- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-140-873/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46443-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- E. J., A. R.
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė, Anatolijus Svila
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. rugsėjo 9 d. sukčiavimo V. A. atžvilgiu), jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. lapkričio 2 d. sukčiavimo J. Z. atžvilgiu), jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimo M. R. atžvilgiu), jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimo G. B. atžvilgiu), jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. lapkričio 23 d. sukčiavimo S. L. atžvilgiu), jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. gruodžio 7 d. sukčiavimo V. V. T. atžvilgiu), jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. gruodžio 7 d. pasikėsinimo sukčiauti V. D. P. atžvilgiu), jam skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, pridedamų bausmių dalis nustatant lygias minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui (trims mėnesiams) ir galutinė subendrinta bausmė E. J. paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalį, E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies ir nustatyta, kad E. J. privalo nedelsiant atlikti šešis mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 3) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) per vienerius metus ir tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau kaip pusę šioje byloje priteistos turtinės žalos nukentėjusiosioms. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 7 d., 19.00 val., iki 2017 m. gruodžio 8 d., 16.45 val. (1 diena), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Nukentėjusiosios V. A. civilinis ieškinys tenkintas ir iš E. J. (solidariai su A. R.) V. A. naudai priteista 400 Eur turtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiosios J. Z. civilinis ieškinys tenkintas ir iš E. J. (solidariai su A. R.) J. Z. naudai priteista 730 Eur turtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiosios M. R. civilinis ieškinys tenkintas ir iš E. J. (solidariai su A. R.) M. R. naudai priteista 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiosios G. B. civilinis ieškinys tenkintas ir iš E. J. (solidariai su A. R.) G. B. naudai priteista 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiosios S. L. civilinis ieškinys dėl 2 400 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Nukentėjusiosios V. V. T. civilinis ieškinys dėl 2 300 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. J. nepriteista. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. R., tačiau apeliacinio skundo jis nepadavė ir dėl jo tokie skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. Skundžiamu nuosprendžiu E. J. pripažintas kaltu padaręs šešias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. E. J. ir A. R. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad jie, veikdami organizuotoje grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su G. R. (G. R.) (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi, kuris 2017 m. rugsėjo 9 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir G. R. bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 14.00 val., paskambino nukentėjusiajai V. A. į fiksuoto ryšio telefoną, melagingai prisistatė savivaldybės darbuotoju ir pranešė, kad ji mokėdama mokesčius atsiskaitė netikrais pinigais, nurodė, kad pas ją atvyks specialistas V. G., kuris specialiu aparatu patikrins jos turimus pinigus, tuo pat metu davė nurodymus A. R. ir G. R. vykti V. A. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paimti iš V. A. neva tikrintinus pinigus, po ko A. R. ir G. R., vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, A. R. pasilikus lauke stebėti aplinką, G. R. prisistatė pinigų tikrinimo ekspertu, paėmė iš nukentėjusiosios neva tikrintinus 400 Eur, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą – V. A. priklausantį turtą – 400 Eur.
1.2. Be to, E. J. ir A. R. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad jie, veikdami organizuotoje grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi, kuris 2017 m. lapkričio 2 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir G. R. bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. lapkričio 2 d., apie 14.03 val., paskambino nukentėjusiajai J. Z. į fiksuoto ryšio telefoną, melagingai pranešė, kad jai pašte išmokėta pensija netikrais pinigais, nurodė, kad pas ją atvyks pinigų tikrinimo ekspertas, tuo pat metu davė nurodymus A. R. ir G. R. vykti J. Z. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paimti neva tikrintinus pinigus, po ko A. R. ir G. R., vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, A. R. pasilikus lauke stebėti aplinką, G. R. prisistatė pinigų tikrinimo ekspertu, paėmė iš nukentėjusiosios neva tikrintinus 730 Eur, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą – J. Z. priklausantį turtą – 730 Eur.
1.3. Be to, E. J. ir A. R. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad jie turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi, kuris 2017 m. lapkričio 18 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir G. R. bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. lapkričio 18 d., apie 12.47 val., paskambino nukentėjusiajai M. R. į fiksuoto ryšio telefoną, moterišku balsu melagingai pranešė, kad ji krisdama sužalojo kitą moterį, kuriai reikalinga operacija, nukentėjusiajai pamanius, kad skambina jos anūkė, po to nukentėjusiajai skambinęs vyras prisistatė vyr. gydytoju J. P., kuris pasakė, kad sužalotos moters operacijai ir teisinių pasekmių, kilusių jos anūkei išsprendimui, reikalingi pinigai, skambinęs asmuo nurodė, kad pas ją atvyks sužalotos moters vyras, tuo pat metu davė nurodymus A. R. ir G. R. vykti M. R. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paimti pinigus neva skirtus operacijai, po ko A. R. ir G. R., vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, A. R. pasilikus lauke stebėti aplinką, G. R., prisistatęs nukentėjusios moters vyru B., paėmė iš nukentėjusiosios neva sužalotos moters operacijai ir galimų teisinių problemų išsprendimui 1 500 Eur, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą – M. R. priklausantį turtą – 1 500 Eur.
1.4. Be to, E. J. ir A. R. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad jie veikdami organizuotoje grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi, kuris 2017 m. lapkričio 18 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir G. R. bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. lapkričio 18 d., apie 13.17 val., paskambino nukentėjusiajai G. B. į fiksuoto ryšio telefoną, moterišku balsu prisistatė savivaldybės darbuotoja, melagingai pranešė, kad ji mokėdama mokesčius atsiskaitė netikrais pinigais bei nurodė, kad pas ją atvyks specialistas S. K., kuris specialiu aparatu patikrins jos turimus pinigus, tuo pat metu davė nurodymus A. R. ir G. R. vykti G. B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paimti neva tikrintinus pinigus, po ko A. R. ir G. R., vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, A. R. pasilikus lauke stebėti aplinką, G. R. paėmė iš nukentėjusiosios neva tikrintinus 1 500 Eur, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą – G. B. priklausantį turtą – 1 500 Eur.
1.5. Be to, E. J. ir A. R. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad jie, veikdami organizuotoje grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi, kuris 2017 m. lapkričio 23 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir G. R., nenustatytas asmuo, kuris 2017 m. lapkričio 23 d., apie 16.30 val., paskambino nukentėjusiajai S. L. į fiksuoto ryšio telefoną, moterišku balsu melagingai pranešė, kad ji krisdama sužalojo kitą moterį, kuriai reikalinga operacija, nukentėjusiajai pamanius, kad skambina jos dukra, po to nukentėjusiajai skambinęs vyras prisistatė vyr. gydytoju A. P., melagingai pranešė, kad jos dukra susilaužė ranką krisdama nuo laiptų ir užkabino kitą mergaitę, kuriai reikalinga skubi galvos operacija, pareikalavo iš S. L. pinigų, kurie reikalingi operacijai ir teisinių pasekmių, kilusių jos dukrai, išsprendimui, skambinęs asmuo nurodė, kad pas ją atvyks sužalotos mergaitės brolis A. S., tuo pat metu E. J. davė nurodymus A. R. ir G. R. vykti S. L. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paimti pinigus, po ko A. R. ir G. R., vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, A. R. pasilikus lauke stebėti aplinką, G. R. prisistatė sužalotos mergaitės broliu A. S., paėmė iš nukentėjusiosios 2 400 Eur, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą – S. L. priklausantį turtą – 2 400 Eur.
1.6. Be to, E. J. ir A. R. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad jie, veikdami organizuotoje grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi, kuris 2017 m. gruodžio 7 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir G. R. bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. gruodžio 7 d., apie 17.20 val., paskambino nukentėjusiajai V. V. T. į fiksuoto ryšio telefoną, prisistatė policijos darbuotoju, melagingai pranešė, kad jai pašte išmokėta pensija netikrais pinigais bei nurodė, kad pas ją atvyks specialistas A. B., kuris specialiu aparatu patikrins jos turimus pinigus, tuo pat metu davė nurodymus A. R. ir G. R. vykti V. V. T. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paimti neva tikrintinus pinigus, po ko A. R. ir G. R., vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, A. R. pasilikus lauke stebėti aplinką, G. R. prisistatė ekspertu A. B., paėmė iš nukentėjusiosios neva tikrintinus 2 310 Eur, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą – V. V. T. priklausantį turtą – 2 310 Eur.
1.7. Be to, E. J. ir A. R. nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad jie, veikdami organizuotoje grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi, kuris 2017 m. gruodžio 7 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir G. R. bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. gruodžio 7 d., apie 16.07 val., paskambino nukentėjusiajai V. D. P. į fiksuoto ryšio telefoną, prisistatė gydytoju A. K., melagingai pranešė, kad jos dukra susižalojo krisdama nuo laiptų ir užkabino kitą mergaitę, kuriai reikalinga skubi galvos operacija, pareikalavo iš V. D. P. 1 000 Eur, kurie reikalingi operacijai ir teisinių pasekmių, kilusių jos dukrai, išsprendimui, tuo pat metu davė nurodymus E. J., A. R. ir G. R. vykti V. D. P. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paimti pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes namo grįžo V. D. P. sūnus ir dėl to pokalbis nutrūko.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl 2017 m. rugsėjo 9 d. sukčiavimo V. A. atžvilgiu), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl 2017 m. lapkričio 2 d. sukčiavimo J. Z. atžvilgiu), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimo M. R. atžvilgiu), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimo G. B. atžvilgiu) ir dėl šių veikų priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį; prašo 2017 m. lapkričio 23 d. padarytą nusikalstamą veiką (sukčiavimą S. L. atžvilgiu), 2017 m. gruodžio 7 d. padarytą nusikalstamą veiką (sukčiavimą V. V. T. atžvilgiu) ir 2017 m. gruodžio 7 d. pasikėsinimą sukčiauti (V. D. P. atžvilgiu) kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką; pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad jis šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe ir veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį; taip pat prašo jam skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, susijusių su keliamais reikalavimais tiek įrodymų vertinimui, tiek apkaltinamojo nuosprendžio turiniui. Tvirtina, kad minėtų aplinkybių visuma sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.
2.2. Kaip teigia, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl 2017 m. rugsėjo 9 d. įvykdyto sukčiavimo nukentėjusiosios V. A. atžvilgiu, 2017 m. lapkričio 2 d. įvykdyto sukčiavimo nukentėjusiosios J. Z. atžvilgiu, 2017 m. lapkričio 18 d. įvykdytų sukčiavimų nukentėjusiųjų M. R. ir G. B. atžvilgiu, kadangi šių nusikaltimų jis nepadarė. Tvirtina, kad jo kaltė dėl šių sukčiavimų skundžiamame nuosprendyje buvo preziumuojama iš kitų įrodytų, vėlesnių veikų. Akcentuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis padarė minėtas nusikalstamas veikas, todėl dėl šios skundžiamo nuosprendžio dalies turi būti priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis.
2.2.1. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas dėl minėtų nusikalstamų veikų jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau nebuvo imtasi įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visą įrodomąją bylos medžiagą, įrodymus vertino fragmentiškai, selektyviai, atsiedamas juos vieną nuo kito, neteisėtai vieniems įrodymams suteikė išskirtinę, prioritetinę galią, skundžiamą nuosprendį grindė įrodymais, kurių neištyrė teisiamajame posėdyje. Apelianto teigimu, šioje nuosprendžio dalyje išdėstyti motyvai yra nepakankami ir keliantys abejonių, grindžiami vien tik prielaidomis, nors tai daryti draudžia įstatymas (BPK 301 straipsnis).
2.2.2. Nurodo, kad jo kaltė dėl minėtų keturių nusikalstamų veikų padarymo grindžiama A. R. prisipažinimu padarius visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tvirtina, kad A. R. prisipažinimas nėra pakankamas pagrindas dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo pripažinti kaltu ir jį. Pažymi, kad įtariamojo (kaltinamojo) prisipažinimu galima remtis tik grindžiant paties prisipažįstančiojo kaltę ir tik tada, jeigu toks prisipažinimas pagrįstas kitais byloje surinktais įrodymais. Pasak apelianto, A. R. parodymai ir prisipažinimas yra bendro pobūdžio. Atkreipia dėmesį, kad A. R. negalėjo nurodyti jokių konkrečių detalių apie įvykdytus sukčiavimus, negalėjo nurodyti nei nusikalstamų veikų padarymo vietos, nei konkretaus laiko, nei kiek konkrečiai pinigų neva buvo paimta iš nukentėjusiųjų. Pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu A. R. parodė, kad dėl spaudimo „pasiėmė“ kažkuriuos epizodus, panašius, į kuriuos jie važiuodavo. Apelianto teigimu, A. R. parodymai dėl jų nekonkretumo bei abstraktumo negali būti laikomi patikimais.
2.2.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį dėl minėtų keturių veikų grindė ir G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pažymi, kad G. R. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, jis nebuvo kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje, teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklaustas, jo parodymai netgi nebuvo perskaityti. Be to, pirmosios instancijos teismas G. R. įvardijo nustatomojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje, kuo iš esmės pripažino, jog G. R. taip pat padarė visas šioje baudžiamojoje byloje nagrinėtas nusikalstamas veikas, nors net nebuvo teisiamas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas ne tik grubiai pažeidė BPK 301 straipsnio nuostatas, bet ir nekaltumo prezumpciją.
2.2.4. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje turėjo aiškiai nurodyti, kokie konkrečiai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 9 d., 2017 m. lapkričio 2 d. bei 18 d. jam iš tiesų paskambino koks nors nenustatytas asmuo ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, dėl ko jis tam asmeniui perdavė A. R. ir G. R. kontaktinį telefono numerį. Akcentuoja, kad byloje nėra jo mobiliojo ryšio telefoninių kontaktų išklotinių 2017 m. rugsėjo 9 d., 2017 m. lapkričio 2 d. bei 18 d., be to, skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta jokių įrodymų, patvirtinančių minėtas faktines aplinkybes, todėl jos laikytinos tik prielaidomis.
2.2.5. Pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje jo kaltė dėl 2017 m. rugsėjo 9 d. sukčiavimo V. A. atžvilgiu grindžiama 2017 m. gruodžio 6 d. jo rašyta žinute „ka ir uz ka nusipirkt;) judesys bud gera, bazaro nėra, kiek judu situos du tris menesius, nieks nesiskundė, max 3 sugrybavimai būdavo ir tai del blogai susiklosciuziu aplinkybių“. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad minėta SMS žinutė akivaizdžiai paneigia jo parodymus, jog tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis vykdė tik nuo 2017 m. lapkričio 23 d. Akcentuoja, kad šioje byloje buvo svarbu nustatyti ne tai, ar jis apskritai užsiimdavo panašaus pobūdžio veikomis, o tai, kad padarė konkretų nusikaltimą. Atkreipia dėmesį, kad vis tik skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kaip minėta SMS žinutė pagrindžia jo kaltę konkrečiai dėl 2017 m. rugsėjo 9 d. įvykdyto sukčiavimo V. A. atžvilgiu.
2.2.6. Kaip teigia, skundžiamame nuosprendyje dėl 2017 m. lapkričio 2 d. sukčiavimo J. Z. atžvilgiu ir 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimo M. R. atžvilgiu apskritai nenurodyti jokie įrodymai, kurių pagrindu teismas grindė jo kaltę.
2.2.7. Pasak apelianto, nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad SMS žinutės (t. 5, b. 1. 42–43, 63–64) patvirtina, jog G. B. atžvilgiu 2017 m. lapkričio 18 d. buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau teismo minimos SMS žinutės yra rašytos 2017 m. gruodžio 6 d., o ne 2017 m. lapkričio 18 d. Akcentuoja, kad minėtos SMS žinutės nepatvirtina jo kaltės dėl aptariamo nusikaltimo padarymo, pirmosios instancijos teismas dirbtinai mėgina jį susieti su šia konkrečia nusikalstama veika.
2.2.8. Nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismo vertinimu G. R. telefone rastas 2017 m. lapkričio 20 d. susirašinėjimas patvirtina, jog jis kartu su kitais asmenimis sukčiavo G. B. atžvilgiu (naudota ta pati išgalvota „schema“, to paties išgalvoto pareigūno vardas ir pavardė), tačiau ši išvada yra tik prielaida, o ne kaltės įrodymas. Pažymi, kad tokia „schema“ yra tipinė visose analogiško pobūdžio nusikalstamose veikose ir niekaip nepagrindžia nei G. R., nei jo kaltės dėl minėto nusikaltimo padarymo. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad analogiškos veikos padarymo būdas, netgi padarytas tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį kaltu dėl konkretaus nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78/2011).
2.2.9. Kaip teigia, jis prisipažino dalyvavęs jam inkriminuotose sukčiavimuose 2017 m. lapkričio 23 d. – S. L. atžvilgiu ir 2017 m. gruodžio 7 d. – V.V. T. bei V. D. P. atžvilgiu, tačiau šios įrodytos nusikalstamos veikos negali būti pagrindu pripažinti jį kaltu ir dėl kažkieno ankščiau padarytų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų.
2.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nustatė BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojantį požymį – sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuoti būtinieji organizuotos grupės požymiai, dėl ko netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
2.3.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo atidžiai išanalizuoti organizuotos grupės požymį, pateikti išsamius motyvus, pagrindžiančius organizuotos grupės buvimą, nustatyti visus būtinus organizuotos grupės požymius, nurodyti, kuo konkrečiai pasireiškė jo dalyvavimas organizuotoje grupėje, tačiau to nepadarė. Tvirtina, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje net nėra užsiminta apie jo ir kitų grupės narių išankstinį susitarimą daryti kelias nesunkias nusikalstamas veikas, nors tai būtinas organizuotos grupės požymis. Kaip teigia, skundžiamame nuosprendyje taip pat nėra nustatyti ir kiti organizuotos grupės požymiai – planavimas, pasiskirstymas vaidmenimis. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, nei kada ir kaip tariamos organizuotos grupės nariai susitarė daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nei kada ir kaip aptarė šių nusikaltimų padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, kada ir kaip susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės ir kitų aplinkybių, būtinų organizuotos grupės požymiui konstatuoti. Kaip teigia, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių duomenų, kurie pagrįstų kažkokį aukštesnį organizuotumo lygį, būdingą būtent organizuotai grupei. Pasak apelianto, šios bylos kontekste svarbu tai, kad vien vaidmenų pasiskirstymo šiuo atveju nepakanka konstatuoti, jog buvo veikiama organizuotoje grupėje. Nurodo, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie suponuotų išvadą, jog jis būtų tapatinęsis su dalyvavimu organizuotos grupės ar netgi kelių organizuotų grupių veikloje ar bent bendrais bruožais suvokęs priklausąs tokioms grupėms ir laikęs save tokių grupių nariu.
2.3.2. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl bendrininkų grupės ir organizuotos grupės atskyrimo, apsiribojo tik deklaratyvia išvada, kad „suburtos grupės veikla buvo intensyvi, jos narius siejo tvirti, netrumpalaikiai ryšiai, grupės narių bendri veiksmai buvo gerai suplanuoti ir suderinti, kiekvieno grupės nario jam paskirto vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams realizuoti“. Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, 2K-200-1073/2019, 2K-6-1073/2020, 2K-297-942/2017, 2K-160-303/2018, 2K-178-303-2019, 2K-21-719/2019.
2.3.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš tuometinių Marijampolės ir Alytaus pataisos namų, atlikdami bausmę pataisos įstaigoje, galėjo realizuoti savo nusikalstamą sumanymą tik suderinę veiksmus su laisvėje esančiu E. J., jie kiekvienu konkrečiu atveju duodavo E. J. nurodymus, kokius konkrečius veiksmus atlikti konkrečių nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nurodo, kad minėtos teismo išvados yra jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstos prielaidos. Atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad Marijampolės ir Alytaus pataisos namuose buvo sukurtos organizuotos grupės, tačiau nenurodė, kokiais duomenimis grindžiama minėta išvada. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie jo nuolatinius ryšius su tam tikrais asmenimis iš Marijampolės ir Alytaus pataisos namų, kurie koordinuotų jo ar A. R. bei G. R. veiklą, duotų nurodymus dėl kiekvienos konkrečios šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos. Akcentuoja, kad byloje iki 2017 m. gruodžio 6 d. ne tik nėra užfiksuotų jo pokalbių su tais pačiais asmenimis iš nurodytų įkalinimų įstaigų, kurie neva būtų davę kokius nors nurodymus, bet net nėra jo telefono kontaktų išklotinių, iš kurių matytųsi, jog jis iki nurodytos datos būtų kontaktavęs su tokiais asmenimis. Teigia, jog pagal teismų praktiką nesant nustatytų ryšių su tapačiais asmenimis iš įkalinimo įstaigų organizuotos grupės ar netgi kelių grupių požymis negali būti konstatuojamas.
2.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai veikas kvalifikavo kaip pavienius nusikaltimus, o ne kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.
2.4.1. Kaip teigia, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti aiškius motyvus, kodėl kiekviena nusikalstama veika, dėl kurios padarymo jį pripažino kaltu, atitinka konkrečios nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, sudėtį, kodėl visas septynias nusikalstamas veikas teismas laiko pavienėmis, atskiromis nusikalstamomis veikomis, tačiau to nepadarė. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė nusikalstamų veikų pripažinimo ar nepripažinimo tęstinėmis taisyklių. Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-412/2007, 2K-P-267/2011, 2K-P-31-788/2021, 2K-112-788/2015, 2K-250- 699/2016, 2K-192-788/ 2017, 2K-170-495/2023.
2.4.2. Pažymi, kad nusikaltimai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas pripažino jį kaltu, buvo padaryti per trumpą laiką, kai kurie net tą pačią dieną, sukčiavimo schema buvo analogiška visais atvejais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu, analizuojamu atveju buvo vienas tikslas – išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių senyvo amžiaus žmonių, taip pat buvo veikiama bendra tyčia. Teigia, jog pagal teismų praktiką aplinkybė, kad buvo siekiama apgaule gauti turtinę naudą ne iš to paties šaltinio, nepaneigia veikos tęstinumo požymio. Pasak nuteistojo, akivaizdu, jog teismui neginčytinai nustačius, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jos turėjo būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika.
2.5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šioje byloje būtų buvę nepateisinamų delsimų, kurie būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė prašė teismo, atsižvelgiant į ilgą baudžiamojo proceso trukmę, jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir atidėti visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
2.5.1. Kaip teigia, baudžiamasis procesas šioje byloje ne dėl jo kaltės užsitęsė nepateisinamai ilgą laiką. Nurodo, kad jis buvo sulaikytas, jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, pirmą kartą apklaustas įtariamuoju ne 2018 m. rugpjūčio 8 d., kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o 2017 m. gruodžio 8 d. Tvirtina, kad jo atžvilgiu būtent nuo 2017 m. gruodžio 8 d. turi būti skaičiuojama proceso trukmė šioje baudžiamojoje byloje. Pažymi, kad kaltinamasis aktas šioje byloje buvo surašytas tik 2021 m. gegužės 14 d., vien ikiteisminis tyrimas šioje byloje tęsėsi trejus su puse metų. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, aptariama byla nėra nei sudėtinga, nei itin didelės apimties, joje, kaip matyti, buvo tiriamos vos septynios ganėtinai paprastos nusikalstamos veikos, byla į teismą perduota vos 8 tomų. Nurodo, kad visi svarbiausi ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. nukentėjusiųjų apklausos, parodymai atpažinti iš nuotraukų, įtariamųjų apklausos, buvo atlikti pirmaisiais ikiteisminio tyrimo mėnesiais. Vėliau būdavo atliekami pavieniai veiksmai arba ilgą laiką neatliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. ikiteisminio tyrimo terminas iš viso nebuvo pratęstas. Pasak nuteistojo, aplinkybė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo paskelbta vieno iš įtariamųjų – G. R., paieška, neįrodo, jog jo atžvilgiu proceso trukmė nebuvo per ilga. Akcentuoja, kad proceso trukmė turi būti vertinama kiekvieno konkretaus asmens atžvilgiu. Dar daugiau, kaip jau minėta, kaltinamasis aktas byloje buvo surašytas 2021 m. gegužės 14 d., o byla pirmosios instancijos teisme gauta 2021 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje nurodant, kad posėdžio data, atsižvelgiant į karantiną, bus nustatyta atskira teisėjo rezoliucija. Antrasis karantinas Lietuvoje tęsėsi dar dvylika dienų po šios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo, t. y. iki 2021 m. liepos 1 d., tačiau pirmasis teismo posėdis šioje byloje buvo paskirtas tik 2022 m. gegužės 4 d. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. vasario 8 d. nebuvo paskirtas nė vienas teisiamasis posėdis. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai turi būti laikoma nepateisinamu delsimu.
2.5.2. Pažymi, kad baudžiamojo proceso trukmė nagrinėjamu atveju nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (ilgiau nei šešeri metai) nesuderinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teise į įmanomai trumpiausią bylos procesą, kas sudarė pagrindą šioje byloje jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymi, kad teismų praktikoje nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė ir netikrumas dėl baudžiamojo proceso baigties laikoma bausmės skyrimui teisiškai reikšminga aplinkybe, į kurią teismas privalo atsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-192/2011, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-8-788/2018).
Šalies argumentai
2.5.3. Apelianto teigimu, esamoje situacijoje pirmosios instancijos teismo paskirtas dalinis realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas pažeidžia teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių tikslui pasiekti, prieštarauja teisingumo principui, yra vien formalus ir neatitinka bausmei keliamų tikslų, priešingai – iš esmės įgyvendina tik vieną bausmės tikslą – nubaudimą, kuris šioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Nurodo, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes bei nustačius, jog jis vis tik padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, yra pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
2.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu nepritaikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų. Pažymi, kad nusikaltimai, už kuriuos jis buvo nuteistas skundžiamu Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu, buvo padaryti 2017 m. rugsėjo 9 d., 2017 m. lapkričio 2 d., 2017 m. lapkričio 18 d., 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. Atkreipia dėmesį, kad jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams šešiems mėnesiams. Kaip teigia, abi šias bausmes jis visiškai atlikęs, tačiau vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, net ir tais atvejais, kai asmuo yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir į bausmės laiką įskaityti atliktas bausmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2K-3-788/2022). Nuteistojo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, buvo įvykdyti ankščiau negu buvo priimti šie anksčiau paminėti 2019 m. gegužės 29 d. ir 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiai, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis ir į bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal minėtus ankstesnius nuosprendžius.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis E. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė su apeliacinio skundo argumentais dėl neįrodytos apelianto kaltės nesutiko, nurodė, jog skundžiamame nuosprendyje išvados dėl jo kaltės padarius keturias ginčijamas nusikalstamas veikas pagrįstos netiesioginiais įrodymais. Prokurorė taip pat sutiko, jog veikos galėtų būti kvalifikuotos kaip tęstinė veika. Nurodė, jog tokiu atveju, jei būtų pripažinta, jog padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, išsispręstų ir apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl organizuotos grupės. Prokurorė pritarė apeliacinio skundo teiginiui, jog tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis nagrinėjimas buvo užsitęsę, nurodė, jog praėję šešeri metai yra ilgas laikas, pažeidžiamas nuteistojo lūkestis, kad byla bus išnagrinėta per protingą laiką. Taip pat prokurorė pažymėjo jauną apelianto amžių, aplinkybę, kad skiriant bausmę teistumas jam buvo išnykęs, nurodė, kad nuteistajam galėjo būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nuteistojo A. R. gynėjas pritarė apeliacinio skundo reikalavimui veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą. Nuteistasis A. R. sutiko su savo gynėjo pozicija.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo E. J. skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
4. Apeliaciniame skunde ginčijamas E. J. nuteisimas už keturias nusikalstamas veikas: 2017 m. rugsėjo 9 d. sukčiavimą nukentėjusiosios V. A. atžvilgiu, 2017 m. lapkričio 2 d. sukčiavimą nukentėjusiosios J. Z. atžvilgiu, 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimus nukentėjusiųjų M. R. ir G. B. atžvilgiu, tvirtinama, kad šių nusikaltimų apeliantas nepadarė. 2017 m. lapkričio 23 d. sukčiavimą S. L. atžvilgiu, 2017 m. gruodžio 7 d. sukčiavimą V. V. T. atžvilgiu ir 2017 m. gruodžio 7 d. pasikėsinimą sukčiauti V. D. P. atžvilgiu apeliantas prašo vertinti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog apeliantas šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe, prašo veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme. Nuteistasis prašo skirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius. Teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl 2017 m. rugsėjo 9 d., 2017 m. lapkričio 2 d., 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimų
5. Nuteistasis E. J. neginčija, jog yra pagrįstai pripažintas kaltu dėl sukčiavimų S. L., V. V. T., V. D. P. atžvilgiu, dėl keturių pirmųjų iš inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltę neigia. Teisėjų kolegija patikrina skundžiamo nuosprendžio išvadų dėl apelianto kaltės padarius visus iš septynių jam inkriminuotų epizodų.
6. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklaustas pirmosios instancijos teisme E. J. paaiškino, jog pripažįsta sukčiavimus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog 2017 m. rudenį, galimai lapkričio mėn., jam paskambino iš nepažįstamo telefono numerio, kaip vėliau sužinojo, žmogus iš kalėjimo ir pasiūlė lengvai užsidirbti pinigų, pasakė, kad užsiima sukčiavimais. Jis pats nenorėjo to daryti, pasiūlė G. (R.). Teigė, jog tą dieną (galimai 2017 m. lapkričio 23 d., tikslios datos neprisimena) ir buvo pirmasis epizodas, jam atsiuntė adresą (duomenys neskelbtini), jis adresą persiuntė G. R., šis nuvažiavo ir įvykdė nusikaltimą. Su G. R. susitiko kitą dieną, šis padavė jam 100 Eur. Po poros savaičių jam vėl paskambino, paklausė, ar jis nori užsidirbti, jis persiuntė kontaktą G. R.. Paskui jis Šeškinėje susitiko su G. R., kuris atvažiavo su A. (R.), G. R. jam padavė pinigus. Tas žmogus, kuris skambino iš kalėjimo, po to jam pasakė, kad paimtų iš G. R. pinigus, nuvežtų, paduotų kažkokiam žmogui. Jis prie „Ikėjos“ susitiko su moterimi, jai padavė pinigus, grįžtančius juos sulaikė. Teigė, jog tik tada sužinojo apie tai, kad jie (A. ir G. R.) tą pačią dieną buvo dar vienu adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sulaikymo dieną (2017 m. gruodžio 7 d.) už epizodus (duomenys neskelbtini) ir, kaip paskui sužinojo, (duomenys neskelbtini), jis gavo 200 Eur (t. 10, b. l. 20–23). Ikiteisminio tyrimo metu, nuteistajam įteikus pranešimą apie įtarimą dėl 2017 m. gruodžio 7 d. sukčiavimo iš V. V. T., savo kaltę pripažino, paaiškino, jog 2017 m. gruodžio 7 d., apie 16.00 val., jam paskambino vyras, pasakė, kad iš įkalinimo įstaigos, pasiūlė užsidirbti pinigų sukčiavimo būdu. Nurodė, kad šiuo metu yra viliojami pinigai ir jam pačiam ar jo surastam kitam žmogui reikia nuvažiuoti ir paimti pinigus, vėliau pinigus perduoti kitam asmeniui. Jis nusprendė pasiūlyti G. R., šiam paskambino, pasiūlė, po to paskambino minėtam vyrui, jam perdavė G. R. telefono numerį. Po 20 minučių jam vėl paskambino tas pats vyras, pasakė, kad jo draugas jau paėmė pinigus, nurodė su G. R. susitikti, kad jam (E. J.) perduotų pinigus. Jis, paskambinęs G. R., susitarė susitikti Šeškinėje, atvykęs pamatė, jog G. R. buvo su A. (R.). Jiems susitikus, vėl paskambino tas pats vyras, pasakė, kad pinigus reikia nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir perduoti asmeniui, nurodė, jog G. (R.) jau paėmė savo dalį, jam nurodė paimti 200 Eur. G. R. jam perdavė pinigus. Kiek pinigų buvo, neskaičiavo, sau pasiėmė 200 Eur. Išsikvietė taksi, kuriuo važiavo trise. Bevažiuojant taksi, paskambinęs vyras pasakė, kad turės atiduoti pinigus moteriai, jai reikės pasakyti, kad tai nuo A.. Jis perdavė pinigus, o kai sugrįžo prie taksi automobilio, juos sulaikė. Nurodė, kad tokio pobūdžio nusikaltimą darė pirmą kartą, teigė, jog jam skambinęs vyras atsiuntė žinutę, jog G. R. turi važiuoti paimti pinigus (duomenys neskelbtini), o apie tai, jog pinigai buvo išvilioti iš asmens (duomenys neskelbtini), sužinojo tik iš pranešimo apie įtarimą (t. 6, b. l. 174–175). Įteikus pranešimą apie įtarimą dėl septynių nusikalstamų veikų (be kita ko, dėl 2017 m. rugsėjo 9 d. sukčiavimo), 2018 m. rugpjūčio 8 d. apklausos metu E. J. parodymus duoti atsisakė (t. 6, b. l. 180). Iš išdėstyto matyti, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme aiškino, jog pasiūlymą dalyvauti sukčiavimuose jis gavo tą pačią dieną, kai ir buvo apgauta nukentėjusioji S. L. (2017 m. lapkričio 23 d.), po to vėl dalyvavimo sukčiavimuose dieną, kai buvo sulaikytas (2017 m. gruodžio 7 d.), tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu laikėsi pozicijos, jog tokio pobūdžio nusikaltimą darė pirmą kartą ir tą pačią dieną (2017 m. gruodžio 7 d.) buvo sulaikytas, taigi, jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo parodymai dėl įsitraukimo į sukčiavimų vykdymą neatitiko kitų asmenų parodymų, patvirtintų ir bylos duomenų visuma.
7. Nuteistasis A. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, detaliai epizodų neatsimena, gali paaiškinti, kaip vykdavo veika, suderinta iš kalėjimų. Nurodė, kad dėl nusikaltimų nebuvo konkretaus susitarimo, esant variantui, tarkim, antrai–trečiai valandai, atėjus antrai valandai jam paskambindavo, niekada nežinojo, kada bus. Parodė, jog jie su G. R. patys spręsdavo, kas eis į butą, o kas sėdės mašinoje, kiek prisimena, visada eidavo G. R.. Koks vaidmuo, kokia istorija tą kartą, jis sužinodavo, kai papasakodavo sugrįžęs G. R.. G. R. eidavo į butą pinigų, o jis mašinoje stebėdavo aplinką, kad neatvažiuotų policija. Galimai tai jis įtraukė G. R. į šią veiklą. Atsiųsdavo adresą ir jie su G. R. vykdavo, o su E. (J.) susitikdavo jau paskui ir dalindavosi pinigus. E. padalindavo pinigus, ar pinigus jiems skambinusiam vyrui paduodavo, ar siųsdavo, jis nežino. E. J. ne visada pasakydavo, ką daryti, tai pranešdavo ir paskambinęs vyras. Jam atrodo, kad E. buvo tarpininkas, nes nurodymus duodavo skambinęs iš kalėjimo vyras. Teisiamajame posėdyje perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nuteistasis A. R. juos patvirtino (t. 9, b. l. 124–129). 2017 m. gruodžio 8 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. R., jam įteikus pranešimą apie įtarimą dėl 2017 m. gruodžio 7 d. sukčiavimo iš V. V. T., parodė ir tai, kad jie (su E. J. ir G. R.) veikė pagal tą pačią schemą. Jam skambindavo arba E. J., arba vyras iš įkalinimo įstaigos (telefono numerio paskutiniai skaičiai – 7755), kuris jo telefono numerį gavo iš E. J., jis su G. R. važiuodavo išvilioti pinigus iš asmenų, pas žmones eidavo G. R. (t. 7, b. l. 111–112). 2018 m. rugpjūčio 1 d. apklausos metu A. R. paaiškino, kad praėjusių metų (2017 m.) rudenį ar žiemą E. J. jam ir G. R. pasiūlė daryti nusikaltimus, vadinamus „alio, mama“, paaiškino, kad reikės eiti pas apgautus žmones paimti pinigų, jie suprato, jog reikės dirbti „kojomis“. Tokiu būdu yra dalyvavęs apie dešimtyje nusikaltimų. Paprastai jam telefonu skambindavo ar rašydavo žinutes E. J., kurio numeriai keitėsi, pranešdavo adresą. Jis su G. R. išsikviesdavo taksi. Atvažiavus nurodytu adresu, jam telefonu skambindavo kitas žmogus, apie kurį yra girdėjęs, kad „iš zonos“. Su žmogumi kalbėdavo G. R., po ko eidavo paimti pinigų, jis likdavo taksi, stebėdavo, kad neatvažiuotų policija. Nei jam, nei G. R. žmogus „iš zonos“ nesakydavo, kiek nukentėję turi perduoti pinigų. Kai G. R. grįždavo, jis paskambindavo E. J., važiuodavo į sutartą vietą, ten G. R. atiduodavo paimtus iš žmonių pinigus E. J., kuris jiems atskaičiuodavo dalį, būdavo nuo 100 iki 200 Eur, kuriuos jie pasidalindavo per pusę, kartu išleisdavo. E. J. nesakė, kam perduodavo likusius pinigus (t. 7, b. l. 118–119). A. R. 2017 m. gruodžio 7 d. nuoširdaus prisipažinimo duomenimis, jis kartu su savo broliu G. ir draugu E. įvykdė ne mažiau kaip 10 sukčiavimų, kurių metu jo brolis apsimesdavo policijos pareigūnu, užeidavo į iš anksto nurodytus butus ir iš apgautų senukų išviliodavo pinigus. Jis tuo metu stebėdavo aplinką ir žiūrėdavo, ar nėra pareigūnų. E. bendraudavo su žmonėmis iš kalinimo įstaigų, jie nurodydavo adresus, kuriais jis su broliu turėjo važiuoti. Žmonės iš kalinimo įstaigų skambindavo ir jam, telefonu, kurio numerio pabaiga – 7755. Vakar (2017 m. gruodžio 6 d.) jis su broliu paėmė daugiau nei 1 000. Adresų šiuo metu neatsimena, visus adresus pabandys atsiminti (t. 7, b. l. 100). Įvertinusi išdėstytus A. R. parodymus ir sugretinusi juos su minėtais apelianto parodymais, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistieji skirtingai nupasakojo vykdytos bendros nusikalstamos veiklos aplinkybes. Apeliantas iš esmės neigė bet kokį savo ryšį su pirmaisiais keturiais sukčiavimų epizodais, tuo tarpu A. R. apie susitarimą su E. J. ir G. R. vykdyti sukčiavimus „alio, mama“ ikiteisminio tyrimo metu davė gana išsamius parodymus, juos patvirtino teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas savo išvadas pagrįstai darė remdamasis ne atskirais įrodymais, o išanalizavęs tiek teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus, t. y. ne tik, kaip teigia apeliantas, nuteistojo A. R. parodymus, bet ir paties nuteistojo, nukentėjusiųjų parodymus, taip pat rašytinius bylos duomenis (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, atpažinimų protokolus ir kt.), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės.
8. Atliekant dalinį įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme byloje esantiems kitiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis) perskaityti G. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2017 m. gruodžio 8 d. apklausos duomenimis, G. R., be kita ko, parodė, kad sukčiauja ir apgaudinėja žmones apie mėnesį. Nusikalstamas veikas daro kartu su A. R. ir E. J.. Nurodymus gauna iš vyro, kuris jiems skambina, pasako adresus asmenų, iš kurių jie turi išvilioti pinigus. Gavę adresą, jie su A. R. taksi važiuoja nurodytu adresu. Jis eina į butą. Vyras, kuris skambina, pasako, kuo turėtų prisistatyti ir ką sakyti žmonėms (t. 6, b. l. 10–11). 2018 m. rugpjūčio 31 d. apklausos duomenimis, G. R. paaiškino, kad 2017 m. vasaros pabaigoje jam A. R. pasiūlė daryti nusikaltimus, nurodė, jog abu turės dirbti „kojomis“, t. y. ateiti pas žmones į namus, apsimetę kitais, paimti pinigus. A. R. šį darbą pasiūlė E. J.. Jis nežino, kaip tiksliai būdavo apgaunami žmonės, bet atėjęs į jų namus matydavo, jog kalba telefonu. Jis, atėjęs pas žmogų į namus, paprastai sakydavo, kad yra pareigūnas, kuris turi patikrinti padirbtus pinigus. Tokiu būdu Vilniaus mieste yra apgavęs iki dešimties žmonių. Adresus jam pasakydavo paskambinęs nepažįstamas vyras, tuo tikslu jie su A. R. turėjo seno modelio telefoną „Nokia“ (t. 8, b. l. 42–43). Teisėjų kolegija į išdėstytus parodymus atsižvelgia, formuodamasi vidinį įsitikinimą dėl kitų baudžiamosios bylos duomenų, be kita ko, apelianto parodymų, patikimumo. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nesant galimybės G. R. apklausti teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas šio asmens parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, galėjo perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau jo apklausų protokolus įrodymų tyrimo metu tik išvardijo. Tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės grindė ir įtariamojo G. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą, G. R. apklausų protokolai buvo paskelbti juos perskaitant, tuo nuteistojo skunde akcentuojamas įrodymų tyrimo pažeidimas buvo ištaisytas. Aptarusi išdėstytą, teisėjų kolegija vertina, jog be A. R. parodymų, sutampančių su G. R. parodymų turiniu, pirmosios instancijos teismo išvadas, jog apeliantas įvykdė ne tik tris sukčiavimus, kaip jis pats teigia, patvirtina ir kiti įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenimis, užfiksuotas E. J. susižinojimas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Protokolo duomenimis, be kita ko, 2017 m. gruodžio 6 d., 0.00.58 val., užfiksuotas skambutis E. J. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio metu pašnekovai tariasi rytoj 10 pajudėt, sako, kad šiandien pajudėjo, pinigus per terminalą išsiuntė žmogui į sąskaitą, į Alytaus pataisos namus. Skambinantysis sako, kad sėdi būriuose, šešiese kameroje, rytoj etapu grįžta septintas draugas, kameroje sėdi visi sukčiai. Užfiksuota, jog 2017 m. gruodžio 6 d, 0.14.19 val., E. J. siuntė abonentui (duomenys neskelbtini) SMS žinutę: „I diena visad minimaliai 1 zmogus, buna ir po penkis kas judet nori“, 2017 m. gruodžio 6 d., 1.10.48 val., rašė tam pačiam abonentui: „ka ir uz ka nusipirkt; judesys bud geras, bazaro nera, kiek judu situos du tris menesius, nieks nesiskunde, max 3 sugrybavimai budavo ir tai del blogai“ „susiklosčiusiu aplinkybiu“ (pratęsė žinutę 1.10.51 val.) (t. 5, b. l. 26–44). Kaip matyti iš pacituoto protokolo turinio, pats E. J. 2017 m. gruodžio 6 d. nurodė, jog vykdo sukčiavimus („juda“) du–tris mėnesius, taigi įvardintas laikas atitinka baudžiamojoje byloje nagrinėjamų sukčiavimų datas. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėta SMS žinutė akivaizdžiai paneigia nuteistojo parodymus, jog tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis vykdė tik nuo 2017 m. lapkričio 23 d. Be nurodytų, apelianto kaltę dėl ginčijamų sukčiavimų pagrindžia ir kiti įrodymai, kurių turinys aptartinas.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji V. A. paaiškino (t. 2, b. l. 11), kad paskambinęs vyras prisistatė darbuotoju iš savivaldybės, teigė, kad ji nemoka už butą, o kai ji pasakė, jog už butą moka, nurodė, jog atsiskaitė padirbtais pinigais, tuoj ateis ekspertas V. G., tuo pačiu diktavo, kaip parašyti pareiškimą prokurorui E. B.. Atėjusiam vyrui ji atidavė 400 Eur (t. 2, b. l. 11). Dėl nusikalstamos veikos su pareiškimu V. A. kreipėsi 2017 m. rugsėjo 9 d. (t. 2, b. l. 2). Kitų objektų – Bendrosios pagalbos centro įrašo – apžiūros protokolo duomenimis, 2017 m. rugsėjo 9 d., 15.13.11 val., paskambinusi numeriu 112, nukentėjusioji pranešė, jog jai paskambino iš savivaldybės, kad ji papuolė į sąrašą žmonių, kurie paženklinti, kurie nesumokėjo už butą, ji pasakė, kad sumokėjo, po to pas ją atvažiavo, paėmė paskutinius pinigus, patikrinti, ar jie tikri. Atvažiavęs vyras buvo jaunas, tamsių plaukų (t. 2, b. l. 22–25). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, iš asmenų nuotraukų, tarp kurių buvo A. R. nuotrauka (pastaba – G. R. nuotraukos tarp pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų nebuvo), asmens, kuris lankėsi pas ją 2017 m. rugsėjo 9 d., nukentėjusioji neatpažino. 2017 m. gruodžio 8 d. nuoširdaus prisipažinimo duomenimis, A. R. nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėn. jam paskambino iš kalėjimo nepažįstamas, pasakė nuvažiuoti į Viršuliškes, prisistatyti policijos pareigūnu. Nurodė, kad kaliniams jo telefono numerį davė E.. Jis kartu su broliu G. išsikvietė taksi, nuvažiavo į Viršuliškių rajoną, tikslaus adreso neprisimena. Brolis nuėjo paimti pinigų, kai grįžo, jie nuvažiavo prie Ukmergės g. „Maximos“ susitikti su E.. Brolis atidavė E. 400 Eur, šis davė jiems su broliu 60 Eur (t. 7, b. l. 101). Pirmosios instancijos teisme A. R. nurodė, jog kiekvieno epizodo tiksliai neatsimena, paaiškino, jog visais atvejais veikė pagal tą pačią schemą (t. 9, b. l. 125). Apygardos teisme perskaitytos 2018 m. rugpjūčio 31 d. apklausos duomenimis, G. R. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. į telefoną „Nokia“, kurį jie su A. R. turėjo sukčiavimams, paskambino vyras, pasakė adresą, kur reikia nuvažiuoti, ir tai, jog žmogui reikia pasakyti, kad jis yra ekspertas, paimti pinigus. Tikslaus adreso neprisimena. Duris atidarė pagyvenusi moteriškė. Jai pasakė, kad yra ekspertas. Ji nuėjo į kambarį, grįžusi padavė 400 Eur įvairiomis kupiūromis. Jis paėmė pinigus, suskaičiavo, pasakė, kad tuoj juos patikrins mašinoje, ir pabėgo (t. 8, b. l. 42–43).
11. Baudžiamosios bylos duomenimis, nukentėjusioji J. Z. paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 2 d., apie 15 val., jai paskambino vyras, pasakė, jog pašte pensija jai sumokėta padirbtais pinigais ir reikia juos pakeisti. Apie 15.30 val. į namus atėjo apie 19 m. amžiaus vyras, prisistatė ekspertu, jam atidavė turimus 730 Eur, po to jis pasišalino (t. 2, b. l. 41–42). Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo duomenimis, iš asmenų nuotraukų kartotekoje nukentėjusioji atpažino G. R. kaip vaikiną, kuriam 2017 m. lapkričio 2 d. atidavė savo pinigus (t. 2, b. l. 52–55). Nukentėjusiosios telefono numerio išklotinės analizės duomenimis, nukentėjusiajai 2017 m. lapkričio 2 d., 14.03.22 val. skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas kaip išankstinio apmokėjimo paslauga, naudotojas nenustatytas, skambino iš telefono aparato, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nusikaltimo padarymo metu veikė ir buvo naudojamas mobiliojo ryšio operatoriaus „Telia“ bokšto (6A4C), esančio Alytuje, veikimo zonoje, į kurią patenka ir Alytaus pataisos namai (t. 2, b. l. 84). Pirmosios instancijos teisme A. R. kaltu prisipažino, teigė, kad konkrečių epizodų tiksliai neatsimena, patvirtino, jog visais atvejais veikdavo tuo pačiu būdu (t. 9, b. l. 125). G. R. aptariamo epizodo aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu neprisiminė (t. 8, b. l. 42–44).
12. Nukentėjusioji M. R. su pareiškimu dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos kreipėsi 2017 m. lapkričio 18 d. (t. 2, b. l. 102). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji paaiškino, jog 2017 m. lapkričio 18 d., apie 12.30 val., jai paskambino moteris, kuri verkė, sakė, jog yra sužalota, dėl jos kaltės sužalota ir kita moteris, šiai labai reikalinga operacija. Nukentėjusioji pagalvojo, kad skambina jos anūkė, labai susijaudino. Moteris perdavė telefoną vyrui, kuris prisistatė kaip vyr. gydytojas J. P., pasakė, kad nukentėjusiai moteriai reikalinga operacija ir, kad anūkei nebūtų daugiau problemų, reikia pinigų. Ji pasakė, kad atiduos visus pinigus. Bekalbant išgirdo skambutį į duris, atėjo vyras, prisistatė kaip nukentėjusios moters vyras B., paėmė pinigus – 1 500 Eur, kuriuos nukentėjusioji jau buvo paruošusi. Vėliau, paskambinusi dukrai, suprato, kad yra apgauta. Vyrą, kuriam atidavė pinigus, galėtų atpažinti (t. 2, b. l. 111). Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo duomenimis, iš asmenų nuotraukų kartotekoje nukentėjusioji atpažino G. R. kaip 2017 m. lapkričio 18 d. pas ją atėjusį į butą pinigų asmenį (t. 2, b. l. 118–121). Liudytojas D. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo mama M. R. atidavė pinigus telefoniniams sukčiams. Kai jis atvyko į namus, ten jau buvo policija. Mama pasakojo, kad jai paskambino, pranešė, jog anūkė bėgdama laiptais pastūmė žmogų, kuris nugriuvo, susitrenkė galvą, yra ligoninėje ir kažkaip reikia spręsti klausimą Mama sutiko, kad ateitų žmogus, kuriam padavė 500 Eur (t. 9, b. l. 151). Kitų objektų – M. R. mobiliojo ryšio telefoninių pokalbių išklotinės, apžiūros protokolo duomenimis, 2017 m. lapkričio 18 d., 12.47.21 val., jai skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė Lietuva“ bokšto MAR01A (Marijampolė, Kauno g.) veikimo zonoje (t. 2, b. l. 151–152). Pirmosios instancijos teisme A. R. kaltu prisipažino, teigė, kad jog visais atvejais veikdavo tuo pačiu būdu, konkrečių epizodų tiksliai neatsimena (t. 9, b. l. 125). G. R. 2018 m. sausio 4 d. apklausos protokole, perskaitytame apygardos teisme, užfiksuota, jog 2017 m. lapkričio 18 d. jis gavo žinutę su užduotimi nueiti nurodytu adresu. Duris atidarė vyresnio amžiaus moteris, jai, kiek prisimena, pasakė, jog yra iš policijos. Moteris davė pinigus, kurių neskaičiavęs, įsidėjo į kišenę ir išėjo. Vėliau suskaičiavo, kad buvo 1 500 Eur (t. 8, b. l. 25–26).
13. Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji G. B. paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio aplinkybių neatsimena, nes ji patyrė dvi širdies operacijas, pablogėjo atmintis (t. 9, b. l. 24). Nukentėjusiosios apklausos protokolo, kurį perskaičius pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji patvirtino, jog savo civilinį ieškinį palaiko, duomenimis, 2017 m. lapkričio 18 d., apie 14.10 val., telefonu paskambino nepažįstama moteris. Paskambinusi prisistatė, kad yra iš savivaldybės, nurodė, kad pensija išmokėta padirbtais pinigais, atvyks vaikinas, vardu S. K., kuris patikrins pinigus ir, jei reikės, išduos specialų dokumentą bankui. Po kurio laiko atėjo nepažįstamas vaikinas. Atėjusį vaikiną ji nuvedė į virtuvę, kur ant stalo jau buvo išdėlioti pinigai. Vaikinas pasakė, kad jai telefonu jau viskas paaiškinta, sugriebė nuo stalo pinigus ir greitai išėjo. Pro langą pamatė, kad vaikinas įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Vaikinas paėmė 1 500 Eur, jį galėtų atpažinti (t. 2, b. l. 170). Liudytojas G. B. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jo mama G. B. įvykio dieną jam papasakojo apie nusikaltimą, nurodė ir pinigų sumą, kurią iš jos paėmė (t. 9, b. l. 25). Mobiliojo ryšio telefono „Samsung GT-9301“, paimto kratos metu pas G. R., apžiūros protokolo duomenimis, rastas susirašinėjimas su naudotoju „(duomenys neskelbtini)“, be kita ko, 2017 m. lapkričio 20 d., 6.58.30 PM (UTC+0) rasta iš numerio (duomenys neskelbtini) atsiųsta žinutė: „Tu s. k.. Policijos ekspertas. Pas ja telefonspine 38. Be musu zinios neik i widu“ (t. 4, b. l. 70–84). Pirmosios instancijos teisme A. R. teigė, kad konkrečių epizodų tiksliai neatsimena, patvirtino, jog visais atvejais veikdavo tuo pačiu būdu (t. 9, b. l. 125). G. R. aptariamo epizodo aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu neprisiminė (t. 8, b. l. 42–44).
14. Iš išdėstyto matyti, jog nukentėjusiųjų V. A., J. Z., M. R., G. B. nurodytos aplinkybės atitiko sukčiavimuose dalyvavusių A. ir G. R. parodymus (nors, kaip aptarta, G. R. pirmosios instancijos teisme nebuvo galimybės apklausti, vis tik šio asmens parodymai yra reikšmingi, formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui). Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai negu abejojama apeliaciniame skunde, leidžia spręsti apie nuteistojo A. R. parodymų patikimumą ir jais pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą. Nukentėjusiosios J. Z., M. R. atpažino G. R. kaip iš jų pinigus paėmusį asmenį. G. R. mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu rastas susirašinėjimas, patvirtinantis, jog jam buvo nurodyta prisistatyti tuo pačiu vardu, kokiu buvo prisistatyta ir nukentėjusiajai G. B. (tai, kad žinutės data dviem dienomis vėlesnė, nei sukčiavimo G. B. atžvilgiu, teisėjų kolegijos vertinimu, aptarto įrodymo svarbos nemenkina). Analizuoti keturi sukčiavimai padaryti tokiu pačiu būdu, kaip ir trys, dėl kurių kaltės apeliantas neneigia. Apelianto pozicija apie įsitraukimą į nusikalstamą veiką tik 2017 m. lapkričio 23 d., paneigta. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad byloje nėra apelianto mobiliojo ryšio telefoninių kontaktų išklotinių 2017 m. rugsėjo 9 d. Vis tik, pažymėdama, jog įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai ir įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog kaltininkas ir pirmaisiais keturiais atvejais kontaktavo su tyrimo nenustatytais asmenimis iš įkalinimų įstaigų, perdavė A. R. ir G. R. kontaktinį telefono numerį. Taigi, teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos įrodymų visumą, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visą įrodomąją bylos medžiagą, įrodymus vertino fragmentiškai, selektyviai, atsiedamas juos vieną nuo kito, neteisėtai vieniems įrodymams suteikė išskirtinę, prioritetinę galią. Kaip aptarta anksčiau, apeliaciniame skunde pabrėžtas trūkumas dėl pirmosios instancijos teisme neperskaitytų G. R. parodymų ištaisytas atlikus dalinį įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme. Aplinkybė, kad, kaip pabrėžiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, dėstant įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes, įvardinta asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą (G. R.) pavardė, vertintina kaip skundžiamo nuosprendžio trūkumas, kuris ištaisytinas. Visgi nustatyto pažeidimo teisėjų kolegija nevertina esminiu, kadangi šis trūkumas nesukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, apelianto teisių esmingai nesuvaržė. Apeliacinis skundas nagrinėjamas tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl apeliaciniame skunde nurodomo galimo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo G. R. atžvilgiu teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Priešingai, nei teigia apeliantas, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai nustatė esmines bylos aplinkybes, įvertino visus proceso metu surinktus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus, vertindamas įrodymus klaidų dėl jų turinio nepadarė, teisinius argumentus dėl ištirtų įrodymų vertinimo išdėstė. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, jog teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016). Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir išvada dėl apelianto kaltės padarius septynis sukčiavimus sutinka. Tai pažymėjusi, teisėjų kolegija vis tik sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas dėl tęstinės nusikalstamos veikos požymių yra pagrįstas.
Dėl tęstinės veikos
15. Teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar daugiau tapatūs ar vienarūšiai, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2001, 2K-181/2007, 2K-605/2007, 2K-717/2007). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-358-303/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.). Sukčiavimo baudžiamosiose bylose bendros tyčios, jungiančios kelias veikas, svarbiu kriterijumi paprastai pripažįstamas konkretus siekis kelis kartus apgaule gauti turtinę naudą iš to paties šaltinio. Kita vertus, tyčios, nukreiptos į tai, kad būtų daromas neapibrėžtas skaičius analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, konstatavimas savaime nepaneigia nusikalstamos veikos tęstinumo. Sprendžiant turtinės nusikalstamos veikos tęstinumo (pakartotinumo) klausimą, to paties turto šaltinio kriterijus neturi būti absoliutinamas. Telefoninio sukčiavimo atvejais veikų pripažinimas ar nepripažinimas tęstinėmis priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos ir specifikos. Nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos bendra tyčia, jos buvo nukreiptos tam, kad būtų išviliota kuo daugiau pinigų iš patiklių asmenų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, padaryta veika kvalifikuotina kaip vienas tęstinis sukčiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-788/2015, 2K-250-699/2016, 2K-192-788/2017, 2K-170-495/2023, 2K-215-697/2023).
16. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nusikalstamos veikos buvo daromos iš esmės viena po kitos, kiekvienu atveju buvo veikiama iš esmės pagal tą pačią schemą, jos buvo nukreiptos tam, kad būtų išviliota kuo daugiau pinigų iš senyvo amžiaus patiklių asmenų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, padaryta veika kvalifikuotina kaip tęstinis sukčiavimas.
17. Bylos duomenimis, apgaule nuteistieji įgijo 8 840 Eur vertės nukentėjusiųjų turtą, pasikėsino apgaule įgyti svetimą 1000 vertės turtą (grynuosius pinigus). Skundžiamame nuosprendyje nuteistųjų veika kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (šešios veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį – kaip sukčiavimas organizuotoje grupėje. Apeliaciniame skunde su šiuo kvalifikuojančiu požymiu nesutinkama, tvirtinama, jog būtinieji organizuotos grupės požymiai byloje nebuvo konstatuoti. Teisėjų kolegija vertina, kad ir šis apeliacinio skundo argumentas pasitvirtino.
Dėl organizuotos grupės
18. Pagal byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas, kad jis priklauso grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017).
19. Iš baudžiamosios bylos įrodymų spręstina apie nuteistųjų tarpusavio bendravimą ir kiekvieno iš jų atliktus veiksmus, bendromis pastangomis padarant nusikalstamą veiką. Taip pat pagal byloje nustatytas aplinkybes nekyla abejonių, kad nuteistieji, nepriklausomai nuo to, kokią bendros nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį yra atlikę, suvokė visus bendrai daromos veikos požymius, t. y. suprato, kad kartu su kitais asmenimis vykdo sukčiavimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų apie tvirtus, besitęsiančius apelianto, kito nuteistojo, asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei nenustatytų asmenų nusikalstamus ryšius, taip pat byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantas ar kitas nuteistasis būtų tapatinęsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje. Kaip aptarta, apeliantas bendravo su asmenimis iš įkalinimo įstaigų, kurie parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, tačiau vien tai neleidžia konstatuoti organizuotai grupei būdingo aukštesnio (nei bendrininkų grupėje) organizuotumo lygio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nors iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir kt. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, tačiau bendrininkų grupės nariai taip pat gali tarpusavyje susitarti dėl numatytos bendros nusikalstamos veikos darymo, dėl jos padarymo būdų, priemonių, įrankių, dėl pasinaudojimo nusikalstamais padariniais, jų slėpimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys rodo, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe, E. J. ir A. R. esant vykdytojais. Nustačius, jog organizuotos grupės požymis nepasitvirtino, jis iš kaltinimo šalintinas.
20. Byla nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, buvo suformuluotas ir prašymas perkvalifikuoti veiką, teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme dalyvavo abu nuteistieji, nuteistasis A. R. apelianto pozicijai pritarė. Įvertinus apgaule įgyto turto vertę, veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (šešios veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Pagal BPK 320 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Aptartais argumentais nuosprendis švelnintinas tiek apeliantui, tiek nuteistajam A. R..
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustato, jog įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės yra šios:
E. J. ir A. R. apgaule įgijo svetimą – nukentėjusiųjų V. A., J. Z., M. R., G. B., S. L., V. V. T., turtą (grynuosius pinigus) – iš viso 8 840 Eur, ir pasikėsino apgaule įgyti svetimą – nukentėjusios V. D. P., 1 000 Eur vertės turtą (grynuosius pinigus):
E. J. ir A. R., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2017 m. rugsėjo 9 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 14.00 val., paskambino nukentėjusiajai V. A. į fiksuoto ryšio telefoną, melagingai prisistatė savivaldybės darbuotoju ir pranešė, kad ji mokėdama mokesčius atsiskaitė netikrais pinigais, nurodė, kad pas ją atvyks specialistas V. G., kuris specialiu aparatu patikrins jos turimus pinigus, tuo pat metu davė nurodymus A. R. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykti V. A. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paimti iš V. A. neva tikrintinus pinigus, po ko A. R. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, A. R. pasilikus lauke stebėti aplinką, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, prisistatė pinigų tikrinimo ekspertu, paėmė iš nukentėjusiosios neva tikrintinus 400 Eur, tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupe, apgaule įgijo svetimą – V. A. priklausantį, turtą – 400 Eur.
Po to, E. J. ir A. R., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2017 m. lapkričio 2 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. lapkričio 2 d., apie 14.03 val., paskambino nukentėjusiajai J. Z. į fiksuoto ryšio telefoną, melagingai pranešė, kad jai pašte išmokėta pensija netikrais pinigais, nurodė, kad pas ją atvyks pinigų tikrinimo ekspertas, tuo pat metu davė nurodymus A. R. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykti J. Z. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paimti neva tikrintinus pinigus, po ko A. R. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, A. R. pasilikus lauke stebėti aplinką, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, prisistatė pinigų tikrinimo ekspertu, paėmė iš nukentėjusiosios neva tikrintinus 730 Eur, tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupe, apgaule įgijo svetimą – J. Z. priklausantį, turtą – 730 Eur.
Po to, E. J. ir A. R., turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2017 m. lapkričio 18 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. lapkričio 18 d., apie 12.47 val., paskambino nukentėjusiajai M. R. į fiksuoto ryšio telefoną, moterišku balsu melagingai pranešė, kad ji krisdama sužalojo kitą moterį, kuriai reikalinga operacija, nukentėjusiajai pamanius, kad skambina jos anūkė, po to nukentėjusiajai skambinęs vyras prisistatė vyr. gydytoju J. P., kuris pasakė, kad sužalotos moters operacijai ir teisinių pasekmių, kilusių jos anūkei išsprendimui, reikalingi pinigai, skambinęs asmuo nurodė, kad pas ją atvyks sužalotos moters vyras, tuo pat metu davė nurodymus A. R. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykti M. R. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paimti pinigus, neva skirtus operacijai, po ko A. R. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, A. R. pasilikus lauke stebėti aplinką, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, prisistatęs nukentėjusios moters vyru B., paėmė iš nukentėjusiosios neva sužalotos moters operacijai ir galimų teisinių problemų išsprendimui 1 500 Eur, tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupe, apgaule įgijo svetimą – M. R. priklausantį, turtą – 1 500 Eur.
Po to, E. J. ir A. R., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2017 m. lapkričio 18 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. lapkričio 18 d., apie 13.17 val., paskambino nukentėjusiajai G. B. į fiksuoto ryšio telefoną, moterišku balsu prisistatė savivaldybės darbuotoja, melagingai pranešė, kad ji, mokėdama mokesčius, atsiskaitė netikrais pinigais bei nurodė, kad pas ją atvyks specialistas S. K., kuris specialiu aparatu patikrins jos turimus pinigus, tuo pat metu davė nurodymus A. R. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykti G. B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paimti neva tikrintinus pinigus, po ko A. R. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, A. R. pasilikus lauke stebėti aplinką, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, paėmė iš nukentėjusiosios neva tikrintinus 1 500 Eur, tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupe, apgaule įgijo svetimą – G. B. priklausantį, turtą – 1 500 Eur.
Po to, E. J. ir A. R., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2017 m. lapkričio 23 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nenustatytas asmuo, kuris 2017 m. lapkričio 23 d., apie 16.30 val., paskambino nukentėjusiajai S. L. į fiksuoto ryšio telefoną, moterišku balsu melagingai pranešė, kad ji krisdama sužalojo kitą moterį, kuriai reikalinga operacija, nukentėjusiajai pamanius, kad skambina jos dukra, po to nukentėjusiajai skambinęs vyras prisistatė vyr. gydytoju A. P., melagingai pranešė, kad jos dukra susilaužė ranką, krisdama nuo laiptų, ir užkabino kitą mergaitę, kuriai reikalinga skubi galvos operacija, pareikalavo iš S. L. pinigų, kurie reikalingi operacijai ir teisinių pasekmių, kilusių jos dukrai, išsprendimui, skambinęs asmuo nurodė, kad pas ją atvyks sužalotos mergaitės brolis A. S., tuo pat metu E. J. davė nurodymus A. R. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykti S. L. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paimti pinigus, po ko A. R. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, A. R. pasilikus lauke stebėti aplinką, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, prisistatė sužalotos mergaitės broliu A. S., paėmė iš nukentėjusiosios 2 400 Eur, tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupe, apgaule įgijo svetimą – S. L. priklausantį, turtą – 2 400 Eur.
Po to, E. J. ir A. R., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2017 m. gruodžio 7 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. gruodžio 7 d., apie 17.20 val., paskambino nukentėjusiajai V. V. T. į fiksuoto ryšio telefoną, prisistatė policijos darbuotoju, melagingai pranešė, kad jai pašte išmokėta pensija netikrais pinigais bei nurodė, kad pas ją atvyks specialistas A. B., kuris specialiu aparatu patikrins jos turimus pinigus, tuo pat metu davė nurodymus A. R. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykti V. V. T. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paimti neva tikrintinus pinigus, po ko A. R. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, A. R. pasilikus lauke stebėti aplinką, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, prisistatė ekspertu A. B., paėmė iš nukentėjusiosios neva tikrintinus 2 310 Eur, tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupe, apgaule įgijo svetimą – V. V. T. priklausantį, turtą – 2 310 Eur.
Po to, E. J. ir A. R., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2017 m. gruodžio 7 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. gruodžio 7 d., apie 16.07 val., paskambino nukentėjusiajai V. D. P. į fiksuoto ryšio telefoną, prisistatė gydytoju A. K., melagingai pranešė, kad jos dukra susižalojo krisdama nuo laiptų ir užkabino kitą mergaitę, kuriai reikalinga skubi galvos operacija, pareikalavo iš V. D. P. 1 000 Eur, kurie reikalingi operacijai ir teisinių pasekmių, kilusių jos dukrai, išsprendimui, tuo pat metu davė nurodymus E. J., A. R. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykti V. D. P. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paimti pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes namo grįžo V. D. P. sūnus ir dėl to pokalbis nutrūko.
Dėl bausmės
22. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo jam paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, jog į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką nepagrįstai neįskaitytos bausmės, atliktos pagal ankstesnius nuosprendžius. Teisėjų kolegija, veikas, dėl kurių skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu apeliantas, perkvalifikavusi pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžia bausmės apeliantui bei, pagal BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir kitam nuteistajam šioje byloje – A. R., klausimą.
23. Bausmė yra skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir BK XI skyriuje numatytais ypatumais (BK 91 straipsnio 1 dalis).
24. Apeliantas padarė tyčinį turtinio pobūdžio nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas buvo tęstinis, vykdytas prieš senyvo amžiaus nukentėjusiąsias. Apelianto vaidmuo nusikalstamos veikos vykdyme buvo aktyvus – jis tarpininkavo tarp įkalinimo įstaigose esančių asmenų ir kitų savo paties surastų bendrininkų, dalino iš nusikalstamos veikos gautus pinigus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas aplinkybės, jog veiką padarė bendrininkų grupė, nepripažįsta sunkiančia apelianto atsakomybės, įvertindamas tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatęs, o byla nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto asmenybę, atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamos veikos padarymo metu jis galiojančio teistumo neturėjo, tačiau iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei (t. 10, b. l. 69–76), baustas administracine tvarka (t. 10, b. l. 64–68), yra jauno amžiaus. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apeliantui skirtinos bausmės, atsižvelgia į nusikaltimu padarytą žalą – 8 840 Eur, kuri, bylos duomenimis, nėra atlyginta, taip pat ir į laiką, praėjusį nuo nusikalstamų veikų padarymo (šešeri metai), proceso operatyvumo neužtikrinimą pirmosios instancijos teisme, kai byla, gauta su kaltinamuoju aktu 2021 m. gegužės 18 d., perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2021 m. birželio 18 d. nutartimi, kuria numatyta posėdžio datą nustatyti atskira rezoliucija, pradėta nagrinėti po vienerių metų – 2022 m. gegužės 4 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai apeliantui bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus, bausmės dydį nustatant mažesnio nei sankcijos vidurkio dydžio. Apeliantas teistas 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą 2014 m., jam skirta laisvės apribojimo devyniems mėnesiams bausmė, kurią yra atlikęs, taip pat jis teistas 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1dalį (dvi nusikalstamos veikos) dėl nusikaltimų, padarytų 2021 m., jam skirta laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams bausmė, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2023 m. birželio 6 d. Apeliantui skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, švelnesnę bausmę keičiant į griežtesnę, taikant dalinį sudėjimą, bendrintina su bausmėmis, paskirtomis 2019 m. gegužės 29 d., 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiais. Pridėtinos bausmės dalis nustatytina artima minimaliam tos bausmės rūšies dydžiui. Įvertinus laiką, praėjusį nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo, spręstina, jog bausmės tikslai E. J. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymas atidėtinas, paskiriant pareigas.
25. Švelninant A. R. teisinę padėtį ir keičiant jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, atsižvelgtina, jog nuteistasis tyčia padarė tęstinį, turtinio pobūdžio nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas buvo įvykdytas prieš senyvo amžiaus nukentėjusiąsias, padaryta 8 840 Eur dydžio turtinė žala. A. R. nusikaltimą padarė būdamas vykdytoju, tačiau jo vaidmuo buvo mažiau aktyvus nei kitų bendrininkų. A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių baudžiamojoje byloje nenustatyta. Nuteistasis nusikalto būdamas nepilnametis, teistas keturis kartus, iš jų vieną kartą – iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo (t. 10, b. l. 77–85), baustas administracine tvarka (t. 10, b. l. 52–63). Analogiškai, kaip ir apelianto atžvilgiu, teisėjų kolegija atsižvelgia į laiką, praėjusį nuo nusikalstamos veikos padarymo bei į proceso operatyvumo neužtikrinimą pirmosios instancijos teisme, taip pat į nuteistajam anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai apeliantui bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus, bausmės dydį nustatant mažesnio nei sankcijos vidurkio dydžio. Šis nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė, todėl bausmių, paskirtų ankstesniais nuosprendžiais, bendrinimo su skiriama bausme klausimas paliekamas spręsti vykdymo procese.
26. Esant visumai išdėstytų aplinkybių, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
27. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš A. R. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 275 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi tenkinamas iš dalies, pagal BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatas nuosprendis švelninamas ir A. R. atžvilgiu. Gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. R. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
nuteistojo E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. J. pripažintas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (šešios veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, ir už šias veikas jam paskirtos bausmės;
perkvalifikuoti E. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (šešios veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį kvalifikuotas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, skirti jam bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, švelnesnę bausmę keičiant į griežtesnę, taikant dalinį sudėjimą, bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis 2019 m. gegužės 29 d., 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiais, galutinę bausmę E. J. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams dviem mėnesiams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. J. atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant pareigas: tęsti darbą arba pradėti dirbti per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu;
realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju E. J. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. (vieną dieną), atliktą bausmę pagal 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendį, įskaitytą laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. pagal 2021 m. spalio 6 d. nuosprendį;
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. R. pripažintas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (šešios veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, ir už šias veikas jam paskirtos bausmės;
perkvalifikuoti A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (šešios veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį kvalifikuotas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, skirti jam bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, skiriant įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. R. įskaityti laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. (vieną dieną), nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. birželio 19 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. R. nepriteisti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.