Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Prankos, Ugniaus Trumpulio, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus (toliau – prokuroras) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo –

K. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (5 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje (2 nusikalstamos veikos), bei nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo R. J.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo M. U.) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo T. T.) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo L. M.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo E. M.) areštu 20 (dvidešimčiai) parų;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiosios B. S. garažo) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo A. N.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo A. G.) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl nukentėjusiojo A. G. turto sugadinimo) areštu 20 (dvidešimčiai) parų;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo A. N.) areštu 20 (dvidešimčiai) parų;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo S. J.) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo D. R.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl nukentėjusiojo D. R. turto sugadinimo) areštu 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, K. K. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, K. K. paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas K. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (past. – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartimi tenkintas K. K. prašymas ir jam leista pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę iki nuosprendžio įsiteisėjimo).

K. K. atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje (vagystė iš nukentėjusiojo A. Z.), nutrauktas nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

K. K. atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje (vagystė iš nukentėjusiojo V. B.), nutrauktas nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (5 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje (2 nusikalstamos veikos), bei nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo R. J.) laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo M. U.) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo L. M.) laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo E. M.) areštu 18 (aštuoniolikai) parų;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiosios B. S. garažo) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo A. N.) laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo A. G.) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl nukentėjusiojo A. G. turto sugadinimo) areštu 18 (aštuoniolikai) parų;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo A. N.) areštu 18 (aštuoniolikai) parų;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo S. J.) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo D. R.) laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl nukentėjusiojo D. R. turto sugadinimo) areštu 18 (aštuoniolikai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 91 straipsnio 3 dalimi, P. B. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 91 straipsnio 3 dalimi, P. B. paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, pridedant jos dalį prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas P. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini) (2 (dvi) dienos), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo P. B. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

P. B. atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje (vagystė iš nukentėjusiojo A. Z.), nutrauktas nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. B. atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje (vagystė iš nukentėjusiojo V. B.), nutrauktas nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš K. K. ir P. B. priteista solidariai: 1) 153,60 Eur turtinė žala E. M.; 2) 244 Eur turtinė žala D. R.; 3) 260 Eur turtinė žala M. U.; 4) 258 Eur turtinė žala A. N.; 5) 270 Eur turtinė žala S. J.; 6) 200 Eur turtinė žala A. G.. Be to, iš K. K. nukentėjusiajam T. T. priteista 290 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų V. B. ir A. Z. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Netenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 592 straipsnio 4 dalimi, nuosprendžio kopija su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis perduotini (duomenys neskelbtini) administracinių nusižengimų, numatytų ANK 108 straipsnyje (dėl vagysčių iš A. Z. ir V. B.) teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiais savo veiksmais K. K. ir P. B. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

13. K. K. ir P. B. buvo kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu, o būtent: jie, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. lapkričio 20 d. apie 3.06 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), atidarę A. Z. automobilio BMW 520I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neužrakintą bagažinės dangtį iš automobilio pagrobė du galinius žibintus, kurio vieno vertė 75 Eur, bendros 150 Eur vertės, po ko atidarę automobilio neužrakintas dešinės pusės galines dureles, iš automobilio salono pagrobė multimediją (50 Eur vertės), t. y. viso pagrobė svetimo A. Z. priklausančio turto už 200 Eur, tuo padarydami nukentėjusiajam A. Z. 200 Eur turtinę žalą.

14. K. K. ir P. B. buvo kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu, o būtent: jie, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 12 d. apie 21 val. iki 2021 m. sausio 15 d. apie 14 val., tiksliau nenustatytu laiku, gatvėje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo V. B. automobilio BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (dabartinis valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrobė priekinį bamperį su priešrūkiniais žibintais (134,99 Eur vertės) ir valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) (18,50 Eur vertės), t. y. viso pagrobė svetimo V. B. priklausančio turto už 153,49 Eur, tuo padarydami nukentėjusiajam V. B. 153,49 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

16. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę bausmę, neatsižvelgė į jo padėtį lengvinančias aplinkybes. Nuteistasis K. K. akcentuoja, kad jis ikiteisminiame tyrime bendradarbiavo su pareigūnais bei teisminio bylos nagrinėjimo proceso metu pilnai pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailėjosi. Be to, nuteistasis nurodė, kad yra pasiruošęs pilna apimtimi atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiesiems.

18. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį dėl K. K. ir P. B. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (vagystė iš V. B.) bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį, t. y. 1) K. K. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (vagystė iš V. B.) ir jam paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų, paskirtą bausmę subendrinti su kitomis skirtomis bausmėmis bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams; 2) P. B. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (vagystė iš V. B.) ir jam paskirti areštą 20 (dvidešimčiai) parų, paskirtą bausmę subendrinti su kitomis skirtomis bausmėmis bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo tenkinti V. B. civilinį ieškinį ir priteisti jam solidariai iš K. K. ir P. B. 153,49 Eur turtinės žalos atlyginimo.

23. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad K. K. ir P. B. dėl vagystės nuo V. B. automobilio turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, o ne administracinė atsakomybė, nes V. B. dėl vagystės padaryta žala viršija turto vertės ribą, nuo kurios taikytina baudžiamoji atsakomybė – 3 MGL (150 Eur). Pagal bylos duomenis – bamperio su rūko žibintais kaina yra 134,99 Eur, o valstybinio numerio kaina yra 18,50 Eur, todėl bendra žala 153,49 Eur, kas viršija 3 MGL dydžio sumą.

24. Kadangi K. K. ir P. B. kaltė nekelia jokių abejonių, todėl V. B. civilinis ieškinys turi būti tenkintas ir priteista jam solidariai iš K. K. ir P. B. 153,49 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmestinas; prokuroro tenkintinas iš dalies

28. Atsižvelgdama į nuteistojo K. K. ir prokuroro apeliacinių skundų prašymus bei juose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija patikrins skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį tik dėl V. B. turto pagrobimo ir K. K. skirtos bausmės.

Dėl V. B. turto pagrobimo

29. K. K. bei P. B. šioje byloje taip pat kaltinami ir tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje bei turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pagrobė nedidelės vertės svetimą nukentėjusiajam V. B. priklausantį turtą: 1) automobilio BMW 525 priekinį bamperį su priešrūkiniais žibintais (134,99 Eur vertės) ir 2) šios transporto priemonės valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) (18,50 Eur vertės), t. y. jiems inkriminuotas svetimo turto pagrobimas už 153,49 Eur sumą bei nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymas.

30. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje nustatė, kad K. K. ir P. B. pagrobė tik nukentėjusiajam V. B. priklausantį automobilio BMW 525 priekinį bamperį su priešrūkiniais žibintais, kurio vertė neviršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumos, todėl asmenims negali kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, dėl to baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad K. K. ir P. B. nepagrobė automobilio valstybinio numerio, todėl jo vertė negali būti įskaičiuotina į pagrobto turto bendrą vertę.

32. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą sutinka su prokuroro pozicija, kadangi pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino byloje surinktų duomenų visumą, dėl ko padarė neteisingą išvadą, jog nebuvo pagrobti automobilio BMW 525 valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini).

33. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad K. K. ir P. B. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 12 d. apie 21 val. iki 2021 m. sausio 15 d. apie 14 val., tiksliau nenustatytu laiku, gatvėje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo V. B. automobilio BMW 525 pagrobė priekinį bamperį su priešrūkiniais žibintais, kurio vertė 134,99 Eur.

36. 2021 m. kovo 22 d. ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu V. B. nurodė, kad 2021 m. sausio 12 d. apie 21 val. grįžęs namo pastatė automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gatvėje šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kelias dienas automobilis stovėjo gatvėje toliau nuo namų ir jis juo nevažinėjo. 2021 m. sausio 15 d. apie 14 val. atėjęs prie automobilio pamatė, kad pavogtas priekinis automobilio bamperis su rūko žibintais ir priekiniu valstybiniu numeriu. Apie vagystę pranešė bendruoju pagalbos numeriu. Su juo dėl šio įvykio dar kelis kartus buvo susisiekę policijos pareigūnai. Kiek žino, policijoje buvo atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas. Taip pat nori pateikti dokumentus, kurie įrodo jam padarytą žalą. Pateikia pavogto bamperio užsakymo sąmatą, užsakymas darytas (duomenys neskelbtini) tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Bamperį pirko atsiskaitydamas grynaisiais kurjeriui. Bamperio vertė yra 134,99 Eur. Pateikia užsakymo išrašo kopiją. Taip pat pateikia (duomenys neskelbtini) VĮ „(duomenys neskelbtini)“ kvitą už automobilio valstybinių numerių išdavimą ir registravimą 18,50 Eur sumai. Dėl šio įvykio jam buvo padaryta 153,49 Eur žala (3 t., b. l. 119-120).

38. Nukentėjusysis 2021 m. kovo 22 d. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams pateikė (3 t., b. l. 123-124) VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kvito kopiją, kurioje užfiksuota, kad buvo sumokėta už valstybinių numerių ženklų išdavimą (7,20 Eur) ir už jų registravimą (11,30 Eur) iš viso 18,50 Eur (3 t., b. l. 128). Iš byloje esančios VĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacijos iš tiesų matyti, kad automobilio BMW 525 valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) buvo atliktas transporto priemonės registracijos numerio keitimas (3 t., b. l. 104). Minėto kvito kopijoje užfiksuotus duomenis sugretinus su byloje esančia VĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacija darytina jokių abejonių nekelianti išvada, kad automobilio BMW 525 valstybiniai numeriai į (duomenys neskelbtini) buvo pakeisti (duomenys neskelbtini), t. y. jau po to, kai buvo padaryta nukentėjusiojo turto vagystė. Taip pat svarbu ir tai, kad iš 2021 m. kovo 22 d. daiktų apžiūros protokole esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad K. K. ir P. B. pagrobė būtent tą automobilio priekinę dalį (bamperį), kurioje yra pritvirtinami transporto priemonės priekiniai valstybiniai numeriai (3 t., b. l. 113-115). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad su pagrobta automobilio priekinės dalies detale buvo pagrobti ir automobilio senieji priekiniai valstybiniai numeriai, kurie, kaip nurodo nukentėjusysis, buvo būtent (duomenys neskelbtini). Be to, būtų visiškai nelogiška, jeigu nepraradus automobilio valstybinių numerių asmuo kreiptųsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl naujų numerių išdavimo ir jų oficialios registracijos įstaigoje.

39. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad K. K. ir P. B. pagrobė ne tik V. B. priklausantį automobilio BMW 525 priekinį bamperį su priešrūkiniais žibintais, tačiau ir ant bamperio buvusį priekinį transporto priemonės valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), kadangi asmenų kaltė dėl šio turto pagrobimo įrodyta visiškai byloje esančių objektyvių įrodymų visuma.

40. Sprendžiant klausimą, ar nustačius šią faktinę aplinkybę K. K. ir P. B. kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti tikslią asmenų pagrobto turto vertę, o ne padarytą realią turtinę žalą nukentėjusiajam V. B..

41. Pagal BK 178 straipsnį („Vagystė“) baudžiamoji atsakomybė bendrąja prasme kyla tik tuo atveju, jeigu asmuo (arba bendrininkų grupėje veikiantys keli asmenys) pagrobė svetimą turtą, kurio vertė yra ne mažesnė nei 3 MGL. Padaryti neteisėti veiksmai pagrobiant svetimą turtą baudžiamojo įstatymo prasme laikytini nusikalstami tik tada, jeigu pagrobto svetimo turto vertė yra lygi bent minimaliai įstatymo nustatytai ribai – 150 Eur (3 MGL) sumai (BK 178 straipsnio 4 dalis), jeigu asmens (asmenų) veiksmai neatitinka kvalifikuotos vagystės požymių.

42. Byloje nekyla ginčo, kad K. K. ir P. B. pagrobto priekinio bamperio su priešrūkiniais žibintais vertė yra 134,99 Eur. Sprendžiant klausimą, ar pagrobto priekinio valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) reali vertė yra 18,50 Eur atsižvelgtina į kelias objektyvias aplinkybes. Visų pirma, byloje nustatyta tik tai, jog buvo pagrobti ne abu transporto priemonės valstybiniai numeriai, t. y. K. K. ir P. B. pagrobė tik priekinį automobilio BMW 525 valstybinį numerį. Antra, kaltinime inkriminuotą valstybinių numerių kainą 18,50 Eur sumai sudaro dvi dedamosios: 1) valstybinio numerio ženklų registracija VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėje – 11,30 Eur, kas negali būti vertinama kaip pagrobto turto vertė, o laikytina tik dėl turto pagrobimo V. B. patirta turtinė žala; 2) valstybinių numerių ženklų išdavimas – 7,20 Eur, kas sudaro tiek priekinio ženklo, tiek galinio ženklo išdavimą, t. y. vieno ženklo vertė yra 3,60 Eur (7,20 Eur / 2 = 3,60 Eur). Kadangi, kaip jau minėta, byloje nustatyta tik tai, kad K. K. ir P. B. pagrobė priekinį valstybinį numerį, darytina išvada, jog pagrobto turto, susijusio su priekinio valstybinio numerio pagrobimu, vertė yra ne 18,50 Eur, o 3,60 Eur. Atsižvelgiant į tai ir sudėjus realias pagrobtų daiktų (priekinio bamperio su priešrūkiniais žibintais ir priekinio valstybinio numerio) vertes matyti, kad asmenys pagrobė viso nukentėjusiajam V. B. priklausančio turto už 138,59 Eur, kas nesiekia 3 MGL dydžio. Nors pirmosios instancijos teismas padarė faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, tačiau pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog K. K. ir P. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, visų būtinųjų sudėties požymių, todėl jiems negali kilti baudžiamoji atsakomybė.

43. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo K. K. ir P. B. atžvilgiu, padarė procesinę klaidą, kurią ištaiso apeliacinius skundus nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

44. BPK 303 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Be to, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla. Teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą (past. – ką padarė pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju), jeigu yra BK 36-40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalis).

45. Įvertinus tai, kad byloje nenustatyti BPK 303 straipsnio 4 dalyje numatyti baudžiamosios bylos nutraukimo nuosprendžiu pagrindai, o K. K. ir P. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl procesiškai teismo sprendimu ne baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas, o kaltinamieji išteisinti BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu dėl jiems inkriminuoto nukentėjusiojo V. B. turto pagrobimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas), t. y. panaikinama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl V. B. turto pagrobimo ir priimamas naujas procesinis sprendimas – K. K. ir P. B. išteisinami dėl jiems inkriminuoto BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo.

46. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje, priėmė analogišką procesinį sprendimą K. K. ir P. B. atžvilgiu dėl jiems inkriminuoto nukentėjusiajam A. Z. priklausančio nedidelės vertės turto pagrobimo (BK 178 straipsnio 4 dalis), t. y. baudžiamąjį procesą nutraukė, kadangi jų veiksmuose nenustatė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

47. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytomis išvadomis matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, kaip ir V. B. turto pagrobimo atveju, nenustatė BPK 303 straipsnio 4 dalyje įstatymo leidėjo nurodytų pagrindų, kuriems egzistuojant nuosprendžiu būtų galimas baudžiamosios bylos nutraukimas. Priešingai, Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad K. K. ir P. B. pagrobė nukentėjusiajam A. Z. priklausantį turtą, kuris neviršija 3 MGL dydžio sumos, todėl jų veiksmuose nėra visų BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. nepadaryta nusikalstama veika.

48. Kaip jau minėta, įstatymo leidėjas BPK 303 straipsnyje imperatyviai įpareigoja visus baudžiamąsias bylas nagrinėjančius pirmosios instancijos teismus priimti kaltinamojo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, jeigu byloje nenustatyta, kad asmuo savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką. Darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė analogišką procesinę klaidą, kaip ir V. B. atveju, kadangi šioje dalyje baudžiamasis procesas turėjo būti ne nutrauktas, tačiau kaltinamieji išteisinti BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

49. Nors byloje dėl šios procesinės klaidos nėra paduotų apeliacinių skundų, tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Darytina išvada, kad palikus šią teisėjų kolegijos nustatytą pirmosios instancijos teismo padarytą šiurkščią procesinę klaidą, tai turės neigiamos įtakos K. K. ir P. B. procesine prasme, kadangi BPK 303 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais baudžiamoji byla nuosprendžiu nutraukiama, kai byloje yra neginčijamai įrodoma, jog asmuo padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau esant specifinėms baudžiamajame įstatyme įtvirtintoms sąlygoms (asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą; nusikaltimo mažareikšmiškumas; kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko; kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių; aktyvus padėjimas atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas; pranešėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės; laidavimas; nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės; 114 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti specialieji reikalavimai asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės), jis atleidžiamas nuo atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veiksmų. Palikus šią pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, baudžiamojo proceso įstatymo prasme liktų akivaizdžių prieštaravimų, t. y. būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi procesine prasme (priėmus ne tos rūšies nuosprendį byloje) liktų abejonių ar K. K. ir P. B. iš tiesų padarė jiems inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą.

50. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo padaryta proceso klaida, susijusi ir su procesiniu sprendimu dėl nukentėjusiojo A. Z. turto pagrobimo, šiuo teismo sprendimu ji taip pat ištaisytina, panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį dėl proceso nutraukimo, ir K. K. bei P. B. išteisinant dėl jiems inkriminuoto BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo (nukentėjusiojo A. Z. epizodas).

Dėl nuteistajam K. K. paskirtos galutinės bausmės

51. Susipažinus su bylos medžiaga, įvertinus K. K. charakterizuojančius duomenis, patikrinus skundžiamą nuosprendį bausmės individualizavimo kontekste, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisės taikymo klaidų nepadarė, teisingai įvertino visas svarbias bausmės individualizavimui byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą ir jam skirti švelnesnę bausmę.

52. Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

53. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

54. Byloje nustatyta, kad K. K. per gana trumpą laiko tarpą (beveik tris mėnesius) padarė 13 baigtų nusikalstamų veikų ir pasikėsino padaryti vieną nusikaltimą. Iš 14 nusikalstamų veikų, 13 buvo padarytos veikiant bendrininkų grupėje, kas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta K. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas K. K. padarė būdamas recidyvistas. Kita vertus, nuteistasis teisiamajame posėdyje duodamas parodymus nuoširdžiai gailėjosi ir viešai atsiprašė nukentėjusiųjų, savo veiksmus vertino kritiškai, kas pagrįstai pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę švelninančia aplinkybe.

55. Sprendžiamo klausimo kontekste akcentuotina, kad skundžiamas nuosprendis – jau ketvirtas apkaltinamasis nuosprendis K. K. atžvilgiu. Prieš tai priimtais nuosprendžiais buvo konstatuota, kad K. K. iš viso buvo padaręs 9 vagystes ir pasikėsinęs padaryti 3 kvalifikuotas vagystes. Pažymėtina ir tai, kad praeityje priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais K. K. buvo skiriamos išimtinai švelnesnės baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytos bausmės – laisvės apribojimai. Akivaizdu, kad nuteistajam būdavo suteikiamos realios galimybės koreguoti savo elgesį, padaryti teigiamas išvadas ir kritiškai įvertinti savo nusikalstamus veiksmus bei suteikiami šansai įgyvendinti vieną iš svarbiausių bausmių skyrimo tikslų – paveikti asmenį taip, jog jis laikytųsi įstatymų ir ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų. Taip pat akivaizdu, kad švelnesnės bausmės jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir nuo tolimesnio naujų vagysčių darymo nesulaikė, kadangi po paskutinio nuosprendžio priėmimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendis), praėjus vos kiek daugiau nei mėnesiui, K. K. pradėjo daryti naujas nusikalstamas veikas. Byloje nustatyta ir tai, kad nuteistasis sistemingai ilgą laiką darė ir administracinius nusižengimus, t. y. K. K. elgesiui būdingas akivaizdus valstybėje galiojančių įstatymų negerbimas bei jų nesilaikymas.

56. Nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu nesimokė ir niekur nedirbo, todėl spręstina, jog nusikalstamų veikų darymas buvo pagrindinis asmens pragyvenimo šaltinis, ką nuteistasis patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad K. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo įmanoma sulaikyti tik jį visiškai izoliavus nuo visuomenės bei paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam skirtos bausmės, kurios artimos sankcijose numatytiems bausmių minimaliems dydžiams, o paskirtos bausmės subendrintos K. K. palankesniais daliniais bausmių subendrinimo būdais, prie griežčiausios bausmės pridedant minimalias arba šiek tiek didesnes už minimalias laisvės atėmimo bausmės dalis (BK 50 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 4 dalis), kas švelnina nuteistojo teisinę padėtį. Įvertinus K. K. padarytų nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumą, paskirta galutinė subendrinta bausmė – proporcinga bei adekvati jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, savo kaltę pripažino, tačiau šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad suėmimo metu jam (duomenys neskelbtini), ši liga progresuoja, o įkalinimo sąlygomis nėra galima reikalinga operacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistiesiems atliekant laisvės atėmimo bausmes yra suteikiamos visos būtiniausios medicininės paslaugos, todėl šis apeliaciniame skunde nurodytas argumentas nėra pagrindas skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmę, būtų akivaizdžiai formuojamas nebaudžiamumo jausmas, o simbolinės ir tik K. K. interesus bei pageidavimus išimtinai atitinkančios bausmės paskyrimas prieštarautų jos paskirčiai.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

57. Vilniaus apygardos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kuriose nurodytos valstybės naudai priteistinos sumos iš nuteistųjų, t. y. 546,60 Eur už nuteistajam K. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei 220 Eur už nuteistajam P. B. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistieji neturėjo gynėjų advokatų, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius nuteistajam K. K. parinko gynėją advokatą Sergejų Pelšą, o P. B. – Saulių Lauraitį.

59. Byloje būtinybę skirti gynėjus advokatus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjai buvo būtini valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo iš nuteistųjų nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

atmesti nuteistojo K. K. (K. K.) apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria K. K. ir P. B. atžvilgiu pradėti baudžiamieji procesai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (vagystė iš nukentėjusiojo A. Z.) ir 178 straipsnio 4 dalyje (vagystė iš nukentėjusiojo V. B.), nutraukti nesant jų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą –

K. K. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (vagystė iš nukentėjusiojo A. Z.), padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

K. K. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (vagystė iš nukentėjusiojo V. B.), padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

P. B. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (vagystė iš nukentėjusiojo A. Z.), padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

P. B. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (vagystė iš nukentėjusiojo V. B.), padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nuosprendis įsiteisėja paskelbimo dieną.