Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-71-1123/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-11-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2024-05-16Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2025-05-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-11-28
Bylos Nr.
1-71-1123/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46443-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
E. J., A. R.
Nukentėjusysis
G. B.
Advokatai
Gintarė Leškevičienė, Anatolijus Svila, Eugenijus Šuliokas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-71-1123/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46443-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.5.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant prokurorėms Julijai Jolitai Kryževičienei, Dainai Dilbienei, Erikai Pužmytei,kaltinamajam E. J., jo gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei,kaltinamajam A. R., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nukentėjusiajai G. B.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Eugenijui Šuliokui,

viešame teisiamajame žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu skiriant jam pareigą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigoje;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant E. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nebendrauti su S. K. ir atlyginti ne mažiau, kaip pusę iš jo priteistos turtinės žalos (bausmę atlikęs, teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (6 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija);

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą, neatlygintinai išdirbti 20 valandų;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų komisijos 2019 m. vasario 4 d. sprendimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2019 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. XIII-1640 „dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi papildomai paskirta auklėjamojo pobūdžio priemonė – 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (bausmę atlikęs);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – galutine 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (6 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija);

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. ir A. R., veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami organizuotoje grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi, kuris 2017 m. rugsėjo 9 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą; E. J. pasitelkus A. R. ir G. R. bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 14.00 val. paskambino nukentėjusiajai V. A. į fiksuoto ryšio telefoną, melagingai prisistatė savivaldybės darbuotoju ir pranešė, kad ji mokėdama mokesčius atsiskaitė netikrais pinigais, nurodė, kad pas ją atvyks specialistas V. G., kuris specialiu aparatu patikrins jos turimus pinigus; tuo pat metu davė nurodymus A. R. ir G. R. vykti V. A. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir paimti iš V. A. neva tikrintinus pinigus, po ko A. R. ir G. R., vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, A. R. pasilikus lauke stebėti aplinką, G. R. prisistatė pinigų tikrinimo ekspertu, paėmė iš nukentėjusiosios neva tikrintinus 400 eurų, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą – V. A. priklausantį turtą – 400 eurų. Šiais savo veiksmais E. J. ir A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat E. J. ir A. R., veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami organizuotoje grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi, kuris 2017 m. lapkričio 2 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir G. R. bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. lapkričio 2 d., apie 14.03 val. paskambino nukentėjusiajai J. Z. į fiksuoto ryšio telefoną, melagingai pranešė, kad jai pašte išmokėta pensija netikrais pinigais, nurodė, kad pas ją atvyks pinigų tikrinimo ekspertas, tuo pat metu davė nurodymus A. R. ir G. R. vykti J. Z. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir paimti neva tikrintinus pinigus, po ko A. R. ir G. R., vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, A. R. pasilikus lauke stebėti aplinką, G. R. prisistatė pinigų tikrinimo ekspertu, paėmė iš nukentėjusiosios neva tikrintinus 730 eurų, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą – J. Z. priklausantį turtą – 730 eurų. Šiais savo veiksmais E. J. ir A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat E. J. ir A. R., veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami organizuotoje grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi, kuris 2017 m. lapkričio 18 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir G. R. bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. lapkričio 18 d., apie 12.47 val. paskambino nukentėjusiajai M. R. į fiksuoto ryšio telefoną, moterišku balsu melagingai pranešė, kad ji krisdama sužalojo kitą moterį, kuriai reikalinga operacija, nukentėjusiajai pamanius, kad skambina jos anūkė, po to nukentėjusiajai skambinęs vyras prisistatė vyr. gydytoju J. P., kuris pasakė, kad sužalotos moters operacijai ir teisinių pasekmių, kilusių jos anūkei išsprendimui, reikalingi pinigai, skambinęs asmuo nurodė, kad pas ją atvyks sužalotos moters vyras, tuo pat metu davė nurodymus A. R. ir G. R. vykti M. R. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir paimti pinigus neva skirtus operacijai, po ko A. R. ir G. R., vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, A. R. pasilikus lauke stebėti aplinką, G. R., prisistatęs nukentėjusios moters vyru B., paėmė iš nukentėjusiosios neva sužalotos moters operacijai ir galimų teisinių problemų išsprendimui 1500 eurų, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą – M. R. priklausantį turtą – 1500 eurų. Šiais savo veiksmais E. J. ir A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat E. J. ir A. R., veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami organizuotoje grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi, kuris 2017 m. lapkričio 18 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir G. R. bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. lapkričio 18 d., apie 13.17 val. paskambino nukentėjusiajai G. B. į fiksuoto ryšio telefoną, moterišku balsu prisistatė savivaldybės darbuotoja, melagingai pranešė, kad ji mokėdama mokesčius atsiskaitė netikrais pinigais bei nurodė, kad pas ją atvyks specialistas S. K., kuris specialiu aparatu patikrins jos turimus pinigus, tuo pat metu davė nurodymus A. R. ir G. R. vykti G. B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir paimti neva tikrintinus pinigus, po ko A. R. ir G. R., vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, A. R. pasilikus lauke stebėti aplinką, G. R. paėmė iš nukentėjusiosios neva tikrintinus 1500 eurų, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą – G. B. priklausantį turtą – 1500 eurų. Šiais savo veiksmais E. J. ir A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat E. J. ir A. R., veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami organizuotoje grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi, kuris 2017 m. lapkričio 23 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir G. R., nenustatytas asmuo, kuris 2017 m. lapkričio 23 d., apie 16.30 val. paskambino nukentėjusiajai S. L. į fiksuoto ryšio telefoną, moterišku balsu melagingai pranešė, kad ji krisdama sužalojo kitą moterį, kuriai reikalinga operacija, nukentėjusiajai pamanius, kad skambina jos dukra, po to nukentėjusiajai skambinęs vyras prisistatė vyr. gydytoju A. P., melagingai pranešė, kad jos dukra susilaužė ranką krisdama nuo laiptų ir užkabino kitą mergaitę, kuriai reikalinga skubi galvos operacija, pareikalavo iš S. L. pinigų, kurie reikalingi operacijai ir teisinių pasekmių, kilusių jos dukrai, išsprendimui, skambinęs asmuo nurodė, kad pas ją atvyks sužalotos mergaitės brolis A. S., tuo pat metu E. J. davė nurodymus A. R. ir G. R. vykti S. L. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir paimti pinigus, po ko A. R. ir G. R., vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, jam (A. R.) pasilikus lauke stebėti aplinką, G. R. prisistatė sužalotos mergaitės broliu A. S., paėmė iš nukentėjusiosios 2400 eurų, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą – S. L. priklausantį turtą – 2400 eurų. Šiais savo veiksmais E. J. ir A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat E. J. ir A. R., veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami organizuotoje grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi, kuris 2017 m. gruodžio 7 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir G. R. bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. gruodžio 7 d., apie 17.20 val. paskambino nukentėjusiajai V. V. T. į fiksuoto ryšio telefoną, prisistatė policijos darbuotoju, melagingai pranešė, kad jai pašte išmokėta pensija netikrais pinigais bei nurodė, kad pas ją atvyks specialistas A. B., kuris specialiu aparatu patikrins jos turimus pinigus, tuo pat metu davė nurodymus A. R. ir G. R. vykti V. V. T. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir paimti neva tikrintinus pinigus, po ko A. R. ir G. R., vykdydami nurodymus, nuvyko nurodytu adresu, A. R. pasilikus lauke stebėti aplinką, G. R. prisistatė ekspertu A. B., paėmė iš nukentėjusiosios neva tikrintinus 2310 eurų, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą – V. V. T. priklausantį turtą – 2310 eurų. Šiais savo veiksmais E. J. ir A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat E. J. ir A. R., veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami organizuotoje grupėje, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, E. J. ir A. R. būnant vykdytojais kartu su G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi, kuris 2017 m. gruodžio 7 d. paskambino E. J. ir nurodė surasti asmenis, galinčius įvykdyti nusikaltimą, E. J. pasitelkus A. R. ir G. R. bei perdavus jų kontaktinį telefono numerį nenustatytam asmeniui, kuris 2017 m. gruodžio 7 d., apie 16.07 val. paskambino nukentėjusiajai V. D. P. į fiksuoto ryšio telefoną, prisistatė gydytoju A. K., melagingai pranešė, kad jos dukra susižalojo krisdama nuo laiptų ir užkabino kitą mergaitę, kuriai reikalinga skubi galvos operacija, pareikalavo iš V. D. P. 1000 eurų, kurie reikalingi operacijai ir teisinių pasekmių, kilusių jos dukrai, išsprendimui, tuo pat metu davė nurodymus E. J., A. R. ir G. R. vykti V. D. P. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir paimti pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes namo grįžo V. D. P. sūnus ir dėl to pokalbis nutrūko; tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, pasikėsino apgaule įgyti svetimą – V. D. P. priklausantį turtą – 1000 eurų. Šiais savo veiksmais E. J. ir A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. R., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad kitą kaltinamąjį (E. J.) žinojo tik vykdant veiką, paskui jie nebendravo. Dabar pažįsta jį tik iš teismo posėdžių, žino jo vardą, neprisimena, kaip jie susipažino. Tuo metu jam (A. R.) buvo sunki situacija su šeima, nepilnamečio į darbą nepriimdavo, statybose nepriėmė, atsirado darbas iš socialinio tinklo „Facebook“, taip jie ir susirado vienas kitą. Tos veikos vykdomos suderinant iš kalėjimų, kaip ir parašyta viskas kaltinamajame akte. Jis (A. R.) sėdėdavo automobilyje ir stebėdavo aplinką. Žinojo, kad eidavo paimti pinigų, jis buvo su G. R., kuris yra jo dėdė. Jis neprisimena, kas kam pasiūlė užsiimti tokia veikla, gal ir jis (A. R.) įtraukė dėdę į šią situaciją. G. R. šiuo metu (duomenys neskelbtini). E. J. paskambindavo į tą telefoną, kur konfiskavo, ir pasakydavo, ką daryti, atsiųsdavo adresą, ir jis (A. R.) su G. R. vykdavo, o su E. J. susitikdavo jau paskui ir dalindavosi pinigus. Jie su G. R. važiuodavo taksi automobiliu, sumokėdavo tais pinigais, kuriuos paimdavo. Jis nežino, kas rašė adresą, ar tai būdavo E. J., nes adresą atsiųsdavo žinute. Ką reikėjo sakyti nuėjus, jis (A. R.) nežino, nes ten eidavo G. R., šiam aiškindavo, ką sakyti. Jam (A. R.) niekas nesakė turėti kitą telefoną, jis nežino, kokio ryšio telefonas, tačiau jo hobis yra telefonai ir jis jų turi labai daug.

Jis jau neprisimena atskirų epizodų, gali pasakyti tik kaip vykdavo veika. G. R. eidavo į butą, o jis (A. R.) automobilyje stebėjo aplinką, kad policija neatvažiuotų. Kas bus ir koks vaidmuo, jis (A. R.) nežinojo, G. R. jam nesakydavo, istorijos būdavo skirtingos, nes kai atvykdavo į vietą, jie paskambindavo tuo numeriu ir tada pasakydavo, ką sakyti. Detales jis sužinodavo tik po įvykių, G. R. papasakodavo, kai grįždavo į automobilį. Pinigų jie neskaičiuodavo, važiuodavo į paskirtą slaptą vietą, neatsimena, kas ją pasakydavo, jie gaudavo žinutę, liepiančią važiuoti į tą vietą ir kad ten bus E. J., ten nuvykę perskaičiuodavo pinigus. Kiek prisimena, jie gaudavo iki 200 eurų, jei 200 eurų, tai po 100 eurų. Neprisimena, kaip tiksliai dalindavosi tuos 400 eurų. Kažkoks susitarimas gal ir buvo, kažkoks procentas, bet jis nebegali atsiminti, nes nuo narkotikų atmintis blogesnė ir nuo įvykių praėjo daug laiko. 2017 m. jis parūkydavo, buvo ką tik pradėjęs vartoti narkotines medžiagas. Į tokią veiklą jį įtraukė „Facebook“ socialinių tinklų grupė „ar nori užsidirbti“, ten reikėjo parašyti asmeninę žinutę, ir dabar tas pats yra. Jis (A. R.) dėdavo skelbimus, kad ieško darbo, ar trumpalaikio, ar ilgalaikio.

Ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino pilnai, tyrėja ant stalo padėjo ir jam parodė G. R. ir E. J. paaiškinimus-prisipažinimus, jis (A. R.) perskaitė ir prisipažino. Tie prisipažinimai buvo surašyti ranka, mėlynu tušinuku. Juos jam parodė apklausos metu. Jis negalės konkrečiai paaiškinti nei vienos veikos, nes jau neatsimena. Kiekvieno epizodo atskirai neatsimena, 400 eurų tikriausiai paėmė. Jis pripažįsta pilnai ir organizuotą grupę.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad pranešimo apie įtarimą dėl sukčiavimo 2017 m. gruodžio 7 d. V. V. T. atžvilgiu esmė ir turinys jam aiškūs, savo kaltę pripažįsta. 2017 m. gruodžio 7 d. jam paskambino į telefono aparatą „Nokia“, į kurį įstatyta „pildyk“ SIM kortelė, E. (telefone „Iphone“ užrašytas kaip E., „Nokia“ neužrašytas) iš telefono numerio, kurio paskutiniai skaičiai „(duomenys neskelbtini)“. Kai skambino E., jis (A. R.) buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (kuriame gyvena jo mama ir jo dėdė G. R.). Tuo metu namuose buvo ir G. R.. G. R. girdėjo jų pokalbį su E.. Paskambinęs E. pasakė imti taksi ir važiuoti pagal tą adresą, kurį tuoj atsiųs išvilioti pinigų. Jie jau ne pirmą kartą visi trys – jis, G. R., E. darė tokio pobūdžio nusikaltimus, t. y sukčiavimus, ir iki šios dienos (2017 m. gruodžio 8 d.) jie išviliojo pinigus ir apgavo apie 10 žmonių, todėl jis iškarto iškvietė taksi 86111111 ir kartu su G. R. jie nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Šitą adresą jam po pokalbio atsiuntė E.. Važiuojant taksi E. iš karto atsiuntė kitą adresą (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nepamena). Važiuojant taksi jam paskambino vyras, kuris neprisistatė, iš telefono numerio, kurio paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini). Kas tas vyras, jis nežino. Minėtas vyras jam (A. R.) visada skambindavo iš šito numerio, tą vyrą atpažindavo iš balso. Minėtas vyras gavo jo telefono numerį iš E.. Iš kur E. pažįsta minėtą vyrą, jis nežino. Jie veikė visada pagal tą pačią nusikaltimo schemą: jam skambindavo arba E., arba minėtas vyras iš įkalinimo įstaigos (kokios, nežino) iš numerio, kurio paskutiniai skaičiai „(duomenys neskelbtini)“ ir siųsdavo žinute jam į telefoną „Nokia“ adresą, kur jis kartu su G. R. važiavo tikslu išvilioti pinigus iš asmenų. Jis pas asmenis nėjo, visada ėjo G. R.. Jis visada laukdavo G. R. taksi automobilyje. Visada važiuodavo skirtingu taksi. Pas asmenis, iš kurių išviliodavo pinigus, visada vykdavo taksi. Vyras sakė, kad tas, kuris eis į butą, prisistatytų policijos pareigūnu, kuris atvyko patikrinti pinigų. Apie pinigų sumą, kurią turi duoti žmogus, vyras nieko nesakė. Viską ką jam sakė vyras, jis perdavė G. R.. Taksi automobilyje kalbėjo romų kalba. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), į jo telefoną vėl paskambino tas pats vyras, jis davė savo telefoną „Nokia“ G. R., šis išlipo iš automobilio ir nuėjo į butą, apie ką jie kalbėjo, jis nežino, nes jis liko taksi automobilyje laukti G. R.. Kol sėdėjo taksi, daugiau jokių nurodymų negavo. Po 15 minučių grįžo G. R.. Pinigų nei jis, nei G. R. taksi automobilyje neskaičiavo. Pinigus G. R. buvo paslėpęs į kišenes. Nežino, ar G. R. skaičiavo pinigus prieš įlipant į taksi. Po to, jis (A. R.) paskambino E. ir paklausė, kur jiems atvykti. Išviliotus pinigus jie turėjo perduoti E., jie visada išviliotus pinigus perduodavo E., po to E. gautus pinigus perduodavo kitiems asmenims, kam, jis (A. R.) nežino. E. pasakė jiems atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini). Jie visada šitoje vietoje perduodavo pinigus E.. Nors visada pinigus perduodavo toje pačioje vietoje, vis tiek skambindavo E. patikslinti, ar tikrai susitinka jų sutartoje vietoje. Atvykę į sutartą vietą, jie su G. R. išlipo iš taksi. Išlipus susitiko su E., kuris atėjo kažkur iš kiemų. Susitikę su E., G. R. davė jam išviliotus pinigus (pamena, kad buvo 1 kupiūra 500, 1 kupiūra 100 nominalo, ir likusieji pinigai buvo 50 nominalo, kiek buvo kupiūrų 50 nominalo, jis nepasakys). Iš gautų pinigų E. prie jų atskaičiavo 300 eurų ir davė jam (A. R.) 6 kupiūras 50 nominalo. Šituos pinigus gavo kaip atlygį už tai, kad išviliojo pinigus. 300 eurų jie su G. R. pasidalino per pusę, po 150 eurų. Visada gaudavo skirtingą sumą pinigų, priklausomai, kiek pinigų išviliodavo. Kiek šį kartą išviliojo pinigų, jis tiksliai nežino, kažkur apie 2000, tiek jam pasirodė, kad buvo pinigų, kai jie perdavė E.. E. prie jų pinigų neskaičiavo, tik davė jiems 300 sumą. Likusius pinigus E. padėjo į savo striukės kišenę. Jis nematė ir nežino, kiek E. paėmė sau pinigų. Po to E. iškvietė taksi „1424“, jie visi trise įsėdo į taksi. Jis (A. R.) atsisėdo į priekį, G. R. su E. atsisėdo gale, daugiau jokių nurodymų jis negavo. Įlipus į taksi automobilį E. pasakė adresą, Vikingų g. 3, Vilniuje. Važiuojant taksi E. gavo dar nurodymų. E. kalbėjo su tuo vyru, kuris jam skambimo iš telefono numerio „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas vyras skambino ir į jo (A. R.) telefoną, ir į E. telefoną, tačiau su tuo vyru kalbėjo tik E.. Atvykus į Vikingų g. 3, prie Senukų parduotuvės, E. išlipo iš automobilio, o jis (A. R.) ir G. R. liko automobilyje. E. sakė, kad eina perduoti išviliotus pinigus. Nesakė, kam jis perduos pinigus, jis nematė, kam jis perdavė pinigus. Po, 15 minučių grįžo E.. Jie turėjo važiuoti adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje tikslu dar išvilioti pinigų, tačiau nespėjo, nes jiems įlipus į automobilį buvo sulaikyti policijos pareigūnų. 2017 metų lapkričio vidury jie padarė nusikaltimus: 1 kartą (duomenys neskelbtini) rajone (tikslaus adreso nežino), 1 kartą (duomenys neskelbtini), 1 ar 2 kartus (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino), 1 ar 2 kartus (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino). Minėtus nusikaltimus darė trise jis (A. R.), E., G. R. ir vyras iš įkalinimo įstaigos. Už visas padarytus nusikaltimus gavo iki 700 eurų. Tiek pat gavo ir G. R., t. y apie 700 eurų, gautus pinigus visada dalino per pusę. Pinigus išleido pramogoms. Jis turi du mobilaus ryšio telefonus. Vienas telefonas „Nokia“, į kurį įstatyta „Tele2 Pildyk“ kortelė (kurios numerio nežino). Telefonu „Nokia“ ir į jį įstatyta kortele naudojosi nuo tada, kai pradėjo daryti nusikaltimus. Kitas telefonas yra „Iphone 5“, į kurį įstatyta SIM „Pildyk“ kortelė, su kokiu numeriu, nepamena. Telefoną „Iphone“ su į jį įstatyta kortele turi ir naudojosi apie 2 mėnesius (7 t., b. l. 111-112).

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis A. R. parodė, kad ;prisimena, jog davė tokius paaiškinimus, patvirtina savo parodymus. Gali būti, kad už 7 veikas gavo iki 700 Eur, greičiausiai tiek ir gavo. Galimai iš pataisos namų jam paskambindavo į mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, ragelį pakeldavo jis (A. R.), nes reikėjo būti „ant ryšio“. Kitiems turbūt neskambindavo, kas kitiems skambindavo – nežino. Jis nežino, kuriam dažniausiai skambindavo, bet, kaip parašyta parodymuose, skambino į „Nokia“ telefoną. Telefoną jis perduodavo kalbėti ir kitiems asmenims. Prieš sulaikymą jam atrodo, kad skambino tas vyras ir klausė E. J.. Jis mano, kad į kitų asmenų telefonus neskambindavo, tik į šitą darbinį telefoną „Nokia“, kurį jis perduodavo kalbėti ir kitiems. Jis nežino, koks buvo E. J. vaidmuo, apie tai negalvojo, E. J. padalindavo pinigus ir gal perduodavo juos tam vyrui, gal siųsdavo, jis (A. R.) nežino. Jam atrodo, kad E. J. buvo tarpininkas, nes jei jis būtų buvęs organizatorius, tai jis viską ir spręstų, o ne skambintų kažkoks vyras iš kalėjimo, duodantis nurodymus. Taip gaunasi, kad jis (A. R.) buvo vykdytojas. Kalbant apie tuos 300 eurų, ten buvo šešios kupiūros, jie turėjo pasidalinti po 150 eurų, bet nespėjo to padaryti, nes juos sulaikė. Jis (A. R.) turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų, kuriam padeda. Dirbo „Bolt Food“ maisto išvežiotoju. Savo veiksmus vertina blogai ir tikrai labai gailisi. Su civiliniais ieškiniais sutinka ir gali kažkokią sumą kas mėnesį grąžinti.

Rašydamas byloje esančius savo 2017 m. gruodžio 7 d. ir 8 d. nuoširdžius prisipažinimus (7 t., b. l. 100-101) rėmėsi kitų kaltinamųjų pasiaiškinimais-prisipažinimais, nes nežinojo, ką rašyti, bet jis perskaitė G. R. ir E. J. pasiaiškinimus ar prisipažinimus ir parašė savo. Tai jam pasakė ta pati tyrėja, kuri jį apklausinėjo. Jis negali prisiminti, kas prašė jo surašyti prisipažinimą gruodžio 7 d., t.y. jo sulaikymo dieną. Tuo metu jis gavo spaudimo iš tyrėjos ir iš policijos ir ne tik. Nebuvo taip, kad atvyko ir surašė juos savanoriškai. Dokumentai buvo surašyti po sulaikymo, jis pats į policiją nebūtų ėjęs ir rašęs prisipažinimą. Dėl daryti spaudimo jis turi omenyje psichologinį spaudimą, kad jei neprisipažins keliose bylose ar situacijose, tai gaus daug daugiau, tokio pobūdžio turi omenyje. Galima sakyti, kad bausmes dalindavo kriminalistai. Jis (A. R.) yra vilnietis, Vilnių pažįsta, tačiau tiksliai pasakyti nusikalstamų vietų negali. Ikiteisminio tyrimo metu neprisiminė, nepasakė, kokie objektai yra aplink. Jei būtų pareikštas kaltinimas ir nurodyti kažkokie kitokie objektai, tuo metu, gaudamas spaudimą, jis tikriausiai prisipažintų. Jis žino, kas yra organizuota grupė, tai kai daug žmonių vienoje grupėje daro nusikalstamą veiką, tačiau nežino, kuo ji skiriasi nuo bendrininkų grupėje. Dėl organizuotos grupės prisipažįsta, nes nesupranta šitų dalykų. Prisipažįsta, kad visą laiką darydavo tą patį, vaidmenų pasiskirstymas nežino, ar buvo. Jie patys spręsdavo, kas eis į butą, o kas sėdės automobilyje. Visada ėjo G. R., kiek prisimena, jis (A. R.) pats nėjo nei karto. Dėl nusikaltimo darymo nebuvo konkretaus susitarimo. Pavyzdžiui, yra variantas antrai trečiai valandai ir viskas, ateina antra valanda, tada paskambina ir viskas, jis niekada nežinodavo, kada bus. Dėl advokato dalyvavimo apklausose, kiek jis prisimena, iki atvykstant advokatui su juo kalėjosi tyrėjai ar policininkai, neatsimena, kas tiksliai, nes jie buvo apsirengę civiliais drabužiais, tuomet darė spaudimą. Jis bijojo pasakyti advokatui, kad buvo daromas spaudimas, nelabai atsimena, ar šis advokatas dalyvavo apklausoje. Nežino, ar filmavo apklausas. Neprisimena, ar nors vienoje apklausoje dalyvavo įstatyminis atstovas, kaip ir ne. Jam sakydavo, kam pranešti, jis tik mamą turi. Kiek prisimena, nei vienoje apklausoje mama nedalyvavo, jam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų. Galėjo būti taip, kaip nurodyta pagarsintuose parodymuose, jis buvo pradėjęs vartoti narkotines medžiagas. Jis savo kaltę pripažįsta pilnai, jie važiuodavo į skirtingus rajonus, neprisimena, ar buvo kituose rajonuose, (duomenys neskelbtini) turbūt buvo, nežino. Į nusikaltimų vietas vykdavo taksi. Taksistui adresą pasakydavo ir jis (A. R.), jei būdavo parašyta žinutė, tada perskaitydavo žinutę. Savo reikalais jis labai mažai važiuodavo į tuos rajonus, į kuriuos vykdavo. Nurodymus jis gaudavo dažniausiai iš dviejų asmenų, žinutėmis ir skambučiais iš nepažįstamo vyro, iš balso neprisimena, ar tai buvo vienas vyras, ar keli. E. J. jam skambindavo ir rašydavo, iš balso šį greičiausiai pažintų. Jie kas du epizodus keisdavo telefono korteles, jis (A. R.) keisdavo „Nokia“ telefone, nupirkdavo kortelę ir pakeisdavo. Rašant paaiškinimus-prisipažinimus ant stalo buvo daug bylų ir jam bandė dar daugiau bylų „prikabinti“, dėl spaudimo jis tikrai prisiėmė ir prisipažino kažkuriuos epizodus, kurie panašūs į tuos, į kuriuos jie važiuodavo. Tai buvo tuose anksčiau minėtuose rašytiniuose prisipažinimuose.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas kaltinamojo A. R. ranka rašytas 2017 m. gruodžio 7 d. nuoširdus prisipažinimas, kuriame jis nurodė, kad kartu su savo broliu G. ir draugu E. įvykdė nemažiau nei 10 sukčiavimų, kurių metu jo brolis apsimesdavo policijos pareigūnu, užeidavo į iš anksto nurodytus butus ir iš apgautų senukų išviliodavo pinigus. Tuo metu jis (A. R.) stebėdavo aplinką ir žiūrėdavo, ar nėra pareigūnų. E. jų grupe bendraudavo su žmonėmis iš įkalinimo įstaigų, kurie nurodydavo adresus, į kuriuos jie su broliu turėjo važiuoti. Žmonės iš kalėjimo įstaigų skambindavo ir jam (A. R.), numerio galas (duomenys neskelbtini). Vakar jie su broliu paėmė virš 1000 Eur, adreso šiuo metu neprisimena, visus adresus pabandys prisiminti vėliau, dėl šių įvykių labai gailisi (7 t., b. l. 100).

Pagarsinus minėtą prisipažinimą, kaltinamasis A. R. nurodė, kad nežino, ar čia parašyta tiesa, nes jam atrodo, kad šį pasiaiškinimą jam diktavo. Tačiau tai kaip ir nėra neteisingi duomenys.

Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas kaltinamojo A. R. ranka rašytas 2017 m. gruodžio 8 d. nuoširdus prisipažinimas, kuriame jis nurodė, kad 2017 metais rugsėjo mėnesį iš kalėjimo paskambino nepažįstamas kalinys ir jam pasakė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) rajoną, prisistatyti policijos pareigūnu A. B., paimti pinigus, jo telefono numerį kaliniams davė E. R.. Jie kartu su broliu G. R. išsikvietė taksi Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną, tikslaus adreso neprisimena, jo brolis nuėjo paimti pinigus, grįžo atgal į taksi ir jie nuvažiavo susitikti su E. R. prie (duomenys neskelbtini), kuriam brolis atidavė 400 Eur. E. davė jiems su broliu 60 Eur. Kalinius pažįsta E.. Paimtus pinigus išleisdavo savo reikmėms. Dėl savo veiksmų nuoširdžia gailisi. Sukčiauti ir gauti pinigų sutiko dėl sunkios materialinės padėties (7 t., b. l. 101).

Pagarsinus minėtą prisipažinimą, kaltinamasis A. R. nurodė, kad jame nėra duomenų, neatitinkančių tikrovės. Jis neprisimena, kad mama dalyvautų apklausose.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad įtarimo esmė (dėl sukčiavimų 2017 m. rugsėjo 9 d. V. A. atžvilgiu, 2017 m. lapkričio 2 d. J. Z. atžvilgiu, 2017 m. lapkričio 18 d. G. B. atžvilgiu, 2017 m. gruodžio 7 d. V. V. T. atžvilgiu ir 2017 m. gruodžio 7 d. V. D. P. atžvilgiu) ir įtariamojo teisės jam yra aiškios. Negali išreikšti savo pozicijos dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų epizodų, nes neprisimena konkrečių aplinkybių. Tikslios datos neprisimena, bet praeitų metų rudenį ar žiemą E. jam ir G. pasiūlė daryti nusikaltimus, vadinamus „Alio mama“. E. paaiškino, kad reikės eiti pas apgautus žmones paimti pinigų. Suprato, kad reikės dirbti „kojomis“. Tokiu būdu yra dalyvavęs apie 10 nusikaltimų, tačiau ne visada jie pavykdavo. Paprastai jam į jo telefoną mygtukinį „Nokia“, be ekrano stikliuko, skambindavo arba rašydavo E., jo numeriai keitėsi, parašydavo adresą, jie su G. kviesdavo įvairių firmų taksi ir važiuodavo E. nurodytu adresu. Taksi kviesdavo arba iš jo (A. R.) telefono (jis turėjo du – „Nokia“ ir „Iphone“), arba iš G., arba paprašydavo, kad kas iš pažįstamų iškviestų. Atvažiavus nurodytu adresu, tada į tą patį jo telefoną „Nokia“ jau skambindavo kitas žmogus, kurio jokių duomenų nežino, numerio nežino, yra girdėjęs, kad jis iš „zonos“, bet iš kurios, tiksliai nežino. Tada su juo kalbėdavo G.. Tas žmogus G. aiškindavo, ką reikia daryti, jis negirdėjo jų pokalbio, paprastai jis kalbėdavo išlipęs iš taksi. G. eidavo paimti pinigų, o jis likdavo taksi ir stebėdavo, kad neatvažiuotų policija. Nei jam, nei G. E. ir tas kitas žmogus iš „zonos“ nesakydavo, kiek nukentėję turi perduoti pinigų. Kai G. grįždavo, jis (A. R.) paskambindavo E., ir jie tuo pačiu taksi važiuodavo į sutartą vietą, kuri yra važiuojant už (duomenys neskelbtini). Ten G. atiduodavo paimtus iš žmonių pinigus E.. E. atskaičiuodavo jų dalį, t.y. duodavo skirtingą pinigų sumą. Paprastai tai būdavo nuo 100 iki 200 Eur, kuriuos jie su G. pasidalindavo per pusę arba kartu išleisdavo. E. nesakė, kam perduodavo likusius pinigus. Vieną kartą yra ėjęs pats pasiimti pinigų, G. kartu nebuvo. Tai buvo vienintelis kartas, kai jis pats ėjo pasiimti. Kiek atsimena, tai buvo (duomenys neskelbtini) rajone, už „Iki“ parduotuvės, tikslaus adreso neprisimena, butas galėjo būti (duomenys neskelbtini). Pinigus jam padavė vyras apie (duomenys neskelbtini) metų. Neprisimena, kiek vyras pinigų padavė, neprisimena, ką jam pasakė. Kitų aplinkybių neprisimena, nei datos, nei sumos, nei kiek jam atiteko iš tų pinigų. Pinigus atidavė E.. G. imdavo iš žmonių tik grynuosius pinigus, jokių kitų daiktų neimdavo. Negali tiksliai pasakyti, pagal kokią istoriją buvo apgaunami žmonės. Prisipažįsta, kad yra padaręs apie 5-6 pavykusius nusikaltimus, tačiau negali nurodyti nei jų laiko, nei tikslių adresų. Yra prisipažinęs dėl vieno epizodo iš (duomenys neskelbtini), kai buvo tą pačią dieną sulaikytas kartu su G. R. ir E., apie kurį davė parodymus, tuo metu jo pavardės nežinojo, iš pranešimo apie įtarimą supranta, kad tai E. J.. Laikosi pirmos apklausos metu duotų parodymų (7 t., b. l. 118-119).

Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad įtarimo esmė (pareikštas įtarimas dėl visų 7 kaltinime nurodytų epizodų) ir įtariamojo teisės jam yra aiškios. Savo kaltę pripažįsta pilnai, nors ir negali konkrečiai apie kiekvieną epizodą duoti parodymų, nes praėjo daug laiko, yra dalyvavęs ne daugiau kaip 10 tokių pačių nusikaltimų, iš kurių pavykusių tik kokie 5-6, nes ne visi apgaudinėjami žmonės atiduodavo pinigus arba išvis durų neatidarydavo. Pasilieka prie savo parodymų, kuriuos davė ankstesnių apklausų metu, kuomet davė paaiškinimus apie jo padarytų nusikaltimų, kai buvo apgaunami seni žmonės (duomenys neskelbtini) mieste, o jie su G. R. taksi važiuodavo pas juos paimti pinigų, būdą. Kaip ir minėjo, negali tiksliai nurodyti visų aplinkybių, nes neprisimena nei jų laiko, nei tikslių adresų, nei gautų pinigų sumų, bet pilnai sutinka, kad galėjo būti taip kaip parašyta įtarime. Jis pats neidavo pas apgautus žmones paimti pinigų, jis G. R. laukdavo prie namo taksi ir stebėdavo, kad neatvažiuotų policija ir, jei atvažiuotų policija, jis skambintų G. R. ir pasakytų. Pinigus, paimtus iš apgautų senelių, jie atiduodavo E., o jis jiems duodavo dalį, su G. R. pasidalindavo po lygiai. Nuo to laiko, kai buvo sulaikytas, naujų nusikaltimų nepadarė, su E. J., kuris jiems su G. R. ir pasiūlė daryti šituos nusikaltimus, nebendravo. Dėl visų nusikaltimų labai gailisi, kai tik turės galimybę, žalą nukentėjusioms moterims atlygins. Dabar atlyginti žalos neturi galimybės, nes nedirba, yra registruotas darbo biržoje, gauna mažą pašalpą, kurios vos pakanka jam ir jo šeimai (7 t., b. l. 124-125).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis A. R. nurodė, kad su E. J. susipažino socialiniame tinkle „Facebook“, šis greičiausiai jam parašė dėl to, nes jis (A. R.) buvo rašęs skelbimą, kad ieško darbo. Jis atsimena ne visas aplinkybes, kurias sakė. Tvirtai gali atsakyti, kad socialiniame tinkle „Facebook“ buvo įdėjęs skelbimą, kad ieško darbo, ir tada jam parašė žmogus, kad „gal nori užsidirbti“, iš kur žino kas, nepasakys tiksliai, ar tai buvo E. J..

Kaltinamasis E. J., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta epizodus iš (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta kitą kaltinamąjį (A. R.), jie anksčiau bendravo, susipažino centre. G. jam irgi pažįstamas, jis kito kaltinamojo pusbrolis ar brolis. G. su A. R. važinėjo į tuos epizodus (duomenys neskelbtini).

2017 m. rudenį, gal lapkričio mėnesį, jam (E. J.) paskambino nežinomas numeris, kaip paskui sužinojo, tai buvo žmogus iš kalėjimo, šis pasiūlė jam lengvai užsidirbti pinigų, pasakė, kad užsiima sukčiavimais. Jis (E. J.) pats nenorėjo to daryti ir pasiūlė G.. Taip viskas ir prasidėjo. Tą dieną ir buvo pirmas epizodas. Jam (E. J.) atsiuntė (duomenys neskelbtini) g. adresą, o jis tą adresą persiuntė G., kuris nuvažiavo ir įvykdė nusikalstamą veiką. Tą dieną su G. jis nesusitiko, jie susitiko gal kitą dieną ir G. jam padavė 100 eurų. Po poros savaičių jam (E. J.) paskambino nežinomas numeris, jis nežino, ar tai buvo tas pats vyras, ar kitas, o gal iš kito kalėjimo, bet kai paskambino, pasakė, kad vykdomi sukčiavimai ir pasiūlė užsidirbti, jis (E. J.) persiuntė G. kontaktą ir ką jie po to darė, jis nežino. Paskui (duomenys neskelbtini) jis (E. J.) susitiko su G., kuris atvažiavo su A. R.. G. jam perdavė pinigus ir jis (E. J.) po to sužinojo, kad jam reikia tuos pinigus nuvežti. Tas žmogus, kuris skambino iš kalėjimo, po to pasakė jam (E. J.), kad jis paimtų iš G. pinigus ir nuvežęs paduotų kažkokiam žmogui. Tai jis susitiko su G. ir A. R., iš tų pinigų sau pasiėmė 200 Eur, išsikvietė taksi, tada prie „Ikea“ susitiko su moterimi, kuriai perdavė pinigus. Ji pinigų neperskaičiavo. Dar jam iš kalėjimo skambinęs vyras liepė pasakyti, kad perduotų moteriai, kad nuo A. ar nuo A., jau tiksliai neatsimena. Bet jis tai moteriai pinigus perdavė, tada jie atsisėdo atgal į taksi ir važiavo atgal į (duomenys neskelbtini), tačiau tada juos sustabdė kriminalistai ir sulaikė. Paskui jis sužinojo iš kaltinamojo akto, kad A. R. su G. buvo važiavę ne į vieną adresą (duomenys neskelbtini) g., bet dar buvo nuvažiavę ir į (duomenys neskelbtini) g. Tačiau tai jis sužinojo tik po to, nes iki to laiko, kol juos sulaikė, jis galvojo, kad A. R. su G. buvo tik viename adrese tą dieną.

Jam skambinęs asmuo pasiūlė užsidirbti pinigų, nieko neaiškino, tik pasakė, kad sukčiavimo būdu bus išviliojami pinigai, daugiau nieko neaiškino, nei kaip, nei ką daryti. Jis (E. J.) pats nieko neklausinėjo. Jo išsilavinimas vidurinis, tuo metu jis nebuvo teistas, buvo baigęs 12 klasių, neturėjo ir neturi jokių priklausomybių. Jam reikėjo pinigų, todėl nesiaiškino, kokiu būdu užsidirbti. Tą dieną, kai jam paskambino, ir įvyko pirmas epizodas (duomenys neskelbtini) g. Jam pasakė, kad reikės nueiti į butą ir paimti pinigus, viskas. Tuo momentu jis nesuprato, kaip čia viskas vyksta, kame yra sukčiavimas, dabar jau supranta. Tuo metu jis (E. J.) pats niekur nėjo, bet suprato, kad iš žmonių išvilioja pinigus. Jei pasakė, kad sukčiavimas, tai turbūt nelegalu, nes juk neatiduoda niekas pinigų už „ačiū“. Adresą jam atsiuntė skambinęs asmuo sms žinute, adreso skaičių nepamena, bet atsimena, kad (duomenys neskelbtini) g. Tikriausiai bus kaltinime nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Data tikriausiai lapkričio 23 d., kaip nurodyta kaltinime, tačiau jis tiksliai neatsimena. Jam atsiųstą adresą jis persiuntė G. ir, paskambinęs G., pasakė šiam tą patį, ką jam sakė tas vyras, pasiūlė užsidirbti. Pats nėjo tuo adresu, nes gal pabijojo, dabar neprisimena, ką mąstė prieš 6 metus, bet tikriausiai bijojo eiti. G. pasakė tą patį, ką pasakė jam paskambinęs vyras, kad vyksta kažkokie sukčiavimai ir kad jam (E. J.) paskambino, pasiūlė ir jis sutiko, G. nusiuntė adresą. G. jam vėliau pasakė, kad nuvažiavo ir paėmė pinigus iš žmonių. Jis (E. J.) neįsivaizduoja, kas skambino ir tarėsi su tomis moteriškėmis, tokios informacijos jis nežino, tikriausiai tiems žmonėms skambino žmonės iš kalėjimo, gal ne tas žmogus, kuris jam pačiam skambino, o kažkas kitas. Jis tiksliai neatsimena, bet gal jie su G. susirašė tą dieną, o susitiko kitą dieną ir G. jam padavė 100 Eur ir viskas, daugiau jie nieko nekalbėjo, G. tik pasakė, kad buvo nuvažiavęs tuo adresu ir paėmė pinigus. 100 Eur jis (E. J.) gavo už tai, kad perdavė adresą.

Jis prisipažįsta, kad įvykdė nusikalstamą veiką, bet nežino, kaip jam įvardinti savo vaidmenį šitame epizode, jis nesutiktų, kad čia buvo organizuota grupė ir kad buvo vaidmenys. Istoriją nukentėjusiajai moteriškei sakė tie žmonės iš kalėjimo, jam šios informacijos niekas neperdavė. Ta istorija buvo perduodama tam žmogui, kuris ėjo į butą, dabar, kaip supranta, G. ėjo į butą. Vieną kartą, po (duomenys neskelbtini) g. epizodo, G. atvažiavo pas jį (E. J.) vienas, be A. R.. Antrą katą, jau po (duomenys neskelbtini) g. epizodo, G. atvažiavo su A. R.. Jis nežino, ar A. R., ar G. ėjo į butą, nes jie važiavo vieni, jo su jais nebuvo, paskui su jais susitiko (duomenys neskelbtini), tada jie atvažiavo kartu. Dėl to, ką darė tą dieną, tai jam (E. J.) paskambino asmuo, nežino, ar tai buvo tas pats vyras galimai iš kalėjimo, ar jau kitas, bet sakė tą patį, t.y. kad galima skubiai užsidirbti pinigų, ir pasiūlė tą patį, t.y. kad jau yra išvilioti pinigai, reikia nueiti juos paimti ir viskas. Tada jam atrodo, kad jis (E. J.) paskambino G., o gal parašė sms, jau tiksliai neatsimena, ir pasiūlė. Tada G. numerį nusiuntė tam žmogui iš kalėjimo ir tada jie jau tarpusavyje informacija keitėsi, kur važiuoti ir ką daryti, jis nežino, ką jie kalbėjo. Jis tą dieną žinojo tik dėl (duomenys neskelbtini) adreso, o tai, kad G. su A. R. buvo dar vienu adresu, sužinojo tik po to, kai juos sulaikė, nes iki tol jam nei G. nieko nesakė apie tai, kai atvežė pinigus į (duomenys neskelbtini), nei iš kalėjimo skambino ir pasakė. Tada jis gavo 200 Eur už (duomenys neskelbtini) g. epizodą ir, kaip paskui sužinojo, už (duomenys neskelbtini) g. epizodą. Pirmą kartą jis gavo 100 Eur, antrą kartą – 200 Eur. Jis nežino, kaip įvardinti, už ką jis gavo pinigus, gal už nukreipimą. Šitiems epizodams pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta. Savo kaltę dėl minėtų trijų epizodų pripažįsta, bet nepripažįsta organizuotos grupės. Dėl to, kaip buvo suorganizuota, kad jis (E. J.) vežė pinigus, tai tą dieną, kai susitiko su G. ir A. R. ir buvo sulaikyti, jam (E. J.) paskambino tas vyras iš kalėjimo ir nurodė paimti pinigus iš G. ir nuvežti, pasakė, kad sau gali pasiimti 200 Eur. Jis nežino, ar tas žmogus žinojo, kokia yra bendra pinigų suma, neprisimena, ar tas žmogus sakė kažkokį procentą, ar 200 Eur, bet jam atrodo, kad sakė 200 Eur. Pinigus jis vežė lygtais prie „Ikea“, ten susitiko su moterimi. Tiksliai neprisimena, kur su ja susitiko. Tai buvo vienintelis kartais, kai jis vežė pinigus.

Su A. R. (duomenys neskelbtini) susitiko gruodžio 7 d., pinigus jam padavė G.. Po (duomenys neskelbtini) g. epizodo jis susitiko su G. kitą dieną, tą kartą G. buvo vienas, todėl nežino, ar A. R. dalyvavo minėtame epizode, ar ne. O po (duomenys neskelbtini) g. ir, kaip vėliau sužinojo, (duomenys neskelbtini) g. įvykdyto nusikaltimo, jie pas jį atvažiavo kartu, nes šie nusikaltimai buvo padaryti tą pačią dieną. Pinigus jam davė G.. Jis (E. J.) susipažinęs su kaltinamuoju aktu. Tiksliai neatsimena, už ką jam pinigus davė, nes tai seniai buvo. Kai susitiko su G., jam niekas nesakė, kiek kartų, kur ir pas ką buvo ir kiek pinigų paėmė. Tiesiog tuo metu, kai susitiko su G., jam paskambino tas vyras iš kalėjimo ir nurodė, kad iš tų pinigų, kuriuos jam G. paduos, pasiimtų sau tą dalį, jis neprisimena, ar vyras pasakė procentais, ar tiesiog 200 Eur, konkrečią sumą. Susitikęs su G. ir A. R., jis paėmė tą sumą , tada jie visi atsisėdo į taksi ir nuvažiavo. Jam tas vyras sakė, kad skubiai reikia į (duomenys neskelbtini) g., todėl jis manė, kad gavo pinigus už veiką, padarytą (duomenys neskelbtini), dėl to ir atsimena tą gatvę, o apie (duomenys neskelbtini) g. jis nebuvo nieko girdėjęs ir sužinojo tik po sulaikymo.

Jis neprisimena, kiek kartų buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kiek kartų davė parodymus. Parodymus davė tik tą kartą, kai buvo sulaikytas, o daugiau jokių parodymų nedavė. Jis pripažįsta tik tuos epizodus, dėl kurių buvo sulaikytas. G. jis pažinojo, nes tuo metu jie bendravo bendroje kompanijoje, buvo tiesiog pažįstami. Dėl to, kad A. R. ir G., duodami parodymus, sakė, kad jis (E. J.) dalyvavo ne tik tose veikose, jis mano, kad tai buvo, nes jie jautė psichologinį spaudimą, jis (E. J.) ir pats buvo spaudžiamas, pavyzdžiui, kratos metu, nes tuo metu gyveno pas tėvus, buvo paimtos jo tėvų santaupos ir grasinama, kad tėvams nebus grąžinami pinigai. Jis puikiai įsivaizduoja, kad ir kitiems kaltinamiesiems buvo daromas psichologinis spaudimas, dėl to jie taip pasakė ir gal prisipažino tokius dalykus, kurių nepadarė. Jis nežino, ar jie galėjo jį apkalbėti, nebuvo priežasties jį apkalbėti ar pakišti. Jis nebuvo organizuotos grupės narys. Tikrai nežino, ar buvo kokia grupė ir kas ją sukūrė. Dėl savo poelgio gailisi, buvo jaunas ir kvailas. Nukentėjusiųjų vardų, pavardžių nežino, tik adresus, nežino, kas, ko ir kiek paėmė, tačiau yra pasiryžęs atlyginti žalą, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jei teismas priteis žalą, ją atlygins iš darbo užmokesčio.

Kaltinamasis E. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pranešimo apie įtarimą (dėl sukčiavimo 2017 m. gruodžio 7 d. nukentėjusiosios V. V. T. atžvilgiu) esmė ir turinys jam aiškūs. Savo kaltę pripažįsta pilnai. 2017 m. gruodžio 7 d., apie 16.00 val. jam paskambino vyras, kuris neprisistatė ir pasakė, kad skambina iš įkalinimo įstaigos (iš kokios įstaigos, nepasakė), iš kokio telefono skambino, nepamena. Vyras jam skambino į jo mobilaus ryšio telefoną „Samsung S3 Neo“, į kurį buvo įstatyta SIM „Pildyk“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą kortelę naudoja apie 8-9 metus. Mobilaus ryšio telefoną „Samsung S3 Neo“ turi apie 2 metus. Turi dar ir kitą telefoną „Samsung J5“, į kurį yra įstatyta SIM Tele2 „Pildyk“ kortelė, su kokiu numeriu, neprisimena (kortelę ir telefoną nupirko prieš 2 savaitės). Paskambinęs vyras pasiūlė jam užsidirbti pinigų (sumos nepasakė), jis paklausė, kaip. Vyras pasakė sukčiavimo būdu, šiuo metu yra viliojami pinigai (iš kokio asmens, nepasakė), ir kad jam (E. J.) pačiam ar jo surastam kitam žmogui reikia nuvažiuoti paimti pinigus (kur nuvažiuoti, nepasakė). Jis paprašė vyro paaiškinti detaliau. Vyras pasakė, kad reikia nuvykti paimti pinigus ir vėliau paimtus pinigus reikės perduoti kitam asmeniui. Jis (E. J.) Iš pradžių pagalvojo, kad nuvažiuos pats, bet paskui nusprendė pasiūlyti G. R. (jį pažįsta apie metus, susipažino mieste, kokiomis aplinkybėmis, nepamena, kartais susitinka kartą į savaitę, susiskambina į savaitę apie du kartus). Kodėl nusprendė pasiūlyti būtent G. R., nežino, tiesiog su juo pastarosiomis dienomis dažnai susitikdavo. Daugiau skambinęs vyras jam nieko nepasakė, nesakė, kiek jis (E. J.) gaus už nusikalstamą veiką pinigų. Vyras pasakė, kad perskambins. Iš kur vyras gavo jo telefono numerį, nežino. Suprato, kad vyras siūlo jam daryti nusikaltimą ir sutiko, nes jam reikėjo pinigų. Jis paskambino G. R., pasiūlė padaryti nusikaltimą, apie kurį kalbėjo jam skambinęs vyras. G. R. telefono numerio nežino (paskutiniai skaičiai, kiek pamena, 131). G. R. sutiko. Su G. R. kalbėjo apie 8-10 minučių. Po to iškart perskambino tam vyrui, kuris jam pasiūlė padaryti nusikaltimą. Pasakė, kad rado žmogų, kuris gali nuvažiuoti paimti pinigus. Vyras paprašė G. R. numerio, nepamena, ar vyrui nusiuntė, ar padiktavo G. R. numerį. Vyras nesakė, kokiu adresu turi nuvažiuoti G. R.. Tuo metu jis (E. J.) buvo (duomenys neskelbtini). Po 20 minučių jam vėl paskambino tas pats vyras (sprendžia iš balso, vyras kalbėjo lietuviškai be akcento), kad jo (E. J.) draugas jau paėmė pinigus, ir pasakė susitarti su G. R. susitikti, kad šis jam (E. J.) perduotų pinigus. Paskambino G. R. ir pasakė, kad šis atvažiuotų į (duomenys neskelbtini). Apie patį nusikaltimą telefonu su G. R. nekalbėjo. Po 15 minučių susitiko su G. R. ant kalno prie stotelės (duomenys neskelbtini), važiuojant į centrą. Jis nematė, kokiu transportu atvyko G. R.. G. R. buvo su A. (kuri vadina (duomenys neskelbtini), su juo pažįstami apie 2 metus, kas juos supažindino, nepamena, su A. susitinka retai, šiam skambina, jei negali prisiskambint G. R.). Jie susitiko galimai 18 val. Negali pasakyti, ar skambinęs vyras visą laiką skambino iš to paties numerio. Jis tam vyrui visada skambino į tą numerį, kuriuo šis paskambino pirmą kartą. Susitikus su G. R. ir A., jam vėl paskambino tas pats vyras, kuris pasakė, kad pinigus reikia nuvežti į Vikingų g. 3, Vilniuje ir perduoti pinigus asmeniui (kokiam, nepasakė). Vyras dar pasakė, kad G. R. jau paėmė savo dalį (nepasakė, kiek). Jis (E. J.) nežino, kiek iš viso G. R. iš apgauto žmogaus paėmė pinigų. Vyras jam pasakė paimti 200 eurų. Susitikus G. R. jam davė pinigus, kurių jis neskaičiavo ir įsidėjo į striukės vidinę kišenę. Iš G. R. gautų pinigų pasiėmė 200 eurų (keturias 50 eurų nominalo kupiūras). Kiek liko pinigų jam paėmus 200 eurų, jis nežino. Paimtus 200 eurų įsidėjo į savo piniginę. Jis piniginėje turėjo dar savo pinigų 320 eurų (pamena, kad turėjo 1 kupiūrą 100 nominalo, 2 kupiūras 50 nominalo, 2 kupiūras 20 nominalo, 4 kupiūras 5 nominalo, likusios kupiūros buvo 10 nominalo (kiek 10 nominalo kupiūrų buvo, nepamena), kuriuos išlošė 2017 m. gruodžio 4 d. ar 2017 m. gruodžio 5 d. kazino „Olybet“ lošimo aparatuose. G. R. irgi nesakė, kiek jis paėmė pinigų sau. Jis (E. J.) iškvietė taksi numeriu 1424. Su G. R. bendravo mobilaus ryšio telefonu „Samsung S3 Neo“, į kurį buvo įstatyta SIM „Pildyk“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Taksi iškvietė po 10 minučių viename iš kiemų, netoli yra parduotuvė (duomenys neskelbtini). Jie visi trys įsėdo į taksi automobilį, jame apie nusikaltimą nekalbėjo. Važiuojant jam į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) vėl paskambino tas pats vyras (pažino iš balso) ir paklausė, ar jie jau važiuoja. Atvykus adresu Vikingų g. 3, Vilniuje, į automobilių stovėjimo aikštelę, prie parduotuvės „Senukai“ jis išlipo iš automobilio ir paskambino vyrui (iš kurio gaudavo nurodymus) ir pasakė, kad atvyko. Vyras pasakė, kad prie pagrindinio įėjimo į parduotuvę „Senukai“ stovės moteris. Jis (E. J.) iš toli pamatė prie įėjimo stovinčią moterį, suprato, kad būtent jai turi perduoti pinigus. Atstumas nuo taksi automobilio iki įėjimo parduotuvę buvo apie 8 metrus. Vyras moters neapibūdino, tik pasakė prieiti prie jos, pasakyti jai, kad čia nuo A. ir paduoti jai pinigus. Daugiau vyras jam nieko nesakė. Jis priėjo prie minėtos moters, pasakė, kad nuo A. ir iš striukės kišenės ištraukė pinigus, kuriuos perdavė moteriai. Kiek buvo pinigų, nežino. Moteris pasakė „gerai“, paėmė pinigus ir išėjo. Moteris prie jo pinigų neskaičiavo. Jis nežino, kur išėjo moteris, nekreipė dėmesio. Gali tik pasakyti, kad ji buvo viena. Jis grįžo į taksi, kuriame jo lauke G. R. ir A., tada prie automobilio atvyko neuniformuoti vyrai ir juos sulaikė ir išvežė. Jis pirmą kartą darė tokio pobūdžio nusikaltimą, daugiau tokių nusikaltimų jis nedarė. Jam prieš tai skambinęs vyras atsiuntė žinutę, kad G. R. turi važiuoti paimti pinigus adresu (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nepamena). Po to, kai vyrui nusiuntė G. R. telefoną, vyras jam jokių adresų nerašė. Jis (E. J.) visą laiką galvojo, kad G. R. važiavo paimti pinigus adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad pinigai buvo išvilioti iš asmens, adresu (duomenys neskelbtini), jis sužinojo tik iš pranešimo apie įtarimą (6 t., b. l. 174-175).

Sekančių apklausų ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. J. atsisakė duoti parodymus ir atsakyti į klausimus, dėl pareikšto įtarimo (dėl visų 7 kaltinime nurodytų epizodų) pozicijos neišreiškė, nurodė, kad poziciją dėl pareikšto įtarimo išreikš ir parodymus duos teisme (7 t., b. l. 180, 185).

G. R., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) parodė, kad pranešimo apie įtarimą (dėl 20217 m. gruodžio 7 d. sukčiavimo V. V. T. atžvilgiu) esmė ir turinys jam aiškūs. Jis išviliojo pinigus ne iš vieno žmogaus, padarė 8-9 nusikalstamas veikas tokio pobūdžio. Sukčiauja ir apgaudinėja žmonės apie mėnesį. Pirmą nusikalstamą veiką padarė 2017 metų lapkričio mėnesio viduryje. Jis nusikalstamas veikas darė kartu su A. R. ir E. J., nes jie yra susitarę daryti minėtus nusikaltimus. Jam pasiūlė taip daryti pirmą kartą A. R., o kas pasiūlė A. R., jis nežino. E. J. pažįsta seniai, bendrauja mažiau nei metus, susitinka retkarčiais išgerti. Jis nežino, kas pasiūlė E. J. daryti minėtas nusikalstamas veikas. Nurodymus jie gauna iš vyro, kuris jiems skambina. Kas tas vyras ir iš kur jis skambina, jis nežino. Vyras skambina E. J. ir pasako jam adresus asmenų, iš kurių jis (G. R.) ir A. R. turi išvilioti pinigus. Po to E. J. skambino jam (G. R.) arba A. R. ir pasako adresą asmenų, iš kurių jie turi išvilioti pinigus. Gavę adresą jie su A. R. važiuoja nurodytu adresu taksi. Tada jis (G. R.) eina į butą išvilioti pinigų. Dažniausiai prisistatinėja policijos pareigūnu. Jam pasako vyras, kuris skambina, kuo turėtų prisistatyti ir ką sakyti asmenims. 2017 m. gruodžio 7 d. A. R. gavo žinutę su adresu (duomenys neskelbtini), kur jie turėjo su A. R. važiuoti, kad išviliotų pinigus. Kitos informacijos žinutėje nebuvo. Kas atsiuntė žinutę, jis tiksliai nežino, bet greičiausiai E. J., nes šis visada jiems siunčia adresus. Važiuojant taksi A. R. į telefoną „Nokia“ paskambino vyras, kuris jiems duoda nurodymus. A. R. davė telefoną jam (G. R.) kalbėti su vyru. Vyras jam pasakė prisistatyti policijos pareigūnu R. B. ir paimti pas asmenį pinigus. Jis nežinojo iš anksto, ar ten bus vyras ar moteris. Vyras neminėjo, kokią sumą jis turi paimti. Atvykęs minėtu adresu, nuėjo į butą, o A. R. liko laukti taksi. Atėjęs prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), jis paskambino, jam atidarė duris pagyvenusį moteris, jis užėjo į butą ir prisistatė esąs pareigūnas R. B. ir kad automobilyje turi lempą, skirtą tikrinti, ar pinigai tikri, pasakė, kad moteris jam duotų pinigus. Moteris atnešė pinigus, kiek tiksliai, nežino, buvo daug kupiūrų 50 eurų nominalo, kiek pamena, viena kupiūra 100 eurų nominalo ir viena kupiūra 500 eurų nominalo. Nepamena, ar buvo kupiūrų 10 ir 20 eurų nominalo. Dar būdamas bute, jis paimtus iš moters pinigus įsidėjo į striukės kišenę ir pasakė moteriai, kad apsirengtų ir eitų kartu su juo. Moteris pradėjo rengtis, tada jis jai pasakė, kad ji paimtų asmens dokumentą. Moteris nuėjo asmens dokumento ir jis tuo metu su pinigais išėjo iš buto. Sėdo į tą patį taksi automobilį, kur jo laukė A. R., ir jie nuvyko į (duomenys neskelbtini), ant tilto. Po tiltu susitiko su E. J., jam atidavė visus pinigus, išviliotus iš moters. E. J. iš tų pinigų davė A. R. 300 eurų (6 kupiūros po 50 eurų nominalo), o likusius padėjo į kišenę. E. J. neskaičiavo pinigų prie jų. Po to E. J. iškvietė taksi, jiems pasakė, kad jam reikia perduoti gautus pinigus. Jie nuvyko adresu Vikingų g. 3, Vilnius. Kai važiavo taksi, E. J. su kažkuo kalbėjo, jis nesiklausė. E. J. taksi pinigų neskaičiavo ir sau jokių pinigų nepasiėmė, todėl jis (G. R.) negali pasakyti, kiek E. J. sau pasiėmė pinigų. Atvykus adresu Vikingų g. 3, prie parduotuvės „Senukai“, E. J. nuėjo perduoti pinigus prie parduotuvės, grįžo po 5- 10 minučių ir juos iš karto sulaikė policijos pareigūnai. Jei jų nebūtų sulaikę pareigūnai, jie būtų važiavę adresu (duomenys neskelbtini) g. dar išvilioti pinigų. Už kiekvieną nusikalstamą veiką gaudavo 100-150 eurų, priklausomai, kiek pinigų gaudavosi išvilioti, tiek pat gaudavo ir A. R.. Prieš tai pinigus 2 ar 3 kartus išviliojo iš asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) rajone, 1 kartą (duomenys neskelbtini), kur dar darė nusikalstamas veikas, jis nepamena, bet tikrai padarė daugiau nusikalstamų veikų. (8 t., b. l. 10-11).

G. R., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad dėl įtarimo (dėl 2017 m. gruodžio 7 d. pasikėsinimo sukčiauti V. D. P. atžvilgiu) kaltę pripažįsta visiškai. Nori pasakyti, kad kartu su A. R. kartu vykdė sukčiavimus, t.y. jiems iš laisvės atėmimo vietos pasakydavo, kur reikia nueiti paimti pinigus, o jie juos paimdavo. Taip buvo keletą kartų. Vienas iš tokių epizodų buvo, kai reikėjo paimti pinigus iš (duomenys neskelbtini), adreso neprisimena. Tačiau jie ilgai laukė taksi, ir jiems belaukiant taksi paskambino iš kalėjimo ir pasakė, kad tuo adresu nebevažiuotų, nes ten pavojinga, kad suprato apie apgaulę. Ar bendravo iš kalėjimo su juo (G. R.), ar su A. R., nepamena. Negali garantuoti, kad šiuo atveju buvo skambinta iš kalėjimo, nes dar buvo kažkoks asmuo ir laisvėje, su kuriuo A. R. bendravo dėl tokių dalykų. Smulkiau jis yra pasakojęs apklausos metu, kai 2017 m. gruodžio 7 d. buvo kartu su A. R. ir E. R. sulaikytas Vilniaus miesto 5 PK. Dabar ne viską prisimina. Toje byloje yra ir iš jo paimtas telefonas, kurio numerio neatsimena. (8 t., b. l. 17-18).

G. R., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad pranešimo apie jam pareikštą įtarimą (dėl 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimo M. R. atžvilgiu) esmę ir turinį supranta, Jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Jam sūnėnas A. R. pasiūlė užsidirbti pinigų, kadangi jis turėjo skolų – sutiko. Jis (G. R.) žinojo, ką reikės dirbti, kad reikės apgaudinėti žmones, apsimetinėti kitais žmonėmis, eiti į namus ir išvilioti pinigus. Jam iš kalėjimo rašydavo trumpąsias žinutes, kur nurodydavo adresą, kuo jis turėtų apsimesti, visą kitą bendraudamas su žmogumi turėjo sugalvoti pats. Numerio, iš kurio gaudavo žinutes, neatsimena. Savo telefono numerio, į kurį gaudavo žinutes irgi neatsimena, nes numerius keisdavo labai dažnai, kad jo nesusektų policija. Kas jam atsiųsdavo žinutes, jis nežino, bet jis žinojo, kad tai yra žmogus iš „zonos“. Jis žino, kad yra žmogus E., kuris duoda pasiūlymus darbų, jie tai vadino „alio mama“. E. kontaktų neturi, jisai nėra jo draugas. Iš pradžių jam pasiūlymus duodavo E., vėliau jis dirbdavo pats, tai reiškia, kad jis gaudavo iš zonos sms žinutę, kur turėdavo eiti. 2017 m. lapkričio 18 d. jis gavo žinutę su užduotimi nueiti įtarime nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), duris atidarė vyresnio amžiaus moteris, jis jai pasakė, kad jis iš policijos, jam atrodo, nepamena tiksliai. Ji jam davė grynus pinigus, jis jų neskaičiavo, jis tiesiog juos įsidėjo į kišenę ir išėjo, vėliau suskaičiavo, ten buvo 1500 eurų. Jis pas močiutę ėjo vienas. Tą pačią dieną paskambino numeriu, kurį jam atsiuntė sms žinute, žinutėje buvo nurodyta, kad turi susisiekti su žmogumi, žinutėje buvo nurodytas telefono numeris. Žmogaus duomenys nebuvo nurodyti, numerio neatsimena, gali būti, kad paskutiniai skaičiai yra (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 18 d. su žmogumi susitiko stotelėje „Pramogų arena“, šiam atidavė 1500 eurų, tas žmogus jam (G. R.) iš tų pačių pinigų davė 300 eurų. Šio žmogaus nepažįsta, jisai buvo už jį (G. R.) vyresnis, stambaus kūno sudėjimo, maždaug 180 cm. ūgio, šviesaus gymio, plaukai rudi, tiksliau „ryži“, neturėjo nei ūsų, nei barzdos, jokių tatuiruočių ar auskarų nepastebėjo. Jie susitiko 10 minučių, tas žmogus dar prie jo paskambino į „zoną“, paklausė, kiek jam duoti. Jeigu jau sutinki būti „kojomis“, atsisakyti eiti, jeigu gavai žinutę, negali, nes už tai gali būti nubaustas. Daugiau pas tą močiutę nėjo. Dėl įvykio gailisi, labai pergyvena dėl teismų, bet neturėjo pasirinkimo, jis turėjo skolų. Žalos atlyginti šiuo metu negali, kadangi nedirba. Nedirba, nes neturi paso (tomas 8 t., b. l. 25-26).

G. R., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, įteikus jam pranešimą apie įtarimą (dėl 2017 m. lapkričio 23 d. sukčiavimo S. L. atžvilgiu), parodė, kad prisipažįstąs padaręs nusikalstamą veiką. Jam sūnėnas A. R. pasiūlė užsidirbti pinigų, kadangi jis (G. R.) turėjo skolų – sutiko. Jis žinojo ką reikės dirbti, kad reikės apgaudinėti žmones, apsimetinėti kitais žmonėmis, eiti į namus ir išvilioti pinigus. Jam iš kalėjimo rašydavo trumpąsias žinutes, kur nurodydavo adresą, kuo jis turėtų apsimesti, visą kitą bendraudamas su žmogumi turėjo sugalvoti pats. Iš pradžių jam pasiūlymus duodavo E., vėliau jis dirbdavo pats, tai reiškia, kad jis gaudavo iš zonos sms žinutę, kur turėdavo eiti. Jis tiksliai neatsimena 2017 m. lapkričio 23 d. įvykio aplinkybių, tačiau galėjo būti taip, kaip nurodyta jam pareikštame įtarime. Su įtarime nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Nieko papildyti nenori. Dėl įvykio gailisi (8 t., b. l. 33-34, 36).

G. R., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad kad įtarimo esmė (dėl 2017 m. rugsėjo 9 d. sukčiavimo V. A. atžvilgiu, 2017 m. lapkričio 2 d. sukčiavimo J. Z. atžvilgiu, 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimo G. B. atžvilgiu, 2017 m. gruodžio 7 d. sukčiavimo V. V. T. atžvilgiu ir 2017 m. gruodžio 7 d. pasikėsinimo sukčiauti V. D. P.) ir įtariamojo teisės jam yra aiškios. Jis tiksliai negali atsiminti visų epizodų, apie kuriuos parašyta pranešime apie įtarimą. Gali parodyti, kad 2017 metais, vasaros pabaigoje jam jo giminaitis A. R. pasiūlė daryti nusikaltimus, kadangi reikėjo pinigų jis (G. R.) sutiko. A. R. jam pasakė, kad jie abu turės dirbti „kojomis“, t.y. ateiti pas žmones į namus, apsimesti įvairiais žmonėmis ir paimti pinigus. A. R. šitą darbą pasiūlė E., kaip parašyta pranešime apie įtarimą, jo duomenys galimai E. J.. Jie visi kartu buvo sulaikyti. Jis nežino, kokiu tiksliai būdu buvo apgaunami tie žmonės, kurie jam atiduodavo pinigus, bet atėjęs į jų namus matydavo, kad jie kalba telefonu. Nežino, kas tiksliai juos apgaudinėdavo telefonu. Jis, atėjęs pas žmogų į namus, paprastai sakydavo, kad yra pareigūnas, kuris turi patikrinti padirbtus pinigus. Tokiu būdu jis yra apgavęs Vilniaus mieste ne daugiau dešimties žmonių, tikslaus skaičiaus neprisimena. Visų aplinkybių jis neprisimena apie kiekvieną epizodą. Žmonių adresus jam pasakydavo paskambinęs jam nepažįstamas vyras. Jis šio duomenų nežino. Bet jie su A. R. tam reikalui turėjo seno modelio „Nokia“ telefoną su mygtukais.

Apie pirmą epizodą (sukčiavimas V. A. atžvilgiu) gali papasakoti, kad tikslios datos neprisimena, galimai kaip nurodyta pranešime apie įtarimą 2017 m. rugsėjo 9 d., jam į telefoną „Nokia“ paskambino nepažįstamas vyras, pasakė adresą, kur jam reikia nuvažiuoti ir žmogui pasakyti, kad jis yra ekspertas ir paimti iš žmogaus pinigus. Neprisimena, kur tuo metu jis buvo. Jis tada išsikvietė taksi ir nuvažiavo nurodytu adresu. Šiuo metu jau neprisimena tiksliai tos vietos, nes praėjo daug laiko. Neprisimena, kelintam aukšte buvo butas, bet nelabai aukštai, nes lipo laiptais. Duris atidarė pagyvenusi moteriškė. Jis jai pasakė, kad yra ekspertas, bet tiksliai kokiu vardu prisistatė, jau neprisimena. Tada ji nuėjo kažkur į kambarį ir grįžusi padavė jam 400 eurų įvairiomis kupiūromis, bet jau tiksliai neprisimena, kokiomis. Jis pasakė, kad tuoj pinigus patikrins mašinoje, ir pabėgo. Pinigus pasiliko sau, niekam jų neatidavė, išleido savo reikmėms.

Dėl antro epizodo (2017 m. lapkričio 2 d. sukčiavimas J. Z. atžvilgiu) nieko negali paaiškinti, nemano, kad ten buvo, nes (duomenys neskelbtini) mikrorajoną gerai pažįsta ir tikrai atsimintų.

Dėl trečio epizodo (2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimas G. B. atžvilgiu) taip pat negali prisiminti jokių aplinkybių, nežino, ar aš ten buvo.

Dėl epizodo (duomenys neskelbtini) g. (2017 m. gruodžio 7 d. sukčiavimas V.V. T. atžvilgiu) gali parodyti, kad jam į jo darbinį telefoną „Nokia“ kažkas atsiuntė adresą (duomenys neskelbtini). Jis išsikvietė taksi ir nuvažiavo nurodytu adresu. Laiptinės durys buvo su kodu. Jei gerai atsimena, surinko buto numerį ir nukentėjusioji atidarė laiptinės duris. Lipo į (duomenys neskelbtini) aukštą. Buto duris atidarė pagyvenusi moteriškė. Jis jai pasakė, kad yra ekspertas, ir užėjo į butą. Koridoriuje ji jam padavė apie 2000 eurų. Jis pasakė, kad mašinoje patikrins pinigus, ar jie nepadirbti. Moteris pradėjo dvejoti, jis jai pasakė, kad ji apsirengtų ir eitų kartu. Kol moteris nuėjo į kambarį, jis greitai pabėgo. Tada jis susiskambino su A. R., jie susitiko (duomenys neskelbtini), kartu su juo buvo E. J.. Nuvažiavo prie „Ikea“. Ten pasidalino pinigus. Jis kartu su A. R. pasiėmė 300 eurų iš tų pinigų, kuriuos jis paėmė iš moteriškės (duomenys neskelbtini) gatvėje. Likusius pinigus atidavė E. J., nes buvo toks susitarimas, kad jei paimta suma nedidelė, jie su A. R. pasiima 70-100 eurų, o jei suma apie 2000-3000 eurų, jie pasiima apie 300 eurų, likusius pinigus atiduodavo E. J.. Kam pinigus atiduodavo E. J. ir kiek pasiimdavo jis pats, jis nežino. Tą kartą jis ir A. R. buvo mašinoje, o E. J. kažkur nuėjo. Nematė, kur jis nuėjo ir su kuo buvo susitikęs. Kai jis grįžo prie mašinos, juos visus tris sulaikė policija.

Dėl epizodo (duomenys neskelbtini) g. (2017 m. gruodžio 7 d. pasikėsinimo sukčiauti V .D. P. atžvilgiu) gali paaiškinti, kad tą pačią dieną kaip ir ankstesnis epizodas (sukčiavimas V. T. atžvilgiu), jis į savo darbinį „Nokia“ telefoną gavo adresą, galimai (duomenys neskelbtini) g., bet netrukus jam atsiuntė sms, kad nevažiuotų tuo adresu. Suprato, kad „bobutė sudegė“, t.y. galimai suprato, kad apgaudinėjama arba kas nors atėjo iš jos giminių. Neprisimena kuris – jis ar A. R. – turėjo eiti pas tą močiutę.

Jei jis negalėdavo eiti pas apgautus žmones į namus, tada eidavo A. R.. Važiuodavo visada taksi. Kartais važiuodavo kartu su A. R., kartais po vieną. Nemano, kad galėtų parodyti visus adresus ir vietas, kur jis buvo pas žmones. Pinigus pasidalindavo, kaip jau minėjo – jis su A. R. paimdavo mažesnę dalį, o visus likusius atiduodavo E. J., o kokiu būdu ir kam šis perduodavo tuos pinigus, jis nežino. Jis (G. R.), eidamas pas žmones, nežinodavo iš anksto, kiek jie atiduos pinigų. Jis imdavo tik grynuosius pinigus, daiktų ar banko kortelių neimdavo. Dėl nusikaltimų labai gailisi (8 t., b. l. 42-44).

Liudytojas R. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad vieną kaltinamąjį jis pažįsta, tai E. J., esantis teismo salėje. Jie pažįstami nuo mokyklos laikų, mokėsi vienoje mokykloje. Daugiau nieko apie E. J. nežino, jie buvo draugai, dabar nebebendrauja. Nesutarimų ar pykčių tarp jų nėra, pagrindo apkalbėti E. J. jis (R. P.) neturi. Nežino, dėl ko yra iškviestas ir dėl ko teisiamas E. J.. 2017 m. jis (R. P.) bendravo su E. J., bet nežino, ką šis veikė. G. ir A. R. nepažįsta. Kitoje byloje jis (R. P.) yra kaltinamas dėl 2017 m. įvykių. Jie su E. J. turėjo vieną bendrą epizodą dėl galimo telefoninio sukčiavimo, bet tas epizodas nėra įrodytas, daugiau jis neturi ką pakomentuoti, nes nežino, ką E. J. darė ir kur. Jo (R. P.) pozicija kitoje byloje neišreikšta, parodymus duos po visų liudytojų apklausos. Apie E. J. reikalus, susijusius su sukčiavimu, jam (R. P.) žinoma tik tiek, kiek E. J. susijęs su jo (R. P.) epizodu, o ką E. J. darė be jo, jam nežinoma. Ar tyrėjai jam 2019 m. davė paklausyti garso įrašo, nepamena, jau praėjo daug laiko.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad laikotarpyje nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. buvo įvykdęs 10-11 sukčiavimų. Apie šių nusikaltimų mechanizmą gali paaiškinti, kad jam paskambindavo žmonės iš įvairių pataisos namų ir nurodydavo pagyvenusių žmonių adresus, pasakydavo, kiek maždaug tie žmonės turi atiduoti jam kaip „kojoms“ pinigų. Jis taksi arba su pažįstamais vairuotojais nuvažiuodavo nurodytais adresais, prisistatydavo pinigų ekspertu arba neva nukentėjusio sužeisto žmogaus giminaičiu ir paimdavo iš jų pinigus, kuriuos perduodavo kažkokiems žmonėms į rankas, jų nepažįsta. Šių žmonių buvimo vietą jam visada nurodydavo asmuo, kuris skambindavo iš pataisos namų. Asmenų, kuriems jis perduodavo iš nukentėjusiųjų paimtus pinigus, jis asmeniškai nepažįsta, jų tikslių duomenų nežino. Jis negali nurodyti jokių duomenų tų asmenų, kurie jam skambindavo iš pataisos namų, jie paprastai vienas į kitą kreipdavosi „draugas“. Jo telefono numerį asmenims, kurie atlieka bausmę pataisos namuose, davė jo pažįstamas E., pavardės nežino, jis vilnietis, gyveno kažkur (duomenys neskelbtini) rajone, jo pravardė (duomenys neskelbtini). Kiek žino, E. išvažiavo į užsienį, jo nuo 2017 m. pabaigos nematė ir su juo nebendravo. E. jam pasiūlė daryti nusikaltimus, būti „kojomis“, jis susigundė lengvais pinigais, todėl sutiko. Dėl visų šių nusikaltimų pilnai prisipažino ir yra davęs išsamius parodymus kitoje byloje. Kitų sukčiavimų nėra padaręs. E. J. gerai pažįsta apie 12 metų, mokėsi vienoje mokykloje, užaugo tame pačiame (duomenys neskelbtini) rajone, tarp jų buvo draugiški santykiai. Žino, kad E. J. taip pat užsiiminėjo telefoniniais sukčiavimais kaip ir jis, vieną sukčiavimą su juo yra padarę kartu, dėl to yra įtariamas kitoje byloje ir apie tai yra davęs parodymus. Žino, kad E. J. po vieno nusikaltimo buvo sulaikytas su bendrininkais, kurių duomenų nežino. G. R. ir A. R. nepažįsta. Šio ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateikti garso įrašai, kuriuose jis tvirtai iš balso atpažino kalbantį E. J.. Kadangi E. J. labai gerai pažįsta ir su juo ilgą laiką bendravo, todėl atpažindamas jį iš balso tikrai negalėjo suklysti (2 t., b. l. 179-180).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, liudytojas R. P. nurodė, kad savo paaiškinimą prisimena, turėjo vieną bendrą epizodą, o dėl pinigų tai jis juos perdavė P.. Balso neprisimena.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas 2019 m. balandžio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius protokolas, kuriame užfiksuota, kad kuriame užfiksuota, kad įtariamajam R. P. buvo pateikti BPK 154 ir 162 straipsnių tvarka gauti garso įrašai. Pateikus jam garso įrašą Nr. 2 ir pasiūlius pagal balsą atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, R. P. pareiškė, kad asmuo, kuris pirmas atsiliepia „Klausau, klausau draugas“ yra E. J., atpažįsta jį pagal balso tembrą, kalbos manierą. Jis (R. P.) jo balsą labai gerai žino, nes jie labai seniai pažįstami, daug kartų bendravo. Tai tikrai jis kalba. Kito pašnekovo jis neatpažįsta, nežino, kas ten kalba.

Pateikus jam garso įrašą Nr. 23 ir pasiūlius pagal balsą atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš jam pateikto garso įrašo gali pasakyti, kad frazę „Skambink greičiau kam yra, dar vienas į (duomenys neskelbtini) gatvę tegul skubiai važiuoja“ kalba jis (R. P.), ten jo balsas. Šiame pokalbyje jis kalba su E. J., tvirtai atpažįsta šio balsą.

Pateikus jam garso įrašą Nr. 755 ir pasiūlius pagal balsą atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš šio garso įrašo jis pagal balso tembrą ir kalbėjimo manierą tvirtai atpažįsta E. J., jis sako frazes „Nu jo“, „O tai jisai neišvažiavo?“ ir t. t. Kito pašnekovo, kuris sako frazes „Tai skambink jam į kitą numerį, pas jį dar vienas telefonas“, „Aha, o turėtų senas dar būt, palauk, tuoj pažiūrėsiu, jeigu turėsiu“ ir kitas jis neatpažįsta, jam tas balsas negirdėtas.

Pateikus jam garso įrašą Nr. 842 ir pasiūlius pagal balsą atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš garso tvirtai atpažįsta tik vieną pašnekovą – E. J., jis sako frazes „Nu ką jie, pakalbėjot jūs jau?“, „Nu supratau, tai viskas, o karoče atsiųsk man tą numerį, kuris jau numetė adresą“ ir kitas frazes, o antrojo pašnekovo jis neatpažįsta, nežino, kas kalba.

Pateikus jam garso įrašą Nr. 855 ir pasiūlius pagal balsą atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš pateikto įrašo jis tvirtai atpažįsta vieną pašnekovą, kuris pirmas atsiliepia „Klausau“ ir sako frazes „(necenzūrinis žodis) aš nežinau, nes karoče jau prie vieno adreso žmonės tai jau yra karoče. Aš ką tipo va jau skambinau, e žmonėm iš lagerio, sakau, karoče“ ir t.t. tai tikrai E. J., o antrojo pašnekovo jis neatpažįsta, nežino, kas kalba su E. J., tik iš pokalbio turinio supranta, kad tai žmogus iš laisvės atėmimo vietų.

Pateikus jam garso įrašą Nr. 858 ir pasiūlius pagal balsą atpažinti asmenį, apie kurį davė parodymus, pareiškė, kad iš jam pateikto garso įrašo jis tvirtai atpažįsta E. J. balsą, šis sako frazes „Paėmė jį operai“, „Žinau iš chatos“, „Jo, karoče, nu iš naujos jo, kur jisai persikraustė“ ir t.t. Jo pašnekovo, kuris pirmas atsiliepia „Alio“, sako frazes „Iš kur žinai?“, „Iš chatos, iš kur“ ir t.t. jam labai panašus į (duomenys neskelbtini) H. balsą, bet negali to kategoriškai tvirtinti.

Pateikus jam garso įrašą Nr. 861 ir pasiūlius pagal balsą atpažinti asmenį, apie kurį davė parodymus, pareiškė, kad iš jam pateikto garso įrašo tvirtai atpažįsta E. J. balsą, jis sako frazes „Karoče, draugas, žiūrėk, aš tau dabar informaciją visą susakau karoče. E žiūrėk karoče, dabar aš kokias dvi tris dienas būsiu ne ryšy. Kabino mano porą žmonių va ką tik va, operai, karoče, man pranešė mergaitė viena, iš chatų karoče. Aš būsiu su šituo rageliu ne ryšy kokias dvi tris dienas, žiūrėsiu kaip čia toliau, kokie reikalai, apsiramins viskas karoče. Vėl karoče grįši tu, tiktai nepasimesk, tarp kontaktų laikyk šitą numerį, jeigu numeris keisis, palauk, aš tavo feisbuką paėmęs ar ne paėmęs?“, „Nepaėmęs, atsiųsk, atsiųsi man dabar žinute savo feisbuką. Aš karoče, kai, jeigu tu, tavo numeris dings, aš tada pakviesiu tave į fb ir vėl kažkaip susisieksim, susikontaktuosim. Karoče šiandien, šiandien dar karoče nežinau, (necenzūrinis žodis) šovė atbulinį (necenzūrinis žodis). Tai sunešiosiu, kai sutiksiu (necenzūrinis žodis) galvą. O dabar karoče einu su mergaite susitiksiu, papasakos man viską detaliau, kaip kas. Nes karoče čia mano žmogus biškį buvo atsiplėšęs nuo manęs atskirai judėjo, žinai“ ir kt. Kito pašnekovo jis tikrai neatpažįsta, nežino, ka ten kalba su E. J..

Visuose jam pateiktuose garso įrašuose atpažįsta tvirtai tik E. J., atpažįsta jo balsą, nes jie labai daug ir ilgai bendravo, jis žino šio balso tembrą. Kitų pašnekovų jis negali tvirtai atpažinti (6 t., b. l. 19-21).

Pagarsinus minėtą protokolą teisiamojo posėdžio metu, liudytojas R. P. nurodė, kad jis atsimena dėl (duomenys neskelbtini) gatvės, nes tai bendras epizodas. Tie 7 jam pateikti garso įrašai yra ir kitoje byloje. Jis buvo įtariamasis dėl (duomenys neskelbtini), bet nerado įkalčių ir jį paleido. Apklausos metu jam buvo duota klausyti įrašų ir pagarsintame protokole yra jo parašai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. P. 2018 m. kovo 16 d. nutarimu panaudoti informaciją kitoje baudžiamojoje byloje buvo leista panaudoti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-46443-17 informaciją, surinktą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-60899-17, o būtent Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo M. J. 2017 m. gruodžio 4 d. tarnybinį pranešimą dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro K. K. 2017 m. lapkričio 30 d. prašymą dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjos R. Gudienės 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį leisti nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. klausytis E. J. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, atlikti kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą (5 t., b. l. 5-7).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro K. K. 2017 m. lapkričio 30 d. prašymu dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo prašoma leisti E. J. atžvilgiu atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę (5 t., b. l. 10-13).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. Gudienės 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi leista nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. klausytis E. J. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, atlikti kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą (5 t., b. l. 14-16).

2018 m. rugsėjo 4 d.-2019 m. sausio 28 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) ikiteisminiam tyrimui reikšmingų SMS pranešimų ir pokalbių pasiklausymas. Elektroninių ryšių kontrolės metu nustatyti ir protokoluose užfiksuoti pokalbiai tarp E. J. ir laisvės atėmimo vietose bausmę atliekančių asmenų. Šie pokalbiai ir SMS pranešimai įrodo, kad pokalbių metu aptariamas nusikalstamos veikos mechanizmas bei laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys duoda nurodymus vykti konkrečiais adresais bei kam ir kokiu būdu vėliau perduoti išviliotus pinigus. Adresas (duomenys neskelbtini) minimas b. l. 65-66, o apie nusikaltimo eigą (duomenys neskelbtini) galimai kalbama b. l. 68-71 (5 t., b. l. 26-75).

2019 m. sausio 23 d. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių suvestinėje užfiksuoti abonento (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) SMS pranešimai ir pokalbių stenogramos laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 7 d. (5 t., b. l. 78-202).

1. Dėl 2017 m. rugsėjo 9 d. sukčiavimo V. A. atžvilgiu

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji parodė, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. apie 14.45 val. į jos namų (duomenys neskelbtini), laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas iš balso vyras, kuris prisistatė savivaldybės darbuotoju ir pasakė, kad ji (V. A.) nemoka už butą. Jai atsakius, kad moka, skambinantysis pasakė, kad ji (V. A.) atsiskaitė padirbtais pinigais bei nurodė, kad pas ją atvyks ekspertas V. G., o tuo tarpu jai diktavo kaip parašyti pareiškimą prokurorui E. B.. Skambinęs vyras nuolat kalbėjo, vadovavo visai eigai ir niekaip neleido jai padėti ragelio. Telefonu ji šiam vyrui nurodė laiptinės kodą ir po kurio laiko, bendraujant su juo, kažkas paskambino į duris, ji atidarė ir įleido vyrą į kambarį. Kambaryje buvo paruošti pinigai. Atėjęs vyras jai pasirodė įtartinas, ji tai pasakė skambinusiajam, bet šis ją nuramino, paaiškino, kad atėjęs vyras paims pinigus, nueis į mašiną, ten su aparatu patikrins pinigus. Tuo metu atėjęs vyras paėmė paruoštus 400 eurų ir išėjo iš buto. Ji suprato, kad ją apgavo, bet staigiai sureaguoti nesugebėjo. Atėjęs vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, vidutinio ūgio, lieknas, aptemptos kelnės, odinė striukė, šviesios akys, trumpas šatenas, kalbėjo lietuvių kalba (2 t., b. l. 11).

2018 m. vasario 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajai V. A. parodžius 6 asmenų nuotraukas, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus (nuotrauka Nr. 3 yra A. R.), ji nurodė, kad iš pateiktų nuotraukų negali atpažinti asmens, kuris pas ją lankėsi 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 14.45 val. Panašūs asmenys, esantys nuotraukose Nr. 3 ir Nr. 6 (2 t., b. l. 16).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2017 m. rugsėjo 9 d., 15.13 val. pranešėja V. A. pranešė, jog jai paskambino sukčiai, prisistatė savivaldybės darbuotojais, sakė, kad pranešėja turi skolų už butą. Prieš kelias minutes atėjęs jaunas vyras (siauros kelnės, tamsūs plaukai, odinė, juoda striukė) pasiėmė 400 eurų ir išėjo, pranešėja, atidavusi pinigus, suprato, kad tai sukčiai. Adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5).

2017 m. rugsėjo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta, nustatyta, kad įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos (2 t., b. l. 4-5).

2018 m. kovo 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro pateikto skambučio, gauto iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotoja nukentėjusioji V. A.) garso įrašo apžiūra (2 t., b. l. 22-25).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo R. K. 2017 m. spalio 4 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad Vilniaus apskrities VPK KP SUV pateikė informaciją apie abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybę V. A. (2 t., b. l. 27-28).

Prokuroro Valento Gritės 2017 m. spalio 16 d. nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) pagrindu buvo gauta V. A. vardu registruoto abonento numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d., 0.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 12 d., 24.00 val. (2 t., b. l. 31-32). Gautoje abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuota, kad 2017 m. rugsėjo 9 d., 14:01:09 val. abonentui (duomenys neskelbtini) (naudotoja V. A.) skambina abonentas (duomenys neskelbtini) (išankstinio apmokėjimo plano naudotojas nenustatytas) (2 t., b. l. 33-34).

2020 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta abonento (duomenys neskelbtini) (naudotoja V. A.) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė, 2017 m. rugsėjo 9 d., 14:01:09 val. užfiksuotas įeinantis abonento (duomenys neskelbtini) skambutis, kurio trukmė 3904 sekundės (2 t., b. l. 35-36).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. D. 2017 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės nurodyta, kad išanalizavus gautas išklotines, nustatytas numeris, kuriuo galimai skambino nukentėjusiajai – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 37).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. D. 2017 m. gruodžio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK KP SUV pateikė informaciją apie mobiliojo ryšio operatoriaus abonento (duomenys neskelbtini) priklausomybę, kurioje nurodoma, kad abonentas yra išankstinio apmokėjimo paslaugos naudotojas nuo 2017 m. rugsėjo 9 d., 10.43 val. (2 t., 39-40).

2. Dėl 2017 m. lapkričio 2 d. sukčiavimo J. Z. atžvilgiu

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusioji J. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji parodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d., apie 15.00 val. jai paskambino vyras, kuris nurodė, kad jai (J. Z.) pašte pensija buvo išmokėta padirbtais pinigais ir reikia juos pakeisti. Jos telefono numeris (duomenys neskelbtini), aparatas telefono numerio nerodo. Apie 15.30 val. į jos namus atėjo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vyras, romų gymio, apsirengęs tamsiai, ir prisistatė pinigų tikrinimo ekspertu. Ji (J. Z.) šiam vyrui atidavė 730 eurų įvairiomis kupiūromis. Žala – 730 eurų. Į butą atėjusį vyrą atpažinti gali (2 t., b. l. 41-42).

2017 m. lapkričio 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą vieką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta (2 t., b. l. 41-42).

2018 m. sausio 15 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji J. Z. iš jai pateiktos nuotraukų kartotekos, tarp jai pateiktų kartotekoje esančių vyrų nuotraukų atpažino vyrą, esantį nuotraukoje Nr. 101 (G. R.) kaip tą patį vaikiną, kuriam atidavė 2017 m. lapkričio 2 d. išviliotus pinigus. Jį atpažįsta pagal veido bruožus, šukuoseną, kūno sudėjimą, amžių, nes nuotraukoje taip pat atrodo, kaip ir atrodė tą dieną, kai atidavė jam savo pinigus (2 t., b. l. 52-55).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 2 d., 15.05 val. pranešėja J. Z. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), prieš 30 minučių sukčiams atidavė nemažą pinigų sumą, pinigus pasiėmė atėjęs apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus jaunuolis, kuriam ji atidavė 11 kupiūrų po 50 eurų, vieną 100 eurų, tris po 20 eurų ir dvi po 10 eurų. Prieš tai buvo skambutis, kad moteris pašte gavo padirbtus pinigus (1 t., b. l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities VPK KP SUV pateikė informaciją, kad „Telia“ abonentas (duomenys neskelbtini) priklauso J. Z. (2 t., b. l. 70-71).

prokuroro Ričardo Kubiliaus 2018 m. sausio 2 d. nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) pagrindu buvo gauta AB „Telia“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotoja J. Z.) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. (2 t., b. l. 74-75).

2020 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota AB „Telia“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotoja J. Z.) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės (ištraukos) apžiūra. 2017 m. lapkričio 2 d., 14:03:22 val. užfiksuotas įeinantis abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambutis, kurio trukmė 3353 sekundės (2 t., b. l. 78).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities VPK KP SUV pateikė informaciją apie mobiliojo ryšio operatoriaus abonento (duomenys neskelbtini) priklausomybę, kurioje nurodoma, kad abonentas yra išankstinio apmokėjimo paslaugos naudotojas nuo 2017 m. lapkričio 2 d., 13.34 val. (2 t., b. l. 81).

Prokuroro Ričardo Kubiliaus 2018 m. sausio 17 d. nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) pagrindu buvo gauta AB „Telia“ abonento (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 16 d. (2 t., b. l. 82-83, 85).

2020 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta AB „Telia“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (išankstinio apmokėjimo plano naudotojas) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė, kurioje užfiksuota, kad minėtas abonentas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d., 13:35:33 val. iki 2017 m. lapkričio 3 d., 12:15:24 val. veikė mobiliojo ryšio operatoriaus „Telia“ bokšto ((duomenys neskelbtini)) veikimo zonoje. 2017 m. lapkričio 2 d., 14:03:21 val. užfiksuotas išeinantis skambutis abonentui 85(duomenys neskelbtini) (naudotoja J. Z.) (2 t., b. l. 86-90).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos B. B. 2018 m. sausio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susipažinus su AB „Telia“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas J. Z. vardu, įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis, laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d., nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 2 d., 14:03:22 val., įtariamasis nukentėjusiajai skambino iš tel. numerio (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas kaip išankstinė apmokėjo paslauga. Susipažinus su telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotine, buvo nustatyta, kad skambino iš telefono aparato, kurio IMEI numeris (duomenys neskelbtini), kuris nusikaltimo padarymo metu veikė ir buvo naudojamas mobiliojo ryšio operatoriaus „Telia“ bokštų ((duomenys neskelbtini)), esančių Alytuje, į kurių veikimo zoną patenka ir Alytaus pataisos namai, Ulonų g. 8A, Alytus (2 t., b. l. 84).

3. Dėl 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimo M. R. atžvilgiu

Liudytojas D. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad M. R. yra jo mama, ji (duomenys neskelbtini) m. gimimo, jai (duomenys neskelbtini) m., ji yra neįgali, praktiškai nevaikšto ir neturi galimybės atvykti. Jam paskambino sesuo, sakė, kad mama pasakojo, kad atidavė pinigus telefoniniams sukčiams. Kai jis nuvyko į mamos namus, ten jau buvo policija ir jo sesuo. Policija apklausė mamą, kaip ir kas įvyko. Tai buvo telefoninis skambutis, kad anūkė, bėgdama laiptais, pastūmė žmogų, šis nukrito, susitrenkė galvą ir dabar ligoninėje ir kažkaip reikia spręsti šitą klausimą. Dar lygtais davė su anūke pakalbėti, ta anūkė sakė, kad močiute, reikia kažką daryti, ir jo mama sutiko, kad ateis žmogus ir jam paduos pinigus. Jis nėra įsitikinęs, kiek pinigų mama atidavė, bet gal apie 2000 Eur. Jei civilinis ieškinys yra 1500 Eur, tai tikriausiai tiek pinigų ir buvo. Kai tas žmogus išėjo, mama suprato, kad buvo apgauta. Kiek jie šnekėjo, mama įvardino, kad asmuo buvo tamsus, su sportine apranga. 2017 m. lapkričio mėnesį mama buvo sąmoninga ir galėjo duoti paaiškinimus, tačiau, kiek žino, ji nėjo į policiją.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji parodė, kad 2017 m. lapkričio 18 d., būdama bute, adresu (duomenys neskelbtini), apie 12.30 val. gavo skambutį į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepusi išgirdo moterišką balsą, kuri verkė ir sakė, kad yra sužalota ir dėl jos kaltės yra sužalota dar viena moteris, kuriai reikalinga operacija, jos dabar abi Santariškių ligoninėje. Ji (M. R.) pagalvojo, kad skambina jos anūkė G., labai išsigando ir susinervino. Tą moteris perdavė ragelį vyrui, kuris prisistatė kaip vyr. gydytojas J. P. ir pasakė, kad nukentėjusiajai moteriai reikalinga skubi operacija ir tam, kad anūkei nebūtų daugiau problemų, reikia pinigų, kad jos galėtų susitarti geruoju. Ji (M. R.) pasakė, kad atiduos visus pinigus. Ji skambinusiam vyrui pasakė, kur gyvena, laiptinės kodą bei savo gimimo metus. Kalbėdama telefonu išgirdo skambutį į duris ir, atidariusi duris, prieš save pamatė vyrą apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 170 cm ūgio, trumpų tamsių plaukų, tamsaus gymio, jis buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, ant rankos turėjo žiedą. Atėjęs vyras prisistatė kaip B., nukentėjusios moters vyras ir kad atėjo pinigų. Vyras kalbėjo su akcentu. Su tuo vyru ji bendravo koridoriuje, jau buvo paruošusi pinigus t. y. 1500 eurų (kupiūros po 5, 10, 20) . Vyras pasiėmęs pinigus, įsidėjo į kišenę, o gydytojas pasakė, kad duos pakalbėti su anūke, bet niekas su ja nebendravo. Ji paskambino dukrai ir pranešė apie įvykį, dukra pasakė, kad su anūke viskas gerai, tada suprato, kad buvo apgauta. Vyrą, kuriam atidavė pinigus galėtų atpažinti (2 t., b. l. 111-113).

2017 m. gruodžio 20 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad M. R. iš jai parodytos Vilniaus miesto 1 policijos komisariato asmenų nuotraukų kartotekos atpažino G. R. kaip asmenį apie kurį ji davė parodymus. Atpažįsta asmenį iš bendrų veido bruožų, pastarasis asmuo yra panašiausias, kadangi jis jai įsiminė (2 t., b. l. 118-121).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 18 d., 13.56 val. pranešėja pranešė, jog prieš 30 min. pas jos močiutę, adresu (duomenys neskelbtini), atėjęs sukčius apgaule paėmė 1500 eurų. Vyras tamsaus gymio, juodomis kelnėmis (su balta juosta), juoda striuke (1 t., b. l. 12).

2017 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu objektų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, nesimato, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (2 t., b. l. 105-108).

Prokuroro Dariaus Burbulio 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) pagrindu buvo gauta telefono numerio (duomenys neskelbtini) (naudotoja M. R.) įeinančių ir išeinančių 2017 m. lapkričio 18 d. laikotarpio nuo 00.00 val. iki 24.00 val. skambučių išklotinės ištrauka (2 t., b. l. 123-124).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. Z. 2017 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš pateiktos M. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 18 d., 12.47 val. su M. R. bendravo asmuo, kurio mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Bitė Lietuva“ išankstinio mokėjimo paslaugai (2 t., b. l. 132).

Prokuroro Alvydo Markausko 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) pagrindu gauta mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė Lietuva“ išankstinio apmokėjimo plano vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine laikotarpio nuo 2017 m. lapkričio 1 d., 00.00 val. iki 2017 m. lapkričio 27 d., 23.59.00 val. (2 t., b. l. 133-150).

2020 m. rugsėjo 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta telefono Nr. (duomenys neskelbtini) („Bitė Lietuva“) išklotinė. Apžiūros metu nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 18 d., 12:47:21 val. abonentas (duomenys neskelbtini) būdamas mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė Lietuva“ bokšto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) veikimo zonoje, skambino abonentui (duomenys neskelbtini) (naudotoja M. R.). Pokalbio trukmė 2675 sekundės (apie 45 min.) (2 t., b. l. 151-152).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. Z. 2017 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad į M. R. namų fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvimo vieta skambučio metu pagal (duomenys neskelbtini) buvo Marijampolės pataisos namai (2 t., b. l. 156-157).

4. Dėl 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimo G. B. atžvilgiu

Nukentėjusioji G. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad vaikinai, esantys posėdžių salėje (kaltinamieji E. J. ir A. R.) jai nematyti. Jai buvo du kartus operuota širdis ir ji daug ką pamiršta. Ji prisimena, kad atėjo iš parduotuvės ir rado prie durų stovintį vyrą, tada ji atsidarė duris, tas vyras įsmuko į butą ir matomai pagrobė piniginę, nes ji paskui piniginės nerado. Tokio įvykio, kad jai skambino telefonu, kad ateis tikrinti pinigų, ji neprisimena.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2017 m. lapkričio 18 d., apie 14.10 val., į buto, adresu (duomenys neskelbtini), laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) jai paskambino nepažįstama moteris, iš balso apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, prisistatanti iš savivaldybės, ir nurodė, kad po namus nešiojamas pensijas išmoka padirbtais eurais ir kadangi jai (G. B.) pensiją taip pat atneša į namus, tai reikia pinigus patikrinti. Kai ji (G. B.) paklausė, kaip tai galima padaryti, moteris pasakė, kad atvyks S. K. ir patikrins pinigus, bei, jei reikės, išduos specialų dokumentą bankui. Moteris kalbėjo labai įtikinamai ir ji (G. B.), nieko neįtardama, nurodė savo adresą. Po kurio laiko į butą atėjo nepažįstamas vaikinas, kurį ji palydėjo į virtuvę, kur jau buvo ant stalo išdėlioti pinigai, nes taip liepė skambinusi moteris. Atėjęs vaikinas jai tik pasakė, kad jam telefonu jau viskas paaiškinta, jis greitai sugriebė nuo stalo pinigus ir išbėgo iš buto. Tada ji (G. B.) susivokė, kad ją apgavo, bet paskui šį vaikiną bėgti nespėjo, tik pažiūrėjusi pro langą matė, kad jis įsėdo į tamsios spalvos automobilį universalą, stovėjusį prie įvažiavimo į kiemą, ir išvažiavo. Vaikinas buvo iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 168 cm ūgio, dailaus veido, vilkėjo tamsia striuke, kalbėjo lietuviškai. Šis vaikinas paėmė 1500 eurų (2 t., b. l. 170).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji G. B. parodė, kad ji prisimena, kad buvo atėjęs jaunas vyras, o kad su moterimi telefonu kalbėjo, neprisimena. Minėtas vyras sugriebė ant stalo buvusius išdėliotus pinigus. Kiek pinigų paėmė, ji nepamena.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas nukentėjusiosios G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti papildomi parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2017 m. lapkričio 18 d., apie 14.10 val., jai paskambino moteris, kurios balsą gali apibūdinti kaip „girgždantį“. Ji (G. B.) nori patikslinti, kad atėjęs vaikinas buvo iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kai ji įleido vaikiną į butą, šis griežtu tonu paklausė, kur pinigai. Kalbėjo lietuviškai. Ji ranka jam parodė į virtuvės pusę, pati laukė prie buto durų, nes išsigando jo griežto tono. Jis nuo virtuvės stalo paėmęs paruoštus pinigus ir labai greitai išbėgo iš buto. Pro ją jis prabėgo nusukęs veidą, todėl jo veido bruožų neįsidėmėjo. Ji pro laiptinės langą matė, kad prie įvažiavimo į kiemą stovėjo automobilis, mėlynos spalvos universalas, markės, modelio ir valstybinių numerių neįsidėmėjo. Matė, kaip minėtas vaikinas įsėdo į šį automobilį, taip pat į šį automobilį įlipo dar vienas vyras, stambesnis ir aukštesnis, kurio veido bruožų neįsidėmėjo. Negali tiksliai pasakyti, į kokias vietas automobilyje jie įsėdo, bet tikrai ne į vairuotojo vietą (2 t., b. l. 173-174).

Pagarsinus minėtus parodymus, nukentėjusioji G. B. nurodė, kad savo ieškinį palaiko, jai kaltinamieji žalos neatlygino.

Liudytojas G. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis yra nukentėjusiosios G. B. sūnus. G. B. su sveikata nelabai gerai, ji labai pamiršta dalykus. Jis G. B. sakė apie teismo posėdį ir klausė, ar ji kažką prisimena, bet ji atsakė, kad neprisimena. Dabar nuo įvykio jau praėjo daug laiko, tačiau tą įvykio dieną jis buvo nuvažiavęs pas ją ir ji jam pasakė tai, kas buvo pagarsinta teisiamojo posėdžio metu (nukentėjusiosios G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai), buvo įvardinusi ir nurodytą pinigų sumą, kuri buvo paimta.

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 18 d., 14.18 val. pranešėja G. B. pranešė, jog adresu (duomenys neskelbtini), prieš 20 min. nepažįstamam vaikinui (jaunas, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, su gobtuvu) atidavė patikrinimui 1500 eurų. Vaikinas pasišalino su automobiliu (1 t., b. l. 15).

2017 m. lapkričio 18 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėja G. B., pageidaujanti pranešti apie įvykį, parodė, kad 2017 m. lapkričio 18 d., apie 14.10 val. į butą adresu (duomenys neskelbtini), paskambino į laidinį telefoną nepažįstama moteris ir apgaulės būdu išviliojo 1500 Eur grynųjų pinigų, kurių pasiimti atvyko nepažįstamas vaikinas (2 t., b. l. 164).

2017 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūra. Jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta, nei laiptinėje, nei kambaryje vaizdo stebėjimo kameros nėra įrengtos (2 t., b. l. 167-168).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus aps. VPK KP SUV pateikė informacija, kad operatoriaus „Telia“ abonentas (duomenys neskelbtini) registruotas G. B. vardu (3 t., b. l. 1-2).

Prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės 2018 m. gegužės 7 d. nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) pagrindu buvo gauta abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (registruoto G. B. vardu) išklotinė laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 18 d. (3 t., b. l. 5-10).

2020 m. rugsėjo 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta AB „TELIA“ operatoriaus abonento (duomenys neskelbtini) (registruotas G. B. vardu) išklotinė laikotarpio nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 18 d. Apžiūros metu nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 18 d., 13:17:36 val. abonentui (duomenys neskelbtini) skambina abonentas (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 2306 sekundės (apie 39 min.) (3 t., b. l. 11-12).

Prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės 2018 m. gegužės 9 d. nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) pagrindu buvo gauta UAB „Tele2“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (išankstinės apmokėjimo paslaugos vartotojas) išklotinė laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. (3 t., b. l. 15-20).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. J. R. 2018 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl išklotinės analizės nurodyta, kad buvo gauta ir išanalizuota nukentėjusiosios G. B. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė ir nustatyta, kad nukentėjusiajai į namų stacionarų telefoną skambino nenustatytas asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) UAB ,,Tele2”, kuris yra išankstinės apmokėjimo paslaugos naudotojas. 2018 m. gegužės 10 d. gavus ir išanalizavus nenustatyto asmens, besinaudojančio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), išklotinę nustatyta, kad telefono numeris buvo aktyvus 2017 m. lapkričio 18 d. nuo 13.03 val. iki 18.06 val. ir veikė įdėjus į mobiliojo ryšio aparatą, kurio IMEI numeris nežinomas (IMEI numeris panaudojus specialias programėles buvo keičiamas su tikslu nuslėpti nusikaltimo įrankius ir pėdsakus). Taip pat išklotinėje matoma kaip nenustatytas asmuo 2017 m. lapkričio 18 d. du kartus 13.17 val. (pokalbio trukmė 30 minučių). ir 13.47 val. (pokalbio trukmė 8 minutės) skambino nukentėjusiajai. Tikrinant nenustatyto asmens naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvimo vietą nustatyta, kad jis veikė „UAB Tele2“ bokšto „(duomenys neskelbtini)“ veikimo zonoje, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Apibendrinant analizės metu gautą informaciją yra nustatyta, kad asmuo, kuris naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai skambino, organizavo ir įvykdė sukčiavimą galimai būdamas Alytaus pataisos namuose adresu Ulonų g. 8A, Alytus (3 t., b. l. 30-34).

2017 m. gruodžio 8 d. kratos protokole užfiksuota, kad kratos, atliktos G. R. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung S3 Neo IMEI (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 2-4). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Petro Karvelio 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi patvirtintas G. R. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) atliktos neatidėliotinos kratos, teisėtumas (4 t., b. l. 13-16).

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. gegužės 18 d. apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefono ,,Samsung GT- 9301“, IMEI (duomenys neskelbtini), paimto 2017 m. gruodžio 8 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), pas G. R. apžiūra. Nurodyta, kad 2017 m. vasario 8 d. mobiliojo ryšio telefonas buvo perduotas Vilniaus apskrities VPK KTS specialistams informacijos iš įrenginio ištraukimui. 2017 m. balandžio 20 d. buvo gauti ištraukti duomenis iš mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ ir suformatuoti į pdf formato failą. Atliekant gautų duomenų apžiūrą, be kita ko, nustatytas susirašinėjimas SMS žinutėmis tarp numerio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini): 2017-11-20 6:58:30 PM(UTC+0) tel. Nr. (duomenys neskelbtini) rašo: „Tu S. K.. Policijos ekspertas. Pas ja telefonspine (duomenys neskelbtini). Be musu zinios neik i widu.“ (4 t., b. l. 70-84).

5. Dėl 2017 m. lapkričio 23 d. sukčiavimo S. L. atžvilgiu

Nukentėjusioji S. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 23 d., apie 16.30 val. į laidinį telefoną (duomenys neskelbtini) paskambino moteris, kuri verkė. Ji (S. L.) pagalvojo, kad skambina jos dukra I., kuri tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Moteris pasakė, kad susilaužė ranką, tada iš tos moters ragelį paėmė vyras, kuris pasakė, kad yra daktaras, dirbantis (duomenys neskelbtini) klinikoje, prisistatė esąs A. P.. Jis pasakė, kad jos dukra, lipdama laiptais, užkabino kitą mergaitę, kuri krito ir susižalojo galvą, jos dukra taip pat nukrito, šiuo metu negali kalbėti, nes susižalojo lūpą. Daktaras pasakė, kad mergaitei reikalinga sunki galvos operacija, po to reikalinga reabilitacija, tam reikia daug pinigų ir jos dukra už tai atsakys. Jis paklausė, kiek ji turi pinigų. Ji (S. L.) atsakė, kad turi 2400 eurų. Tada daktaras pasakė, kad pas ją ateis sužalotos mergaitės brolis, kuris paims pinigus. Apie 17.00 val. į namus atėjo jaunuolis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 168 cm ūgio, tamsių vidutinio ilgio plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Ji jį įleido į koridorių. Pati nuėjo į kambarį, nuo lovos paėmė pinigus. Tuo pat metu ji kalbėjo su daktaru, kuris nurodė, kad ji duotų atėjusiajam pasirašyti ant balto popieriaus lapo. Prieš atiduodant pinigus, atėjęs parašė „A. S.“ ir pasirašė. Tada ji jam į rankas padavė 2400 eurų, po ko jis išėjo pro duris. Po to ji paskambino savo dukrai ir suprato, kad buvo apgauta (3 t., b. l. 47-48).

2017 m. gruodžio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji S. L. iš jai parodytų 6 asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 5 (G. R.), kaip asmenį, apie kurį ji davė parodymus. Atpažino iš veido bruožų, tamsesnės odos spalvos, juodų trumpų plaukų, šukuosenos, ūgio, drabužių, smulkaus kūno sudėjimo (3 t., b. l. 53-54).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 23 d., 17.33 val. pranešėja S. L. pranešė, jog prieš 10 min. pas ją adresu (duomenys neskelbtini), atėjo vyras, papasakojo istoriją, kad (duomenys neskelbtini) susižalojo jos dukra, pranešėja jam atidavė 1400 eurų. Požymiai: panašus į romų tautybės, jaunas, neaukštas, dėvėjo striukę (1 t., b. l. 19).

2017 m. lapkričio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (3 t., b. l. 42-45).

2017 m. lapkričio 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji S. L. pateikė „Susitaikymo aktą“, kurį surašė sukčiui diktuojant (3 t., b. l. 55).

2020 m. rugsėjo 1 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota S. L. pateiktų dviejų lapų su užrašais apžiūra. Apžiūros objektas yra du A4 formato lapai su užrašais. Viename iš pateiktų lapų su mėlynos spalvos rašymo priemone atlikti rankraštiniai įrašai iš abiejų pusių, kitoje šio lapo pusėje yra atspausdintas tekstas, neturintis reikšmės tyrimui. Viršutiniame kairiajame kampe yra parašyta S. L. (duomenys neskelbtini), dešiniajame kampe yra parašyta (duomenys neskelbtini) klinikų vyr. chirurgui A. P.. Viduryje yra užrašas „Susitaikymo aktas“ 2017. XI. 23 d. Vilnius. Po juo yra užrašai: „Aš S. L. gimusi (duomenys neskelbtini) remdamasi pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalimi 3 punktu, kuris numato ir nurodo susitaikymo procesą. Vadovaudamasi šiuo Europos sąjungos įstatymo formos aktu sutinku duoti savo dukrai L. I. 2400 (du tūkstančius keturis šimtus eurų). Visą šią sumą duodu savo dukrai L. I. įnešdama ir padengdama dalį sumos į ligonių kasą už D. S. gimusios (duomenys neskelbtini) metais gydymą ir atliktą galvos pamato kaukolės dangos operaciją ir suteiktą 12 mėnesių reabilitacijos kursą, kuris bus taikomas D. S. gydymo metu. Ši suma 2400 eurų bus įnešama į ligonių kasą kupiūromis (įvairiomis). Šią visą sumą - 2400 eurų perduodu nukentėjusiosios D. S. broliui A. S., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris privalo visą šią sumą 2400 eurų pervesti į (duomenys neskelbtini) klinikos D. S. kodinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priimant šią sumą patvirtina tarpininkaujant vyr. chirurgui A. P.. Pinigų sumą 2400 eurų gavau, pretenzijų neturiu nei aš, nei mano šeimos nariai dėl D. S. sveikatos ateityje pretenzijų neturėsim. S. L. (yra parašas) 2017XI. 23 d. A. S. parašas“. Antrojo lapo viršutiniame kairiajame kampe yra rankraštiniai įrašai: S. L. gimusi (duomenys neskelbtini), apatinėje šio lapo dalyje yra rankraštinis įrašas A. S. (parašas) 2017.XI.23 (3 t., b. l. 56-60).

2017 m. gruodžio 8 d. kratos protokole užfiksuota, kad kratos, atliktos E. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu, be kita ko, buvo rasta ir paimta banko sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 89-91). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo P. Karvelio 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi patvirtinantas E. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), atliktos kratos teisėtumas (4 t., b. l. 98-101).

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. sausio 31 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota banko sutarties, paimtos 2017 m. gruodžio 8 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrima elektroninių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2017 m. spalio 24 d.. Sutartis sudaryta su AB „Swedbank“, kliento duomenys: E. J., nurodyti E. J. asmens duomenys: gyvenamosios vietos adresas, asmens kodas, kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 102-105).

2017 m. gruodžio 8 d. kratos protokole užfiksuota, kad kratos, atliktos G. R. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung S3 Neo IMEI (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 2-4). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Petro Karvelio 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi patvirtintas G. R. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) atliktos neatidėliotinos kratos, teisėtumas (4 t., b. l. 13-16).

2018 m. gegužės 18 d. apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefono ,,Samsung GT- 9301“, IMEI (duomenys neskelbtini), paimto 2017 m. gruodžio 8 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), pas G. R. apžiūra Nurodyta, kad minėtas telefonas buvo perduotas Vilniaus aps. VPK KTS specialistams informacijos iš įrenginio ištraukimui. 2017 m. balandžio 20 d. buvo gauti ištraukti duomenis iš mobiliojo ryšio telefono ,,Samsung“ ir suformatuoti į pdf formato failą. Be kita ko, nustatyta, kad 68-69 puslapiuose yra „Facebook“ socialinio tinklalapio susirašinėjimas su naudotojais, pasivadinusiais „(duomenys neskelbtini)“ ir „A. B.“. Apžiūros metu užfiksuota, be kita ko, kad 2017-11-23, 2:27:51 PM val. abonentui (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) siunčiama žinutė, kurios tekstas „Atsiusk adresa“, 2:28:59 PM val. abonentas (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) į šį telefoną siunčia žinutę, kurios tekstas: „(duomenys neskelbtini)“; 2:32:11 PM val. abonentui (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) siunčiama žinutė, kurios tekstas: „Kiek bbk turi but?“, 2:32:11 PM val. abonentas (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) siunčia žinutė, kurios tekstas: „neisivaizduoju“, 2:32:15 PM val. abonentas (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) siunčia žinutė, kurios tekstas: „Jie niekad nesako“. 2:32:32 PM(UTC+0) val. abonentas (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) siunčia žinutę, kurios tekstas: „Trink sms islipes ir pasuk jiems“. Apžiūros metu taip pat nustatyta, kad 2017-11-23 2:40:08 PM val. iš abonento (duomenys neskelbtini) (naudotojas nenustatytas) gaunama žinutė, kurios tekstas: „TU A. S.“. 2:40:39 PM val. abonentui (duomenys neskelbtini) (naudotojas nenustatytas) siunčiama žinutė, kurios tekstas: „A. S.?“ (4 t., b. l. 70-84).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo specialisto A. P. 2017 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 7 d., vykdant neviešą patruliavimą, per raciją buvo išgirsta apie įvykdytą nusikalstamą veiką – sukčiavimą. Buvo gauta duomenų, kad įtariamasis taksi automobiliu gali vykti į Vilniaus oro uostą ir šalia esančias taboro prieigas. Būnant Vikingų g. 3, prie PC „Nordika“ pastebėjo taksi automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo įtartini trys jaunuoliai, iš kurių vienas atitiko įtariamojo požymius. Tikrinant minėtus asmenis, jie elgėsi įtartinai, priešinosi tikrinimui, taksi automobilyje bandė slėpti mobiliuosius telefonus, juos išjunginėti bei sulaužyti. Sulaikyti E. J., kuris turėjo mobilų telefoną „Samsung“ su suskilusiu ekranu. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo A. R. ir prie savęs turėjo mobilų telefoną „Iphone“ ir „Nokia“ su sulaužytu dangteliu. G. R. po keleivio sėdyne numetė mobilų telefoną „Naus“ (4 t., b. l. 107).

2018 m. gegužės 22 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy SIII Neo“, IMEI (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, paimto 2017 m. gruodžio 7 d. sulaikymo metu pas įtariamąjį E. J., apžiūra (4 t., b. l. 124-130).

Ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija apie atliktą mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy SIII Neo“, IMEI (duomenys neskelbtini), paimto 2017 m. gruodžio 7 d. sulaikymo metu pas įtariamąjį E. J., IMEI kontrolė, kurios metu nustatyta, kad į minėtą telefoną buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatytas naudotojas E. J.) (4 t., b. l. 173).

6. Dėl 2017 m. gruodžio 7 d. sukčiavimo V. V. T. atžvilgiu

2017 m. gruodžio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji V. V. T. parodė, kad 2017 m. gruodžio 7 d., apie 15.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į laidinį telefoną (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė iš policijos vyresniuoju tyrėju, paklausė, kokiu būdu ji gauna pensiją. Ji atsakė, kad pensiją ji gauna pašte, vyriškis jai pasakė, kad policija yra sulaikiusi grupuotę asmenų, kurie pensijas pašte mokėdavo padirbtais pinigais ir pas juos rado apgautų asmenų sąrašą, kuriame yra ir jos pavardė. Vyriškis jai liepė suskaičiuoti namuose esančias pinigų kupiūras. Ji suskaičiavo 39 kupiūras. kupiūros buvo: 500 eurų viena kupiūra, 100 eurų – 2 kupiūros, 50 eurų – 31 kupiūra, 20 eurų – 1 kupiūra, 10 eurų – 4 kupiūros. Suskaičiavus kupiūras, jis liepė nešti į banką pakeisti, bet kai ji sutiko, jis pasakė, kad pas ją atvyks specialistas patikrinti pinigus ir ji turi parašyti prašymą jas patikrinti. Parašius prašymą apie 17.20 val. pas ją atėjo vyriškis, kuris prisistatė ekspertu B., jis buvo apie 160 cm ūgio, tamsių trumpų plaukų. Užėjęs ekspertas paėmė telefono ragelį, pakalbėjo su skambinusiu vyriškiu, tuo metu ji atnešė ir padėjo pinigus prie telefono, B. juos paėmė. Skambinęs vyriškis ją nuramino ir pasiūlė jai apsirengti ir eiti į apačią, nes ten jos lauks policija. Nusileidusi į apačią ji jokios policijos nematė ir suprato, kad buvo apgauta. Jai padaryta 2310 eurų turtinė žala.

Protokole taip pat užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nuo bute esančio laidinio telefono ragelio buvo paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, taip pat paimtas nukentėjusiosios parašytas prašymas. Įvykio vieta vaizdo fiksavimo kameromis nestebima. (3 t., b. l. 73-81).

Nukentėjusioji V. V. T., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. gruodžio 7 d., dienos metu į jos laidinį telefoną paskambino nepažįstamas vyras, kurio balso neatpažins, jis kalbėjo lietuviškai, be akcento, prisistatė vyr. tyrėju iš kriminalinės policijos. Kol ji telefonu kalbėjo su minėtu vyru, į jos butą atėjo kitas vyras, kuris prisistatė A. B.. Jis, paėmęs ragelį, pakalbėjo su skambinusiuoju vyru. Jis telefonu kalbėjo labai trumpai, atėjęs vyras pasakė į ragelį vieną frazę, tačiau tai buvo pasakyta jai nesuprantama kalba, tikrai ne lietuviškai, ne rusiškai ir ne lenkiškai. Atėjęs vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 1,60 cm ūgio, tamsių plaukų, tamsaus gymio, vidutinio kūno sudėjimo. Vyras kalbėjo lietuviškai su juntamu akcentu. Ji jam perdavė 2300 eurų. A. B. pasakė, kad neturi specialių priemonių patikrinti pinigus, todėl jam reikia su pinigais nueiti į jo mašiną. Ji tuo metu skambinusiojo buvo įtikinta, kad atėjęs A. B. yra ekspertas. Ji buvo taip paveikta skambinusiojo kalbų, įbauginta jo grėsmingo tono, kad vykdė visus jo nurodymus ir tuo metu, kol su juo kalbėjo, nesuvokė apgaulės. Dėl nusikaltimo ji patyrė ne tik jai reikšmingą turtinę žalą, bet ir neturtinę. Patyrė didelį stresą, sutriko jos sveikata ir emocinė būklė, ji jaučia nuolatinę baimę, todėl prašo jos nekviesti į teismo procesą, o vadovautis jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 92-93).

2018 m. gegužės 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji V. V. T. iš jai parodytų 5 asmenų sunumeruotų nuotraukų atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3 (G. R.), kuris turi daug panašumų į vaikiną, kuris 2017 m. gruodžio 7 d. atėjo į jos namus, prisistatė specialistu A. B. ir pasisavino jos 2300 eurų. Minėtą vaikiną atpažino iš bendrų veido bruožų ir plaukų (3 t., b. l. 100-103).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2017 m. gruodžio 7 d., 17.27 val. pranešėja V. V. T. pranešė, jog apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo, prisistatęs policijos ekspertu B. apgaulės būdu pateko į butą ir iš jos išviliojo 2310 eurų (1 t., b. l. 26).

2021 m. balandžio 2 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas „Prašymas“, kuris buvo paimtas kartu su pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką. Apžiūros metu nustatyta, kad „Prašymas“ parašytas mėlynos spalvos rašymo priemone ant A4 formato lapo. Kairiajame viršutiniame lapo kampe yra rankraštis įrašas „V. T.“, dešiniajame viršutiniame kampe yra rankraštinis įrašas „Vilniaus VPK viršininkui S. Š.“. Lapo centrinėje dalyje yra rankraštinis įrašas „Prašymas“, prie kairiojo krašto yra rankraštinis įrašas „2017 012 7 d Vilnius“. Prašymo tekstas yra parašytas rankraštiniu įrašu: „Gerbiamas Viršininke prašau, jūsų skubos tvarka išduoti leidimą – nutarimą. Prašau Jūsų sužymėti mano turimus banknotus, patikrai teiksiu 39 vienetus. V. T. (parašas)“ (3 t., b. l. 81-82).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo specialisto A. P. 2017 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 7 d., vykdant neviešą patruliavimą per raciją buvo išgirsta, kad apie 17.32 val. (duomenys neskelbtini) iš asmens apgaulės būdu prisistačius policijos pareigūnu buvo išvilioti pinigai. Buvo apibūdintas pareigūnu prisistatęs asmuo. Buvo gauta duomenų, kad įtariamasis su taksi automobiliu gali vykti į Vilniaus oro uostą, ir šalia esančias taboro prieigas. Būnant Vikingų g. 3 prie PC „Nordika“ pastebėtas taksi automobilis „Toyota Prius“, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sudėjo įtartini trys jaunuoliai, iš kurių vienas atitiko sukčiaus požymius. Kartu su vyresniuoju tyrėju M. J., vyresniuoju tyrėju T. J. R. apie l8.30 val. sustabdė minėtą taksi automobilį prie įėjimo į „Senukų“ parduotuvę. Tikrinant minėtus asmenis, jie elgėsi labai įtartinai, pradėjo priešintis tikrinimui, taksi automobilyje bandė slėpti mobiliojo ryšio telefonus, juos išjunginėti, bei sulaužyti. Patikrinus mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, jame buvo susirašinėjimai SMS kuriose nurodyta, kad reikia prisistatyti policijos ekspertu ir kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Iškart buvo suprasta, kad tai būtent šie asmenys įvykdė sukčiavimą todėl jie buvo sulaikyti ir su patrulių rinktines pareigūnų pagalba pristatyti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 1 PK OVS. Sulaikant ir pristatymo metu buvo panaudotos policijos spec. priemonės antrankiai. Taksi automobilyje buvo sulaikyti E. J., kuris turėjo mobilų telefoną „Samsung“ su suskilusiu ekranu. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo A. R., kuris prie jo savęs automobilyje turėjo mobilų telefoną „Iphone“, ir „Nokia“ su sulaužytu dangteliu. G. R. po keleivio sėdyne numetė mobilų telefoną „Naus“ (4 t., b. l. 107).

2018 m. gegužės 28 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia GSM“, paimtas 2017 m. gruodžio 7 d. sulaikymo metu pas įtariamąjį A. R., apžiūra. Telefono apžiūros metu užfiksuota, kad išėmus bateriją matomas ant korpuso parašytas IMEI: (duomenys neskelbtini) kodas. Telefone yra įdėta „Pildyk“ SIM kortelė, ant kurios užrašytas Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 8 d. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ buvo perduotas Vilniaus aps. VPK KTS specialistams informacijos iš įrenginio ištraukimui. 2017 m. balandžio 20 d. buvo gauti ištraukti duomenys iš mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ ir suformatuoti į pdf formato failą. Užfiksuotas SMS susirašinėjimas: 5 Inbox From (duomenys neskelbtini) Direction: Incoming 2017-12-07 4:06:53 PM(UTC+0) (duomenys neskelbtini) Read D. K... Va kontaktai 6 Inbox From (duomenys neskelbtini) Direction: Incoming 2017-12-07 3:01:33 PM(UTC+0) (duomenys neskelbtini) Read Kai eisi prisistatyk policijos ekspertas R. B. 7 Inbox From (duomenys neskelbtini) Direction: Incoming 2017-12-07 2:15:38 PM(UTC+0) (duomenys neskelbtini) Read Tu R. B. esi parasyk per kiek laiko busi ten 8 Inbox From (duomenys neskelbtini) Direction: Incoming 2017-12-07 2:15:06 PM(UTC+0) (duomenys neskelbtini) Read (duomenys neskelbtini) Inbox From (duomenys neskelbtini) Direction: Incoming 2017-12-07 1:40:09 PM(UTC+0) (duomenys neskelbtini) Read Ka tu? 10 Inbox From (duomenys neskelbtini) Direction: Incoming 2017-12-07 1:18:39 PM(UTC+0) (duomenys neskelbtini)Read Kaip isiesi paklausk kiek lailo vaziuosi 11 Inbox From (duomenys neskelbtini) Direction: Incoming 2017-12-07 1:15:31 PM(UTC+0) (duomenys neskelbtini) Read (duomenys neskelbtini) numeris va zmogaus 13 Inbox From (duomenys neskelbtini) Direction: Incoming 2017-12-07 1:14:16 PM(UTC+0) (duomenys neskelbtini) Read Tik greiciau blt snd vel kad nepavest zmoniu (4 t., b. l. 146-159).

2017 m. gruodžio 7 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole užfiksuota, kad iš A. R. buvo paimti 300 eurų (6 t., b. l. 103).

2018 m. vasario 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš A. R. 2017 m. gruodžio 7 d. paimtų 300 eurų apžiūra (6 t., b. l. 104-105).

2017 m. gruodžio 7 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole užfiksuota, kad iš E. J. buvo paimti 520 eurų (6 t., b. l. 108).

2018 m. vasario 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš E. J. 2017 m. gruodžio 7 d. paimtų 520 eurų apžiūra (6 t., b. l. 110-112).

7. Dėl 2017 m. gruodžio 7 d. pasikėsinimo sukčiauti V. D. P. atžvilgiu

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios V. D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2017 m. gruodžio 7 d., apie 16.00 val. jai paskambino į fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė klinikų vyr. chirurgu A. K. ir pranešė, kad jos dukra atvežta į ligoninė dėl galvos traumos ir rankos lūžio. Ir papasakojo, kad ji griūdama užsikabino už 11 metų mergaitės, kuri irgi nugriuvo ir prasiskėlė kaukolę. Mergaitė labai sunkioje būklėje ir skubiai reikalinga operacija, kuri brangiai kainuoja – 7000 eurų. Ji paklausė, kokia yra jos dukros būklė ir pasakė dukros vardą – D.. Tada A. K. atsakė, kad jos dukrai siuva lūpą ir ji negali kalbėti. Daktaras jai sakė, kad šiuo momentu yra mergaitės mama, kuri nori nubausti jos dukrą už mergaitei padarytą žalą. Bet, kad neiti per teismus, jisai kaip tarpininkas pasiūlė surašyti susitaikymo aktą, dėl kurio esą mergaitės mama irgi sutiko. Tada jis pradėjo klausinėti dėl pinigų, kiek ji gali duoti iš karto. Ji atsakė, kad gali duoti tik vieną tūkstantį eurų. Jis nenorėdamas sutiko ir pasakė, kad atvažiuos mergaitės brolis T. G., jo asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) ir pasirašys ant susitaikymo akto ir paims pinigus. Kaip jis atrodo, daktaras nenurodė. Tuomet daktaras jai pradėjo diktuoti susitaikymo aktą, kurį ji pradėjo rašyti ranką. Savo gyvenamąją vieta ji pasakė telefonu ir patvirtino. Berašant susitaikymo aktą atėjo jos sūnus D. P., daktaras išgirdo tai telefonu ir iškart padėjo ragelį. Susipratusi, kad ją norėjo apgauti, ji pranešė policijai. Turtinės žalos nepatyrė. (3 t., b. l. 169-171).

Papildomos liudytojo apklausos metu nukentėjusioji V. D. P. parodė, kad dėl to, kad 2017 m. gruodžio 7 d., apie 16:00 val. jai paskambino nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė klinikų vyr. chirurgu ir pranešė, kad jos dukra atvežta į ligoninė dėl galvos traumos ir rankos lūžio bei kad jos dukra griūdama užsikabino už 11 metų mergaitės, kuri irgi nugriuvo ir praskėlė sau kaukolę ir reikalingi pinigai šios mergaitės gydymui, ji nors ir nepatyrė turtinės žalos, bet patyrė didelį moralinį pergyvenimą, sutriko jos sveikata, po ko turėjo gerti raminamuosius vaistus. Todėl prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nereikš, jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį teisme (3 t., b. l. 172-173).

2017 m. gruodžio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji V. D. P. savanoriškai pateikė sukčių padiktuotą „Susitaikymo aktą“, kuris surašytas ant trijų lapų (3 t., b. l. 176-177).

2020 m. rugsėjo 7 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas „Susitaikymo aktas“, kurį pateikė nukentėjusioji V. D. P.. Apžiūros objektas yra trys A4 formato lapai, kuriuose yra padaryti mėlynos spalvos rašymo priemone atlikti rankraštiniai įrašai. Pirmojo lapo viršuje yra įrašas „Klinikų vyr. chirurgui A. K.“ po šiuo įrašu yra įrašas „V. - D. P. gim. (duomenys neskelbtini)“. Viduryje yra įrašas: „Protokolo Nr. 12-9738-3 Susitaikymo aktas 2017.XII.7d.“, po šiais įrašais yra tekstas apie tai, kad V. – D. P. sutinka duoti 1000 eurų už D. G. gydymą ir atliktą operaciją bei reabilitaciją. Toliau rankraštiniame tekste yra išvardinami pinigų serijos numeriai ir kad šiuos pinigus ji perduoda nukentėjusiosios D. G. broliui T. G., kuris šiuos pinigus privalo įnešti į klinikų ligonių kasą tarpininkaujant vyr. chirurgui A. K. (3 t., b. l. 178-182).

2017 m. gruodžio 7 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėja V. D. P., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, nurodė, kad 2017 m. gruodžio 7 d., apie 16.00 val. iš jos nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė chirurgu A. K., telefonu, apgaulės būdu bandė išvilioti 1000 Eur grynųjų pinigų. Bet pokalbio metu išgirdęs žodį „policija“ iš karto padėjo ragelį (3 t., b. l. 160).

Prokurorės Audronės Nastulevičienės 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) pagrindu buvo gauta AB „Telia“ fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto V. P. vardu, adresu (duomenys neskelbtini), išklotinė (3 t., b. l. 187-189).

2020 m. rugsėjo 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota abonento (duomenys neskelbtini) (registruoto V. P. vardu) išklotinė. Apžiūros metu nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 7 d., 16:07:02 val. abonentui (duomenys neskelbtini) skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 4630 sek., 17:24:22 val. abonentui (duomenys neskelbtini) skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 2341 sek. (3 t., b. l. 190).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina pavojinga veika – apgaulės panaudojimas. Tai esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004). Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-507/2012). Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010).

Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925. (toliau ir Įstatymas, 2023 04 27 įstatymas Nr. XIV-1925).

E. J. ir A. R. šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kvalifikuojantis požymis yra sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje, todėl vadovaujantis aktualiais BK pakeitimais, šios nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimo, numatyto naujos redakcijos BK 182 straipsnio 3 dalyje, požymius. Už BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą buvo numatyta išimtinai laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė, tuo tarpu naujos redakcijos straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – bauda. Atsižvelgiant į tai, visos E. J. ir A. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos nusikalstamų veikų, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuotinos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką, be kita ko, yra tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas (baudžiamasis nusižengimas), jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

BK 24 straipsnis apibrėžia bendrininkavimą kaip bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatymo nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką (1 dalis). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius nustatyto įstatymu amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti (3 dalis). Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs (4 dalis). Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (6 dalis). Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas (BK 25 straipsnis 1 dalis).Viena iš bendrininkavimo formų – organizuota grupė – yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas ir susitarimas daryti nusikaltimą). Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienalaikiškumas. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (nutartys Nr. 2K-408-139/2016, 2K-426-507/2016, 2K-75-648/2017). Pastovumas – tai dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu bei tvirtumu. Be to, organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-304-942/2015, 2K-545-489/2015, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017). Pagal teismų praktiką nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan. Pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015).

Bendrininkavimas su nenustatytais asmenimis esant tam tikrų aplinkybių visumai teisiškai gali būti pagrįstas. Nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlio į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo gali būti žinomas, apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismui galima spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Aptartų nuostatų kontekste pastebėtina, jog nei baudžiamajame įstatyme, nei nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje nėra nustatytas būtinas požymis, kad visi nusikalstamos veikos bendrininkai būtų susitarę daryti aiškiai apibrėžtą skaičių nusikaltimų. Taip pat organizuotai grupei konstatuoti konkretus, nustatytų asmenų skaičius turi siekti bent jau dviejų asmenų ribą. Svarbu ir tai, jog sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį, ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015).

Bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad sukčiavimams vykdyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys įkalinimo įstaigose, t. y. Marijampolės ir Alytaus pataisos namuose, subūrė organizuotas grupes, į kurių sudėtį įtraukė E. J. A. R. bei G. R.. Visi šie asmenys dalyvavo grupės organizatorių sugalvotos nusikalstamos veikos mechanizme siekiant iš senyvo amžiaus nukentėjusiųjų išvilioti ir užvaldyti pinigines lėšas. Iš byloje apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų, pačių kaltinamųjų parodymų, įtariamojo G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pareigūnų tarnybinių pranešimų, pokalbių suvestinių bei kitų rašytinių įrodymų, nustatyta tokia nusikalstamo veikimo schema: 1) ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš tuometinių Marijampolės ir Alytaus pataisos namų, atlikdami bausmę pataisos įstaigoje, skambindavo nukentėjusiesiems ir pranešdavo išgalvotą istoriją apie tai, kad nukentėjusioji atsiskaitė padirbtais pinigais, ar kad pensija buvo išmokėta padirbtais pinigais, todėl atvyks į namus ekspertas įsitikinti, ar pinigai nepadirbti, ar apie išgalvotą nelaimingą atsitikimą, kuriame neva dalyvauja jų artimieji; taip pat gaudavo jų pažadą sumokėti tam tikrą pinigų sumą; 2) ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš tuometinių Marijampolės ir Alytaus pataisos namų laisvėje esančiam nuteistajam E. J. duodavo nurodymus surasti kitus asmenis, kurie galėtų nuvykti pas nukentėjusiuosius paimti iš jų pinigus; 3) E. J. surasti asmenys: A. R. bei G. R. nuvykdavo pas nurodytus nukentėjusiuosius, paimdavo pinigus ir perduodavo juos E. J.. E. J., siekdamas nebūti identifikuotas, nukentėjusiųjų namuose nesirodydavo ir tik vėliau surinkdavo iš nukentėjusiųjų paimtus pinigus, kuriuos per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis perduodavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nusikalstamų veikų organizatoriams. Konkretus nukentėjusiojo adresas ir išgalvota istorija ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų iš įkalinimo vietos buvo persiunčiama sms žinutėmis tiesiogiai arba per E. J. A. R. bei G. R.. Darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš tuometinių Marijampolės ir Alytaus pataisos namų, E. J. bei jo surasti asmenys: A. R. bei G. R. buvo pasiskirstę konkrečiais vaidmenimis, bendro tikslo buvo siekiama kryptingai, tarpusavyje bendradarbiaujant. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš tuometinių Marijampolės ir Alytaus pataisos namų, atlikdami bausmę pataisos įstaigoje, galėjo realizuoti savo nusikalstamą sumanymą tik suderinę veiksmus su laisvėje esančiu E. J.. Jie kiekvienu atveju telefonu duodavo E. J. nurodymus, kokius konkrečius veiksmus atlikti konkrečių nukentėjusiųjų atžvilgiu. Konkretų adresą ir išgalvotą istoriją sms žinutėmis tiesiogiai arba per E. J. pateikdavo A. R. bei G. R.. Susitarimas sukčiauti nebuvo vienkartinis, vaidmenys buvo nustatyti aiškūs, konkretūs. Vadinasi, visus šiuos asmenis siejo tvirtas, nuolatinis ryšys, kurį jie palaikydavo telefoniniais pokalbiais, buvo pasiskirstę konkrečiomis užduotimis bei vaidmenimis, suvokė, kokio bendro tikslo siekia (apgaule įgyti svetimą turtą ir pasipelnyti).

Tik kiekvienam iš grupės narių įvykdžius jiems priskirtą užduotį, nukentėjusiųjų pinigai buvo užvaldyti. Taigi, kiekvienas grupės narys vykdė jam paskirtą vaidmenį, vadovaudamasis gaunamais nurodymais, veikdamas pagal išankstinius susitarimus, ne visi grupės nariai bendravo tiesiogiai, atitinkama informacija buvo gaunama etapais vieniems iš kitų, buvo naudojamasi skirtingais laikotarpiais skirtingais telefono aparatais ir SIM kortelėmis, taip apsunkinant naudotojo nustatymą. Tokiu pačiu vaidmenų pasiskirstymu, tik skirtingomis sudėtimis, grupė veikė netrumpą laiko tarpą – nuo 2017 m. rugsėjo iki gruodžio mėnesio, padaryti 7 veikų epizodai ir tik pradėjus taikyti procesinę prievartos priemonę – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, veika buvo nutraukta. Veika buvo suorganizuota ir suderinta, tuo užtikrinant ilgalaikį pinigų įgijimą panaudojant sukčiavimą. Suburtos grupės veikla buvo intensyvi, jos narius siejo tvirti, netrumpalaikiai ryšiai, grupės narių bendri veiksmai buvo gerai suplanuoti ir suderinti, kiekvieno grupės nario jam paskirto vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams realizuoti. Nors kaltinamasis E. J. ir ginčijo veikimą organizuota grupe, tačiau byloje surinktais įrodymais nustatytas nusikalstamų veikų darymo mechanizmas rodo pakankamą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų iš tuometinių Marijampolės ir Alytaus pataisos namų kaltinamųjų E. J. bei A. R., G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) organizuotumo lygį – konkrečių vaidmenų pasiskirstymą. Kiekvieno konkrečiai priskirto veiksmo turinys, veiksmų derinimas, atlygio gavimas, intensyvus bendravimas tiesiogiai ir per kitus asmenis, veiksmų apimtis leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji E. J. ir A. R. suvokė, jog vykdo bendrą gerai organizuotą ir koordinuojamą susitarimą, taip pat pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir to siekė. Byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, jų padarymo laikotarpis, būdas, mechanizmas, kiekvieno kaltininko konkretūs veiksmai vykdant savo užduotį, šių veikų išankstinis suplanavimas ir kitos svarbios aplinkybės patvirtina kaltinamųjų E. J. ir A. R. veikimą pavojingesne bendrininkavimo forma – organizuota grupe.

Dėl 2017 m. rugsėjo 9 d. sukčiavimo V. A. atžvilgiu

Kaltinamasis E. J. teisme kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino.

Kaltinamasis A. R. teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir parodė, jog dėl atskirų epizodų, kaip konkrečiai viskas vyko jis neprisimena, tačiau nurodė, kad veikos buvo vykdomos suderinant iš kalėjimų, kaip ir parašyta viskas kaltinamajame akte. E. J. paskambindavo į tą telefoną, kurį paėmė policija, ir pasakydavo, ką daryti, atsiųsdavo adresą, ir jis su G. R. išsikvietę taksi nuvykdavo nurodytu adresu, jis (A. R.) sėdėdavo automobilyje ir stebėdavo aplinką, o G. R. eidavo paimti pinigų, G. pasakydavo, kokią istoriją reikia sakyti, pinigus perduodavo E. J., sau pasilikdavo 100 ar 200 eurų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. R. paaiškino iš esmės tokį pat nusikalstamų veikų vykdymo mechanizmą. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad E. jam ir G. pasiūlė daryti nusikaltimus, vadinamus „Alio mama“, paaiškino, kad reikės dirbti „kojomis“ ir reikės eiti pas apgautus žmones paimti pinigų. Tokiu būdu yra dalyvavęs apie 10 nusikaltimų, tačiau ne visada jie pavykdavo. Paprastai jam skambindavo arba rašydavo E., jo numeriai keitėsi, parašydavo adresą, jie su G. kviesdavo įvairių firmų taksi ir važiuodavo E. nurodytu adresu, tada į tą patį jo telefoną „Nokia“ jau skambindavo kitas žmogus, kurio jokių duomenų nežino, numerio nežino, yra girdėjęs, kad jis iš „zonos“, bet iš kurios, tiksliai nežino, kuris G. aiškindavo, ką reikia daryti, G. eidavo paimti pinigų, o jis likdavo taksi ir stebėdavo, kad neatvažiuotų policija. Kai G. grįždavo, jis paskambindavo E., ir jie tuo pačiu taksi važiuodavo į sutartą vietą, kur atiduodavo paimtus iš žmonių pinigus E., kuris jiems duodavo nuo 100 iki 200 Eur, kuriuos jis su G. pasidalindavo per pusę arba kartu išleisdavo(7 t., b. l. 124-125).

G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus apie sukčiavimą V. A. atžvilgiu, paaiškino, kad galimai kaip nurodyta pranešime apie įtarimą 2017 m. rugsėjo 9 d., jam į telefoną „Nokia“ paskambino nepažįstamas vyras, pasakė adresą, kur jam reikia nuvažiuoti ir žmogui pasakyti, kad jis yra ekspertas ir paimti iš žmogaus pinigus. Pagyvenusiai moteriškei jis pasakė, kad yra ekspertas, bet tiksliai kokiu vardu prisistatė, jau neprisimena, ji jam padavė 400 eurų įvairiomis kupiūromis, jis pasakė, kad tuoj pinigus patikrins mašinoje, ir pabėgo. G. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino ir apie nusikalstamų veikų darymo mechanizmą, nurodydamas, kad 2017 metais, vasaros pabaigoje jam jo giminaitis A. R. pasiūlė daryti nusikaltimus, dirbant „kojomis“, t.y. atėjus pas žmones į namus, apsimesti įvairiais žmonėmis ir paimti pinigus. A. R. šitą darbą pasiūlė E., kaip parašyta pranešime apie įtarimą, jo duomenys galimai E. J.. Jie visi kartu buvo sulaikyti. Jis nežino, kokiu tiksliai būdu buvo apgaunami tie žmonės, kurie jam atiduodavo pinigus, bet atėjęs į jų namus matydavo, kad jie kalba telefonu. Nežino, kas tiksliai juos apgaudinėdavo telefonu. Jis, atėjęs pas žmogų į namus, paprastai sakydavo, kad yra pareigūnas, kuris turi patikrinti padirbtus pinigus. Tokiu būdu jis yra apgavęs Vilniaus mieste ne daugiau dešimties žmonių, tikslaus skaičiaus neprisimena. Žmonių adresus pasakydavo paskambinęs jam nepažįstamas vyras. Jie su A. R. tam reikalui turėjo seno modelio „Nokia“ telefoną su mygtukais(8 t., b. l. 42-44).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai V. A. į laidinį telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skambinta iš Nr. (duomenys neskelbtini) (išankstinio apmokėjimo paslaugos išankstinio apmokėjimo paslaugos abonentas). Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad į jos laidinį telefoną paskambino nepažįstamas iš balso vyras, kuris prisistatė savivaldybės darbuotoju ir pasakė, kad ji nemoka už butą, pastarajai pasakius, kad moka, buvo pasakyta, kad jis atsiskaitė padirbtais pinigais, todėl pas ją atvyks ekspertas V. G., ir tuo tarpu jai diktavo kaip parašyti pareiškimą prokurorui E. B.. Skambinęs vyras nuolat kalbėjo, vadovavo visai eigai ir niekaip neleido jai padėti ragelio, ji šiam vyrui pasakė laiptinės kodą ir po kurio laiko, bendraujant su juo, kažkas paskambino į duris, ji atidarė ir įleido vyrą į kambarį, kuris jai pasirodė įtartinas, ji tai pasakė skambinusiajam, bet šis ją nuramino, paaiškino, kad atėjęs vyras paims pinigus, nueis į mašiną, ten su aparatu patikrins pinigus. Atėjęs vyras paėmė paruoštus 400 eurų ir išėjo iš buto. Atėjęs vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, vidutinio ūgio, lieknas, aptemptos kelnės, odinė striukė, šviesios akys, trumpas šatenas, kalbėjo lietuvių kalba (2 t., b. l. 11). Paskambinusi iškart po įvykio pagalbos telefonu V. A. nurodė, kad atėjęs vyras buvo tamsiais plaukais. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), o kaltinamasis A. R. nors teisme ir negalėjo detaliai paaiškinti apie šios nusikalstamo veikos padarymo aplinkybes, tačiau pripažino kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo ir kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis E. J. teisme neigė dalyvavęs šiame nusikaltime, tačiau, teismo vertinimu, kaltinamasis tik siekia sušvelninti savo atsakomybę. Ikiteisminio tyrimo metu, įteikus pranešimą apie įtarimą dėl visų 7 kaltinime nurodytų epizodų, E. J. duoti parodymus atsisakė, teisme davė paaiškinimus tik po to, kai turėjo teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, po to, kai išklausė teisme kaltinamojo ir liudytojų parodymus. Be nukentėjusiosios, kaltinamojo A. R., ikiteisminio tyrimo metu duotų G. R. parodymų, E. J. kaltę patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 4 d. – 2019 m. sausio 28 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) ikiteisminiam tyrimui reikšmingų SMS pranešimų ir pokalbių turinys, pavyzdžiui „ 123.2017-12-06 01:10:48 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) rašo abonentui (duomenys neskelbtini) SMS : ka ir uz ka nusipirkt ;) judesys bud geras, bazaro nera, kiek judu situos du tris menesius, nieks neisiskunde, max 3 sugrybavimai budavo ir tai del blogai susiklosciusiu aplinkybiu“ (5 t., b. l. 33). Nors teisme E. J. teigė, kad tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis vykdė tik nuo 2017 m. lapkričio 23 d., tačiau ši sms žinutė tai akivaizdžiai paneigia. Šiame protokole užfiksuotų sms ir pokalbių turinys atskleidžia E. J. vaidmenį, jo nusikalstamos veikos tęstinumą. Tokios formuluotės kaip „nori nieko neveikdamas uzsidirbt daugiau nei mano zmonės, kuriuos siunčiu“, „I diena visad minimaliai 1 žmogus, buna ir po penkis kas judet nori“, „jei judam taj visi ir dauzomes po lygiai nes visi padielu“, „pas mane zmones jei ant starto, tai jie niekad nesugrybaus, nebent kazkas is pasaliniu isikis ar paims zinai, nuo to neapsaugoti niekas pats supranti“ , „jau buvai ne viena adresa nuo mano puses gaves tai zinau. O is mano puses jej adr jau numetam taj palewu nebus. Konkreti durnike buna sena, nk nesusigaudo tik zino kad belekam paduot reik ir fsio“ parodo, kad E. J. nebuvo paprastas tarpininkas ar vykdytojas, jis bendravo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis iš įkalinimo vietų, kurie jam duodavo adresus, kur E. J. nusiųsdavo pokalbiuose ir sms žinutėse vadinamus „vaikus“, tai yra G. R. ir A. R., paimti iš senyvo amžiaus žmonių apgaule išviliotų pinigų, kuriuos per tarpininkus perduodavo šių nusikalstamų veikų organizatoriams.

Visi minėti duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nusikaltimo organizatoriai skambino nukentėjusiajai ir šią paveikė išsakydami melagingą informaciją apie neva pas ją esančius padirbtus pinigus, dėl ko ateis ekspertas, kuris jos pinigus patikrins. Šios apgaulės įtikinta nukentėjusioji perdavė pinigus pas ją atvykusiam G. R. kartu su A. R., kuriam nukentėjusiosios adresą nurodė E. J. šią informaciją gavęs iš įkalinimo įstaigoje esančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Organizuotos grupės nariai veikdami sąmoningai ir tyčia įgyvendino bendrą sumanymą bei atliko nusikalstamus veiksmus, kurių pagrindu užvaldė V. A. pinigus, dėl ko E. J. ir A. R. kaip vykdytojų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), tačiau atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – bauda, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis ši nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl 2017 m. lapkričio 2 d. sukčiavimo J. Z. atžvilgiu

Kaltinamasis E. J. teisme kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino.

Kaltinamasis A. R. kaip jau buvo minėta, teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, nurodė, kad pripažįsta ir organizuotą grupę, nors dėl įvykių senumo konkrečiai paaiškinti apie kiekvieną nusikalstamą veiką negalėjo, tačiau detaliai paaiškino nusikalstamų veikų darymo mechanizmą. Tokį pat nusikalstamų veikų mechanizmą bei kiekvieno iš bendrininkų veiksmus A. R. nurodė ir ne kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus dėl antro epizodo (2017 m. lapkričio 2 d. sukčiavimas J. Z. atžvilgiu) negalėjo nieko paaiškinti, teigė, kad nemano, kad ten buvo, nes (duomenys neskelbtini) mikrorajoną gerai pažįsta ir tikrai atsimintų. Tačiau teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios J. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2017 m. lapkričio 2 d., apie 15.00 val. jai į telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambino vyras, kuris nurodė, kad jai pašte pensija buvo išmokėta padirbtais pinigais ir reikia juos pakeisti, o apie 15.30 val. į jos namus atėjo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vyras, romų gymio, apsirengęs tamsiai, ir prisistatė pinigų tikrinimo ekspertu, kuriam ji atidavė 730 eurų įvairiomis kupiūromis. Nukentėjusioji nurodė, kad vyrą atpažinti gali (2 t., b. l. 41-42) ir 2018 m. sausio 15 d. nukentėjusioji J. Z. iš jai pateiktos nuotraukų kartotekos, tarp jai pateiktų kartotekoje esančių vyrų nuotraukų atpažino vyrą, esantį nuotraukoje Nr. 101 (G. R.) kaip tą patį vaikiną, kuriam atidavė 2017 m. lapkričio 2 d. išviliotus pinigus. 2018 m. sausio 15 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad šį asmenį ji atpažįsta pagal veido bruožus, šukuoseną, kūno sudėjimą, amžių, nes nuotraukoje taip pat atrodo, kaip ir atrodė tą dieną, kai atidavė jam savo pinigus (2 t., b. l. 52-55). Nukentėjusioji tokias pat nusikalstamos veikos aplinkybes nurodė ir iškart po įvykio, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 2 d., 15.05 val. pranešėja J. Z. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), prieš 30 minučių sukčiams atidavė nemažą pinigų sumą, pinigus pasiėmė atėjęs apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus jaunuolis, kuriam ji atidavė 11 kupiūrų po 50 eurų, vieną 100 eurų, tris po 20 eurų ir dvi po 10 eurų. Prieš tai buvo skambutis, kad moteris pašte gavo padirbtus pinigus (1 t., b. l. 9). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos B. B. 2018 m. sausio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susipažinus su telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotine, buvo nustatyta, kad skambino iš telefono aparato, kurio IMEI numeris (duomenys neskelbtini), kuris nusikaltimo padarymo metu veikė ir buvo naudojamas mobiliojo ryšio operatoriaus „Telia“ bokštų ((duomenys neskelbtini)), esančių Alytuje, į kurių veikimo zoną patenka ir Alytaus pataisos namai, Ulonų g. 8A, Alytus (2 t., b. l. 84).

Visi minėti duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nusikaltimo organizatoriai iš Alytaus pataisos namų skambino nukentėjusiajai J. Z. ir šią paveikė išsakydami melagingą informaciją apie neva jai išmokėtą pensiją padirbtais pinigais, dėl ko ateis ekspertas, kuris jos pinigus patikrins. Šios apgaulės įtikinta nukentėjusioji perdavė pinigus pas ją atvykusiam G. R. kartu su A. R., kuriam nukentėjusiosios adresą nurodė E. J. šią informaciją gavęs iš įkalinimo įstaigoje esančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Organizuotos grupės nariai veikdami sąmoningai ir tyčia įgyvendino bendrą sumanymą bei atliko nusikalstamus veiksmus, kurių pagrindu užvaldė J. Z. pinigus – 730 eurų, dėl ko E. J. ir A. R. kaip vykdytojų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), tačiau atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – bauda, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis ši nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimo M. R. atžvilgiu

Kaltinamasis E. J. teisme kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino.

Kaltinamasis A. R. kaip jau buvo minėta teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, nurodė, kad pripažįsta ir organizuotą grupę, nors dėl įvykių senumo konkrečiai paaiškinti apie kiekvieną nusikalstamą veiką negalėjo, tačiau detaliai paaiškino nusikalstamų veikų darymo mechanizmą. Tokį pat nusikalstamų veikų mechanizmą bei kiekvieno iš bendrininkų veiksmus A. R. nurodė ir ne kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu A. R. duotus parodymus apie tai, kad 2017 metų lapkričio vidury jie padarė nusikaltimus: 1 kartą (duomenys neskelbtini), 1 ar 2 kartus (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino), 1 ar 2 kartus (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino). Minėtus nusikaltimus darė trise jis (A. R.), E., G. R. ir vyras iš įkalinimo įstaigos. Už visas padarytus nusikaltimus gavo iki 700 eurų. Tiek pat gavo ir G. R., t. y apie 700 eurų, gautus pinigus visada dalino per pusę. Pinigus išleido pramogoms. Jis turi du mobilaus ryšio telefonus. Vienas telefonas „Nokia“, į kurį įstatyta „Tele2 Pildyk“ kortelė (kurios numerio nežino). Telefonu „Nokia“ ir į jį įstatyta kortele naudojosi nuo tada, kai pradėjo daryti nusikaltimus. Kitas telefonas yra „Iphone 5“, į kurį įstatyta SIM „Pildyk“ kortelė, su kokiu numeriu, nepamena. Telefoną „Iphone“ su į jį įstatyta kortele turi ir naudojosi apie 2 mėnesius (7 t., b. l. 111-112), kaltinamasis A. R. parodė, kad prisimena, jog davė tokius paaiškinimus ir patvirtina savo parodymus.

G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus dėl 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimo M. R. atžvilgiu nurodė, kad prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką, parodė, kad sūnėnas A. R. pasiūlė užsidirbti pinigų, jis žinojo, ką reikės dirbti, kad reikės apgaudinėti žmones, apsimetinėti kitais žmonėmis, eiti į namus ir išvilioti pinigus, jam iš kalėjimo rašydavo trumpąsias žinutes, kur nurodydavo adresą, kuo jis turėtų apsimesti, visą kitą bendraudamas su žmogumi turėjo sugalvoti pats. Jis žino, kad yra žmogus E., kuris duoda pasiūlymus darbų, jie tai vadino „alio mama“. 2017 m. lapkričio 18 d. jis gavęs žinutę su užduotimi nueiti įtarime nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), duris atidarė vyresnio amžiaus moteris, jis jai pasakė, kad jis iš policijos, kiek pamena. Ji jam davė 1500 eurų. Tą pačią dieną paskambino numeriu, kurį jam atsiuntė sms žinute, žinutėje buvo nurodyta, kad turi susisiekti su žmogumi, susitiko stotelėje „Pramogų arena“, šiam atidavė 1500 eurų, tas žmogus jam iš tų pačių pinigų davė 300 eurų. Tas žmogus dar prie jo paskambino į „zoną“, paklausė, kiek jam duoti. Jeigu jau sutinki būti „kojomis“, atsisakyti eiti, jeigu gavai žinutę, negali, nes už tai gali būti nubaustas.

Apklaustas teisme nukentėjusiosios M. R. sūnus D. R. parodė, kad jo mama yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, yra neįgali, atvykti į teismą negali. Apie pinigų išviliojimą 2017 metais jis sužinojo, atvykęs pas motiną į namus iškart po įvykio, kai ten jau buvo policija. Kiek pamena, mama sakė, kad paskambinęs žmogus pasakė, kad anūkė, bėgdama laiptais, pastūmė žmogų, šis nukrito, susitrenkė galvą ir dabar ligoninėje ir kažkaip reikia spręsti šitą klausimą. Dar lygtais davė su anūke pakalbėti, ta anūkė sakė, kad močiute, reikia kažką daryti, ir jo mama sutiko, kad ateis žmogus ir jam paduos pinigus, ką ir padarė. 2017 metais mama dar buvo pakankamai geros sveikatos ir galėjo duoti paaiškinimus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta M. R. parodė, jog į jos laidinį telefoną paskambino moteris, kuri labai įtikinamai aiškino, kad ji yra sužalota ir dėl jos kaltės sužalota dar viena moteris, kuriai reikalinga operacija, jos abi dabar yra Santariškėse. Nukentėjusioji pagalvojo, kad skambina jos anūkė G., po to su nukentėjusiąja kalbėjo neva vyr. gydytojas J. P., kuris pasakė, kad nukentėjusiajai moteriai reikalinga operacija ir tam, kad anūkei nebūtų problemų reikia pinigų. Nukentėjusioji pasakė ir durų kodą, ir sutiko atiduoti visus pinigus, ką ir padarė, tai yra atidavė 1500 eurų , vyrui, kuris prisistatė kaip B., šį asmenį nukentėjusioji apibūdino ir nurodė, kad galėtų atpažinti (2 t., b. l. 111-113). Netrukus po įvykio iš jai parodytos Vilniaus miesto 1 policijos komisariato asmenų nuotraukų kartotekos nukentėjusioji atpažino G. R. kaip asmenį apie kurį ji davė parodymus(2 t., b. l. 118-121). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad į M. R. namų fiksuoto ryšio telefoną skambino iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvimo vieta skambučio metu pagal (duomenys neskelbtini) buvo Marijampolės pataisos namai (2 t., b. l. 156-157).

Visi minėti duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nusikaltimo organizatoriai iš Marijampolės pataisos namų skambino nukentėjusiajai J. Z. ir šią paveikė išsakydami melagingą informaciją apie tariamą nelaimingą atsitikimą įvykusį su nukentėjusiosios anūke, kurio metu nukentėjo dar viena moteris, kuriai reikalinga operacija, o tam reikalingi pinigai. Šios apgaulės įtikinta nukentėjusioji perdavė pinigus pas ją atvykusiam G. R. kartu su A. R., kuriam nukentėjusiosios adresą nurodė E. J. šią informaciją gavęs iš įkalinimo įstaigoje (tuometiniuose Marijampolės pataisos namuose) esančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Organizuotos grupės nariai veikdami sąmoningai ir tyčia įgyvendino bendrą sumanymą bei atliko nusikalstamus veiksmus, kurių pagrindu užvaldė M. R. pinigus – 1500 eurų, dėl ko E. J. ir A. R. kaip vykdytojų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), tačiau atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – bauda, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis ši nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimo G. B. atžvilgiu

Kaltinamasis E. J. teisme kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino.

Kaltinamasis A. R. kaip jau buvo minėta teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, nurodė, kad pripažįsta ir organizuotą grupę, nors dėl įvykių senumo konkrečiai paaiškinti apie kiekvieną nusikalstamą veiką negalėjo, tačiau detaliai paaiškino nusikalstamų veikų darymo mechanizmą ir nurodė, jog . E. J. paskambindavo į tą telefoną, kurį paėmė policija, ir pasakydavo, ką daryti, atsiųsdavo adresą, ir jis (A. R.) su G. R. vykdavo, o su E. J. susitikdavo jau paskui ir dalindavosi pinigus. Jie su G. R. važiuodavo taksi automobiliu, sumokėdavo tais pinigais, kuriuos paimdavo. Jis nežino, kas rašė adresą, ar tai būdavo E. J., nes adresą atsiųsdavo žinute. Ką reikėjo sakyti nuėjus, jis nežino, nes ten eidavo G. R., šiam aiškindavo, ką sakyt. Tokį pat nusikalstamų veikų mechanizmą bei kiekvieno iš bendrininkų veiksmus A. R. nurodė ir ne kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Kaip jau buvo minėta, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu A. R. duotus parodymus apie tai, kad 2017 metų lapkričio vidury jie padarė nusikaltimus: 1 kartą (duomenys neskelbtini), 1 ar 2 kartus (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino), 1 ar 2 kartus (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino). Minėtus nusikaltimus darė trise jis (A. R.), E., G. R. ir vyras iš įkalinimo įstaigos. Už visas padarytus nusikaltimus gavo iki 700 eurų. Tiek pat gavo ir G. R., t. y apie 700 eurų, gautus pinigus visada dalino per pusę (7 t., b. l. 111-112), kaltinamasis A. R. parodė, kad prisimena, jog davė tokius paaiškinimus ir patvirtina savo parodymus. G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus dėl trečio epizodo (2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimas G. B. atžvilgiu) nurodė, kad neprisimena jokių aplinkybių, nežino, ar jis ten buvo. G. R. ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus dėl 20217 m. gruodžio 7 d. sukčiavimo V. V. T. atžvilgiu nurodė, kad jis išviliojo pinigus ne iš vieno žmogaus, padarė 8-9 nusikalstamas veikas tokio pobūdžio, teigė, kad sukčiauja ir apgaudinėja žmonės apie mėnesį, nuo 2017 metų lapkričio mėnesio. Jis nusikalstamas veikas darė kartu su A. R. ir E. J., nes jie yra susitarę daryti minėtus nusikaltimus, o kas pasiūlė E. J. daryti minėtas nusikalstamas veikas jis nežino. Nurodymus jie gauna iš vyro, kuris jiems skambina. Kas tas vyras ir iš kur jis skambina, jis nežino. Vyras skambina E. J. ir pasako jam adresus asmenų, iš kurių jis ir A. R. turi išvilioti pinigus, po to E. J. skambina jam arba A. R. ir pasako adresą asmenų, iš kurių jie turi išvilioti pinigus. Gavę adresą jie su A. R. važiuoja nurodytu adresu taksi. Tada jis eina į butą išvilioti pinigų. Dažniausiai prisistatinėja policijos pareigūnu. Jam pasako vyras, kuris skambina, kuo turėtų prisistatyti ir ką sakyti asmenims. Apklausta teisme nukentėjusioji G. B. neprisiminė įvykio aplinkybių, todėl buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2017 m. lapkričio 18 d., apie 14.10 val., į buto, adresu (duomenys neskelbtini), laidinį telefoną jai paskambino nepažįstama moteris, prisistatanti iš savivaldybės, ir nurodė, kad jai pensiją galėjo atnešti padirbtais pinigais, todėl atvyks S. K. ir patikrins pinigus, bei, jei reikės, išduos specialų dokumentą bankui. Nukentėjusioji tuo patikėjusi nurodė savo adresą, kur netrukus atėjo nepažįstamas vaikinas, kuris greitai sugriebė nuo stalo pinigus ir išbėgo iš buto. Vaikinas buvo iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 168 cm ūgio, dailaus veido, vilkėjo tamsia striuke, kalbėjo lietuviškai. Šis vaikinas paėmė 1500 eurų (2 t., b. l. 170). Tokios pat įvykio aplinkybės užfiksuotos ir BIRT ataskaitų žiūryklėje (1 t., b. l. 15) bei 2017 m. lapkričio 18 d. protokole-pareiškime (2 t., b. l. 164). Teisme apklaustas nukentėjusiosios G. B. sūnus G. B. paaiškino, kad mamos sveikata yra bloga, ji daug ko neprisimena. Nurodė, kad įvykio dieną jis buvo nuvažiavęs pas motiną, kuri jam nurodė tai, kas buvo pagarsinta teismo posėdyje. Byloje nustatyta, jog į G. B. namų stacionarų telefoną skambino nenustatytas asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) UAB ,,Tele2”, kuris yra išankstinės apmokėjimo paslaugos naudotojas ir kuris veikė „UAB Tele2“ bokšto „(duomenys neskelbtini)“ veikimo zonoje, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl išklotinės analizės nurodyta, jog asmuo, kuris naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai skambino, organizavo ir įvykdė sukčiavimą galimai būdamas Alytaus pataisos namuose adresu Ulonų g. 8A, Alytus (3 t., b. l. 30-34). Tai, kad ši nusikalstama veika padaryta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir kaltinime nurodytų asmenų, patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys apie tai, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) gauna nurodymus iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuos perduoda „kojoms“ abonentui (duomenys neskelbtini) (naudotojas G. R. ir A. R.), perduoda „kojų“ telefono numerį, nurodant: „ kojų galas (duomenys neskelbtini)“. (5 t., b. l. 42- 43, 63-64). Kaip matyti iš E. J. 2017 m. gruodžio 8 d. apklausos, jis nurodė, kad iš įkalinimo įstaigos jam skambino į jo mobilaus ryšio telefoną tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kad būtent E. J. yra minėto tel. numerio naudotojas, patvirtina ir kratos E. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu rasta elektroninių paslaugų teikimo sutartis, sudaryta 2017 m. spalio 24 d., kliento duomenys: E. J., nurodyti jo asmens duomenys, tame tarpe minėtas kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini)(4 t., b. l. 102-105).

Kratos G. R. gyvenamojoje vietoje metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung S3 Neo IMEI (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 2-4), kurį apžiūrėjus buvo nustatytas susirašinėjimas SMS žinutėmis tarp numerio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini): 2017-11-20 6:58:30 PM(UTC+0) tel. Nr. (duomenys neskelbtini) rašo: „Tu S. K.. Policijos ekspertas. Pas ja telefonspine (duomenys neskelbtini). Be musu zinios neik i widu.“ (4 t., b. l. 70-84). Teismo vertinimu, šie duomenys, nors ir gauti ne nusikalstamos veikos metu (laiku), tačiau patvirtina tai, kad būtent G. R. įvykdė kartu su kitais asmenimis ir šią nusikalstamą veiką, nes buvo naudojama ta pati išgalvota schema ir to paties išgalvoto pareigūno vardas ir pavardė.

Visi minėti duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nusikaltimo organizatoriai iš Alytaus pataisos namų skambino nukentėjusiajai G. B. ir šią paveikė išsakydami melagingą informaciją apie neva jai išmokėtą pensiją padirbtais pinigais, dėl ko ateis ekspertas S. K., kuris jos pinigus patikrins. Šios apgaulės įtikinta nukentėjusioji sudėjo pinigus ant stalo, o pas ją atvykęs G. R. kartu su A. R., kuris laukė automobilyje, šiuos pinigus išnešė iš nukentėjusiosios buto. Nukentėjusiosios adresą A. R. ir G. R. nurodė E. J. šią informaciją gavęs iš tuometiniuose Alytaus pataisos namuose esančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Organizuotos grupės nariai veikdami sąmoningai ir tyčia įgyvendino bendrą sumanymą bei atliko nusikalstamus veiksmus, kurių pagrindu apgaule užvaldė G. B. 1500 eurų, dėl ko E. J. ir A. R. kaip vykdytojų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), tačiau atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – bauda, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis ši nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl 2017 m. lapkričio 23 d. sukčiavimo S. L. atžvilgiu

Kaltinamasis E. J. teisme kaltę dėl šio nusikalstamos veikos epizodo pripažino ir parodė, kad 2017 m. rudenį, gal lapkričio mėnesį, jam paskambino nežinomas numeris, kaip paskui sužinojo, tai buvo žmogus iš kalėjimo, kuris pasiūlė užsiimti sukčiavimais, kadangi jis pats to daryti nenorėjo, tai pasiūlė G.. Jam atsiuntė (duomenys neskelbtini) g. adresą, o jis tą adresą persiuntė G., kuris nuvažiavo ir įvykdė nusikalstamą veiką. Tą dieną su G. jis nesusitiko, jie susitiko gal kitą dieną ir G. jam padavė 100 Eur už tai, kad perdavė jam adresą. G. R. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ikiteisminio tyrimo metu duodamas paaiškinimus dėl šio nusikalstamos veikos epizodo) parodė, kad prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad jam sūnėnas A. R. pasiūlė užsidirbti pinigų apgaudinėjant žmones, reikės apsimetinėti kitais žmonėmis, eiti į namus ir išvilioti pinigus. Jam iš kalėjimo rašydavo trumpąsias žinutes, kur nurodydavo adresą, kuo jis turėtų apsimesti, visą kitą bendraudamas su žmogumi turėjo sugalvoti pats. Iš pradžių jam pasiūlymus duodavo E., vėliau jis dirbdavo pats, tai reiškia, kad jis gaudavo iš zonos sms žinutę, kur turėdavo eiti. Jis tiksliai neatsimena 2017 m. lapkričio 23 d. įvykio aplinkybių, tačiau galėjo būti taip, kaip nurodyta jam pareikštame įtarime. Su įtarime nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Nieko papildyti nenori. Dėl įvykio gailisi (8 t., b. l. 33-34, 36). Kaltinamasis A. R. kaip jau buvo minėta teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Be kaltinamųjų prisipažinimo, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų apie visas nusikalstamos veikos detales kaip paskambinusi į jos laidinį moteris, pasakė, kad susilaužė ranką, po to vyras prisistatęs daktaru A. P., pasakė, kad jos dukra, lipdama laiptais, užkabino kitą mergaitę, kuri krito ir susižalojo galvą ir jai reikalinga sunki galvos operacija, po to reikalinga reabilitacija, tam reikia daug pinigų, kuomet S. L. pasakė, kad turi 2400 eurų, jai pasakė, kad ateis mergaitės brolis pinigų paimt, atėjusiam jaunuoliui, ji padavė pinigus, o jis ant susitaikymo lapo, kurį surašė nukentėjusioji diktuojant telefonu, parašė „A. S.“ ir pasirašė (3 t., b. l. 47-48), kaltinamųjų kaltę patvirtina asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys, kad nukentėjusioji S. L. atpažino G. R., kaip asmenį, apie kurį ji davė parodymus (3 t., b. l. 53-54), BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 19) , savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, susiję su nukentėjusiosios S. L. pateiktu „Susitaikymo aktu“ (3 t., b. l. 55-60). Byloje nustatyta, jog iš įkalinimo įstaigos E. J. skambindavo į jo mobilaus ryšio telefoną tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus kratos G. R. gyvenamojoje vietoje metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną buvo rastas susirašinėjimas, susijęs su šia nusikalstama veika: 2017-11-23, 2:27:51 PM val. abonentui (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) siunčiama žinutė, kurios tekstas „Atsiusk adresa“, 2:28:59 PM val. abonentas (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) į šį telefoną siunčia žinutę, kurios tekstas: „(duomenys neskelbtini)“; 2:32:11 PM val. abonentui (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) siunčiama žinutė, kurios tekstas: „Kiek bbk turi but?“, 2:32:11 PM val. abonentas (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) siunčia žinutė, kurios tekstas: „neisivaizduoju“, 2:32:15 PM val. abonentas (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) siunčia žinutė, kurios tekstas: „Jie niekad nesako“. 2:32:32 PM(UTC+0) val. abonentas (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) siunčia žinutę, kurios tekstas: „Trink sms islipes ir pasuk jiems“. Apžiūros metu taip pat nustatyta, kad 2017-11-23 2:40:08 PM val. iš abonento (duomenys neskelbtini) (naudotojas nenustatytas) gaunama žinutė, kurios tekstas: „TU A. S.“. 2:40:39 PM val. abonentui (duomenys neskelbtini) (naudotojas nenustatytas) siunčiama žinutė, kurios tekstas: „A. S.?“ (4 t., b. l. 70-84).

Visi minėti duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nusikaltimo organizatoriai iš įkalinimo įstaigos skambino nukentėjusiajai S. L. ir šią paveikė išsakydami melagingą informaciją apie tariamą nelaimingą atsitikimą įvykusį su nukentėjusiosios dukra, kurio metu nukentėjo dar viena mergaitė, kuriai reikalinga galvos operacija bei reabilitacija, o tam reikalingi pinigai. Šios apgaulės įtikinta nukentėjusioji perdavė pinigus pas ją atvykusiam G. R., prisistačiusiam A. S., kuriam nukentėjusiosios adresą nurodė E. J. šią informaciją gavęs iš įkalinimo įstaigoje (tuometiniuose Marijampolės pataisos namuose) esančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kartu su A. R., kuris laukė taksi automobilyje. Organizuotos grupės nariai veikdami sąmoningai ir tyčia įgyvendino bendrą sumanymą bei atliko nusikalstamus veiksmus, kurių pagrindu užvaldė S. L. S. L. pinigus – 2400 eurų, dėl ko E. J. ir A. R. kaip vykdytojų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), tačiau atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – bauda, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis ši nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl 2017 m. gruodžio 7 d. sukčiavimo V. V. T. atžvilgiu

Duodamas paaiškinimus teisme kaltinamasis E. J. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino, tik neigė dalyvavęs organizuotoje grupėje. Ikiteisminio tyrimo metu E. J. dėl šios nusikalstamos veikos epizodo davė detalius paaiškinimus ir nurodė, jog 2017-12-07 apie 16 val. jam paskambino nežinomas vyras, iš įkalinimo įstaigos (iš kokios įstaigos, nepasakė), pasiūlė užsidirbti pinigų sukčiavimo būdu, paaiškino, kad šiuo metu yra viliojami pinigai ir kad jam pačiam ar jo surastam kitam žmogui reikia nuvažiuoti paimti pinigus. Jis pasiūlė tai G. R.. E. J. detaliai papasakojo kaip ir kam buvo perduoti pinigai(6 t., b. l. 174-175). Detalius ir esminėse detalėse sutampančius parodymus dėl šio nusikalstamo veikos epizodo davė kaltinamasis A. R. ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis G. R.. Tokie kaltinamųjų parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios V. V. T. parodymus (3 t., b. l. 92-93), policijos įvykių registro išrašo faktines aplinkybes, kad nepažįstamas asmuo, paskambinęs telefonu ir atėjęs į jos butą vyras, prisistatęs policijos ekspertu B. apgaulės būdu pateko į butą ir iš jos išviliojo 2310 eurų. A. R. telefone, kuris buvo paimtas sulaikymo metu buvo rastas susirašinėjimas, susijęs su šia nusikalstama veika: Užfiksuotas SMS susirašinėjimas: 5 Inbox From (duomenys neskelbtini) Direction: Incoming 2017-12-07 4:06:53 PM(UTC+0) (duomenys neskelbtini) Read D. K... Va kontaktai 6 Inbox From (duomenys neskelbtini) Direction: Incoming 2017-12-07 3:01:33 PM(UTC+0) (duomenys neskelbtini) Read Kai eisi prisistatyk policijos ekspertas R. B. 7 Inbox From (duomenys neskelbtini) Direction: Incoming 2017-12-07 2:15:38 PM(UTC+0) (duomenys neskelbtini) Read Tu R. B. esi parasyk per kiek laiko busi ten 8 Inbox From (duomenys neskelbtini) Direction: Incoming 2017-12-07 2:15:06 PM(UTC+0) (duomenys neskelbtini) Read (duomenys neskelbtini) Inbox From (duomenys neskelbtini) Direction: Incoming 2017-12-07 1:40:09 PM(UTC+0) (duomenys neskelbtini) Read Ka tu? 10 Inbox From (duomenys neskelbtini) Direction: Incoming 2017-12-07 1:18:39 PM(UTC+0) (duomenys neskelbtini)Read Kaip isiesi paklausk kiek lailo vaziuosi 11 Inbox From (duomenys neskelbtini) Direction: Incoming 2017-12-07 1:15:31 PM(UTC+0) (duomenys neskelbtini) Read (duomenys neskelbtini) numeris va zmogaus 13 Inbox From (duomenys neskelbtini) Direction: Incoming 2017-12-07 1:14:16 PM(UTC+0) (duomenys neskelbtini) Read Tik greiciau blt snd vel kad nepavest zmoniu (4 t., b. l. 146-159). Teisme buvo pagarsinti A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino apie tai, kad jie jau ne pirmą kartą visi trys – jis, G. R., E. darė tokio pobūdžio nusikaltimus, t. y sukčiavimus, ir iki šios dienos (2017 m. gruodžio 8 d.) jie išviliojo pinigus ir apgavo apie 10 žmonių. Iš 2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus aps. VPK KP NNTV vyresniojo tyrėjo A. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. gruodžio 7 d. vykdant neviešą patruliavimą per raciją buvo išgirsta, kad įvykdyta nusikalstama veika - sukčiavimas ir kad įtariamasis taksi automobiliu gali vykti į Vilniaus oro uostą ir šalia esančias taboro prieigas. Būnant Vikingų g. 3 prie PC „Nordika“ pastebėjo taksi automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo įtartini trys jaunuoliai, iš kurių vienas atitiko įtariamojo požymius. Tikrinant minėtus asmenis, jie elgėsi įtartinai, priešinosi tikrinimui, taksi automobilyje bandė slėpti mobiliuosius telefonus, juos išjunginėti bei sulaužyti (4 t., b. l. 107).

Visi minėti duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nusikaltimo organizatoriai iš įkalinimo įstaigos skambino nukentėjusiajai V. V. T. ir šią paveikė išsakydami melagingą informaciją apie neva jai išmokėtą pensiją padirbtais pinigais, dėl ko ateis ekspertas, kuris jos pinigus patikrins. Šios apgaulės įtikinta nukentėjusioji padavė G. R., kuris prisistatė A. B. 2300 eurų, kuris kartu su A. R. pasišalino taksi automobiliu. Nukentėjusiosios adresą A. R. ir G. R. nurodė E. J. šią informaciją gavęs iš įkalinimo įstaigoje esančio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Organizuotos grupės nariai veikdami sąmoningai ir tyčia įgyvendino bendrą sumanymą bei atliko nusikalstamus veiksmus, kurių pagrindu apgaule užvaldė V. V. T. 2300 eurų, dėl ko E. J. ir A. R. kaip vykdytojų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), tačiau atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – bauda, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis ši nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl 2017 m. gruodžio 7 d. pasikėsinimo sukčiauti V. D. P. atžvilgiu

Dėl šio nusikalstamo veikos epizodo teisme kaltę pripažino abu kaltinamieji. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad su G. R. 2017 m. gruodžio 7 d. važiuojant taksi automobiliu E. J. nurodymu į gautą SMS žinute adresą: (duomenys neskelbtini), E. J. sms žinute atsiuntė kitą adresą (duomenys neskelbtini). Atvykus į Vikingų g. 3, prie Senukų parduotuvės, E. išlipo iš automobilio perduoti išviliotų pinigų, o jis ir G. R. liko automobilyje. Po 15 minučių grįžo E. ir jie turėjo važiuoti į adresą (duomenys neskelbtini) gatvėje tikslu dar išvilioti pinigų, tačiau nespėjo, nes jiems įlipus į automobilį buvo sulaikyti policijos pareigūnų. G. R. ikiteisminio tyrimo metu dėl epizodo (duomenys neskelbtini) g. (2017 m. gruodžio 7 d. pasikėsinimo sukčiauti V. D. P. atžvilgiu) paaiškino, kad tą pačią dieną kaip ir ankstesnis epizodas (sukčiavimas V. T. atžvilgiu), jis į savo darbinį „Nokia“ telefoną gavo adresą, galimai (duomenys neskelbtini) g., bet netrukus jam atsiuntė sms, kad nevažiuotų tuo adresu. Suprato, kad „bobutė sudegė“, t.y. galimai suprato, kad apgaudinėjama arba kas nors atėjo iš jos giminių. Tokie kaltinamųjų ir G. R. parodymai ne tik atitinka pagarsintus nukentėjusiosios V. D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jos protokole-pareiškime nurodytas aplinkybes ir policijos įvykių registro išrašo faktines aplinkybes, kad V. D. P. paskambino galimai telefoniniai sukčiai iš įkalinimo įstaigos, vyriškis prisistatė chirurgu A. K. ir apgaulės būdu bandė išvilioti 1000 Eur grynųjų pinigų. Berašant susitaikymo aktą atėjo jos sūnus D. P., daktaras išgirdo tai telefonu ir iškart padėjo ragelį.

Elektroninių ryšių kontrolės metu nustatyti ir protokoluose užfiksuoti pokalbiai tarp E. J. ir laisvės atėmimo vietose bausmę atliekančių asmenų. Šie pokalbiai ir SMS pranešimai įrodo, kad pokalbių metu aptariamas nusikalstamos veikos mechanizmas bei laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys duoda nurodymus vykti konkrečiais adresais bei kam ir kokiu būdu vėliau perduoti išviliotus pinigus. „812. 2017-12-07 16:27:56 abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) rašo abonentas (duomenys neskelbtini) (naudotojas nenustatytas) SMS: (duomenys neskelbtini)“, „817. 2017-12-07 16:28:31 abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) rašo abonentui (duomenys neskelbtini) (naudotojai G. R., A. R.) SMS (duomenys neskelbtini)“ (5 t. b. l. 65-66).

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti R. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas neįrodžius jo dalyvavimo šioje byloje nagrinėjamuose nusikaltimuose): tada jis parodė, kad laikotarpyje nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. buvo įvykdęs 10-11 sukčiavimų (R. P. ir E. J. bei kiti asmenys yra kaltinamieji dėl analogiškų sukčiavimų kitoje šiuo metu teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr. Nl-1333-1035/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20527-2017-9). R. P. parodė, jog žino, kad E. J. taip pat užsiiminėjo telefoniniais sukčiavimais kaip ir jis, vieną sukčiavimą su juo yra padarę kartu, dėl to yra įtariamas kitoje byloje ir apie tai yra davęs parodymus. Žino, kad E. J. po vieno nusikaltimo buvo sulaikytas su bendrininkais, kurių duomenų nežino. G. R. ir A. R. nepažįsta. Šio ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateikti garso įrašai, kuriuose jis tvirtai iš balso atpažino kalbantį E. J.. E. J. teisme duodamas paaiškinimus neigė dalyvavęs organizuotoje grupėje, teigė, kad nesuprato, kaip konkrečiai vykdomi nusikaltimai, tvirtino, kad 2017 m. lapkričio 23 d. buvo pirmas nusikalstamos veikos epizodas, kad pinigus perduoti jis vežė tik vieną kartą, teigė, kad užmokestį gaudavo už asmenų nukreipimą, nuvažiuoti ir paimti pinigus. Teismo įsitikinimu, tokie kaltinamojo paaiškinimai yra tik siekis sušvelninti savo atsakomybę, nes visi aptarti šiame nuosprendyje įrodymai, kaltinamojo A. R. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti G. R. parodymai, 2018 m. rugsėjo 4 d. – 2019 m. sausio 28 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotojas E. J.) ikiteisminiam tyrimui reikšmingų SMS pranešimų ir pokalbių turinys, patvirtina, kad E. J. nebuvo parastas tarpininkas ar vykdytojas, jis bendravo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis iš įkalinimo vietų, kurie jam duodavo adresus, kur E. J. nusiųsdavo pokalbiuose ir sms žinutėse vadinamus „vaikus“, tai yra G. R. ir A. R., paimti iš senyvo amžiaus žmonių apgaule išviliotų pinigų, kuriuos per tarpininkus perduodavo šių nusikalstamų veikų organizatoriams, iš žinučių ir pokalbių turinio matyti, kad tokio pobūdžio veikas E. J. vykdė ne trumpiau nei du-tris mėnesius, pokalbiuose nurodo „mano žmonės“, „siunčiu“, „patikinu“, kas parodo E. J. vaidmenį darant šiuos nusikaltimus, pokalbių metu aptariamas nusikalstamos veikos mechanizmas bei laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys duoda nurodymus vykti konkrečiais adresais, konkrečiai kada bei kam ir kokiu būdu vėliau perduoti išviliotus pinigus, kas parodo buvus aiškų vaidmenų pasiskirstymą, veiksmų suderinamumą ir tęstinumą, tai yra E. J. ir A. R. veikė skirtingų sudėčių organizuotoje grupėje.

Remiantis abejonių nekeliančiais ir tarpusavyje atitinkančiais duomenimis teismas nustatė, kad vykdant šią nusikalstamą veiką joje be nenustatyto ikiteisminio tyrimo metu organizatoriaus dalyvavo E. J. ir A. R.. Nusikalstama veika nebuvo baigta dėl to, kad pokalbio su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš įkalinimo vietos metu namo grįžo V. D. P. sūnus, dėl ko pokalbis buvo nutrauktas, t. y. nusikalstama veika nebuvo baigta dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo nusikaltimo dalyvių valios. Dėl to teismas įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes šioje dalyje pripažįsta, kad organizuotos grupės nariai veikdami sąmoningai ir tyčia įgyvendino bendrą sumanymą bei atliko nusikalstamus veiksmus, kurių pagrindu pasikėsino apgaule įgyti V. D. P. priklausantį turtą – 1000 eurų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes namo grįžo V. D. P. sūnus ir dėl to pokalbis nutrūko, dėl ko E. J. ir A. R. kaip vykdytojų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), tačiau atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – bauda, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis ši nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl kaltinamiesiems skirtinų bausmių

BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje už šio nusikaltimo padarymą numatytos bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Skirdamas bausmes kaltinamajam E. J., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti šeši baigti sunkūs nusikaltimai nuosavybei ir pasikėsinta padaryti dar vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl nuo kaltinamojo nepriklausančių aplinkybių, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, siekiant savo ir kitų asmenų naudai neteisėtai įgyti svetimą turtą. Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. J. – jauno amžiaus, šiame nuosprendyje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, po jų padarymo buvo teistas du kartus, už kitokio pobūdžio nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamos veikos padarytos 2014 metais ir 2021 metais, kas rodo, jog kaltinamasis po šiame nuosprendyje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo 2017 metais savo elgesio dar nekeitė ir pakartotinai nusikalto, tačiau pažymėtina, kad šiuo metu E. J. teistumas jau yra išnykęs, todėl jis laikytinas neteistu (7 t., b. l. 46-87), baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už smulkias vagystes, dauguma paskirtų baudų sumokėtos (7 t., b. l. 88-91), aktualiais SODRA duomenimis dirbantis.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė nurodė, jog skiriant bausmę atsižvelgtina ir į baudžiamojo proceso trukmę, nes nusikalstamos veikos padarytos 2017 m., t.y. beveik prieš šešerius metus. Baudžiamasis procesas užtruko dėl įvairių priežasčių (siekiant nustatyti kitus organizuotos grupės narius bei dėl įtariamojo G. R. pasislėpimo, iš dalies – A. R. kelis kartus neatvykus į paskirtus teismo posėdžius), todėl įvertinus visas išdėstytas aplinkybes kaltinamiesiems skirtina baudžiamojo kodekso sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bei atsižvelgiant į kaltinamųjų jauną amžių, ilgą baudžiamojo proceso trukmę, bei į tai, kad pagal ĮKNR informaciją naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamiesiems nėra pradėta, taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis ir bausmės vykdymas atidėtinas.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininką, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos situacijoms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina, kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį priimamas atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Kai byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu nuteistojo asmens ir veikos pavojingumo vertinimu, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galimas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas.

Sutiktina su prokurorės pozicija, jog pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014). Tačiau pabrėžtina ir tai, kad ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir kt. (EŽTT 2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto v. Finland, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus v. Lithuania, peticijos Nr. 53161/99 ir kt.).Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, teismui kyla pareiga įvertinti proceso trukmę nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamiesiems inkriminuota pirmoji nusikalstama veika padaryta 2017 metų rugsėjo 9 d. Kaltinamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą buvo apklaustas iš karto po pirminio pranešimo apie įtarimą įteikimo 2018 m. rugpjūčio 8 d., o A. R. – 2018 m. rugpjūčio 1 d. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. rugsėjo 9 d., o baudžiamoji byla teismui buvo perduota 2021 m. gegužės 17 d. Siekiant nustatyti tiriamų organizuotų nusikaltimų organizatorius bei kitus bendrininkus, atlikus BPK 154 ir 155 straipsnyje numatytus veiksmus buvo atlikta labai didelės apimties elektroninių ryšių tinklais gautos informacijos analizė, buvo nustatyti asmenys, kurie galimai prisidėjo prie šių nusikaltimų darymo. 2020 m. rugsėjo 30 buvo paskelbta vieno iš įtariamųjų paieška, o 2021 m. balandžio 6 d. ikiteisminis tyrimas šio asmens (G. R.) atžvilgiu buvo atskirtas. Bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl karantino, teisėjų pasikeitimo, pačių kaltinamųjų vengimo dalyvauti bylos teisminiame nagrinėjime. Taigi, nuo šių procesinių veiksmų iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo praėjo daugiau nei šešeri metai.

Įvertinus proceso eigą nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad tam įtakos turėjo objektyvios aplinkybės – procesas šioje byloje užsitęsė, nes byla sudėtinga, didelės apimties, pasislėpė vienas iš įtariamųjų, kaltinamieji vengė dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, kuris taip pat prisidėjo prie ilgesnio tyrimo. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo nepateisinamas delsimas, t. y. kad valstybės institucijos dėl neveiklumo ilgą laiką būtų neatlikusios jokių procesinių veiksmų. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad šioje byloje nustatyti procesiniai delsimai yra pagrįsti bylos aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, BPK 2 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Visgi, skirdamas bausmę, teismas kaltinamųjų teisinę padėtį švelninančia prasme atsižvelgia ir į laiko tarpą, praėjusį nuo nusikalstamų veikų padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013).

Prokurorės nurodytos ir teismo nustatytos E. J. ir A. R.asmenybes, jų šeiminę padėtį, bylos proceso vyksmą apibūdinančios aplinkybės yra gana dažnos baudžiamosiose bylose ir yra daugiau tipinės nei išimtinės. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, jo pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius bei kitų aplinkybių visumos vertinimu. Taigi teismas turi argumentuotai nurodyti, kokios yra išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-713/2007, 2K-515/2010, 2K-160/2011). Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir kaltinamajam E. J. skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju E. J. skirtina BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vienintelės BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – baudos skyrimas nagrinėjamu atveju būtų netikslingas atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, taip pat įvertinus jo vaidmenį šių nusikalstamų veikų padaryme (jis buvo vienas iš nusikalstamų veikų bendravykdytojų, nors ir neorganizatorius, tačiau įtraukdavo į nusikalstamas veikas kitus asmenis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, kaltinamajam E. J. už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. Bausmių dydžiai, įvertinus E. J. jauną amžių, tai, kad kaltinamasis po nusikalstamų veikų padarymo ėmėsi priemonių keisti savo nusikalstamą elgesį, įsidarbino, įvykdė jam ankstesniais teismo sprendimais paskirtas bausmes, taip pat anksčiau paminėtas aplinkybes dėl užsitęsusio proceso, E. J. už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos ženkliai mažesnės už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos tarpusavyje taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didžiausios paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant kitas laisvės atėmimo bausmes, pridedamų bausmių dalis, atsižvelgiant į kaltinamojo E. J. jauną amžių, jį charakterizuojančias aplinkybes bei nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nustatant lygias minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui (3 mėnesiams).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam E. J. laisvės atėmimo bausmė yra paskirta už sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą. Tokiu atveju BK 75 straipsnio 2 dalyje nenumatyta galimybė taikyti visišką bausmės vykdymo atidėjimą, nors pagal BK 75 straipsnio 3 dalį gali būti taikomas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas. Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, kad kaltinamasis E. J. yra jauno amžiaus, dirbantis, anksčiau teistas 2 kartus, tačiau pasibaigus ankstesnių bausmių vykdymo atidėjimo laikotarpiams jo teistumas laikomas išnykusiu, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis po minėtų teistumų jis nebuvo ir nėra įtariamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, taip pat aktualiais administracinių nusižengimų registro duomenimis daugiau nei metus nepadarė administracinių nusižengimų, yra sumokėjęs didžiąją daugumą jam paskirtų baudų. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų teisei priešingų veikų, pelnytis pragyvenimui teisėtu būdu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti pritaikius E. J. atžvilgiu BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir atidėjus jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies, nustatant nedelsiant minimalią atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams, šiuo laikotarpiu paskiriant jam įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 3) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) per 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau kaip pusę šioje byloje priteistos turtinės žalos nukentėjusiosioms..

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam E. J. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 7 d., 19.00 val. iki 2017 m. gruodžio 8 d., 16.45 val. (1 diena) (6 t., b. l. 168-170), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam E. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintinos.

Skirdamas bausmes kaltinamajam A. R., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti šeši baigti sunkūs nusikaltimai nuosavybei ir pasikėsinta padaryti dar vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl nuo kaltinamojo nepriklausančių aplinkybių, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, siekiant savo ir kitų asmenų naudai neteisėtai įgyti svetimą turtą. Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. R. – jauno amžiaus, šiame nuosprendyje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu dar buvo nepilnametis, jis yra teistas tris kartus, iš jų du kartus iki šiame nuosprendyje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo, dar vieną kartą jau po šiame nuosprendyje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo, teistumai už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau pažymėtina, kad visos minėtos veikos buvo padarytos iki šiame nuosprendyje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo, todėl galima teigti, kad kaltinamasis po šiame nuosprendyje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo daugiau nusikalstamų veikų nuosavybei nedarė, taip pat A. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau ši nusikalstama veika yra kitokio pobūdžio, turimais duomenimis kaltinamasis dar nėra sumokėjęs šiuo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudos, todėl vadovaujantis BK 97 straipsnio 8 dalimi, jo teistumas dar nėra išnykęs (7 t., b. l. 148-173), baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkaus pobūdžio administracinius nusižengimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto), dauguma paskirtų baudų nesumokėtos (7 t., b. l. 176-191), nedirbantis, paties teigimu nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu buvo vartojantis narkotines medžiagas, byloje esančiais duomenimis jis nesikreipė dėl psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo (7 t., b. l. 192-194). Kadangi kaltinamasis A. R. šiame nuosprendyje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu dar buvo nepilnametis, teismas, skirdamas jam bausmes, taip pat atsižvelgia į BK 91 straipsnyje nustatytus bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju A. R. yra tikslinga skirti griežčiausią BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vienintelės BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – baudos skyrimas nagrinėjamu atveju būtų netikslingas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis ir taip yra sunki, jis yra nedirbantis, turi nesumokėtų administracinių nuobaudų bei nėra sumokėjęs jam ankstesniu teismo sprendimu paskirtos baudos. Taigi, kaltinamajam A. R. už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. Bausmių dydžiai, įvertinus A. R. jauną amžių, taip pat jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme (jis buvo vienas iš nusikalstamų veikų bendravykdytojų, tačiau ne organizatorius, nusikalstamas sumanymas buvo ne jo, jam būnant nepilnamečiu į organizuotos grupės veiklą jį įtraukė kitas pilnametis asmuo, taip pat jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis – jis stebėdavo aplinką, kol aktyviai veikė kiti bendravykdytojai), taip pat jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą dėl nusikalstamų veikų padarymo ir padėjimą jas išaiškinti, A. R. už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos ženkliai mažesnės už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos tarpusavyje taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didžiausios paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant kitas laisvės atėmimo bausmes, pridedamų bausmių dalis, atsižvelgiant į kaltinamojo A. R. jauną amžių, jį charakterizuojančias aplinkybes bei nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nustatant lygias minimaliam nepilnamečiui galimos skirti laisvės atėmimo bausmės dydžiui, kuris šiuo atveju, vadovaujantis BK 91 straipsnio 3 dalimi, sudaro 1 mėnesį ir 15 dienų.

BK 92 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 92 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. R. yra jauno amžiaus, nuo šiame nuosprendyje aptartų nusikalstamų veikų padarymo daugiau nedarė nusikalstamų veikų nuosavybei ar kitų nusikaltimų (2022 metais padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimai iki jų termino pabaigos nebuvo panaikinti, pagal aktualius administracinių nusižengimų registro duomenis jau metus nepadarė administracinių nusižengimų, galima daryti išvadą, kad kaltinamasis stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų teisei priešingų veikų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, bausmės tikslai šiuo atveju dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant jam auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, šiuo laikotarpiu paskiriant jam įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, darys A. R. teigiamą įtaką ir padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Taip pat A. R. paskirtina auklėjamojo pobūdžio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant jį per 1 metus 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ne mažiau, kaip pusę bioje byloje priteistos turtinės žalos nukentėjusiosioms.

Kaltinamasis A. R. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 7 d., 19.00 val. iki 2017 m. gruodžio 8 d., 16.44 val. (1 diena) (7 t., b. l. 102-104). Taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi kaltinamajam A. R. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeistos į suėmimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti ir nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas nuo 2023 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi A. R. kardomoji priemonė suėmimas pakeista į intensyvią priežiūrą. Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į kaltinamajam A. R. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytini jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūti laikotarpiai nuo 2017 m. gruodžio 7 d., 19.00 val. iki 2017 m. gruodžio 8 d., 16.44 val. ir nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. birželio 19 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir laikino nuosavybės teisės apribojimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Šioje byloje nukentėjusioji V. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 400 Eur turtinės žalos (2 t., b. l. 18).Nukentėjusioji J. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 730 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl 2017 m. lapkričio 2 d. įvykio, kurio metu jai paskambino vyras, kuris nurodė, kad pašte jai buvo išmokėta pensija padirbtais pinigais ir reikia juos pakeisti. Apie 15.30 val. į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo vyras, prisistatęs pinigų tikrinimo ekspertu, ir šiam vyrui ji, būdama apgauta, davė 730 eurų (2 t., b. l. 47). Nukentėjusioji M. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 1500 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl 2017 m. lapkričio 18 d. įvykio, kurio metu, apie 12.30 val. nepažįstami asmenys išviliojo jai priklausančius 1500 eurų (2 t., b. l. 116).Nukentėjusioji G. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 1500 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl 2017 m. lapkričio 18 d. įvykio, kurio metu, apie 14.10 val., nepažįstami asmenys išviliojo jai priklausančius 1500 eurų (2 t., b. l. 175).

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pasinaudodamos šia teise nukentėjusiosios ar jų atstovai proceso metu pareiškė civilinius ieškinius dėl padarytos turtinės žalos, kuri nėra atlyginta. Teismas nustatė dėl padarytos žalos kaltus asmenis, kurie yra atsakingi dėl padarytos žalos ir savo veiksmais priežastiniu ryšiu susiję su padarytomis pasekmėmis. Turtinė žala iki bylos išnagrinėjimo nebuvo atlyginta, dėl ko teismas tenkindamas ieškovų pareikštus reikalavimus priteisia jiems neatlygintos žalos dydį solidariai iš nusikalstamais veiksmais žalą padariusių asmenų.

Nukentėjusioji S. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 2400 Eur turtinės žalos (3 t., b. l. 51). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji S. L. (duomenys neskelbtini) mirė jos teisių perėmėjai S. L. ir I. L. buvo informuoti apie teisme nagrinėjamą bylą, tačiau į procesą neįstojo ir civilinio ieškinio nepalaikė, todėl ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Tai neužkerta kelio nukentėjusiosios teisių perėmėjams pareikšti ieškinį atsakingiems asmenims civilinio proceso tvarka (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Nukentėjusioji V. V. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 2300 Eur turtinės žalos (3 t., b. l. 87). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji V. V. T. (duomenys neskelbtini) mirė, jos teisių perėmėjas V. T. buvo informuota apie teisme nagrinėjamą bylą, tačiau į procesą neįstojo ir civilinio ieškinio nepalaikė, todėl ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Tai neužkerta kelio nukentėjusiosios teisių perėmėjui pareikšti ieškinį atsakingiems asmenims civilinio proceso tvarka (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 7 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu iš A. R. buvo paimti 300 Eur grynųjų pinigų. 2018 m. vasario 7 d. nutarimu dėl pinigų saugojimo šie pinigai perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (2018 m. vasario 12 d. Kvitas A, serija AAC Nr. 004567 (6 t., b. l. 106-107). 2017 m. gruodžio 7 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu iš E. J. buvo paimti 520 Eur grynųjų pinigų. 2018 m. vasario 7 d. nutarimu dėl pinigų saugojimo šie pinigai perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (2018 m. vasario 12 d. Kvitas A, serija AAC Nr. 004566 (6 t., b. l. 113-114). Atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinamųjų A. R. ir E. J., patenkinus civilinius ieškinius, yra solidariai priteista atlyginti turtinę žalą, minėti iš kaltinamųjų paimti grynieji pinigai paliktini saugoti iki šiuo nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių atlyginimo. Į šias pinigines lėšas nukreiptinas išieškojimas civilinių ieškinių atlyginimui.

Dėl proceso išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. ADP-2023-08040 (patikslinta), kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam A. R. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 836,66 Eur išlaidų (9 t., b. l. 106-110). Taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 19 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-14920 (patikslinta), kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms J. Z., V. D. P. ir V. A. susidarė 398,33 Eur dydžio išlaidos.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo A. R. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis E. J. turėjo gynėją, ginantį jį pagal susitarimą, o tarp kaltinamųjų yra gynybos interesų prieštaravimų. Kaltinamojo A. R. gynėju teisme buvo paskirtas advokatas Anatolijus Svila. Tuo tarpu nukentėjusiosios J. Z., V. D. P. ir V. A. atstovas advokatas buvo paskirtas vadovaujantis BPK 55 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, teismui nustačius, kad nukentėjusiosios pačios dėl fizinės būklės negali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Nukentėjusiųjų atstovu teisme buvo paskirtas advokatas Eugenijus Šuliokas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamųjų A. R. ir E. J. turtinę padėtį, pažymėtina, kad abu kaltinamieji yra jauno amžiaus, kaltinamasis A. R. yra nedirbantis, o E. J. tik neseniai pradėjo dirbti, be to, šiuo nuosprendžiu, patenkinus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, iš kaltinamųjų buvo solidariai priteista atlyginti nemaža pinigų suma. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamųjų turtinė padėtis šiuo atveju yra sunki, todėl nagrinėjamu atveju netikslinga priteisti nei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 8 d. pažymoje Nr. ADP-2023-08040, nei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 19 d. pažymoje Nr. APD-2023-14920 nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šiose pažymose nurodytos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Daiktai, kurie buvo teismui perduoti kartu su baudžiamąja byla – nukentėjusiosios S. L. ranka surašytas 2017 m. lapkričio 23 d. „Susitaikymo aktas“, nukentėjusiosios V. T. ranka surašytas 2017 m. gruodžio 7 d. „Prašymas“, nukentėjusiosios V. D. P. ranka surašytas 2017 m. gruodžio 7 d. „Susitaikymo aktas“, DVD-R kompaktinis diskas su BPC pateiktu garso įrašu, 3 vnt. DVD-R kompaktinių diskų su mobiliojo ryšio telefonų, paimtų iš G. R., A. R., E. J., nuskaityta informacija, 6 vnt. kompaktinių diskų su BPK 155 straipsnio tvarka gauta informacija, 2 vnt. DVD-R kompaktinių diskų su BPK 154 straipsnio, 162 straipsnio tvarka gauta informacija, saugomi voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 10 tomo viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje;

2017 m. gruodžio 8 d. G. R. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 7 d. sulaikant G. R., E. J. ir A. R. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobiliojo ryšio telefonas „Naus“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 7 d. daiktų paėmimo laikinam saugojimui metu iš A. R. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančia Pildyk SIM kortele, 2017 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimta biologinė nuoplova, 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus daiktų saugyklą (2021 m. balandžio 9 d. kvitas B serija BBB Nr. LS005762) (6 t., b. l. 99-102) – paliktini saugoti nurodytoje saugykloje, apie tai informuojant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ąjį skyrių, kur atliekamas G. R. atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10610-21.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. rugsėjo 9 d. sukčiavimo V. A. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. lapkričio 2 d. sukčiavimo J. Z. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimo M. R. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimo G. B. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. lapkričio 23 d. sukčiavimo S. L. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (Dėl 2017 m. gruodžio 7 d. sukčiavimo V. V. T. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (Dėl 2017 m. gruodžio 7 d. pasikėsinimo sukčiauti V. D. P. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, pridedamų bausmių dalis nustatant lygias minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui (3 mėnesiams) ir paskirti E. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies ir nustatyti, kad E. J. privalo nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant E. J.: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 3) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) per 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau kaip pusę šioje byloje priteistos turtinės žalos nukentėjusiosioms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į kaltinamajam E. J. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 7 d., 19.00 val. iki 2017 m. gruodžio 8 d., 16.45 val. (1 dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam E. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. rugsėjo 9 d. sukčiavimo V. A. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. lapkričio 2 d. sukčiavimo J. Z. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimo M. R. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. lapkričio 18 d. sukčiavimo G. B. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. lapkričio 23 d. sukčiavimo S. L. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (Dėl 2017 m. gruodžio 7 d. sukčiavimo V. V. T. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje (Dėl 2017 m. gruodžio 7 d. pasikėsinimo sukčiauti V. D. P. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, pridedamų bausmių dalis nustatant lygias minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, skirtinam nepilnamečiams asmenims (1 mėnesiui 15 dienų) ir paskirti A. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant A. R. auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, šiuo laikotarpiu įpareigojant jį: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti, mokytis arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos. Taip pat A. R. paskirti auklėjamojo pobūdžio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį per 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ne mažiau kaip pusę šioje byloje priteistos žalos nukentėjusiosioms.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į kaltinamajam A. R. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką laikotarpiais nuo 2017 m. gruodžio 7 d., 19.00 val. iki 2017 m. gruodžio 8 d., 16.44 val. ir nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. birželio 19 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam A. R. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiosios V. A. civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. J. ir A. R. solidariai V. A. naudai priteisti 400 (keturis šimtus) eurų turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiosios J. Z. civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. J. ir A. R. solidariai J. Z. naudai priteisti 730 (septynių šimtų trisdešimties) eurų turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiosios M. R. civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. J. ir A. R. solidariai M. R. naudai priteisti 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiosios G. B. civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. J. ir A. R. solidariai G. B. naudai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiosios S. L. civilinį ieškinį dėl 2400 eurų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiosios V. V. T. civilinį ieškinį dėl 2300 eurų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 7 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu iš A. R. paimtus 300 Eur grynųjų pinigų, 2018 m. vasario 7 d. nutarimu dėl pinigų saugojimo perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (2018 m. vasario 12 d. Kvitas A, serija AAC Nr. 004567), ir 2017 m. gruodžio 7 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu iš E. J. paimtus 520 Eur grynųjų pinigų, 2018 m. vasario 7 d. nutarimu dėl pinigų saugojimo perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (2018 m. vasario 12 d. Kvitas A, serija AAC Nr. 004566) – palikti saugoti iki šiuo nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių atlyginimo, į šias pinigines lėšas nukreipiant išieškojimą civilinių ieškinių atlyginimui.

Nepriteisti iš kaltinamųjų A. R. ir E. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 8 d. pažymoje Nr. ADP-2023-08040 ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 19 d. pažymoje Nr. APD-2023-14920 nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Daiktus, kurie buvo teismui perduoti kartu su baudžiamąja byla – voką, kuriame yra nukentėjusiosios S. L. ranka surašytas 2017 m. lapkričio 23 d. „Susitaikymo aktas“, nukentėjusiosios V. T. ranka surašytas 2017 m. gruodžio 7 d. „Prašymas“, nukentėjusiosios V. D. P. ranka surašytas 2017 m. gruodžio 7 d. „Susitaikymo aktas“, DVD-R kompaktinis diskas su BPC pateiktu garso įrašu, 3 vnt. DVD-R kompaktinių diskų su mobiliojo ryšio telefonų, paimtų iš G. R., A. R., E. J., nuskaityta informacija, 6 vnt. kompaktinių diskų su BPK 155 straipsnio tvarka gauta informacija, 2 vnt. DVD-R kompaktinių diskų su BPK 154 straipsnio, 162 straipsnio tvarka gauta informacija, prisegtą prie baudžiamosios bylos 10 tomo viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;

2017 m. gruodžio 8 d. G. R. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 7 d. sulaikant G. R., E. J. ir A. R. paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobiliojo ryšio telefoną „Naus“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 7 d. daiktų paėmimo laikinam saugojimui metu iš A. R. paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančia Pildyk SIM kortele, 2017 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtą biologinę nuoplovą, 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus daiktų saugyklą (2021 m. balandžio 9 d. kvitas B serija BBB Nr. LS005762) – palikti saugoti nurodytoje saugykloje, apie tai informuojant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ąjį skyrių, kur atliekamas G. R. atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10610-21.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė