Kauno apygardos teismo nutartis

2019-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-635-919/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-04-15Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-19-491/2013Nutartis · 2013-07-08Panevėžio apygardos teismas
  3. T-67-491/2014Nutartis · 2014-12-18Panevėžio apygardos teismas
  4. 1N-129-150/2015Nutartis · 2015-06-30Lietuvos apeliacinis teismas
  5. T-241-925/2017Nutartis · 2017-04-06Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-09Kauno apygardos teismas
  7. T-693-753/2017Nutartis · 2017-10-17Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-04Lietuvos apeliacinis teismas
  9. TS-2-564/2019Nutartis · 2019-01-09Marijampolės apylinkės teismas
  10. T-10-531/2019Nutartis · 2019-03-21Panevėžio apygardos teismas
  11. TS-51-482/2019Nutartis · 2019-07-24Marijampolės apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-27Kauno apygardos teismas
  13. T-9-610/2020Nutartis · 2020-01-10Marijampolės apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-12Kauno apygardos teismas
  15. T-316-564/2020Nutartis · 2020-07-22Marijampolės apylinkės teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2020-08-24Kauno apygardos teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-10Kauno apygardos teismas
  18. Atskirasis skundasNutartis · 2022-02-15Vilniaus apygardos teismas
  19. T-1143-1046/2022Nutartis · 2022-10-12Panevėžio apylinkės teismas
  20. TS-9-1157/2025Nutartis · 2025-03-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  21. T-14-1242/2026Nutartis · 2026-01-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-27
Bylos Nr.
1S-635-919/2019
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00013-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
E. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-635-919/2019
Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00013-2009-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. (toliau – E. K.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalimis paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Užskaityta 2 m. 6 mėn. 14 d. (bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 13 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2019 m. birželio 13 d. nutarimu buvo nuspręsta netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrįsto pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi, nuteistojo E. K. skundą atmetė dėl minėto Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas sprendė, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad sudarytų pagrindą konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis E. K. skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – suteikti lygtinį paleidimą nuteistajam iš pataisos namų.

4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra atlikęs didžiąją bausmės dalį. Nors jis ir baustas 11 kartų, tačiau drausminės nuobaudos nebegalioja, o teismo nuolat akcentuojamos paskirtos nuobaudas prilygsta baudimui kelis kartus už tą pačią veiklą. Nuteistojo nuomone, jis jau yra padaręs išvadas, todėl nuolat buvo skatinamas, yra įvykdęs individualaus resocializacijos plano paskirtas priemones. Be to, nuteistasis mano, jog taikoma apykojė būtų papildoma apsaugos priemonė nuo galimo netinkamo nuteistojo elgesio ateityje.

4.2. Skunde pažymima, kad valstybei būtų didesnė nauda jeigu nereikėtų išlaikyti nuteistojo pataisos namuose. Be to, būdamas laisvėje galėtų efektyviau dengti priteistą civilinį ieškinį bei mokėti mokesčius. Nuteistasis nurodo, kad į darbą žiūri teigiamai, tai įrodo pateikta darbo pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo E. K. priimti į darbą. Pataisos namuose nedirbo, kadangi jis lankė įvairias socialinio užimtumo programas, savo energiją ir pastangas sutelkė asmeniniam tobulėjimui, darbui su savimi, kas padėjo nuteistajam pasikeisti kaip asmenybei ir suprasti tikrąsias gyvenimo vertybes.

4.3. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, jokiu būdu negali būti vertinamos sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl to, kad šios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Skundo autoriaus nuomone, skundžiama nutartimi atmetus lygtinio paleidimo teisę, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.

4.4. Skunde pabrėžiama, kad skundžiamoje nutartyje Marijampolės apylinkės teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo nurodoma, kad lygtinio paleidimo tikslas – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų skaičiaus mažinimo. Skundo autoriaus nuomone, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo E. K. elgesio laisvėje.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. K. priskirtinas ne prie žemos rizikos grupės, o prie vidutinės (53 balai). Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad po paskutinio atlikto elgesio rizikos vertinimo (2018 m. lapkričio 28 d.) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo tik 6 balais (buvo 59). Teisėjų kolegijos nuomone toks pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo sumažėjimas nėra pakankamas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog priešingai nei nurodyta skunde, Komisija ir apylinkės teismas tinkamai įvertino E. K. pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, kad ji dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

8. Pažymėtina, jog iš apygardos teismui pateiktos nuteistojo skundo nagrinėjimui medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, t. y. jis iš jam paskirtų keturių socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdė tris (nepradėjo dirbti pagal turimas specialybes), aktyviai dalyvauja elgesio pataisos ir socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais, nuo 2019 m. gegužės 22 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 10 kartų skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, po galimo lygtinio paleidimo būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, apdailininko (statybininko) ir tekintojo specialybes, turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, dengia priteistą civilinį ieškinį.

9. Apygardos teismas teigiamai vertina minėtus nuteistojo pozityvų elgesį rodančius duomenis, tačiau sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, būtina įvertinti ir bausmę atliekančio asmens dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką jo kriminogeniniams veiksniams. Šiuo atveju nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra susiję su ankstesniais nusikalstamais veiksmai (teistumų skaičius), lėšų tvarkymu ir pajamomis (nuteistasis turi vykdomųjų raštų žalai atlyginti) bei pasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai (nusikaltimas padarytas kartu su draugais). Vertindamas E. K. pažangą šiuo aspektu teismas atsižvelgia į tai, kad pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistasis atlikdamas bausmę nesilaikė nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų (11 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles), kas rodo abejotinas nuostatas į priežiūrą ir apribojimus. Nors šiuo metu nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu E. K. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis E. K. bausmę Marijampolės pataisos namuose pradėjo atlikinėti 2012 m. balandžio 19 d., paprastojoje grupėje. Nuo 2017 m. gegužės 31 d. bausmę atlikinėjo lengvosios grupės sąlygomis, tačiau 2017 m. rugsėjo 22 d. už grubų vidaus tvarkos pažeidimą buvo perkeltas atgal bausmę atlikti paprastosios grupės sąlygomis. Nuo 2019 m. gegužės 22 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taigi, šie duomenys rodo, jog nuteistasis nebuvo nuoseklus viso bausmės atlikimo metu ir ilgą laiką neišbūdavo nepažeidęs vidaus tvarkos taisyklių.

10. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tiek padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytą teisės pažeidimą atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad esamų teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu daugiau nenusikals, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

11. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam E. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialinių ryšių su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (gyveno kartu su žmona, prieš teistumą niekur nedirbo, tačiau teigia, kad būdamas laisvėje dirbo ne maisto produktų išvežiojamojoje-išnešiojamojoje prekyboje), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio E. K. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką.

12. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams keistis. Be to, pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pagrindo teigti, jog E. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. liepos 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisArūnas PaštuolisAurelijus Rauckis