiau teistas 18 kartų. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos ir švelnesnės bausmės, tačiau, nepaisant taikomų švelnesnių poveikio priemonių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Nusikaltimai tyčiniai, baigti, savanaudiški. Dabartiniame teismo nuosprendyje ir interviu metu savo kaltę pripažino, gailėjosi. Teismas, be kita ko, nustatė kad nuosprendžiu aptarti nusikaltimai yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę. Visgi, minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos formuoja teismo nuomonę, įvertinant nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą bausmės atlikimo metu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nors padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimą taikyti / netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Akcentuotina, jog skunde nuteistasis dėsto deklaratyvius teiginius – nepateikia jokių naujų, visuomeninę veiklą, visapusišką pasirengimą integruotis į visuomenę patvirtinančių duomenų, kas vienareikšmiškai leistų spręsti, jog asmuo gali atlikti likusią dalį bausmės nenusikalsdamas, jo neizoliuojant nuo visuomenės. Taip pat, nors skundo nagrinėjimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcijos procesas dar nėra baigtas, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog T. G. gali gyventi socialinėje visuomenėje nenusikalsdamas.

Atkreiptinas dėmesys, jog ne tik laisvės atėmimo vietų įstaigos privalo dėti pastangas pakeisti nuteistojo asmenybę bei elgesį, bet ir pats asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, turi taip išnaudoti valstybės jam suteikiamas galimybes resocializuotis laisvės atėmimo įstaigoje, kad nekiltų abejonių dėl jo teigiamų elgesio pokyčių.

Taigi, Komisija priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto, vertino visus asmenį charakterizuojančius duomenis, tiek pastarojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad toks Komisijos sprendimas netenkina nuteistojo, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padaryta nusikalstama veika, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, galimybės adaptuotis laisvėje, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog šiuo metu pritaikius nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo institutą, būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo T. G. skundo dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. LK-N-9.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. LK-N-9 palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.