- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-14
- Bylos Nr.
- 1-6-1021/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18227-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Kaltinamasis
- A. V., K. P., J. A.
- Nukentėjusysis
- S. G., L. M.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Renas Bradūnas, Audronė Neniškienė, Tadas Račius
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.1.4.4.1Bendrininkavimo samprata (BK 24 str. 1, 2 d.)
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.16.1.13Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirtų kardomųjų priemonių pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje (BPK 121 str. 6 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
sekretoriaujant: Dalei Butkienei, Ligijai Vosylienei, Gitanai Būbnienei, Viktorijai Kupstienei,
dalyvaujant: kaltinamajai A. V. (ankstesnė pavardė B.), jos gynėjui advokatui Tadui Račiui;
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini); deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista;
A. V. (ankstesnė pavardė B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, 2021 m. gruodžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2021 m. gruodžio 29 d., jos atžvilgiu baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 3 punktą, 4 punktą nutraukta; bylos nagrinėjimas 2023 m. lapkričio 20 d. teismo nutartimi atnaujintas;
K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs),
kaltinamos padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, A. V. taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodytos nusikalstamos veikos.
A. V. (ankstesnė pavardė - B.), J. A. ir K. P. veikdamos kartu pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė S. G. sveikatą, o būtent: (duomenys neskelbtini) apie 4 val, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sodybos "Po uosiu" patalpose, adresu Liepų g. 57, Rūdos k., Gižų sen., Vilkaviškio r. sav., viešoje vietoje po santuokos sudarymo bendrame pobūvyje S. G. sėdinti prie stalo ir kilus konfliktui tarp nukentėjusiosios S. G. ir kaltinamųjų A. V., J. A. ir K. P., matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, A. V. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu S. G. į pakaušio sritį; vėliau besitęsiant konfliktui, nukentėjusiajai S. G. sėdint sodybos kieme esančioje terasoje, toliau tęsdama nusikalstamus veiksmus A. V., taip pat K. P. bei J. A. tyčia bendrai mušė nukentėjusiąją, sudavė į veido ir galvos sritis tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip po vieną; toliau besitęsiant konfliktui apie 5 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, po pavartoto smurto nukentėjusiajai S. G. pabėgus iš sodybos teritorijos ir išbėgus prie kelio Gižai-Pilviškiai, A. V. pasivijo nukentėjusiąją S. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai S. G. į galvos sritį, po ko šiai parkritus ant žemės, A. V. sudavė ne mažiau tris smūgius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu jai į galvos sritį, tokiu būdu bendrai smurtaudamos kartu A. V., J. A. ir K. P. padarė nukentėjusiajai S. G. galvos kaktinės srities muštinę žaizdą, abiejų rankų sumušimus, kraujosruvas veide, abiejose rankose ir abiejose kojose, nubrozdinimus abiejų kelių srityse, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sutrikdė viešąją rimtį, bei bendrais tyčiniais smurtiniais veiksmais susargdino nukentėjusiąją S. G., jai sukeldami ligą - (duomenys neskelbtini), vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais A. V. (ankstesnė pavardė B.), J. A. ir K. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji A. V. (ankstesnė pavardė – B.), veikdama bendrai su D. L. ir S. B., kurių atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1077-482/2021, jas atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, joms susitaikius su nukentėjusiąja L. M. ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta, smurtaudamos sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2020 m. gruodžio 18 d. apie 22:45 val. (duomenys neskelbtini), veikdamos bendrai, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu, t. y. D. L. sugriebė už plaukų L. M. ir taip laikydama tempė, po to, kiekviena iš jų, t. y. D. L., S. B. ir A. B. sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis, tačiau ne mažiau kaip po vieną kartą rankomis ir kojomis, bendrai sudavė ne mažiau kaip dešimt kartų L. M. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė fizinį skausmą, bei padarė jai žaizdą dešiniajame antakyje, poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, dešiniajame žande, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais kaltinamoji A. V. (ankstesnė pavardė – B.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
Kaltinamoji A. V. (buvusi pavardė - B.) teisiamajame posėdyje visiškai neprisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bei parodė, kad vestuvės buvo jos draugės S. J. ir K. J.. Su S. draugės kokie 5 metai. Ji su J. atvažiavę kartu, į šventę atvežė jos mama. Visi buvo iš anksto pakviesti, nusiteikę gerai. Atvažiavę blaivios. Šventėje kažkuriuo metu ėmę vartoti alkoholį, su J. gėrę šampaną. Kiek išgėrusi negalinti pasakyti. Su K. ir J. draugės, nesančios labai geros draugės. Ji J. ir K. pažįstanti per S. J., ji jas supažindino. Negalinti įvardint prieš kiek laiko susipažinę. Susirašydavę per Messenger, bet nebuvo labai artimos draugės. V. J. mačiusi vestuvėse antrą ar trečią kartą gyvenime, žinojusi, kad jis jaunojo tėvas. L. nepažinojusi. Žinojusi, kad V. P. jaunosios tėtis. Su jais jokių santykių nepalaikiusi. E. P. žinojojusi, kad jaunosios brolis, esanti porą kartą su juo pasisveikinusi. R. nežinanti. N. S. S. J. mama, pažinojusi ją. R. S. yra S. J. brolis, jokių santykių su juo nėra. D. S. buvo muzikantas tą vakarą, jo nepažįstanti. S. G. ir jos vyro nepažinojusi, mačiusi šventėje juos pirmą kartą. Iš ankščiau jokių pykčių ir nesutarimų nebuvo. Į šventė kelintą valandą atvykę negalinti pasakyti, maždaug 18-19 val. rinkosi. Sėdėję netoli jaunųjų, patys pasirinkę kur sėdėsime. Šalia sėdėjo R., J. ir K., o tada jaunieji. Priešais kas sėdėjo negalinti pasakyti. Buvo nemažai svečių, tikrai ne visus pažinojusi. Pažinojusi jaunuosius, J., K., R. S., jaunųjų tėvus. Vartojusi alkoholį, šampaną gėrusi iš pradžių, o po to viskio. Nesijautusi pasigėrusi, buvusi išgėrusi, bet nepasigėrusi, jautusis adekvati. Vėliau prasidėjo gėrimas, nes muzikantas vedė programą, buvo žaidimų. Ji buvo labai gerai nusiteikusi, laukusi draugės vestuvių. Prieš vestuves nebuvo jokių įvykių. Viskas prasidėjo vestuvėse apie vidurnaktį. Laiką žinanti, nes pas ją ant rankos buvo laikrodis. Nepamenanti, ar salėje buvo laikrodis. Su J. šokę, prie stalo stovėję, buvo apie vidurnaktis, kai pasikvietė jos draugę J. S. G. ir jos apsižodžiavo. Iš gestų, susinervinimo supratusi, kad nukentėjusioji J. pavadino necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusioji sėdėjo prie stalo ir pasikvietė J. ateiti prie jos. Jos kaip supratau apsižodžiavo. Ji stovėjusi šalia L. Tikrai nepamenanti ką sakė, bet kaip supratusi buvo kažkas necenzūriško. Ji tada pasiėmusi L. už rankos ir išsivedusi ją į lauką. Lauke stovėjo S. G. vyras, rūkė. Jis paklausė jų, kodėl atėję susinervinę, tada J. apsiverkė ir pasakė, kad ją įžeidė. Jis nuėjo į salę, atsivedė žmoną ir jos paklausė kodėl ji užgaulioja merginas. G. ėmė šaukti, kad nedaro taip, pradėjo rėkti ant jų, išvadino aferistėmis. Tada G. pasakė žmonai, kad kur tu ten nesąmonės ir jis už pečių ją paėmęs trenkė į sieną. J. tėtis tada sakė jam ką čia darai ir apgynė nukentėjusiąją. S. G. su vyru vienas ant kito ėmė šaukti, o jos grįžę į salę. J. buvo apsiverkusi, S. J. paklausė dėl ko. Pasakiusi jaunajai, kad įvyko konfliktas. Taip ir nurimo viskas. Po to, gal po valandos, jos salėje su L. buvę, muzika grojo ir paskui išgirdę lauke triukšmą. Išėję į lauką ir mačiusi, kad prie stalo sėdėjo G., jaunieji, J., jaunosios mama ir jos trise buvę lauke. Kaip supratusi S. G. su kažkuo pykosi, tiksliai negalinti pasakyti su kuo. Nukentėjusioji jos akimis buvo pakankamai neblaivi. Ji su J. grįžę į salę, o K. liko lauke. Grįžus į salę viskas kaip ir nurimo lauke. Šokdama ištroškusi, apie parytį, kokią gal 5 valandą, nuėjusi į virtuvę atsigerti ir pajautusi, kad ją kažkas stveria iš nugaros. Ją nukentėjusioji iš nugaros stvėrė virtuvėje, griebė už plaukų ir ji ją nuo savęs stūmusi, dėl ko ji susvyravo. Dar išeinant jai iš virtuvės bandė ją sugriebti, bet tarp jų K. atsistojo. Nekonfliktavusi, bandžiusi išvengti to konflikto ir ėjusi į viršų persirengti. Ji ėjusi persirengti, nes jai suplėšė suknelę. Kai persirengusi, lipant jai iš 2 aukšto atsirado iš kažkur G., jis stovėjo apačioje prie laiptų. Jai lipant laiptais jis ją griebė už rankos, tempė ir ji nikstelėjusi koją. Jis sakė, kad reikia padaryti tvarką, o ji nesupratusi kas įvyko ėmusi šaukti. S. J. pasakiusi, kad reikia išprašyti šituos svečius, nes nesąmonės vyksta. G. buvo atidarytos durys ir pasakyta, kad išeiti, jie išėjo į lauką. Ji prašiusi K. atnešti kažką jai užsidėti ant kojos, nes labai skaudėjo ir išėjusi į lauką atsisėdusi. Besėdint jai lauke prie stalo, dar buvo A., J. tėvai ir išgirdusi triukšmą, mašinų signalus. Atsistojusi nuo stalo ir nuėjusi pažiūrėti prie kelio kas įvyko. Mačiusi, kad G. šlaistosi ant kelio. Sakiusi jai pareiti atgal. S. ėjo link kelio Marijampolė - Vilkaviškis kaip supratusi. Nežinanti iš kur prie jos priėjo G. ir pasakė, kad eik atgal, ją parsives ir grįžusi atgal į kiemą. Po kažkurio laiko ateina G. ir pasikvietė juos visus prie mašinos. Mašinoje priekyje sėdėjo G. kruvinu veidu. G. sako pažiūrėkit ką jūs jai padarėte. G. nieko nekomentavo ir nesakė. Jie visi atsistoję prie mašinos. G. sakiusi kviesti greitąją medicinos pagalbą ir policiją, jis nieko nekvietė ir išsivežė ją. Po to atvažiavo policija, bet ji su jais nebendravusi. Nežinanti, dėl ko ką kaltina, ji nukentėjusios tikrai nesumušusi. Nebuvo taip, kad ji vijusi nukentėjusiąją, ji jos nenešusi iš salės. Prie jos nukentėjusioji nebuvo suklupusi. Kai buvusi ant kelio, nukentėjusioji neturėjo jokių sužalojimų. Ji pamačiusi ją kruviną, kai jos vyras ją parsivedė, įsodino į automobilį ir juos pasikvietė. Nesutinkanti su S. parodymais, tokių įvykių, kuriuos jis nurodo, nebuvo. To vakaro metu ji neturėjusi jokių pykčių, konfliktų su muzikantu. Po šventės nebuvo pykčių su muzikantu. Nemananti, kad muzikantas turi motyvą ją apkalbėti. Ji su juo nebendraujanti. Nežinanti, ar ji su nukentėjusiąja turi kokių santykių. Su K. J. jokių konfliktų neturėjusi. Buvo toks momentas, kad S. G. sėdėjo prie stalo lauke, kartu buvo S. J. mama, jaunieji ir jos visos trys kaltinamosios buvę lauke, jokio smurtinio konflikto nebuvo. Rankomis jokių gestų, stūmimų, nebuvo. Nemačiusi, kad griebtų kažką už plaukų, o ją gal ir griebė, bet ji nemačiusi, gal nugara stovėjusi į kažką. Prie stalo buvo žodinis konfliktas, ji fizinių veiksmų neatlikusi. Nemačiusi, kad J. ir K. būtų smurtavusios fiziškai. G. pastūmė G., ji stovėjusi lauke, tuo metu ją pastūmė ir ji atsimušė į sieną. Mačiusi, kad G. apgynė V. J.. Nukentėjusiai, kad trenktų į pakaušį nemačiusi. Po to kai G. išbėgo į kelią, negalinti pasakyti, ar kas atvažiavo į kiemą, nemačiusi arba neužfiksavusi to. Išgirdusi, kad pypia automobiliai ir išėjusi pažiūrėti dėl ko, pamačiusi, kad ant kelio šlaistosi G.. Ji nesanti antžmogis, kad atsuktų nugarą, nors ir sukonfliktavę. Neturinti ką komentuoti dėl nukentėjusios parodymų, nesutinkanti su jais, taip nebuvo. Su G. parodymais nesutinkanti. Ji nukentėjusi nuo pačio G. Buvo panaudotas smurtas ir prieš ją, buvo suspaustas dešinės rankos žastas, buvo mėlynė, nubrozdinta alkūnė, nikstelėjusi koją. Kodėl jis prieš ją smurtą naudojo nežinanti. Nuo nukentėjusios nukentėjusi tik virtuvėje, buvo suplėšyta suknelė, jautusi skausmą, nes buvo išrauta kasa. G. jai perdrėskė veidą. Kiek žinanti, K. nukentėjo nuo G., bet pačio to momento nemačiusi. Nežinanti, kodėl ji nukentėjo nuo G. Nežinanti, kas G. sužalojo ant kelio, vyras ją nusivijo, gal ją kas su mašina trenkė, gal vyras sumušė. Ji negalinti pagrįsti versijos, kad vyras ją sumušė, to nemačiusi. Mačiusi, kad G. nuėjo G. parsivesti nuo kelio, jis jai pasakė, kad grįžtų, o jis ją parsives. Daugiau kitų asmenų ant kelio nemačiusi. Ji pati nebėgusi, nesivijusi G. Nuėjusi prie kelio, G. stovėjo, tada atėjo G. ir pasakė, kad ją parsives ir ji grįžusi atgal. Ji ant pačio kelio nestovėjusi. Negalinti pasakyti kokiu atstumu buvusi nuo G.. Nuėjusi ten, nes pypė mašinos. N. G., sakiusi pareiti atgal. Šlubčiojusi, nes buvo sutinusi berods kairės kojos čiurna. Bėgti negalėjusi. Buvusi pas daktarus, buvo nustatyti sužalojimai. Dėl G. buvo rašytas pareiškimas, bet buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Ji parašiusi pareiškimą. Gėrusi nuo skausmo vaistus ir kai nustatė sužalojimus, sakė dėtis šaltus kompresus, tepusi tepaliuką. Nereikėjo jai įtvaro. Kokį mėnesį gerą jautusi pasekmes, o 2 savaites buvo sutinimas. Buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Po traumos ar turėjusi nedarbingumą nepamenanti. S. mačiusi, kad vartojo alkoholį. Jis būdavo išgeria, pagroja, vėl išgeria. Negalinti vertinti kito žmogaus kaip pasigėrusio. Nebuvo, kad jis nusišnekėtų, bet jau buvo ant linksmumo paėmęs. Jai viskas aišku dėl naujo kaltinimo. Pasiliekanti prie savo pozicijos, ji prieš G. veikų neatlikusi. Gaila, kad taip atsitiko, bet tai ne jos veikų pasekmė. Neneigianti, kad atsirado sutrikimas nukentėjusiajai, bet ne dėl jos veiksmų. Nežinanti, kas galėjo atsitikti po įvykio, gal ji patyrė kažką kitą. Neteigia, kad ji simuliuoja.
Kaltinamoji A. B. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį visiškai prisipažino, bei teigė, kad laikosi savo anksestnių parodymų Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamosios teisiamajame psoėdyje duoti parodymai, kuriuose užfiksuota, kad dėl pareikšto kaltinimo kalta prisipažino ir paaiškino, kad su D. L. nuvažiavo pas jos pažįstamą į (duomenys neskelbtini) kaimą, ir ten įvyko konfliktas. Į tą vietą atvažiavus, ten buvo L. M., jos vyras, draugas G., kurio pavardės nežino ir dar viena pažįstama moteris vardu E. Atvažiavę iš pradžių jie automobilyje sėdėjo. Paskui D. L. išlipo ir nuėjo pasišnekėti. L. M. vyras D. pastūmė ir tada ir jie išlipo iš automobilio ir tada ir įvyko grumtynės. Kas su kuo stumdėsi negali pasakyti. Jie pradžioje puolė ginti D. nuo L. M. vyro D. Paskui ginant ir įvyko visos grumtynės tarpusavyje. Kaip grumtynės perėjo prie smurto, nežino. Pradžioje ji pati gynėsi nuo L. M., o paskui stūmė ją nuo savęs. Buvo grumtynės ir susistumdymas su ja. Galėjo ir suduoti ranka grumiantis. Visų smulkmenų neprisimena. Savo kaltę pripažįsta. Smurtas iš jos pusės buvo, bet ji negali įvardinti konkrečių savo veiksmų. Stumdėsi tarpusavyje su L. M.. Buvo ir nukritimas ant žemės, buvo ir smurtinių smūgių. Buvo išgėrusi taurę šampano. Jai buvo nustatytas 0.36 promilės girtumas. Ji pati visiškai nesijautė apsvaigusi. Ji pati neturėjo jokių piktumų su L. M., kurią pažinojo tik iš matymo. Grumtynės įvyko to namo kieme ar šalia to namo. Dirbtinio apšvietimo nebuvo ir buvo labai tamsu toje vietoje. Automobilio šviesos nebuvo įjungtos, nuo langų irgi nebuvo apšvietimo. Pripažįsta kaltinime nurodytą nesuskaičiuotą skaičių smūgių L. M. atžvilgiu. Pradžioje ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės, nes buvo tuo metu labai išsibalansavusi. Galvojo, kad susitaikys su nukentėjusiąja ir gavosi toks melas. Dabar jos susitaikė su nukentėjusiąja, žalą dalinai L. atlygino ir susitarė iki kovo 1 dienos atlyginti likusią žalą, yra iki kovo 1 dienos įsipareigoję 1000 eurų dar atlyginti nukentėjusiąjai. Ligonių kasai sumokėjo viską. Savo elgesį vertina blogai ir labai gailisi. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad su S. B. gėrė 2 butelius šampano, tai gal taip ir buvo, praėjo daug laiko nepamena. Viskas įvyko dėl D. M.. Nuo nukentėjusiosios neatsitraukė, nes gal tuo metu buvo pyktis kažkoks ir ji savęs negalėjo tuo metu kontroliuoti. Pripažįsta, kad ir rankom ir kojom sudavė nukentėjusiajai ir ne mažiau 10 smūgių.
Kaltinamoji K. P. teisiamajame posėdyje savo kaltės visiškai nepripažino, bei parodė, kad šventėje pažinojusi S. J., E. P., V. P., N. S., K. J., M. ir jos vyrą. S. G. ir jos vyro nepažinojusi. L. pažinojusi, buvusi pas juos vieną kartą, bet santykių nepalaikę. Nebuvo su niekuo blogi santykiai. Į vestuves ją pakvietė S. J., ji jos draugė. Atvažiavusi į šventę blaivi. Sėdėjusi šalia S. J., jai iš dešinės šalia sėdėjo A., R.. Net nepastebėjusi, kur nukentėjusioji sėdėjo. Vartojusi alkoholį, gėrusi šampaną. Buvusi šiek tiek apsvaigusi. Ji visą vakarą šventusi, tada nukentėjusios vyras jai kirto per veidą ir nieko nepamenanti. Ji išėjusi parūkyti, kažkam skambinusi, ir G. išėjęs tiesiog jai kirto kumščiu lauke. Nepasakysianti, ar ką jis sakė. Iki tol su juo nebendravusi. Nukentėjusios prieš tai klaususi, kodėl keikia merginas. Jos ji nekeikė. Prie stalo kažkas vyko, tiksliai kas negalinti pasakyti. Prašo vadovauti pirminiais parodymais. Įvyko konfliktas prie stalo. Mačiusi kaipo L. nustūmė nukentėjusios vyras ir A. veidas sudraskytas buvo, koja patinusi. Nežinanti, kodėl G. konfliktavo su jomis. Po to jis jos prie mašinos atsiprašė, sakė nepyk, ji sumaišė. Jis girtas buvo. G. buvo išėjęs miegoti tikrai, bet ne taip kaip jis pasakojo. Nukentėjusią sumuštą pamačiusi, kai jos vyras ją parvežė, pakvietė juos. Jai kažkodėl įstrigę, kad nukentėjusiąją parvežė. Mačiusi ją sumuštą mašinoje kieme, mananti jų automobilyje. Nukentėjusioji nekalbėjo, o G. sakė žiūrėkite ką padarėte. Ji tuo metu buvusi terasoje, kai ją parvežė. Po smūgio nelabai kažką pamenanti. Žodžiais lauke kažkas vyko, negalinti pasakyti kas. Nei ji jos, nei nukentėjusioji jos nekeikė. Nesutinkanti, kad mušusi nukentėjusiąją, net žodinio konflikto tarp jų nebuvo. S. sakė, kad ją sugriebė, bet taip nebuvo. Turinti jo žinutes, kur jis rašo, kad taip sakė, nes pasimetė. Merginos labai gražiai atrodė ir mananti S. G. supavydėjo savo vyro, nes jis žiūrėjo. Ji pasakiusi savo nuomonę dėl ko mananti konfliktai prasidėjo. Nežinanti, ką darė nukentėjusioji, ji tik mananti, kad supavydėjo. Nepamenanti visko, nes praėję jau daug laiko. Galite vadovautis jos pirminiais parodymais, pagarsinti jos pirminius parodymus. Kodėl S. ją apkalbėjo nežinanti. Konfliktų su S. nei prieš, nei po įvykio neturėjusi. Tarp jos ir nukentėjusios jokio žodinio konflikto nebuvo. Nežinanti, kodėl K. J. ją apkalba. Ji iš vis nieko nedariusi, nesugriebusi niekam už plaukų. G. ją sumušė, sakė, kad sumušė ją, nes sumaišė su kita mergina. Nemačiusi kaip G. išbėgo į kelią ar kaip A. išėjo į kelią. Nekėlusi nukentėjusiosios. Kai sėdėjusi prie stalo, lauke jau buvo sumušta G. Po sumušimo gal būtų reikėję medicinos pagalbos, bet jau buvo susitvarkius, buvo nuplovę kraują. S. žinutės jai rašytos po jo liudijimo teisme, tas žinutes galinti pateikti teismui. Pagarsinus kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t. b. l. 176-177), - tvirtinanti parodymus, viską tvirtinanti, kas yra pirminiuose parodymuose. Pareiškimą parašiusi pirmadienį. S. yra grojęs pas jos tetą. Turintys vienas kito kontaktus Facebook. Ji jam parašiusi pirma per Facebook po jo apklausos teisme. Žinutes galinti pateikti teismui. G. ir A. prie stalo buvo susiginčiję ir tuo metu jai taip atrodė, kad norėjo mušti. Nežinanti, kodėl apklausoje nurodžiusi, kad norėjo mušti, o ne konfliktavo. Jos ten tiesiog susiginčijo ir šaukė, jai atrodė, kad dėl to muš. Grasinimo sumušti negirdėjusi. Puolimas – šaukimas. Jos buvo šalia viena kitos. Nepadariusi, nei vienos veikos kuo kaltinama, jos tas neliečia. Ekspertė sakė, kad susirgo (duomenys neskelbtini), o dėl ko nežinanti. Ji nepadariusi kažkokį nusikaltimą.
Kaltinamoji J. A. teisiamajame posėdyje kalta visiškai neprisipažino, bei parodė, kad esanti S. J. draugė. G. nepažįstanti. V. J. buvo mačiusi vieną kartą, jis K. tėtis. K. J. pažinojusi kaip S. būsimą vyrą. Jų santykiai buvo geri, nebuvo ko pyktis. L. nepažinojusi. V. ir E. P. nepažinojusi. R. nepažinojusi. N. S. nepažinojusi. R. S. pažinojusi, bet jų santykiai buvo tik dalykiniai. S. nepažinojusi. Su K. ir A. esančios draugės. Nesusipykę po įvykio. Atvažiavusi į šventę blaivi, vežė mama. Ji atvažiavusi kartu su A. Vartojusi alkoholį, gėrusi šampano, gal šiek tiek viskio. Buvusi linksma stipriai, bet nepasigėrusi. Tuo metu S. G. nepažinojusi visiškai. Šokusi, linksminusis ir ją pasikvietė prieiti S. G., ji priėjusi. Ji sėdėjusi prie stalo, pasilenkusi, kad girdėti ką ji kalba, o ji ėmė ant jos šaukti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Nesupratusi, kodėl ji prie jos prisikabino, ji ją vijo lauk. S. G. buvo neblaivi. Ji nekreipusi dėmesio į žmones, visi linksminosi šventėje. Ji atsakiusi į konfliktą, nes ją įžeidė. Kada pasilenkusi atsakiusi ji ją griebė iš priekio už pečių. Ji tuo metu stovėjusi, o ji sėdėjo. Kadangi buvusi su aukštais kulnais lyg susvyravusi, lyg parkritusi. Paskui juos visi greitai išskyrė. Jos nei trankęsi, nei tąsęsi. Kai parkritusi, ji greitai atsistojusi. Gal S. G. griuvo su ja, neatkreipusi dėmesio. Po to nebuvo jokių smūgių, tampymo už plaukų. Jas išskyrė, po to A. prie jos priėjo. Priėjo kažkoks vyras, gal G., jis S. G. nuvedė į šoną. A. ją gynė, ji paėmė už rankos ir išsivedė. P. S. mama žodikai sukonfliktavo su A., nes mananti ji ne taip suprato situaciją. Kai griuvusi ji nesusižalojusi, nukentėjusioji irgi nesusižalojo. A. ir K. nekonfliktavo su nukentėjusiąja tuo metu. Ji nemačiusi kas buvo A. su koja. Daugiau viduje konfliktų nevyko, nemačiusi kaip nukentėjusiąją vijosi ir išvedė iš salės. Lauke vyko susižodžiavimas, tiksliai laiko nepasakysianti, bet jau po šio įvykio kai ją užpuolė. Išgirdę lauke šurmulį, išėję parūkyti ir lauke buvo nukentėjusioji, jaunoji, jos mama, K., o A. išėjo kartu su ja. Nukentėjusioji šaukė. Mačiusi kas įvyko K., jai įvyko viskas vėliau, paryčiais. Išėjusi į lauką parūkyti, ir tuo metu G. pro jos kairį petį išlėkė ir tiesiai ant K.. Jis trenkė jai vieną kartą ir po to dar kartą trenkė. Jis kai atšoko ją pastūmė. Kai pakėlusi K., ji jau buvo kruvina. Ji girdėjusi kaip kažkas pasakė, kad blaškosi moteris ant kelio ir G. išėjo, tas buvo po K. sumušimo. G. po to išėjo kiek suprantanti savo žmonos ieškoti ant kelio. Nežinanti, kodėl G. išėjo ant kelio. Muzikantas šone buvo tuo metu, kai K. mušė. P. G. grįžo, nukentėjusiąją mačiusi jau mašinoje, ji atrodė kraupiai. Prieš tai ji atrodė gerai, tik girta buvo. Nukentėjusioji buvo sumušta. Kur buvo A. negalinti tiksliai pasakyti, nepamenanti. Nežinanti ir K. kur buvo. Ji nežiūrėjusi į kelią, nemačiusi kas ten vyko. Merginos gal ir aiškinosi. Ji tik apsiverkusi ir klausiusi, kas čia buvo, buvusi šoke. Versijų daug kas sumušė nukentėjusiąją. G. buvo girtas. Nežinanti, kodėl ją kaltina, gal kaltina dėl to pirmo konflikto prie stalo. Ji mačiusi tik nukentėjusios veidą, jis buvo kruvinas. Ji mananti visus sužalojimus jai padarė jos vyras. T. B. ir S. konfliktas vyko tik žodžiu. Nežinanti, ką ta moteris turėjo omenyje sakydama, kad per B. bėdų būna. Jai bėdų dėl B. nėra buvę. N. S., jis kalbėjo netiesą. Ji nesivijusi G. N. S., su juo nebendraujanti. Su K. J. po vestuvių nebendravusi. Lauke prie stalo G. rėkė, ji buvo nepatenkinta, bet jos nekonfliktavę, kad muštis, susikibti. Ji iš vis nekreipiusi dėmesio, nenorėjusi konflikto. Nemačiusi, kas ką sugriebė už plaukų, bei jos niekas už plaukų nesugriebė. Ji lauke tylėjusi, o kitos kaltinamosios ar konfliktavo nežinanti. Nežinanti, kodėl J. ją apkalba, ji su juo nebendraujanti. Nežinanti, kodėl G. sumušė K.. Nežinanti, ar G. K. sumušė sumaišęs su savo žmona. Nukentėjusioji buvo šviesiais plaukais tuo metu. Neužfiksavusi, kad G. ieškotų savo žmonos. Nesportuojanti kovinių menų. K. ir A. nežinanti, ar sportavo kovinius menus. Ji buvusi apsiavusi su 12 cm aukštakulniais, ilgu iki žemės sijonu ir trumpa palaidinukė. Su tokia apranga kojos iškelti negalėtų, nes sijonas buvo su daug tiulio sluoksnių. Varžė apranga jos judesius. Su ta avalyne, su kuria buvusi, bėgti negalėjusi, spardyti negalėjusi. Sveikatos problemos su judėjimo galimybėmis nėra susijusios. Jai (duomenys neskelbtini), kuri apima visa kūną, spirti negalėjusi, ji nesispardanti. Liekanti prie savo argumentų, nesanti kalta dėl šios veikos. Jei daktarė pasakė galimai gali būti (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai. Ji sutrikimo nesukėlusi nukentėjusiajai. Vestuvėse su ja nebendravusi.
N. S. G. teisiamajame posėdyje 2023 m. gruodžio 11 d. parodė, kad anksčiau iki įvykio kaltinamųjų nepažinojusi. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Buvo pakviesti į vyro R. G. draugo K. J. vestuves. Vestuvės vyko sodyboje „Po uosiu“ Vilkaviškio rajone, prie Gižų. Nuvykę į tą šventę, gal apie 18 val. vakaro buvo pradžia. Viskas buvo gražiai, smagiai, sėdėję prie stalo, gėrę. Šalia sėdėjo jai pažįstami žmonės, kurie buvo piršliai – V. L. su žmona. Kaltinamosios sėdėjo kitoje pusėje jaunųjų, jos visos kartu sėdėjo, jos draugės. Kai buvo susipažinimo žaidimas jos pasakė, kad yra jaunosios draugės. Ji kaip ir kontaktų su jomis neturėjusi, tik kai gėrusi kavą, gal su B. kiek kalbėjusi, kol laukusi daiktų, kuriuos vyras iš mašinos nešė, kažkiek bendravusi su L., o su K. šokių metu gal kažkuriuo metu pakalbėję. Paskui jos buvo gerai linksmos, apsvaigę ir šoko iššaukiančiai, muzikantui gerti nešė. Kai šokę, visi kartu buvę. Dar pakalbėję kokios jos drąsios, kaip čia elgiasi. Jai viskas atrodė gerai. Ir paskui, apie 23.30-24 val., pasišaukė ją vyras į lauką. Jis rūkantis, išėjo į lauką parūkyti, ir jos pasiguodė jos vyrui, kad ji jas įžeidinėjusi. Vyras ją pasikvietęs į lauką paklausė, kodėl ji jas įžeidinėjanti, o ji atsakiusi, kad su jomis nebendravus, sėdėjusi prie stalo ir niekam nieko nesakiusi. Kol trumpai bendravę prie kavos, ji jų neįžeidusi. Ji prisilaikiusi ir negėrusi, kad neatsipalaiduotų per daug, nebuvo per daug apsvaigusi. Jai nustatinėjo girtumą ryte, ligoninėje. Išėjusi į lauką ir pasakiusi vyrui, kad jų neįžeidinėjusi. Kartu su vyru buvo A. ir L. Dar vyras paklausė jų ką ji joms sakiusi, bet jos nutylėjo ir nieko nepasakė. Nuėjusi prie stalo dar su L. kalbėjusi, kad ją kaltina, jog ji įžeidinėjusi L., kad A. ją užstoja ir puola ją. Su L. pasijuokę, kad jos kalba nesąmones. Taip viskas ir liko, nekreipę dėmesio. Po to, nei iš šio nei iš to, puolė A. ją per stalą sakydama, kad ,, aš tave primušiu“. Stalas buvo vienas, ilgas U raidės formos. A. rėkė, koneveikė ją prie stalo gal kokia 24 val., greitai po to išėjimo lauk jos. Nekreipusi dėmesio, maniusi išgėrę kalba nesąmones ir viskas praeis. Kai ji ten rėkė ant jos, jai L. sakė, kad atsikabintų ir negadintų kitiems šventės. Jis visada šalia jos sėdėjo, yra nerūkantis. Po to V. ginčijosi su A., pakilę nuo stalo ėjo kaip ir aiškintis visko. Ji prie jų nėjusi, tik išgirdusi kaip nukrito butelis, tada nuėjusi sušlavusi stiklus. L. su A. stovėjo, kalbėjo su buteliu rankose, ir jiems išslydo tas butelis. Tada pradėjusi su jaunąja kalbėti, ji verkė, nes buvo susipykusi su mama. Guodžiusi jaunąją, kalbėję ir atrodė, kad viskas buvo pamiršta. Mačiusi, kad L. su A. ginčijosi, mačiusi kaip L. ir A. kalbėjosi su L. pakeltu tonu, pykosi dėl kažko. Po to šoko K. ant L., kad jis užgaulioja jo drauges, ir visi išėjo lauk ir negrįžo. Ji tuo metu kalbėjusi su jaunąja prie stalo. Po to sužinojusi, kad L. išvažiavo namo. Kalbant su jaunąja S., mačiusi kaip atsisėdo K. šalia, po to priėjo A. su L., ir vėl pradėjo ją kaltinti dėl to pačio, kad užgauliojusi, vaikiusi. Tuo metu ji atsisukusi ir jai kirto A. Čia viskas įvyko prie stalo, kuomet kalbėjusi su jaunąja. Jaunoji sėdėjo savo vietoje, kur ir visą laiką. A. jai kirto iš nugaros į pakaušio sritį. Mananti, kad ranka sudavė. Dar bandžiusis gintis, bet atsibudusi jau tik ant žemės. Visos trys buvo aplinkui. Ją A. iškirto, atsipeikėjusi ant žemės. Ją K. kėlė iš nugaros ir sakė patikrinti jos pulsą. Viskas buvo jau kokią 1 val., gal 1.30 val. Buvo stiprus smūgis į pakaušį. Ji nualpusi, praradusi sąmonę ir kritusi ant žemės. Jai davė iš viršaus, nes ji sėdėjusi. A. kirto, mačiusi, kad ji A. kirto. Ji jai kirto į galvą iš viršaus, nes ji sėdėjusi. Ją pradėjo kaltinti nebūtais dalykais, ji atsisukusi ir sulaukusi smūgio. Kai atsisukusi ir kirto. Mačiusi, kad kirto ranka, dešine. Kumščiu kirto, mačiusi. Kada atsipeikėjusi ją, ją K. kėlė iš nugaros, ir sakė patikrinkite pulsą, nes ji be sąmonės. Paskui jaunikis ir jaunoji ėmė rėkti ant jos, kad negadintų šventės, ir ją pakėlę už pažastų išvilko lauk. Ji buvo apsvaigusi, jai buvo blogai. Ją į lauką ištempė, kad atsigautų. Kai ištempė pasodino ant suoliuko. Tada jos vėl visos trys priėjo, jos ėmė šaukti, kad vijusi nuo stalo L. ir vėl prasidėjo smūgiai, mušė kumščiais į galvos sritį. Toliau stovėjo jaunosios tėvai, jaunikis buvo prie pirties. Liudytojai turėjo matyti, bet už juos negalinti atsakyti. Pagrinde į veidą buvo smūgiai, pradėjo A. su L., visos 3 daužė, bandžiusi gintis rankomis. A. pradėjo, sudavė į galvą, į veidą. Ji tuo metu sėdėjusi ant suoliuko. Pradėjo į veidą, į galvą daužyti kumščiais. Ji dengusis galvą rankomis, daug į rankas smūgių gavusi. Bendrai kokius 20 smūgių jai sudavė. Daužė tik į galvą, bet kai dengusis rankomis, tai ir į rankas kliuvo. Neskaičiavusi kiek kuri kartų sudavė, nes kai muša nepavyksta skaičiuoti. Mušė visos 3, gavusi apie 20 smūgių, vienu metu visos 3 mušė. Ji pradėjusi šauktis pagalbos, šaukusi R. gelbėk. Atsipeikėjusi, kai nuo jos R. jas stumdė. Mušė visos 3, mačiusi. Vieną smūgį sudavė salėje. Kiekviena ne mažiau 5 smūgių sudavė, ranka paskui ranką ėjo smūgiai. Maniusi ją nori užmušti. Šaukusis R. pagalbos. Ji atsistojusi, kai R. jas nustumdė nuo jos, jos puolė R. R. jos vyras. Jos toliau agresyviai elgėsi. Ji paėjusi į šoną, ten stovėjo jaunosios tėvai ir tas jaunosios tėvas norėjo jai kirsti. Mušimas kieme buvo apie kokią 2-3 val. Kieme sėdėjusi kokį 10 minučių ir jos vėl atėjo ją daužyti. Kai R. jas nuo jos patraukė, ji išbėgusi į kelią. Ją vijosi A., mačiusi, kad ji ją vejasi. Nesupratusi, kaip ji jai kirto ir ji parkritusi. Ji ją akmeniu daužė ir maniusi, kad ją užmuš. Kažkaip A. nusistūmusi, išbėgusi į gatvę, stabdžiusi mašinas, bet jos nestojo. A. išsigando tų mašinų ir nebesivijo jos daugiau. Ji ėjusi kelio viduriu ir stabdžiusi mašinas. Jai A. sudavė kokius 4-5 smūgius iki to nustūmimo. Po pirmo smūgio į galvos sritį dešinėje pusėje ji nukritusi, o paskui ji su akmeniu rankoje jai sudavė. Pirmuose parodymuose negalėjusi paaiškinti aplinkybių, vardų pasakyti, nes buvo labai sumušta. Yra nuotraukos kaip smarkiai buvo sudaužyta. Galėjo būti ne mažiau 3 smūgių ant kelio. Nutrūko viskas, kai ji išbėgusi į gatvę ir važiavo mašina. A. išsigando tos mašinos ir daugiau nesivijo. Ji ėjusi link Marijampolės keliu ir stabdžiusi mašinas. Paskui paėjusi toliau ir atsisėdusi į griovį, nes nebegalėjusi paeiti. Tada atėjo jos vyras, parsivedė ją į mašiną. Jaunoji mušti ją norėjo, bet vyras ją nustūmė. Kol sėdėjusi mašinoje, muzikantas jai valė servetėle veidą. Po to R. išvežė ją į gydymo įstaigą. Ligoninėje buvo policija, bet po susiuvimų buvo apsvaigusi, labai susijaudinusi dėl įvykio, todėl negalėjusi normaliai mąstyti. Nepamenanti ką policijai pasakiusi ligoninėje. Jai atrodė, kad visi vestuvėse prieš ją. Jai davė lapą, kad atvyktų į policiją pirmadienį. Jai buvo smegenų sutrenkimas. Kitą dieną buvo ir L. ir piršlienė atvykusios, jos atsiprašinėjo, sakė svetima gėda. Po įvykio negėrusi. Prasidėjo kaltinimai apie 23.30 val. Gal dar su jaunąja prie stalo išgėrusi, kol kalbėję, daugiau negėrusi. Buvo byla dėl jos vyro, K. kaltino jį, kad jis ją sumušė. Jis nenuteistas, jie susitaikė. R. ją gynė. K. prispaudė R. prie žemės, kad ji nurimtų ir viskas. Ją atitraukė, kai ją mušė, jis gynė ją. Konfliktas įvyko dėl to, kad ji neva L. nuvijusi nuo stalo, bent taip girdėjusi, bet taip tikrai nebuvo. Jai ant dešinės pusės veido randas, žaizda, buvo hematomos, kraujosruvos, visos rankos buvo mėlynos. Buvo smegenų sutrenkimas, ji negalėjusi paeiti pati, nes mėtė į šonus. Ligoninėje gulėjusi. Patyrusi daug traumų. Prasidėjo nerviniai šokai, pradėjusi bijoti būti namuose. Dar ir dabar gerianti vaistus dėl nemigos. Pirmomis dienomis niekur negalėjusi išeiti, buvusi nedarbingume 1,5 mėnesio. Turėjusi išeiti iš darbo dėl rankos traumos, nes įspyrė į ranką ir dėl to džiūsta raumuo, pažeistas nervas, turėsianti darytis operaciją. Galva dar po šiai dienai kartais svaigsta. Buvusi pažeista, niekur negalėjusi išeiti. Prašanti neturtinės žalos 10000 eurų iš visų trijų. Turtinę žalą prašanti priteisti už vaistus ir būsimą operaciją. Vizitas 28 d. pas daktarą dėl operacijos. Jos nebandė išblaivinti ligoninėje. Policininkams aiškinusi, bet negalėjusi aiškiai pasakyti nei vardų, nei pavardžių, nes buvusi sudaužyta. G. G. jai nežinoma. S. ir K. J. jaunieji. V. J. tėvas K.. P. jaunosios giminės. R. R. psichiatras. N. ir R. S. gal jaunosios tėvai. Norėtų, kad būtų įvykdytas teisingumas, buvusi smarkiai sužalota. Negalinti pasakyti, ar kaltinamosios daugiau gėrė po pirmo konflikto. Kaltinamosios jos neatsiprašė. Jai davė jas atpažinti policijoje pagal nuotraukas, atpažinusi jas neabejotinai. Šventė truko nuo 18 val. iki 24 val. įsiminusi jas, nes jos buvo dėmesio centre. Jos išgėrę buvo, sklaidėsi, nebuvo santūrumo. Iki šio įvykio jokių sveikatos problemų dėl emocinės ir psichologinės sveikatos neturėjusi. Po šio įvykio jos emocinė sveikata prasta – bijanti visko, gerianti vaistus dėl nemigos. Ėjusi pas psichologą kelis kartus. Ji nenorinti eiti į šventes, bijanti. Čia pirmas išėjimas po grįžimo iš užsienio ir šitaip nukentėjusi. Užsienyje gyvenę 15 m. Ji su vyru bendraujantys ir sutariantys su visais. Ji su kitais nekonfliktavusi. Kaltinamosios sukonfliktavo su V., dėl ko jų jo šeima išvažiavo. Jos vyras miegojo, ji buvo nuėjusi pas jį ir jis liepė eiti miegoti, bet grįžusi pasiimti telefoną ir vėl prisėdusi prie S., po to vėl prasidėjo muštynės. L. yra tamsiai apsirengusi kaltinamoji J. A.. Kai buvusi pristatytą į ligoninę nenurodžiusi kas ją sumušė, įvykio aplinkybių todėl, kad buvo išsigandusi, mane visi puolė ir jų nepažinojusi. Tuo momentu negalėjusi paaiškinti pareigūnams, nes kaltinamųjų vardų nežinojusi, nors susipažinę šventėje, buvusi šoke. Ji pasakiusi, kur ją sumušė. Jai pasakė, kad kai atsigausianti, atvykti parašyti pareiškimą. Jai 46 m., tuo metu buvo 45 m. Kai bėgusi ant kelio, pirmiausia jai smūgis buvo į dešinę pusę. Medikamentams išleidusi 374,11 eurų, 157 eurų kainavo nervo laidumo tyrimas ir adatinė miografija, tos procedūros dėl rankos, dėl džiūstančio raumens. Jai tikrino kaip pažeisti raumenys. Į ranką suduria adatas ir ištiria raumenų pažeidimą. Tas sužalojimas atsirado šio įvykio metu, jai telefoną išspyrė iš rankos. Tai buvo kai buvusi salėje ant žemės, telefoną ėmusi, kad išsikviesti pagalbą, kai A. jai sudavė smūgį ir ji atsigavusi. Jos telefoną išspyrė A.. Atsirado telefono stikle įbrėžimas po smūgio. Dariusis su lazeriu korekciją, užlygino šiek tiek randą, už tai sumokėjusi 200 eurų. Korekcijų reikės daugiau, įmonė paskaičiavo, kad už jas reikės sumokėti 1510 eurų. Dar jų nedariusi, nes nėra pinigų dar tam. Jei teismas priteis tai tuos pinigus, panaudosianti rando korekcijai. Gulėjusi ligoninėje nervų skyriuje, ją ten siuntė gydytojas R. Pas jį kreipusis, kad išrašytų vaistų dėl nemigos. Dabar dar tuos vaistus gerianti. R. ją siuntė stacionariniam gydymui, nes ambulatorinis gydymas nepadėjo. Gulėjusi ligoninėje savaitę gal. Gydymas dėl prastos psichologinės būklės jam tęsiamas, jis geriantis vaistus. Šie sutrikimai šito incidento pasekmė, nes buvo sudaužyta galva, šokas. Nežinantis, kodėl liudytojai sakė, kad kaltinamosios jai nesudavė smūgių. Jie draugai, giminės ir artimieji, tad faktas, kad jie gins savą žmogų, o ne ją. Jos sutuoktinis prieš ją smurto nenaudojo. Ieškinį palaikanti visa apimtimi. Ji pati smūgių nesudavusi, rankos nuo savigynos mėlynos. Ant kojų buvo mėlynių, bet nedaug. Ant sėdmenų buvo mėlynės, keliai nubrozdinti. Kojas gal susimušusi, kai tempė. Smūgių į kojas nesudavė. Kojos nuo tempimo, nuo kritimo sužalotos. Randas atsirado nuo A. veiksmų, kurie buvo ant gatvės jai išbėgus. A. pagrindinė. Ieškinį reiškianti visoms, nes visos ją mušė. Pasiėmusi telefoną nenuėjusi atgal pas vyrą, kaip jis jai sakė, nes ją pasisodino S. ir su ja kalbėję. Paskui kaltinamosios užpuolė ją, nespėjus grįžti pas vyrą. Ji nemačiusi grėsmės dar, nes jos tik šūkavo visą vakarą. Anksčiau sumušta nebuvusi. Kai pasiėmusi telefoną, ji neišėjusi, o kai bandžiusi skambinti, A. išspyrė jį iš rankų, ji sėdėjusi ant žemės primušta. Ji vengusi konflikto, ji sakiuso, kad su nieko nesumuši, kai A. atėjusi per stalą rėkė - ateik čia, aš tave primušiu. Tada ir V. jai pasakė, kad atstotų. Nepasakymą pareigūnams (duomenys neskelbtini) ryte duodant parodymus ligoninėje kas, kur ir kada ją užpuolė, lėmė šokas ir sumušimas. Neblaivumas mananti įtakos parodymų davimui ligoninėje neturėjo. Po sumušimo pagulėjusi, atsipeikėjusi ligoninėje ir išsikvietusi taksi, važiavusi namo. Viskas dėl šoko, dėl sumušimo. Koks buvo girtumas nustatyta, jis nėra sunkus. Jai viskas buvo dėl sumušimų. Už tai, kad buvusi sumušta, nepaėjusi, jai sukosi galva, gal dėl to fiksuota, kad atvykusi girta. Daktarai rašė, kad girta. Kaip kam kas atrodė, ji nežinanti, nuotraukose matyti kaip atrodžiusi. Alkoholį vartojanti tik švenčių metu, ji ne alkoholikė. Į šventę atvykusi blaivi. Ji pirminėje apklausoje ligoninėje negalėjusi pasakyti nieko, nes buvusi primušta. Jai nereikėjo sakyti, kad ji sumušta, nes tas matėsi. Ją apklausinėjo neblaivią policininkai ligoninėje, įpūtusi virš promilės. Ją pareigūnai matė, matė kokia sumušta buvusi. Negalėjusi įvardinti, kas ją sumušė, šaukusi, kad ją norėjo užmušti. Ligoninėje duodama parodymus sakiusi, kad ją sumušė vestuvininkai, kuriems gero linkėjusi ir dar pinigų atnešusi, taip sakydama kalbėjusi apie jaunuosius, kadangi jie jos visiškai negynė. Jautusi pyktį, kad jie jos negynė. Jie turėjo neleisti, kad tai įvyktų. Su jaunikiu, kai grįžę iš Airijos, pradėję bendrauti, kokie 4 metai bendravę. Jaunikis buvo jos draugės vyras, jie išsiskyrė. K. susirado kitą ir nusprendė tuoktis. Bendravę, važiuodavę į keliones ir viskas buvo gerai su tuo K., o S. nepažinojusi. Tos draugės iš jaunosios pusės. Tos, kurios mušė yra pagrindas, o visi kiti puolė prieš ją, už tai paskui apklausoje ligoninėje, kad 4 ar 5 buvo prieš ją. Ji buvusi šoke, jie visi prieš ją puolė ir jaunosios tėvas norėjo jai kirsti. Jie visi puolė už tai taip ir pasakiusi šoko būsenoje. Net jaunoji puolė, kai parvedė ją nuo kelio sumuštą. Nežinojusi tuo metu vardų, nežinojusi ant ko rašyti pareiškimą, apklausiama ligoninėje. Kai sužinojusi kas sumušė, vardus ir pavardes, tada parašiusi pareiškimą. Už rėkimą niekas nenuteisia, už tai neįvardinusi K. ir S. pareiškime. Buvusi sumušta ir šoke, buvusi apsvaigusi ir negalinti pasakyti, kodėl taip pasakiusi apklausiama. Atsakiusi kaip atsakiusi, nes buvusi smarkiai sumušta, jai svaigo galva. Parkritusi 2 kartus – vieną kartą prie stalo ir kitą kartą prie kelio, kai ją iškirto. Maniusi, kad mirštanti. Parkritusi negalėjusi susižaloti rankų, galvos. Po įvykio sugrįžo atmintis, kai atgavusi sąmonę. Viskas susidėsto į vietas, kai žmogus atsigauna, pradedi matyti vaizdinius ir žinai kas kaip įvyko. Po to buvusi apklausta pirmadienį, bet dar nebuvo aiškiai susidėstę viskas galvoje. Per tą laiką bendravusi su L., bet jie išvažiavo iki jos mušimo. Jos vyras pačio mušimo nematė, jis tik išbėgo jos ginti, su jomis galynėjosi, o ji išbėgusi į gatvę. Vyras miegojo antrame aukšte. Jis nematė kaip ją pradėjo mušti ant suoliuko. Kai šaukusi, jis atbėgo ir pradėjo jas mėtyti į šonus. Kai vyras atbėgo pas ją, buvo dar tuo metu mušama. Nuo durų iki suoliuko kokie 4 metrai. Kai atsisukusi į A., dešiniu šonu ji trenkė. Sąmonę atgavusi salėje. Nevisiškai sąmonę atgavusi salėje, ją išnešė į lauką muzikantas ir jaunikis, jie ją ėmė už rankų. Ji buvo nepilnai atsistojusi, jie ją nešė. Nebūtų reikėję nešti, jei būtų pati ėjusi. Reiktų pačių kitų svečių paklausti, kodėl jie neskambino policijai. Buvo likusi jaunikio mama, muzikantas. Buvo daug išvažiavusių namo. Jos pažįstamų šventėje jau nebuvo, o vyras miegojo. Nežinanti, kur kitų vestuvininkų telefonai buvo. Jos vyras miegojo, jis vestuvėse telefoną turėjo. Kai nusileido, tuo metu jis ją gynė ir jie tiesiai namo išvažiavę. Jie neskambinę policijai, greitajai paskambino jos dukra. Ją vyras parsivedė nuo kelio, pasodino į mašiną ir puolė ją jaunoji, plėšė duris. Jai atrodo K. dar ten buvo, rėkė. Buvo muzikantas, jis jai valė kruviną veidą. Jie sėdę į mašiną ir išvažiavę į namus. Važiuojant vyras neskambino policijai, nes vairavo. Iš šventės vietos važiavę iš karto į namus, nes ji taip norėjusi. Namuose išsikvietusi greitąją. Pagalvojusi, kad ją greičiau apžiūrės, jei išsikvies greitąją. Nežinanti, kodėl jai taip pasirodė, kad reikia į namus kviestis greitąją. Supratusi, kad jai pagalbos reikia. Pareigūnams pasakiusi, ką tuo metu galėjusi. Toliau stovėjo jaunosios tėvai, kai ji buvusi ant suoliuko terasoje, prie pirties namelio stovėjo K.. Jaunosios tėvai galėjo matyti mušimą, ji už juos negali atsakyti, ar jie matė. Jaunosios tėvai niekaip nesureagavo. Sėdėjusi terasoje ant suoliuko, o po 10 minučių atėjo kaltinamosios ir pradėjo smūgiuoti. Ją išnešė į lauką iš salės, atnešė vandens muzikantas. Kai kaltinamosios atėjo prie jos, ji buvusi viena. Ji atsigaudinėjusi lauke, negalėjusi eiti pas vyrą, nes nepajėgusi. Nepaprašiusi, kad kas nors pakviestų vyrą, nes nesupratusi, kas jai darosi. Ją išnešė iš salės, atnešė vandens, kad atsigautų. Kaltinamosios ginčijosi, vėl ją puolė ir prasidėjo daužymas. Po sužalojimo ant suoliuko viduje kraujas nebėgo, nejautusi tuo metu, kad būtų sužalojimų išorėje. Kraujas atsirado tik ant gatvės. Ji tikrai šaukusi vyrą. Galėjusi pasakyti, kad jį kažkas prikėlė, nes taip galvojusi. Vyras turi atsakyti kas jį prikėlė – ar jos šauksmas, ar kažkas atėjęs. Nieko neprašiusi, kad eitų vyrą prikelti, tik šaukusi gelbėk R. Ji kai buvo be sąmonės nukritusi, jie išsigando. Ji šaukusi lauke. Viduje kai buvusi, ją ištempė į lauką. Salėje, kai buvo smūgis, vyro jau nebuvo, jis miegojo. Ji buvo vieną kartą nuėjus pas vyrą, jis miegojo, sakė ir jai eiti gulti, bet grįžusi pasiimti telefoną ir užsikalbėjusi su S. ir tada jos ją sumušė. Vyras liepė eiti miegoti, kad neprasidėtų su girtais. Vyras ją apgynė. Nuo trijų nelengva apsiginti. Jos puolė ir R. A. ją vijosi, ji nuo jos bėgusi. Vyras galynėjosi su P., ją prispaudęs laikė. Ji pati žinanti kur gyvenanti, ji bėgusi nuo banditų link Marijampolės, tai gal link namų. Bėgusi nuo A., nuo grėsmės. Niekas jos nesulaikė, ji bėgusi, o A. vijosi. A. turėjo akmenį rankoje. Patvirtinusi, kad akmeniu mušė, kai ją apklausinėjo moteris, V. gal. Ji sakiusi, kad kirto akmeniu, o parašė, kad kietu buku daiktu. Apklausta buvusi 2-3 kartus. B. ją pasivijo, iškirto ir ji nukritusi. Ji buvo iš viršaus jai, ji nukritusi ant rankų, keturpėsčia ir atsisukusi į ją. Atvažiavo mašina ir jai nebeėjo daugiau jos daužyti, nes būtų matę kaip ją daužo. Ji bandžiusi gintis, bet pro šoną važiavo mašina ir ją išgąsdino, ji atsitraukė nuo jos. Ji įbėgusi į kelią. Buvo jau rytas, buvo šviesu. Vyras išbėgo už kokių 5-10 minučių pas ją ant kelio. Ji buvo paėjusi kokius 200 metrų ir sėdėjusi kanale. Kraujas bėgo upeliais, maniusi, kad mirštanti. Vyras ją parvedė į sodybą ir ji į kaltinamąsias nežiūrėjusi. Parvedęs pasodino ją į mašiną. Mačiusi jaunąją ir ji plėšė mašinos duris, bet nustūmė ją R.. Muzikantas jai valė servetėle veidą. Kaltinamųjų tuo momentu nemačiusi, kai buvusi mašinoje. Policija atvažiavo į ligoninę. Jai buvo svarbiausia jos gyvybė ir sveikata tuo metu, o ne policija. Policija pati atvyko, ji tuo momentu negalvojusi apie jos kvietimą. Nebuvo kalbos važiuojant namo, kad kviesti policiją, jai daktarai rūpėjo. Ji išsikvietusi greitąją pagalbą į namus. Vyras prieš ją nėra smurtavęs. Jos vyras su kaltinamosiomis bendravo, kai jos pasakė, kad jas įžeidusi. 23.30 val. ją pasikvietė į lauką ir paklausė vyras, kodėl jas įžeidinėjanti. Pasakiusi, kad niekam nieko nesakiusi, ji nesivėlusi į kalbas ir nuėjusi, o vyras baigė rūkyti ir jos žiniomis nuėjo miegoti. Nemačiusi, kad vyras būtų kirtęs, už rankos ėmęs B. Jos sutuoktinis nebuvo prispaudęs prie sienos vestuvėse. Nebuvo konflikto su vyru vestuvėse. Jos niekas kitas be kaltinamųjų lietęs nebuvo. Iki šios šventės A. nepažinojusi, piktumo, reikalų su ja neturėjusi. Pagrindiniai civilinio ieškinio reikalavimai dėl žaizdos galvoje ir dėl rankos nervo, šiuos sužalojimus padarė B.. Pagrindiniai smūgiai buvo ant gatvės A. B. ir ji išspyrė telefoną salėje. Jos visos ją mušė, todėl ieškinys visoms. Maniusi, kad vestuvėse visi prieš ją nusiteikę, nes jie ją puolė. Jie sakė, kad ji šventę gadinanti ir visi jie puolė: rėkė ant jos jaunikis, jaunoji. A. jai sudavė, nes ją neva įžeidusi, o B. atėjo kaip gynėja. Gal dėl to ir mušė, jos ją visos kartu. Kai mušė ją B. viduje, K. ir A. buvo šalia. Ją išnešant iš salės, negalinti pasakyti, ar jos ką sakė, jos rėkė, bet negirdėjusi ką. K. sudavė smūgius lauke, kai visos trys ją daužė. Salėje pirma A. sudavė, o lauke mušė visos trys. Puolė lauke visos kartu, negalinti įvardinti, kuri pirma sudavė. Policiją iškvietė ta moteris, kuri važiavo pro šalį, ir ji matė P. kruviną, nes jos jau ten nebuvo. Blaškiusis ji ant kelio ir išvažiavusi namo po to blaškymosi. Ją vyras išvežė, o kai policiją iškvietė, ir ji atvažiavo, tai P. rado kruviną. Už tai ir pasakė, kad P. blaškėsi ant kelio, o ne ji. Ten viskas minučių reikalas buvo. Ją atvedė į mašiną, pasodino ir išvažiavę. K. P. blaškėsi ant kelio nežinanti. 2024 m. spalio 15 d. teisiamajame psoėdyje parodė, kad operaciją darė šiemet. Ji dėl tos rankos kreipusis nuo pat pradžių, buvusi pas J., kuris nukreipė persišviesti ir nematė tos problemos. Paskui kreipusis pas D., jis nusiuntė pasidaryti MRT ir jie pamatė, kad yra problema, bet neapsiėmė Marijampolė gydyti, čia buvo antro lygio chirurgas reikalingas. Nusiuntė į antro lygio ligoninę, ten vėl visi tyrimai iš naujo buvo atlikti. Ranka pažeista iš anksčiau. Ji tiesiogiai neatsiminusi kada padaryta trauma. Gydytojas pasakė, kad nedalyvavo įvykyje ir negali pasakyti, kad trauma ten patirta.
Liudytojas R. G. 2023 m. gruodžio 20 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįstantis. Nukentėjusioji jo žmona, vedę nuo 2015 m., santykiai visada geri buvo. Nuo 2000 m. gyvenantys kartu, tik susituokę nuo 2015 m., nuo to laiko nebuvo bylų tarp jų. Kaltinamąsias matęs per vestuves. Vestuvės buvo (duomenys neskelbtini). Vestuvės buvo J. K. ir S.. Su J. buvo draugai, o jo žmonos nebuvo matęs prieš tai. Žmona irgi prieš tai nebuvo mačiusi jaunosios. Su J. bendravęs. kol jis turėjo kitą šeimą, šeimomis bendraudavę. Jo buvusią žmoną pažinoję labai seniai, bendravę 5 - 6 m., santykiai buvo geri. Vestuvės buvo „Po uosiu“ pirtyje, prie Gižų. Vestuvėse buvo gal 30 žmonių, jose praktiškai nieko nepažinojęs, tik V. ir M. L.. Kai bendraudavę su J., L. būdavo baliuose, atskirai su L. nebendraudavę, tik kai pas J. buvo baliai. Piktumo niekada nebuvo nei iš jų, nei iš jų pusės. Visų kitų vestuvėse praktiškai nepažinojęs. Atvažiavę į vestuves blaivūs apie 18 val., tik į šventę atvykę. Jaunoji su motina turėjo konfliktų, jos ginčijosi, o visa kita kaip ir viskas gerai. Vestuvėse alkoholį vartojęs, nebuvo labai išgėręs, jautęsis kažkiek apgirtęs. Žmona vartojo alkoholį. Apie 23 val. išėjęs vienas parūkyti. Balius buvo prie vieno bendro stalo. Išėjęs parūkyti, atėjo A. ir J. į lauką parūkyti. Prie pirties buvo kaip pavėsine, kaip terasa ten rūkę. Pats balius pirtyje buvo. Ten iškart duris atsidarius už poros žingsnių pavėsinė, o miegamieji antrame aukšte pačioje pirtyje. Išėjo J. ir A., tada tik prisistatė, tik ten susipažinę. A. juodai apsirengusi sėdi salėje, o J. per vidurį sėdi. Girdėjęs, kaip jos šnekasi tarpusavyje, kad kažkokia moteris jų nepraleido prie stalo ar kažką pasakė. Iš jų kalbos supratę, kad tai jo žmona. Galvojęs pasikviesti žmoną, kad nebūtų konfliktų, išsiaiškinti. Išsikvietęs žmoną, ji sakė, kad nieko nesakė merginoms, jų perklausęs, jos irgi tylėjo. Tam, kad nebūtų konflikto, išsikvietęs žmoną į akistatą. Žmona sakė, kad joms nieko nesakė. Žmona nebūna konfliktiška išgėrusi. Pažiūrėjęs, kad tose vestuvėje betvarkė, galvojęs turintis darbų sode, tad eis miegoti, daug negėręs, ryte nereikės ieškoti kas parvežtų. Žmonai pasakęs, kad eina miegoti. Į vestuves atvykęs su savo mašina. Nuėjęs miegoti iškart po tos kalbos, gal 10 minučių bėgyje. Žmona liko baliuje, tuo tarpu nesiūlęs jai eiti miegoti kartu. Kažkur apie rytą atėjo žmona, sakė ją tampo prie stalo, lyg muša, pasakęs jai nedaryk nesąmonių ir eik gulti. Kai atėjo nieko nebuvo matyt ant jos, jokių sužalojimų, niekas nesuplėšyta. Ji pasakė, kad eina dar telefoną pasiimti ir ateis gultis. Jos telefonas buvo likęs salėje, o jie kalbėję antrame aukšte, ji atėjo prie lovos. Ji nuėjo, bet pagalvojęs, kad reiktų nueiti pažiūrėti kas ten darosi salėje. Nusileidęs laiptais, paklausęs, kaip ir viskas ramu, konfliktų nesigirdi. Anksčiau su žmona buvęs vestuvėse, ji visai nekonfliktiškas žmogus, visada adekvačiai mąsto, neturėjęs problemų dėl jos elgesio. Kadangi nesigirdėjo konfliktų, nuėjęs miegoti toliau. Miegamajame buvo langas atidarytas ir tas suoliukas apačioje kaip tik prie jo lango. Snūduriavęs atsigulęs po to, kai žmona jį prikėlė. Už gero pusvalandžio išgirdęs šaukiant ,,R. gelbėk“, tada apsiavęs batus, nusileidęs, atidarę duris ir pamatęs kaip A., J. ir K. smūgiuoja žmonai sėdinčiai ant suoliuko. Duris atsidarius už kokių 2-3 metrų yra suoliukas, nuo durų išėjus dešinėje pusėje suoliukas. Matęs iš šono, žmona sėdėjo ant suolo galo, o jos smūgiavo pagrinde į galvą, visos smūgiavo į galvą, kiek smūgių sudavė negalintis pasakyti. Žmona tuo metu užsidengusi galvą rankomis buvo, atgal nedavė. Jis paėmęs ir nutempęs jas visas nuo žmonos. Gal sakęs joms kažką, nepamena. Visas tris nuo žmonos numėtė, tempęs už rūbų jas. Tuo momentu jos jo nematė, kai išėjęs. Nutraukė visas kaltinamąsias, pats joms nesudavė. Ten stovėjo jaunosios tėvai už žingsnio nuo suoliuko, tėvas alų gurkšnojo ir matė viską, žiūrėjo. Žmona, kai atsistojo, užbėgo už terasos, o tas tėvas iš butelio norėjo smūgiuoti jo žmonai, kuri pasileido bėgti. Atsisuskęs, ir J. su K. ant jo šoko, grasino. Jos šurmuliavo, jaunosios motina ėmė rėkti. Žmonai sakęs bėk ant kelio, pagalvojęs reikia išsiaiškinti dėl ko čia viskas vyksta. Kai viskas vyko, jis buvo praktiškai išsimiegojęs, nesijautęs girtas. Nuėjo miegoti lengvai išgėręs. J. ir K. ėmė šokti ant jo, tai K. paguldęs ant žemės, sakęs ramintis, tada jos apsiramino. Tada pamatęs, kad jaunoji vaikšto, priėjęs, o ji kumščiais ant jo ėjo; paklausęs kas atsitiko, ji pasakė, kad jo žmona juos ubagais išvadino, šventę sugadino. K. atėjęs sakė S. ramintis. Jaunosios brolis įvažiavo per vartus su mašina, jis klausė kas ten ant kelio kruvina vaikščioja. Jis žmonai pasakęs ant kelio palaukti, matęs kaip ji link vartų bėgo. Ji tuo tarpu viena bėgo. Kur B. dingo, jis nematęs, jos tam visame rate nebuvo. Atvažiavo jaunosios brolis ir pasakė, kad kruvina moteris kelyje vaikščioja, pagalvojęs, kad tik jo žmona ten nuėjo. Iš karto baigęs viskas kalbas ir nuėjęs pas žmoną. Už 150-200 metrų pamatęs užsisukusią žmona, ją matęs iš nugaros. Žmona ėjo link Marijampolės. Ėjęs ir matęs B., stovinčią prie medžio, ir ji sakė eik pasiimsi žmoną. Po tų žodžių žmona atsisuko visa kraujuose. Jis atgal su žmona ėję keliu, o A. pieva ėjo šone. Kai liepęs žmonai nueiti, kraujo ant jos nebuvo, matėsi raudonumas tik, rankų srityje buvo paraudę. Jis labiau buvo orientuotas išskirstyti konfliktą. Jis žmoną pasodinęs į mašiną, palikęs praviras dureles. Muzikantas priėjęs bandė žmonai valyti kraują. Atbėgo jaunoji, ji ant žmonos rėkė ir bandė kirsti. Paskui atėjo K. liepė savo žmonai ramintis. Jis uždaręs mašinos dureles ir išvažiavę, vairavęs pats. Jis sakęs žmonai palaukti ant kelio, nes ten saugi vieta, o sodyboje šurmulys buvo, norėjęs išsiaiškinti dėl ko kilo konfliktas. Ketinęs važiuoti savo mašina namo. Jaunosios tėvų nepažinojęs, tik L. Jis nežinantis dėl konflikto nieko, nes nuėjęs gulti, nenorintis komentuoti ko nematęs. Važiavęs namo, jautęsis blaivas. Telefono neturėjęs. Kai įsisodinęs žmoną į mašiną, nutarę, kad kviesiantys greitąją, kad atvyks greičiau į namus, nei priėmime sulauksiantys. Telefonas liko žmonos rankinėje salėje. Kai atvažiavo greitoji, išvežė žmoną, ji atvažiavęs į pirtį savo daiktų susirinkti. Pasiėmęs rankinuką, jame buvo jo telefonas, o žmonos telefonas buvo po ,,saldžiu“ stalu. Kai važiavę mašina, neturėję nei vieno telefono. Policijos nekvietę ir kalbos tokios nebuvo, buvo rūpestis dėl žmonos sveikatos. Jie neasocialūs, kad muštųsi, nėra bylų. Namo grįžę su žmona gal po 6 valandos, apie 7 valandą. Matęs, kad žmonai guzas ant galvos buvo priekyje, netoli dešinio smilkinio, ten kraujas bėgo; daugiau paraudimų buvo, visa kruvina buvo. Greitąją iškvietęs iškart grįžęs, ji atvažiavo 10 minučių bėgyje. Žmoną sumušė dėl nieko, dėl to, kad ubagais išvadino. Jie ne verslininkai, o darbininkai. Jis dirbantis Danijoje. Gyvenę Airijoje apie 15 m., grįžę 2016 m. Pagrindo ubagais vadinti nežinantis, ar buvo. Negirdėjęs, kad žmona kitus vadintų ubagais. Jo tikslas buvo gelbėti žmoną, tuo metu apie policiją negalvojęs. Žmona išvažiavo su greitąja, o jis važiavęs telefonų pasiimti. Žmoną paleido po 2-3 valandų. Ji nelabai ką pasakojo, nes buvo didelis galvos skausmas. Žmonos blaivumo nežinantis, alkotesteriu netikrinęs, kalbėjo normaliai. Ji įvardino kas ją mušė, bet ne vardais - pasakė, kad sumušė ją tos merginos, kurios buvo pirtyje. Kaltinamosios gal jaunosios draugės, jos iš jaunosios pusės. Žmona policijoje apklausta kitą dieną, jis buvęs kartu, jį irgi apklausė. Policijoje viską pasakojęs, ką dabar pasakojantis. Jam buvo iškelta byla dėl K. sumušimo, jie susitaikę, ji taip norėjo. Pripažinęs, kad gynęs žmoną. Byla pasibaigė teisme. Žmonai po įvykio galva svaigo. Sužalojimai matėsi, mėlynės matėsi kokį mėnesį. Jai galvos svaigimas buvo gal pusę metų, išgąstis, baimė. Tuo metu buvęs kažkiek namuose ir paskui išvažiavęs į darbą. Dirbęs grafiku 6 savaitės darbe, 3 savaitės namie. Žmona skundėsi, nerimu, skausmu, ranka tirpo. Daugiau tirpo viena ranka, daktarai nustatė, kad nervas pažeistas, džiūsta raumuo, anksčiau problemų dėl to žmona neturėjo. Žmona pas gydytojus lankosi, buvo atsigulusi ligoninėje. Įvykis jų santykiams įtakos neturėjo. Kaltinamosios neatsiprašė, nebuvo atvažiavę. Jis laukęs greitosios, kol atvyko į namus. Dukra 15 metų amžiaus. Atvažiavus greitajai, žmoną perdavęs medikams ir ją išsivežė. Iš ligoninės žmona parvažiavo, nepamenantis, ar ją pasiėmęs pats. Ligoninėje žmonos apklausos metu nebuvęs. Jaunosios brolis atvykęs pasakė kas ten iš jūsų kruvina vaikščioja po kelią; iš to klausimo supratęs, kad kažkas vaikšto ant kelio kruvinas. Po to klausimo ėjęs ant kelio. Įtaręs, kad ten jo žmona, nes daugiau nematęs, kad kas ten bėgtų. Jis nematęs, kaip A. nusivijo jo žmoną, o einant link kelio A. pamatęs pusiaukelėje tarp žmonos ir vartelių. B. buvo už tvoros, už sodybos teritorijos, ji sakė eik pasiimsi savo žmoną ir tada pamatęs atsisukusią žmoną. Ant A. nieko nesimatė, jokių sužalojimų; jos girtumo negalintis įvardinti. Žmona vilkėjo mėlyną suknelę, rankovės buvo pustrumpės, matėsi nuogos rankos. B. buvo apsirengusi šviesiai, gal kelnes. Žmonos telefoną atvykęs ryte radęs po saldžiu stalu ant grindų. Žmona nurodė, kad telefoną jai išspyrė iš rankų, neįvardino kas išspyrė, pačioje pirtyje, kai buvo konfliktas. Pirtis tai pobūvių salė, o tik vadinantis pirtimi. Apie telefono išspyrimą žmona pasakojo, kai jau namie buvę, tikslai neįvardinsinsiąs kuriuo metu, gal tą pačią dieną. Jie telefonų pasigedę važiuodami namo, netoli namų. Žmona sakė, kad B. pokylių salėje norėjo jai kirsti, buvo kažkoks konfliktas. Kai pasakojo žmona neįvardino konkrečiai pavarde B., ji apibūdino, kad tokia ir tokia, o jis kadangi buvęs šventėje, žinantis apie ką kalbėjo. Žmona įvardino asmenį taip, kad atpažinęs apie ką kalba. Žmona kai atėjo, kai jis miegojęs, sakė, kad stumdymaisi vyksta. Telefoną kada išspyrė tiksliai neįvardino. Pas žmoną buvo didelė mėlynė ant rankos, ant dešinės rankos, ji sakė, kad bandė skambinti ir išspyrė telefoną. Nežinantis, kuri išspyrė telefoną. Nežinantis, kam norėjo žmona skambinti, gal nesakė. Jam žmona nepripažino, kad išvadino juos ubagais. Jam taip jaunoji sakė, kad juo išvadino ubagais ir sugadino šventę. Jo žmona pas psichiatrus, psichologus lankėsi po šio įvykio, geria raminamus vaistus. Dėl rankos laukia procedūros, operacija vasario 9 d. Iki įvykio nebuvo problemų su ranka. Žmona galvoja, kad problemos su ranka yra dėl to sumušimo. Jis nežinantis po kurio sumušimo ranka sužalota. Žmona rankos traumą sieja su tos nakties įvykiais. Jaunosios brolis, ar atvyko vienas, negalintis pasakyti. Jis išlipo iš automobilio vienas, bet ar kas sėdėjo dar jame nežinantis. Tuo metu buvo šviesus paros metas. Šventės metu nematęs, kad kaltinamosios konfliktuotų su kitais, tik tas lauke atvejis, kai išsikvietęs žmoną akistatai. E. P. gal brolis, jis su juo nekonfliktavęs. Su juo ir apskritai su niekuo kitu šventėje nekonfliktavęs apart kai numėtęs kaltinamąsias nuo žmonos. Kai nuėjęs gulti buvo lengvai apgirtęs. V. J. jaunojo tėvas, o V. ir E. P. greičiausiai jaunosios broliai, nežinantis. D. S. muzikantas, jo nepažinojęs. G. G. nepažįstantis. N. ir R. S. nepažįstantis. Šventės eigoje žmonos į sieną netrenkęs, su ja nekonfliktavęs. Kai nuėjęs miegoti buvo apie 23.30 val. Pripažinęs kaltinimą byloje, kuri jam buvo iškelta. K. tikriausiai susimušė, kai numetęs ją ant žemės. Pripažinęs kaltinimą, kad baigtųsi greičiau konfliktas ir negaištų laiko. Žmona nurodė, kad jai kirto ir iškirto pobūvių salėje. Nežinantis, ar po to konflikto ji buvo atėjusi pas jį, greičiausiai prieš tai. Negalintis komentuoti tos situacijos, nes nematęs. Žmoną išnešė į lauką, jam žmona taip pasakojo. Nenori šito komentuoti, nes jis ten nebuvęs ir nematęs. Po smūgio salėje greičiausiai žmona buvo išvesta į lauką ir lauke ją mušė. Suprantantis, kad žmona pas jį atėjusi buvo prieš tai, kai ją iškirto salėje. Kai matęs žmoną, ji nebuvo praradusi sąmonės. Kai žmoną mušė lauke, jis ją apgynęs, ji šoko už terasos. Ten stovėjo jaunosios tėvas, jis bandė žmonai suduoti, ir ji pasileido bėgti pro vartelius. Žmona laikė kryptį į kelio pusę, ji bėgo. Jis jai riktelėjęs, kad palauktų ant kelio. Nematęs, kad jo žmona smurtautų prieš ką nors. Jis pats nesmurtavęs prieš jokią moterį šventėje, išskyrus P.. Buvo kreiptasi į policiją dėl jo galimo smurto prieš A. B.. A. ir K. parašė pareiškimus neva jis jas sumušęs. A. parodymai skyrėsi 3 kartus, dėl to ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nežinantis, kodėl jo žmonos negynė kiti svečiai. Su žmona kalbėjęs po įvykio. Žmona buvo išgėrusi, nevėmė. Ji nėra dažnai išgerianti, tik švenčių metu. Jis nematęs kiek žmona gėrė. Jis žmoną kėlęs už pažasties, kai ji buvo ant kelio. Žmona atsisuko į jį kruvina. Ji iš pradžių stovėjo, jį pamačiusi atsisėdo, o kai priėjęs ją už pažasties kėlęs. Ji buvo su suknele. Negalintis pasakyti iš kur nubrozdinimai ant kelių, gal nuo mušimo. Ji sėdėjo ant žolės šalikelėje. Nieko panašaus nesakęs, kad per žmoną tik problemos, ir kad jai dabar bus. Jo mintys einant nuo kelio į mašiną, matant B., buvo kaip nuvežti žmoną į ligoninę, kaip ją išgelbėti. Jo pirma mintis buvo kaip išgelbėti žmoną, o ne aiškintis. Jis eidamas sakęs B. -žiūrėk ką padarei, ji atsakė, kad - pats padariau. Visi liudytojai iš jaunųjų pusės, jis žinantis, kad jie visi meluoja. Jo visi parodymai vienodi tiek teisme, tiek duoti policijoje. Konfliktas su P. įvyko, kai neleidęs žmonos mušti, kai nutempęs ją nuo žmonos. Žmona gydosi Marijampolėje pas savo šeimos daktarą, kur nukreipia, ten važiuoja. Ji Marijampolėje pas R. lankosi.
Liudytoja G. G. 2023 m. gruodžio 20 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvusi tik pas tyrėją parašyti, kad skambinusi policijai. Važiavusi 5.30 val., datos nepamenanti, gal prieš 1,5 m., buvo pavasaris, galėjo būti gegužės 22 d. Važiavusi iš namų į darbą, iš Šakių į Kalvariją pro Pilviškius. Nežinanti tikslaus adreso, bet prie nusukimo į Marijampolę yra sodyba ir mačiusi, kad greičiausiai sumušta moteris, kruvinu veidu ant kelio buvo. Ji buvo kairėje kelio pusėje, lyg į vidurį kelio ėjo. Ji ėjo ant kelio, jai net reikėjo ją aplenkti. Veido nemačiusi, negalinti pasakyti kaip atrodė moteris, jos veidas buvo visas kruvinas. Nestojusi padėti, ji neprašė pagalbos, tik šlaistosi po kelią. Pristabdžiusi, lango nebuvo atsidariusi. Mananti, kad buvo labai apsvaigusi, nes ji šlaistėsi po kelią. Ji iš kairės pusės ėjo į vidurį kelio. Ji vaikščiojo po kelią kaip apsvaigusi. Ji ėjo iš kairės į dešinę, blaškėsi, keitė ėjimo kryptis. Ji lyg svirduliavo, nebuvo pargriuvusi. Nežinanti, kodėl ji ten vaikščiojo. Kitų mašinų nemačiusi. Ji nestabdė, atrodė, kad be tikslo vaikšto. Kraujo ant veido buvo daug. Mačiusi tik mėlyną suknelę. Ant žemės, asfalto kraujo nemačiusi, tik ant veido ir ant rankų kraujo buvo. Pravažiuodama mačiusi tik kraują, sumušimų nepastebėjusi. Atvažiavusi gal 80 km/h greičiu ir pamačiusi ją pristabdžiusi iki 40 km/h greičio. Tuo metu buvo toks kaip lietaus purškimas, matomumas buvo pakankamai geras. Ji tikriausiai pirma pranešusi policijai. Paskambinusi tik ją pravažiavusi policijai. Policijai papasakojusi viską teisingai telefonu. Važiavusi viena. Nesidairiusi, aplink jokių kitų asmenų nemačiusi. N. P. važiavusi keliu pro Gižus link Marijampolė – Vilkaviškis kelio. Tuo keliu nuo Pilviškių važiuojant sodyba ir ta moteris jaibuvo iš kairės pusės. Nuo sankryžos iki sodybos koks atstumas nežinanti, nepasakysianti. Kraujas ant veido ir ant rankų buvo, ant abiejų rankų. Buvo prieblanda, nebuvo visiški prašvitę. Ant asfalto savo mašinų apšvietimą mačiau. Moters palukų spalva šviesi, plaukai kažkur žemiau pečių. Iš veido jos atpažinti tikrai negalėtų. Nežinanti, ar dėl sumušimo ji galėjo svirduliuoti. Iš veido moteris atrodė labai sumušta. Tuo metu jokio vyro šalia moters nemačiusi. Ji išsigandusi pamačiusi tokį vaizdą. Kiek mačiusi tiek pasakiusi.
Liudytojas D. S. teisiamjame posėdyje 2023 m. gruodžio 20 d. parodė, kad kaltinamąsias matęs vestuvėse. Anksčiau jas matęs, bet nepažįstami esantys, yra bendravę, bet ne draugai jie. Turbūt dalyvavęs ne kartą su jomis vienoje šventėje. Su A. turbūt dalyvavę kartu šventėje. Niekada su jomis nebuvę konfliktų. Jis esantis vestuvių muzikantas. Jaunoji jį pakvietė groti. Ne pirmą kartą grojantis, gal jos draugų rate yra grojęs. Jaunoji pati žinojo, kad jis muzikantas. Su jaunąja jokių santykių nepalaikęs, jie nebendraujantys. Jaunoji S., o jos vyro nepažinojęs. Iš vestuvių svečių pažinojęs jaunąją, A., V. L.. L. žmonos nepažįstantis, tik jį patį. Jis dirbantis ten kur L. atvažiuoja, tiek ir pažįstami. Nukentėjusios nematęs, jos vyro taip pat. Ten grojęs 6 val. tai tikrai, nepamenantis, ar nuo 18 val. ar nuo 19 val. Likęs nakvoti, neišvažiavęs. Momento kada nuėjęs miegoti nepasakysiantis, paryčiui. Po grojimo ėjęs susidėti aparatūrą į mašiną. Po to pajungęs kolonėlę muzikai ir prasidėjo triukšmas salėje. Gal kokią 2 val. prasidėjo šūkavimai, apsižodžiavo merginos prie stalo. Kurios konkrečiai ir dėl ko apsižodžiavo nepasakysiantis. Po to pradėjo bėgti moteris, matęs, kad bėgo moteris link durų. Konfliktas įvyko salėje prie stalo. Jis jungęs kolonėlę salėje, padėjo prie stalo rėkauti ir viena mergina bėgo, o kitos vijosi. Vijosi link lauko, nes į lauką bėgo turbūt ta moteris. Ta moteris krito prie lauko durų viduje, ji gal paslydo. Spėju, kad paslydo, nematęs, kad kas padėtų kristi. Ją vijosi grupė merginų. Negalintis įvardinti, ar A. ją vijosi. Su J. ir K. susipažinęs baliuje, kai išėjęs parūkyti. Pažinčių nepratęsęs. Nukentėjusioji, kai nukrito buvo toks vaizdas, kaip be sąmonės ji, gal susitrenkė, ji neatsikėlė. Jis ją su jaunikiu už pažastų pakėlę. Turbūt priekiu krito. Jie ją pasodinę ant grindų, kad atsigautų. Kraujų nesimatė po kritimo. Ji buvo ilga sunkele, spalvos nepamenantis, negalintis pasakyti. Jie ją ant žemės pasodinę, turbūt dar vandens atnešęs. Ji atsigavo ir išprašė ją į lauką. Panašu, kad salėje sėdinti nukentėjusioji puolė. Po to ji atsigavo ir išprašė ją į lauką jaunasis. Jie ją pastatę ir ji išėjo. Jis vartojęs alkoholį, nebuvo labai apsvaigęs. Jis pats į lauką po to kaip ir nėjęs, o ėjęs tvarkyti salę. Jau gal buvo išėję paskui nukentėjusią visi. Tuo metu buvo pabaiga pobūvio, nedaug žmonių buvo likę. Kokie 10 žmonių buvo likę, neskaičiavęs. Lauke dar vienas ant kito šūkavo, aiškinosi gal. Po to kaip ir nieko daugiau nebuvo be to šūkavimo, gal stumdėsi. Moteris kiek pamenantis pabėgo į gatvę. Jis matęs kaip ji pabėgo. Gal išsigando, nežinantis ko ji pabėgo. Ji bėgo iš kiemo, link gatvės, link kelio. Nematęs, kad paskui ją kas bėgtų. Jos vyrą pamatęs, kai parvežė ją su mašina. Pobūvyje pačiame gal neatkreipęs dėmesio, kas jos vyras. Tiesiog šitą moterį (rodo į nukentėjusią) kažkas parvežė su mašina. Jis nukentėjusios vyro kaip pokylio dalyvio nelabai pamenantis. Jis gal buvo lauke kai buvo šūkavimai, visi turėjo būti lauke. Tiksliai nepasakysiantis kas lauke buvo tuo metu, kai moteris bėgo. Nežinantis kur moteris pabėgo iš to kiemo. Po to matęs, kad ją kai parvežė su mašina, ji buvo kruvina ir jis jai apvalęs veidą drėgnomis servetėlėmis. Jis nežinantis, iš kur kraujas jai bėgo. Kur buvo kaltinamosios nuo moters pabėgimo iki grįžimo nežinanti, žinanti, kad su K. dar rūkęs. Nesidomėjęs, kodėl nukentėjusioji kruvina, ji dar ant jo pyko, kad valęs kraują. Nukentėjusioji paskui sėdėjo mašinoje, negalintis pasakyti kiek laiko. Išvažiavęs ryte, nukentėjusios jau nebuvo, kai jis išvažiavęs. Jis nežinantis, kodėl ją atvežė sumuštą į kiemą, gal parodyti visiems kas įvyko. Vyriškis buvo labai piktas, rėkė ant visų išlipęs iš mašinos. Jis nesupratęs iš kur tas kraujas, jam niekas nesakė dėl ko jis atsirado. Gal griuvo išėjus ant kelio, jis nežinantis. Pačioje šventės eigoje nebuvo jokių konfliktų, visi buvo linksmi, nebuvo jokių išsišokimų iki to įvykio. Kiek pamenanis tiek pasakęs šiandien. Jam jokio poveikio nedarė niekas. Kažkas pobūvyje rėkavo, kad policiją iškviesti reikia. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t. b. l. 123-124),- negėręs iki 24 val., po 24 val. šiek tiek paragavęs. Gal kokia lėkštė nukrito nuo stalo, kai merginos sukonfliktavo. Kažkuri stvėrėsi suduoti nukentėjusiai, bet nesakantis, kad A.. Paneigiantis šią parodymų dalį, nes nepasakysiąs, kad A.. Jam atrodo, kad buvo toks įvykis, kad ketino suduoti moteriai persisvėrus per stalą. Ta, kuri norėjo suduoti galėjo būti A., bet galėjo ir nebūti, ten jų daug buvo. Teismas jam priminė aplinkybes, jis visko jau nepamenantis. Nukentėjusioji šviesių plaukų. Šventėje merginos rėkė viena ant kitos. Merginos viena kitą kažkaip pavadino ir pradėjo rėkti. Turbūt A. su L. rėkė, nes jos šalia sėdėjo. Jis sakęs, kad nukentėjusioji nukrito palei duris, ją vijosi. Iš salės ją vijosi kažkurios merginos. Kai prie stalo sukonfliktavo merginos, nukentėjusioji bėgo ir ją vijosi kitos. Jis su K. (su jaunuoju), laikę merginas, kad nesumuštų, tiesiog apgynę nukentėjusią. Gal laikęs K. už rankos. Teisingai sakęs ikiteisminio tyrimo metu, tada matyt prisiminęs tai ką pasakęs. J. ir ji prilaikę merginas. Vijosi kažkas nukentėjusią, vijosi ją nuo stalo. L. ir A. buvo kitoje stalo pusėje, kai sėdėjo. L. ir A., kai nukentėjusioji, krito nelaikęs. Nepamenantis, ar išvijęs kaltinamąsias, ar jos pačios išėjo. Buvo riksmų dėl negražiai pavadintos draugės, smūgių nematęs. Kieme jos viena kitą vaikėsi, nematęs, ar toliau nusivijo. Kieme A. vijosi nukentėjusiąją. Kieme kaltinamosios ir nukentėjusioji lakstė, konfliktavo. Nematęs, ar A. pasivijo nukentėjusiąją. A. nematęs, kad būtų, kai pabėgo nukentėjusioji, su ja nebendravęs. Trenkė kažkas K.. Valandos netikslios gali būti, nežiūrėjęs į laikrodį. Jį parvežė ryte, atvažiavo parvežti. Neatsimenantis, jau įvykio aplinkybių, laiko praėjo. Tvirtinantis šiandien pagarsintus parodymus. A. kaip apsirengusi buvo nepamenantis, neatkreipęs dėmesio ar jos apranga keitėsi. Priežasčių apkalbėti kaltinamąsias neturintis. Ligų neturintis, nesilankantis pas psichiatrus ar psichologus. To įvykio metu buvo išgėręs, buvo apsuptis, chaosas, daug ko nepamenantis. Nemeluojantis. Tuo metu salėje buvo šviesu. Lauke gal ir buvo kokia lempa, buvo dar naktis, tamsu. Kai nešęs aparatūrą, buvo dar tamsu. Kai sunešęs aparatūrą, iškart salėje jungęs kolonėlę. Salėje bandė suduoti nukentėjusiai kažkuri iš kaltinamųjų. Nukentėjusioji bėgo ir ją vijosi, daugiau bėgo iš salės žmonių, ne tik kaltinamosios. Bėgo kaltinamosios iš salės paskui nukentėjusiąją. Jis pagavęs K., tik K. sulaikęs. Jis tiesą sakęs ikiteisminio tyrimo metu, patvirtinantis parodymus. Jis nematęs, ar paslydo nukentėjusioji ar ją pastūmė. Kai nukentėjusioji parkrito, atsigavo ir išėjo į lauką, jis grįžęs atgal į salę. Kas vyko lauke, tuo metu jis nematęs. Salėje užtrukęs nedaug, gal 5-10 minučių. Tuo metu lauke rėkavo. Nukentėjusios vyras jau gal buvo lauke, nematęs. Jis galėjo išeiti į lauką jam nematant. Kas vyko lauke, jis nematęs, tik girdėjęs. Jis negalintis, nei patvirtinti, nei paneigti, kad tuo metu kaltinamosios galėjo suduoti smūgius nukentėjusiai, nes nematęs. Kai išėjęs į lauką, konfliktas jau buvo prasidėjęs. Greitai po jo išėjimo į lauką nukentėjusioji pradėjo bėgti. Jis išėjęs ir matęs, kad konfliktas vyksta, nepasakysiantis po kiek laiko nukentėjusioji ėmė bėgti. Konfliktas lauke jau buvo prasidėjęs, kai jis išėjęs į lauką, jį girdėjęs salėje būdamas. Išvedęs nukentėjusiąją į lauką, grįžęs į salę. Jam atrodo, kad buvo suduota nukentėjusiai tada, kai grįžo su mašina nuo kelio. Kažkas bėgo paskui nukentėjusią link kelio, jam atrodo, kad B. bėgo paskui. Tuo metu į kiemą nematęs, kad būtų kas atvažiavę, nežinantis, ar buvo kas atvažiavę. Nukentėjusioji nuo kelio į kiemą grįžo po kokių 30 minučių. Į laikrodį nežiūrėjęs, galintis klysti dėl laiko. Nukentėjusią parvežė vyras. Mašina lyg aukštas džipas, spalvos nepasakysiantis, gali būti tamsi. Nematęs, kada išvažiavo iš kiemo mašina. Jis tiksliai visų aplinkybių nepamenantis, jis matęs, kai nukentėjusioji sėdėjo automobilyje. Nesikabino prie jo kaltinamosios, nenešė jam alkoholio. Konfliktų šventėje daugiau nematęs. Nukentėjusioji gal jo net nematė, kai jai valęs kraują, ji tiesiog stūmė jį ranka. Jai gal skaudėjo, kai valęs. 2024 m. spalio 15 d. teisiamajame posėdyje apklaustas papildomai parodė, kad bendravęs su K.. Facebook paskyrą turintis, ji vadinasi D. S.. Drauguose jam atrodo buvo K., prieš įvykį rodos įtraukęs ją į draugus. Nedažnai bendraudavęs su ja. Turbūt, kad rašęs K., kad gavęs šaukimą. B. nėra jo Facebook drauguose. Jo žinutė b. l. 141, -rašęs, kad nenorintis jau čia dalyvauti, kiek galima. Po apklausos gal ir rašė K.. Liudytojui parodžius kaltinamosios P. pateiktą susirašinėjimą b. l. 142, - buvo toks susirašinėjimas. Tiek ir kalbėję, kiek rašinėjęsi. Sakęs taip kaip parašyta žinutėse. Tiesiog nedalydavęs niekada teisme. Subalamutino reiškia, kad susimėtęs. Nesakęs tyrėjau, kad K. mušė. Rašęs, kad daugiau neliudysiąs. Rašęs taip kaip pateiktose žinutėse. Rašęs, kad jei galėtų ištrintų parodymus, kad kitą kartą geriau apsimesti kvailu ir sakyti, kad nieko nemačiau. Neturėjęs omenyje, kad paliudys, kad ji nieko nedarė. Tyrėjos iš jo daug ištraukinėjo, patvirtinęs viską ką sakęs tyrėjai, apklausą pasirašęs. Kiek atsiminantis, viskas buvo surašyta teisingai. Skaitęs apklausą. Kiek atsiminę, kaip atsiminęs, tiek užrašė, nėra ką perliudyti. Nenorintis nieko pakeisti savo parodymuose duotuose teisme. Sakydamas perliudys, turėjęs omenyje jei reikės pakartosiąs tą patį. Po apklausos teisme prašymų pakeisti parodymus nebuvo. Gruodžio 12 d. prieš posėdį Messenger programėle žodžiu su K. kažką kabėję, bet ką kalbėję nepasakysiąs. Gal ir vyko pokalbis žodžiu su K. prieš apklausą. Prašymų duoti konkrečius parodymus nebuvo, nebuvo nieko žadama ar gąsdinama. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose neturintis ką pakeisti. Teisme duotus parodymus patvirtinantis, juose neturintis ką keisti. Jam atrodo, kad laikę K. kai bėgo. Tyrėja klausė kurią valandą, ką matęs. Tyrėja jam faktų nenurodė. Kažko klausė tyrėja, bet ne visko. Klausė ką atsimenantis, ką matęs ir kaip buvo. Neatsiminęs kaip ten iš tikrųjų viskas iki galo buvo. Klausinėjo jo tyrėja. Jis valandų tikrai neatsiminęs. Tyrėja jam faktų nenurodė, bet kažką priminė. Negalintis atsakyti kiek procentaliai jam tyrėja priminė. Tyrėja jam valandas priminė, kas žmonių dalyvavo. Kai atėjęs į apklausą, kabinete buvo tyrėja ir gal dar vienas žmogus, neatsimenantis. Prieš apklausą iš policijos su juo niekas nekalbėjo. Pats nuėjęs pas tyrėją. Jį pirmą kartą apklausinėjo policija. Tyrėja klausė ką prisimenantis. Kiek prisiminęs, tiek pasakojęs. Kažkiek pats pasakojęs, po to tyrėja klausimus uždavinėjo. Apklausoje nežinantis, ar įrašytos jo nurodytos aplinkybės, ar tyrėjos pasakytos aplinkybės. Tyrėjai atsakydavęs į klausimus žodžiais taip, ne, o į kitus klausimus apkalbami atsakymai buvo. Tyrėja tuo metu kai atsakinėjęs į klausimus pildė protokolą. Perskaitęs apklausą ir pasirašęs. Lyg ir kažką taisę su tyrėja apklausos protokole. Jaudulys buvo, pirmą kartą buvo apklausiamas. Jaudulys kažkiek trukdė apklausai ir neatsiminęs visko. Jam pasakė po apklausos teisme, kad jis ant K. pasakęs kažką, bet jis nesakęs nieko ant jos. Jį kaltina, kad jis kažką apkaltinęs. Nebuvo pokalbio ką jam sakyti. Policijoje, teisme ir šiandien jis šiek tiek pasimetęs. Susirašinėdamas su K. pasakęs, kad taip nesakęs. Būnantis pasimetęs, kai jį apklausa institucijose. Kad sugriebęs ir laikęs K., atsakęs turbūt laisva forma, tiksliai nepasakysiantis. Į tyrėjos klausimus atsakydavęs žodžiais taip, ne, buvo atsakymų nežinantis, neatsimenantis. Skaitant protokolą labai neįsigilinęs į jį. Žinojęs, kad susitaikymas buvo K. su nukentėjusios vyru. Berods dvi tyrėjos jį apklausinėjo. Nepasakysiantis tyrėjos vardo, apie kurią apklausinėjamas dabar. Policijoje lyg kartą buvęs, neatsimenantis.
Liudytoja V. L. teisiamajame posėdyje 2024 m. rugsėjo 27 d. parodė, kad pamenanti, kad apklausinėjusi muzikantą S.. Ką pasakojo liudytojas neatsimenanti, pamenanti tik, kad apklausinėjusi jį. Visada kai atvyksta liudytojas į apklausą, nurodanti dėl ko buvo kviestas, paaiškinanti kokiu statusu apklausiamas ir prašanti laisva forma papasakoti, kas jam žinoma apie įvykio aplinkybes. Apklausos garso įrašas nedaromas. Visada taip daranti ir šiuo atveju taip dariusi. Papasakojus jam aplinkybes, pradedanti rašyti, ir jei kyla klausimų užduodanti papildomus klausimus. Po liudytojo pasakojimo pradedanti pildyti apklausos protokolą. Tikslinasi duomenis, jei kas neaišku. Pradedanti rašyti ir vis tikslinanti, klausdama aplinkybes. S. savo noru davė parodymus. Jis buvo kviečiamas į apklausą. Jei gerai pamenanti, kolegė jį apklausinėjo prieš tai toje pačioje byloje, tik skyrėsi dalyvių procesinis statusas. Viską teisingai surašiusi ką pasakojo liudytojas. Jis perskaitė apklausos protokolą ir pasirašė. Ji visada liepianti skaityti apklausos protokolą. Garsiai neprašiusi skaityti. Skaitė, negalinti pasakyti kiek laiko skaitė. Pirmą laiką apklausos protokole įrašo programa, o antras laikas ranka įrašytas. Antras laikas jau po visko, kai pasirašo liudytojas. Pastabų iš jo nepamenanti, ar buvo, bet jeigu būtų buvę būtų užrašiusi. Po apklausos, kai perskaito, klausiama liudytojo, ar turi pastabų, papildymų. Surašanti protokolą programa, atspausdinanti, duodanti perskaityti, ir kai pasirašo liudytojas apklausos pabaigos laiką įrašanti ranka ir įkelianti į sistemą kopiją. Nebuvo suinteresuota bylos baigtimi, nepažinojusi proceso dalyvių. S. lyg per vestuvių šventę susipažino su kaltinamosiomis, tiksliai nepamenanti, bet ar iš anksčiau pažįstami nežinanti. Surašyta teisingai, kad iš matymo kaltinamosios liudytojui pažįstamos. Nepamenanti ką pasakojo liudytojas. Kitame ikiteisminiame tyrime S. taip pat buvo liudytojas, ką pasakojo apklausiamas nežinantis. Ne ji apklausinėjusi kitame ikiteisminiame tyrime. Neklaidinusi ir nedariusi poveikio liudytojui. Neleistinų apklausos priemonių nenaudojusi. Bendravusi su liudytoju viena, kiti pareigūnai apklausoje nedalyvavo. Prieš apklausą liudytojo niekas neperšnekėjo. Apklausa buvo prieš 2 metus, tai tikriausiai liudytojas pats atėjo iki kabineto, nes dabar pasitinkantys asmenį. Po apklausos liudytojas jai priekaištų dėl apklausos neturėjo. S. elgesyje negalinti pasakyti, kad kažkas buvo, nepamenani, kad būtų įsitempęs ar neramus. Visokių būsenų ateina liudytojai. Neišlieka galvoje 2 metus liudytojų būsenos. Šiuo metu turinti 16 tyrimų. Nepamenanti, kiek nuoseklus ir ilgas buvo liudytojo pasakojimas monologu. Aš neatsimenu ar daugiau klausinėjau ar daugiau jis pasakojo laisvai kalbėdamas. Kai žmogus kalba, tai ji sėdinti ir klausanti. Užrašanti ne kaip ji supratusi, o kaip liudytojas pasako parodymus, ir pildydama protokolą, ji tikslinasi aplinkybes. Nėra taip, kad žmogus papasakojo, ir ji tylėdama užrašanti jo pasakojimą. Neužrašinėjanti apklausos pažodžiui. Daranti apklausą ir rašanti ką atsimenanti iš liudytojo pasakojimo bei pasitikslinti, ar taip buvo. Ji apklausinėdama žinojusi tyrimą ir gal daugiau žinojusi, nei D. S.. Tų aplinkybių, kurios svarbios tyrimui, ji perklaususi liudytojo ar taip buvo, paklausianti apie duomenis iš bylos. Jei kalba eina apie mušimą, ji klausianti keli asmenys mušė. Ji menamų klausimų apklausose neuždavinėjanti. Ji klausiusi kokius veiksmus atliko trys įtariamosios. Liudytojas kiek atsimenanti įvardino vardais moteris, o ne jų statusu. Nesurašiusi pagal save S. parodymų, surašiusi taip kaip jis papasakojo. Jis teikė nuoseklius, aiškius parodymus, ir jai beliko juos surašyti, pasitikslinus tam tikras aplinkybes. Taip nebūna, kad užfiksavus apklausos protokolą nebūtų galima taisyti, dokumentai keliami į sistemą, tik kai žmogus išeina. Programoje galima papildyti, po to kai žmogus perskaito apklausos protokolą, tol kol dokumentas neįkeltas į sistemą ir nepaspausta pasirašyti. Jei žmogus turi pastabų pataisoma, atspausdinama ir duodama dar kartą skaityti. Jei liudytojas neturi papildymų, jis pasirašo po apklausos. Jei ji pasirašysianti sistemoje, neis papildyti, bet ji nepasirašanti, kol liudytojas neišėjo. Pasirašyti apklausos protokolą davusi kabinete, nes apklausa vyko kabinete, o nuskanuojama apklausa nuėjus 6 žingsnius iki aparato. Kai skanuojama apklausa, liudytojas jau būna paleistas. Spausdintuvas hole, iki jo 6-10 žingsnių. Negalinti atsakyti, kodėl S. teigia po 2 metų teisme, kad ji ne taip surašiusi apklausą. Konfliktų su S. nebuvo. Liudytojas po apklausos išėjo ir negrįžo. S. išėjo neturėdamas pastabų. S. po apklausos neskambino, parodymų pakeisti nenorėjo, dar kartą apklausiamas nesiprašė. Jai poveikio prokuroras nedarė. Liudytojas kviestas pagal bylos aplinkybes, nebuvo nurodymo apklausti liudytojus. Prokuroro nurodymų apklausti liudytojus nebuvo. Ji pati nusprendusi ką apklausti, nes žinojusi kas dalyvavo šventėje. Prokuroras nenurodė, kuriuos asmenis konkrečiai apklausti. Su prokuroru derinę įtarimus įtariamiesiems. Liudytojo kvietimas nebuvo derintas su prokuroru. Kiek atsimenanti pagal pareigūnų kūno kamerų įrašus aiškiai buvo matyti muzikantas ir normaliame stovyje, tad jis galėjo matyti įvykį. Ji liudytojus savarankiškai kviečianti ir jų apklausų eiliškumą nusistatinėjanti. Pažiūrėkit kiek kitų liudytojų apklausos truko, nėra nustatyto apklausos laiko. Apklausos laiką įrašanti teisingai. Nėra nustatyto apklausos laiko. Negalinti pasakyti, kas būtų jeigu būtų, ji savo nuožiūra parodymų nesurašanti.
Liudytoja N. S. teisiamajame posėdyje 2024 m. kovo 5 d. parodė, kad kaltinamoji P. yra vyro pusbrolio dukra. V. P. yra jos vyras. Tas pusbrolis K. P., su juo bendraujantys. Nieko nežinanti, nemačiusi, apsižodžiavo moterys. Vestuvėse buvusi. Vestuvės jos dukros S. B.. Ji antrą kartą ištekėjo, svečiai jai buvo beveik nepažįstami, tik A., K., L. pažinojusi ir daugiau nieko. Iš žento pusės sukviesti buvo tėvas, sesuo su vyru, ir tik tiek pažinoję. A. pažįstant, kaip dukros draugę. L. pirmą kartą mačiusi ir žinojusi, kad dukra draugauja su ja. Vestuvėse labai nepagarbiai ta moteris šias jaunas moteris vadino, nėjo klausyti, tai S. nukentėjusioji, jos nei pavardės nežinanti. Ji su L. sėdėję už stalo, kalbėję, sakiusi, kodėl jūs ponia tokia pikta, tai ji visai įtūžo, į tas moteris tai tokių žodžių dar reikia parinkti. Ji provokatorė grynai, provokavo visus iš eilės, kabino visus iš eilės. Neblaivumas jau buvo didelis. Nemačiusi nieko kas įvyko, tik moterys apsižodžiavo, bet daugiau nieko nemačiusi. Ji su vyru išėję į lauką ir atėję į salę, tai K. klūpojo ant kelių ir buvo kruvina. Paklaususi, kas atsitiko, sakė, kad S. vyras ją kirto. Ji tikrai matyt nemačiusi nei kaip, nei kur kirto. Nukentėjusios sužalotos nemačiusi, ji pati jau buvo išvažiavę namo. Kada tiksliai išvažiavę namo laiko pasakyti negalinti, gal parytį. Kai pamačiusi sužeistą K., kiek dar buvę ten, negalinti pasakyti, dar viskas buvo gerai ir šokiai vyko. Sumuštą K. mačiusi gal antrą valandą. Buvo išgėrusi, visi buvo išgėrę. Koks jos apsvaigimo laipsnis buvo, negalinti pasakyti, nebuvo prisigėrę, didelio apsvaigimo nebuvo. K. buvo salėje, atsiklaupusi klūpojo ir buvo kruvina, toj salėj, kur muzikantai, kur šoka. Nežinanti, kur ji sumušta, sakė, kad lauke sumušė, bet ji nemačiusi. Kai pamačiusi sumuštą K., nukentėjusioji S. sėdėjo už stalo. Ji atsimenanti viską gerai. Pasikvietusi sūnų R., jis atvažiavo su mašina ir išvažiavę. Ji paskambinusi sūnui, kad atvažiuotų pasiimti. Jis atvažiavo iš Marijampolės ir pasiėmė. Važiavo E. - jos sūnus, R. ir jos vyras. Keturiese išvažiavę namo. Ji sūnui priežasčių nesakiusi, kodėl reikia atvažiuoti, sakiusi jau laikas namo. Priežasčių nesakiusi, o kas ten tarp jų vyko, moterys apsižodžiavo, kas toliau vyko tikrai nieko nežinanti, nes nemačiusi. Kai sūnus atvažiavo, nukentėjusioji buvo prie kelio, ką ji veikė nežinanti. Jos vyrą mačiusi, jie buvo abu. Tikrai nebuvo dar sumušta, tikrai gerai mačiusi, išvažiavę, jie liko prie to kelio. Ką žinanti ką jie veikė ant kelio, pravažiavę, tai per minutę ką matys, ką jie veikia. Ji nesustoję pažiūrėti. Jie susikabinę buvo. Jie pravažiavę, negirdėję, ar jie konfliktavo, tik jie buvo susikabinę. Jis ją už rankos laikė, ką žinanti, kas tarp jų vyko. Kai jos sūnus atvažiavo, tai ji buvo prie kelio. Klauskit sūnaus, jis buvo blaivus, atvažiavo su mašina. Kaip nukentėjusioji atsidūrė prie kelio, nežinanti. Ji tikrai nesakiusi, kad nubėgo iki pagrindinio kelio, ir kad vijosi vyras, ikiteisminiame tyrime šito nesakiusi. Sūnus pasakys išsamiai, kaip jis matė. Protokolą policijoj neskaičiusi, nes tyrėja labai spaudė, sakyk tą, sakyk tą, kodėl ji turi sakyti neteisybę, ji teisybę sakiusi. Protokolą pasirašiusi. Kuris nukentėjusios vyras, ji neįsiminusi visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu sakydama, kad tos moters vyras jau miegojo, mačiusi, kad jis buvo kartu su ja, tai buvo sugyventinis, ar vyras, nežinanti, vestuvėse jį mačiusi. Ji mačiusi tik prie plento jį, muštynių metu salėj ir sėdėjo, ir šoko, taip neįsiminsianti, prieš du beveik metus vyko, ką žmogus veikė. Kaip K. sumušė, nemačiusi. Kaip į kiemą išbėgo nukentėjusioji, nemačiusi. K. P. buvo sumušta, nukentėjusioji sėdėjo už stalo, ji nebuvo sumušta, o K. klūpojo ant grindų ir iš nosies kraujas buvo, ne salėje ji buvo sumušta. Kuriuo momentu iš salės į kiemą išėjo nukentėjusioji, nemačiusi. Tuo metu jos vyro nemačiusi. B. A. sėdėjo prie stalo salėje, kai išėję išvažiuoti. Ant A. išvaizdos, kad kažkas ne taip nepastebėjusi. L. mačiusi, ir A., ir K., jos buvo salėj. Taip tiksliai negalinti pasakyti, kad visi žmonės buvo salėje, nes būdavo ir lauke, ir parūkyti išeidavo, jau du metai beveik praėję, vienas pro kitą vaikščiojo, taip tiksliai atsiminti neina. B., P. ir A. visos ir nukentėjusioji buvo salėj. Kada visos šios keturios moterys išėjo iš salės, nežinanti, ir ji jokių muštynių nemačiusi, tik apsižodžiavimą girdėjusi. Apie kitus konfliktus, vykusius to pobūvio metu, nežinanti, nemačiusi tikrai. Ką girdėjusi, pasakiusi, apsižodžiavimas buvo, daugiau tikrai nieko nemačiusi. Galo finišo nemačiusi, išvažiavę. A. B., K. P., L. buvo apsirengę suknutėmis, nežinanti nei spalvų, nieko. Tikrai nežiūrėjusi į apsiregimus. Nei viena pobūvio metu nepakeitė drabužių. S. J. jos dukra, jos antra santuoka su K. J.. Kad J. būtų išvedęs S. G., nemačiusi, tik jis prašė, kad ji išeitų, atidarė duris ir prašė, išeik, jai taip K. pasakė, ji pati išvedimo momento nemačiusi. Ji pati su niekuo nekonfliktavusi, nei žodžio nesakiusi, jokių konfliktų pas ją nebūna ir tikrai nekonfliktavusi nei su vienu iš svečių. Ji tik nukentėjusios, kai už stalo sėdėjo, paklaususi, kodėl ,,jūs ponia tokia pikta“. Kad su dukra konfliktavusi, tai melagingi duomenys, jų labai šilti santykiai, jokių konfliktų nebūna.
Liudytojas R. S. teisiamajame posėdyje 2024 m. kovo 5 d. parodė, kad su kaltinamosioms giminystės ryšių neturinti nei su viena. Pažįstantis ir A. B., ir P., ir L.. B. pažįstantis kaip sesės gerą draugę kokius du metus, K. P. pažįstantis nuo pat mažens, nes kilę iš tų pačių kraštų ir mokęsi tose pačiose mokyklose, visą gyvenimą pažįstantis, o su L. truputį kartu dirbę. Santykiai su visom geri. N. S. G. nepažįstantis. Apie vestuves šiek tiek žinantis, jaunoji jo sesuo, kaip brolis dalyvavęs su tėvais ir su broliu. Buvo gegužės mėnuo, tuokėsi sesuo, ji buvo S. B., dabar J.. Svečiai buvo jų visa šeima ir iš K. pusės šeima ir draugai. Iš K. pusės tai jis nieko nepažinojęs, santuoka įvyko gan greitai po jų bendravimo, tai šeimos, giminės nespėjo susipažinti, vieni kitų nepažinojo. S. G. ir jos vyro nepažinojęs, juos pirmą kartą matęs vestuvių dieną. Žmonių manantis virš 20 tikrai buvo. Buvo sodyboj link Vilkaviškio, nusukant link Pilviškių. Tėvai S. N., V. P. ir brolis E. P.. Jis negėręs alkoholio. Buvęs iki 12 val., išvažiavęs dėl nuovargio, nes tą dieną buvo grįžęs iš užsienio, kadangi esantis tolimų reisų vairuotojas, buvęs po naktinio darbo. Jokių konfliktų nebuvo, muzikantas vedė programą, viskas vyko labai normaliai, kas sveikino, kas šoko, visi bendravo, nieko nebuvo, nei apsižodžiavimo, nei kažkokių konfliktinių situacijų. Kai išvažiavęs, pasakęs, kad tėvai jam paskambintų, kai reikės parvežti. Kai paskambino, buvo parytys ankstus, nes kai atvažiavau buvo prašvitę, gal kokios 6-7 val., buvo ankstyvas rytas. Pirmiausiai paskambino mama, paskui ir brolis po kokios 10 minučių paskambino. Jie nieko daugiau nepasakė, pasakė atvažiuok, parveši, ir padėjo ragelį. Brolis nieko daugiau nesakė. Apie konfliktus nesakė, iš nuotaikos supratęs, kad kažkas negerai. Gal sakė kai skambino, neatsimenantis. Pirma skambino mama. Tyrėjai sakęs teisybę. Atvažiavęs su Opeliu juodos spalvos. Atvažiuojant, užsukant link Pilviškų prie salės, kairėj pusėj prie kelio stovėjo S., nukentėjusioji, kuri buvo labai akivaizdžiai neblaivi, basa, vienplaukė, palaidais plaukais, be švarkelio, su mėlyna suknele, stabdė pakėlusi ranką mašinas link Marijampolės pusės, matęs jos veidą. Su mėlyna suknele salėj tik S. buvo, ją matęs salėje, tai žinojęs, kad S.. Nebuvo susipažinęs su ja. Sužalojimų nei ant rankų, nei ant kojų, nei ant veido nematęs kraujo. Kadangi ji stovėjo prie pat užsukimo į salę, užsukant į salę, prie medžio stovėjo šviesiai apsirengęs žmogus. Pravažiuojant nelabai pastebėjęs kas ten toks. Moteris. Buvo balta gal maikė, tokiomis baltomis iki kelių timkom. A. B. galėjo būti, nežinantis, baltai nieko nematęs apsirengusio sodyboj be sesers, jei persirengė, tai galėjo būti. N. S. kuris sutuoktinis žinojęs. Kai užsukęs į sodybos kiemą, viduryje kiemo stovėjo J. K. su S., nežinau kas draugas ar vyras. Jie tylūs buvo, nekalbėjo žiūrėjo į vieną tašką, tokios neblaivumo stadijos. Kiemas buvo visiškai tuščias, tik tie du žmonės. Įvažiavęs į kiemą, sustojęs ir išlipęs iš mašinos paklausęs, kodėl stovi moteris ant kelio ir kodėl ji stabdo mašinas. Jie nieko neatsakė, abudu tylėjo. Nei su K., nei su jos vyru nieko nekalbėjęs apie jokius konfliktus, kodėl užrašyta jo parodymuose kitaip nežinantis, tyrėjos reikia klausti. Jis paklausęs ką veikia moteris ant kelio ir kodėl stabdo mašinas griežtu tonu, tai jie abu tylėjo. S. vyras nieko nedarė. Abu jie stovėjo. Tuo metu iš salės išėjo brolis su tėvais. Triukšmo nei salėje, nei ant kiemo nebuvo, buvo visiška tyla, gal jau buvo visi sumigę. Seserį matęs. Kadangi išėjo jo tėvai, jiems sakęs sėskit į mašiną, o sesers paklausęs, kas čia atsitiko. Sesuo tylėjo, visi tylėjo, nepasakojo apie jokius konfliktus. Į salės vidų nebuvo įėjęs. Atsisveikino tėvai su K.. Muzika nebuvo įjungta, buvo visiška tyla. Kai atsisveikino tėvai, S. vyras išėjo, kur nuėjo, nematęs, paskui jį matęs ant gatvės, gal jis išėjo pas tą savo moterį. A., B. ir P. nematęs, iš fiziologijos jei prie tų medžių buvo A., tai ji galėjo būti, bet A. į salę atvažiavo visai kitaip apsirengusi, buvo apsirengusi su raudona suknele, jei ji persirengė, tai iš fiziologijos pusės galėjo būti, iš veido nematęs, pagal sudėjimą sprendžiantis. Sesuo buvo apsiverkusi, labai nuliūdusi stipriai, ką ji jau ten aiškins dėl ko, iš nuotaikos jau galėjai suprast. Kai sukęs į kairę prie sankryžos, kur sukt link Marijampolės, tai matęs S. su mėlyna suknele, prie jos buvo vyras, bet S. jau gulėjo, ir vyras ją bandė pakelti už rankų. S. buvo sulenkusi per kelius kojas ir arba praradus sąmonę, arba kažkaip, jokių ženklų, kad keltis nerodė. Ir buvo labai keistas dalykas, kaip jie atsidūrė prie sankryžos, nes manantis, nuo tos sodybos iki sankryžos kokie 200-300 metrų. A. sudėjimo moterį matęs atvažiuojant, išvažiuojant nematęs. Jis nežinantis, kas taip surašė, bet aiškiai pasakęs, kad išvažiuojant nematęs, tik atvažiuojant matęs. S. buvo prie sankryžos, bet jam išvažiuojant ir buvo kairėj kelio pusėj, bet jau link Marijampolės, gulėjo visai kitoj kelio pusėj ir prie jos vyras ar sužadėtinis ir bandė ją pakelti. Ji ant nugaros gulėjo, ten, kur yra važiuojamoji dalis ant žolės sulenktomis kojomis per kelius. Tarp jų konflikto jokio nematęs, tik matęs, jog jis ją bando pakelti. Jis pravažiavęs ir nieko daugiau nematęs, ar, kad jie muštųsi, tik stebėjęsis, kaip jie atsidūrė toj kelio pusėj ir taip toli. Su tėvu, broliu mašinoj nei su vienu nekalbėjęs. Vėliau su broliu E. P. nekalbėjęs. Iš nuogirdų žinantis, kad vaikai buvo antram aukšte, bet kad detaliai kalbėtų, tai tikrai nekalbėjęs. E. buvo 20-21 metai, jis jau buvo pilnametis. Nemėgsta tas jaunimas tokių pobūvių. Yra girdėjęs, kad ta moteris koneveikė visus toj salėj ir, kad buvo nesutramdoma, abu tėvai taip sakė. Su seseria nekalbėjęs vėliau. Apie šią situaciją nekalbėjęs nei su vienu iš šeimos, nes ir sarmata, ir gėda. Po kokio mėnesio sužinojęs iš sesers, kad nukentėjusioji buvo sužalota, ar ten galva, ar tai siuvo, buvo pas daktarus. P. prie jo nebuvo sumušta. Jis Marijampolėj gyvenantis, iš namų atvykti užtruko apie pusvalandį nuo skambučio. Protokolą pasirašęs, skaitęs, kodėl taip užrašyta nežinantis, viską pasakęs ką tyrėjai tą ir dabar. Matęs, kad iš priekio toli buvo mašina, buvo ankstus rytas, mašinų ant kelio nebuvo, bet iš priekio matęs, kad atvažiavo mašina, bet ji buvo gan toli, ji nuo Pilviškių atvažiavo, bet ji nugara į tą mašiną buvo nusisukusi. Kokia mašina negalintis pasakyti, tik šviesas matęs. Tuo metu nelijo, tik prašvitęs ankstyvas rytas gan vėsus, šviesu jau pilnai buvo, tarp 6 ir 7 val. Veidą matęs, palaidais plaukais, buvo basa, mėlyna suknele, be švarkelio, nes jos mėlyna suknelė buvo atvira. Akivaizdžiai neblaivi, nes vinguriavo. Nematęs jokių sužalojimų, nei ant rankų kraujo, taigi jos pečiai buvo atviri. Kraujas būtų matęsis visur, jei būtų kraujuotas žmogus,jis būtų iš karto nuvažiavęs į salę, sakęs, kad kraujuotas žmogus, būčiau taip nepalikęs. Atgal važiuojant, kai gulėjo ant žolės, ir kraujo nematęs, jokių sužalojimų nematęs. Nelabai ir matėsi iš mašinos jam pravažiuojant jos veidas, nes vyras už rankų paėmęs ją bandė pakelt. Kai atvažiavęs ir ją pamatęs, iki kol jam reikėjo įsukti į sodybą laiko praėjo labai nedaug, ji buvo išėjusi į kitą kelio pusę iš sodybos. To automobilio ar privažiavęs prie tos moters buvo, nematęs, neatkreipęs dėmesio. Jos draugas nuėjo ten, K. tikrai liko ant kiemo. Tas žmogus pasišalino, bet nenuėjo į salę, nes nematęs salėj. Jei tą žmogų matęs ir kieme, ir paskui išvažiuojant, tai faktas, kad jis nuėjo į kelią. Jis jų paklausęs, kodėl moteris ant kelio stabdo mašinas, jie tylėjo. Nei vienas nieko neatsakė. Kol išėjo tėvai, jis pasišalino, nes liko vienas K. kieme. Jis nematęs kur, greičiausiai nuėjo link kelio. Jis sodyboje užtrukęs kokia 15 minučių. Prie pat sodybos buvęs, po jo pasakymo sodyboj jo nebuvo. Tai kur gali sumeluot, jei jis išėjo į kelią. Jis jį išvažiuojant matęs ant kelio, tai jis išėjo ant kelio. Kaip jis nuėjo, nematęs, tik ant kelio matęs, tas žmogus matyt į kelią išėjo. Nežinantis, kaip užrašyta. Jei ant kelio nebuvo prie tos moters, tada nematęs. Tai kur tas žmogus išėjo, jei jis buvo ant kelio prie tos moters? Jis A. matęs atvažiuojant, ne jis rašęs parodymus, tyrėja rašė. Nežinantis, kodėl kitaip užrašyta, ne jis rašęs, tyrėjos reikia klausti. Kad brolis E. P. buvo antrame aukšte su kitais vaikais ir nieko nematė, patvirtinantis šiuos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tos šviesiai apsirengusios moters nematęs nei kieme, nei išvažiuojant.
Liudytojas E. P. teisiamajame posėdyje 2024 m. kovo 5 d. parodė, kad K. P. yra jo pusseserė. A. B. žinantis, kad jo sesės draugė. Sesuo S. J. A. nepažinojęs, dabar minimaliai pažįstantis. Santykiai su sese S. geri, su kaltinamosiomis A. nelabai bendraujantis, su kitom nelabai, dar su K. kartais bendraujantis. Iš kaltinamųjų niekas neprašė duoti parodymus. Gyvenantis su tėvais. Tėvai N. S. ir V. P.. Buvęs sesers vestuvėse prieš du metus. Vyko link Vilkaviškio sodyboj, tiksliau neprisiminsiantis. Atvažiavęs su R. S. ir tėvais. Svečių buvo daug, skaičiaus neįvardinsiantis, nepažinojęs visų. S. G., jos vyro nepažinojęs. Būdamas vestuvėse nežinojęs, kad tai S. G. ir jos vyras. Per vestuves tokius žmones įsiminęs, iki vestuvių jų nepažinojau. Vestuvės prasidėjo vakare ar 6, ar 7 val. Jis alkoholį vartojau labai minimaliai. Jo apsvaigimo laipsnis buvo minimalus. Buvęs ne visą laiką. Jis pačiose vestuvėse nedalyvavęs, atėjo naktis ir nuėjęs miegoti antrame aukšte. Kada nuėjęs miegoti, laiko neprisimenantis. Kas daugiau miegojo neprisimenantis. Miegamų vietų buvo daug. Nebuvo nei vieno asmens. Sūnėnas B., jis miegojo, kai jis atėjęs. Prieš tai konfliktų nesutarimų tarp svečių nebuvo, bent asmeniškai nematęs. Neatkreipęs dėmesio, bet nemanantis, kad tuo metu buvo persigėrusių asmenų. Kur tuo metu buvo nukentėjusios S. vyras, nežinantis, ar jis miegojo, nežinantis, nepasakysiąs. Galėjo taip būti, kad jis kambaryje miegojo, bet jis dabar negali patikslinti. Viskas buvo gerai, bet pabudęs nuo triukšmo apačioje. Galėjo būti antra valanda, jei ketvirta valanda būtų buvusi, tai jau švisti būtų pradėję. Kad 2 val. spėjimo būdu sakantis. Išgirdus triukšmą iš karto buvo baimė eit į apačią, bet paskui vis tiek nusileidęs ir pamatęs visus tuos nesutarimus. Girdėjęs labai didelį triukšmą, žodžiavimąsi moterų, bet tiksliai neįvardinsiąs, kas žodžiavosi. Paskui nelabai atsimenantis, kas vyko pačioj salėj. Prisimenatis, kad salėje buvo sesuo, K.. Su S. vyru nekalbėjęs. Besikraunant daiktus, jam S. vyras sudavė per veidą, nes nusileidęs į apačią, paskui lipęs į viršų ir kiek prisimenantis buvo nukentėjusioji S., tai ji lipo iš viršaus į apačią, ji žodžiavosi ant jo sesers ir K., jis lyg prasilenkdamas su ja, kažką žodžiais pamurmėjęs. Ėjęs į kambarį dėtis daiktus, tas vyras prabudo ir šoko tiesiai į jį, kirto jam per veidą. Ar buvo už ką neprisimenantis, kažką paburbėjęs, praeidamas pro jo žmoną. Jis kažką jam sakė prieš kirtimą, kad jis sakęs ant jos „kalė“ taip tiesiai nesakęs. Pareiškimo nerašęs. Atgal jam nesudavęs. Nulipęs žemyn, užsidėjęs striukę, išėjęs į lauką ir visas veiksmas jau vyko lauke. Jo pusseserei kirto tas vyras. Paskui su tėvais kalbėjęs, kad reikia važiuoti iš čia, ir skambinęs broliui, ir brolis atvažiavo. S. vyras kai sudavė, nulipo į apačią. Jis iš karto nelipęs paskui jį, tai negalintis paliudyti, kas vyko apačioj nematęs, tik paskui į lauką išėjęs. Triukšmas buvo girdėti, dūžius, pliaukštelėjimus girdėjęs, kaip jos vyras šaukė S., bet dabar tiksliai neatsimenantis. O B. ar šaukė, neatsimenantis. Jos balsą girdėjęs būdamas antrame aukšte. Jis paskui nulipęs apsivilkti striukę ir išėjęs į lauką. Į salę nebuvo nuėjęs. Iš koridoriaus buvo matyti salė. Salėje lyg ir matęs kažką, bet neprisiminsiantis. Matęs ant žemės išmėtytas gėles, vazas, buvo prilieta vandens, tai matęs, tvirtinantis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tėvai buvo lauke, rūkė prie įėjimo. Terasa prie salės buvo, prie įėjimo netoli. Buvo daugiau žmonių, jis, tėvai, išėjo K., nukentėjusioji S., jos vyras ir jo paties sesė. Jis pasakęs tėvams, kad reikia važiuoti iš čia ir nesivelti į tai, jie sutiko, buvo jau kažkur po 3 val. Visas įvykis truko gal valanda-valanda su puse. Jis su tėvais stovėjęs lauke, išėjo jo pusseserė K., sesuo J., nukentėjusioji S. ir jos vyras. Jie pradėjo žodžiuotis, jei gerai prisimenantis, K. su nukentėjusia S.. Kuri pradėjo, jis neatskyręs, esmės negalintis patikslinti, kokius žodžius sakė, neatsimenantis. Išėjo vyras, jis matyt nesuprato ir kirto jo pusseserei K., kuri nukrito. Tas vyras lyg koja jai prie krūtinės buvo prispaudęs. Apšvietimas buvo labai minimalus. Kad kirto K. matęs. Jis nežinojęs ką daryti, bijojęs kištis, nes bijojęs pats būti sumuštas. Kišosi jo sesuo, ji klausė ką tu darai ir paskui neprisimenantis kas įvyko. Ji kažką lyg ir darė su rankom, bet aš nepatikslinsiąs. Ji jį pastūmė ir klausė ką tu darai, taip elgtis negalima. Kur B. buvo tuo metu, nežinantis. Tvirtinantis, kad ji pastūmė jį, smūgių nebandė suduoti, į tai vyras neatsikirto. Ar tuo metu tas vyras su žmona S. kalbėjo, neprisimenantis, ar konfliktavo, neprisimenantis. Ikiteisminio tyrimo metu nemelavęs. Žinantiss atsakomybę už melagingus parodymus. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus, - tvirtinantis, kad taip sakęs ikiteisminio tyrimo metu, dabar nesakęs, nes neprisimenantis. Jis nesekęs jų. Nukentėjusioji nubėgo, dar brolis nebuvo atvažiavęs. Nuo terasos kažkur toliau nuėjęs nebuvo. Paskui nukentėjusios vyrą kad kas nueitų, bijantis sumeluoti, bet atrodo, kad A. matęs. Kur jie nubėgo nematęs, nematęs, kad pavytų. Kai nubėgo A., paskui brolis atvažiavo. J. tuo metu buvo ir sesuo buvo. Nukentėjusios vyrui J. kažką sakė, kreipėsi į jį R. kur tu eini, ar kažkaip panašiai. B ar ką sakė, nežinantis. Kad ją kas sulaikyti bandytų, nematęs. Brolis atvyko po A. išbėgimo. Jam atrodo ji išbėgo paskui vyriškį kelių minučių bėgyje, kiek vyriškis jau buvo nubėgęs metrų, nepatikslins. Brolis atvažiavo su O. I. mašina. Su juo pokalbio nebuvo. Jis priėjęs prie jo, jo tėvai, S. ir K.. Jis sakė lipti į mašiną ir jie įsėdę. S. buvo apsiverkusi, negirdėjęs ką jie kalbėjo. Brolis išlipęs pasakė, ką ten moteris, ar žmogus veikia prie kelio. Ir sakė ar normalu grioviais vartytis, bet dar sakė ką veikia moteris, ar žmogus prie kelio. Nesiaiškinę, ką jis ten matė, nelabai gilinęsis. Tėčiui pasakęs, kas vyko tarp jo ir nukentėjusios vyro. Tėčiui paėmė įtūžis, sako kaip tu mano vaikui kirsti galėjai ir pradėjo eit link sodybos, bet spėjęs jį sulaikyt ir atgal į mašiną nuvest. Jo sesuo su motina nekonfliktavo vestuvių metu, bent asmeniškai nematęs. Susėdę, brolis vairuotojo vietoje, tėtis priekyje keleivio sėdynėj, mama už brolio gale, jis pats už tėtės keleivio sėdynėj. Per langus matomumas buvo minimalus, nes langai buvo užtamsinti. Lyg prisimenantis, kad kažką matęs - žmones kairėj kelio pusėj. Bijantis sumeluot, nežinantis. Nukentėjusios su jos vyru išvažiuodamas nematęs, nes kiek supratęs jie buvo kairėj kelio pusėj. Daugiau nieko nematęs. B. ar išvažiuojant matęs, neatsimenantis. Jo niekas neprašė pakeisti parodymų. Sakęs tai, tai taip matęs B., ji ėjo link to miškelio iš sodybos. Taip buvo, bet jis tiksliai negalintis pasakyti. Nežinantis, ar brolis matė A. B., tikriausiai matė. Tėvai lyg nematė. Tėtis su S. nukentėjusia nekonfliktavo. Kai išvažiavę buvo paryčiai, pradėję švisti, ne visiškai šviesu, oro sąlygos buvo geros. Kalbos, kad S. buvo sumušta nebuvo. Sužinojęs po kelių dienų iš savo sesers, kas ją sumušė nesakė. Taip sakė, kad jos vyras sumušė, nelabai atsimenantis. Kaip nukentėjusioji S. elgėsi iki jam nueinant miegoti, nežinantis, nelabai arti jos sėdėjęs, jie iš pradžių su savo vyru buvo labai tylūs, kaip paskui elgėsi negalintis patikslinti. Kodėl ji išbėgo link kelio, jam nežinoma. Jis taip manęs, kad ji išbėgo, kad išsigando savo vyro. Nežinantis, kad S. būtų sumušę A., B. ir P.. Jis skambinęs broliui, kad atvažiuotų. Telefonu jis tuo pačiu naudojasi Nr. (duomenys neskelbtini). Mama jam atrodo neskambino, tiksliai negalintis nurodyti. Nuo skambučio iki atvyko brolis į kiemą užtruko 25-30 minučių. Jis tą laiką buvęs lauke, su tėvais kalbėęs, paskui broliui paskambinęs, visas tas reikalas įvyko, t. y. matęs kai tas vyras pusseserei sudavė. Brolis kai atvažiavo iki susėdę ir išvažiavę praėjo 10-15 min. Viskas greitai vyko, atvažiavo brolis, jis pasakė, kad ar gražu, kad žmogus griovy gali vartytis ir ką ten veikia tas žmogus, tada sako sėskit į mašiną. Jie susėdęs, tada tėtė sužinojo, kad tas vyras jam sudavė, jis norėjo nueiti atgal į sodybą, jis jį spėjęs sulaikyt išlipęs iš mašinos. Įlipę į mašiną, dar brolis su S. pakalbėjo atrodo su K.. Viskas truko 15 minučių, bijantis sumeluot. Iš kiemo pagrindinis kelias jam atrodo matosi. Kai buvęs kieme, kad pagrindiniu keliu pravažiuotų automobiliai, nematęs. Nelabai dėmesį atkreipęs ir neprisimenantis. Girdisi garsas, jei pravažiuotų automobiliai. Nebuvo požymių, kad pagrindiniu keliu pravažiuotų automobilių. Jis nemeluojantis, neturi tikslo meluoti. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu tikslesni, nes daug laiko praėję. Jis nežiūrėjęs, kas pirmam aukšte vyksta. S. buvo sutikęs kai iš apačios lipęs į viršų. Jis prisimenantis, kad iš pirmo aukšto, kaip jis ten atsiradęs, kitų aplinkybių negalintis paaiškinti, nes neprisimenantis. Ikiteisminio tyrimo metu nemelavęs, kad ją sutikęs tikrai, buvo nulipęs, bet labai trumpam. N. S. į lauką išėjo be kažkieno pagalbos, kiek žinantis ji pati išėjo. Kad ją kas išvedė ir pasodino prie stalo nematęs. Suoliukas buvo terasoj dešinėj pusėj, ten yra du suoliukai. Ar buvo ant suoliukų kas nors, neprisimenantis. P. ir kiti buvo toliau ant pievos, gal 2-3 metrų atstumu. Kur suoliukai, jam atrodo, nebuvo apšvietimo. Apšvietimas buvo tik prie durų, o pačioj terasoj neprisimenantis. Suoliukai nebuvo apšviesti, suoliukus matęs. Prie suoliukų nieko nebuvo. Sakęs broliui, kad buvęs antrame aukšte ir nieko nematęs. Taip broliui sakęs, nes jam tiesiog pačiam šokas buvo. Jis matęs, tačiau nenorėjęs apie tai tiesiog pradėti diskusijos, dėl to kas įvyko ir panašiai, nenorintis to dalyko tiesiog prisimint. Broliui sakęs, kad nieko nematęs, nenorėjęs veltis į visokias diskusijas. Jis nurodęs, kiek prisimenantis kaip viskas prieš tai vyko. Jis neprisimenantis, jam meluoti nėra tikslo. Prisimenantis, kad G. išbėgo į gatvę, bet kada išbėgo dabar negalitis patikslinti. Jis neatsisakantis visų parodymų. Jis melagingai parodymų neteikęs, jis labiau neatsimenantis tos tvarkos, kaip jie išbėgo. Jis matęs tik kaip jo pusseserei sudavė. Po to kai jam S. vyras sudavė, nusileidęs į apačią ir išėjęs į lauką. Jis nemeluojantis, tiesiog neprisimenantis. Jis nieko nemeluojantis, labiau neatsimenantis tų įvykių kas buvo. Aiškinu, nes kai kurie parodymai sutampa, astovas teigia, kad nesutampa, jis tikrai neturintis tikslo meluoti. Kad nukentėjusiąją išvedė neprisimenantis, gali būti kad ją išvedė, bet neprisimenantis. Kad vėliau vyko muštynės ne tik tarp G. ir P., bet ir tarp kitų asmenų, negalintis pasakyti, galėjo būti, nes visi buvo lauke išėję. Jis nežinantis tarp ko muštynės galėjo kilti, bet kad galėjo kilti kivirčas tai taip. Jis tik prisimenantis, kad pusseserei kirto. Kad prieš tai pusseserė kam kirstų, neprisimenantis, taip nebuvo. Negirdėjęs, kad B. sakytų einu parsivesti tą debilę. Kad B. išėjo matęs, tuo metu J. buvo kieme. Nežinantis, ar jis klausė B. kur tu eini. Kad jo parodymai nesutampa su brolio parodymais, manantis, kad R. teisingi labiau parodymai, nes negalintis išvardinti visos sekos, bet prisimenantis, kad jie išėjo, bet dabar sekos iki šiol neprisimenantis, kaip kada. Išėjo nukentėjusioji S., paskui A. ir tas vyras. Turintis minty, kad neprisimenantis kaip nukentėjusiąją išvedė. Ar ją išvedė, neprisimenantis, tik atsimenantis, kad ji buvo lauke, bet kaip ji atsirado, nežinantis. Kai A. B. išėjo, jis buvęs kieme. Kieme būdamas sulaukęs brolio, lauke laukę jo. Kad būtų sužalojimai su krauju, matęs pusseserę savo, buvo prakirsta nosis, kai vyras jai sudavė. Daugiau kraujuotų asmenų, nematęs.
Liudytojas V. P. teisiamajame posėdyje 2024 m. kovo 22 d. parodė, kad K. P. jo pusbrolio dukra. B. iš matymo žinantis ir A. irgi tik iš matymo. Jos S. draugės kiek žinantis. S. jo netikra dukra, ji žmonos dukra. Dabar S. pavardė J.. R. G. nepažįstantis. V. J. žento tėvas, pažįstantis jį, K. J. jo žentas. Kas yra L. nežinantis, nepažįstantis jų. E. P. jo sūnus. N. S. - žmona. R. S. jo sūnus. D. S. nepažįstantis. S. G. nepažįstantis. S. J. vestuvėse buvęs. Kada jos vyko, datos nepamenantis, galėjo būti prieš du metus, bet datos nepamenantis. Vestuvės įvyko. Kažkas jose susimušė kiek girdėjęs ir daugiau nelabai atsimenantis. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu jau nelabai gerai atsiminęs viską. Į vestuves atvykęs su R., E. ir žmona. Visi kas atvykę buvę veltuvėse. R. paskui išvažiavo, nes jis negėrė ir parvežė juos. Iki kelintos valandos buvo negalintis pasakyti, kai išvažiavę buvo tamsu. Nakvoti nelikęs. Alkoholį vartojęs vestuvėse, pavartojęs normaliai, buvo stipriai išgėręs. Paskui įsėdęs į mašiną ir išvažiavęs, lūžęs mašinoje, prieš tai nelūžęs. Jį išvežė R.. Pamenantis, kad kipišas buvo, bet jis prie stalo daugiau sėdėjau, su žento tėvu gėrę. Jį parvežė R. S., žmona jį iškvietė. Kai iškvietė parvežti, buvę dar viduje. Jie išėję į lauką ir atvažiavo mašina. Lauke buvo daug žmonių, jis išėjęs su žmona ir vaiku. Kai išėjęs važiuoti namo, lauke konfliktų nebuvo kiek pastebėjęs. Kai įsėdęs į mašiną atsijungęs. Per vestuves daugiausiai laiko buvęs salėje, prie stalo gėręs. Rūkyti buvo išėjęs 2 kartus su žmona. Jis nelabai rūkantis šventėse. Salėje konfliktų nebuvo, tik viena moteris padauginusi keikė, aplinkines moteris keikė. K. J., kai keikėsi ta moteris, sėdėjo ir liepė jai sėdėti ramiai, nesikabinėti. Ta moteris, kuri keikė, kažkokia blondinė, nežinantis jos vardo. Man ir dabar nežinoma kas ta moteris. S. G. jam nežinoma. Tos moters šviesūs ilgi plaukai, tik tiek pamenantis. Tai moteriai ar kažkas atsitiko nežinantis. Jie kai išėję, išvažinėję, jos nematęs. K. ir dar dvi draugės sėdėjo prie stalo, dar išgėrę ant kelio ir išvažiavę. Antrą dieną jis nebuvęs šventėje, nes išvažiavęs. Niekas nieko jam nepasakojo, tik paskui išgirdęs, kad buvo kažkas sumuštas. Pamenantis, kad K. nosį buvo prasiskėlus, ji kruvinu veidu buvo. Kaltinamosios, kad su ta moterimi bendrautų, konfliktuotų nematęs. P. pamenantis kruvinu veidu, galvojęs, kad iš nosies kraujas bėgo, bet tiksliai kas nutiko nesidomėjęs. Čia kai parūkyti išėjęs pamatęs, valandų nesekęs. Lauke, kai pamatęs kruviną P., dar buvo vyrų, rūkė. S. J. su vyru tuo metu buvo už stalo. Tos moters, kuri keikėsi, vyro nepamenantis. Vestuvių metu, kuris jos vyras, neįsidėmėjęs. Kas sužalojo P. nežinantis. Lauke ginčų nebuvo, tik prie stalo ta moteris keikėsi. Dabar nepamenantis, ar buvo lauke ginčų. L. B. su A. nematęs, jie išėję parūkyti, o jos liko prie stalo. Jis pats į konfliktus nesivėlęs. Kai išvažiavęs liko už stalo sėdėti pusbrolio mergaitė, jos dvi draugės, daugiau nepamenantis, bet liko nemažai svečių. Iš kiemo ar buvo vaikščiojama kažkur nežinantis. R. sakė, kad pakelėje girti, kai namo važiavę. Nematęs nieko, nes tamsinti langai ir nieko neužsekęs. R. kai apšvietė nematęs, ar moteris ar vyras ten, nesupratęs. Nelabai atsimenantis jau įvykį, daug laiko jau praėjo. Kai grįžęs sėdėjęs mašinos gale už keleivio. Kitą dieną jam niekas neskambino. Paskui sužinojęs, kad moteris šviesiais plaukais sumušta, bet jau išvažiavęs buvo. Sužinojęs iš žmonos. Jam ir S. J. skambino. Jis svečių girtumo nenustatinėjęs. Ta moteris visas moteris keikė. Moterys į tai nekreipė dėmesio, davė kelią jai. Kitų blaivumo apibūdinti negalintis. Negalintis atsakyti ar visi gėrė. Kaip ta moteris, kuri visus keikė, išėjo į lauką negalintis pasakyti, nematęs. Kai pamatęs kruviną P. prieš tai lauke buvo daug žmonių. Jis kai išėjęs į lauką, nieko nevyko, visi stovėjo ir rūkė. Kas vyko lauke, kol buvęs salėje, negirdėjęs. Kai aš išėjęs į lauką, ta moteris, kuri visus keikė, jam atrodo liko už stalo. Tvirtinantis, kad ta moteris liko už stalo, kai jis išėjęs į lauką ir pamatęs kruviną P.. Nematęs, kad išvestų kas tą moterį iš salės, gal jau išvažiavę buvę tuo metu. Nematęs, kad muzikantas ką nors išvestų iš salės. Konflikto požymių, dužusių indų, salėje nebuvo. Jis nebandęs suduoti nukentėjusiai, prie jos nebuvo priėjęs. Neigiantis šį faktą, kad norėjęs jai suduoti. E. įvykių metu kur buvo nežinantis, jo nekontroliavęs. Jis sėdėjo, truputi išgėrė ir kur po to dingo nežinantis. Jis automobilyje vežamas namo užmigęs. Atsibudęs, kai parvežė namo. E. iš kur atsirado, prieš išvažiavimą namo, nežinantis. Kai R. pasakė, kad ten kažkas pakelėje, pakėlęs galvą, pažiūrėjęs ir nelabai supratęs ką matantis. Niekas neprašė kažką sakyti. Vadovaukitės pirminiais jo parodymais, nes tada prisiminęs, o dabar sunkiai pamenantis. Buvo nukritęs po to laiko, bet stipriai galvos nesusimušęs. Tvirtinantis pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas K. J. teisiamajame posėdyje 2024 m. kovo 22 d. parodė, kad giminystės ryšių su kaltinamosiomis neturintis. P. B., ji žmonos draugė. Dažnai su ja nebendraujantis, žmona daugiau bendrauja. P. žmonos giminaitė ir su ja dažnai nebendraujantis, žmona daugiau bendrauja. Su A. ta pati situacija. Po vestuvių nesusipykę su jomis. N. S. G. pažįstantis, bendravę anksčiau ir šeimomis, ir asmeniškai. Prieš tai buvo geri santykiai, o dabar nebendraujantys. Jos vyrą taip pat pažįstantis, dabar irgi nebendraujantis. Po vestuvių nebebendraujantys. G. buvo jo draugai iki vestuvių. V. J. jo tėvas, M. L. jo paties sesuo, o V. L. švogeris. V. P. jo žmonos patėvis, jų santykiai geri. E. P. žmonos brolis, N. S. uošvė, R. S. jo švogeris. D. S. muzikantas, jokių asmeninių santykių su juo nėra. Vestuvės buvo sugadintos. Vestuvės buvo prieš 2 metus sodyboje „Po uosiu“. Visi išvardinti asmenys dalyvavo jose. Kada prasidėjo vestuvės tiksliai nepamenantis. G. buvo svečiai iš jo pusės. Iš jo pusės vestuvėse dalyvavo tik G. ir tėvai bei sesuo su vyru. Alkoholio vartojęs labai nedaug tą vakarą. Šventė prasidėjo gal kokią 17-18 val., nesekęs laiko. Daugmaž visi svečiai vartojo alkoholį. Jis nepasigėręs. S. G. buvo girta. R. buvo girtas miegoti nuėjęs. Buvo vestuvėse konfliktų. Nuo pat pradžių jis pats nebuvęs, buvęs rūkomajame, bet kai parėjęs G. draskėsi prie stalo, vartojo necenzūrinius žodžius prieš visus praktiškai. Ji buvo girta ir neadekvati. Jis su žmona bandę dar ją kalbinti, klausti kas negerai, bet ji elgėsi neadekvačiai. Ji buvo girta ir rėkę savo. Jos vyras jau buvo nuėjęs miegoti. Po pokalbio, matęs, kad nieko nesigaus ir S. G. išprašęs lauk. Su muzikanto pagalba išvedęs ją lauk, kelintą valandą tai galėjo būti nepamenantis. Ji buvo paprašyta išeiti, nes su ja nebuvo įmanoma susikalbėti. Jis atėjęs prie durų, atidaręs duris ir liepęs išeiti. Niekas nevedė už rankų jos, pati išėjo. Niekas jos nelietė. Ėję D., jis pats ir ji. Fizinių konfliktų prieš tai nebuvo. Ji visą kelią kol ėjo vartojo daug necenzūrinių žodžių, kad jie čia patys blogiausi. Tuo metu jos vyro nebuvo, jis miegojo antrame aukšte. Ji išėjo į lauką, jis išėjęs paskui. G. atsisėdo ant suolo, išėjo daugiau svečių, ir pradėjo visi žodžiuotis. Po to susižodžiavimo išlėkė jos vyras. Buvo susižodžiavime kaltinamosios, visos trys žodžiais koliojosi su G.. Ginčo esmės niekas nesuprato. K. praktiškai negėrus buvo, A. nežinantis kiek buvo išgėrusi, J. buvo išgėrusi, bet normos ribose. Tą konfliktą lauke matęs. Jo žmona kur buvo tuo metu nepamenantis, uošvis ir jo tėvas kur buvo irgi nepamenantis. Merginos ginčijosi, išėjo G. ir nežinanti kodėl kirto P. Jis tiksliai nematęs kas įvyko, tik matęs, kad K. kruvina guli, koja uždėta ant kaklo. Sakęs G. ką čia darai, jis patraukė koją, pradėję kalbėtis, ir su G. kol kalbėjome S. G. išbėgo į kelią. P. R., kad per jo žmoną viskas vakaras sugadintas, sakęs R. eiti pasiimti žmoną ir jis nuėjo į kelią. K. vedę apsiprausti, nes ji visa kruvina buvo. A. visada buvo rūkomajame. A. buvo nuėjusi prie kelio ir šaukė kur bėgi, bet niekas neatsiliepė ir ji parėjo į kiemą. Tiek S. G., tiek G. nuėjo į kelią. Iš sodybos kelio nesimato, kur tiksliai jie nuėjo nematęs. A. buvo nuėjus iki kelio ir grįžo. G. pirmas nuėjo ir A. nuėjo link kelio paskui G.. A. pašaukė ir grįžo. Kai grįžo A., visi ėję į vidų. Po 20 minučių grįžo G. ir pareiškė ką jie padarę. G. jo akyse į kelią išbėgo nesumušta. Kai grįžo G., jis buvo vienas, o jie buvę lauke rūkomajame. G. sėdėjo mašinoje, niekas nematę kaip ji įsėdo į mašiną. Visi ėję prie mašinos, G. sėdėjo joje kruvina. G. išėjo į kelią sveika, o grįžo sumušta. P. kai išvažiavo, G. kaip tik buvo išėję. V. P. buvo normaliai išgėręs, manantis jis suprato kas vyksta. Nežinantis kas sumušė nukentėjusiąją. Kai nukentėjusioji sėdėjo mašinoje, kur buvo A. nežinantis. P. dėl ko G. sumušė nežinantis, klausęs jo, bet jis neatsakė. Po to G. išvažiavo, jie nekvietę policijos ir greitosios. P. apsiprausę ir viskas, jai buvo prakirsta lūpa. Po to su nukentėjusia ir jos vyru nebendravęs. Kelintą valandą G. nuėjo miegoti nežinantis, nežinantis, kodėl jis nuėjo miegoti. Nukentėjusioji svirduliavo, kai ėjo iš salės. Nukentėjusios suklupusios, kai lydėjęs iš salės, nematęs, tuo įsitikinęs 100 procentų. Alaus buvo prilieta salėje ant grindų. Jis tikrai G. nekėlęs, nežinantis, kodėl ikiteisminio tyrimo metu taip parašyta, kad kėlęs. Jis atėjęs iš rūkomojo, išgirdęs žodinį konfliktą ir pagrinde S. G. visus kaltino. Ją su žmona kalbinę, kas jai negerai, o ji savo rėkė, nesiklausė jų. G. pati į lauką išėjo. Ėjęs jis, G. ir muzikantas. Nežinantis, kodėl G. tuo metu miegojo. Iki išeidama ant kelio G. sėdėjo lauke, vaidijosi žodžiais ir per tą laiką G. P. nukirto. Vaidijimosi metu kur kas buvo tiksliai nepamenantus, žinantis, kad P. stovėjo šone jo, nuo nukentėjusios gal 10-15 metrų. Jis tuo metu tik išgirdęs smūgį, atsisukęs ir pamatęs P. nukirstą, G. koja buvo ant jos galvos. Tuo metu atsistojo G. ir išbėgo į kelią. G. nubėgo į kelią ir pasuko link kairės, o toliau kelio nematyti. Užtruko gal 20-30 minučių, kol G. buvo ant kelio iki grįžo į mašiną. Per tą laiką atvažiavo R., išvežė svečius, rūkę ir tik jiems įėjus, į salę įėjo G. ir ėję žiūrėti S. G.. Nežinantis kodėl ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nepasakęs, kad buvo R. ir matė kažką ant kelio. Policijos nekvietę. Policijos nematęs, miegojęs tuo metu, nes miego norėjęs. Kai atvyko pareigūnai, jo niekas nepažadino, nepakvietė. Kokie G. daiktai buvo likę nežinantis. Jis su žmona susikonfliktavę už G., nes G. jo draugai. Svečiams išvykus grindys buvo nešvarios. Kažkas buvo padaužyta jų konflikto metu, čia jų šeimyninis reikalas buvo. Jis su žmona padaužę, nes susipykę dėl G., nes visą vakarą G. sugadino. Kaltinamosios nieko negadino. S. G. su vyru buvo atvykusi, jos vyras buvo jo draugas. Kaltinamosios nežinantis su kuo atvažiavo, jos dalyvavo šventėje su jais. Jis pasakęs ką žinantis, pasakęs tiesą. Pareigūnei, kai apklausinėjo, pasakęs tiesą, jokių aplinkybių nenuslėpęs. B., kai nuėjo paskui nukentėjusią, visada buvo jo akiratyje. B. nuėjo iki kelio ir parėjo, ten gali būti 50-70 metrų, gal nei tiek nėra. Ji visada ėjo žingsniu į abi puses. Ji visada buvo jo akiratyje. Nematęs, kad A. muštų, kol ją matęs niekas nieko nemušė. Su nukentėjusia ant kelio jos nebuvo susitikę, nes G. nesimatė. Žmona apie jų konfliktą nepasakojo, nes jie neturi pasakoti apie savo konfliktus. Kai parvedė G. žmoną, jie buvę salėje ar prie salės. Niekas nematė kaip S. G. įsodino į mašiną. G. atėjo, pasakė pažiūrėkit ką padarėte ir visi ėję pažiūrėti. Šitiek laiko praėjo, tiksliai nepasakysičs kas po ko buvo. Žmona šaukė ant G.. Žmona nelupo mašinos durelių, nežinantis, kas ten prirašyta. Žmona kaip tik rėkė už S. ant G., G. tylėjo. Jo žmona nelupo mašinos durų, tik norėjo G. pamatyti, žmona pralysti bandė pamačiusi kruviną G.. D. S. muzikantas. Nebuvęs tuomet, kai salėje merginos konfliktavo. Nebuvo taip, kad laikytų merginas, kol G. ėjo iš salės, nes jos ketino ją mušti, jis to nepamenantis. Jis buvęs ne toks girtas, viską pamenantis. Jis su S. nelaikę moterų, kurios vijosi G.. L. ir A. nesivijo G.. S. G. nebuvo parkritusi, kai išeidinėjo iš salės. Nebuvo tokio įvykio, kad G. gulėtų nejudėdama. Nukentėjusioji nebuvo nukritusi. Kaltinamųjų lauk nevijęs. Nukentėjusią į lauką lydėjęs, bet jos nekėlęs nuo žemės. S. kodėl meluoja nežinantis, galintis spėti, kad jis buvo girtas. Salėje grindys keramikinės plytelės. Nežinantis, kur G. kelius susižalojo. Nukentėjusioji į gatvę išbėgo sveika, girta ir svirduliuodama. G. nukentėjusią parvedė. Nežinantis, kas ant kelio vyko, gal ją mašina nukirto. R. S. jo švogeris, jis buvo blaivas tą naktį. P. G. į kelią išbėgo jos vyras, po to A. nuėjo iki kelio. A. nuėjo ir grįžo, o G. liko, nusuko ta pačia kryptimi kaip G.. S. atvyko po kokių 5 minučių po to kai R. grįžo. R. kai atvažiavo A. jau buvo parėjusi, kieme. Eiliškumas tas ir buvo, kad G. išėjo paskui G., A. parėjo, R. susisodino svečius į mašiną ir išvyko. Jis laikosi savo parodymų. Jis pasakęs ką matęs, kaip buvo. Jis nebuvo toks prigėręs, kad neprisimintų, galintis ant laiko minutinėmis paklysti. Kai nukentėjusioji buvo lauke, jos visos, B., P., A., sėdėjo prie vieno stalo. Visi išėjo į lauką, atsisėdo ir jos ėmė konfliktuoti žodžiais. Prie įėjimo į salę yra stalas. Kur kuri sėdėjo tikslai nepasakysiąs, bet visos prie vieno stalo buvo. Stalas panašaus dydžio prie kurio sėdite jūs. Galima pasiekti per stalą kitą sėdintį asmenį rankomis. Jos ginčijosi, buvo už plaukų sugriebę vieną kitą, kuri kuriai buvo sugriebusi už plaukų nežinantis. Ten daugiau buvo triukšmo nei fizinio kontakto. Nežinantis tiksliai, negalintis, teigti ar buvo fizinis kontaktas. Greičiau nukentėjusioji buvo sugriebusi už plaukų, nes ji buvo neadekvati. Tikrai nematęs, kuri kurią sugriebė. Buvęs už 3-4 metrų nuo konflikto, nežiūrėjau kas kur vyksta. Nežinantis, kas ką sugriebė už plaukų. Nežinantis, ar vienas sugriebimas buvo. Smūgių prie to stalo nebuvo ir ne prie stalo nebuvo. Sudavimų buvo, kai G. sudavė P. Smūgių nebuvo, o sugriebimas už plaukų buvo moteriškas pešiojimasis. Nepamenantis, kaip buvo apsirengusi A., nežinantis, ar ji keitė rūbus, ar jos rūbai buvo sugadinti. Kai pareidinėjo nuo kelio ant nukentėjusios kraujo nematęs. Kai pasakęs G., kad per jo žmoną sugadinta šventė, jis pasakė, kad dabar tai sūchai bus ir nuėjo paskui ją, tvirtinantis tai. G. pasakė tokius žodžius ir nuėjo. G. šventės metu ar konfliktavo bent jis nepastabėjęs. Tą pasakymą, kad jai sūchai bus, nežinantis ar girdėjo S.. Jis su G. kalbėję dviese, o ar kas girdėjo iš šono nežinantis. R. S. ar tą G. pasakymą girdėjo nežinantis. Jei žmogus negirdėjo, ką jis gali sakyti. Jis su G. kai kalbėję atvažinėjo R., jo tuo metu nebuvo.
Liudytojas V. J. teisiamajame posėdyje 2024 m. kovo 22 d. parodė, kad su kaltinamosiomis giminystės ryšių nėra. Kaltinamąsias iš matymo pažįstantis, matęs pas sūnų atvažiuojančias. Su jomis jokių problemų neturiintis, nesusipykę. S. G. matęs du kartus gyvenime, baliuje antrą kartą matęs. Jos vyrą pirmą kartą matęs šventėje. Nesusipykę su G.. S. J. jo marti, K. J. - sūnus. M. ir V. L. yra dukra su žentu. V. ir E. P. nežinantis. N. S. svočia. R. S. iš matymo pažįstantis, bet nebendraujantis. D. S. pirmą kartą matęs. Dalyvavęs sūnaus vestuvėse, jos buvo seniai. Šventė vyko sodyboje. Šventė galėjo būti prieš 2 metus. Vestuvėse vartojęs alkoholį. Nepamenantis kaip parvežė, jau po 24 val., tiksliai nežinantis valandos. Kai išvažiavęs, sūnus dar liko šventėje. Jis išvažiavęs su žentu ir dukra. Nukentėjusią pamenantis. Jis matęs tik vieną įvykį. Buvo bjaurus oras, lijo, didelis vėjas kai išėjęs parūkyti. Išėjęs vienas parūkyti, o paskui atėjo A. ir dar viena. Po to išėjo S. G. vyras. Su tomis merginomis pasišnekėjo G.. Nežinantis, ar jo žmona pati atėjo, ar jis pasikvietė, bet lauke G. vožė į sprandą savo žmonai. Trenkė į pakaušį, dar lindęs į tarpą, kad nesusimuštų. Nežinantis dėl ko vožė. Jis buvęs vienas lauke ir vienas į tarpą įlindęs. A. ir dar viena turėjo matyti, gal J. ta kita mergina. Jos kažką sušnekėjo su G., nežinantis ką aiškinosi. G. sudavė žmonai. Tvirtinantis, kad G. sudavė žmonai, yra įsitikinęs. Apklausos neskaitęs, bet pasirašęs. Konfliktų jis su niekuo neturėjęs. Viduje buvęs šventės metu. Nepamenantis grindų dangos salėje. Grįžęs namo su L.. Jis rytojaus dieną nedalyvavęs šventėje, o pletkų lygyje žinantis apie G. sumušimus. Jis manantis, kad G. sumušė žmoną, jei parodė tokį agresyvumą. Gyvenantis atskirai nuo sūnaus ir dukros. Su sūnumi bendraujantis, kai jis grįžta iš užsienio, o dukra užsuka kartais. L. gyvena (duomenys neskelbtini). Jis gyvenantis viename name su sūnumi, bet atskiri butai. Susitinkantis, kai jis grįžta iš užsienio. G. vožė delnu į pakaušį iš viršaus žmonai. Nukentėjusioji nespėjo sureaguoti į smūgį. Nukentėjusioji po smūgio palinko ir viskas. B. turėjo matyti kai vožė į sprandą žmonai G.. Prie jo nukentėjusioji į sieną neatsimušė, bet viskas buvo prie sienos. Įvykio metu buvo tamsu, labai anksti temo. Valandos negalintis pasakyti. Jis išvykęs apie 24 val. Nežinantis, kaip skaityti tą sudavimą į pakaušį. Buvo sprando ir rankos kontaktas.
Liudytoja M. L. teisiamajame posėdyje 2024 m. balandžio 9 d. parodė, kad vestuvėse buvo incidentas. A. mažai pažįstanti, daugiau iš matymo. K. J. yra brolis. Lauke susitikdavę, viename kieme gyvenę su broliu. Nesantys nei susipykę, nei labai susidraugavę. P. iš matymo pažįstanti, pas brolį lankydavosi. A. irgi pas brolį lankydavosi. Kai brolis susipažino su dabartine žmona, tai jos atvažiuodavo pas brolį. Nebendraujantys, nesusipykę, išsikėlę iš ten. Brolio vestuvės buvo. V. L. jos sutuoktinis, V. J. tėvas, jos dukros buvo 18 m., 8 m., 6 m., tuo metu buvo jaunesnės. Vestuvės vyko Gižų seniūnijoje, sodyboje „ Po uosiu“. (duomenys neskelbtini) Svečių kiek buvo neskaičiavusi, gal virš 20. S. G. pažinojusi, R., jos sutuoktinį ir pažinojusi. Jie su broliu draugai, ir baliuose susitikdavę. Vartodavo ji alkoholį balių metu, konfliktų nebuvo. Mačiusi buvau jas prieš vestuves. Vestuvėse bendravę. Kaip sėdėję prie stalo, tiksliai nepamenanto. Stalas U raide buvo sudėtas. Jie sėdėję krašte iš vidinės pusės. Jos vyras sėdėjo iš kairės jai. Toliau sėdėjo S. sėdėjo pačiame kampe. Vidinėje pusėje jie sėdėję vieni šalia kitų, iš vienos pusės S. su vyru ir brolis šalia su žmona. Vienoje pusėje sėdėję. Priešais sėdėjo jaunosios motina, patėvis, jos tėvas. Kaltinamosios sėdėjo nuo kito krašto vidinėje pusėje, nugara į nugarą sėdėję. Nerūkiusi, nei vyras nerūko. Susėdę kaip norėję. Vartoję alkoholį, atvažiavę patys, jie buvę liudytojais, tai juosvežė. Šampaną gėrusi. Baliavoję, buvo linksma, visi linksmi buvo. Ji nebuvusi atsistojusi, lauke nebuvusi. Šokti buvo pakilusi. Nepamenanti, kada šokiai prasidėjo. Muzikantas grojo. G. buvo pakilusi nuo stalo ir išėjusi. Ji atėjo apsiverkusi, sakė, kad ją vyras apkaltino, kad kabinėjusis prie kaltinamųjų. Jie nedaug buvo išgėrę, nukentėjusioji ir nedaug gėrė. Kad vijo nuo stalo, nepatikėjusi, nes nevijo nuo stalo. Negirdėjusi, niekas nevijo, niekas neapsižodžiavo, šventę šventę. Lauke jos vyras gal buvo, nežinanti kur jis buvo. Paskui grįžo jos vyras. Su juo nesiaiškinusi. G. vyras nuėjo miegoti. Su S. sėdėję prie stalo, ji išėjo už tokios sienelės, pakeltu tonu kalbėjo. Ten kaip įeini į salę yra tokia sienelė, atskirta patalpa. Atsistojus buvau pažiūrėti, ten buvo trys merginos ir S., kažką aiškinosi. Buvo A., L., K.. Mačiusi pati, stovėjo ratu ir aiškinosi santykius. Jos vyras daugiau prie jų buvo. Aiškinosi santykius, kad S. jas įžeidė, o ji aiškinosi ir ji atsiprašinėjo. Po to lyg viskas buvo gerai, šokę, linksmi visi buvo. Iš niekur nieko ir vėl jos šoko aiškintis, koridoriuje. Nuo pirmo iki antro konflikto kiek laiko praėjo negalinti pasakyti. Jos aiškinosi ir jos vyras prie jų buvo. Ji buvusi už tos sienelės ir tik išgirdusi, trenkė į snukį ir jos vyras trenkė, ir ji nuėjusi nuo stalo pažiūrėti. Jos vyras sako ,,aš netrenkiau“, jos visos trys rėkė, atėjo jaunoji ir užsipuolė jos vyrą, kad trenkė jos draugei. Kas buvo vėliau ir nemačiusi, ir nežiūrėjusi. Koks konfliktas, visos keturios buvo ir aiškinosi. Tas ir vyko, aiškinosi visos, jos kaltino, kad įžeidinėjo, kad nuo stalo vijo. Santykius aiškinosi, A. daugiau rėkė. Ar tampė už rūbų nežinanti, B. siūlė muštis eiti. G. sakė,, aš neisiu ir nesimušiu“. Jos vėl bendravo. Jos beveik visą vakarą aiškinosi santykius. Prie jų jokių smūgių nebuvo. Kada išvykę tiksliai nepamenanti apie 3-4 val.. Kaimyną iškvietę ir išvežė. Išvažiavę namo ji, jos vyras, tėvas ir dukros. Kai jos vyrą apkaltino, tai ir išvykę. Sumušta buvo, nuotraukas vieni per kitus siuntė. Jos teta atsiuntė nuotraukas. Reikia telefone žiūrėti, ar ji siuntė. Tada geriau atsiminusi. Nebendravusi ir po kelių dienų nuvežusi daiktus. Kalbėję, ji sakė, kad ją sumušė, sakė, kad trys merginos sumušė, kad visos trys mušė, plaukus pešė, grandinėlė nulakstė, auskarai, sakė, kad lauke sumušė. Ji nebuvusi ir nemačiusi. Ji šaukė pagalbos, nes galvojo, kad užmuš. Prie jos niekas nesimušė. G. pažįstanti apie 7-8 metai., jie pas brolį susipažinę, santykiai buvo geri. Su kitais vestuvininkais nekonfliktavo. Jie bendravę, nepastebėjusi nukentėjusios kitokio elgesio. Kaltinamosios ir elgėsi normaliai. Ji tik paminėjo, kad R. užsipuolė, kodėl kimba prie merginų. G. kiek gėrė nemačiusi. Su G. prie stalo bendravę, vaikų klausimais bendravę, nes vaikai panašaus amžiaus, negirdėjusi konfliktų prie stalo. Kai grįžę į salę, svečiai jau laukė. Prie jos nebuvo jokio kontakto su jomis. Tarpas didesnis tarp stalų nei čia. Apie 10 žmonių sėdėjo vienam šone. Koks tas atstumas negalinti pasakyti.Konflikto iniciatorius kas buvo, nežinanti. Kaltino tos trys merginos, kad jas įžeidinėjo. G. atsiprašinėjo. Antras konfliktas kaip vyko nežinanti, jos nuo stalo nuėję buvo. Ji mačiusi kaip jos vyras nuėjo, ji pati sakiusi, kad nueik pažiūrėti, kas ten vyksta. Nenorėjusi, kad vestuvių metų vyktų konfliktai. Jos ten išsiaiškino santykius, A. ir S. išsiaiškino. Jos visos konfliktavo. Ji nemačiusi kas ten vyko, nes skyrė sienelė. Negirdėjusi, kas ten vyko. Nukentėjusioji pakilo nuo stalo, po to atėjo apsiverkusi. Vyras ir brolis, šalia ji sėdėjo už jos vyro. Buvo nuėjusi į tualetą ir šokti nuėjusi. Ji jos visada nestebėjusi, prie jos niekas neįvyko. Jos vyras sakė, kad netrenkė, o ji nemačiusi. L. parkrito, vyras aiškino, kad ji parkrito ir jai padėjo atsistoti. Nemačiusi tos situacijos. Kai išgirdusi ir nuėjusi pasiimti vyrą ir išvykę namo. Prieš tą trenkimą, girdėjusi, kad dalį vakaro jos aiškinosi. G. nurodė, kad sumušė jos trys. Labai nieko neaiškino, nemaloni situacija, brolio vestuvės ir nenorėjusi gilintis ir aiškintis. Vardų neįvardino, kas sumušė. Nebendravusi su advokatu Bradūnu. Jis vyrą atstovavo, nes jis turi įmonę. Niekas neprašė, duoti tam tikrus parodymus. Niekas neįtakojo duoti vienokius ar kitokius parodymus. Gal diskutavę apie tą konfliktą su sutuoktiniu. Tos merginos buvo trys. Gal namuose vyrui ir įvardinusi. Nebuvo kalbėję ir nežinojusi, kad reikės liudyti, kad reikia viską įsidėmėti. Ar antrą dieną gal buvau atvažiavusi, nepamenanti. Buvo atvažiavusi, bet kurią dieną nepamenanti. Brolis atvežė tuos daiktus ir nuvežusi jai daiktus. Su vyru kalbant namuose gal ir įvardinusi merginas. G. taip pasakojo. Nelabai bendravę su kažkuo po vestuvių apie tą įvykį. Vieną kartą bendravę po vestuvių su G.. Buvę dar vieną kartą svečiuose ir G. buvo. Vyras papasakojo ką ji pasakojusi. Vyras iš jos sužinojo, kad sumušė G..Tiksliai nepamenanti, ką vyrui ir kaip pasakojusi. Ji nepamenanti ką konkrečiai vyrui sakiusi.
Liudytojas V. L. teisiamajame posėdyje 2024 m. balandžio 9 d. parodė, kad giminės su kaltinamosiomis nesantis. Iš matymo pažįstantis kaltinamąsias. Pas žmonos brolį atvykdavo. Jie gyvenę daugiabutyję, matydavę, kai jos atvykdavo. Bendravę, konfliktų nebuvo su jomis. S. G. ir jos vyrą pažįstantis. Buvo dviejuose baliuose. Buvo prisigėrusi, jos vyras anksti gulti eina, nes greitai prisigeria. G. tarpusavyje normaliai sutarė, nesiskundė fiziniu smurtu. Teko vestuvėse būti kartu, kada tiksliai vyko vestuvės nepamenanti, galėjo būti (duomenys neskelbtini) mėnesį. K. J. ir S. vestuvės vyko Gižų seniūnijoje. Dalyvavo gal apie 30 žmonių. Daugumą jų pažinojęs iš matymo. Priešų nebuvo, iš matymo visus pažinojęs. V. J., V. P. ir E. P., S., muzikantą pažinojęs. Pradėjo temti, jie atvykę į sodybą. Abu su žmona buvę blaivūs. Jis tik stiprius gėrimus gėręs, žmona nedaug gėrė. Buvęs apsvaigęs, žmona, kaip negėrus buvo. S. kaip buvo apsvaigusi nežinantis, G. ir apsvaigęs buvo. Orientavosi jos aplinkoje. Nebuvo, kad vartytųsi, vienai kaltinamajai kojos buvo susipynę. Nemiegojo, bet jau stumdė į šonus. Kitos buvo blaivesnės. Jie sėdėję prie stalo, vienas ilgas stalas tai palei sieną ir kitaip. Centrinėje dalyje tik toliau link krašto sėdėję. Kur jaunieji sėdėjo nepamenantis. S. su R. irgi sėdėjo prie jų. Šalia jų sėdėjo žmona, iš kurios pusės nepamenantis, gal iš dešinės. Iš kairės kas sėdėjo nepamenantis. G. sėdėjo už žmonos. Nepamenanti tiksliai kaip kas sėdėjo. Visą sodybą filmuoja. G. jam iš dešinės sėdėjo. Prieš jį kas sėdėjo nepamenanti. Kaltinamosios sėdėjo prie kito stalo. Nepamenantis kaip sėdėjo. Parodymuose tiesa parašyta, nes dabar nepamenantis. Iš pradžių konfliktų nebuvo. Muzikantas grojo, šokiai kada prasidėjo nepamenantis, gal šokęs nepamenantis. Išeidavęs į lauką su vyrais, pats nerūkantis. Žmona liko prie stalo, nežinantis, ką ji veikė, į tualetą gal eidavo. Su G. bendravę. Jie keli žmonės bendravę. Kelintą valandą vyko konfliktas nepamenantis, į laikrodį nežiūrėjęs, jie grįžę namo apie 4 valandą. Pradėjo konfliktuoti S. su A.. Užsipuolė S., virtuvėje konfliktas buvo, balsai kilo, matęs kaip jos visos nuėjo. Kas pirma nuėjo nežinantis. Nežinantis, kodėl jos ten nuėjo. Ten ta patalpa, kur sudėtas maistas ir gėrimai. Išgirdęs, kad konfliktuoja, ką kalbėjo nežinantis. S. atsiprašinėjo, kuo kaltino nežinantis, A. sako ,,ateik aš tau duosiu į snukį eisim muštis“. Tai kojos susipynė, ir ji parkrito, ją pakėlęs. Jį apkaltino, kad ją pastūmęs. Ir jie po to išvažiavę namo. A. buvo agresyviai nusiteikusi. A. sakė ,,ateik čia gausi į snukį“. Mergina griuvo ir kojos susipynė. Jį apkaltino, kad ją pastūmęs, bet visi žmonės matė, kad jos nestūmęs. Po to jie išvažiavę namo. Jis vaikščiojęs, kažkas duris pradarė, ir jis girdėjęs, kaip konfliktavo, nuėjęs į vidų. Nebuvo niekas sužalotas ir jis nebuvo sužalotas. Jis tik vieną konfliktą girdėjęs. Nežinantis apie kitą konfliktą. Lauke ilgai nebuvę, parūko ir atgal grįžta. Negirdėjęs jokių konfliktų prie stalo. Kur buvo G. nežinantis, gal gulėjo. Policijoje ką sakęs, tai sakęs tiesą. Po kiek laiko praėjo, tai ne viską atsimenantis gerai. Gal ir taip buvo. Kai po įvykio davęs parodymus, tai viską geriau atsiminęs. Gal tai ir išeina, ji parkrito ir ją pakėlęs. Gali būti ir taip kaip žmona sako, nes ji blaivi buvo. Po konflikto ir išvykę namo. Nebuvo daugiau jokių konfliktų. Sekančią dieną sužinojęs, nes žmona nuotrauką parodė. Tik žmona pasakė, kad ją sumušė, įvardino, kad A. sumušė. Apie kitas nežinantis. Gal taip ir aiškino, nepamenantis. Buvę apie 10 valandą ryte dar nuvykę į sodybą, jeigu gerai pamenantis. Gal daiktų važiavę pasiimti, nepamenantis. Po konflikto santykiai nepasikeitė, su J. iš pradžių nebendravę. Po įvykio geriau prisiminęs. Jis sakęs ką matęs ir ką žinantis. Po įvykio geriau prisiminęs aplinkybes, galima remtis ankstesniais parodymais, nes jie tikslesni. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 111-112), -ketino stumdytis, tiksliai nepamenantis. Siūlė išeiti į lauką. Nieko nenori papildyti. G. nekonfliktavo su niekuo. Kaltinamosios kėlė agresiją. G. lyg atsiprašinėjo. Žmona pasakojo apie tai, kad G. sumušė. Skambino advokatas Bradūnas, sakė, kad į teismą atvyktų, nieko neprašė, nieko nesiūlė, sutuoktinei neskambino. P. B.. Nepamenantis tiksliai, matęs, kad kojos susipynė ir ji parkrito. Matėsi, kad išgėrusi, nes mėtėsi į šonus. Mananti, kad dar nebuvo stipriai išgėręs. Sutuoktinė jam atrodo sakė, kad nueitų pažiūrėti, kas ten vyksta ir ji nuėjusi. Jai kažkas pasakė ir ji jam pasakė. Gal buvo kažkokia kalba, kad A. sumušė. Neprašė manęs (Bradūnas) liudyti vienaip ar kitaip. Jis atstovavo jį jo bylose, seniai jį pažįstantis, gal prieš 5 metus vyko bylos. Atstovavimo pagrindais pažįstantis. Nebaliavoję kartu, nebuvęs jo namuose ir jis nebuvo. Po vieną juos apklausinėjo su sutuoktine, ji už durų laukęs. Jai pasakojo G., kad ją pasivijo B. ir sudavė akmeniu.
Liudytojas R. R. 2024 m. sausio 12 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįstantis nukentėjusią, iš kaltinamųjų nei vienos nepažįstantis. Dirbantis (duomenys neskelbtini). Jo išsilavinimas (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal specialybę. S. G. jo klientė, ji pas jį atvyko, ir jis ją gydęs Ji atvyko 2022 m. liepos 18 d. į psichikos sveikatos centrą, dėl ko kreipėsi nepamenantis. Ligos istorijoje įrašyta, kad kreipėsi, nes kamuoja nemiga, nesusikaupia, verkia, nenori nieko matyti, perdėtai jautri, kamuoja nerimas. Prieš tai nebuvo kreipusis. Ji nurodė, kad po patirto streso atsirado išvardinti nusiskundimai. Jis nežinantis koks stresas ten buvo. Jai padarytas psichologinis ištyrimas, po to išsiųsta į psichikos stacionarą, ten pagulėjo, ir po stacionaro grįžusi dar lankėsi kartą ar du pas jį. Matėsi viskas kaip ji jautėsi, viskas fiksuota psichologiniuose tyrimuose, išvadose, po ligoninės stacionaro epikrizėje. Dabar G. pas jį nesilanko, paskutinį kartą buvo 2023 m. balandžio 19 d. dėl medikamentinio gydymo tęsimo. Dar buvo 2023 m. vasario 22 d. dėl medicininės pažymos išdavimo. Medikamentus jis buvo išrašęs. Buvo visokių medikamentų, pradžioje vienokie, būtent paskutinio apsilankymo metu buvo išrašytas papildas melatoninas ir trumpo veikimo antidepresantas koksilis, šie vaistai skirti palaikomajam gydymui. Iš pradžių buvo stipresni vaistai išrašyti. Jam atrodo, kad iš pradžių jie nukreipę į ligoninę, ten irgi gavo gydymą. Po stacionaro dar kartą lankėsi, pratęstas palaikomasis gydymas. Jis nežinantis, ar gydymas nutrauktas, pasakęs kada pas juos paskutinį kartą lankėsi, gal kitur lankosi. Pas juos nėra privaloma atvykti, nori atvyksta, nori ne. G. rekomenduotos psichologo konsultacijos, psichoterapija. Tai palaikomasis gydymas, ką tik ką išvardinęs. Melatoninas tik papildas, o koksilį gali vartoti, gali nevartoti. Ji daugiau neatvyko nuo paskutinio apsilankymo. Jis neatsimenantis, ar buvo nurodyta atvykti. Įraše nurodyta ką daryti: psichoterapija, fizioterapija, relaksacija, psichologo konsultacijos, bet nenurodyta atvykti. Ji lankėsi 2-3 kartus pas juos. Kai G. kreipėsi pirmą kartą į jį, ją siuntęs į ligoninę tam, kad išdiferencijuoti diagnozę. Poliklinika skaitosi pirminis lygis, o ligoninė antrinis lygis. Antrinio lygio įstaigoje diagnozę patvirtina arba atmeta. Jis neturintis išrašo iš ligoninės. Stacionarinis gydymas nebūtinai skiriamas kaip gydymas, gali būti skiriamas kaip stacionarinis ištyrimas patikslinti diagnozę. Po stacionarinio gydymo G. vėl kreipėsi pas jį, paskyręs gydymą. Po pirmo kreipimosi buvo įtarta (duomenys neskelbtini), o po stacionaro diagnose - (duomenys neskelbtini). Po stacionaro būklė pagerėjusi ir gydymą reikėjo tęsti. G. įvardino, kad patyrė stresą. Ką žmogus sako, visada užrašanti teisingai. G. gal suteikė detalesnę informaciją, kodėl patyrė stresą, bet dabar nepamenantis ką sakė. Dėl suteikto gydymo G. būklė pagerėjo. Homeopatiniai vaistai ne jo sąvokos, čia medicina. Žmogaus psichinė būklė ir jos funkcijos yra toks procesas, kuris reikalingas tam tikros priežiūros. Jei negydysime, ar neskirsime kažkokio papildo gali būti, kad paskui išsivystys (duomenys neskelbtini). Gydymą nutaręs tęsti pagal psichologinį ištyrimą. Pagal sutrikimus jie skiriantys gydymą. Gydymas skiriamas ne vien tam, kad pašalinti simptomus, bet tam, kad sutrikimai nesivystytų toliau. Kai išsivysto (duomenys neskelbtini), gydymas yra ilgas. Esmė ne staiga užbaigti gydymą, o užkirsti kelią tolimesnei eigai. Jie skiriantys palaikomąjį gydymą, kad neišsivystytų (duomenys neskelbtini). Jis homeopatinį vaistą melatoniną skiriantis gydymui. Melatoninas įeina į miego procesą, jis būtinas tam. Melatoninas atsakingas už miegą, seratoninas už nuotaiką – yra 7 neuromediatoriai, kurie sutvarko žmogaus emocinę būklę. M. G. skyręs 5 mg su receptu. Melatoninas 50 mg, 25 mg yra cheminis vaistas. Taip pat G. koksilis buvo paskirtas, tai trumpo veikimo antidepresantas. Jis nežinantis, kodėl ji daugiau neatvyko, gal ji kitur lankytis pradėjo. Su G. bendravęs kokius 3 ar 4 kartus. Neatsimenantis, kiek tiksliai kartų bendravę, viskas aprašyta medicininiuose dokumentuose. Gal kur buvo susitikę su G., jis neatsimenantis. Apart klinikos gydymas niekur kitur nevyksta. Paskutinio apsilankymo metu G. nesakė, kad nebejaučia pirminių nusiskundimų. Tokią psichologinę būklę kokia buvo G. galėjo sukelti visokie veiksniai. Nuo ko G. atsirado tokie simptomai, negalintis pasakyti. Jis nustatęs problemą ir ją tvarkęs. Jam neįeina nustatyti problemos priežastis, tam yra psichologai, socialiniai darbuotojai. Kaip pasakė G. dėl ko skundžiasi taip ir užrašęs. Viskas yra apklausoje, kaip parašyta taip ir buvo. Dabar jau nepamenantis kaip ten parašyta, ką ten įžvelgęs. P. G. nukreipęs psichologui, o po to nukreipęs į stacionarą. Yra įrašai, kad ji buvo ligoninėje, buvo epikrizė iš ligoninės. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 132-133), -. tvirtinantis savo parodymus. Bendraujant su G. buvo pastebėti, užfiksuoti sutrikimai ir jie gydyti. Visus gydytojo nurodymus vykdęs. Dar ir dabar geriantis vaistus. Jis vaistų pasiėmęs normalų kiekį, didžiausią kokį galėjo išrašyti, kad ilgiau užtektų. Gali šiuos vaistus, kuriuos išrašęs, tęsti ir šeimos daktaras. Išrašomi vaistai ir mėnesiui, ir trims mėnesiams, ir ilgiau. Antidepresantas koksilis trumpo veikimo, jis psichotropinis. Psichotropiniai vaistai gali būti išrašomi 3 mėnesiams. Vaistai išrašyti 2023 m. balandžio 19 d. Koksilį gal vartojanti vieną kartą per dieną vietoje 3, ar rečiau, todėl ir turi tų vaistų. Neparašyta kuriam laikotarpiui išrašyti vaistai. Vaistus, kuriuos išrašęs, galima vartoti tik tada, kai yra poreikis. Išrašęs 90 tablečių pakuotę, antros pakuotės su šiuo receptu pirkti negalima. Išrašęs 90 vienetų tablečių koksilio ir melatonino 60 vienetų tablečių. Tuos vaistus, kuriuos išrašęs, galima vartoti pagal poreikį. Jam nuolat kyla įtarimas visur kur einantis, toks vėlyvas G. kreipimasis sukėlė jam pagrįstų abejonių. Kaip tuo metu prisiminęs, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pasakęs, o dabar nepamenantis kaip buvo. Jis laikosi kintančios visatos parodymų, kad kiekviena sekundė gali būti kitokia. Jis ne melagingas, sakantis tiesą. Yra taip kaip parašyta, jis prifilosofavęs apklausoje. Jis filosofas. Jis jaučia spaudimą (dėl klausimų). Jis negali pasakyti, kad pasitaisė G. sveikata, gal ji rytoj ateis vėl gydytis.
Liudytoja S. J. 2024 m. sausio 12 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįstanti kaltinamąsias, jos draugės. Su K. ilgiausiai pažįstamos, pažįstanti ją nuo vaikystės, su J. gal 5-6 metus bendraujanti, su A. irgi panašiai. Santykiai su jomis normalūs, jos draugės. Jos pačios vyras K. J. ir nukentėjusios vyras R. G. buvo draugai, dėl to jie vestuvėse dalyvavo. Ji G. vestuvėse pirmą kartą pamačiusi. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), buvo vestuvės ir prasidėjo konfliktas tarp merginų. Vestuvės buvo jos antros vestuvės. S. ir R. pakvietė jos vyras K., o merginas pakvietę abu. Ji su S. nebuvo pažįstama. Buvo apie 30 žmonių, šventė vyko sodyboje „Po uosiu“. Buvo svečių iš abiejų pusių. Kiek žinanti L. buvo kažkiek pažįstami su nukentėjusia ir jos vyru. Alkoholis buvo vartojamas. Buvo vienas stalas U formos, ji sėdėjusi viduryje. Nukentėjusioji ir kaltinamosios kur sėdėjo nepamenanti. Visi vartojo alkoholį, vieni daugiau, kiti mažiau. Negirdėjusi, kad kas sakytų, kad negersi. Šventė buvo su nakvyne, antrame aukšte buvo miegamos vietos. Žinoję, kad neliks daug svečių nakvoti, nebuvo nustatyta kas liks nakvoti, o kas ne. Nežinanti kaip atvažiavo S. su R., lyg su savo mašina. Jos pačios mama buvo šventėje. Konfliktų buvo tarp merginų ir S., žodinių konfliktų. Konfliktų su mama nebuvo. Nemačiusi smūgių. Kai atėjusi iš lauko, jai pasakė, kad merginos susižodžiavo. Kurią valandą tai buvo nepasakysiantis, nepamenanti. Ji lauke rūkiusi ir įėjusi koridoriuje sutikusi J. ir A. L. verkė, nes S. (nukentėjusioji) jas užkabinėjo, įžeidinėjo, liepė eiti nuo stalo, jai taip sakė L. ir A. Ji pati nemačiusi kaip užkabinėjo S. merginas. Paskui nuėjusi pasiaiškinti, kodėl taip atsitiko, S. pati pasikvietė pasikalbėti. Besikalbant S. pradėjo sakyti, kad jos (liudytojos) vyras su jomis miega, kad su jos vyru merginos miega. Ji buvo gėrusi šampano. Nepastebėjusi ką gėrė S., bet tikrai vartojo alkoholį. Negalinti pasakyti jos apsvaigimo tuo metu, kai kalbėję. Prieš tai buvo virtuvėje kažkoks konfliktas, nežinantis tiksliai kas ten įvyko. Stumdymųsi, muštynių tikrai nemačiusi. Negalinti pasakyti kokia S. išgėrusi, bet jei nuo stalo veja svečius, tai konfliktiškas žmogus išgėręs. Po pokalbio su S. vėl prasidėjo žodinis konfliktas tarp S., A. ir J. K. net žodinio konflikto neturėjo su S., nežinanti, kodėl ji įtraukta į bylą. Po to girdėjusi, kad apsistumdė, apsižodžiavo lauke jos, bet kuriuo metu tas buvo nepasakysianti. Tada kažkas iš svečių įsikišo ir jas išskyrė. Po to salėje prasidėjo konfliktas ir jos vyras S. paprašė išeiti iš šventės. Konfliktavo S., A. ir L. S. jos (liudytojos) vyras lydėjo, paprašė jos išeiti iš šventės, kad nebūtų konfliktų. S. dar išvadino jos vyrą necenzūriniais žodžiais ir išėjo į lauką. Tada jo sėdėję prie stalo ir vėl kažkoks triukšmas lauke prasidėjo. Eidama į lauką mačiusi K. sumuštą. Nežinanti tikslaus konflikto, kas lauke vyko. Jos vyras pasišaukė S. vyrą R. Kiek girdėjusi, R. sudavė smūgius K., kuri stovėjo toliau nuo pavėsinės. K. pasakė R., kad S. kelia konfliktus, ir R. pasakė, kad viskas aišku, dabar bus. Prieš tai uošvis buvo išskyręs S. su R., buvo konfliktas tarp R. ir S. ir uošvis juos išskyrė. Uošvis V. J. M. N. S. R. S. nusivijo ir parsivedė ją nuo kelio pusės. Ji nemačiusi kada S. išėjo, bet kai K. pasakė R. pasiimti savo žmoną, jis nubėgo paskui ją. R. parsivedė ją į automobilį ir atėjęs iki jų sake - ateikit pažiūrėti kas padaryta, kažką tokio. Atėję ji, jos vyras, J., ir pamatę, kad S. sėdėjo kruvinu veidu. A. nežinanti, kur buvo tuo metu. Ji S. paklaususi, kas taip padarė, bet ji tylėjo, nieko neatsakė. Buvo pasiūlyta iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet R. išsivežė S. pats. Ji pati konfliktų su S. neturėjusi. S. buvo pikta ant merginų. Kai S. pradėjo konfliktuoti, jos (liudytojos) vyras ją išprašė. Ji vyrą išvadino visaip, bet ji nebuvo įžeista S., tarp jų nebuvo net žodinio konflikto. Negirdėjusi, kad kas ką vadintų ubagais, kitaip išvadino svečius. Nemačiusi, kad kas naudotų fizinį smurtą prieš kažką. Salėje S. nebuvo sąmonės praradusi. Ji buvo koridoriuje suklupusi, jos vyras ir muzikantas ją pakelė. Nežinanti, kodėl ji suklupo, nemačiusi. Smurto nemačius. Nukentėjusioji ir jos vyras, kaip tarpusavyje bendravo negalinti pasakyti, nemačiusi, kad jie konfliktuotų, muštųsi ar dar ką. Lauke buvo apsižodžiavimo, bet ji jokio konflikto nemačiusi. Ji tuo metu buvusi salėje. Lauke buvo išėjusi daug kartų. Lauke vyko konfliktas žodžiais: A., J. ir S. ginčijosi. Ji tik girdėjusi, kad vyko konfliktas. Su ja kas buvo, kai jos konfliktavo, nepamenanti. Kai R. S. parsivedė nuo kelio, pamačius, kad ji sužalota. Kiek buvo valandų tuo metu nepasakysianti. Taip mananti, kad nuo kelio, nes iš tos pusės ją parsivedė. Jos brolis R. S. anksčiau iš šventės išvažiavo, nes nevartojo alkoholio. Jis buvo grįžęs tėvus paimti ir parvežti namo. Apie kelintą valandą atvažiavo R. tėvų nepamenanti. Atvažiavęs R. pasakė, kad ant kelio vaikšto moteris, tad mananti, kad jis atvažiavo po konflikto. R. pasiėmė tėvus ir išvažiavo. Girdėjusi, kad jis pasakė, kad ant kelio vaikšto moteris. Jie nieko nedarę. Tai jei S. išėjo, nebuvo jos, tai gal ji ir buvo ant kelio. Brolis sakė, kad ant kelio vaikšto moteris, nesakė, kad kruvina, nebuvo įvardinta, kad kruvina, sumušta ar nepaeinanti. Jei jai būtų nerūpėjęs sumuštas žmogus, nebūtų siūliusi iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Ji nevaikščiojusi paskui S. nei salėje, nei lauke. Šventėje buvo kitų svečių, su kuriais bendravusi ir buvusi užimta. L. atėjo verkianti, ne S. atėjo apsiverkusi. Vyras paprašė S. išeiti iš šventės, o ji nesakiusi grįžti atgal, kad vėl būtų konfliktai. K. tikrai nesižodžiavo, o A. ir J. žodžiavosi, atsikirtinėjo atgal S. Čia gal suveikė draugiškumas, kad ne A. ir L. prašę išeiti, jos savi žmonės. Jei būtų mačiusi, kad S. mušama ar sumušta, būtų gynusi ir ją, gini tą žmogų, kuris yra nukentėjęs. S. buvo stipriai kruvina, žaizdos nemačiusi. Kraujas buvo ant veido, kruvinų drabužių nemačiusi. Kai S. parvedė į automobilį ji tylėjo, ji buvo su sąmone. Kai paklausė kas atsitiko, ji tylėjo. S. vyras rėkė pažiūrėkite, kas pasidarė. Ji siūliusi iškvieti greitąją medicinos pagalbą, o R. sėdo į mašiną ir išvažiavo. Nepagalvojusi apie tai, kad policijos reikia. Dar lyg kažkuri iš merginų sakė, kad palaukiame policijos, tegul atvažiuoja. Jai užsifiksavo, kad greitosios medicinos pagalbos reikia, jai šokas buvo. Jos vyras kitą dieną dar bandė skambinti R., bet jis nekėlė ragelio. Buvo likę S. ir R. daiktų ir pati juos surinkusi perdavusi M. L., o ji perdavė daiktus jiems. Patys jie neatvažiavo daiktų. Nepamenanti kokie jų daiktai buvo likę. Policija buvo atvažiavusi, bet jos nemačiusi, nes su vyru miegoję tuo metu. Nemačiusi, ar turėjo telefonus nukentėjusioji ar jos vyras. Mačiusi sumuštą S. ir sumuštą K. K. sumušė R. K. rūbai buvo kruvini. A. buvo sakiusi, kad lyg jos suknelė suplėšyta, kad išrauta jos prisegtų plaukų kasa, bet ji pati to nemačiusi. Nukentėjusios rūbų nemačiusi. Kai parvedė S. į mašiną ir mačiusi ją kruviną, dar nebuvo šviesu. Nepamenanti, ar buvo kiemas apšviestas toje vietoje. Viso renginio metu S. buvo mėlyna suknele, lyg šviesesne mėlyna, trumpomis rankovėmis, nepamenanti tiksliai. Nebuvo konflikto tarp jos ir mamos, nežinanti iš kur tokios kalbos atsirado. R. kai atvyko jis sakė, kad yra moteris ant kelio. Nežinanti, ar R., ar E. buvo sakyta, kad su kažkuo vyriškis buvo, bet kaip ten tiksliai viską matė nežinanti. Broliai paskui išsivežė tėvus. Kai S. kruvina sėdėjo mašinoje, kur tuo metu buvo B. nežinanti. Paskui prie mašinos stovėję ji pati, jos vyras, ir L., A. priėjusi buvo. A. buvo tuo metu persirengus su kelnėmis, šviesiu viršumi, kada ji aprangą pakeitė nežinanti. Iš kalbų girdėjusi, kad S. ir R. konfliktavo, bet pati to nemačiusi. Uošvis pasakojo, kad tarp S. su merginomis buvo apsižodžiavimas ir merginos paklausė R., kodėl S. jas užkabinėja. R. pradėjo aiškintis su S., ir jis ją į sieną stūmė ar atrėmė, o uošvis atskyrė. Uošvis sakė, kad R. stūmė S. į sieną. Daugiau kažko negirdėjusi apie konfliktus, tik uošvis pasakojo. Nenorėjusi suduoti nukentėjusiajai, ir taip buvo sumušta. Mašinos durų nelupusi, jos buvo atidarytos. Ji nebuvo pikta ant S. Jai tuo metu įsijungė gailestis žmogui, kuris kruvinas sėdi. Jos (liudytojos) vyras liepė S. išeiti iš salės ir ji suklupo koridoriuje, vyras ir muzikantas ją pakelė. Ji nemačiusi kaip S. suklupo, buvusi salėje pačioje. Nukentėjusioji iš salės išėjo, jos paprašė vyras išeiti, nes ji konfliktavo su A., L., K. Kur tuo metu, kai S. išeidinėjo iš salės, buvo kaltinamosios nežinanti. Ten nebuvo kur bėgti iš salės, pati S. nebėgo. Kai S. išprašė, ji nuėjo, bet kaip ji suklupo nemačiusi. Jos manymu taip, kaip pasakoja S., kad G. atsistojusi nuo stalo pradėjo bėgti link išėjimo durų, kad S. ir J. K. puolė laikyti ją besivejančias merginas, nes jos ketino ją mušti, kad S. sugriebė K. ir ją laikė, kad G. nusivijo L. ir A. ir kad G. krito veidu į žemę prie pat išėjimo iš salės durų, nes ji arba paslydo arba ją kažkas pastūmė, nebuvo. P. S. suklupimo nemačiusi ir nemačiusi, kaip ją vijosi. Nežinanti, ar vijosi S., nemačiusi to, kad merginos vytųsi ją mušti. Jai vyras kitą dieną pasakė, kad S. išlydėjo ir ji suklupo. Ji nemačiusi, kad S. vijosi. Ji nepamenanti, kur tuo metu buvusi, kai S. suklupo, nemačiusi jos suklupimo. Gal pačioje salėje buvusi tuo metu, o vytis S. turėjo koridoriuje. Nežinanti, kur tuo metu, kai S. suklupo, buvo kaltinamosios, negalinti pasakyti. Jos vyras paprašė S. išeiti iš salės, o ji buvusi salėje. Kas tuo metu vyko lauke, nemačiusi. Nemačiusi kada G. išėjo į lauką, net kada laiptais nulipo, nemačiusi. R. sudavė ir jos broliui E. P., jis taip sakė. Būdama salėje negirdėjusi jokių muštynių. Kai vėliau išeidinėjusi į lauką, koridoriuje sutikusi pareinančią sumuštą K. Ji išėjusi ir klaususi savo vyro kas atsitiko, ji pačio smūgio nemačiusi. Jai vyras pasakė, kad R. sudavė K. Nežinanti, už ką sudavė. Tuo metu buvo tamsu. Kai buvo brolis atvažiavęs tėvų gal tuo metu buvo tamsu, nepamenanti. Kada G. išėjo parsivesti S., ar po brolio atvažiavimo pasiimti tėvus ar prieš nežinanti, tikslios eigos nepasakysianti, to momento nepamenanti. Toje aplinkoje tuo metu A. nemačiusi. Kai R. ir S. grįžo nuo kelio, atėjo R. ir pasakė pasižiūrėkit ką padarėt, tada ji su vyru ir L. nuėję iki mašinos ir pamatę kruviną S. Kaip S. ir R. grįžo į kiemą nežinanti. A. B. ir A. galėjo suduoti smūgius ir pešti plaukus S. ji nemačiusi, bet iš šventės dalyvių girdėjuu, kad jos trys sibuvo susigrūmę lauke prie pavėsinės. Mananti, kad jos buvo apsistumdę, bet šitą jai pasakojo šventės dalyviai, kas jai taip sakė tiksliai nepasakysianti. Žodinis konfliktas tarp A. ir S. buvo, o ar jos mušėsi nežinanti. B. jai po šio įvykio sakė, kad virtuvėje jai S. išpešė dirbtinių plaukų kasą, suplėšė suknelę. Ką po šio poelgio B. padarė S. jai B. nepasakojo, bet sakė, kad jas kažkas išskyrė. Dar minėjo, kad kažkuriuo momentu konfliktuojant su S., B. sudavė vieną kartą delnu per veidą, tačiau prie kokių aplinkybių nežinanti. B. sudavė ar nustūmė ranka S. nežinanti, negalinti įvardinti. Aplinkybių, prie kurių galėjo būti sužalota S., jai niekas nenurodė. Kai grįžo S. nuo kelio, A. pamačiau prie mašinos. Jie atėję prie mašinos ir A. už kelių žingsnių prie mašinos stovėjo. Nežinanti, iš kur A. atėjo. Po to kai nukentėjusioji buvo išvesta į lauką, ji nemačiusi kas lauke vyko. Nežinanti, kas jai pasakė, kad B., A. ir S. susižodžiavo. Nežinanti kas jai nurodė tas aplinkybes, kad A., B. ir G. susigrūmę buvo. Konfliktas lauke tikrai buvo, bet jo nemačiusi. Jai B. pasakojo apie kasą ir apie suknelę, kad lyg virtuvėje įvyko konfliktas su S. Nežinanti, ar B. ir S. viena su kita susipyko, ir ar dėl to persirengė B. nežinanti. B. buvo persirengsi tikrai. Jai A. sakė, kad delnu nusistūmė S. Nekeičinti savo parodymų. Ar sudavė, ar stūmė delnu per veidą nežinanti kaip įvardinto A., bet buvo tikrai toks dalykas. T. A. ir jos buvo kalba dėl sumušimo. A. sakė, kad S. tikrai nesumušė, o per veidą nusistūmė ją. A. gal rodė veiksmą kaip tą nusistūmimą atliko. Nesekanti kiekvieno žmogaus gestikuliavimo. Tuo metu, kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, įvykius geriau prisiminusi, patvirtinu, kad kas ten pasakyta tas yra tiesa. Apie policijos kvietimą nežinanti, ar buvo kalba, nepamenanti. Policija tikrai buvo atvažiavusi, bet ji su vyru net nematę policijos, nes miegoję. Po suknelės suplėšymo B, salėje S. dar mačiusi, sužalojimų ant jos nemačiusi. Jai S. nesiskundė, kad kažkas įvyko. P. R. konfliktavo, jis sudavė jos broliui E. P., bet pati to nemačiusi. Kiek girdėjusi E. sudavė R., bet E. niekur nesikreipė. K. sudavė R., o dėl ko nežinanti. A. buvo koja sužalota, ar A. kažkas pastūmė nežinanti, R. lyg ją pastūmė. Konfliktas išsivystė dėl to, kad S. viena negraži, kad kita kiaulė, smirda ir panašiai. S. neatėjo ir nepasakė, kad A., J. ir K. ją įžeidinėja, tada gal būtų jų prašę palikti šventę. S. visus visaip išvadino, už tai ją jos vyras ir išprašė. Jos pačios S. niekaip neišvadino. Nežinanti, ar čia alkoholis tą lėmė, ar charakteris toks nukentėjusios. Tikslių aplinkybių kaip ir ką matė ant kelio reiktų brolių klausti, nes ką sakanti tik nuogirdos. Buvo tokios kalbos, kad brolis R. matė kaip ant kelio grūmėsi moteris ir vyriškis, bet ar jis tiksliai matė nežinanti. Broliai sakė, kad buvo ant kelio vyriškis, o ar grūmėsi, ar vyriškis kėlė moterį nežinanti. Atvažiavo vienas R. S., o išvažiavo jis, tėvai ir brolis E. Brolis pasakojo, kad kažkokia kita moteris stovėjo prie mašinų aikštelės, prie įvažiavimo kažkaip, pasakė, kad stovėjo stambesnė moteris, gal A. galėjo būti ten. Ne ji taip pamaniusi, čia po konflikto diskutavę su broliu ir jis sakė, kad gal A. Nežinanti ką A. ten galėjo veikti, gal jai bloga pasidarė. Kai pamačiusi nukentėjusią kruvinu veidu, ji sėdėjo automobilyje. Kartu su ja pačia tuo metu buvo J. Ji pasiūliusi, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Su ja prie mašinos stovėjo J. ir toliau buvo A. Po to kai pamačiusi kruviną nukentėjusią, A. pamačiusi toliau. Kai S. parsivedė R., A. per kelis žingsnius stovėjo, ji buvo kieme. Ant A. jokių grumtynių požymių nemačiusi, įtarimų jos elgesys nekėlė. Tas automobilis, kuriame sėdėjo kruvina nukentėjusioji, buvo turbūt nukentėjusios. R. ten buvo tuo metu. Nemananti, kad R. buvo blaivus. Automobilį vairavo R. R. vartojo alkoholį ir jis nuėjo į viršų, nežinanti kelintą valandą, be nemananti, kad galėjo spėti išsiblaivyti. Tik iš šito sprendžianti, kad R. nebuvo blaivas. Klausiusi tik nukentėjusios, kas ją sumušė, bet ji tylėjo. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 97-99), - galėjo būti pirmas konfliktas po vidurnakčio. Dėl ko konfliktas įvyko nežinanti, reiktų S. paklausti, ar ji pavydėjo savo vyro. Nemačiusi, kad R. šoktų su kaltinamosiomis. Taip buvo, kad A. ir L. norėjo važiuoti namo, nes S. jas vadino negražiai, vijo nuo stalo. Tvirtinanti, kad A. ir L. sakė, kad S. jas išvadino kalėmis, kiaulėsnukėmis, kad per jas negali būti salėje. S. sakė, kad ir jos vyras, ir jo vyras miega su kaltinamosiomis, S. taip sakė prie stalo. Buvo S. piktumas ant A. labiausiai. Prie jos S. ir B. apsižodžiavo, dėl ko nežinanti. Ji girdėjusi kaip jos vyras prašė S. apsiraminti ir išvažiuoti. Ji S. į lauką nelydėjusi. Kai vyras pasakė S. išeiti girdėjusi, bet kas vyko toliau nemačiusi. Jai taip atrodė, kad S. apsiramino ir išėjo į lauką, nes ji negrįžo į salę. Ji nežinanti, kur buvo tuo metu, kai S. išprašė lauk, R., bet įsivaizdavusi, kad jis antrame aukšte miega. Pati nebuvo nuėjus patikrinti. Ji lauke prie savo vyro stovėjusi ir girdėjusi kaip vyras R. sakė pasiimti žmoną. Ji tiksliai nepamen, ar grasino R. S. Jie nekvietę greitosios medicinos pagalbos, tik pasiūlę ją kviesti. Nežinanti, kodėl G. išvažiavo, nelaukė greitosios. B. S. nemušė, jos tik konfliktavo. Ryte buvo klausiama, dėl ko konfliktas buvo, A. sakė, kad S. tikrai nesumušė. Čia buvo uošvio pasakymas, kad R. sakė, kad per S. būna problemos. K. jai artimiausia draugė, ją ginanti, nes ji nieko nepadariusi ir yra kaltinama. K. net žodinio konflikto su S. neturėjo, o J. ir A. žodžiavosi, pykosi su S. Su K. net žodinio konflikto nebuvo, bet R. kirto K. du kartus, jos lūpos buvo ištinę. Ji spėjanti, kad vyras sumušė savo žmoną. Nebuvo tarp S. ir K. net žodinio konflikto. Prieš tai ir po to kalbėję su K. Ji visą laiką su K. nebuvusi, bet didelę laiko dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Ekspertas V. V. teisiamajame posėdyje 2024 m. spalio 15 d. paaiškino, kad susipažinęs su medicininiais dokumentais ir gali pabandyti pagal juos atsakyti į klausimus. Pagal medicininius dokumentus parašyta, kad 2024 m. vasarį gydyta trauma buvo prieš metus laiko, tai yra 2023 m., o įvykis buvo 2022 m. Mananti, kad gali būti nesusijusi su įvykiu trauma, kategoriškai negalintis pasakyti. Pagal medicininius dokumentus prieš metus buvo trauma, o įvykis prieš 2 metus. Kada plyšęs raištis kategoriškai negalintis pasakyti. Įvykio metu galėjo plyšti raištis. Tiek kiek informacijos turėjęs apie nusiskundimus, rankoje nebuvo nieko. Rankoje sužalojimai buvo, bet nesuskundė funkcijos sutrikimu. Specialisto išvados Nr. G286/2022 (09) 3-ame lape galėjo plyšimas būti nurodytu laiku padarytas. Tikėtina, kad plyšimas galėjo būti padarytas įvykio metu, kategoriškai nepasakysiantis. Raiščio plyšimo nematyti be magnetinio rezonanso tyrimo. Plyšus raiščiams skauda, funkcija gali būti sutrikusi. Kadangi atrofija buvo, galėjo būti iš seniau sužalojimas. Galima daleisti, kad raiščio plyšimas galėjo būti įvykio metu. Tirpimas taip pat gali būti sužalojimo pasekmė, gali būti sutrikusi judėjimo funkcija. Jei būtų iš anksto paskirtas magnetinio rezonanso tyrimas, būtų matyti pažeidimas, raiščio plyšimo kiti tyrimai nemato. Kol neatliktas magnetinio rezonanso tyrimas, raiščių plyšimo nematyti. Kai darė operaciją pažymėta medicininiuose dokumentuose, kad prieš metus laiko buvo sužalojimas. Tikriausiai žmogus taip pasakė, o specialistas užrašė. Nežinantis, ar ten gydytojo išvada, ar žmogus pasakė kada trauma patirta, manantis žmogus taip pasakė. Galėjo būti ir tada, įvykio metu, padarytas sužalojimas. Nei aš ko klausau, nei ką palaikau, sakau kaip yra objektyviai. Tuo metu nebuvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas ir neturėjau duomenų, kad raištis plyšęs. Dabar pateikta epikrizė, kurioje nustatytas raiščio plyšimas. Neturintis pagrindo netikėti, kad nėra raiščio plyšimo. Apžiūrėjęs nukentėjusią vieną kartą. Sužalojimus nustatinėja specialistai, raiščio plyšimo tuose dokumentuose, kurie man buvo pateikti, nebuvo nustatyta. Galėjo trauma būti patirta ir prieš tris metus. Medicininiuose dokumentuose parašyta, kad trauma buvo prieš metus, gal suklydo, bet jo atliekamo tyrimo metu žmogus skundėsi rankos skausmu. Padarė rentgeną ir nieko nematė, nes raiščio plyšimo jis neparodo. Epikrizėje parašyta, kad buvo raiščio plyšimas ir jis susiūtas. Jis nesakantis kategoriškai, kad įvykio metu jis plyšo, bet galėjo ir tuo metu. Raištis gali plyšti be kito asmens poveikio. Konstatuota (duomenys neskelbtini), ji atsiranda per kelias savaites. Nemanantis, kad būtų galima nustatyti kiek laiko truko atrofija. Nežinantis, reiktų klinicistų klausti, kodėl negydė nukentėjusios rankos einamuoju laiku. Raiščio plyšimo šioje vietoje manantis net specialistai galėjo iš karto nepastebėti. Iš jo praktikos dažnai rašo raiščio patempimą ar plyšimą, bet kol neatliktas magnetinio rezonanso tyrimas to neįrodysi. Su bet kokiu kietu buku daiktu gali būti kontaktas arba staigus judesys per sąnarį, kurio aplinkoje eina tas raištis, kad plyštų raištis. Paprastai poveikis būna judesys, dinamiškas veiksmas, kad plyštų raištis. Jei fiksuota, kad prieš metus trauma patirta galėjo būti prieš metus ir prieš du, kategoriškai negalintis atsakyti. Nusiskundimai atsirado po įvykio, gal žmogus specialistui pasakė, kad prieš metus patirta trauma. Žmogus pasako kada ir kas įvyko, yra įvykio aplinkybes ir žiūri ar sutampa aplinkybės, ar galėjo įvykti trauma tuo metu. Jis parašantis pagal aplinkybes, kad galėjo ir tada įvykti trauma. Jei nukentėjusioji pasakė, kad prieš metus, tai daleidžiantis, kad prieš metus ir buvo. Dėl nustatyto raiščių plyšimo, sužalojimų sunkumo mastas turėtų būti keistas į nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes reikalingas operacinis gydymas. Remiamasi medicininiais dokumentais, įvykio aplinkybėmis ką turi nustatant sužalojimo mastą. Turėtų būti sužalojimo mastas pakeistas, bet jis nežinantis kiek laiko gydėsi. Reikia skirti papildomą tyrimą, kad atsakyti tiksliai dėl sužalojimo masto. Skundėsi žmogus sveikatos problemomis, bet tai nėra objektyvu, o nustatytas raiščio plyšimas yra objektyvu, to kas nėra objektyvu neėmęs domėn. Jei būtų paskirta ekspertizė, nemanantis, kad ekspertas galėtų kategoriškai pasakyti, kad plyšimas buvo to įvykio pasekmė. Jei bus paskirtas tyrimas jis bus atliktas, o kokie jo rezultatai bus negalintis pasakyti.
Teismo ekspertė L. A. teisiamajame posėdyje dėl ekspertizės akto paaiškino, kad atlikusi ekspertinį tyrimą. Eksperto išvadą palaikanti ir tvirtinanti ją. Tvirtinant išvadą norinti pasakyti, kad G. po įvykio yra konstatuojami (duomenys neskelbtini), kurie yra veiksmų, padarytų jos atžvilgiu, tiesioginė pasekmė. Kai buvo susitikusi su S. G. 2023 m. kovo 22 d. konstatavusi (duomenys neskelbtini) ir konstatavusi, kad jai nustatomas (duomenys neskelbtini). Tiriamas įvykis buvo (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. liepos 18 d. pažymėta medicininėje dokumentacijose, kad kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris nukreipė pas gydytoją psichiatrą. (duomenys neskelbtini) yra subjektyviai reikšminga asmens reakcija į tam tikrus įvykius jo gyvenime. Simptomatika gali būti įvairi – nerimas, nemiga, prasta nuotaika, tačiau yra du išskirtiniai šio sutrikimo bruožai. Pirma tai turi atsitikti po kažkokio įvykio, kuris tam žmogui subjektyviai reikšmingas ir svarbus, o antra turi sutrikti kasdienė veikla, turi būti tokie simptomai, kurie nulemia kasdienės veiklos sutrikimus ir negalėjimą jų atlikti. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra atskiros diagnozės. Ligos skiriasi tuo, kad (duomenys neskelbtini) būtinai turi turėti priežastinį ryšį, o (duomenys neskelbtini) gali ištikti tiesiog, priežasties jai atsirasti gali nebūti. (duomenys neskelbtini) yra apribotas laike, jei jis per 2 mėnesius nepraeina, reikia galvoti dėl kitokios diagnozės svarstymo ir parašymo pacientui. Jei nepraeina (duomenys neskelbtini), jis gali virsti į (duomenys neskelbtini) pobūdžio sutrikimą. Tiriamajai buvo diagnozuoti (duomenys neskelbtini) liepos mėnesį ir nustatyti vidutinio sunkumo (duomenys neskelbtini) simptomai. Norinti pažymėti, kad šie du sutrikimai kartu negali būti diagnozuoti. G. dėl (duomenys neskelbtini) buvo siųsta į stacionarą, gydėsi psichiatrijos skyriuje ir ten patikslinta diagnozė kaip (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) negali būti diagnozuojami kartu. (duomenys neskelbtini) sutrikimai apimtyje yra (duomenys neskelbtini) sutrikimo diagnostinėje išraiškoje. (duomenys neskelbtini) apima (duomenys neskelbtini) požymius. Praėjus dviem mėnesiams po atliktos veikos G. kreipėsi į gydytoją, tiesioginis priežastinis ryšys aprašytas medicininėje dokumentacijoje ir jį konstatuojanti savo išvadoje. Yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp jai atliktų veiksmų ir (duomenys neskelbtini). Tie įvykiai, kurie atsitiko (duomenys neskelbtini), turi tiesioginį priežastinį ryšį su nustatytu psichikos sutrikimu. Įvykių visuma sukėlė (duomenys neskelbtini). Būna tokių atvejų, kad sutrinka psichikos sveikata po padarytų veikų. Ir klinikiniame, ir ekspertiniame darbe dažnai susidurianti su tokiomis situacijomis, turėjusi jų tikrai nemažai. Apskritai nukentėjusių tyrimai yra retesni suaugusiųjų tarpe, palyginus su nusikaltusių asmenų tyrimais ir išvada santykinai yra retesnė, tačiau tai yra kasdienė praktika. Patvirtinanti, kad iki (duomenys neskelbtini) G. nebuvo konstatuoti psichikos sutrikimai. Remiantis duomenimis, visais dokumentais iki įvykio joks sutrikimas nebuvo konstatuotas. Išvadoje nurodžiusi, kad tie atsitikę veiksmai turi tiesioginį ryšį su sveikatos sutrikimu, palaikanti šią išvadą. Išvadai turėjo įtakos, kad trys skirtingi gydytojai konstatavo ir aprašė tą patį. Tiek psichikos sveikatos centre, tiek poliklinikoje, pas šeimos gydytoją ir vėliau stacionare skirtingi specialistai konstatuoja tą patį. Individualus jautrumas arba nejautrumas yra asmens savybė ir ekspertizei tai nėra svarbu ir aktualu. Per didelio jautrumo kaip sveikatos sutrikimo nėra. Nukentėjusioji ir kaltinamosios klausimų ekspertei neturi. Nebuvo tyrime jos kaip ekspertės subjektyvumo. Jos išvada nėra suformuluota remiantis tiriamosios pasakojimu. Išvada yra kompleksinė, yra dokumentai iš 3 skirtingų gydymo įstaigų. Ekspertas, teismo psichiatras, netiria įvykio aplinkybių. Nutartyje yra įvardinti kažkokie veiksmai ir ekspertas nekvestionuoja, ar jie įvykdyti, ar neįvykdyti. Ekspertas pasako, ar po veiksmų sutriko sveikata ir jei sutriko kokiu laipsniu. Norinti pastebėti, kad aprašyta ne tik iš tiriamosios žodžių, bet pateikti objektyvūs duomenys apie psichologinį ištyrimą. Gydymasis stacionare apriboja galimybes simuliuoti, nes psichikos sveikata stebima nuolat. Psichikos sutrikimas gali susiformuoti praėjus tokiam laikotarpiui kaip parašyta gydytojų. Praėjus 2 mėnesiams gali tęstis psichikos sutrikimas sukeltas įvykio. Psichikos sutrikimas gali tęstis 2-6 mėnesius. (duomenys neskelbtini) sutrikimą turintis asmuo gali būti orientuotas. (duomenys neskelbtini) ne dimensija, tad asmuo gali veikti ir pasirūpinti savo sveikata. Neblaivumas neturi ryšio sutrikimui. Vertiname sveikatos sutrikimus praėjus laikotarpiui po įvykio. Buvo įvykis, o paskui sutriko sveikta. Tai, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, neturi ryšio psichikos sutrikimui. Sutrikimai pradėjo formuotis, kai G. buvo blaivi ir ji į gydytojus kreipėsi blaivi. Jos savijauta aprašoma ne kaip neblaivios pacientės, o kaip pacientės po įvykio, po kelių savaičių. Ikiteisminio tyrimo atlikimas galėjo turėti įtakos psichikos sveikatai. Vertinanti įvykį bendrai. Ji tyrusi asmenį po dviejų mėnesių. Neblaivumo, neadekvataus elgesio dėl neblaivumo dokumentuose nėra, apie tai jokių duomenų. Psichikos svyravimai yra labai normalūs. Besigydant ligoninėje savaitę laiko tikrai galima pagerinti sveikatą. Po stacionaro sveikata nepradėjo blogėti, G. daugiau nesikreipė į stacionarą. Ji vertinanti laikotarpį ne po ligoninės, o apskritai tai kas atsitiko. Atsitiko taip, kad sutriko psichikos sveikata. Po ligoninės galima jaustis ir visiškai gerai, ir gali truputį likti simptomų, ir sveikata gali svyruoti. G. dalyvavo ekspertizės atlikime. (duomenys neskelbtini) sutrikimą nustačiusi nuo 2022 m. liepos, po veikos, o susitikimo metu su teismo psichologe nustatę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Po įvykio buvo (duomenys neskelbtini) sutrikimai. Viena diagnozė laikotarpiu po įvykio, o kita diagnozė nustatyta susitikimo su G. metu. (duomenys neskelbtini) laikina diagnozė. Susitikimo metu nustačiusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimą. Gydytojų darbo nevertinanti, tačiau jos diagnozė pagal dokumentus sutampa su gydytojų diagnoze. Gali būti, kad būklė svyruoja. Individualu dėl ko būklė svyruoja, negalinti atsakyti konkrečiai. Kai sutrinka psichika, ūmus laikotarpis yra 6 mėnesiai, kuomet svyravimai itin aktualūs ir galimi. Buvo stacionarinio gydymo epizodas G. Jei klientės sveikatos būklė pagerėjo džiaugiasi. Negalinti komentuoti kito gydytojo pasakymų. Buvo atliktas psichologinis išsamus ištyrimas, kurio metu simuliacijos nebuvo pastebėtos. Yra skalė, kurią galima užpildyti pačiam klientui psichologinio vertinimo metu, ir jeigu simuliuoja klientas, tai jis sau priskiria sunkų nerimą, sunkią depresiją. Jų tyrimo metu kaip tik nenustatyta tokių sunkių sutrikimų, G. atžymėjo, kad nėra sunkių sutrikimų. Jos išvadoje apie laikotarpį po įvykio nėra remiamasi G. pasakojimu, rėmusis medicininiais dokumentais. Negalinti komentuoti, ar klientė buvo atvykusi viena. Advokato kartu su ja nebuvo. Tyrimo metu ji telefono neturėjo, testus darė šalia jos. Dėl simuliacijos klausimų nekilo, jis jos neįžvelgusi. Gali būti ir fiziniai nusiskundimai, kūnas ir psichika yra vienovėje. Įprasta, kad asmuo pirma skundžiasi fiziniais negalavimais, o po to psichiniais. Nustačiusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimą. Vidutinio lygio (duomenys neskelbtini) sutrikimas nekonstatuotas. Nėra abejonių, kai žmogus perdėtai vertina savo būsena. Išvadoje konstatuota, kad liudytojų parodymai prieštaringi. Liudytojų parodymus skaitantys, kad susipažinti su bylos medžiaga. Liudytojų parodymai nebūtinai reikšmingi išvadai, bet šiuo atveju parašyta, kad apibendrinus medicininę dokumentaciją ir vertinimo rezultatus duomenys apie G. elgesį yra prieštaringi, nes vieni liudytojai sakė, kad tiriamoji elgesi ramiai, o kiti liudytojai teigia, kad buvo akivaizdžiai tas neblaivumas. Išvadai tas jokios įtakos neturi, tiesiog konstatuotas faktas, kad liudytojų parodymai prieštaringi. Mes vertiname būklę dinamikoje po įvykio kai klientė blaivi. Ji kalbanti apie nustatytą psichikos sutrikimą. Sutrikimas yra ne požiūrius, o tam tikras sutrikimo lygis, simptomų išreikštumas, kuris apima sutrikimus, o ne požiūrį, ne charakterį ar kažkokius individualius ypatumus. G. išsivystė sutrikimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykių visuma (duomenys neskelbtini). Kas kaltas teismo prerogatyva nustatyti. Nepaisant provokacijų ir elgesio nėra teisės bausti kitą asmenį fiziniais veiksmais. Psichikos būklė sutriko visų įvykių pasėkoje. Iš psichologinio tyrimo perspektyvos galima teigti, kad G. įvykio metu patyrė psichoemocinį stresą. Nustatyti (duomenys neskelbtini) sutrikimai yra ryšyje su visais veiksmais (duomenys neskelbtini). Negalavimų tikslios pradžios ir pabaigos įvertinti nėra galimybių ir ji datos neįvardinsianti. Sutrikimas nustatytas prieš skiriant gydymą. Gydytojai konstatavo, kad yra sutrikimas ir tik tada skyrė gydymą. Nekilo abejonių dėl psichikos sutrikimo buvimo. (duomenys neskelbtini) konstatuoti tiesioginiame ryšyje po veiksmų (duomenys neskelbtini). Jokie sutrikimai nebuvo įtarti, ar konstatuoti iki šio įvykio. Negalintys pasakyti turėjo ar neturėjo psichinių sutrikimų iki įvykio. Šitą sutrikimą pririšanti konkrečiai prie šio įvykio, nes yra priežastinis pasekmės ryšys. Vertinantys, ar tie simptomai atsirado po įvykių (duomenys neskelbtini). Šitas (duomenys neskelbtini) atsirado po įvykio. (duomenys neskelbtini) turi būti susiję su kažkokiu įvykiu. Tai, kad nebuvo G. prieš tai konstatuoti psichiniai negalavimai, nustatę pagal medicininius dokumentus. (duomenys neskelbtini) yra po šio įvykio, tai kas atsitiko (duomenys neskelbtini). išprovokavo šitą sutrikimą. Negalinti konstatuoti, ar (duomenys neskelbtini) galėjo būti prieš tai. Šis (duomenys neskelbtini) išsivysto po įvykio. Negalinti pasakyti kas būtų konstatuota, jei simptomai būtų panašūs ir nebūtų prieš tai įvykio. Sutrikimai yra įvairūs ir jie turi atitikti kriterijus. Epizodo neišskirianti, patys (duomenys neskelbtini). įvykiai sukėlė (duomenys neskelbtini). Gydymas G. buvo ir net stacionare. Psichiką veikiančių vaistų vartojimas sveikam žmogui gali sukelti šalutinius poveikius. Psichikos sutrikimas nustatytas prieš skiriant gydymą. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmes kildinantys iš to, kad prieš gydymą konstatuotas psichikos sutikimas. (duomenys neskelbtini) sutrikimas gali praeiti be gydymo. Savaitė stacionare nesudaro pagrindo nesunkiam sveikatos sutrikdymui, tą sudaro kompleksas visų duomenų. Turintys patvirtintas metodikas psichikos sveikatos sutrikimo masto nustatymui. Nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas G. nustatytas todėl, kad yra visuma kriterijų: gydymasis stacionare, darbingumo praradimas tam tikram laikotarpiui, būsena, kurią aprašo gydytojai stacionare. Kompleksas kriterijų sąlygojo sutrikimo mastą. (duomenys neskelbtini) yra laikinas, visiškai praeinantis sutrikimas. (duomenys neskelbtini) gali trukti iki 4 mėnesių imant diagnostinį momentą. Jis paksui gali pavirsti į kitą sutrikimą. Susitikimo metu G. konstatavę (duomenys neskelbtini). Nėra konstatuota, kad jis yra priežastiniame ryšyje. Kas yra G. dabar nevertinantys, kad yra ryšyje su įvykiu. Konstatuotas (duomenys neskelbtini) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykiu. Žmogaus teisė rinktis gydytis ar ne. Simuliacijų nėra. Nukentėjusioji sakė, kad nesigydo, kad vaistus vartoja nereguliariai. Ekspertizės metu išsakė, kad po stacionaro pas gydytoją nesilakė.
Be kaltinamųjų parodymų, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, kaltinimas grindžiamas taip pat žemiau išvardintais rašytiniais bylos duomenimis:
N. S. G. sveikatos sutrikdymo epizodas (BK 284 straipsnis, 138 straipsnio 1 dalis)
Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gegužės 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) apie 07 val. 40 min. į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatą gautas pranešimas iš Marijampolės ligoninės priėmimo skyriaus, kad į ligoninę pristatyta sužalota S. G., kurią galimai sumušė sodyboje adresu Liepų g. 57, Rūdos k., Vilkaviškio sav.. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad sodyboje ,,Pirtis po uosiu" vestuvių pokylio metu, tyrimo metu nustatinėjamos trys moterys S. G. sudavė nenustatyta skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko pastaroji jautė fizinį skausmą bei po įvykio kreipėsi į VšĮ ,,Marijampolės ligoninės" Skubios pagalbos skyrių ( 5 t., b.l. 3-4, 48-50, 52-53);?
Tarnybiniu pranešimu, surašytu 2022 m. gegužės 22 d. Marijampolės apsrities VPK Reagavimo skyriaus vyresnysiojo tyrėjo J. A., kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) dieną apie 07 val. 40 min. Marijampolės apskrities VPK gautas pranešimas iš Marijampolės ligoninės priėmimo skyriaus, kad į ligoninę pristatyta S. G., kurią galimai sumušė pažįstami sodyboje adresu Liepų g. 57, Rūdos k., Vilkaviškio sav.. S. G. ligoninėje 07:30 val. nustatytas 1,35 prom. girtumas, sužalojimai nustatinėjami. Dėl tokių aplinkybių, remiantis Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymu (dėl rekomendacijų, dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo) 2014-06-30 Nr. I-133, būtina atlikti papildomus veiksmus ir patikslinti aplinkybes procesinio sprendimo priėmimui ( 5 t., b. l. 9). Alkotesterio šaknelės kopija ( 5 tomas b. l. 10);
Tarnybiniu pranešimu, surašytu 2022 m. gegužės 22 d., Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo P. B., kuriame nurodyta, kad 2022 m. gegužės 22 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriuje pradėta įvykio aplinkybių patikslinimo medžiaga Nr. M-1-01-28419-22 dėl BK 140 str. 1 d. Nuvykus apžiūrėti įvykio vietą, buvo pabendrauta su ten buvusiu muzikantu D. S.. D. S. paaiškino, kad šventės metu, susipyko dvi moterys, tačiau nei vienos vardo, pavardės negalėjo pasakyti. Tarp moterų kilo konfliktas ir šios apsistumdė, tačiau jas išskyrė ten buvę šventės dalyviai. Viena iš moterų išėjo pėsčiomis, tuomet jos vyrui D. S. pasakė, kad važiuotų ją pasiimti. Vyras išvažiavo šios pasiimti ir po 20 min. grįžo. D. S. matė, kad moteris yra kruvina ( 5 t., b. l. 11);
Protokolu - pareiškimu, surašytu 2022 m. gegužės 23 d. 14:02 val., kuriame pareiškėja S. G. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su vyru R. G. dalyvavo savo pažįstamo K. J. vestuvėse, tikslaus adreso pasakyti negali, bet tai buvo ,,Pirtis po uosiu". Pokylyje dalyvavo apie 25 asmenys, iš kurių pažinojo jaunikio K. J. seserį su vyru ir jaunikio tėvą. Pokyliui baigiantis, tikslaus laiko pasakyti negali, trys moterys pradėjo ieškoti konfliktų su pokylyje dalyvavusiais svečiais bei pradėjo konfliktuoti su ja, ko pasėkoje, būnant pokylių salė, trys moterys, kaip vėliau sužinojo A. J., K. P. bei moteris, ,,facebook" anketoje užsivadinusi ,,L. L.", pradėjo tampyti už plaukų bei sudavė daugybę smūgių į įvairias kūno vietas. Dėl to jautė fizinį skausmą bei po įvykio kreipėsi į VšĮ ,,Marijampolės ligoninės" Skubios pagalbos skyrių, kur po medikų apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai ( 5 t., b. l. 15-16);
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) 08:40-09:00 val. atlikta įvykio vietos apžiūra. Nustatyta, kad įvykio vieta - sodyba adresu, Liepų g. 57, Rūdos k., Vilkaviškio r. Matoma sodybos teritorija, nuo gatvės pusės įvažiavimas į ją. Teritorija aptverta vartais, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Sodyboje matoma automobilių aikštelė. Žvelgiant dešiniau, matomas ūkinis pastatas - pirtis. Kairiau -sodybos pagrindinis pastatas. Pastatas dviejų aukštų, rudos spalvos medine apdaila. Įeinama į pastatą pro rudos spalvos, įstiklintas duris. Įėjus matomas koridorius ir dešiniau esantys laiptai į antrą aukštą. Ant koridoriaus grindų žalios spalvos butelio šukės, išlieto skaidraus skysčio dėmės, besimėtanti alaus skardinė, gėlių lapai. Kiek toliau koridoriaus kairėje pusėje - geltonos spalvos striukė su žalios spalvos butelio šukėmis. Pasukus kairiau koridoriuje matoma mažesnė salė, su ant sienos iškabintais baltos ir raudonos spalvos balionais. Koridoriuje pasukus dešiniau matoma didesnė salė. Salėje matomi ,,U" formos pavidalu išdėti stalai, su balta staltiese, ant stalų alkoholio buteliai, maistas, aplink stalus išdėtos juodos spalvos kėdės. Artimiausio stalo gale ant grindų skaidraus butelio šukės. Toliau, grįžus prie įėjimo durų, mediniais laiptais lipama į antrą aukštą. Rudos spalvos įėjimo durys su įdauža. Pro duris patenkama į miegamojo patalpą. Patalpoje kairiau juodos spalvos sofa - lova, toliau aplink sienas išdėliotos lovos su patalyne, viduryje kaminas su rudos spalvos plytelių apdaila. Daugiau įvykiui reikšmingų pėdsakų nerasta ir nepaimta ( 5 t., b. l. 20-21, fotolentelė- 23-29);
Įvykio vietos apžiūros papildomu protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. lapkričio 14 d. 13:53-14:57 val. atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra. Nustatyta, kad papildomai apžiūrimas sodybos "Po uosiu", esančios Liepų g. 57, Rūdos k., Gižų sen., Vilkaviškio r. sav., kiemas ir teritorija prie įvažiavimo į sodybą. Sodyba yra prie asfaltuoto pagrindinio kelio Gižai-Pilviškiai. Įvažiavimas į ją yra neasfaltuotu keliu (žvyras su įvairaus dydžio akmenimis). Sodyba iš priekio yra aptverta medine tvora, patekimas į kiemą yra pro rakinamus vartus. Sodybos dešinėje (stovint veidu į vartus) 9 metrų atstumu nuo įvažiavimo, prie tvoros stovi apie 8x8 m dydžio akmenų krūva, o už jos dviem lygiagrečiomis eilėmis palei tvorą auga pušys. Nuo pušų 8 m atstumu statmenai link kelio Gižai-Pilviškiai auga 8 liepos viena lygiagrečia keliui eile. Tarp liepų yra po 5 m atstumas. Pirma liepa nuo įvažiavimo į sodyba auga 18 m atstumu. Tarp liepų ir pagrindinio kelio Gižai-Pilviškiai yra griovys. Ši sodybos teritorija apaugusi žole. Sodybos teritorija už tvoros (automobilių stovėjimo aikštelė) yra išdėta trinkelėmis. Automobilių stovėjimo aikštelę ir sodybos kiemą skiria apie 25 cm aukščio akmenimis pamūryta sienelė. Link pagrindinio sodybos pastato patenkama užlipus du akmenimis pamūrytus laiptelius. Iki pagrindinio pastato ir pirties, esančios dešinėje kiemo pusėje patenkama betoninėmis plytelėmis. Prie pagrindinio sodybos pastato yra medinė su stogu terasa, kurios kairėje (stovint veidu į įėjimą) yra medinės atramos (turėklai). Terasoje stovi mediniai baldai-stalas ir trys suolai. Sodybos teritorijoje tarp abiejų pastatų ir automobilių stovėjimo aikštelės pievutėje stovi akmenimis pamūrytas šulinys ir didelis akmuo-skulptūra ( 5 t., b. l. 30-31, fotolentelė 33-35);
Polis.policija BIRT žiūryklės duomenimis, kad (duomenys neskelbtini) 07:40 val. įregistruotas pranešimas iš M. C. ligoninės, kad į ligoninę pristatyta S. G., sumušta ( 5 t., b. l. 26);
Polis.policija BIRT žiūryklės duomenimis, kad (duomenys neskelbtini) įregistruotas pranešimas, kad važiuojant nuo Pilviškių link Marijampolės, ties sankryža, kur yra nusukimas į Marijampolę (pranešėja mato kelio ženklą iki Marijampolės 10 Km, šalia degalinė Olerex") po kairę pusę palei kelią važiuojamosios dalies blaškosi - vaikšto moteris kruvinomis rankomis. Pranešėjos skambučio data ir laikas (duomenys neskelbtini) 05:34 val., pranešėja G.. Nuvykus adresu Vilkaviškio r. Gižų sen., Rūdos k., Liepų g. 57, sodybos kieme pastebėta stovinti akivaizdžiai neblaivi, kaip vėliau paaiškėjo K. P., kurios drabužiai galimai buvo kraujuoti, patinusi lūpa pradėjus bendrauti ši paaiškino, kad prieš keletą minučių tarp jos ir pažįstamos moters, duomenis nurodyti atsisakė, įvyko žodinis konfliktas, kurio metu moters pažįstamas vyras ją pastūmė, o ši krisdama ant asfalto grindinio susižalojo lūpą bei nusibrozdino dešinės rankos pirštus. Medikų pagalbos atsisakė, tuo metu pretenzijų niekam neturėjo ( 5 t., b. l. 40). Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18289-22. Prijungta nusikalstama veika: (duomenys neskelbtini) apie 05:00 val. sodybje adresu Liepų g. 57, Rūdos k., Vilkaviškio r., vykusių išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui iš matymo pažstamas R. G. sudavė du kartus kumščiu K. P. į veidą dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Taip pat kiek anksčiau (duomenys neskelbtini) apie 04:00 val. toje pačioje sodyboje neblaivi iš matymo pažįstama S. G. suėmusi ranka už A. B. veido, jį perdrėskė, o R. G. konflikto metu suėmė ir suspaudė A. B. dešinės rankos žastą bei vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinės srit. Dėl S. G. ir R. G. veiksmų. A. B. jautė fizinį skausmą (5 t., b. l. 42);
VšĮ "Marijampolės ligoninė" (duomenys neskelbtini) duomenimis, kad S. G. atvyko (duomenys neskelbtini) 07:22 val.; galvos dauginės žaizdos, stipri intoksikacija alkoholiu, pasikėsinimas naudojant fizinę jėgą, kitas patikslintas asmuo, dauginiai paviršiniai dilbio sužalojimai. Atvežta girta, sako iš vestuvių. Nepasako kur, kas, kokiom aplinkybėm, kuo mušė ir už ką. Objektyvi būklė: kairėje frontalinėje srityje nelygiais traiškytais kraštais 0,2x5,5 cm žaizda. Abiejų alkūnių sąnarių srityse poodinės kraujosruvos. Neurologo konsultacija, chirurginis žaizdos sutvarkymas ( 5 t., b. l. 114);
Specialisto išvada Nr. G286/2022(09) (tyrimas pradėtas 2022 m. gegužės 24 d.), kurioje užfiksuota, kad S. G. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos kaktinės srities muštinė žaizda, abiejų rankų sumušimai, o taip pat kraujosruvos veide, abiejose rankose ir abiejose kojose, nubrozdinimai abiejų kelių srityse buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. S. G. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti (duomenys neskelbtini). S. G. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti šešiolika poveikių, bet kurioje padėtyje, tiek suduodant rankomis tiek spiriant kojomis, tiek kontaktuojant su kitais, kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais: sužalojimai nėra pavojingi nukentėjusios gyvybei. Galėjo jausti fizinį skausmą ( 5 t., b. l. 128-129);
Specialisto V. V. parodymais, kad nelygiais traiškytais kraštais 0,2x5,5 žaizda kaktos kairėje pusėje ties plaukų augimo riba galėjo būti padaryta tiek suduodant kumščiu, spiriant avalyne, suduodant akmeniu ( 6 t., b.l. 92, 93-94);
Papildoma specialisto išvada pG604/2022(09), kurioje nurodyta, kad S. G. specialisto išvadoje Nr. G286/2022(09) duota išvada galiojanti. Nukentėjusiosios ilgas ambulatorinis ir stacionarinis gydymas nustatant sveikatos sutrikdymą neimamas domėn, nes jis nėra paremtas objektyviais simptomais ( 5 t., b. l. 133-134);
Ekspertizės aktu - teismo psichiatrijos Teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-194/2023, kuriame nurodyta, jog iki (duomenys neskelbtini) S. G. nebuvo diagnozuoti jokie psichikos sutrikimai. S. G. po byloje nagrinėjamų įvykių konstatuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimai, kurie yra visų bendrai atliktų nusikalstamų veiksmų, nagrinėjamų byloje, padarytų jos atžvilgiu, tiesioginė pasekmė. S. G. dėl jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų konstatuojamas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas ( 5 t., b. l. 157-160);
Pokalbio BBC suvestine, kurioje užfiksuota, kad G. G. praneša, jog važiuoja, yra kelyje nuo Pilviškių link Marijampolės tas nusukimas, kažkokia moteris blaškosi ant kelio, visa kruvina ir stabdo mašinas, bijo sustot, kur nusukimas link Marijampolės į kairę Olerex degalinė, rankos kruvinos ir veidas kruvinas, ant kelio blaškosi ( 5 t., b. l. 190-191, CD 44);
Apžiūros protokolu, atlikus (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašų iš "Bodycam" Nr. B0F1EC601FE4, Nr. B0F1EC5F60F0, Nr. B0F1EC5F6F24 apžiūrą, gauti duomenys, kad iš "Bodycam" Nr. B0F1EC601FE4 pirmasis vaizdo įrašas yra (duomenys neskelbtini) 05.58 val. jo trukmė 5 min. 02 s. Jame matomi prie namo terasoje sėdintis vyriškis ir dvi moterys bei dar vienas vyriškis vaikščiojantis šalia jų. Pagal tyrimo duomenis įraše matomos moterys yra K. P. ir J. A., o šalia jų sėdi muzikantu prisistatęs asmuo, kuris pagal tyrimo duomenis yra D. S.. Pareigūnui paklausus, ar kas nors iš jų buvo išėję ant kelio, visi atsako, kad nebuvo. Tada kitas pareigūnas pastebi, kad yra kruvini K. P. kedai ir paprašo jos eiti kartu su juo ir jie išeina. Pareigūnui paklausus kiek likę asmenų, stovintis vyriškis pradeda vardinti vardais, o D. S. pasako, kad likę apie dešimt žmonių. Pareigūnui paklausus, ar buvo koks konfliktas, stovintis vyriškis pasako, kad miegojo, D. S. pasako, kad jis yra muzikantas, o J. A. pasako, kad yra su juo. Pareigūnui pasakius, kad buvo pranešimas, jog po kelią vaikšto neblaivi moteris kruvinu veidu, D. S. pasako, kad ją išsivežė, o J. A. papildo, kad ją išsivežė vyras, nes jinai "psichavo". Tada tas stovintis vyriškis pradeda raginti juos eiti miegoti ir J. A. jam pasako, kad jie to vyro, kuris išsivežė moterį, nepažįsta. Tada pareigūnas eina link tarnybinio automobilio, prie kurio stovi kitas pareigūnas su K. P.. Prie tarnybinio automobilio stovintis pareigūnas pasako, kad jai lūpa prakirsta, rankos nubrozdintos ir kad jinai čia bus. K. P. paaiškina, kad ji nekvietė policijos, kad visą laiką sėdėjo parodydama pirštu terasos kryptimi. Ji paklausia kas kvietė policiją ir pareigūnas jai atsako, kad policiją iškvietė pravažiuojantys asmenys, pamatę ant kelio vaikščiojančią moterį kraujuotu veidu, K. P. pasako, kad ji ant kelio nevaikščiojo. Tada vienas pareigūnas užsirašo prie terasos stovėjusio vyriškio duomenis ir paaiškėja, kad jis yra E. S., o kitas pareigūnas nusiveda K. P. už automobilio. E. S. paaiškina, kad miegojo ir nieko nematė. Tada pareigūnas įsėda į tarnybinį automobilį ir girdėti kaip K. P. dar kartą paklausus, kas juos iškvietė pareigūnas dar kartą pakartoja, jog pravažiuojantys žmonės matė ant kelio neblaivią moterį kruvinu veidu ir kad jis nežino, ar ji buvo išėjusi ant kelio, ar kur ir K. P. į tai atsako "Mmm tai ai". Pareigūnui paklausus, ar neseniai viskas buvo, ji pritaria. Antrasis vaizdo įrašas yra (duomenys neskelbtini) 06.03 val. jo trukmė 1 min. 39 s. Jame matoma, kad pareigūnas sėdi tarnybiniame automobilyje, o kitas girdėti kaip nustatinėja blaivumą. Tada pareigūnas atsiliepia telefonu ir girdėti kaip moteris domisi, ar buvo rasta moteris. Pareigūnas jai paaiškina, kad moterį rado. Pareigūnui paklausus, ar moteris buvo juodais plaukais, skambinančiosios atsakymo negirdėti, nes tuo metu kitas pareigūnas ragina K. P. pasirašyti. Pareigūnas skambinančiajai padėkoja už pranešimą ir padeda ragelį. Kitam pareigūnui paprašius papasakoti kas įvyko, filmavimas nutrūksta. Trečiasis vaizdo įrašas yra (duomenys neskelbtini) 06.07 val. jo trukmė 1 min. 14 s. Jame matomas tarnybiniame automobilyje sėdintis pareigūnas, kuris kartu su kitu pareigūnu bendrauja su K. P. ir E. S., kurie stovi šalia tarnybinio automobilio. E. S. pasako "ką jūs tuo pasieksit, čia yra vestuvės". Pareigūnui paklausus dėl ko čia buvo, E. S. atsako, kad nežino, o K. P. atsako "Visur dėl draugės šone buvau". Tada pareigūnas K. P. paaiškina, kad jei turės pretenzijų, tai išsiblaivius gali kreiptis į policiją ir nurodyti asmenį, kuris ją sumušė ir kurio šiuo metu teigia, kad nepažįsta. K. P. atsisako medikų apžiūros ir pareigūnui pasakius, kad jei vėl grįš tas vyriškis ir konfliktuos tai, kad vėl būtų kviečiama policija. Tada visi išsiskirsto. Apžiūrimi keturi vaizdo įrašai iš "Bodycam" Nr. B0F1EC5F60F0. Pirmasis vaizdo įrašas yra (duomenys neskelbtini) 08.00 val. jo trukmė 3 min. 01 s. Įraše matoma kaip pareigūnai ligoninėje bendrauja su moterimi, jos veido nematyti. Pagal tyrimo duomenis ji yra S. G.. Daroma jų pokalbio stenograma. Pareigūnas: labas rytas, kas čia jus taip sumušė? S. G.: vestuvininkai. Pareigūnas : vestuvininkai? S. G.: jo. Draugai, kuriem linkėjau gero, dar pinigų atnešiau. Nežinau kaip pasakyti žinokit. Pareigūnas : o kur čia įvyko viskas? S. G.: po uosiu. Pareigūnas : po uosiu. S. G.: pirtis po uosiu Gižų, tarp Gižų...(neaiškūs žodžiai)..., link Gižų žinot ten... (neaiškūs žodžiai)... Pareigūnas : žinom, žinom. O dabar tai su kuo čia jumis mušė su rankom... (neaiškūs žodžiai)...? S. G.: aš nežinau žinokit, aš buvau išgėrus galiu pasakyt. Aš gėriau gėriau ten su jais ir paskui kažkaip ten viskas susidėjo. Aišku jie sakys, kad aš pati susižalojau, bet aš nežinau ar aš galėčiau taip susižaloti, aš bėgau į gatvę, stabdžiau mašinas, tos mašinos nestojo ir viskas tiesiog. Pareigūnas : sąmonę buvot praradus? S. G.: nežinau žinokit, buvau išgėrus, aš esu išgėrus, aš buvau vestuvėse. Mano vyras netgi pirmiau nuėjo gulti, gulėjo jisai ir paskuitės kažkas jam pasakė, kad aš kažkur gatvėje, nes aš pabėgau ten nuo jų visų. Ne, žiūrėkit kaip, pasakysiu jums kaip buvo. Susitikau su tokiom mergaitėm, tos mergaitės nu kaip pasakyt aš nežinau dėl ko jos prisikabino prie manęs, sako tu man liepei eiti šalin, aš neliepiau jai eiti šalin ir paskuitės ir dar piršlys buvo su manim jisai užstojo už mane ir sako nu, kad aš neliepiau jai eiti šalin ir jos užpyko ant manęs paprasčiausiai ir paskui aš sakau eikit jūs sau aš neprasidedu su jumis ir eikit jūs sau ir aš nuėjau savo keliais ir aš ten toliau baliavojau, o jos kažkaip ir paskui vis tiek nestovės žinot ten daug žmonių. Antrasis vaizdo įrašas yra (duomenys neskelbtini) 08.03 val. jo trukmė 3 min. 00 s. Įraše matoma kaip pareigūnai ligoninėje bendrauja su moterimi, jos veido nematyti. Pagal tyrimo duomenis ji yra S. G.. Daroma jų pokalbio stenograma. S. G.: ir aš nežinau kaip ten paskui buvo. Ir aišku buvau išgėrus ir aš, neneigiu. Pareigūnas: tai kas jus mušė ta prasme ten, galit įvardyt, neatsimenat ar nepažįstat? S. G.: nepažįstu ten tokios dvi mergos ir kad patys tie jaunieji tai tikrai ne, bet jie irgi nebuvo geriečiai ant manęs. Paskui sako nu ten kaip pasakyčiau aš, aš irgi ne šventa, gal kažką pasakiau, aiškų jų ten milijonas bus, kurie liudys prieš mane, bet aš buvau blogietė, mano vyras jau miegojo, aš nepasakysiu nieko kaip mane jie mušė ir ką jie...(neaiškūs žodžiai)...Aš nežinau ką man pasakyt, aš nežinau kaip jie ką mušė mane ir sakė mes tave užmušim. Pareigūnas: tai keliese mušė? S. G.: o nežinau ten jų daugiau buvo, ten jų buvo nemažai, keturi gal penki ir visi prieš mane. Pareigūnas: kaip jūsų vardas? S. G.: S. B...tai yra G. B. mergautinė. Tada pareigūnas užsirašo jo asmens duomenis, telefono numerį. Toliau daroma jų pokalbio stenograma. S. G.: bet aš žinokit tik atsimenu kaip aš stoviu gatvėj ir aš stabdžiau mašinas, nieks nestojo, aš bėgau į gatvę ir va taip stabdžiau, sustokit gelbėkit mane niekas nestojo žinokit kaip į filmą. Ir žinau, kad labai kraujas bėgo, norėjau, kad kas nors man pagelbėtų...(neaiškūs žodžiai)... Pareigūnas: Bet tai kas paskui padėjo jum ar iškvietė? S. G.:mane vyras paėmė. Kažkur aš bėgau bėgau ir atvažiavo mano vyro automobilis išvežt kas jį prikėlė ir gal jau jie. Trečiasis vaizdo įrašas yra (duomenys neskelbtini) 08.06 val. jo trukmė 3 min. 00 s. Įraše matoma kaip pareigūnai ligoninėje bendrauja su moterimi, jos veido nematyti. Pagal tyrimo duomenis ji yra S. G. Daroma jų pokalbio stenograma. S. G.: jau jie išsigando, kad man gali būt negerai ir jį prikėlė kažkas, nes jis miegojo antram aukšte ir jisai vežė mane namo ir iškvietė greitąją. Nu negerai, ane? Tada vyksta pokalbis tarp pareigūnų, S. G. ir gydytojo, kuris pasako, kad žaizda yra mušta. Toliau daroma pareigūno ir S. G. pokalbio stenograma. S. G.: kas čia yra, ar čia gali būti, kad aš parkritau gal. Pareigūnas: nu matau susiūta čia jum. S. G.: aš negaliu pasakyti žinokit, ar jinai man trenkė iš kažko ar kaip, gal mane stūmė, gal po mašina pakišo aš nežinau žinokit. Aš iš tikrųjų nežinau, negaliu pasakyti, aš tik žinau, kad aš bėgau į gatvę ir stabdžiau mašinas nu kaip filme. Tada pareigūnas išsiaiškina S. G. gyvenamąją vietą, susituokusių asmenų duomenis ir paklausus, ar ji turės pretenzijų, S. G. atsako "bet aš nežinau žinokit ant ko rašyt pareiškimą, aš nežinau net ant ko". Ketvirtas vaizdo įrašas yra (duomenys neskelbtini) 08.09 val. jo trukmė 1 min. 52 s. Įraše matoma kaip pareigūnai ligoninėje bendrauja su moterimi, jos veido nematyti. Pagal tyrimo duomenis ji yra S. G.. Daroma jų pokalbio stenograma. S. G.: kaip man ten sakė dėl ko mes ten susipykom, susipykau ir su tuo K., ir ta S., ir su tom, bet aš jie mane aš nežinau žinokit kas mane sumušė. Pareigūnas: jeigu rašysit pareiškimą tai išsiaiškins. S. G.: aišku visi sakys, kad aš kalčiausia, kad aš kalta, kad aš prisigėrus buvau. Matoma kaip vienas pareigūnas išeina pasidaryti dokumento kopijos. Apžiūrimi trys vaizdo įrašai iš "Bodycam" Nr. B0F1EC5F6F24. Šiuose įrašuose matomas vaizdas yra aprašytas "Bodycam" Nr. B0F1EC5F60F0 keturių vaizdo įrašų apžiūroje. Trečiame įraše, kurio trukmė 5 min., S. G. pasako: "aišku visi sakys, kad aš kalčiausia, kad aš kalta, kad aš prisigėrus buvau, ten tokia ir anokia, nežinau ar kaip vyksta, bet kad jie mane mušė tai tikrai žinau ". Tada pareigūnas jai paaiškina, kad išrašys šaukimą atvykti į komisariatą ( 5 t., b. l. 192-195, CD 47);
Tarnybiniu pranešimu, surašytu 2022 m. rugsėjo 5 d. ,,Dėl vaizdo rašų iš degalinės "Olerex" nurodyta, kad degalinės vaizdo kameros nukreiptos kryptimi lin Vilkaviškio filmuoja tik privažiavimus prie kelio Marijampolė - Vilkaviškis nuo kelių, vedančių link Pilviškių ir Keturvalakių, todėl tyrimui reikšminga vieta, adresu Liepų g. 57, Rūdos k., Gižų sen., Vilkaviškio r., ir kelio takrapa link Pilviškių nuo minėtos sankryžos degalinės vaizdo kameromis nefilmuojama ( 5 t., b. l. 196);
Telefono išklotinėmis nustatyta, kad gauta išanalizavus liudytojai G. G. priklausantį abonenrą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad bendrajam pagalbos centrui Nr. 112 skambino sekančiai (data/laikas/skambinančiojo abonentas/abonentas, kuriam skambinta/trukmė/skambučio tipas/celės/celių priklausomybė): (duomenys neskelbtini) 05:34:07 (duomenys neskelbtini) 112 125 outEmergencyCall C659 A659 Vilkaviškio r. sav., Gižų sen., Rūdos k., Marijampolės g. 16. Susipažinus su R. S. priklausančio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine nustatyta, kad E. P., kuriam priklauso abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo sekančiai (data/laikas/skambinęs abonentas/abonentas, kuriam skambinta/trukmė/skambučio tipas/celės/celių priklausomybė): (duomenys neskelbtini) 05:28:57 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 32 inCall 97F 57FF (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 05:28:58 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 31 inCall. R. S. abonentas tyrimui reikšmingu laiku jungėsi prie šių celių (data/laikas/celės/celių priklausomybė): (duomenys neskelbtini) 05:15:02 2B35 2B35 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 05:15:29 0109517 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 05:28:57 397F 57FF (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 05:28:58 397F (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 05:29:30 0126618 Gižų k., Gižų sen. (duomenys neskelbtini) 05:32:16 2B9 Gižų k., Gižų sen. (duomenys neskelbtini) 05:32:46 92B9 Gižų k., Gižų sen. (duomenys neskelbtini) 05:32:46 92B9 Gižų k., Gižų sen. (duomenys neskelbtini) 05:33:21 149515 (duomenys neskelbtini). Susipažinus su E. P. priklausančio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine nustatyta, kad jis R. S., kuriam priklauso abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino sekančiai (data/laikas/skambinęs abonentas/abonentas, kuriam skambinta/trukmė/skambučio tipas/celės/celių priklausomybė): (duomenys neskelbtini) 05:28:58 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 31 outCall 92B9 Gižų k., Gižų sen. E. P. abonentas tyrimui reikšmingu laiku jungėsi prie šių celių (data/laikas/celės/celių priklausomybė): (duomenys neskelbtini) 05:29:36 0146E15 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 05:40:37 449A Gižų k., Gižų sen. (duomenys neskelbtini) 05:41:18 0109615 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 05:41:43 397F (duomenys neskelbtini)( 6 t., b.l. 2-3, 4, 7-8, 9, CD 11, 12-13);
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad atlikus parodymų patikrinimą vietoje, nukentėjusioji S. G., paprašius parodyti vietą sodyboje ar teritoriją aplink ją, kurioje (duomenys neskelbtini) prieš ją buvo atlikti nusikalstami veiksmai ir įvardinti kas bei kokius veiksmus atliko, S. G. pagrindiniame pastate salėje parodė vietą ir paaiškino, kad čia įvykio metu buvo sudėti U formos stalai, jai sėdint stalo dešiniame gale, nugara į salę ir kalbant su šalia sėdinčiomis L. ir K., iš nugaros priėjo A. ir vieną kartą sudavė kumščiu į pakaušį. Paskui S. G. parodė vietą prie viduryje salės esančio medžio paaiškino, kad šioje vietoje ji prarado sąmonę ir nukrito. Po to, S. G. paprašė išeiti į kiemą, kur terasoje parodė vietą kairėje prie sienelės ir paaiškino, kad kai buvo išstumta į lauką, ji atsisėdo terasoje ant suolo galo veidu į įėjimą ir tada ją pradėjo mušti suduodamos rankomis A., K. ir L., dėl ko ji užsidengė galvą ir šaukė R. G., o šiam atbėgus ir jai bandant slėptis S. J. tėvas užsimojo jai suduoti, bet nepataikė, nes sulaikė šio žmona, ji parodė kryptį link sodybos vartų ir paaiškino, kad bėgo skersai nuo terasos per pievutę link vartų, už kurių yra pagrindinis kelias Gižai-Pilviškiai. S. G. pasiūlė išeiti už sodybos vartų ir parodė vietą pievoj, kryptimi link kelio Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas 3 m atstumu nuo įvažiavimo į sodybą ir paaiškino, kad ją pasivijusi A. sudavė vieną kartą rankose turėtu akmeniu į dešinį smilkinį, dėl ko ji nugriuvo ir pajuto kaip A. dar 3-4 kartus sudavė akmeniu į galvos sritį. Tada paaiškino, kad bijodama, jog gali užmušti, išbėgo į pagrindinį kelią ir stabdė pravažiuojančias mašinas. Ji nuėjo 43 metrus nuo įvažiavimo į sodybą kelio Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas kryptimi ir parodė vietą kairiojo kelkraščio krašte prie griovio ir paaiškino, kad ten ją rado R. G. ir vedė atgal į sodybą. Grįžtant į sodybos kiemą, S. G. prisiminė, kad R. G. ją vedant kelkraščiu atgal, ji matė A. ir parodė vietą tarp griovio ir augančių liepų bei paaiškino, kad šia sodybos teritorija kartu su jais ėjo ir A., kuri kartu grįžo į kiemą ( 6 t., b. l. 23-24, 25-29);
Asmens parodymo pagal jo fotonuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji S. G., parodžius asmenį atpažinti pagal jo nuotrauką, nuotraukoje Nr. 6 atpažino J. A. ir paaiškino, kad tai L., kuri kartu su A. ir K. (duomenys neskelbtini) sodyboje "Po uosiu", sėdint terasoje sudavė smūgius rankomis į galvos sritį ir rankas, kuriomis dengėsi veidą. Atpažįsta iš veido bruožų ( 6 t., b. l. 31-33, 34-35);
Asmens parodymo pagal jo fotonuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji S. G., parodžius asmenį atpažinti pagal jo nuotrauką, nuotraukoje Nr. 6 atpažino K. P. ir paaiškino, kad tai K., kuri kartu su A. ir L. (duomenys neskelbtini) sodyboje "Po uosiu", sėdint terasoje sudavė smūgius rankomis į galvos sritį ir rankas, kuriomis buvo užsidengusi galvą. Atpažįsta iš veido bruožų ( 6 t., b. l. 37-39, 40-41);
Asmens parodymo pagal jo fotonuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji S. G., parodžius asmenį atpažinti pagal jo nuotrauką, nuotraukoje Nr. 1 atpažino A. B. ir paaiškino, kad atpažįsta A., kuri (duomenys neskelbtini) sodyboje "Po uosiu", salėje sudavė vieną kartą kumščiu į pakaušį ir po to lauke terasoje kartu su L. ir K. sudavė smūgius rankomis į galvos sritį ir rankas bei už sodybos vartų prie pagrindinio kelio sudavė vieną kartą rankose turėtu akmeniu į dešinį smilkinį ir nugriuvusiai sudavė dar 3-4 kartus akmeniu į galvos sritį. Atpažįsta iš veido bruožų ( 6 t., b. l. 43-45, 46-47);
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuoti liudytojo R. G. parodymai įvykio vietoje, kad pamatė S. G. sėdint ant suolo ir rankomis užsidengus veidą, priešais ją stovinčios A. B., K. P. ir J. A. sudavė rankomis į galvą ir rankas. Paskui parodė vietą už terasos, kur žmona norėjo pasislėpti ir kur J. tėvas bandė jai suduoti, bet nepasiekė. Paskui R. G. parodė kryptimi nuo terasos link sodybos vartų ir paaiškino, kad šia kryptimi ji nubėgo link pagrindinio kelio Gižai-Pilviškiai. Paskui R. G. pasiūlė išeiti iš sodybos kiemo už vartų ir, būdamas ant įvažiavimo į sodybą, parodė kryptimi link kelio Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas, tarp už vartų augančių dviem eilėm pušų ir viena eile liepų ir paaiškino, kad eidamas ieškoti žmonos, išėjo už sodybos vartų ir pirmiausia pamatė prie paskutinės arba priešpaskutinės liepos stovinčią A. B.. Nuo įvažiavimo jis nuėjo 48,50 m. ir prie septintos liepos parodė bei paaiškino, kad A. B. laikydamasi į šį medį stovėjo ir liepė eiti pasiimti savo žmoną. R. G. užlipo grioviu iki kelktraščio ir paėjęs 40 metrų kairiu kelkraščiu kryptimi link kelio Marijampolė-Kybartai - Kaliningradas parodė vietą ant griovio krašto ir paaiškino, kad čia pamatė S. G., kuriai buvo kruvinas veidas ir čia ji atsisėdo ( 6 t., b. l. 49-50, 51-55);
Asmens parodymo pagal jo fotonuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog liudytojas R. G., parodžius asmenį atpažinti pagal jo nuotrauką, nuotraukoje Nr. 5 atpažino K. P. ir paaiškino, kad nuotraukoje K. P., kuri kartu su J. A. ir A. B. terasoje (duomenys neskelbtini) sodyboje "Po uosiu" sudavė smūgius rankomis jo žmonai į galvos sritį. Atpažįsta iš bendrų veido bruožų ( 6 t., b. l. 57-59, 60-61);
Asmens parodymo pagal jo fotonuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog liudytojas R. G., parodžius asmenį atpažinti pagal jo nuotrauką, nuotraukoje Nr. 2 atpažino A. B. ir paaiškino, kad nuotraukoje A. B., kuri kartu su J. A. ir K. P. terasoje (duomenys neskelbtini) sodyboje "Po uosiu" sudavė smūgius rankomis jo žmonai į galvos sritį ir ją matė stovinčią prie medžio tuo metu, kai nuo pagrindinio kelio parsivedė sužalotą žmoną. Atpažįsta iš bendrų veido bruožų ( 6 t., b.l. 63-65, 66-67).
Asmens parodymo pagal jo fotonuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog liudytojas R. G., parodžius asmenį atpažinti pagal jo nuotrauką, nuotraukoje Nr. 2 atpažino J. A. ir paaiškino, kad nuotraukoje J. A., kuri kartu su A. B. ir K. P. terasoje (duomenys neskelbtini) sodyboje "Po uosiu" sudavė smūgius rankomis jo žmonai į galvos sritį. Atpažįsta iš bendrų veido bruožų ( 6 t., b.l. 69-71, 72-73);
Tarnybiniu pranešimu, surašytu (duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. R., kuriame užfiksuoti duomenys, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veikismus telefonu bendrauta su A. B., kuri paaiškino, kad šventės metu sodyboje "Pirtis po uosiu" adresu Liepų g. 57, Rūdos k., Vilkaviškio r. sav., sudavė smūgius S. G. kartu su J. A. ir K. P. ( 2 t., b. l. 134);
Daiktais, turinčiais reikšmės baudžiamajai bylai tirti, ir nagrinėti: kompaktiniais diskais su vaizdine medžiaga ( 1 t., b. l. 44, 47, 2 t. b. l. 11, 16, 88).
Nukentėjusiosios L. M. sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) epizodas
Kaltinamosios S. B. parodymais teisiamjame posėdyje, kad dėl pareikšto kaltinimo kalta prisipažino ir paaiškino, kad jie gruodžio 18 dieną važiavo su D. L. ir užsuko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiavo jos trys ir dar trys vaikinai. D., M. ir I. D. L. paėmė pakeliui važiuojant. Atvažiavo ir sustojo tame kaime. D. L. išlipo iš automobilio ir ėjo pasikalbėti, bet ją sustabdė L. M. vyras D. ir jai sudavė. Nuo smūgio D. parkrito. Ji sėdėjo priekyje ir gerai tą matė, kaip buvo suduotas D. L. smūgis. Tada ji iššoko iš automobilio ir pribėgo prie D.. Tada kilo triukšmas, riksmas ir grumtynės. Kokie smūgiai ir kam jie buvo suduoti, nežino. Stūmė ir sudavė smūgius, gindamasi nuo L. M., kuri ją puolė. Paskui jau visi įsėdo į automobilį ir tada išgirdo, kad dūžta automobilio stiklas. Kas jį išmušė, nežino. Grumtynės baigėsi, nes vieni kitus ramino. Pažinojo nukentėjusiąją, piktumų su ja nebuvo. Važiavo su D. L. ir ji sakė, kad užsuks pas L. M.. Jie tik kompaniją D. palaikė kartu važiuodamos. Pripažįsta, kad sudavė nenustatytą skaičių smūgių L. M. Susitaikė su nukentėjusiąja pas jos advokatą, atlygino dalį žalos. Po 500 eurų kiekviena jai atlygino ir įsipareigojo likusius 1000 eurų atlyginti iki kovo 1 dienos. Įvykio dieną ji buvo išgėrusi, bet nesijautė apsvaigusi. Buvo gėrusi šampano, bet kiek negali pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu kalta neprisipažino, nes nesijautė kalta, siūlė nukentėjusiajai susitaikyti ir tada, bet ji nesutiko. Negerai vertina savo elgesį ir tai jai pirmas kartas. Dabar laikinai nuo spalio 29 nedirba. Gyvena iš pajamų, kur gaudavo už darbą. Koks neblaivumas jai buvo nustatytas nepamena, bet galėjo būti 1.12 promilių, nors ji nesijautė neblaivi. Gal šoko būsena buvo ir todėl nesijautė neblaivi. Nežino, kaip būtų pasielgusi, jei būtų negėrusi alkoholio. Ji daugiau taip nesielgtų, atsitrauktų. Kaltę pilnai pripažįsta;
Kaltinamosios D. L. parodymais teisiamajame posėdyje dėl pareikšto kaltinimo, kad kalta prisipažino ir paaiškino, kad geria vaistus nuo (duomenys neskelbtini) šiuo metu ir gali visko neprisiminti. Prisimena, kad važiavo su kolegėm ir savo sūnėnais. Prisimena, kad išlipo iš automobilio ir D. M. sudavė jai smūgį, ji nukrito. Paskui kai atsikėlė, tai įvyko susistumdymas. Ją merginos pakėlė nuo žemės po D. M. smūgio. Ji buvo blaivi. Paskui įvyko susistumdymas. Ji pati stūmė L. M.. Ar buvo už plaukų ją paėmusi, nepamena, bet galėjo taip būti, kad ją tampė už plaukų. Gal stumiant sudavė L. M.. Iš kojų smūgių nesudavė, o rankom gal ir sudavė ir už plaukų buvo gal paėmusi, bet neprisimena gerai. M. abu puolė juos, o paskui jie išmušė automobilio stiklą ir jie negalėjo išvažiuoti, nes paskambino policijai ir negalėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Su nukentėjusiąja susitaikė, žalą atlygino ir liko dar 1000 eurų nesumokėję, bet įsipareigojo iki kovo 1 dienos tą 1000 eurų atlyginti. Gailisi taip pasielgusi. Savo kaltę pripažįsta ir gailisi, kad taip padarė. Smurtas buvo iš jos pusės, kad atstumti L. M. nuo savęs. Ligonių kasai žalą atlygino. Kai ją pastatė kitos kaltinamosios, tai ten buvo labai tamsu ir ji nematė, kas ir kokį smurtą naudojo. Ji prieš L. M. smurtavo ir tą pripažįsta. Jai nustatytas neįgalumas ir ji nedirba, ją vyras išlaiko. Šiuo metu neįgalumo išmokos negauna, jai nustatytas 50 procentų nedarbingumas. 2020-12-18 buvo karantinas paskelbtas Lietuvoje. Ji vežė merginas namo, o vaikinus paėmė pakeliui. Pažeidė karantino sąlygas, bet už tai jau susimokėjo. Pripažįsta savo kaltę dėl vartoto smurto prieš L. M. Naudojo tuos veiksmus, dėl kurių buvo išrauti jos plaukai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino;
A. V. (ankstesnė pavardė B.) 2021 m. kovo 12 d. apklausos įtariamąja metu duotais parodymais, kad jos buvusi pavardė yra J., dėl to daug kas žino sena pavarde. L. M. pažįsta tik iš matymo. Ją žino iš bendrų draugų, artimi ryšiai nesieja, asmeniškumų jokių neturi, konfliktų su L. M. niekad jokių nebuvo. Jos vyrą D. M. žino ir pažįsta iš matymo. Jokių asmeniškumų prieš jį neturi, pykčių niekad nebuvę. 2020 m. gruodžio 18 d. vakare, jau buvo tamsu, buvo su drauge S. B. Igliaukos k., Marijampolės sav. Su ja kartu išgėrė pora butelių šampano, tad paprašė draugės D. L., kad ji parvežtų į namus, esančius Marijampolės mieste. D. L. atvykus kartu su drauge S. B. įsėdo į jos vairuojamą automobilį baltos spalvos, lyg septynių vietų, markės nepasakys, valstybinių numerių taip pat nežino. Buvo ne daug išgėrusi, jautėsi visiškai blaivi. Draugė S. B. gėrė kartu šampano, bet atrodė blaivi, kaip negėrus. Tada visos trys, t.y. ji, D. L. ir S. B. važiavo kryptimi link Marijampolės miesto. Važiuojant dar Igliaukos kaimo keliu, pamatė, kad eina trys vaikinai: M. (pavardės nežino), D. (pavardės nežino) ir I. (pavardės nežino). Juos pažįsta iš matymo. D. L. sustabdžius automobilį minėti vaikinai pasakė, kad jie eina namo, tačiau nežino kur buvo ir ką veikė. D. L. pasakė vaikinams, kad veža ją ir S. B. į Marijampolės miestą ir pasiūlė vaikinams važiuoti kartu su ja. Kiek žino D. L., vaikinus gerai pažįsta, keli iš jų yra jos giminaičiai. Vaikinai įsėdo į automobilį. Jie atrodė blaivūs. Tada visi kartu, t.y. ji, D. L., S. B., D., I., M. (jų pavardžių nežino) važiavo kryptimi link Marijampolės m. Atrodo jau buvo išvažiavę iš Igliaukos kaimo, kai D. L. pasakė "nusuku truputį į šoną, reikia pasikalbėti", tačiau neaiškino kur važiuoja, pas ką. Nei jai, nei nei asmenims, kurie sėdėjo automobilyje, nebuvo tikslo važiuoti ir muštis, tokios kalbos, susitarimo nebuvo. Visi minėti asmenys nuvažiavo į kažkokį kaimą, kurio pavadinimo nežino. Nuvyko į kažkokį namo kiemą, tai buvo vienkiemis, lyg aplink laukai, buvo labai tamsu. Šios vietos įvardinti negali, pirmą kartą buvo čia atvykus, nežinojo kas čia gyvena. Namo kieme matė kažkokį automobilį, tačiau kieno - nežino. Sustojus automobiliui D. L. pasakė, kad visi palauktų automobilyje, o ji pati tuoj ateis. D. L. išlipo iš automobilio. Ji sėdėdama automobilyje pamatė, kaip D. M. artėja, bėga link automobilio, o tiksliau prie D. L., kuri buvo nuo automobilio nusisukusi nugara. Pribėgus D. M., staiga D. L. krito ant žemės. Pati nematė, bet kaip suprato D. M. sudavė jai smūgį, tačiau kuo - nematė ir negali pasakyti. Tai pamatę visi automobilyje sėdintys asmenys iš jo greitai išlipo žiūrėti kas vyksta. Išlipus iš automobilio pamatė ant žemės klūpinčią D. L.. Tada su S. B. priėjo prie jos, norėdama padėti jai atsistoti. D. L. kokias 3 min. buvo be sąmonės, tiesiog susmukus ir nekalbėjo, jau galvojo, kad reikia kviesti jai greitąją pagalbą. Tuo metu D. M. pradėjo mojuoti rankomis, kumščiais ir bandė suduoti smūgius vaikinams: M., I., D.. Pati nesuprato už ką, dėl ko čia taip vyksta. Matėsi, kad D. M. akivaizdžiai buvo neblaivus: labai rėkė, svirduliavo į šalis, ant visų vaikinų tiesiog pradėjo pats "šokinėti" ir bandyti suduoti smūgius. Vaikinai bandė D. M. nuraminti, o jis vis bandė prie visų smūgiuoti, suduoti smūgius, net ir pačiai priėjęs bandė suduoti smūgius. Kaip suprato, jis tiesiog dėl girtumo nesiorientavo aplinkoje. Ar D. M. vaikinams, ar vaikinai D. M. sudavė smūgius - nematė. Tada staiga išgirdo, kad rėkia, keikiasi L. M. "<...> ką darot". Iš pradžių nesuprato iš kur ji iš vis atsirado. Tada L. M. priėjusi prie vaikinų, kurie konfliktavo su D. M. bandė juos išskirti, kišosi į vaikinų konfliktą. Tuo metu nuo žemės atsikėlė D. L., prie kurios buvo pati ir S. B. Paklausė D. L. ar jai viskas gerai, o ji atsakė, kad gerai ir, kad reikia iš čia važiuot. Tada visos trys nuėjo prie vaikinų ir L. M.. Tuo metu matė, kad D. M. ir vaikinai stumdosi, voliojasi ant žemės, tačiau kas kam smūgius suduoda ar ir išvis suduoda - nematė, buvo tamsu, viskas vyko labai greitai. Tada priėjus arčiau pradėjo juos skirti: kažkurį iš vaikinų už striukės atitraukė ir tada L. M. stūmė kažkurią iš draugių, tačiau kurią tiksliai - ar D. L. ar S. B. - nepasakys. Tuo metu ji rankomis pastūmė L. M. ir ji krito ant žemės. Tai padarė gindama drauges. Smūgių nesudavė nei vieno, L. M. pačiai taip pat nesudavė. Už plaukų L. M. netempė, kojomis nespardė. Nukritusi ant žemės L. M. atsistojo, o tuo metu visi kurie buvo atvykę su automobiliu, jau sėdėjo jame ir norėjo važiuoti. D. L. užvedus automobilį išgirdo smūgį į automobilio galinį langą ir jis sudužo, šukės krito į šalis. Tada visi, t.y.: ji, S. B., D. L. ir trys vaikinai: D., I. ir M. išlipo vėl iš automobilio. Tuo metu D. M. puolė ant visų ir visiems bandė suduoti smūgius, smūgiavo net nežiūrėdamas kam, mosikavo rankomis. Buvo labai agresyvus. Nematė ar D. M. pataikė kažkam smūgius, pačiai jai nepataikė. Ar D. kažkas smūgiavo ir pataikė - nematė, tik matė, kad vis jiems bando suduoti D. M. smūgius. Nuo tokių veiksmų visi dalyviai tai krisdavo ant žemės, tai stodavosi, buvo labai slidu. Taip pat L. M. labai kišosi į vaikinų konfliktą. Matė kaip kelis kartus krito ant žemės, tai vėl stojosi. Visko sužiūrėti nespėjo ir visko papasakoti negali. Matė, kad vienu metu L. M. tiesiog gulėjo ant žemės, o ant jos visu kūnu ją buvo užgulęs jos vyras D. M.. Kaip ir kokiu būdu jie atsidūrė ant žemės - nematė. Tada D. M. gulinčiai savo žmonai L. M. sudavė ranka smūgį, tačiau kur pataikė - nematė. Tada jie visi pradėjo rėkti "<...> ką darai, muši savo žmoną". Kaip suprato, D. M. tiesiog galėjo sumaišyti žmoną su vaikinais, ar su kažkuria iš moterų ir sudavė žmonai. D. M. tiesiog mušė visus kas papuolė jam arčiau. Po to kaip viskas vyko negali pasakyti, nematė kokiu būdu L. M. atsistojo, tik kai atsistojo matė, kad jai kraujuoja veidas. Ką veikė ir darė vaikinai - negali pasakyti, daug to veiksmo buvo. Tada atvyko policijos pareigūnai, kas juos kvietė tiksliai nežino. Kol atvyko policijos pareigūnai konfliktas jau buvo truputį nurimęs. Dėl pareikšto įtarimo neprisipažįsta visiškai. L. M. nesudavė nei vieno smūgio, kojomis nespardė. Neneigia, kad galėjo pastumti, tačiau smūgių nesudavė. Kodėl ji taip teigia - nežino, negali pasakyti. Matė tikrai, kaip L. M. sudavė smūgį pats jos vyras D. M.. Kad draugės D. L. ir S. B. suduotų L. M. smūgius nematė, taip pat nematė, kad ją jos kojomis spardytų. Draugės už plaukų L. M. netąsė. O vaikinai tarpusavyje visi stumdėsi, grūmėsi, konfliktavo, tačiau negali tiksliai pasakyti kaip, kas ten buvo (3 t., b.l. 99-101);
D. L. 2021 m. kovo 10 d. apklausos įtariamąja duotais parodymais, kad L. M. pažįsta jau daug metų, gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) Ankščiau draugavo šeimomis, po to nustojo bendrauti dėl paskalų. Nutrūkus bendravimui L. M. jokių asmeniškumų neliko, visiškai nebendravo nei su ja, nei su jos vyru D. M.. 2020 m. gruodžio 18 d. apie 22:00 val. būnant namuose, ruošėsi važiuoti parvežti A. J. (šiuo metu B.) ir S. S. (šiuo metu B.) iš (duomenys neskelbtini) į Marijampolės miestą. Jos abi yra draugės, kurios buvo (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį ir prašė jas parvežti namo į Marijampolės miestą. Važiavo viena, blaivi su automobiliu "V. R.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso tėvui. Nuvyko prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini) ir į vairuojamą automobilį atėjo abi draugės. Žino, kad abi gėrė šampano, tačiau neatrodė, kad neblaivios. Įsėdus į automobilį su draugėmis pavažiavo apie 300 metrų ir pamatė, kad kaimo keliuku eina trys vaikinai: M. V., D. V. ir I. M.. Tie vaikinai yra gerai pažįstami, du iš jų sūnėnai. Juos sutiko atsitiktinai, jokio susitarimo su jais nebuvo. Tada sustojo šalia jų ir jie paklausė, kur ji važiuoja. Atsakė, kad veža drauges į Marijampolės miestą namo. Tada vaikinai paklausė, ar gali važiuoti kartu. Jie pažįsta drauges, tad tiesiog norėjo pasivažinėti. Automobilis yra septynių vietų, tad visi tilpo, pagalvojo, kad palikus drauges pačiai bus smagiau grįžti su vaikinais. Vaikinai atrodė blaivūs. Tada visi vairuojamu automobiliu, t.y. ji, draugės: A. B. ir S. B., bei trys sutikti vaikinai: M. V., D. V. ir I. M. pajudėjo kryptimi link Marijampolės miesto. Iš Igliaukos kaimo ribų jau buvo išvažiavę, nutolę apie 2 km. Tuo metu sulaukė skambučio iš E. S.. Minėta moteris yra gera pažįstama, su ja nekonfliktuoja, asmeniškumų jokių neturi. Paskambinus ji pasakė, kad ją "užsipuolė" D. ir L. M. dėl kažkokių apkalbų. Pokalbio metu nesuprato, kad minėti D. ir L. M. yra pas E. S. namuose. Su E. S. tiesiog pakalbėjo, kad nekreiptų dėmesio į pletkus ir tuo metu nutrūko ryšys, baigėsi pokalbis. Tada maždaug už 10 minučių, toliau važiuojant, sulaukė SMS žinutės iš E. S. "aš neliksiu kalta, atvažiuokit čia". Tada pagalvojo, kad reiktų nuvažiuoti iki E. S. namų, ji parašė, kad atvažiuotų. Be to, buvo netoli nuvažiavusi iš kaimo ribų. Apsuko automobilį ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. Šis kaimas yra netoli (duomenys neskelbtini) kaimo apie 2-3 km. Važiuojant į E. S. namus niekas nesitarė apie jokias muštynes, tokios kalbos ir tokio tikslo nebuvo. Tada važiavo link E. S. namų. Netoli namo kiemo, keliukyje, pamatė stovinčius du automobilius. Nežino kieno jie buvo. Nieko blogo neįtardama sustojo tame keliukyje netoli vienkiemio, nes E. S. gyvena vienkiemyje. Tada viena išlipo iš automobilio ir pamatė, kad link automobilio eina D. M.. Tada uždarė automobilio dureles ir pajautė smūgį į krūtinės sritį. Su kuo D. M. sudavė tiksliai negali pasakyti. Iš pradžių nesuprato kas čia atsitiko, buvo tamsu. Nuo smūgio nukrito ant žemės, neteko sąmonės apie 2-3 minutes. Tada gulėdama atmerkė akis ir draugės, t.y. A. B. ir S. B. ją pakėlė nuo žemės. Pamatė, kad visi vaikinai, kurie važiavo automobilyje, t.y. M. V., D. V. ir I. M. stumia D. M. tolyn nuo jos, kuris vis bando prieiti artyn. Gulėdama matė, kad D. M. vis bando prieiti prie jos gulinčios, sakydamas žodžius "užmušiu, nukirsiu ir t.t". Vaikinai atstūminėjo D. M. rankomis, o D. M. vis bandė suduoti smūgius vaikinams, tačiau vaikinai vis užsidengdavo rankomis nuo smūgių. Taip D. M. bandė suduoti visiems trims smūgius, tačiau aiškiai nematė ar pataikė. Atsistojus nuo žemės jautė stiprų fizinį skausmą krūtinės srityje, nuo smūgio, kurį sudavė D. M.. Tada pamatė L. M., kuri pradėjo keikti ją įvairiais negražiais, necenzūriniais žodžiais. Nei L. M. jai, nei ji L. M., jokio smūgio nesudavė. Už plaukų jai netampė nei karto. Taip pat A. B. ir S. B. jokio smūgio L. M. nesudavė, už plaukų netempė. Supratę, kad D. ir L. M. yra akivaizdžiai neblaivūs, tada visi įsėdo atgal į automobilį važiuoti. Kaip ir sakė, nei ji, nei draugės jokių smūgių L. M. nesudavė, nespardė, už plaukų netampė. Susėdus į automobilį pati jį užvedė. Dar nepavažiavus išgirdo skilusio stiklo garsą, bei pamatė, kad D. M. stovi prie galinio automobilio lango, kurį išmušė. Tada visi automobilyje buvę asmenys išlipo iš automobilio, t.y. ji, A. B. ir S. B., M. V., D. V. ir I. M.. Išlipusi pamatė, kad išmuštas automobilio stiklas, o D. M. rėkia, keikia necenzūriniais žodžius. Taip pat ir L. M. keikė "<...> neišvažiuosit" ir t.t. Tada pamatė, kad D. M. sudavė smūgį kažkuriam iš vaikinų, tačiau tiksliai nežino kuriam, buvo tamsu. D. M. su visais vaikinais pradėjo grumtis, muštis. Pati su draugėmis A. B. ir S. B. tiesiog stovėjo ir žiūrėjo, nesikišo. L. M., tuo metu, kai visi vaikinai grūmėsi, vis lindo prie jų artyn sakydama "duok D. šitiem <..>". Tada pamatė, kad D. M. kažkurį iš vaikinų parsimetė ant žemės, užgulė savo kūno svoriu ir iškėlęs ranką bandė suduoti smūgį. Tuo metu ir L. M. bandė suduoti gulinčiam po D. vaikinui smūgį ir tuo pat metu krito ant žemės. Taip pat tuo metu metu kažkuris iš vaikinų gulintį ant žemės vaikiną ištraukė, apgynė iš po D. M. kūno, o L. M. liko gulėti ant žemės. Tada D. M. pradėjo mušti savo žmoną: gulinčiai jai ranka sudavinėjo smūgius į veido sritį. Smūgių buvo daug, visi tiesiog sustoję rėkė "<...> ką darai, savo žmoną muši". Tačiau D. M. nereagavo, taip ir sudavinėjo smūgius žmonai, kuri vis rėkė, tačiau nėjo suprasti ką. Tada kažkuris iš vaikinų D. M. atitraukė nuo gulinčios žmonos ir nustojo jis ją mušti. D. M. atsistojo, pasakė ant žmonos "dink <...> iš čia", o L. M. dar gulėjo ant žemės. D. M. į tai, kad žmona guli ant žemės nereagavo. Tada ji pati atsistojo ir ne už ilgo atvyko policijos pareigūnai. Nepripažįsta, jog kartu su savo draugėmis sumušė L. M.. Jos už plaukų netąsė, smūgių nesudavė, kojomis nespardė. Draugės jokių smūgių L. M. nesudavė, ją sumušė vyras. Kodėl L. M. taip teigia - nežino, negali pasakyti (3 t., b. l. 70-72);
D. L. papildomos apklausos įtariamąja 2021 m. gegužės 18 d. protokolu, kad pasilieka prie savo 202 m. kovo 10 d. apklausos metu parodymų. Prieš L. M. jokio fizinio smurto nenaudojo, už plaukų netampė. Draugės S. B. ir A. B. taip pat nesmurtavo prieš L. M.. Tyrėjos nurodyti telefono numeriai priklauso: telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra kirpėjos R.. Kam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini) nežino, jo telefono adresų knygoje nėra. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso kaimynei L.. Telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi mama V. V.. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) uošvės T. L.. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra draugė R. Š.. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) draugės mergaitė E. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) brolio E. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) dukros R. J.. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) E. S.. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) draugės S. B.. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) draugės D. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) M. V., kai buvo Lietuvoje jis juo naudojosi. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) pažįstamo V. K.. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) vyro E. Kaip ir minėjo 2021-03-10 apklausoje 2020-12-18 apie 22:00 val. dar buvo namuose ir laukė, kol reikės parvežti drauges S. B. ir A. B. į Marijampolės miestą. Buvo sutarta, jog S. B. paskambins, kai reikės jas parvežti. Būnant namuose prisimena, kaip skambino savo mamai V. Taip pat pačiai skambino draugė E. S.. Ji pirmą kartą paskambino kol dar buvo namuose, tačiau nespėjo pakelti ragelio. Tada parašė jai SMS žinutę, kad perskambins. Dar būnant namuose bandė E. S. paskambinti, tačiau ji neatsiliepė. Po to dar būnant namuose paskambino pati E. S.. Ką su ja kalbėjo - nurodė pirminės apklausos metu. Pokalbio metu nesuprato, kad E. S. įsijungusi telefono garsiakalbį. D. M. balso tikrai negirdėjo, jį būtų pažinusi, jį gerai pažįsta. L. M. balsą girdėjo. Pokalbio metu, kai pasakė draugei E. S., kad nesiveltų į pletkus, tada išgirdo L. M. balsą ir jos išsakytus necenzūrinius žodžius. Atpažino, kad tai buvo L. M. balsas. Jau tada suprato, kad L. M. yra pas draugę E. S.. L. M. "svaidėsi" necenzūriniais žodžiais, o E. S. vis kartojo "būk gera atvažiuok, mane "puola" atvažiavę į namus". Čia tas puolimas kaip suprato, žodžiais dėl kažkokių apkalbų. Po šio pokalbio nesiruošė važiuoti pas E. S. tikslu aiškintis santykių su M. ir muštis. Dar būdama namuose skambino S. B., kuri neatsiliepė. Skambino tikslu dėl parvežimo namo, kaip ir buvo sutarę. Jokio tikslo skambinėti dėl to, kad važiuotų kartu konfliktuoti - nebuvo. Po to dar būdama namuose, skambino draugei D. Ji buvo ankščiau prašiusi, kad ją parvežtų į namus, tačiau jai paskambinus ir paklausus, ar nereikės, ji pasakė, kad nebereikia. Kada po to skambino draugei E. S. - negali pasakyt. Ar jau buvo išvažiavus iš namų, ar dar būdama namuose - nepamena. Po to, dar būnant namuose, skambino draugei S. B. teirautis kada parvežti jas į Marijampolės miestą. S. nekėlė ragelio. Tada sugalvojo paskambinti sūnėnui M. V., kadangi jis gyveno prie daugiabučio, kuriame buvo draugės S. B. ir A. B.. Galvojo, kad jis būdamas savo namuose, pro savo buto langą, galės pamatyti prieš jo daugiabučio namą, esančiame daugiabutyje degančias buto šviesas, kuriame tuo metu turėjo būti draugės. Kaip ir nurodė, telefono numeriu (duomenys neskelbtini) kol buvo Lietuvoje, naudojosi M. V.. Pokalbio metu M. V. pasakė, kad jis yra ne namuose, negali pažiūrėti, ar dega merginų bute šviesa. Pasakė, kad jis yra išėjęs pas močiutę V. V. (pačios motiną). Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Skambinti M. V. dėl to, kad važiuotų kartu su ja pas E. S. aiškintis santykių su M. - tikslo nebuvo. Po pokalbio su M. V. vėl skambino draugei S. B. ir prisimena, kad ji jau tada pakėlė ragelį. Ji pasakė, kad "va ateinam tuoj". Abi draugės buvo bute, kuris yra netoli jos namo, maždaug už 300 m. Per medžius pati nematė ar lange žiba šviesa, dėl to ir skambino sūnėnui M. V., kad jis pažiūrėtų. Tada abi draugės atėjo prie prie daugiabučio namo, kuriame ji pati gyvena. Joms ateiti buvo visai netoli. Pirminės apklausos metu pasakė, kad važiavo drauges paimti, bet taip nebuvo, jos pačios atėjo iki automobilio. Prieš susitinkant su draugėmis, gali būti, kad dar skambino draugė D. Skambino dėl to paties, ar reikės parvežti ją iš svečių ir atrodo pasakė, kad nebereikės. Kai draugės atėjo iki automobilio, tada kaip viskas buvo pasakojo pirminės apklausos metu. Kaip ir sakė, važiuojant visoms trims, t.y. jai, A. B. ir S. B. (duomenys neskelbtini), nuvažiavus nuo namų apie 500 m, sutiko du sūnėnus M. V. ir D. V. bei pažįstamą vaikiną I. M.. Jie visi trys ėjo kaimo keliu. Tikslo susitikti su jais, dėl to, kad važiuoti aiškintis santykių su M. nebuvo. Susitiko atsitiktinai, jie kaip suprato, ėjo į namus, kurie yra visai netoli jos namo. Nei vienas iš jų jokio daikto panašaus į beisbolo lazdą neturėjo. Kas vyko toliau pasakojo pirminės apklausos metu ir parodymų nekeičia (3 t., b. l. 74-75); S. B. apklausos įtariamąja 2021 m. kovo 16 d. protokolu, kad apklausta kaip įtariamoji parodė, kad jos buvusi pavardė yra S., dėl to daug kas ją žino sena pavarde. L. M. pažįsta tik iš matymo. Pati seniau yra gyvenusi (duomenys neskelbtini), o L. M. gyveno ten pat. Draugės niekad nebuvo, artimi ryšiai nesieja, asmeniškumų jokių neturi, konfliktų su L. M. niekad jokių nebuvo. Jos vyrą D. M. žino ir pažįsta iš matymo. Jokių asmeniškumu prieš jį neturi, pykčių niekad nebuvę. 2020 m. gruodžio 18 d. kartu su drauge A. B. nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jame buvo dviese, išgėrė šampano. Apie 21:00 pati paskambino savo draugei D. L., kad jas su drauge A. B. parvežtų į namus, esančius Marijampolės mieste. Abi su A. B. nebegalėjo vairuoti dėl išgerto šampano. Nesijautė stipriai neblaivi, viską prisimena ir suvokė. Draugė A. B. atrodė visiškai blaivi. Apie 21:30 val. D. L. atvyko viena jos ir A. B. parvežti. Tada kartu su A. B. įlipo į D. L. automobilį, kuris buvo baltos spalvos, markės nežino, septynių vietų. Kai įlipo į automobilį iš karto tarėsi važiuoti į Marijampolės miestą, nors ir prieš tai telefonu buvo kalbėję, kad parvežtų namo. Važiuojant dar (duomenys neskelbtini) kryptimi link Marijampolės miesto pamatė, kad keliu eina trys vaikinai, kuriuos pažįsta iš matymo: D., M., I., tačiau jų pavardžių nežino. Keli iš jų yra D. sūnėnai. Juos sutiko atsitiktinai, nesitarė su jais susitikti. D. L. sustojo prie vaikinų ir paklausė kur jie eina. Tiksliai negirdėjo ką kalbėjo, net nesureikšmino. Tada D. L. pasakė, kad važiuotų jie kartu, nes veža jas į Marijampolės miestą, kad jai smagiau būtų grįžti. Tada visi vaikinai įsėdo į automobilį ir visi kartu važiavo kryptimi Marijampolės link. Buvo išvykę jau iš (duomenys neskelbtini), kai D. L. pasiėmė į ranką savo mobilaus ryšio telefoną, kuriame girdėjo žinutės signalą. Pažiūrėjusi D. L. į telefoną pasakė, kad turi užsukti į vieną vietą, kad užtruks labai trumpai. Visi esantys automobilyje dėl to neprieštaravo ir D. L. apsuko automobilį, nesakė kur tiksliai važiuos, važiavo kryptimi link Gudelių kaimo ir po to nusuko lyg link (duomenys neskelbtini). Nei su vienu asmeniu nebuvo susitarę važiuoti aiškintis santykių, muštis. Net nežinojo kur D. L. važiuoja. Kelionės metu D. L. paklausė pas ką ji važiuoja, o ji atsakė, kad pas E. S., tačiau tokios nepažįsta. Tada įvažiavo į tokį kaip vienkiemio keliuką. Jame stovėjo lyg vienas automobilis, tačiau kam priklauso - nežino. Lauke žmonių nebuvo. D. L. sustabdė automobilį, pasakė "palaukit aš tuoj ateinu" ir išlipo iš jo. Visi kiti asmenys liko sėdėti automobilyje. Tada pamatė artėjančius nuo kito automobilio D. M. ir L. M.. Pirmas ėjo D. M., L. M. ėjo atsilikdama. Lauke buvo tamsu, toje vietoje apšvietimo nebuvo. Tik išlipus D. L. iš automobilio priėjęs D. M. sudavė jai rankos kumščiu į krūtinės sritį. Nuo smūgio D. L. nukrito ant žemės. Tada jau visi sėdintys automobilyje, t.y.: ji, A. B., D., I., M. į tai sureagavo ir visi išlipo iš automobilio žiūrėti kas čia vyksta. Išlipus iš automobilio pamatė draugę D. L. nukritusią ant žemės, o prie jos D. M., kuris vis bandė jai suduoti smūgius, o tuo metu išlipę iš automobilio visi trys vaikinai bandė jį nustumti nuo D. L.. Tada ji kartu su drauge A. B. bandė padėti D. L. atsistoti, o D. M. bandė suduoti smūgius jai pačiai ir A. B.. D. L. kažkurį laiką buvo netekusi sąmonės, dėl to labai išsigando, galvojo reikės kviesti jai medikus. D. M. atrodė visiškai neblaivus, smūgiavo rankomis, bet kam ir bet kur, visiems bandė suduoti smūgius. Tai matydami vaikinai vis bandė jį raminti. Pačiai asmeniškai D. M. nesudavė nei vieno smūgio, ją vis apgindavo vaikinai. Tuo metu, kai vaikinai bandė raminti D. M., jie visi stumdėsi tarpusavyje, tačiau kas kurį stumdė - negali pasakyti, buvo daug veiksmo, tamsu. Ar smūgių galėjo suduoti vieni kitiems - nematė, daugiau buvo prie draugės D. L.. Tuo pat metu kai D. M. stumdėsi su vaikinais, pati buvo prie D. L. kartu su A. B.. Ir tada atbėgusi prie jų L. M. norėjo prieiti prie D. L. rėkdama necenzūriniais žodžiais. Ji buvo agresyviai nusiteikusi ir vis bandė pulti D. L., kurią su A. B. gynė: neleido prieiti prie jos, rankomis su A. B. ją tiesiog nustumdavo nuo D. L.. Nei D. L., nei pati, nei draugė A. B. smūgių L. M. nesudavė, už plaukų netempė. Kodėl ji taip teigia nežino, negali pasakyti. Vienu metu jau lyg viskas aprimo, pati pradėjo šaukti, kad važiuojam iš čia. Tada kažkaip nurimo konfliktas ir visi kas atvyko su automobiliu susėdo atgal į D. L. automobilį. Susėdus į automobilį D. M. lauke toliau rėkė "<...> neišvažiuosit sveiki ir pan". Tada besėdint automobilyje išgirdo smūgį ir dužusio stiklo garsą. Išsigandusi iš karto atsidarė automobilio duris, o jame sėdintys vaikinai pradėjo rėkti, kad D. M. išmušė automobilio langą. Tada vėl visi išlipo iš automobilio. Tuo metu D. M. griebė kažkurį iš vaikinų, tačiau nežino tiksliai kurį, ir pradėjo jį mušti. Tada kiti likę vaikinai bėgo ginti nuo D. M. ir tada visi vaikinai pradėjo stumdytis tarpusavyje su D. M., grumtis. D. M. buvo labai agresyvus, galima sakyti "šokinėjo" ant visų trijų vaikinų, net ir merginų ir bandė suduoti smūgius, dėl to vaikinai jį vis tramdė. Kai vaikinai su D. M. grūmėsi aplink juos vis būdavo L. M.: šaukdavo, kad D. M. duotų vaikinam daugiau smūgių, keikdavo. Ji nuolat prie jų buvo kai jie grūmėsi. Vienu metu matė, kaip D. M. bandančią priartėti arčiau savo žmoną L. M. pats nustūmė, sakydamas "dink <...> iš čia, viskas čia per tave, čia tu pridarei". Jam jau buvo nesvarbu ką stumdyti, mušti, net ir žmonai teko. Tuo metu kai vyrai grūmėsi pati su A. B. ir D. L. laikėsi atokiau nuo jų, tik L. M. vis bandė prie jų prieiti, kištis į konfliktą. Vienu metu kai vaikinai su D. M. konfliktavo, stumdėsi, net nukrisdavo ant žemės ir vėl stodavosi, prie jų priėjo L. M.. Ji tiesiog visad prie jų norėjo prieiti. Tada vienu metu pamatė, kad L. M. guli ant žemės, o virš jos visu kūnu užgulęs ją vyras D. M.. Vaikinai visi trys atsitraukę toliau. Kokiu būdu L. M. papuolė ant žemės nematė. D. M. užgulęs žmoną L. M. ranka, tiksliau kumščiu, sudavė smūgius jai į veidą, į galvos sritį. L. M. dengėsi veidą, o aplink stovėję vaikinai pradėjo rėkti "ką tu <...> darai, muši savo žmoną" ir traukė D. M. už drabužių nuo žmonos. Mano, kad D. M. buvo labai įsiaudrinęs ir sumaišė savo žmoną su vaikinais, nes kaip ir sakė, smūgius bandė jis nuolat suduoti bet kam. Vaikinai nuvilko D. M. nuo jo žmonos, dar jis bandė vėl "šokti" prieš vaikinus, tačiau jau kažkas pradėjo rėkti, kad kvies policiją ir jis po truputį nurimo. Kai nuo žemės atsistojo L. M. pamatė, kad kraujuoja jos veidas, kažkur nuo kaktos bėgo kraujas. L, M. iš pradžių buvo susirišus plaukus, o kai atsistojo po vyro D. M. smūgių jos plaukai buvo palaidi, susivėlę, išsileidę. Pati L. M. pasakė, kad jai bėga kraujas, o ji stovėjo ir tvarkėsi rankomis plaukus. Nežino kas iškvietė policiją, bet po to greitai atvyko policijos pareigūnai. Dėl pareikšto įtarimo neprisipažįsta visiškai. Nesudavė L. M. nei vieno smūgio, nei rankomis, nei kojomis. Nespardė jos gulinčios. Tik atstumdavo rankomis, kai ji bandė mušti D. L. ir priartėti prie jo. Draugės D. L. su A. B. nesudavė taip pat L. M. rankomis smūgių, kojomis nespardė, už plaukų netampė. Aiškiai matė, kaip L. M. sumušė vyras D. M. grumtynių metu. Kodėl L. M. taip teigia, kad su draugėmis ją sumušė nežino, negali pasakyti (3 t., b.l. 123-125);
Nukentėjusiosios L. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, jog 2020 m. gruodžio 18 d. apie 16:00 val. kartu su savo sutuoktiniu D. M. atėjo pas draugus, t.y. E. ir R. S., adresu (duomenys neskelbtini). Pas draugus namuose keturiese vaišinosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Tą patį vakarą apie 22:00 val. draugė E. S. iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino D. L., jos telefono numerio nežino, ji gyvena (duomenys neskelbtini) mstl., adreso nežino. Draugė norėjo D. L. paklausti kas atsitiko, kad D. L. su L. M. žodiškai konfliktuoja. Kadangi draugė buvo įsijungusi kalbėdama telefono garsiakalbį, todėl visi girdėjo ką jos kalbėjo. Kai išgirdo, kad ją ir jos sutuoktinį D. L. vadina necenzūriniais žodžiais, tai ir pati įsikišo į pokalbį bei žodiškai su D. L. sukonfliktavo. D. L. pasakė "ar tu esi pas E.?", kai atsakė "kad taip" tai ji pasakė "atvažiuosiu ir tau bus šakės". Jai atsakė "tai atvažiuok". Kadangi jau norėjo važiuoti namo iš draugų, tai jų pasiimti atvažiavo sutuoktinio draugas, kurio duomenų nežino, jis nuėjo į namo vidų, o pati su savo sutuoktiniu ėjo draugų namo keliuku, kai prie jų privažiavo automobilis baltos spalvos, kurio nei modelio, nei valstybinių numerių nežino, gali būti amerikietiškas minivenas. Automobilį vairavo pažįstama D. L., o kartu su ja važiavo ir iš automobilio išlipo pažįstami 5 asmenys, t.y. A. J., S. S., D. V., M. V. ir I. M.. Minėti asmenys sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu iškart D. L. su rankomis sugriebė pačiai už plaukų ir juos stipriai pradėjo tampyti, taip sukeldama fizinį skausmą. Po to priėjo A. J. ir su ranka sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius į galvos ir veido sritis. Šalia buvusi D. L. taip pat su ranka sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius į galvos ir veido sritis. Tokiais veiksmais jai sukeldamos fizinį skausmą. Pamatęs, kad ją muša, jos ginti atėjo sutuoktinis D. M., kuris sukonfliktavo su D. V., M. V. ir I. M.. Pamačiusi, kad minėti vaikinai mušasi ir stumdosi su jos sutuoktiniu, ji nuėjusi ginti sutuoktinio, tada jie parkrito ant žemės ir ją bei sutuoktinį su kojomis pradėjo spardyti visi atvažiavę asmenys, išskyrus S. S., ji išvis nesikišo ir jokių smūgių nei jai, nei jos sutuoktiniui nesudavė. Kai jie su sutuoktiniu buvo parkritę ant žemės, minėti asmenys, t.y. D. L., A. J., D. V., M. V. ir I. M. sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas taip sukeldami jai ir sutuoktiniui fizinį skausmą. Kai ji atsistojo, D. L. su ranka jai sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius į galvos ir veido sritį bei stipriai sugriebusi ranka už plaukų juos keletą kartų tampė, tokiais veiksmais sukeldama jai fizinį skausmą. Tokius savo veiksmus D. L. pakartojo nemažiau kaip tris kartus. Nuo visų jai suduotų smūgių prasikirto dešinės pusės antakis dėl ko pradėjo bėgti kraujas, tai pamačiusi D. L. jos nebemušė, bet vyrukai mušė jos sutuoktinį. Ji pasiėmusi telefoną paskambino 112 ir informavo apie įvykį. Kai pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai asmenys niekur nedingo, o buvo įvykio vietoje. Per įvykį ji ir sutuoktinis buvo neblaivūs. Iš atvažiavusios kompanijos blaivi buvo tik D. L., o kiti asmenys lyg ir buvo neblaivūs. Kadangi jai kraujavo antakis ir skaudėjo visą kūną ją ir jos sutuoktinį atvykusi greitoji medicinos pagalba išsivežė į VšĮ "Marijampolės ligoninė" priėmimo skyrių kur po medikų apžiūros jai nustatė dešinio antakio žaizdą, o sutuoktiniui rankos bei galvos sumušimus. Po apžiūros juos išleido gydytis į namus. Kai vyko visas įvykis buvo tamsus paros metas, įvykio pašaliniai asmenys nematė, jokia viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. R. ir E. S. nematė kas vyko lauke, nes jie buvo namo viduje ir nė nebuvo išėję į lauką. Keliukas, kuriame vyko muštynės yra apšviestas, nesaugomas, nefilmuojamas. Jos sutuoktinis buvo sužalotas taip pat, bet jis šiuo metu pretenzijų nereiškia. Jeigu persigalvos kreipsis rašyti pareiškimą. Kadangi ji buvo sužalota ir jai skauda visą kūną, nuvyks pas teismo medicinos ekspertą. Yra supažindinta su civilinio ieškinio teikimo galimybe, tačiau jį reikš tyrimo eigoje arba kai byla pasieks teismą. Jos ir D. L. konfliktas prasidėjo 2020 metų vasarą, kai ji su sutuoktiniu sugrįžo iš Anglijos. Ji asmeniškai su D. L. nesipyko, tačiau pastaroji pradėjo kaime apie ją kažkokias paskalas skleisti, todėl ji šių metų rudenį D. L. parašė SMS pasiteiraudama kas vyksta. Po to jos daugiau nebendravo. 2020 m. gruodžio 19 d. beplaunat galvą jai iškrito didelis kuokštas plaukų, nes muštynių metu buvo išrauti plaukai (1 t., b. l. 46-48);
Nukentėjusiosios L. M. 2020 m. gruodžio 23 d. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad ankstesnius savo parodymus nori patikslinti. 2020 m. gruodžio 18 d. apie 22:30 val. su vyru D. M. būnant adresu, (duomenys neskelbtini), o būtent ant keliuko, esančio šalia namo, kur laukė kuomet juos atvyks parvežti namo pažįstamas G. R., buvo užpulti pažįstamų asmenų. Konflikto metu jos atžvilgiu fizinį smurtą naudojo: D. L., A. J. ir S. S.. D. L. pirmiausia sugriebė už plaukų ir pradėjo tampyti, dėl ko jautė fizinį skausmą. Po to ji sudavė smūgius į galvos ir veido sritis, tačiau kiek buvo suduota smūgių - tiksliai pasakyti negali. Vyras pamatė, kad D. L. ją muša, todėl pradėjo ją ginti, tuomet į konfliktą įsikišo ir kitos dvi moterys, t. y. A. J. ir S. S.. Jos taip pat rankomis sudavė smūgius į galvos ir veido sritį ir sudavė ne mažiau po du smūgius. Po to, kai visos moterys pradėjo ją tąsyti, ji nukrito ant žemės ir tada visos trys moterys pradėjo ją spardyti, suduodamos smūgius į įvairias kūno vietas. Kiek buvo smūgių tiksliai ir kur kuri spyrė - pasakyti negali, tačiau nuo žemės atsikėlė kruvinu veidu. Vėliau suprato, kad kraujas bėga iš antakio, dėl ko išsikvietė policiją. Pirmoje apklausoje nurodė, jog S. S. jos nemušė, nes įvykio metu šiek tiek buvo išgėrusi alkoholinio. Taip pat įvykio eigoje vienu metu S. S. pradėjo ją ginti, todėl pagalvojo, jog ji ir nemušė. Sekančią dieną G. R. papasakojo, kad matė visą įvykį, nes jis tuo metu atvyko jos su vyru paimti ir buvo savo automobilyje. G. R. pasakė, jog mušė visos trys moterys, jis tą gerai matė ir gali paliudyti. Su moterimis taip pat atvyko ir trys vyrai, t. y.: M. V., D. V. ir I. M.. Jie pačios atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tačiau tuo metu jie mušė vyrą D. M., kuris bandė ją ginti nuo moterų. Ikiteisminio tyrimo metu reikš civilinį ieškinį (1 t., b. l. 52-54);
Nukentėjusiosios L. M. 2021 m. birželio 15 d. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad D. L. pažįsta daug metų, gyvena viename kaime. Ankščiau bendravo, po to ryšiai nutrūko. Kažkokių konfliktų, asmeniškumų jokių nebuvo. Tik iš kitų žmonių išgirsdavo visokių apkalbų, kuriuos pasakodavo D. L.. S. B. pažįsta iš matymo. Artimi ryšiai nesieja, asmeniškumų jokių neturi. Konfliktas buvęs praeityje prieš porą metų. Taip pat ji 2020 m. vasarą prasilenkus buvo pačiai pasakiusi "ateik pačiulpsi, ateik išlipsiu". Tačiau toks konfliktas buvo prieš pora metų, vienkartinis ir nesitęsė. A. (jos pavardės nežino) įvykio metu matė pirmą kartą. Asmeniškumų jokių neturi, konfliktų nebuvę. D. V., M. V. ir I. M. pažįsta kaip tame pačiame kaime, gyvenančius asmenimis, jokių konfliktų, asmeniškumų su minėtais asmenimis nebuvę. 2020 m. gruodžio 18 d. vakare, kartu su savo vyru D. M. nuvyko į svečius pas bendrus draugus E. ir R. S., kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena vienkiemyje, arti namų jokių nėra. Buvo blaivi, vairavo automobilį, vyras buvo išgėręs alaus, tačiau neatrodė, kad neblaivus. Atvyko su automobiliu "Mercedes - Benz", kurį pasiliko keliukyje, prie pat draugų kiemo. Nuvykus pas minėtus draugus, jų namų kieme, vaišinosi alkoholiu ir virė valgyti ant laužo. Visą laiką buvo trise, t.y.: ji, vyras D. ir draugė E. S.. Jos vyras R. beveik visada buvo namuose su savo vaikais, išeidavo trumpam tik parūkyti iš namų, tačiau su jais nebuvo. E. S. alkoholio negėrė, gėrė tik ji pati ir vyras D. M.. Išgėrė su vyru apie vieną butelį brendžio: vyras - daugiau, pati - mažiau. Nesijautė neblaivi, viską prisimena. Vyras D. M. atrodė išgėręs, tačiau neatrodė labai neblaivus. Būnant pas draugus už maždaug 2 val. į draugų namus atvežė pačios dukrą M.. Ji visada buvo E. S. namuose, su jos vaikais ir R. S.. Apie 22:00 val. vakarėlio metu su E. S. pradėjo kalbėti apie visokius "pletkus". Buvo girdėjusi, kad E. S. apie ją ir jos vyrą D. M. kalba nebūtus dalykus ir jos apie tai paklausė. E. S. viską neigė, sakydama, kad taip nesakė ir paskambins D. L., jog ji patvirtintų, kad E. S. taip negražiai nekalba. Vyras D. M. tuo metu vaikščiojo draugų kieme aplinkui, kalbėjo telefonu, lyg ieškojo kas parveš į namus. Tada E. S. iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino D. L. ir įjungė garsiakalbį, kad pokalbį girdėtų ir ji. D. L. pakėlus ragelį, E. S. paklausė D. L. ar ji negražiai kalba, o D. L. atsakė "ką čia klausai tu" ir pasakė daug necenzūriniu žodžių, skirtų jai ir vyrui D. M.. Mano, kad tuo metu D. L. nežinojo, kad ji girdi ką ji sako. Tada, kai išgirdo necenzūrinius žodžius iš D. L. skirtus jai su vyru, į pokalbį įsikišo ir pati. Per įjungtą E. S. telefono garsiakalbį su D. L. įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu D. L. paklausė: "ar tu pas E.". Atsakė, kad taip. Tada D. L. pasakė "dabar tau bus pyzdiec". Ir kaip supranta padėjo ragelį. Negalvojo, kad D. L. gali atvykti su dar daugiau asmenų. Po pokalbio su D. L. tai papasakojo savo vyrui, apie tai, kad kalbėjo su D. L., kad ji sakė, jog atvažiuos. Vyras D. M. tuo metu pasakė, kad yra paskambinęs savo kažkokiam draugui, kad juos parvežtų, bet kam konkrečiai - nežinojo. Tada pradėjo ruoštis važiuoti namo, laukė atvykstant paimti. Dar būnant kieme kartu su vyru ir drauge E. S., pamatė automobilių žibintus, kurie artėjo link kiemo. Lauke jau buvo tamsu, apšvietimo kito, išskyrus automobilio žibintus nebuvo. Tada pamačius, kad atvyksta automobilis pati su vyru bei E. S. ir dukra M. ėjo iš kiemo. Išėjusi iš kiemo nuėjo dar į savo automobilį, kuris stovėjo prie kiemo, rinktis daiktų. Vyras kartu su E. S. bei dukra M. stovėjo netoliese. Taip pat prie automobilio sustojo G. R. automobilis, jį atpažino, kad tai jo automobilis. Jis sustojo maždaug už 2-3 m nuo automobilio. Kol rinkosi iš savo automobilio daiktus pamatė, kad link kiemo artėja dar vienas automobilis. Iš pradžių neatpažino, kad tai D. L. automobilis. Šis automobilis sustojo už G. R. automobilio maždaug 2 m atstumu. Tada suprato, jog pati D. L. galėjo atvykti kaip ir telefoninio pokalbio metu buvo sakiusi, jog atvažiuos. Tada supratusi, kad gali įvykti žodinis konfliktas paprašė šalia stovinčios draugės E. S., jog dukrą M. nuvestų į namus, kad nematytų konflikto ir E. S. su jos dukra nuėjo į savo namus. Vyras D. M. liko šalia, o atvykęs parsivežti G. R. sėdėjo savo automobilyje, iš jo išlipęs taip ir nebuvo. Tada iš atvykusio automobilio vairuotojo pusės išlipo pirma D. L.. Ji iš karto pribėgusi sugriebė jai už plaukų ir taip laikydama tąsė į šalis. Ar sugriebė dviem rankomis ar viena - negali pasakyti. Dėl tokio veiksmo jautė stiprų fizinį skausmą. Tuo metu, kai D. L. sugriebė už plaukų ir tąsė į šalis, ginti pribėgo vyras D. M.. Taip pat tuo pat metu iš automobilio išlipo kiti asmenys, t.y.: S. B., A. B., D. V., M. V. ir I. M.. Minėti trys vaikinai iš karto puolė vyrą D. M.: tiesiog visi trys supuolę nusitempė jį toliau ir jau tada nematė kaip vaikinai smurtavo prieš jos vyrą. Tuo pat metu, kai D. L. jai buvo sugriebusi už plaukų, pribėgo A. B. ir S. B.. Visos trys moterys tiesiog parmetė ją ant žemės. D. L. laikė rankomis sugriebusi plaukus, o kitos dvi tiesiog griebė už drabužių ir tąsė į šalis. Taip pat visos trys sudavinėjo smūgius rankomis į įvairias kūno vietas: galvos sritį, rankas, krūtinę ir pan. Smūgių buvo daug, nepasakys kiek. Nuo tokių veiksmų jautė stiprų fizinį skausmą. Visos rėkė negražius, necenzūrinius žodžius. Tuo metu, kai pati nukrito nuo moterų veiksmų ant žemės, tada visos trys moterys spardė kojomis: sudavinėjo smūgius kojomis į įvairias kūno vietas: daugiausiai smūgių taikė į veidą. Kiek smūgių buvo - negali pasakyti, pati vis rankomis dengėsi veidą nuo jų. Tuo metu, kai spardė - jautė stiprų fizinį skausmą ir tuo pat metu pajautė, kad nuo tokio skausmo apsišlapino. Taip pat tuo metu, kai moterys spardė, girdėjo, kad vyras vis bando ginti, girdėjo kaip rėkia "baikit". Taip pat suprato, kad vyrą muša atvykę vaikinai. Tai suprato iš triukšmo, bei keikė vyrą visokiais žodžiais. Kaip jie grūmėsi kol gulėjo ant žemės ir buvo spardoma moterų - nematė. Tada vienu metu, S. B. pradėjo rėkti "baikit, baikit" ir moterys nustojo spardyti. Nustojus moterims spardyti pati atsistojo. Tada pajautė, jog kraujuoja veidas, pajautė, jog praskeltas antakis, toje vietoje kur dešinys antakis tvinksėjo. Tada pamatė, jog ant žemės gulintį vyrą D. M. spardo trys atvažiavę vaikinai. Bėgo ginti savo vyro. Pribėgusi tiesiog savo kūno svoriu užgulė gulintį ant žemės vyrą, norėdama jį apginti nuo vaikinų. Vaikinai toliau spardė gulintį vyrą, tačiau ar vaikinai įspyrė ir pačiai kai gynė vyrą - negali pasakyti. Tuo metu, kai užgulė vyrą jį apginti, pas D. V. rankoje pamatė metalinę teleskopinę lazdą. Taip pat tuo metu, kai buvo užgulusi vyrą savo kūnu svoriu jį apginti, priėjo S. B. ir vis rėkė "nustokit, baikit mušti". Tada vaikinai nustojo mušti jos vyrą ir pati su vyru atsistojo. Vyras D. M. vėl su vaikinais žodžiais sukonfliktavo ir vaikinai vėl jį mušė: matė, kaip D. V. sudavė jam rankoje laikyta teleskopine lazda į nugaros sritį. Nuo suduoto smūgio vyras krito ant žemės. Trys vaikinai vyrą mušė nuolat per kelis kartus: vyras nuo vaikinų smurto nukrisdavo ant žemės, tada prieš jį gulintį smurtavo, kai jis atsikeldavo, jį vėl mušė. Detaliai visko papasakoti apie vyrų grumtynes negali, nes viskas vyko labai greitai. Po to daugiau prieš ją minėtos moterys nesmurtavo. Pamačiusi, kad konfliktas nenurims ėjo skambinti policijai. Striukės kišenėje savo mobilaus ryšio telefono nerado, pagalvojo, kad jis kažkur iškrito, kai moterys ją mušė. Tada pribėgo prie G. R. automobilio, kuriame jis sėdėjo. Kodėl jis nelipo ginti jos ir vyro - negali pasakyti, bet jis viską matė ir tiesiog sėdėjo automobilyje. Tada G. R. davė savo mobilaus ryšio telefoną ir ji pati paskambino pagalbos telefonu bei išsikvietė pagalbą. Kvietė pagalbą dėl to, kad ją ir vyrą užpuolė ir sumušė atvažiavę asmenys. Taip pat kalbant su pagalbos darbuotoja iš karto paminėjo, jog jai reikalinga medicininė pagalba dėl patirtų sužalojimų. Atvykus policijos pareigūnams ir greitajai pagalbai ją ir vyrą D. M. išsivežė į "Marijampolės ligoninės" priėmimo skyrių. Jame apžiūrėjo tiek pačią, tiek vyrą. Priėmimo skyriuje jai nustatė dešinės pusės antakio kirstinę žaizdą, kurią siuvo. Taip pat veido patinimus. Visas veidas buvo ištinęs, antakis kraujavo. Apžiūrėjus išleido gydytis į namus. Namuose grįžusi iš karto ėjo praustis ir norėdama plauti galvą išsileido plaukus, kuriuos buvo susirišusi. Plaukai nebuvo palaidi įvykio metu. Su rankomis užčiuopusi plaukus pajautė, jog slenka plaukai ir iš jų ištraukė kuokštą plaukų. Šis kuokštas plaukų buvo išluptas įvykio metu. Namuose skaudėjo visą kūną, ant kurio buvo daug kraujosruvų. Pirko tepalą, kad greičiau išnyktų mėlynės. Taip pat pirko raminamų vaistų, kadangi šis įvykis sukėlė daug streso, sunku buvo net užmigti, jautėsi labai sužalota, tokia ir buvo. Taip pat gėrė vaistų nuo skausmo. Pirko pleistrus, kuriuo lipino ant prakirsto ir susiūto antakio. Skaudėjo galima sakyti visą kūną, nes smūgiai rankomis ir kojomis buvo suduoti visame kūne. Taip pat skaudėjo šonkaulius. Visas patirtas turtines, fizines ir moralines išlaidas pateiks civiliniame ieškinyje. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad nei viena iš moterų, kurios ją sumušė, neatsiprašė, susisiekusios nebuvo, žalos nei fizinės, nei moralinės neatlygino. Jei neatsiprašys ir neatlygins žalos, kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas, civilinį ieškinį pateiks teisme. Įvykio metu nematė, kaip ir kokiu būdu išdužo D. L. automobilio stiklas ir nieko pakomentuoti negali (1 t., b.l. 57-60);
Liudytojo D. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, jog 2020 m. gruodžio 18 d. vakare, tikslaus laiko neatsimenantis, su žmona nuvyko pas E. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Nuvykus E. S. lauke virė troškinį, todėl pasiliko. Visą laiką buvo lauke, kur vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau E. S. negėrė. Apie 22:30 val. su žmona susiruošė namo, pats paskambino G. R., jog jis atvyktų jį su žmona L. M. parvežti namo. G. R. įvažiavus į namų keliuką pas E. S., iš paskos iš karto atvažiavo baltos spalvos "Volswagen" markės automobilis, kurį vairavo D. L.. D. L. iškart išlipo iš automobilio ir griebė L. M. už plaukų bei pradėjo juos tąsyti. Tada pats pradėjo ginti savo žmoną ir tuomet iš automobilio, kurį vairavo D. L. išlipo A., S., kurių pavardžių nežino, bei D. ir M. V. ir M., kurio vardo nežino. Išlipus minėtiems asmenims D. L. jo žmoną temdama už plaukų pargriovė ant žemės, o tuo metu prie jų nuėjo A. ir S.. Jos kartu su D. L. pradėjo L. M. spardyti. Tuo metu, prie jo priėjo abu V. ir M.. D. V. su lazda jam sudavė smūgį į nugaros sritį, dėl ko nukrito ant žemės, ir tuo metu visi trys pradėjo spardyt. Kiek buvo smūgių ir kas konkrečiai kur spyrė - nežino. Po kiek laiko atsistojo ir žodžiais konfliktavo su D. ir M. V.. Paklausė dėl ko jie jį muša, o D. V. pasakė, jog prieš kažkiek metų jis buvo sumušęs jo tėvą. Bekalbant kažkuris iš šono sudavė smūgį į galvą, tačiau kuris - nematė. Po smūgio vėl nukrito ant žemės ir vėl visi trys spardė, suduodami kojomis smūgius į įvairias kūno vietas. Prieš tai, prie jo priėjo žmona L. M. ir tuo metu pastebėjo, jog jos veidas buvo kruvinas. M. ir V. pradėjus vėl jį mušti, žmona L. M. užgulė jį, jog asmenys jo nespardytų. Tačiau vis tiek jautė, jog asmenys kojomis sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Po to atsistojo, pradėjo vėl žodžiais aiškintis. D. V. vėl sudavė smūgį į galvos sritį, nuo kurio parkrito, taip pat parkrito ir žmona. Ją tuo metu spardė A. ir D. L., o jį spardė V. ir M.. S. tuo metu pamačiusi, kad jis kartu su yra kraujuoti, pradėjo ginti, užguldama ant jų, jog daugiau nespardytų. Asmenys nuo jo ir žmonos pasitraukė, abu atsistojo ir iškart atvyko policija ir greitoji. Policiją iškvietė žmona L. M. iš G. R. telefono, kuris tuo metu sėdėjo automobilyje ir viską matė. Kuomet žmona L. M. buvo mušama, savo telefoną buvo pametusi, jį rado ant žemės dumble. Žino, kad D. L. su žmona L. M. kažko buvo susipykę, tačiau dėl ko - nežino. D. L. 2020 m. spalio mėn. jam buvo pasakiusi, jog jo žmonos laukia "pirtis", kad jai bus, bet pats D. L. nieko neklausė ir nežino jų nesutarimų priežasties. Pačiam muštynių metu buvo padaryti sumušimai, kraujosruvos, trūkusi viršutinė lūpa ir nuskeltas dantis, tačiau pareiškimo nerašys (1 t., b.l. 116-118);
Liudytojo D. M. papildomos apklausos duotais parodymais, kad D. L. pažįsta jau daug metų, gyvena viename kaime. Ankščiau bendravo šeimomis: jis su žmona L. M. ir D. L. su vyru. Prieš įvykį su D. L. vyru bendravimas buvo sumažėjęs. Bendravimas nutrūko dėl paskalų, D. L. pasakodavo netiesą bendriems pažįstamiems. Nebuvo kažkokio didelio konflikto dėl ko bendravimas nutrūko, tiesiog apskritai laikui einant bendravimas nutrūko ir tiek. Nutrūkus bendravimui nei D. L., nei jos vyrui E. jokio pykčio nelaikė, jokių asmeniškumų neliko, nebendravo ir tiek. Žmona taip pat nelaikė kažkokio pykčio ant D. L.. S. B. pažįsta, ji gyveno tame pačiame kaime. Artimi ryšiai nesieja, artimai nebendrauja, tiesiog gera pažįstama. Jokių konfliktų nekilę, asmeniškumų prieš ją jokių neturi. Žmona taip pat, kiek žino, su S. artimai nebendravo, jokių konfliktų tarp jų nebuvę. A., kurios net pavardės nežino, žino tik iš matymo. Žino per bendrus pažįstamus. Prieš kokius metus laiko teko būti bendrų pažįstamų rate. Atrodo, jog žmona L. M. iš vis nepažįsta A., įvykio metu pirmą kartą ją matė. Mano, kad žmona taip pat jokių pykčių ar konfliktų su A. nėra turėjusi, asmeniškumų neturi. 2020-12-18 vakare, kartu su savo žmona L. M. atvyko pas bendrus draugus E. ir R. S., kurie gyvena (duomenys neskelbtini) Jie gyvena vienkiemyje, arti jokių namų nėra. Žmona buvo blaivi, o pats buvo vartojęs alkoholio - išgėręs prieš tai pora butelių alaus, bet nesijautė neblaivus. Atvyko savo automobiliu "M. B.", kurį pasistatė prie pat draugų kiemo. Nuvykus pas minėtus draugus jų namų kieme vaišinosi alkoholiu ir virė valgyti. Draugas R. S. galima sakyti visą laiką buvo namuose, kambaryje, kartu su savo vaikais. Buvo išėjęs tik parūkyti kelis kartus trumpam toliau nuo jų, tad nedalyvavo vakarėlyje. Tad kieme buvo jis, žmona ir draugė E. S., kuri alkoholio visiškai negėrė. Kartu su žmona išgėrė vieną butelį gal 0,7 l talpos brendžio. Nesijautė stipriai neblaivus, viską iš to vakaro įvykių eigos prisimena. Žmona nepasirodė, kad pasigėrė, atrodė normaliai, neatrodė, kad išgertas alkoholis ją paveikė. Vakarėliui jau besibaigiant apie 22:00 val. žmona ir E. S. pradėjo kalbėti apie kažkokius "pletkus". Per daug pats negirdėjo ir nesigilino į merginų kalbas. Tuo metu pats pradėjo ieškoti kas jį ir žmoną galėtų parvežti į namus. Vis kalbėdavo savo mobiliuoju telefonu, nutoldamas nuo moterų, todėl daug ko iš jų pokalbio negirdėjo. Vienu metu nuėjo toliau kalbėti telefonu ir paskambinęs draugui G. R. susitarė, kad jis parveš. Nuo merginų buvo nuėjęs kiek toliau. Grįžęs prie merginų pasakė, kad surado kas juos parveš namo. Tada draugė E. S. pasakė, kad atvažiuoja D. L. aiškintis. Iš pradžių nesuprato kas čia ką aiškinsis, tuo metu kalbėjo telefonu kiek toliau nuo merginų. Žmona neminėjo, kad E. S. skambino D. L. ar atvirkščiai. Pats moterų pokalbio negirdėjo ir nežino, kad buvo kažkoks konfliktas telefonu tarp moterų. Nei žmonos, nei E. S. neklausė daugiau dėl D. L. atvažiavimo, nesigilino. Draugo G. R. laukė kieme prie laužo ir kaip ir sakė, jokio pokalbio, kad kas nors atvažiuoja nebuvo. Už maždaug 10-15 minučių kieme pamatė automobilio šviesas, kurios artėjo link draugų kiemo ir pasakė, kad atvažiavo jo su žmona parsivežti. Draugė E. S. palydėjo jį su žmona iš kiemo prie keliuko, kuris yra prie pat jų namų kiemo. Minėtas automobilis sustojo prie draugų namo keliukyje maždaug 20 metrų atstumu nuo jų. Matė, kad tai būtent draugo G. R. automobilis "Citroen". Pamačius sustojusį automobilį pats su žmona pradėjo eiti link automobilio, o draugė E. S. atsisveikino ir nuėjo į namus. Tada ėjo su žmona link stovinčio draugo G. R. automobilio, kuris buvo užvestas ir stovėjo keliukyje su įjungtais automobilio žibintais. Prieš tai su žmona iš savo automobilio "M. B." išsiėmė asmeninius daiktus. Tuo metu, kai iš automobilio ėmė daiktus, pamatė, kad link draugų namų įsuka kitas automobilis ir artėja. Tai jau buvo tamsus paros metas, žibintų ten nėra, tik švietė draugo G. R. užvesto automobilio žibintai. Minėtas automobilis atvažiavo ir sustojo prie G. R. automobilio vienas šalia kito. G. R. automobilis stovėjo vienoje keliuko pusėje, o minėtas automobilis sustojo beveik greta G. R. automobilio kitoje keliuko pusėje. Atstumas nuo jų buvo maždaug apie 2 m. Tada būdamas dar prie savo automobilio pamatė ir suprato, kad atvažiavo D. L. automobilis "Volswagen" markės, baltos spalvos. Žinojo, kad tokiu automobiliu važinėja ji ir jos vyras. Dar vis stovėdamas netoli savo automobilio pamatė, kaip iš D. L. automobilio pirma išlipo pati D. L.. Žmona L. M. stovėjo šalia. Paskui D. L. iš automobilio išlipo penki asmenys: A. (kurios pavardės nežino), S. B., D. V., M. V. ir M., tačiau vardo nežino. M. D. ir M. V. ir M., kurio vardo nežino, pažįsta tik iš matymo, nes gyvena viename kaime. Artimi ryšiai nesieja, konfliktų nebuvę. Išlipus visiems šešiems iš automobilio D. L. greitu žingsniu priėjo prie žmonos ir iš karto sugriebė jai plaukų. Ar sugriebė su abiem rankomis, ar su viena - negali pasakyti. Tada D. L. sugriebusi L. M. už plaukų tąsė juos į šalis ir tada taip laikydama žmoną už plaukų, parmetė ją ant žemės. Žmona tada gulėjo ant žemės ir tuo metu prie jos gulinčios pribėgo A. ir S. B.. Tada visos pradėjo kojomis spardyti gulinčią ant žemės žmoną. Kiek spyrių buvo suduota - negaliu pasakyti, bet jų buvo daug, spardė visos trys. Tuo pat metu pamatė, kad artėja prie paties D. ir M. V. bei M. Pas D. V. rankoje matė beisbolo lazdą, iš pažiūros atrodė, kad lazda medinė. Priėjęs prie jo D. V. su minėta beisbolo lazda sudavė vieną smūgį į nugaros sritį, dėl ko pats nukrito ant žemės. Nukritus ant žemės visi trys, t.y.: D., M. ir M. pradėjo kojomis jį spardyti. Spardė į įvairias kūno vietas, kiek smūgių ir kuris sudavė - negali pasakyti, bet spardė visi kartu ir smūgių buvo tikrai daug. Kol spardė vaikinai, tad ką darė žmonai - nematė. Spardydami lyg nieko nesakė. Spardė maždaug 1 min., tada nustojo ir pats atsistojo. Tada pradėjo su vaikinais žodžiais konfliktuoti, klausė dėl ko čia jie muša. Vaikinams nesudavė nei vieno smūgio. D. V. pasakė, kad tai dėl to, jog prieš kažkiek metų buvo sumušęs jo tėvą, nors to nebuvo. Atsistojus ir konfliktuojant su vaikinais matė, kad žmona L. M. dar guli ant žemės ir ją vis dar spardo D. L. ir A.. S. B. nespardė. Kad smūgius žmonai sudavinėtų nematė, matė tik, kad spardė. Žmona gulėjo maždaug 3-4 m. atstumu, labai rėkė, tačiau ką - negali pasakyti. Tada kiek prisimena, S. B. pradėjo sakyti "gana, gana baigiam". Tada D. L. ir A. nustojo žmoną spardyti kojomis ir žmona tada pati stojosi. Kai atsistojo pamatė, kad kraujuoja jos veidas, bėgo kraujas per pusę veido, matė, lyg buvo praskeltas antakis. Pamačius šitą vaizdą, net nespėjus prieiti prie žmonos, vėl pajautė stiprų smūgį į galvos sritį, nuo kurio vėl nukrito ant žemės. Su kuo sudavė - negali pasakyt, ir kuris iš vaikinų sudavė taip pat negali pasakyti, nematė. Tada nukritus antrą kartą ant žemės veidu į žemę, vėl visi trys vaikinai spardė jį kojomis, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas. Ar smūgius sudavė ir rankomis ar kitais daiktais, nežino, negali pasakyti, tik jautė, kad spardo. Tuo metu buvo rankomis užsidengęs veidą, kad jo nesužalotų. Kiek laiko taip spardė - negali pasakyti. Tuo metu išgirdo, kaip žmona vis rėkia "baikit, baikit" ir pajautė kaip žmona jį užgula savo kūno svoriu. Kadangi gulėjo veidu į žemę, tad pajautė, kaip žmona atsigulė ant jo norėdama apginti jį nuo vaikinų ir vis rėkė "baikit, baikit". Žmona tiesiog savo kūno svoriu apgaubė jį gindama nuo vaikinų. Kai žmona buvo savo kūno svoriu užgulus, vaikinai vis tiek dar jį spardė. Ar L. M. galėjo jie įspirti ar suduoti smūgius - nematė. Vaikinai sudavė smūgių kojomis tikrai nemažai, tačiau kiek - negali įvardinti. Taip pat išgirdo kaip S. B. pradėjo šaukti "baikit, gana" ir tada vaikinai nustojo jį mušti. Nustojus vaikinams mušti žmona L. M. vis dar buvo užgulusi savo kūno svoriu ant jo ir tada ji pirma atsistojo nuo jo, po to ir pats atsistojo. Atsistojęs matė tą patį vaizdą ką ir prieš tai - žmoną kruvinu veidu. Tada pradėjo visi aiškintis, konfliktuoti, žmona buvo prie pat šalia. Konfliktuojant visi tolo link D. L. automobilio. Tada D. V. sudavė vieną smūgį jam į galvos sritį. Su kuo sudavė - negali pasakyti, gali būti, kad vėl su ta beisbolo lazda. Nuo smūgio krito žemės jau trečią kartą. Krisdamas atsitrenkė alkūne į D. L. automobilį, tačiau ar alkūne pataikė į stiklą - negali pasakyti. Gali būti, kad nuo smūgio krisdamas alkūne pataikė į stiklą, tačiau negali tiksliai pasakyti ar tai buvo iš tikrųjų. Alkūnė nebuvo kruvina. Ant žemės nukrito veidu ir pajautė, kad vėl žmona L. M. savo kūno svoriu užgula jį apginti. Tuo metu gulėjo veidu į žemę, užsidengęs rankomis veidą. Pajautė, kad vėl jį spardo visi vaikinai, o tuo metu žmoną L. M., kuri buvo užgulusi jį apsaugoti, spardė A. ir D. L.. Ar galėjo vaikinų smūgiai pataikyti žmonai - negali pasakyti. Taip pat ar galėjo moterų spyriai pataikyti jam - negali pasakyti. Ar S. B. tuo metu spardė - nematė, tik išgirdo kaip S. B. pradėjo rėkti "baikit, baikit". Tuo metu pati S. B. užgulė jį bei žmoną, siekdama apsaugoti nuo kitų asmenų spyrių ir vis rėkė "baikit, gana". Tada asmenys nustojo jį ir žmoną mušti bei atsitraukė. Po to nuo žemės jie visi trys atsistojo, t.y. jis, žmona ir S. B.. Tada vėl vyko žodinis konfliktas ir L. M. pasakė, kad eina iškviesti policiją. Tuo metu žmona nuėjo prie draugo G. R. automobilio, kuris buvo atvykęs prieš tai parvežti juos į namus. G. R. viso konflikto metu nelipo iš automobilio, bet viską tikrai matė. Kodėl nelipo - negali pasakyti. Matė, kaip žmona nuėjo į G. R. automobilį ir pamatė, kad prie jo automobilio ji kalba telefonu. G. R. taip ir liko jame sėdėti. Daugiau smurto nei prieš jį, nei prieš žmoną nebuvo. Maždaug už 20 min. atvyko policijos pareigūnai. Kol laukė pareigūnų, nuolat konfliktavo su asmenimis. Po to visi asmenys, kurie atvyko D. L. automobiliu, nuėjo toliau nuo jo ir žmonos ir laukė toliau. Kol laukė pareigūnų žmona labai verkė, buvo labai susijaudinusi. Taip pat jos veidas buvo visas kruvinas. Paties taip pat veidas buvo kruvinas, padaryti sužalojimai apie kuriuos pasakojo savo pirminės apklausos metu. G. R. iš automobilio taip ir nebuvo išlipęs. Po to greitoji pagalba jį ir žmoną išsivežė į "Marijampolės ligoninės" priėmimo skyrių. Jame apžiūrėjo tiek jį, tiek žmoną. D. L. pirmas jokio smūgio nesudavė. Kodėl ji taip teigia - nežino, negali pasakyti. Vaikinams taip pat nesudavė smūgių, prieš juos smurto nenaudojo, tik jie. Moterims taip pat smūgių jokių nesudavė, smurto prieš jas nenaudojo. Dėl vaikinų naudoto smurto prieš patį pretenzijų jiems neturėjo ir neturi, pareiškimo nerašė. Dėl to, kad moterys taip sumušė žmoną ji pareiškimą rašė. Po įvykio žmonai buvo trūkęs antakis, kurį ligoninėje susiuvo. Taip pat žmona gydėsi namuose, ant jos kūno buvo daug kraujosruvų, taip pat skundėsi, kad skauda šonkaulius. Tepėsi įvairiais tepalais mėlynes. Taip pat sakė, kad moterys muštynių metu jai išplėšė kuokštą plaukų. Dėl to, kad pats galėjo muštynių metu žmonai suduoti smūgius ir ją pats sužaloti, teigė, kad tai yra visiška nesąmonė, smūgių nesudavė, tai yra jų visų išsigalvojimas. Taip nebuvo, kad žmona pasimaišė grumtynių metu ir jai pats sudavė smūgius sumaišęs su kažkuo kitu. Žmoną sužalojo atvykę moterys. Dėl to, kad pats įvykio metu tyčia išmušė D. L. automobilio stiklą, teigė, kad to nebuvo. Gali būti, kad krisdamas alkūne atsitrenkė, bet ir tai tiksliai nežino. Gal ir patys vaikinai išmušė bandydami suduoti (1 t., b.l. 121-124);
Liudytojo G. R. ikteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog D. L. pažįsta gana gerai. Ji yra pažįstama, gyvena tame pačiame kaime, artimi ryšiai nesieja, jokių asmeniškumų prieš ją neturi. Kitų dviejų moterų, kurios dalyvavo konflikte (be L. M.) ir smurtavo prieš L. M. įvykio metu, nepažįsta, matė jas pirmą kartą, todėl jokių duomenų nežino. D. V., M. V. ir I. M. pažįsta iš matymo, tik kaip tame pačiame kaime gyvenančius asmenis. Su jais artimi jokie ryšiai nesieja, tačiau ir pykčių, asmeniškumų neturi. L. ir D. M. yra geri pažįstami. 2020 m. gruodžio 18 d. apie 21:00, tikslaus laiko nepasakys, buvo namuose adresu (duomenye neskelbtini) Būdamas juose sulaukė D. M. skambučio. D. M. pokalbio metu paprašė jį ir žmoną parvežti iš svečių. Sakė, kad jie šiuo metu yra pas R. S.. Minėtą R. S. ir jo žmoną E. S. pažįsta iš matymo, bei žino kur jie gyvena, pas juos yra buvęs ne kartą. Kai D. M. pasakė, kad reikės jį ir žmoną parvežti iš R. S., žinojo tiksliai iš kur, tik kaimo pavadinimo tiksliai nežino, bet yra pas juos buvęs namuose ir tiksliai žino kur gyvena. Pokalbio metu D. M. pasakė, kad dabar ir atvažiuotų. Pokalbio metu jokių pašalinių garsų, ar triukšmo negirdėjo, D. M. apie jokį konfliktą su niekuo neminėjo. Iš pokalbio telefonu negali pasakyti ar D. M. buvo neblaivus, nes jo taip gerai nepažįsta, kad iš balso nuspręstų. D. M. visada kalba garsiai, jo tokia kalba. Po pokalbio jis iš karto ėjo į savo automobilį "Citroen", mėlynos spalvos ir važiavo į R. ir E. S. namus. Važiavo maždaug apie 10 min. R. S. namas yra vienkiemyje, aplink neapšviesta, važiuoti iki paties kiemo reikia tokiu kaip keliuku. Įsukus į minėtą keliuką, artėjant link R. S. namo, pamatė, kad prie kiemo stovi keli automobiliai. Jie stovėjo ne pačiame kieme, galima sakyti prie kiemo, ant žolės. Kieno ir kokios markės - negali pasakyti. Tada pamatė, kad prie minėtų automobilių stovi D. ir L. M., bei E. S.. Taip pat stovėjo prie jų L. ir D. M. dukra, tačiau jos vardo nežino, ji apie 4 m. amžiaus. Tada sustojo su savo automobiliu maždaug nuo jų laukiančių atstumu apie 5 - 6 m. Galima sakyti sustojo visai prie kiemo, ant pievos, paskui kitus automobilius. Nelipo iš automobilio, atsidarė langą, o prie jos atėjo pats D. M.. Negali pasakyti, jog D. M. atrodė labai neblaivus. Tada sėdint jis pasakė "palauk, dar atvažiuos pasišnekėti D.". Atsakė, kad gerai, palauks, tačiau nesigilino, neklausė kas čia ir dėl ko atvažiuos, nebuvo įdomu. Liko sėdėti automobilyje, o D. M. nuėjo prie savo žmonos, E. S. ir savo dukros. Automobilyje sėdėjo atidarytu langu ir girdėjo kaip D. M. telefonu, įjungęs garsiakalbį su kažkuo kalbėjo cituoja:" mes laukiam, kodėl neatvažiuoji". Telefonu moteriškas balsas atsakė "palauk tuoj atvažiuoju". Nesuprato su kuo D. M. kalba, tik prieš tai D. M. buvo sakęs, kad turi atvažiuoti D. L.. L. ir D. M. tikrai žinojo, kad D. L. atvažiuoja į čia, nes pats girdėjo kaip D. M. kalbėjo su moterimi telefonu. Sėdint automobilyje pamatė, kad iš paskos artėja automobilis su įjungtais žibintais. Automobilis įsuko į keliuką ir važiavo link jo automobilio. Neatpažino kieno tai automobilis, markės nežino, buvo lyg šviesios spalvos. Minėtas automobilis sustojo už jo automobilio apie 2 m. atstumu. Liko su įjungtomis ilgomis šviesomis. Pats tiesiog sėdėjo automobilyje su atidarytu langu ir matė kaip tada L. ir D. M. priėjo prie minėto atvažiavusio automobilio. Tuo metu E. S. su L. ir D. M. dukra nuėjo į namus, nes ar D. M., ar L. M., girdėjo kaip pasakė cituoja "veskit mergaitę į namus". Tai girdėjo, pro atidarytą automobilio langą. Tada E. S. nusivedė mergaitę į namus. Kaip ir minėjo, prie atvažiavusio automobilio priėjo L. ir D. M.. Iš atvažiavusio automobilio iš pradžių niekas nebuvo išlipęs. L. ir D. M. nuo atvažiavusio automobilio buvo maždaug 2 m atstumu, kai atsidarė automobilio vairuotojo durys ir iš vairuotojo pusės išlipo D. L.. Taip pat kartu išlipo ir dvi moterys, kurių nepažįsta. Visa tai matė sėdėdamas automobilyje, nes buvo įjungtos ilgos atvažiavusio automobilio šviesos. Tada matė, kaip viena iš trijų atvažiavusių moterų, sugriebė L. M. už plaukų, bet kuri - nepasakys, nes tiksliai nematė. Taip laikant sugriebus už plaukų L. M. tiesiog parmetė ant žemės. Tada, kai L. M. gulėjo ant žemės, visos moterys (D. ir dvi atvykusios) spardė gulinčią L. M.. Sudavinėjo smūgius kojomis į įvairiais kūno vietas, smūgių buvo daug, tačiau kiek - neįvardins. Taip pat sudavinėjo smūgius ir rankomis, tačiau kuri kur tiksliai nepasakys. Kiek smūgių rankomis galėjo suduoti trys moterys nepasakys. Tiek kojomis spardė, tiek smūgius sudavinėjo trys moterys visos kartu. Taip smurtavo prieš L. M. apie kelias minutes laiko. Ką merginos spardydamos rėkė L. M. nepasakys, bet kažką jai šūkavo. Prieš tai, kai L. M. parsimetė ant žemės laikydama kažkuri iš moterų už plaukų, D. M. bandė savo žmoną ginti nuo minėtų moterų. D. M. buvo prie jų, tačiau nematė ar pastarasis sudavė smūgį kažkuriai iš atvykusių moterų. Tuo pat metu iš automobilio tiesiog iššoko trys vaikinai. Tuo metu neatpažino nei vieno iš jų, nes buvo tamsu ir į jų veidus automobilio žibintai neapšvietė. Tik po įvykio sužinojo iš pačių D. ir L. M., kad atvykę trys vaikinai buvo M. ir D. V. bei I. M.. Minėti vaikinai visi trys iš karto puolė D. M., tačiau kaip kas, kam tiksliai sudavė smūgius nematė, viskas vyko greitai. Pas vieną iš vaikinų matė rankoje kažkokį sidabrinės spalvos daiktą, tačiau jo įvardinti negali, nes gerai nematė. Matė, kad vis "sublizgėdavo" tamsoje. Trys vaikinai D. M. tiesiog nusitempė nuo automobilio šviesos į tamsą. Tas nusitempimas tiesiog toks ir buvo, kad jie visi trys sugriebę D. M. iš vienos vietos nusitempė ten kur nebuvo šviesų. Kadangi ten jau buvo tamsu, sėdėdamas automobilyje nematė kaip kas ką mušė, tik suprato, kad visi trys vaikinai ir D. M. grumiasi, vyksta muštynės. Tai suprato iš balsų, iš garsų, tačiau kas ten kam smūgius suduoda nematė. Kai L. M. visos moterys spardė, vienu metu pamatė, kad L. M. kraujuoja antakis ir kraujuoja veidas. Neišlipo iš automobilio ginti nei L. M., nei D. M., per automobilio pradarytą langą neramino konflikto, nes nenorėjo kištis, tai ne jo reikalas, čia jų bėdos. Mano, jog trys moterys, kurios spardė L. M., pamatė, kad ji guli kruvinu veidu ir tiesiog sustojo ją spardyti. Tada L. M. atsistojo, o trys moterys, kurios ją spardė, tiesiog taip ir stovėjo, lyg niekur nieko, nieko nekalbėjo. Tuomet L. M. priėjo prie jo automobilio, kuriame jis vis dar sėdėjo ir paprašė duoti jai savo telefoną paskambinti pagalbai. Paklausė kur jos telefonas, o ji pasakė, kad sumintas kažkur dumble. Tada L. M. stovėdama prie jo automobilio iš jo mobilaus ryšio telefono paskambino ir išsikvietė pagalbą. Po to grąžino atgal telefoną. Sėdėjo automobilyje, iš jo vis dar nelipo. Trys atvažiavusios moterys, tarp kurių ir D. L., tiesiog stovėjo toliau lyg niekur nieko, kol L. M. kvietė pagalbą. Kas vyko su vaikinais ir D. M. kaip ir sakė nematė, nes toje vietoje buvo jau tamsu, tačiau ėjo suprasti, kad jie toliau konfliktuoja: tai nurimsta konfliktas, tai vėl prasideda. Iš to ką girdėjo, bet nematė, ėjo suprasti, kad D. M. muša trys vaikinai. Tada vienu metu konfliktas nurimo ir visi tiesiog laukė policijos. Prie jo sėdinčio automobilyje priėjo D. L. ir pasakė "ar matei, mane kirto". Atsakė, kad nematė, nes tikrai nematė, nei kokiu metu, nei kokiomis aplinkybėmis. Tada dar kažką D. L. jam pasakė ir nuėjo toliau. Tada dar sėdint automobilyje, prie jo priėjo D. M.. Langas buvo atidarytas, tad jis rankomis atsirėmė į automobilio dureles. D. M. buvo kruvinu veidu, kruvinomis rankomis, todėl nuo D. M. prisilietimo ant automobilio durelių liko kruvina. D. M. pasakė kažką "sukūlė mane". Daugiau ką sakė nepamena. Tada D. M. nuėjo kiek toliau nuo automobilio. Vaikinai, kurie atvyko su D. L., nurimus konfliktui prie jo priėję nebuvo, jie taip ir liko toje "tamsoje". Tada pamatė, kad atvyksta policija ir išlipo iš automobilio, jį užrakino nuėjo į E. ir R. S. namus. Nuėjus į namus jį pasitiko E. S.. Jos vyras R. S. kaip suprato - miegojo. Su E. S. pakalbėjo kas čia buvo, dėl ko prasidėjo šitas konfliktas. Bekalbant su E. S. atvažiavo policija ir atėjo pas ją į namus. Pakalbino E. S. ir jį apie įvykį bei pasakė, kad greitoji pagalba išsivežė D. ir L. M.. Tada jis dar truputį pabuvo pas E. S. ir išėjo į lauką, kadangi ketino važiuoti namo. Lauke asmenų jokių nebuvo, viskas buvo pasibaigę, asmenys išsiskirstę ir jis vienas važiavo namo. Sėdėdamas automobilyje galėjo daug ko ir nematyti, nes viskas vyko labai greitai. Matė, kaip viena iš moterų sugriebė už plaukų L. M., parmetė ant žemės. Tada visos trys atvažiavusios moterys (tarp jų ir D. L.) spardė gulinčią ant žemės L. M. bei sudavinėjo smūgius jai rankomis į įvairias kūno vietas. Kaip grūmėsi, mušėsi atvykę trys vaikinai ir D. M. - tiksliai nematė, nes jie grūmėsi tamsoje. Kad D. M. suduotų smūgius atvykusiems trims vaikinams - nematė. Kad L. M. kažkuriai iš moterų suduotų smūgius - nematė, mano, kad ir negalėjo, nes ją visos trys atvykusios moterys tiesiog iš karto užpuolė. Ar L. M. gynė savo vyrą nuo vaikinų - nematė. Kad D. M. suduotų smūgius savo žmonai L. M. - nematė tokio dalyko (1 t., b.l. 126-129);
Liudytojo G. R. parodymais, duotais 2021 m. liepos 28 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad laiko nepamena, į (duomenys neskelbtini) kaimą atvažiavo parsivežti D. ir L. M.. Atvažiavo ir laukė. Atvažiavo automobilis ir jie nuėjo pasikalbėti. Merginą sutąsė, o vaikinas kažkur dingo. L. M. sumušė, o D. M. kažkur tamsoje dingo. Į teisėjo klausimą atsakė, kad jie gal šampano buvo gėrę. Turėjo savo automobilį, bet nenorėjo vairuoti. Iš (duomenys neskelbtini) kaimo juos parvežti turėjo. Jie svečiuose buvo pas S.. Jau buvo tamsu, kai atvyko. Kokia diena - negali pasakyti. Sutiko su ikiteisminio tyrimo metu, kad tai buvo gruodžio 18 d. Su L. ir D. M. santykiai tokie patys kaip ir su įtariamosiomis - draugiški. Su L. ir D. M. taip pat tame pačiame kaime gyvena. Nemano, kad jam vienam skambino, kad parvežtų, bet tik jį vieną rado neišgėrusį. Mano, kad D. L. būtų, jei būtų norėjusi jam paskambinti, kad parvežtų. Su M. susitinka dažniausiai darbo reikalais. Abu vairuotojai. Skirtingose įmonėse dirba. Atvažiavus prašė palaukti, nes sakė, kad dar turi kažkas atvažiuoti pasišnekėti. Privažiavo automobilis ilgomis šviesomis. Sustojo už paties per kelis metrus. Pats atvažiavęs stovėjo priekiu, o tas automobilis sustojo prie paties automobilio galinės dalies per 3 metrus. D. su L. nuėjo pasikalbėti prie to automobilio. Iš jo išlipo merginos, gal trys. Iš karto visos išlipo. Pradėjo L. M. tąsyti. Merginos griebė ją už plaukų ir pradėjo tempti po žemę. Pats tą vaizdą stebėjo pro galinio matymo veidrodėlį. Kai privažiavo automobilis L. M. su D. M. prie jų priėjo, jie daugiau kairėje pusėje gavosi prieš šviesas. L. M. tik matė, o D. M. dingo tamsoje, nežino kur, nes buvo tamsu. Nematė, ar D. M. sudavė kam smūgį. Negali pasakyti ar galėjo nepamatyti kaip jis sudavė smūgį. Negali pasakyti ar galėjo būti suduotas smūgis. Už plaukų griebė, o kai nusivilko už automobilio tai jau nematė. Kad griebė - negali pasakyti. Kažkuri viena pagriebė už plaukų ir nusivilko ant žemės. Per veidrodėlį nelabai buvo matyti. Matė, kaip muša, spardo, bet kas konkrečiai - tai nebuvo matyti. Visos trys merginos spardė. L. M. gulėjo ant žemės, kai ją spardė. Kad buvo spardoma tai sprendžia iš to, nes girdėjo, kaip smūgiuojama. Tada L. M. atėjo prie jo automobilio ir sakė, kad duotų telefoną paskambinti pagalbai. Jos veidas buvo kruvinas. Pačio spyrimo veiksmo nematė. Matė, kaip partrenkė ant žemės, o paskui ji dingo iš veidrodėlio. Visos trys merginos buvo pasilenkę, tikriausiai mušė L. M., nes ji buvo kruvina, antakį jai praskėlė. Daugiau niekuo ji nesiskundė. Ji sakė duok telefoną, reikia pagalbai skambinti. Tada paskambinusi telefoną grąžino. Tuo metu tos merginos stovėjo ir kalbėjosi, tuo viskas ir baigėsi. Atvažiavo policija, laukė jos visi. L. M. sakė, kad telefono nerado tamsoje. D. M. buvo tamsoje, ką su kuo veikė - nematė, nes buvo tamsu. Tik iš bylos tyrimo sužinojo, kad buvo trys vaikinai, jų pats nematė. Girdėjo tik išlipant iš automobilio ir D. M. dingo tamsoje. D. M. bandė apginti L. M. ir jį kažkas nusitempė į tamsą. Matė, kai jis puolė ginti L. M. ir jį kažkas išlipęs iš automobilio nusitempė į tamsą. Kas vyko tarp D. M. ir kitų asmenų - nematė, nes buvo labai tamsu. L. M. pranešė pagalbos telefonu, kad ją sumušė, gali ir jos vyrą sumušti. Kvietė tik policiją. Ji pasakė adresą. Pats gatvės nežino, ji nurodė, bet pats negirdėjo, nepamena, kokį adresą ji nurodė. Jis nematė, kas vyko kol laukė policijos, nes išlipo ir nuėjo pas S. į kambarį. L. M. kvietė pagalbą, konflikto jau nebuvo, tai nuėjo į kambarį. Jų parvežti neteko. L. M. išsivežė greitoji, D. M. taip pat. Nežino dėl ko konfliktas buvo, gali tik spėti. Niekas nieko nesakė, tik sakė, kad palauktų, nes turi pasikalbėti. Jų santykiai iki įvykio nežinomi. Matė, kaip už plaukų L. M. nusivilko ant žemės, o kas sudavė - negali pasakyti, atrodo, kad vienodai. Matė, kad su ranka sudavė į krūtinę, rankos makalavo, nematė konkrečiai. Buvo tų mušimų, spyrimų, konkrečiai kas - nematė. Kas prakirto antakį - nematė. Gal krisdama pati. Per tas merginų grumtynes antakis prasikirto. Buvo trys metrai nuo automobilio, atvažiavęs automobilis sustojo ant ilgų šviesų. Į prokuroro klausimus atsakė, kad su D. M. bendravo. Jis ir taip sužalotas atrodo, bet šviežių sužalojimų nebuvo. L. M. prieš konfliktą matė, ji švariai atrodė, drabužiai švarūs. Svečiuose buvo tai švariai apsirengę. Po konflikto tai L. M. suvoliota, purvini drabužiai, veidas kruvinas, kruvini drabužiai. D. M. atėjęs prie automobilio sakė, kad susistumdė. Ant jo veido žymių nebuvo, tik ant rankų truputį lyg po grumtynių. D. L. gal vairavo tą automobilį, nes tai buvo jos automobilis, bet nematė kas vairavo. Merginos sugriebė L. M., matė, kad tyse griebė. D. M. iš nugaros vieną griebė, bet jį kažkas nusitempė į tamsą. Jis vieną iš jų griebė už rankos, tada girdėjo, kad trinktelėjo mašinos durys ir dingo D. M. tamsoje. Konfliktas baigėsi, kai prakirto antakį, gal 2 min. truko. Prakirto antakį ir tada baigėsi. Tada nukentėjusioji atėjo telefono, nes jos kažkur suvoliotas buvo. Gal po 2-3 min. atsirado D. M., po skambučio. Į prokuroro klausimą, apie vyrus išlipusius iš automobilio atsakė, kad galėjo sublizgėti ir laikrodis ant rankos. Į tesėjo klausimus atsakė, kad matė, kaip D. M. nutraukė vaikinai. Matė, kad nusitraukė vaikinai, o kas tokie ir kiek jų buvo - nematė. Tik tyrimo metu sužinojo kas jie buvo. Sutrumpino parodymus šiandieną, patį faktą, kad sumušė konstatavo. Į prokuroro klausimus atsakė, kad negalėjo girdėti, nes langai automobilio buvo uždaryti. Tik matė, kad vyksta judesys, kad kelios merginos vieną skriaudžia. Liepos mėnesį 13 d. savo parodymus patvirtino įvykio vietoje. Į parodymų patikrinimą vietoje vyko savo automobiliu, su kuriuo buvo ir atvažiavęs parvežti. Tai "Citroen 5". Niekas neprašė kažką sakyti, įtariamosios tik šiandieną sužinojo, kad liudys, buvo nustebę. Į D. L. klausimą atsakė, kad visos įvykio eigos per veidrodėlį matyti negalėjo. Į teisėjo klausimus atsakė, kad galėjo būti, jog pirma išlipo D. L.. Ji išlipo ir nuėjo prie automobilio, kur jam nematyti. Tada iš karto išlipo kitos merginos. Prie keleivio pusės automobilio nuėjo L. ir D. M.. Iš vairuotojo pusės išlipo asmuo. Matė, kaip priėjo, bet nematė kas sėdėjo už vairo. Nuėjo į tokią prietemą ir nematė. Tik įvyko muštynės, o kas ką tiksliai pradėjo nematė, negali konkretizuoti įvykio. Tik matė, kad ant šviesų išsivilko L. M.. Į D. L. klausimą atsakė, kad su M. sieja draugiški ryšiai. D. M. nematęs gal pusė metų. Vienas atvažiavo jų paimti, D. M. ten buvo. Norėjo juos po vieną parvežti. D. M. vežė namo, kai paskambino žmona, kad grįžtų, nes atvažiuoja D. L. pasikalbėti. Tada atvežė atgal D. M. ir laukė kol atvažiuos D. L.. Negalvojo, kad kažkas įvyks, nekreipė dėmesio. Nematė, kad atvažiavusio automobilio vairuotojai kažkas galėjo suduoti smūgį ir ji nukrito. Į teisėjos klausimus atsakė, kad D. M. buvo kažkiek išgėręs. Normaliai kalbėjo, bet kad būtų girtas, tai ne. Su L. M. neteko bendrauti, nepastebėjo jos neblaivumo, ji buvo visa kruvina po konflikto. Į A. B. klausimus atsakė, kad kai atvyko policija, neatėjo, nes nenorėjo veltis. Nuėjo į kambarį. Į S. B. klausimus atsakė, kad karantino sąlygų nepažeidė. Neiškvietė policijos, nes jie neatskris šią minutę, o vis tiek būtų įvykę kas įvyko. Jei būtų matęs, kad įvykis krypsta link žmogaus gyvybės atėmimo tai būtų įsikišęs. Į A. B. klausimus atsakė, kad jo paprašė liudyti L. M., nes jis ten buvo. Į prokuroro klausimus atsakė, kad automobilio langas buvo atidarytas, paprasčiausiai pamiršo. Kai D. M. priėjo langą atidarė. Gal ir buvo atsidaręs. Riksmų nebuvo, spontaniškai griebė L. M. ir suvalkiojo. Kai vyko kivirčas langas automobilio buvo uždarytas, ne buvo vėsoka. Kai L. M. paprašė iškviesti pagalbą, atsidarė langą. Negali pasakyti tiksliai, kad iš automobilio vairuotojo vietos išlipo D. L., bet jos automobilis, tai taip turėtų būti (1 t., b.l. 131-134);
Liudytojos E. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad D. ir L. M. yra jos ir vyro R. S. bendri draugai. 2020 m. gruodžio 18 d. apie 18:00 val. abu sutuoktiniai atvyko į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus svečiams visi t.y. ji, L. M. ir jos vyras D. M. namų kieme vaišinosi, sutuoktiniai vartojo alkoholį. Vyras R. S. tuo metu buvo namuose, tačiau lauke kartu nedalyvavo, jis visada buvo kambaryje, kadangi prastai jautėsi. Vyras nematė nei kaip su draugais vaišinosi, nei paties įvykio. Pati alkoholio nevartojo. L. ir D. M. abu gėrė brendį. Išgėrė abu gal 1 butelį. Negali teigti, kad L. M. pasigėrė, ant jos nesimatė. Kad D. M. pasigėrė taip pat negali teigti, tiesiog matėsi, kad išgėręs, bet elgėsi kaip ir normaliai. Būnant taip lauke, namų kieme jiems trims: jai ir M., "išėjo" tokia kalba apie pletkus, apie bendravimus ir D. M. tiesiog kažką pasakė, kad ji "neva" apie juos skleidžiu kalbas draugei D. L.. Žodis po žodžio gavosi su D. M. toks kaip apsižodžiavimas. Tada nenorėdama likti kalta dėl pletkų ir įrodyti savo tiesą, pasiūlė paskambinti draugei D. L. ir kad ji per telefoną, pokalbio metu patvirtintų, kad jokių gandų apie M. neskleidžia. Tai galėjo būti jau vėlus paros laikas, jau buvo tamsu, galėjo būti apie 21:00 val. vakaro. Tada pati iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino D. L. ir įjungė telefono garsiakalbį, kad girdėtų L. ir D. M.. Tiesiog D. L. paklausė ar kažką blogo jai kalba apie L. ir D. M., o ji atsakė, kad nieko nesako. Kadangi telefono garsiakalbis buvo įjungtas į pokalbį įsikišo pati L. M.. L. M. tiesiog pradėjo aiškintis ar kalba D. L. ir ji apie ją blogai. Pokalbio metu jos sukonfliktavo, viena kitai pasakė įžeidžiančių, necenzūrinių žodžių, tačiau pacituoti jų negali. Tiek viena pasakė, tiek kita, tarp jų gavosi konfliktas. Ar pokalbio metu D. L. klausė ar L. M. yra pas ją namuose - neprisimena, negirdėjo. Tačiau viso pokalbio metu pati suprato, kad D. L. žino, kad L. M. su D. M. yra pas ją. Visa tai žinojo iš to, kad L. M. į socialinius tinklus buvo įsikėlusi nuotrauką, kad yra pas ją kieme ir tai D. L., mano, pamatė. Į pokalbį kiek pamena, D. M. nesikišo, kalbėjo ir pykosi žodžiais tik L. M. su D. L.. Tuo metu kai kalbėjo L. M. su D. L. apskritai D. M. buvo kažkur išėjęs. Pati nesikišo į konfliktą, jos ten tiesiog aiškinosi abi. Pokalbio metu girdėjo, kad D. L. su L. M. kažką kalbėjo, jog D. L. atvažiuos čia, bet konkrečiai nesuprato, negali pacituoti. Kad D. L. pokalbio metu sakytų L. M. "atvažiuosiu ir tau bus šakės" negirdėjo. Tada vienu metu tiesiog padėjo ragelį, nes pamatė, kad moterys per daug konfliktuoja. Padėjus ragelį L. M. su D. M. nekalbėjo, kad čia kažkas bus, kažkas atvažiuos, bent jau pati negirdėjo. Po pokalbio apskritai jie jau greitai pradėjo ruoštis vykti namo. Kas atvyks jų paimti - nežinojo. Tada pati juos abu iš savo kiemo palydėjo link keliuko, esančio prie pat namo. Lydint juos jie nekalbėjo, kad kažkas atvažiuos, apskritai jau kalba buvo apie tai, kad jie važiuos namo. Palydėjo juos abu iki namo keliuko, tada atsisveikino ir nuėjo į namus, paliko juos abu laukti, viskas buvo gerai. Keliukyje jokio automobilio nebuvo, o ar jie laukė, ar ėjo toliau - nematė, pati tiesiog apsisuko ir nuėjo į savo namą. Grįžo į namus, vyras buvo kambaryje su vaikais žiūrėjo televizorių. Maždaug už 20 min. pro langą pamatė automobilio šviesas ir išėjo į kiemą pažiūrėti kas čia privažiavo. Viena išėjo iš namo į kiemą ir pamatė ant keliuko sanbrūzdį, girdėjo balsus, riksmus, matė daug asmenų ant keliuko. Iš pradžių nesuprato kas čia vyksta, būnant namuose negirdėjo balsų tik išėjus į kiemą. Priėjusi truputį arčiau matė daug asmenų, suprato, kad vyksta konfliktas, tačiau kas su kuo konfliktuoja nesuprato, artyn labai nėjo. Negali pasakyti kiek asmenų konfliktavo, jų veidų nematė, buvo tamsu. Tik matė D. L. automobilį, kuris stovėjo keliukyje, jį atpažino. Daugiau kažkokių asmenų nurodyti negali, pati net L. M. ir D. M. nematė. Tuo metu tik išgirdo, kaip L. M. jos rėkdama klausia "kokia čia gatvė" ir atsakė, kad "(duomenys neskelbtini)". Net nesuprato kam ji to klausia, artyn nėjo, jos net nematė tik išgirdo balsą. Tada apsisuko ir greitai bėgo į namus, konflikto paties nematė ir nieko apie tai papasakoti negali. Grįžus į namus pasakė vyrui R. S., kad kažkas vyksta keliukyje prie pat namų, kažkas konfliktuoja. Namuose būnant nesigirdėjo, kad kažkas lauke vyksta. Su vyru R. S. į lauką nėjo, jis sakė, jam visiškai neįdomu kas ten vyksta ir abu nėjo, buvo su vaikais. Per langus nieko nematė, nes langai į kitą pusę ir lauke toje vietoje nėra apšvietimo. Tada būnant namuose po maždaug 30 min. pasibeldė policijos pareigūnai, kurie paklausė ar matė įvykį, o su vyru pasakė, kad nematė. Paties įvykio nematė, nieko pakomentuoti negali. Pamačiusi, kad keliukyje kažkas vyksta, grupę asmenų, net negalėjo suprasti, kad mušasi, tik iš garsų: šauksmų, riksmų tai suprato. Artyn nėjo, kas su kuo mušėsi nematė (2 t., b. l. 2-3);
Liudytojos E. S. papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. gruodžio 18 d. draugai D. M. ir jo žmona L. M. atvyko į svečius nesusipykę, kažkokių konfliktų tarp jų vykusių nepastebėjo. Taip pat ir būnant kartu, kol vaišinosi namų kieme, jie gražiai bendravo, nekonfliktavo ir nesipyko. L. M. atvyko be jokių sužalojimų ant veido, jokių smurto žymių nebuvo ir ant jos veido. D. M. nesmurtavo prieš žmoną, kol visi vakarojo namų kieme. Tiksliai nepasakys, bet atrodo, kad L. M. plaukai, kai atvyko į svečius, buvo surišti, tvarkingi (2 t., b.l. 5);
Liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad L. ir D. M. yra jo ir žmonos bendri draugai. Bendrauja, sieja artimi ryšiai. 2020 m. gruodžio 18 d. po pietų, tikslaus laiko nepasakys, neprisimena, į jo ir žmonos namus atvyko minėti draugai: L. ir D. M.. Minėtą dieną pats prastai jautėsi, buvo pablogėjusi sveikata tai visą laiką galima sakyti, kai buvo atvykę svečiai, buvo namuose, kambaryje. Atvykus L. ir D. M. jie su žmona E. S. visą laiką buvo namų kieme. Pats kartais išeidavo trumpam į lauką parūkyti, tačiau su jais nebuvo, dėl prastos sveikatos. Kai išeidavo trumpam į lauką parūkyti matė, kad visi kartu darėsi valgyti, D. M. gėrė lyg alų. Pats asmeniškai tą dieną alkoholio negėrė, prie jų nebuvo ir tiksliai nežino ką jie veikė. Nematė ir negirdėjo, kad žmona E. S. ar L. M. kieme kalbėtų su mobiliuoju telefonu per garsiakalbį. Maždaug apie 21:00 val. namuose su vaikais žiūrėjo televizorių, kai atėjo žmona, kuri pasakė, kad D. ir L. M. jau išvyko. Žmona nieko neminėjo apie jokį telefoninį pokalbį ir įvykusį konfliktą jo metu tarp moterų, dėl to nieko pakomentuoti negali. Pats jau lyg buvo pradėjęs migdytis, kai į namus grįžo žmona. Kada ji buvo išėjusi iš namų net nematė, jau snaudė, garsų ar triukšmo lauke jokių negirdėjo. Besnausdamas matė, kaip žmona E. S. grįžo ir pasakė, kad kažkas vyksta prie namo keliukyje, lyg kažkoks konfliktas. Žmonai pasakė, kad neįdomu, kad niekur neis, nežiūrės ir nesidomės. Žmona ir daugiau nėjo iš namų. Dėl to, kad niekur nėjo ir nematė apie konfliktą vykusį prie namų, keliukyje, nieko pakomentuoti negali. Nežinojo, kad buvo į namus atvykę policijos pareigūnai klausti, ar matė kas įvyko, matyt su jais kalbėjo žmona, o pats jau miegojo. Kad buvo atvykę pareigūnai klausti ar ką matė apie įvykį, tik kitą dieną sužinojo iš žmonos (2 t., b.l. 10-11)‘
Liudytojo R. S. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad 2020 m. gruodžio 18 d., L. M. atvyko į namus be jokių sužalojimų ant veido, jokių smurto žymių nebuvo ir ant jos veido nematė. Kaip ir pasakojo savo ankstesnėje apklausoje kartu galima sakyti išvis nebuvo, tik išeidavo iš namų į kiemą kartais trumpam parūkyti. Ar D. M. su L. M. atvyko susipykę, ar konfliktavo būnant kieme kartu su žmona - negali nieko pasakyti, nes su jais nebuvo. Kiek pats tuo metu išeidavo trumpam parūkyti, tai nematė, kad D. M. su L. M. konfliktuotų ir tuo metu D. M. prieš savo žmoną nesmurtavo (2 t., b. l. 13);
Liudytojo I. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad L. M. ir D. M. pažįsta jau daug metų, su jais gyvena tame pačiame kaime. Artimi ryšiai nesieja, nebendrauja, konfliktų nebuvę, asmeniškumų jokių prieš juos neturi. D. L. pažįsta gerai, gyvena tame pačiame kaime. Artimi ryšiai nesieja, tiesiog susitikus pasisveikina, pasikalba ir tiek. Ji yra gerų draugų M. ir D. V. teta. S. B. taip pat pažįsta, ji buvusi kaimynė. A. (kurios pavardės nežino) pažįsta tik iš matymo, artimi ryšiai jokie nesieja. 2020 m. gruodžio 18 d. apie 21:00 val. buvo pas močiutę, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo gėręs alaus, tačiau neblaivus nesijautė. Minėtu laiku susirašė žinutėmis ar susiskambino, su draugu D. V.. Su juo susitarė eiti tiesiog į lauką parūkyti. Veikti kažko konkretaus neturėjo, tiesiog šiaip išeiti į lauką t.y.: į kaimą parūkyti. Tada vienas susitiko su D. V. ir jo broliu M. V.. Jie atėjo dviese. Kaip suprato, jie taip pat prieš tai buvo pas savo močiutę, kuri gyvena netoli jo močiutės. Susitiko tada be tikslo, tiesiog kaime parūkyti. Nei D. V., nei M. V. nesakė, kad čia kažkur reikės važiuoti su jų teta D. L., apie tai susitikus nekalbėjo ir nieko neplanavo. Ar prieš tai D. L. buvo kažkuriam iš jų skambinusi nežino, prie jo nei vienas iš jų telefonu nekalbėjo. Tada buvo minėtame kaimo keliukyje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kalbėjosi ir rūkė. Neatrodė, nei M. V., nei D. V. neblaivūs. D. V. su savimi jokio daikto, ar tai lazdos pasiėmęs nebuvo. Tada tiesiog besikalbant privažiavo automobilis ir atpažino, kad tai D. L. automobilis. Ne kartą buvo matęs, jog šiuo automobiliu ji važinėja. Automobilis sustojo prie jo, D. ir M. V.. Jį vairavo pati D. L.. Automobilyje taip pat buvo S. B. ir A., kurios pavardės nežino. Kurioje vietoje tiksliai jos sėdėjo - nepamena. Tada D. L. sustojusi su automobiliu ir pravėrusi automobilio langą pasakė, kad važiuoja parvežti drauges namo į Marijampolės miestą. Taip pat pasiūlė vykti visiems kartu su ja, sakydama, kad jai kartu bus smagiau grįžti, nereikės vienai važiuoti atgal. Tai pasiūlė dėl to, kad M. ir D. V. yra jos sūnėnai. Tada visi trys sutiko važiuoti kartu ir įsėdo į D. L. vairuojamą automobilyje. Visi trys atsisėdo į automobilio galą, nes tai buvo didelis automobilis, lyg septynių sėdimų vietų. Tada pradėjo visi važiuoti, pradėjo visi bendrai kalbėtis ir net nekreipė dėmesio kur link, kokia kryptimi važiuoja automobilis, vairuojamas D. L.. Ar buvo išvažiavę iš Igliaukos kaimo ribų kryptimi link Marijampolės miesto - negali pasakyti, nes visiškai nekreipė dėmesio, tiesiog sėdėjo ir bendravo. D. L. nesakė visiems automobilyje, taip pat negirdėjo, kad kam nors sakytų, kad kažkur važiuoja aiškintis santykių. Išvis apie jokias muštynes, santykių aiškinimąsi kalbos nebuvo tarp sėdinčių automobilyje asmenų. Ar pati D. L. automobilyje telefonu su kuo nors kalbėjo - nematė ir negirdėjo. Taip tiesiog važiavo, automobilyje visi kalbėjosi bendromis temomis, nesigilino kur važiuoja. Tik tada, kai D. L. sustabdė automobilį, tik tada pamatė kur atvažiavo. Atvažiavo į kažkokį keliuką, buvo tamsu, toliau stovėjo kažkoks namas. Suprato, kad tai kažkoks vienkiemis, lyg sodyba, arti namų nebuvo. Kurioje vietoje apskritai atsidūrė - nesuprato ir nurodyti, nei kaimo pavadinimo, nei vietos negali, šioje vietoje prieš tai niekad nebuvo buvęs. Tada sustojus automobiliui, D. L. tiesiog pasakė, kad tuoj ateis ir išlipo iš automobilio. Visi kiti asmenys liko laukti jame, iš automobilio nei vienas iš pradžių nelipo. Tada išlipus D. L. išgirdo lauke kažkokius balsus prie automobilio, bet nesuprato kas čia kalba, tik suprato, jog D. L. su kažkuo kalba. Iš pradžių nesimatė su kuo ji kalbėjosi, nes buvo tamsu. Po to pamatė, kad ji kalbasi su D. M. ir tuo pat metu sėdėdamas automobilyje pamatė, kaip D. M. užsimojo ranka ir sudavė smūgį D. L.. Į kurią vietą tiksliai sudavė D. L. jis nematė, tačiau ji nuo D. M. smūgio nukrito ant žemės. Tai pamatę tuo metu iš automobilio išlipo visi, t.y.: jis, M. ir D. V., S. B., A.. Išlipęs ir automobilio pamatė, kad D. L. guli ant žemės. Tada iš karto su M. ir D. V. priėjo prie D. M. ir pradėjo aiškintis su juo, konfliktuoti, nutolo visi keturi nuo D. L. automobilio. Viskas vyko labai greitai, pačios įvykių sekos tiksliai nepamena. Ką darė S. ir A. - visiškai nematė, nes visada su M. ir D. V. konfliktavo su D. M. toliau nuo moterų. Taip pat matė ir L. M., tačiau net negali pasakyti, kurioje vietoje, ką ji darė, nes nematė, tik matė, kad ji taip pat buvo. Nutolus nuo automobilio jie visi trys su D. M. konfliktavo, galima sakyti grūmėsi. Tarp visų trijų vaikinų ir D. M. gavosi konfliktas, grumtynės. Visi trys su D. M. grūmėsi, stumdėsi, krito visi ne kartą ant žemės, tiesiog vyko tokios kaip grumtynės, muštynės. Ar grumtynių metu pats sudavė D. M. smūgius - neprisimena, o ar D. M. jam sudavė - taip pat nepamena. Taip pat neprisimena ar draugai M. ir D. V. sudavė jam smūgius, tik pamena, kad visi trys su D. M. nuolat stumdėsi, krito ant žemės, vėl stojosi ir pan. Ką tuo metu darė moterys, t.y.: D. L., A., kurios pavardės nežino, S. B. ir L. M. - nematė, dėl to negali pasakyti. Nematė, kad S. B., D. L. ir A., kurios pavardės nežino, suduotų smūgius rankomis L. M., taip pat nematė, kad kažkuri iš jų tąsė už plaukų ir spardė kojomis L. M.. Apskritai nematė, kad moterys prieš L. M. smurtautų, į jas tiesiog nekreipė dėmesio, nes tuo metu konfliktavo su D. M.. Vienu metu konfliktuojant su D. M. prie visų pribėgo L. M.. Ar pribėgusi ji buvo su smurto žymėmis ant veido - nematė, buvo tamsu, taip pat nekreipė dėmesio. Pribėgusi L. M. bandė ginti D. M., kišosi į jų konfliktą, rėkė, keikėsi. Vienu metu L. M. tiesiog nukrito ant žemės. Kokiu būdu nukrito - nematė, ar ją kas pastūmė ar kaip - negali pasakyti. Tada matė, kaip tuo metu pats D. M., gulinčiai L. M. sudavė smūgius ranka, tačiau kiek kartų - negali pasakyti. Galvoja, jog D. M. sumaišė L. M. su kažkuriuo iš vaikinų. Tada visi trys vaikinai t.y.: M. V., jis ir D. V., o taip pat ir moterys S. B., D. L. ir A., kurios pavardės nežino, pradėjo rėkti "debile ką darai, muši savo moterį". Tada ji su D. ir M. V. D. M. tiesiog atsitraukė, ar tai nustūmė jį nuo gulinčios L. M.. Ką tada darė D. M. ir ką sakė neprisimena, bet jau tada konfliktas lyg ir nurimo. Kada ir kokiu būdu L. M. atsikėlė nuo žemės net nematė, dėl to negali pakomentuoti. Truputį nurimus konfliktui sėdo į D. L. automobilį ketindami išvažiuoti. Sėdėdami automobilyje išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir pamatė, kad sutrupėjo visas automobilio galinio lango stiklas. Tada vėl visi išlipo iš automobilio ir jis su M. bei D. V. vėl konfliktavo su D. M., t.y. stumdėsi, grūmėsi, krito ant žemės, stojosi ir t.t. Ką veikė moterys - nematė ir pasakyti negali, nes vis konfliktavo su D. M.. Tada kažkaip konfliktas nurimo ir atvyko policijos pareigūnai, tačiau kas juos iškvietė nežino. Po to aiškinosi su policijos pareigūnais. Įvykio dieną su visais nevažiavo tikslu smurtauti ir aiškintis santykių su M. Apie tai nieko nežinojo. Pats prieš L. M. nesmurtavo ir nesudavė jai nei vieno smūgio. Ar moterys sudavė smūgius ir ar apskritai smurtavo prieš L. M. - nematė. Kai atvyko policijos pareigūnai nuo jų tarnybinio automobilio įjungtų žibintų tik tada pamatė, kad kraujuoja L. M. veidas. Kokiu būdu ir kas ją sužeidė nematė (2 t., b.l. 17-19);
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. 202 m. balandžio 6 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog liudytojas D. V. išvykęs dirbti į užsienį ir kada grįš nėra žinoma. Dėl to liudytojui D. V. į jo nurodytą el. paštą (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti tyrėjos klausimai. El. paštu gauti liudytojo atsakymai prijungti prie ikiteisminio tyrimo bylos (2 t., b.l. 20-21);
Liudytojo D. V. el. paštu gautu atsakymu į tyrėjos pateiktus klausimus, kuriame jis nurodė, jog L. M. ir D. M. pažįsta gerai, nes gyvena tame pačiame kaime. Konfliktų su minėtais asmenimis neturėjo ir neturi. 2020 m. gruodžio 18 d. vakare ėjo gatve su M. V. ir I. M., buvo gėręs alaus. D. L. yra teta, pravažiuodama sustojo. Automobilyje su D. L. dar buvo S. B. ir A. B.. D. L. vežė jas namo, o jie visi važiavo su D. L., kad jai būtų smagiau grįžti. Kelionės metu negirdėjo, kad D. L. su kažkuo kalbėtų mobiliuoju telefonu. Nebuvo minčių, visiems automobilyje sėdintiems asmenims vykti pas L. M. konfliktuoti. D. L. pasakė palaukti, kad ji trumpam užsuks pas pažįstamus. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą sustojo prie kiemo, D. L. išėjo, sakydama, kad tuoj grįš. Kai sustojo automobilis, visi sėdėjo mašinoj. Kai laukė mašinoj, D. L. išlipo iš automobilio ir tuomet merginos pradėjo rėkti, kad D. L. "nukirto" D. M.. Tada išlipo iš mašinos žiūrėti kas ten vyksta. D. M. elgėsi agresyviai, visi bandė išskirti visus, kad baigtųsi konfliktas. Kartu buvęs I. M. ir M. V. bandė visus išskirti. L. M. buvo labai girta ji kartu su D. M. sukėlė žodinį konfliktą. D. L. konflikto metu nesugriebė L. M. už plaukų, jų netempė, nesudavė smūgių. S. S. (B.) ir A. J. (B.) nesudavė L. M. smūgių. D. L., A. B., S. B. nespardė L. M.. Pats jokio fizinio smurto L. M. atžvilgiu nenaudojo. Atsisėdo visi į mašiną, kad baigtųsi konfliktas, norėjo važiuoti namo. D. M. išmušė mašinos langą, tada visi išlipo iš mašinos ir prasidėjo konfliktas. D. M. "šoko" ant jo, parvertė ant žemės ir pasimaišė L. M.. Vietoj jo pradėjo mušti L. M., girtas nesuprato, kad ten ji. Visi L. M. atitraukė nuo D. M., tuomet kai L. M. kai atsikėlė buvo kruvinu veidu. Po to atvažiavo policija ir viskas baigėsi (2 t., b.l. 25-26);
Tarnybiniu pranešimu, surašytu 2021 m. balandžio 9 d., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M., kuriame nurodyta, jog liudytojas M. V. išvykęs dirbti į užsienį, nėra žinoma kada grįš. Dėl to liudytojui M. V. į jo nurodytą el. paštą (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti tyrėjos klausimai. El. paštu gauti liudytojo atsakymai prijungti prie ikiteisminio tyrimo bylos (2 t., b.l. 27-28);
Liudytojo M. V. el. paštu gautu atsakymu į tyrėjos pateiktus klausimus, kuriame jis nurodė, jog L. M. ir D. M. pažįsta nuo seniau. Konfliktų su minėtais asmenimis neturėjo ir neturi. 2020-12-18 vakare ėjo gatve su I. M. ir D. V., buvo gėręs alaus. Minėtą dieną teta D. L. pravažiuodama sustojo. Automobilyje su D. L. dar buvo S. B. ir A. B.. D. L. vežė jas namo, o jie visi važiavo su D. L., kad jai būtų smagiau grįžti. Kelionės metu negirdėjo, kad D. L. kalbėtų mobiliuoju telefonu. Nebuvo minčių, visiems automobilyje sėdintiems asmenims vykti pas L. M. konfliktuoti. D. L. pasakė, kad ji trumpam užsuks pas pažįstamus ir tuoj pareis. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą sustojo prie kiemo, D. L. išėjo, sakydama, kad tuoj grįš. Kai sustojo D. L. automobilis, visi sėdėjo mašinoj. Kai laukė mašinoj, D. L. išlipo iš jos ir merginos pradėjo rėkti, kad D. L. "nukirto" D. M.. Tada išlipo iš mašinos žiūrėti kas ten vyksta. D. M. elgėsi agresyviai, visi bandė išskirti visus, kad baigtųsi konfliktas. Kartu buvęs I. M. ir D. V. bandė visus išskirti. L. M. buvo labai girta ji kartu su D. M. sukėlė žodinį konfliktą. D. L. konflikto metu nesugriebė L. M. už plaukų, jų netempė, nesudavė smūgių. S. B. ir A. B. nesudavė L. M. smūgių. D. L., A. B., S. B. nespardė L. M.. Pats jokio fizinio smurto L. M. atžvilgiu nenaudojo. Atsisėdo visi į mašiną, kad baigtųsi konfliktas, norėjo važiuoti namo, tačiau D. M. išmušė mašinos langą, tada visi išlipo iš mašinos ir prasidėjo konfliktas. D. M. šoko ant D. V., parvertė ant žemės ir pasimaišė L. M.. Vietoj D. V. pradėjo mušti L. M., girtas nesuprato, kad ten ji. Ištraukė ją nuo D. M., kai L. M. atsikėlė buvo kruvinu veidu. Po to atvažiavo policija ir viskas baigėsi (2 t., b.l. 29-31).
Protokolu – pareiškimu 2020 m. gruodžio 19 d. L. M., kuriame pareiškėja nurodė, jog 2020 m. gruodžio 18 d. apie 22:30 val. kiemo teritorijoje, esančiame keliukyje, adresu (duomenys neskelbtini) jai kartu su sutuoktiniu D. M., einant keliuku prie jų privažiavo baltos spalvos automobilis, kurio nei modelio, nei valstybinių numerių nežino, iš kurio išlipo jai pažįstami 6 asmenys, t.y. D. L., A. J., S. S., D. V., M. V. ir I. M.. Minėti asmenys sukėlė žodinį konfliktą, kurios metu D. L. su rankomis sugriebė jai už plaukų ir juos stipriai tampė taip jai sukeldama fizinį skausmą. Po to priėjo A. J. ir su ranka sudavė nemažiau kaip 2 smūgius į galvos ir veido sritis. D. L. taip pat su ranka sudavė nemažiau kaip 2 smūgius į galvos ir veido sritis. Tokiais veiksmai jai sukeldamos fizinį skausmą. Tarp sutuoktinio D. M. ir trijų atvažiavusių vaikinų taip pat kilo konfliktas. Kai nuėjo ji ginti sutuoktinio tada jie parkrito ant žemės ir jai bei sutuoktiniui su kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas D. L., A. J., D. V., M. V. ir I. M. taip sukeldami jai fizinį skausmą. Kai ji atsistojo D. L. su ranka sudavė nemažiau kaip 6 smūgius į galvos ir veido sritį bei stipriai sugriebusi ranka už plaukų juos nemažiau kaip tris kartus tampė tokiais veiksmais jai sukeldama fizinį skausmą. Dėl šių aplinkybių prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 25-32)‘
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. P. 2020 m. gruodžio 19 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49405-20 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 140 str. 1 d. (1 t., b.l. 40-41);
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kurioje užfiksuota, jog alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARYE-0398, patikros Nr. 1360565, 2020 m. gruodžio 18 d. 23:15 val. L. M. nustatytas 1,62 promilių girtumas (2 t., b.l. 32-37);
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kurioje užfiksuota, jog alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARYE-0398, patikros Nr. 1360565, 2020-12-18 23:19 val. D. M. nustatytas 2,09 promilių girtumas (2 t., b.l. 32-37);
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kurioje užfiksuota, jog alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARYE-0398, patikros Nr. 1360565, 2020-12-18 23:21 val. S. B. nustatytas 1,12 promilių girtumas (2 t., b.l. 32-37);
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kurioje užfiksuota, jog alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARYE-0398, patikros Nr. 1360565, 2020-12-18 23:24 val. M. V. nustatytas 0,48 promilių girtumas (2 t., b.l. 32-37);
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kurioje užfiksuota, jog alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARYE-0398, patikros Nr. 1360565, 2020-12-18 23:26 val. I. M. nustatytas 1,23 promilių girtumas (2 t., b.l. 32-37);
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kurioje užfiksuota, jog alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARYE-0398, patikros Nr. 1360565, 2020-12-18 23:30 val. D. V. nustatytas 0,95 promilių girtumas (2 t., b.l. 32-37);
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kurioje užfiksuota, jog alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARYE-0398, patikros Nr. 1360565, 2020-12-18 23:31 val. D. L. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (2 t., b.l. 32-37);
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kurioje užfiksuota, jog alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARYE-0398, patikros Nr. 1360565, 2020-12-18 23:32 val. A. B. nustatytas 0,32 promilių girtumas (2 t., b.l. 32-37);
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kurioje užfiksuota, jog alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARFF-0064, 2020-12-19 13:48 val. L. M. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (2 t., b. l. 38-41).
Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo 2020-12-19 protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji L. M. savanoriškai pateikė: medicininį išrašą, kuriame nurodyta, kad L. M. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Atvyko: 2020-12-19 00:15 val. Išvyko: 00:55 val. (1 t., b.l. 87-88, 89);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020-12-21 specialisto išvada Nr. G 2928/2020 (02), kurioje nurodyta, jog L. M. konstatuota muštinė žaizda dešiniajame antakyje, poodinės kraujosruvos kaktoje, akių vokuose, dešiniajame žande, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje. L. M. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip dešimties trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2020-12-18. Visi sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b.l. 72-74);
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, jog 2021-03-12 nukentėjusioji L. M. patikslino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-49405-20 ir parodymų patikrinimo vietoje eigos atlikimo metu užfiksuota, jog 2021 m. kovo 12 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose buvo pasiūlyta liudytojai - nukentėjusiajai L. M. nuvykti į vietą, kurioje 2020-12-18 apie 22:30 val. ją sumušė asmenys ir ten papasakoti visas jai žinomas šio įvykio aplinkybes. L. M. sutikus tai padaryti, buvo sėsta į tarnybinį automobilį "Škoda", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir juo vykstant, pagal L. M. parodymus, buvo nuvykta į įvykio vietą - kaimo keliuką, esantį (duomenys neskelbtini). Sustojus prie kelio L. M. parodė į namą ir nurodė, jog prie šio namo, kelyje ją užpuolė ir sumušė asmenys. Tada parodė kelią, esantį prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, jog šiuo keliu ėjo kartu su vyru kai prie jų privažiavo baltos spalvos automobilis iš kurio išlipo D. L., A. B., S. B., D. V., M. V. ir I. M.. Toliau priėjusi pievą prie kelio L. M. parodė vietą, t.y. pievą prie kelio ir paaiškino, kad šioje vietoje D. L. sugriebė rankomis jai už plaukų ir taip laikydama tampė į šalis, bei sudavė smūgius į galvos ir veido sritis, taip sukeldama fizinį skausmą. Po to pridūrė, jog šioje vietoje taip pat priėjo A. B. ir S. B., kurios taip pat rankomis sudavė smūgius į galvos ir veido sritis, taip sukeldamos fizinį skausmą. Toliau L. M. parodė vietą, t.y. pievą prie kelio ir paaiškino, kad šioje vietoje jai gulint ant žemės D. L., A. B., S. B. spardė ją kojomis, suduodamos smūgius kojomis į įvairias kūno vietas. Taip pat papildė, kad nuo tokių jų veiksmų atsistojo kruvinu veidu, praskeltu antakiu (1 t., b.l. 81-86);
Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog 2021-07-13 liudytojas G. R. patikslino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-49405-20. 2021-07-13 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose buvo pasiūlyta liudytojui G. R. nuvykti į įvykio vietą, kurioje 2020-12-18 apie 22:00 val. nukentėjusiąją L. M. sumušė trys moterys ir ten papasakoti visas jam žinomas šio įvykio aplinkybes. G. R. sutikus tai padaryti, buvo sėsta į tarnybinį automobilį "Škoda", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir juo vykstant paskui liudytojo G. R. vairuojamą automobilį "Citroen", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), buvo nuvykta į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) Sustojus prie įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), netoli gyvenamojo namo keliukyje, liudytojas G. R. savo vairuojamu automobiliu CITROEN valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nuvažiavo keliuku kiemo link ir pastatė automobilį. Po to nurodė, kad šioje vietoje su šiuo automobiliu "Citroen", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) sustojo, 2020-12-18 atvykęs pasiimti L. M. ir D. M.. Pats iš automobilio nelipo, atsidarė automobilio langą ir liko sėdėti automobilio viduje. Toliau G. R. parodė vietą, esančią priekyje savo automobilio, netoli kiemo, kurioje stovėjo kiti keli automobiliai, o prie jų stovėjo L. M., D. M., E. S. ir M. dukra. Paaiškino, jog po to E. S. su M. dukra nuėjo į namus. Toliau liudytojas G. R. parodė vietą, kurioje sustojo atvykęs automobilis, iš kurio vėliau išlipo D. L. su dviem nepažįstamomis moterimis ir trimis vaikinais. Paaiškino, jog atvykęs automobilis sustojo už jo automobilio maždaug 2-3 metrų atstumu ir sustojęs liko su įjungtomis ilgomis šviesomis. Toliau liudytojas G. R. parodė vietą (skaičius Nr. 1), kurioje trys moterys smurtavo prieš L. M.. Nuo G. R. automobilio vieta nutolusi 3 metrus. G. R. paaiškino, jog šioje vietoje viena iš trijų moterų sugriebė L. M. už plaukų ir taip laikydama ją parmetė ant žemės. Toliau nurodė, jog gulint L. M. ant žemės visos trys moterys kartu sudavinėjo smūgius rankomis, bei spardė ją kojomis į įvairias kūno vietas. Smūgių buvo daug - tačiau kiek - įvardinti negali. Taip pat papildė, kad tiek spardė kojomis, tiek sudavinėjo smūgius rankomis visos trys kartu. Kai moterys visos kartu smurtavo prieš L. M. pamatė, kad kraujuoja L. M. veidas. G. R. papildomai paaiškino, jog visa tai matė sėdint savo automobilio viduje pro automobilio veidrodėlius: priekinius (dešinį, kairį), taip pat pro galinio vaizdo veidrodėlį, bei pro automobilio langus. Toliau G. R. parodė vietą netoli medžių ir paaiškino, jog į šią vietą D. M. nusitempė iš automobilio iššokę trys vaikinai. Paaiškino, jog tiksliai vietos nurodyti negali, nes vaikinai D. M. nusitempė toliau nuo automobilio link medžių. Tuo metu neatpažino nei vieno, nes buvo tamsu, o jų veidų automobilio žibintai neapšvietė. Po įvykio sužinojo, kad tai buvo D. V., M. V. ir I. M.. Nurodė, jog visi trys vaikinai išlipę iš automobilio puolė D. M. ir nusitempė nuo automobilio šviesų tolyn į tamsą. Kam kas sudavė smūgius - nematė, tik suprato, kad vyksta muštynės, asmenys konfliktuoja (1 t., b.l. 135-143);
El. laišku iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kuriuo 2020-12-23 nukentėjusioji pateikė D. M. specialisto išvados kopiją (1 t., b.l. 90-92);
El. laišku iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kuriuo 2020-12-19 nukentėjusioji pateikė keliuko nuotraukos kopiją (1 t., b.l. 93-94);
El. laišku iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kuriuo 2020-12-19 nukentėjusioji pateikė keliuko nuotraukos kopiją (1 t., b. l. 97-98);
El. laišku iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kuriuo 2020-12-19 nukentėjusioji pateikė plaukų kuokšto nuotraukos kopiją (1 t., b.l. 95-96);
Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, jog 2021-03-12 L. M. savanoriškai pateikė - plaukų kuokštą (2 t., b.l. 42);
Daiktų apžiūros protokolu, kuriame 2021-03-16 užfiksuota, jog apžiūrėtas nukentėjusiosios L. M. savanoriškai pateiktas plaukų kuokštas. Apžiūros metu nustatyta, kad rudų plaukų kuokštas yra įdėtas į plastikinį permatomą maišelį. Kuokšto ilgis 9,5 cm, plotis 6,5 cm. Minėtas plaukų kuokštas supakuotas į voką, perduotas saugoti į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, pagal 2021-03-16 kvitą B serija BBB Nr. 0014276 (2 t. b.l. 43-48, 49-51);
Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame 2021-03-16 užfiksuota, kad aprašytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo „2020_12_18_22-39-55_(duomenys neskelbtini)“ perklausymo metu užfiksuota, jog 2020-12-18, 22:39:55 į Bendrąjį pagalbos centrą iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino moteris ir nurodė, jog baigia užmušti jos vyrą ir ją "baisiausiai primušė", adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 54, 55-57);
Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame 2021-04-08 užfiksuota, jog apžiūrėti 5 garso ir vaizdo įrašai iš Body Cam kameros Nr. BOF1EC5F87B8. Apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu "2020_1218_230429_007", kurio trukmė 05:04 min. Vaizdo įrašo kairės pusės apačioje matosi užrašas MRJ_5F87B8 2020/12/18 23:04:27. Įraše matomi stovintys asmenys: policijos pareigūnas (P1), įtariamoji D. L. (DL), nukentėjusioji L. M. (LM), liudytojas D. M. (DM), įtariamoji S. B. (SB), įtariamoji A. B. (SB), trys vaikinai (V1, V2, V3). Vyksta pokalbis tarp policijos pareigūnės (P), kurios vaizdo įraše nesimato, policijos pareigūno (P1), įtariamosios D. L. (DL), nukentėjusiosios L. M. (LM), liudytojo D. M. (DM), įtariamosios S. B. (SB), įtariamosios A. B. (AB), trijų vaikinų (V1, V2, V3): P: Jūs blaivi dabar? DL: Taip. Aš už vairo. P: Kas automobilį vairavo? DL: Aš, aš pati. Aš išlipau iš mašinos ir mane kirto. Mane pavyzdžiui po širdies infarkto trys stendai sudėti. Jis kirto ir mes visi sėdėjom mašinoj. Jie iššoko pradėjo tąsytis mane, pradėjo daužyt suprantat? LM: Aj jo? Tu įsivaizduoji? P: Klausykit, dabar nerėkaukit. DM: Ei, ei, o ko, ko tu čia atvažiavai? Ko tu čia atvažiavai? P: Atsitraukit. LM: Nu ir ką tu gaidį padarysi? (fone girdisi vyriški balsai) DM: Jei jau jūs mane sudaužėt. LM: Ko jūs Igliaukoj nelipat? DM: Ką jie pripisę. P: Klausykit, dabar biškį atsitraukit. V1: Pažiūrėk tu į mano snukį irgi. P: Atsitraukit. LM: Kas tau yra gaidį, kūrva snarglį. DM: Pydare tu, aš tave rytoj pagausiu. Va tai pažiūrėsim rytoj. Bybį tu čiulpk fone girdisi vyrišku balsu) P: Žiūrėkit dabar, stokit tenai. Klausykit ša, ša. DM: Rytoj, rytoj. V2: Aš už tėvą, už tą tėvą gaidį užversiu aš tave. Invalide tu daugiau nedaužysi gaidį. P: Klausykit šaaaa. P1: Šaaa viskas, raminatės, tylim, tylim, klausom pareigūnų. Tylim, tylim, visi tylim (vienu metu vaikinai) P: Visi nusiraminat. Palaukit, palaukit išaiškinsim. DM: Pakviesim nuo mūs, pakviesim nuo mūs P: Atsistokit tenai. DM: L. pakviesk... LM: Gerai, gerai. Tegul išneka dabar. P: Pasiimkit dabar vyrą. LM: D. ateik. DM: Paklausk namų šeimininkę. LM: Gerai, gerai ateis. P: Klausykit dabar palauki, atsistokit. DM: Tu pažiūrėk tavo antakis prakirstas. LM: Tai aš matau. P: Tuoj medikai važiuoja. DM: Jo, joa rašyk nachui pareiškimą nebūk durna. P: Pastovėkit dabar čia sakau, nusiraminkit. DM: Gerai viskas. SB: O aš galiu iš tašės atsinešt? P: Ką reikia? SB: Cigaretes galiu iš tašės iš mašinos pasiimt? P: Eikit. AB: Antakį tai net prakirto pats vyras jai. DM: Jo jo pats vyras. AB: Taip taip, mes matėm visi, kad tu jai kirtai. P: Palaukit viską išsiaiškinsim, nusiraminkit. DM: Tai gerai, kad jūs matėt. O paskui viską išsiaiškinsim eigoje. Viską išsiaiškinsim eigoj kas prakirto, kaip prakirto, kas prakirto viską išsiaiškinsim. P: Dabar ten pastovėkit sakiau. DM: Gerai, gerai. SB: Aš tik pasiėmiau cigaretes. Tau D. reikia cigaretės? DM: Joa. SB: Čia dar vagyste apkaltins, kažkieno telefoną radom. P: Jūsų vardas, pavardė. DL: D. L.. P: Kelintų gimimo? DL: (duomenys neskelbtini). P: Mėnesis, diena? DL: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). P: Jūsų vardas, pavardė ponas. DM: Aš nežinau. P: Jūsų vardas, pavardė. DM: Aj mano. D.. P1: Šitą žiūrėk čia dviejų bachūriukų dokumentai. P: Duok. D.? DM: M. P: Koks? DM: M., kaip aliejus tik M pirma. P: Kelintų gimimo? Aš su jum dabar kalbu klausykit. DM: (duomenys neskelbtini). P: Mėnesis, diena? DM: (duomenys neskelbtini). P: (duomenys neskelbtini)? DM: Joa. Kodėl jūs atvažiavot čia man pasakykit, o pas ką jūs atvažiavot? DL: Nes mus kvietė. DM: Kas? DL: Kas kvietė, kas skambino telefone yra užfiksuota kas skambino tas ir atvažiavom. Taip kaip ir tu, tu ne savo namuose. DM: Ne, ne aš nes savo namuose atsiprašau. P: Jūsų vardas, pavardė. SB: Mano? P: Taip. SB: S. B.. P1: Mašinai koks nuostolis? Kieno čia mašina? DL: Mūs. P1: Jūsų ane? DL: Taip. AB: Tai čia yra ...langą išmušė. DM: Aš išmušiau? Dl: Taip, tu išmušei iš alkūnės. P: Kelintų gimimo? SB: (duomenys neskelbtini) P1: Kaip dėl žalos atlyginimo rasitės tarpusavy? DL: Nesirasim, tegul daro ką nori. Nežinau kaip čia bus dabar. P: Jūsų vardas, pavardė? AB: A. B.. P: Kelintų gimimo? AB: (duomenys neskelbtini). DL: Aš neturiu ką kalbėt, nes tu mane išlipus iš mašinos spyrei, užsipuolei... P2: Šiuo metu aš kalbu apie žalą automobiliui. Esmė tame, kad tu jį apgadinai, tau reikės atlygint žalą. Išeis kaip nors grąžinti? DM: Aš, aš sutinku, aš manau išeis. P2: Ar tik langas ar daugiau?DL: Dar nieko nemačiau, aš pajutau, kad kirto į langą iš alkūnės. P2: O kuo D. išmušei? Apžiūrimas antras vaizdo įrašas pavadinimu "2020_1218_230930_008", kurio trukmė 05:00 min. Antroje vaizdo įrašo kairės pusės apačioje matosi užrašas MRJ_5F87B8 2020/12/18 23:09:33. Įraše matomi stovintys asmenys: policijos pareigūnas (P1), įtariamoji D. L. (DL), nukentėjusioji L. M. (LM), liudytojas D. M. (DM), įtariamoji S. B. (SB), įtariamoji A. B. (SB), du vaikinai (V1, V2, ). Vyksta pokalbis tarp policijos pareigūnės (P), kurios vaizdo įraše nesimato, policijos pareigūno (P1), įtariamosios D. L. (DL), nukentėjusiosios L. M. (LM), liudytojo D. M. (DM), įtariamosios S. B. (SB), įtariamosios A. B. (AB), dviejų vaikinų (V1, V2): P1: Medikai atvyksta, vienu žodžiu apžiūrės visus. Kur ta mergaitė nuėjo, kur ta kur antakį? DL: Tai jis jai pramušė. AB: Tai pats vyras ir pramušė. DL: Pats vyras ir mušė ją va šičia. AB: Jisai pats ir kirto antakį. V1: Visi matė. DL: Visi matėm. AB: Mes visi matėm, mes visi galim paliudyt. DL: Nes konfliktas buvo nuo to, kaip mane užpuolė. Visi sėdėjo mašinoj. DM: O tai ko tu atvažiavai D.? DL: Aš atvažiavau... DM: Ko? DL: E. man skambino ir aš atvažiavau. DM: Tau skambino? DL:Taip, taip. Va yra skambutis. V1: Pyzda čia gali būt. P: Imkit. V2: Kas čia? P: Vardas, pavardė? V2: V. D.. DL: Taip, taip, taip... DM: Man neįdomu. P: Kelintų gimimo? V2: (duomenys neskelbtini). DL: Nesinervuok, man tai pavyzdžiui skauda burną. P: 23? V2: Aha. DL: Tu žinok jis man kalė, kalė į tuos stendus man. Man galėjo išbyrėti. P: Kur ta sužalota mergina? DM: Ateina. P1: O tai kas jūs tarpusavy konfliktuoti pradėjot? DM: Nea, mes tarpusavy nieko nepradėjom. Atvažiavo va P1: Ne, ne, ne, bet tai kol jų nebuvo, jūs tarpusavy sukonfliktavot? P: Kuris dabar čia blaivus? DL: Aš, aš. P: Paaiškinkit kaip čia viskas buvo. DL: Paskambino man šita namų šeimininkė, va šitie jie atvažiavę... P: Kas ta namų šeimininkė? DL: E., va čia kur gyvena. Paskambino, o šitie priputę, va tas vyras ir jo žmona. Priputę, kad ten vienu žodžiu tarp mūsų jau seniai įvykęs toks konfliktas ir sako D., ta verkia, atvažiuok, mane kaltina. Nu vienu žodžiu tokia vienu žodžiu "neuveskėse" toks. P: Aha. DL: Sakau palauk, tuo aš atvažiuosiu. Mes visi važiavom, nes čia mano sūnėnai, mes važiavom. P: Tai jūs dabar visi kartu atvažiavot su šituo automobiliu? DL: Joa, joa. Jie sėdėjo, jie net nebuvo išlipę. Aš išlipau iš mašinos jie visi sėdėjo. Sakau užsukam, kas ten yra, aš nueisiu į kambarį pasišnekėsiu. Nes jie visi kaip pasakyt, įkalę šitie. P: Aha. DL: Aš išlipau ir va šitas M. iš kart mane kirto. Tai jie žinokit nesėdės. P: O kur jum kirto? DL: Nu visur, mane parmetė aš visa dumblina. AB: Aš pirma, išlipo draugė mūsų...aš iššokau iš mašinos ir mes bėgom prie jos, kad ją kelti, kad ginti. Šita įsitvėrė į plaukus jai, nu vienu žodžiu. Ir paskui puolė jas vyras. SB: Kad ją kelt, nes ją valkiot pradėjo. DL : Ir dar užsikirto durys neišlipu iš mašinos, jis mane...Aš išlipau eit pas juos šnekėt...Nu ir žinokit visi...plaukus, mane visą išvalkiojo. P: Tai čia pirmi jie pradėjo? DL: Taip. Aš išlipau, mes visi sėdėjom mašinoj. SB: Žmona ir vyras jie abudu ją stvėrė. AB: Ir paskui vaikinukai šoko, kad ginti. DL: Šoko, kad ginti. Aš žinokit aš...į snukį man kirto, man pavyzdžiui trys stendai sudėti. P: O jūs veido kauke turit visi? Aš tai turiu (vyrišku balsu). DL: Mašinoj yra. Mes jas čia išmėtėm gal. Aš tik spėjau išlipt, atidaryt duris ir jis va šičia buvo prie tos mašinos. Ir aš galvoju eisiu į kambarį nu ko skambino aš pasišnekėsiu, aš blaivi, aš tai nebijau. Ko aš turiu bijo, aš pati už vairo. Ir žinokit spėjau išeit girtas mane nukrito šičia. Užsikirto vienos durys, šitos visos iššoko, jis pradėjo mane spardyt ir mes čia susistumdėm. Ir jis tą žmoną pats sumušė, jis sumaišė suprantat? SB: Nes kada jį pradėjo traukt jis tai savo žmonai, tikrai matėm kerta. DL: Jis sumaišė. Tai čia šlapia, kerta vieną, kerta kitą. P: O čia dabar blaivi tik jūs viena? SB: Mes išgėrę šiek tiek. Mes visi išgėrę (vyrišku balsu). AB: Mes pora kokteilių išgėrę su drauge, bet tai čia ne esam kažkokios girtos. DL: Ir paėmęs išdaužė langą. Va stovėjo šičia. SB: Nes mes sėdom į mašiną išvažiuot kai susistumdė ir jis tai išmušė langą. P: Nematėt? SB: Jis ranka tikrai jo negalėjo išmušt. AB: Aš mačiau. Aš iš to galo stovėjau. Aš tik mačiau, kaip jis rėmėsi su ranka į tą langą ir tas langas trūko. SB: Bet jis ranka nemanau... V1: Nemanau, kad jis ranka tą langą išmušė. DL: Atsiprašau aš nuėjau, bet jis čia nei pats negyvena į svečius atvažiavęs. Aš tai ėjau išlipus, kaip pasakyt, kaip žmogus, blaivus žmogus pasišnekėt į kambarį. Aš nespėjau tik duris atidariau ir jis mane iš sykio nukirto. P: Nu supratau. Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas pavadinimu "2020_1218_232926_012", kurio trukmė 04:59 min. Trečio vaizdo įrašo kairės pusės apačioje matosi užrašas MRJ_5F87B8 2020/12/18 23:29:26. Įraše matomi prie policijos tarnybinio automobilio, stovintys asmenys: policijos pareigūnas (P1), įtariamoji D. L. (DL), nukentėjusioji L. M. (LM), liudytojas D. M. (DM), įtariamoji S. B. (SB), įtariamoji A. B. (SB), trys vaikinai (V1,V2, V3). Vyksta pokalbis tarp policijos pareigūnės (P), kurios vaizdo įraše nesimato, įtariamosios D. L. (DL), liudytojo D. M. (DM), įtariamosios A. B. (AB), vaikino (V1): V1: Bachūras tu kūrva. P: Klausykit mėnesis ir diena. V1: Užgaudysim pažiūrėsim kaip tu...96 birželio 26 (fone girdisi balsai, keiksmai). V1: Pohui man. Kūrva tu gaidį mano tėvą daužei tai galėsi užverst, pydere tu mane. P: Klausykit D.. DL: D. ša. V1: Už tėvą tai aš tave... P: Aš jūsų dabar, aš jums tris kartus pakartojau prie automobilio atsitraukiat balto, kad konfliktas nekiltų. Dabar pat einat. DM: Aš, aš, aš atsiprašau V1: Pyderas tėvui šonkaulius sulaužė, kūrva. P: Iki penkių sekundžių iš mano rankų pučiam. V1: Vienas, du, trys (fone girdisi balsai). P: Gerai. Galit šiaudelį pasiimti. Palaukit nenueikit, nes dar reikės pasirašyt. V1: Galiu, ačiū. Nedrebėk pareigūne. P: Nedrebu, šalta rankoms. V1: Aj nesušalk. Viens bus ne daugiau, du kažkas, viens, viens. Alaus tik išgėriau (fone girdisi balsai). P: Tai čia bereikalingai žmones kviečiat, kad atvažiuotų. V1: Čia be mes. DL: Čia giminės. V1: Čia giminės. P: Klausykit, atsitraukit visi. V1: Kiek yra pareigūne? LM: Erelis šitas, šitas. V1: Tave vyras daužė. LM: Aj, kas atvažiavo muštis? P: Klausykit nusiraminkit, kiek galit rėkaut. DL: Mes ne muštis atvažiavom. DM: Tai ko jūs atvažiavot? DL: Aš atvažiavau, nes man skambino. P: Klausykit, aš jum ketvirtą kartą kartoju... DM: Gerai, viskas. AB: Tavo pats vyras tau... LM: Ką jūs kūrva jūs visos mane spardėt. AB: Niekas tavęs nespardė. LM: Va kas spardė iš kojų. P: Ateik pasirašyt. LM: Ajjj puolei pirma kūrva asile daužytis. DM: Rašyk pareiškimą ir viskas. P: Aš tau ketvirtą kartą kartoju prie automobilio balto atsistojam dabar. Reikalavimų nevykdymas bus. Dabar jūs ponia prieikit nusistatyt (fone girdisi balsai, šauksmai). P: Vardas, pavardė. DL: D. L.. P: D. L.? Kelintų gimimo? DL: (duomenys neskelbtini). P: Iki penkių sekundžių pučiam iš mano rankų. Gerai. Šiaudelį galit pasiimt. Klausykit prieikit prie manęs nusistatysim girtumą. Pasirašykit, kad nustatytas girtumas (fone girdisi balsai, šauksmai). AB: Atsistojęs jis mane gąsdina prie pareigūnų. P: Šiaudelį išsilukštenkit. Vardas, pavardė jūsų? AB: A. B.. DL: Tu nemeluok ir nesikeik. LM: Tu mane griebei pirmą iš mašinos išlipus. P: Klausykit, jūs apstokit čia rėkt, aš jau jums kiek kartų kartojau. A.? AB: B.. P: Kelintų gimimo? AB: (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas ketvirtas vaizdo įrašas pavadinimu "2020_1218_233425_013", kurio trukmė 05:00 min. Ketvirtame vaizdo įraše kairės pusės apačioje matosi užrašas MRJ_5F87B8 2020/12/18 23:34:26. Įraše matomi stovintys asmenys: policijos pareigūnas (P1), įtariamoji D. L. (DL), nukentėjusioji L. M. (LM), liudytojas D. M. (DM), įtariamoji S. B. (SB), įtariamoji A. B. (SB), keturi vaikinai (V1,V2, V3, V4). Vyksta pokalbis tarp policijos pareigūnės (P), kurios vaizdo įraše nesimato, įtariamosios D. L. (DL), liudytojo D. M. (DM), įtariamosios A. B. (AB), įtariamosios S. B. (SB), vaikinų (V1, V2, V3): P: Jūs dabar arba atsitraukiat ir nekeliat čia kipišo arba būsit sulaikytas. DM: Gerai nachui. P: Iki penkių sekundžių iš mano rankų. Šiaudelį galit pasiimt. DL: Vyras sumušė tai aišku, kad siūt reikės, sumaišęs... AB: Tai sakė, kad mes suspardėm. DL: Ne mes suspardėm, sumaišęs su kažkuriuo ėdė va šičia pats. Pats suspardė ir dabartės jau kiti. V1: Visi matė, ta guli karočia tas pats kapoja savo moterį. P: Palaukit, pasirašysit. Parašas, kad nustatytas girtumas. Čia dabar kas dar atvažiuoja? AB: Nežinau žinokit. SB: Nei aš pas tave į namus, nei tu pas mane, ar tu supranti? DM: Gerai, gerai. P: Prie automobilio balto sustokit. V2: Gerai, gerai, be problemų, einam. P: Žiūrėk veido kaukes turit savo? Užsidėkit visi kas turit. Susidėkit visi. V2: Ačiū tau labai. P1: Vieni sakot savo pusę, kiti savo. LM: Taip, taip, bet mes čia buvę nuo pietų. Mes turim nuotraukas. P1: Bet kiek aš suprantu įvyko konfliktas pradžiai šiaip, o paskui telefonu? LM: Telefoninis. DM: Joa. LM: Ne, ne, ne. P1: Ir paskui atvažiavo... LM: Iš pradžių buvom čia ir paskui ant galo atvažiavo. Telefoninis tas konfliktas jo. P1: Ir paskui atvažiavo gyvai aiškintis? LM: Taip. Jinai atvažiavus sakė kale mane užmuš. Sakau tai atvažiuokit nu tai. Taip ir gavosi. DM: Bet aš tai buvau išvažiavęs. LM: Nu D. išvažiavęs buvo. Jis vyras mano. Sakau atvažiuok bus, mane, čia atvažiuoja mušt. Mes išėjom čia į kiemą, ta moteris kur blaiva iš tos baltos mašinos šoko mane iš karto už plaukų griebė, o mano vyras aišku mane iš karto gint. Gavosi čia baisiulinės muštynės. P: Vieni vienaip, kiti kitaip, aš jau čia...Visiems nusistačiau. Ką? P1: Viskas okey. P: Ką, ką dar reikia? P1: Ne, ne viskas gerai, laukiam medikų, žiūrėsim. P: Tai kur tie medikai? Jie atvažiuoja iš viso? P1: Atvažiuoja, bet žinai kaip medikai. V3: Joa, bet tai negalima jų vežtis? P: Ne. Tai dabar jau atvažiuoja. P1: Ne, ne tai turi apžiūrėt, nes jai tai šimtu procentų, kad reikės. Čia atvira žaizda yra, gan gili, sakau, siūt reikės. V3: Gerai, kad trūko nebus fanaro. LM: Nu kur tau nieko? V3: Nu tai joa, bet vis tiek geriau biškį, kad...Ale ko ta veža girtus nu kūrva. LM: Nu dėl to, kad matai, achujieni. DM: Jos jau čia kietekės baisios. P: Klausyk, dabar neik. Neik, neik P1: Išsiaiškinsit kitą dieną, jau nepradėkim čia ieškot galų ir... DM: Rašyk. LM: Aišku, kad rašysiu. Visų pavardes žinau. DM: Nereikia tų pinigų, bet čia nesąmonė. LM: ir dar žinot ką sakė? Atvažiuos tai sakė laiptinėj pagaus jį ir sudaužys. P: Tai matot, kas ką sako tai dar... Apžiūrimas penktas vaizdo įrašas pavadinimu "2020_1218_233924_014", kurio trukmė 05:00 min. Penkto vaizdo įrašo kairės pusės apačioje matosi užrašas MRJ_5F87B8 2020/12/18 23:39:23. Įraše matomi stovintys asmenys: įtariamoji D. L. (DL), įtariamoji S. B. (SB), įtariamoji A. B. (SB), trys vaikinai (V1, V2, V3). Vyksta pokalbis tarp policijos pareigūnės (P), kurios vaizdo įraše nesimato, įtariamosios D. L. (DL), įtariamosios A. B. (AB), įtariamosios S. B. (SB), vaikinų (V1, V2, V3): P: O jūs čia tikrai matėt, kad jisai pats tą moterį...Taip, taip (visi balsu). P: Nerėkit, aš jus girdžiu. V1: Žiūrėkit pareigūne, mes parkritę mušėmės ten tipo ir karočia jis mane sumaišė su moterim ir ir... V2: Ir pats kapojo tą moterį. V1: Man jisai kirto, aš po juo, mane ištraukė karočia ir jisai ją sulupo karočia. SB: Nes jinai skyrė. P: O kur viskas vyko? Va šitoj vietoj, šičia (visi balsu). V3: Va čia kažkur. AB: Prie šito... V2: Ją mušė tai va konkrečiai va šitoj vietoj, palei tą meduką. DL: Per kelis sykius. Per kelis sykius jis ją daužė. V1: Kai išmušė langą... V2: Šičia daužė ir šitoj vietoj. P: O tada kuriuo momentu tą langą daužė? DL: Kai mes sėdom į mašiną. V1: Taip įsėdę jau mes visi praktiškai buvom. Ir jis karočia išmušė langą. V2: Tik sėdėjau aš pačiam gale. AB: Ir kai išmušė langą mes visi šokom iš mašinos. SB: Čia pradžioj susistumdė. P: Ir tad vėl prasidėjo, vėl? Joa, joa (visi balsu). V1: Piso tada man tada į lūpą karočia va. P: O dabar kas pretenzijų turėsit? DL: Aš turėsiu, nes mane pirmą jisai nukirto. P: Jūs viena? DL: Taip. Aš išlipau iš mašinos ir aš nuėjau pas šitus šeimininkus. O jie čia stovėjo matyt girti ruošėsi išvažiuot, va šita mašina buvo užkurta. V1: Mes važiavom visi iš svečių, važiavom. DL: Ir jie net nebuvo išlipę iš mašinos ir jis mane va šičia, va šičia. V1: Piso snukį konkrečiai visi matė. DL: Į snukį jis man kirto į širdį, į galvą kirto aš visa dumbL.. Va prašau, man stendai sudėti. P: Tai kai reikės apsiklausim visus. Nuo 02:26 min. iki įrašo galo reikšmingos tyrimui informacijos nėra (2 t., b.l. 60-70).
Tarnybiniu pranešimu, surašytu 2021 m. balandžio 14 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M., kuriame nurodyta, kad 2021-03-10 įtariamoji D. L. apklausos metu nurodė, jog 2020-12-18 vakare sulaukė draugės E. S. skambučio. Po pokalbio maždaug už 10 min. į savo mobilaus ryšio telefoną gavo SMS žinutę nuo minėtos draugės E., kurioje ji kvietė atvažiuoti rašydama "as neliksiu kalta atvaziuokit i cia". D. L. teigė, kad šią žinutę turi nusifotografavusi ir išsisaugojusi savo mobilaus ryšio telefone ir atsiųs tyrėjai. 2021-04-14 per programėlę "Messenger" įtariamoji D. L. atsiuntė SMS žinutės nuotrauką. Dėl to prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-49405-20 buvo prijungta minėta SMS žinutės nuotrauka (2 t., b.l. 72-73, 74);
Tarnybiniu pranešimu, surašytu 2021-05-21 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. dėl informacijos pateikimo byloje, kuriame nurodyta, jog siekiant nustatyti su kokiais telefono numeriais bendravo įtariamoji D. L. prieš vykstant pas draugę E. S., taip pat nustatyti kur jungėsi telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., iš mobiliojo ryšio operatoriaus buvo gauta telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), 2020-12-18 išklotinės. Atlikus telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę nustatyta, kad telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis įtariamajai D. L. 2021-12-18 (10:08:02) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. S. ir pokalbis trunka 283 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu naudojasi jos kirpėja R.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 013420C. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (10:17:14) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. V., tačiau neatsako (praleistas skambutis). Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos mama. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 013420C. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (10:17:41) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kurio priklausomybė nenustatyta, tačiau neatsako (praleistas skambutis). Įtariamoji D. L. nurodė, jog kas naudojasi minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nežino. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), priklausančiam įtariamajai D. L. 2020-12-18 (14:28:55) val. paskambina abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. V. ir pokalbis trunka 26 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos mama. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (14:42:00) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. V. ir pokalbis trunka 28 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos mama. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 01F9. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (14:42:50) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso (duomenys neskelbtini) ir pokalbis trunka 24 s. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (14:45:08) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. V. ir pokalbis trunka 8 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos mama. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (14:55:15) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. V. ir pokalbis trunka 106 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos mama. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), priklausančiam įtariamajai D. L. 2020-12-18 (15:08:23) val. paskambina abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. V. ir pokalbis trunka 77 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos mama. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (16:01:12) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. Š. ir pokalbis trunka 108 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos draugė R.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (17:39:06) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kurio priklausomybė nenustatyta ir pokalbis trunka 41 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi draugės dukra. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), priklausančiam įtariamajai D. L. 2020-12-18 (18:41:17) val. paskambina abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. Š. ir pokalbis trunka 158 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos draugė R.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), priklausančiam įtariamajai D. L. 2020-12-18 (20:00:50) val. paskambina abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. V. ir pokalbis trunka 45 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos brolis E. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini) priklausančiam įtariamajai D. L. 2020-12-18 (21:02:07) val. paskambina abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. J. ir pokalbis trunka 22 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos dukra R.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), priklausančiam įtariamajai D. L. 2020-12-18 (21:53:31) val. paskambina abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. V. ir pokalbis trunka 96 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos mama. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini) priklausančiam įtariamajai D. L. 2020-12-18 (22:00:42) val. paskambina abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. S., tačiau neatsako (praleistas skambutis). Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos draugė E.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Iš telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio įtariamajai D. L. 2020-12-18 (22:00:44) val. buvo išsiųsta SMS žinutė į telefono abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. S.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 013420C. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (22:01:02) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. S., tačiau neatsako (praleistas skambutis). Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos draugė E.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), priklausančiam įtariamajai D. L. 2020-12-18 (22:01:20) val. paskambina abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. S. ir pokalbis trunka 277 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos draugė E.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (22:06:38) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamajai S. B., tačiau neatsako (praleistas skambutis). Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos draugė S.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (22:06:54) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamajai S. B., tačiau neatsako (praleistas skambutis). Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos draugė S.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (22:14:07) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso "Igliaukos Anzelmo Matučio" gimnazijai ir pokalbis trunka 246 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos draugė D. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (22:19:11) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. S., tačiau neatsako (praleistas skambutis). Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos draugė E.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4152. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Valčiuvos g. Kuktų k., Marijampolės sen. Į telefono abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), priklausantį įtariamajai D. L. 2020-12-18 (22:19:55) val. buvo gauta SMS žinutė iš telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. S.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 0129A0B. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Mokyklos g. 31, Daukšiai Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (22:20:08) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kurio priklausomybė nenustatyta ir pokalbis trunka 50 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos sūnėnas M. V.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 522D. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Mokyklos g. 31, Daukšiai Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (22:21:53) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamajai S. B. ir pokalbis trunka 9 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos draugė S.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 522D. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Mokyklos g. 31, Daukšiai Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), priklausančiam įtariamajai D. L. 2020-12-18 (22:22:27) val. paskambina abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso "Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijai" ir pokalbis trunka 81 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos draugė D. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 522D. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Mokyklos g. 31, Daukšiai Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (22:41:32) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. K. ir pokalbis trunka 36 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi pažįstamas V.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (22:44:07) val. paskambina bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pokalbis trunka 64 s. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Iš telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio įtariamajai D. L. 2020-12-18 (22:44:28) val. ir (22:44:34) buvo išsiųsta SMS žinutė į bendrąjį pagalbos numerį 112. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (22:48:57) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. J. ir pokalbis trunka 29 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos dukra R.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 522D. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Mokyklos g. 31, Daukšiai, Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L. 2020-12-18 (22:50:02) val. paskambina abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. J. ir pokalbis trunka 15 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos dukra R.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4152. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Valčiuvos g. Kuktų k., Marijampolės sen. Telefono abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), priklausančiam įtariamajai D. L. 2020-12-18 (23:10:01) val. paskambina abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. Š., tačiau neatsako (praleistas skambutis). Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos draugė R.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 4144. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Kūlingės k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), priklausančiam įtariamajai D. L. 2020-12-18 (23:25:00) val. paskambina abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. J. ir pokalbis trunka 131 s. Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos dukra R.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 522D. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Mokyklos g. 31, Daukšiai, Igliaukos sen., Marijampolės sav. Telefono abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), priklausančiam įtariamajai D. L. 2020-12-18 (23:41:03) val. paskambina abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. Š., tačiau neatsako (praleistas skambutis). Įtariamoji D. L. nurodė, jog minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos draugė R.. Tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įtariamajai D. L., jungėsi prie telefono ryšio bokšto - 522D. Nustatyta, jog šis bokštas yra adresu - Mokyklos g. 31, Daukšiai, Igliaukos sen., Marijampolės sav. (2 t., b.l. 133-139);
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. 2021-08-06 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo byloje apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji L. M. nurodė, jog tuo metu, kai įtariamosios prieš ją smurtavo, iškrito jos mobilaus ryšio telefonas ir striukės kišenėje jo nerado. Norėdama išsikviesti pagalbą, t.y.: policijos pareigūnus ir medicininę pagalbą, ji priėjo prie liudytojo G. R. automobilio, kuriame sėdėjo jis. Paprašė jo duoti savo mobilaus ryšio telefoną ir L. M. iš liudytojo G. R. mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) skambino pagalbos telefonu 112. Pokalbio su pagalbos darbuotoju metu iš karto paminėjo, jog reikalinga medicininė pagalba dėl patirtų sužalojimų. Liudytojas G. R. apklausos metu nurodė, jog įvykio metu sėdint savo automobilyje, prie jo priėjo nukentėjusioji L. M. ir paprašė duoti jai savo telefoną paskambinti pagalbai. Paklausus kur jos telefonas, ji atsakė, jog sumintas kažkur dumble. Tad L. M. padavė savo mobilaus ryšio telefoną, o ji su juo paskambino ir išsikvietė pagalbą. Po to telefoną grąžino atgal. 2020-12-18 PRĮR duomenų išraše matyti, jog 2020-12-18 22:43 val. iš mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) pranešėja pranešė, jog jos vyrą muša pažįstami asmenys, daugiau informacijos nepateikė, nes stipriai susijaudinusi. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso liudytojui G. R. (2 t., b.l. 140-141);
Akistatos protokolu, kuriame 2021-04-07 užfiksuota, jog įtariamoji D. L. ir nukentėjusioji L. M. liko prie savo duotų parodymų (1 t. b.l. 101-103). 2021-04-07 akistatos protokole užfiksuota, jog įtariamoji A. B. ir nukentėjusioji L. M. liko prie savo duotų parodymų (1 t., b.l. 106-108). 2021-04-07 akistatos protokole užfiksuota, jog įtariamoji S. B. ir nukentėjusioji L. M. liko prie savo duotų parodymų (1 t., b.l. 111-113);
Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, L. M. pateiktu plauku kuokštu, kuris sunaikintas remiantis Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1077-482/2021; kompaktiniu disku, kuriame įrašytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kompaktiniu disku su Body Cam kamera įrašytais vaizdo ir garso įrašais, paliktais byloje Nr. 1-1077-482/2021.
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir teismo padarytos išvados.
N. S. G. sveikatos sutrikdymo epizodas (BK 284 straipsnis, 138 straipsnio 1 dalis)
BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124-719/2022, Nr. 2K-9-594/2023 ir kt.). Pats savaime smurto panaudojimas viešojoje vietoje dar nereiškia ir BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-19-511/2020, Nr. 2K-194-895/2020, Nr. 2K-239-697/2022 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas bus ir tuo atveju, jeigu veiksmai buvo atlikti neviešoje vietoje, tačiau jų padariniai atsirado viešoje vietoje. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams - žmogaus sveikatai arba turtui. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Negalima sutapatinti viešosios tvarkos ir viešosios vietos. Viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje, kurioje nėra pašalinių asmenų. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo kitus asmenis, , arba suardo jų normalią įprastą veiklą, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką. BK 284 straipsnis numato atsakomybę už įžūlų elgesį, kuriuo laikytini tokie veiksmai, kurie yra neatitinka visuomenėje galiojančių elgesio normų, prieštarauja visuomenėje nusistovėjusiomis žmonių tarpusavio bendravimo normomis. Prie tokių veiksmų priskirtini smurtiniai veiksmai, susiję su smurto prieš kitą asmenį panaudojimu, pasireiškiančiu fizinio skausmo jam sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Pagal BK 138 straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus susargdinimu. Žmogaus susargdinimas tai žmogaus organizmo funkcijų sutrikdymas dėl biologinio, fizinio, cheminio ar psichinio poveikio arba nesuteikiant būtinosios medicinos pagalbos. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis
Visos trys kaltinamosios tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje neigė panaudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją S. G., jai padarę sužalojimus, tačiau kadangi sužalojimai buvo akivaizdūs, kėlė versiją, kad nukentėjusiąją galėjo sužaloti jos vyras R. G.. Kaltinamosios nukentėjusiajai padarytų sužalojimų negalėjo paneigti, kadangi jie buvo nustatyti net tik pačios nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, fotonuotraukomis, bet ir specialisto išvada Nr. G286/2022(09). Joje nurodyta, kad nukentėjusiajai S. G. klinikiniais duomenimis (t. y. jos gydymo medicininiais dokumentais) konstatuota galvos kaktinės srities muštinė žaizda, abiejų rankų sumušimai, o taip pat kraujosruvos veide, abiejose rankose ir abiejose kojose, nubrozdinimai abiejų kelių srityse buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kurie galėjo būti padaryti šešiolika poveikių bet kurioje padėtyje, tiek suduodant rankomis, tiek spiriant kojomis, tiek kontaktuojant su kitais, kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais, t. y. jie atsirado panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir buvo akivaizdžiai matomi, ką patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos. Šiais sužalojimasi nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau vėliau atliktos teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės aktu nustatyt, kad jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl jai sukeltos psichinės ligos ( 1 t., b. l. 128-129; 157-160). N. S. G. teisminio nagrinėjimo metu neigė, kad jos sutuoktinis R. G. prieš ją būtų naudojęs fizinį smurtą, teigė, kad ji pati smūgių nesudavusi, rankos nuo savigynos mėlynos; ant kojų buvo mėlynių, bet nedaug; ant sėdmenų buvo mėlynės, keliai nubrozdinti; kojas gal susimušusi, kai tempė; smūgių į kojas nesudavė; kojos nuo tempimo, nuo kritimo sužalotos; randas atsirado nuo A. V. veiksmų, kurie buvo ant gatvės jai išbėgus.
Kaltinime nurodyta, jog sužalojimai nukentėjusiajai S. G. buvo padaryti kaip tęstinė veika per tris kartus, tęsiantis konfliktui tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiosios: 1) pokylių salėje kaltinamoji A. V. (tuometinė pavardė B.) tyčia sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai S. G. į pakaušio sritį; 2) nukentėjusiajai S. G. sėdint sodybos kieme esančioje terasoje, kaltinamosios A. V. (tuometinė pavardė B.), K. P. ir J. A. tyčia bendrai mušė nukentėjusiąją S. G., sudavė jai smūgius į veido ir galvos sritis; 3) apie 05.00 val. po pavartoto smurto nukentėjusiajai S. G. pabėgus iš sodybos teritorijos ir išbėgus prie kelio Gižai - Pilviškiai, kaltinamoji A. V. (tuometinė pavardė B.) pasivijo nukentėjusiąją S. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė vieną kartą jai į galvos sritį, po ko šiai parkritus ant žemės, sudavė ne mažiau tris smūgius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu jai į galvos sritį. Visoms kaltinamosioms tai buvo inkriminuota kaip viena tęstinė veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, esant šių nusikaltimų idealiai sutapčiai.
Šioje byloje kaltinimas grindžiamas pagrinde asmenų - kaltinamųjų, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kurie pagal savo pobūdį yra subjektyvūs įrodymai. Vertinant šių asmenų parodymų patikimumą, teismas atsižvelgia į tai, kad visas įvykis įvyko per vestuves, kur buvo vartojamas alkoholis, iš esmės beveik visi asmenys buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas be jokios abejonės turėjo įtakos jiems ne tik vertinant objektyviai įvykius, bet ir juos įsiminant, bei atgaminant apklausų metu, ką patvirtina ir nustatyti prieštaravimai tarp jų parodymų. Be to iš esmės byloje nėra neutralių nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų, kadangi vestuvėse susirinko jaunųjų šeimos nariai, artimi giminaičiai ir artimi draugai, kas įprasta vestuvėms. Kiek labiau nesuinteresuotu liudytoju sąlyginai galima laikyti vestuvių muzikantą D. S., kadangi jis su kitais bylos dalyviais nėra susijęs giminystės ar artimais draugystės ryšiais, tačiau ir jis teisiamajame posėdyje vis dėl to teigė, kad iki įvykio jis kaltinamąsias pažinojęs, bet su jomis nebendravęs, su kaltinamąja A. V. (B.) turbūt buvęs vieno šventėje, iki įvykio pažinojęs jaunąją S. J., kaltinamąją A. V. (B.), V. L.. Taip pat nesuinteresuota bylos baigtimi laikytina liudytoja G. G., kuri tik atsitiktinai važiavo pro šalį, bei jokiais ryšiais su vestuvių dalyviais nėra susijusi.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji S. G. ir jos vyras liudytojas R. G. buvo pakviesti į vestuves jaunikio liudytojo K. J. kaip jo draugai, iš kitų vestuvių dalyvių jie pažinojo tik liudytojus M. ir V. L.. Tačiau kaip nustatyta, liudytoja M. L. yra liudytojo K. J., kuris vestuvėse susituokė su liudytoja S. J., sesuo, t.y. ji labiau artimesnė kaltinamosioms, negu nukentėjusiajai. Liudytoja M. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad liudytojas K. J. jos brolis, kuriam susipažinus su dabartine žmona S. J., pas jį atvažiuodavo kaltinamosios, su jomis nei susipykę, nei labai susidraugavę; nukentėjusiąją S. G. ir jos vyrą R. G. pažinoję, kaip liudytojo K. J. draugus, su kuriais tekę dalyvauti pobūviuose. Analogiškai patvirtino ir jos vyras liudytojas V. L.. Liudytojas K. J. teigė pažinojęs tiek savo žmonos liudytojos S. J. drauges kaltinamąsias, tiek nukentėjusiąją, ir jos vyrą, su kuriais buvo draugiški santykiai. Liudytojas V. J. yra liudytojo K. J. tėvas. Kaltinamosios A. V. (B.), K. P., J. A. yra liudytojos S. J. draugės, ir logiška, kad yra geros draugės, jeigu buvo pakviestos į jos vestuves. Liudytojos S. J. motina yra liudytoja N. S., patėvis – liudytojas V. P., brolis - liudytojas R. S., netikras brolis – liudytojas E. P.. Liudytoja N. S. teigė, kad iki vestuvių pažinojusi K. P., kuri yra jos vyro liudytojo V. P. pusbrolio K. P. dukra; A. V. ( B.), kuri yra jos dukros liudytojos S. J. draugė, žinojusi, kad J. A. yra jos dukros draugė. Liudytojas R. S. pripažino, kad kaltinamąsias iki vestuvių pažinojęs, nes A. V. (B.) jo sesers S. J. draugė; kaltinamąją K. P. pažįstantis nuo pat mažens, kilę iš tų pačių kraštų, mokęsi tose pačiose mokyklose, o su L. truputį kartu dirbę, jo santykiai su visomis geri. Liudytojas E. P. teigė, kad kaltinamoji K. P. yra jo pusseserė, su ja bendraudavęs; kaltinamąją A. V. (B.) žinantis kaip sesės liudytojos S. J. draugę, kaltinamosios J. A. nepažinojęs. Liudytojas V. P. parodė, kad kaltinamoji K. P. jo pusbrolio dukra; kaltinamąsias A. B. ir J. A. pažįstantis iš matymo, nes jos jo žmonos N. S. dukros S. J. draugės. Kaltinamoji A. V. (B.) teigė, kad ji su liudytoja S. J., kurios vestuvės buvo, ir su kitomis kaltinamosiomis yra draugės; liudytoją V. J. žinojusi kaip jauniko K. J. tėvą; žinojusi V. P. kaip jaunosios S. J. tėvą; E. P. ir R. S. kaip jaunosios brolius; N. S. kaip jaunosios motiną; L., G., muzikantą D. S. teigė nepažinojusi. Kaltinamoji K. P. parodė, kad pažinojusi S. J., E. P., V. P., N. S., K. J., M. L. ir jos vyrą, o nukentėjusiosios S. G. ir jos vyro nepažinojusi. Kaltinamoji J. A. teigė, kad esanti S. J. draugė, V. J. buvo mačiusi vieną kartą, K. J. pažinojusi kaip S. būsimą vyrą; G., L., V. ir E. P., N. S., D. S. nepažinojusi; R. S. pažinojusi. N. S. G. ir jos vyro R. G. iki vestuvių nepažinojo ne tik kaltinamosios, bet ir liudytojai R. S., E. P., V. P., N. S., D. S.; o liudytojas V. J. teigė nukentėjusiąją matęs antrą` kartą, jos vyrą pirmą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad paminėti liudytojai, išskyrus muzikantą D. S., giminystės ryšiais susiję su liudytoja S. J., kurios draugės yra kaltinamosios, ir per kurios vestuvęs įvyko šis visiems nemalonus incidentas. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai S. G., kaip ir teismui, nebuvo ir nėra jokio pagrindo tikėti, kad visi įvykio liudytojai, išskyrus liudytoją G. G., susiję tam tikrais ryšiais su kaltinamosiomis per jų draugę liudytoją S. J., duos nukentėjusiajai palankius, ar bent objektyvius parodymus dėl įvykio aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. J. buvo apklausta 2022 m. birželio 30 d. (6 t., b. l. 97-99); liudytoja N. S. – 2022 m. rugpjūčio 9 d. (6 t., b. l. 101-102); liudytojas E. P. - 2022 m. rugpjūčio 9 d. (6 t., b. l. 104-106); liudytoja M. L. 2022 m. rugpjūčio 2 d. (6 t., b. l. 108-109); V. L. - 2022 m. rugpjūčio 2 d. (6 t., b. l. 111-112); V. J. -2022 m. liepos 1 d. (6 t., b. l. 114-115); liudytojas R. S. -2022 m. liepos 13 d. (6 t., b. l. 120-121); liudytojas D. S. – 2022 m. liepos 15 d. (6 t., b. l. 123-124); liudytojas K. J. – 2022 m. liepos 15 d.(6 t., b. l. 126-127); liudytojas V. P. -2022 m. rugsėjo 12 d. (6 t., b. l. 129-130); kaltinamoji A. V. pirmą kartą parodymus apklausiama įtariamąja davė 2022 m. rugpjūčio 11 d. (6 t., b. l. 147-149); kaltinamoji K. P. pirmą kartą parodymus apklausiama įtariamąja davė 2022 m. birželio 30 d. (6 t., b. l. 176-177); kaltinamoji J. A. pirmą kartą parodymus apklausiama įtariamąja davė 2022 m. birželio 22 d. (7 t., b. l. 8-9), todėl šie liudytojai pažinodami vieni kitus turėjo realią galimybę suderinti savo pozicijas dėl įvykio ir savo parodymus. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad iš esmės visi liudytojai vartojo vestuvėse alkoholinius gėrimus, teismo vertinimu, jie konfliktinėje situacijoje, būdami subjektyvūs, logiška, kad galėjo subjektyviai vertinti įvykius, jų eigą, ir duoti ne visiškai teisingus palankius kaltinamosioms parodymus, kurie nebūtinai laikytini melagingais, nes liudytojai dėl minėtų aplinkybių gali sąžiningai klysti, dėl ko jie negali būti laikomi visiškai patikimais. Teismui nėra pagrindo nesutikti sunukentėjusiosios S. G. teiginiu, kad ji nežinantis, kodėl liudytojai sakė, kad kaltinamosios jau nesudavė smūgių, jie draugai, giminės ir artimieji, tad faktas, kad jie gins savą žmogų, o ne ją.
Žemesnės instancijos teismas
Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Asmens parodymų patikimumas vertinimas vyksta pagal visus keliamus leistinumo, liečiamumo, tikrumo reikalavimus; vertinama kartu su kitais bylos duomenimis, lyginant, šaL.nt prieštaravimus ir pan..Vertinant liudytojo parodymus, pirma, reikia nustatyti, ar tie faktai, kurie paaiškėjo apklausos metu, yra tikri ar netikri ir, jeigu jie yra tikri, kokia jų reikšmė išaiškinant įrodinėtinas bylos aplinkybes. Yra išskiriami trys pagrindiniai veiksniai, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant liudytojo parodymų tikrumą. Tai liudytojo požiūris į bylą ir proceso dalyvius, liudytojo parodymų formavimosi sąlygos, liudytojo asmeninės ypatybės. Paskutiniai du veiksniai vienokiu ar kitokiu mastu nepriklausomai nuo žmogaus valios ir noro daro didelę įtaką liudytojo perduodamai informacijai. Gali būti įvairių objektyvių ir subjektyvių veiksmų, kurie vienoje ar kitoje parodymų stadijoje veikia liudytojo parodymų tikslumą. Jiems priskiriama asmens amžius, sveikatos būklė, regėjimas, klausa, psichinė būklė, orientacija, profesija, išsilavinimas, būsena, kurioje buvo liudytojas suvokdamas faktą (susijaudinęs, išsigandęs, girtas ir t.t.), išorinės aplinkybės, kuriomis liudytojas suvokė faktą (matomumas, apšvietimas, atstumas, triukšmas ir t.t.), laiko tarpas nuo suvokimo iki apklausos momento, apklausos aplinkos bei taktikos ypatumai, žmogaus polinkis fantazuoti. Liudytojo parodymai, atsižvelgiant į įvairius minėtus veiksnius, vertinami analizuojant jų turinį, nuoseklumą, išsamumą, logiškumą, parodymų ryšį su kitais byloje surinktais duomenimis. Šalinant prieštaravimus, svarbiausia yra lyginti su kitais duomenimis ir su ankstesniais (ikiteisminio tyrimo metu duotais) to paties asmens parodymais.
Vertinanti tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamųjų parodymus atkreiptinas dėmesys, kad jie vien pagal savo procesinę padėtį tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Nukentėjusysis, kaip kaltinamasis, turi teisę susipažinti su byla, todėl, vertinant jo parodymus teisme, reikia atsižvelgti, ar jis savo parodymų nepriderino prie kitų byloje esančių įrodymų. Kaltinamojo parodymai turi būti įvertinami kaip eilinis įrodymas, neskiriant jiems išskirtinės reikšmės, nesvarbu – jis prisipažino ar neprisipažino. Teisminio nagrinėjimo metu vertinami tik teisme duoti parodymai arba teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai BPK 276 str. numatytais atvejais. Tačiau to paties straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai įrodomosios reikšmės teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus. Jeigu yra skirtumų ir prieštaravimų tarp parodymų, kuriuos asmenys davė atliekant ikiteisminį tyrimą ir teisme, teisėjas gali išsiaiškinti juos. Tačiau priimdamas nuosprendį teisėjas negali konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi, todėl jais remiamasi priimant nuosprendį. Šiuo klausimu darytina išvada, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui galutinai įvertinti įrodymus. Tokie parodymai negali būti pripažinti įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, t. y. įrodomosios reikšmės teisme neįgys, tačiau jų įtaka formuojantis teisėjo vidiniam įsitikinimui yra.
Vertindamas nukentėjusiosios S. G. parodymų teisiamajame posėdyje patikimumą, teismas pirmiausia įvertins jos parodymų nuoseklumą, juos lygindamas su ikiteisminio tyrimo metu duotais jos kaip liudytojos parodymais, bei kituose ikteisminiuose dokumentuose jos užfiksuotais paaiškinimais. Patys pirmutiniai nukentėjusiosios S. G. dėl įvykio paaiškinimai, tačiau duoti ne baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, užfiksuoti (duomenys neskelbtini) apie 7:22 val..VŠĮ ,,Marijampolės ligoninė“ įdėtiniame lape į ambulatorinę sveikatos istoriją, kur ji gydytojui nurodė, kad sako atvežta iš vestuvių, nepasako, kur, kas ir kokiomis aplinkybėmis, kuo mušė ir už ką. Vertinant šiuos nukentėjusiosios pirminius paaiškinimus ir jų teisingumą teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai buvo nustatytos galvos daugybinės žaizdos, daugybiniai paviršiniai dilbio sužalojimai, kas rodo sumušimą, bei jai nustatyta stipri intoksikacija alkoholiu, kuris pasireiškė 1,35 promilių neblaivumu, kas atitinka lengvo girtumo laipsnį (5 t., b. l. 114). Neblaivumas jai nustatytas (duomenys neskelbtini) 7:30 val. ( 5 t., b. l. 10). Taip pat į bylą yra pateikti policijos pareigūnų, atvykusių į ligoninę, reaguojant į pranešimą apie atvykusią sužalotą nukentėjusiąją, kūno vaizdo kamerų vaizdo įrašai, kurie prasideda nuo (duomenys neskelbtini) 8:00 val., kuriuos užfiksuoti nuketėjusiosios paaiškinimai policijos pareigūnui; t. y. nukentėjusioji paaiškina, kad ją sužalojo vestuvininkai, draugai, pirtyje po uosiu link Gižų, nežinanti, ar ją rankomis sužalojo; pripažįsta, kad buvo išgėrusi; teigia, kad jie sakys, jog ji pati susižalojusi, tačiau ji taip negalėjusi susižaloti pati; nurodė, kad prie jos prisikabino mergaitės, t. y. sukonfliktavo su jomis; į klausimą, kas ją mušė ji atsakė, kad ,, nepažįstu ten tokios dvi mergos“, ,, aš nepasakysiu nieko kaip mane jie mušė ir ką jie..“; ,, sakė mes tave užmušim“; vėliau į klausimą keliese ją mušė, ji atsakė, kad ,, nežinau ten jų daugiau buvo, ten jų buvo nemažai, keturi gal penki ir visi prieš mane“, taip pat vėliau ji teigia, kad ,,aš negaliu pasakyti žinokit, ar jinai man trenkė iš kažko ar kaip, gal mane stūmė, gal po mašina pakišo aš nežinau žinokit“, ji sako, kad nežino ant ko rašyti pareiškimų, teigia, kad ,,susipykau ir su tuo K., ir ta S., ir su tom, bet aš jie mane aš nežinau žinokit kas mane sumušė“ (1 t., b.l. 192-195, CD 47). Teismo vertinimu nukentėjusiosios psichologinė ir fizinė būklė dėl sumušimo vestuvėse bei jos girtumas be jokios abejonės turėjo įtakos jos paaiškinimams gydytojui ir policijos pareigūnams, jų tikslumui, kadangi matyti, jog jie yra padriki, pagrįsti labiau emocijomis negu blaiviu protu. Tačiau iš jų analizės galima daryti išvadą, kad ji ir po įvykio policijos pareigūnams nurodė, kad ji buvo sumušta vestuvėse nepažįstamų merginų, su kuriomis sukonfliktavusi, jos buvo dvi, bet galėjo būti ir daugiau; po to nurodo, kad viena mergina jai trenkė, gal stūmė, po mašino pakišo. Paprastai ikiteisminio tyrimo metu neblaivūs asmenys ir nėra apklausinėjami, kadangi neblaivumas duodant parodymus gali turėti įtakos jų teisingumui. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje teigė, kad jos nebandė išblaivinti ligoninėje, policininkams aiškinusi, bet negalėjusi aiškiai pasakyti nei vardų, nei pavardžių, nes buvusi sudaužyta, nenurodžiusi kas ją sumušė, įvykio aplinkybių, todėl, kad buvo išsigandusi, ją visi puolė ir jų nepažinojusi, tuo momentu negalėjusi paaiškinti pareigūnams, nes kaltinamųjų vardų nežinojusi, nors susipažinę šventėje, buvusi šoke, ji pasakiusi, kur ją sumušė; nepasakymą pareigūnams duodant parodymus ligoninėje kas, kur ir kada ją užpuolė, lėmė šokas ir sumušimas, neblaivumas mananti įtakos parodymų davimui ligoninėje neturėjo.
N. S. G. pareiškimą dėl jos sumušimo policijai pateikė 2022 m. gegužės 23 d., t. y. praėjus daugiau kaip parai po įvykio, dėl ko darytina išvada, jog ji tuo metu jau buvo jau blaivi, ir jame nurodė, kad su ja konfliktavo trys moterys, kurių duomenis sužinojusi vėliau, t. y. A. J. (V. – B.), K. P. bei moteris ,,Facebook“ pasivadinusi L. L.“ (J. A.), ją tampė už plaukų bei sudavė smūgius į įvairias kūno vietas (5 t., b. l. 15-19). Kad protokole - pareiškime užfiksuota ne visos įvykio aplinkybės savaime suprantama, kadangi pareiškime paprastai pateikiama tiek duomenų, kad būtų pakankama ikiteisminiam tyrimui pradėti, o vėliau visos aplinkybės aiškinamasi apklausiant asmenį. N. S. G. apklausta pirmą kartą, ją ispėjant dėl melagingų parodymų, buvo iškarto po protokolo - pareiškimo priėmimo 2022 m. gegužės 23 d. 14:21 val., t.y. sekančią dieną po jos sumušimo (5 t., b. l. 73-74). Apklausos metu ji nurodė tą patį kaip ir pareiškime bei papildomai nurodė, kad tos trys merginos pradėjo tampyti ją už plaukų bei sudavė daugybę smūgių į įvairias kūno vietas; mano, kad prarado sąmonę, ir ją atgavus pamatė, kad toliau visos trys moterys, jai sėdint ant suoliuko lauke, spardė kojomis bei rankomis į įvairias kūno vietas, kiek buvo suduota smūgių pasakyti negali; jos vyras ją apgynė, po ko jai bėgant iš teritorijos, paskui ją atbėgo A. (V.), kuri galimai su rankose turėtu kažkokiu daiktu, sudavė smūgius į galvos bei įvairias kūno vietas, po ko gausiai pradėjo kraujuoti iš galvos ( 5 t., b. l. 73-74). Iš bylos medžiagos matyti, kad dar išsamesnius parodymus nukentėjusioji pateikė pati surašydama įrodymus praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo įvykio, t.y. 2022 m. rugsėjo 8 d. (5 t., b. l. 73-74). Iš jos rašytinių parodymų matyti, kad ji papildomai nurodė, kad ji apie 23:30 val su savo vyru R. G. aiškinusis kieme dėl to, kad ją A. ir L. apkaltino, kad ji jas įžeidinėjusi. Taip pat papildomai ji nurodė, kad vėliau prie stalo prie jos priėjo agresyviai nusiteikus A., kuri ją apkaltino kalbant nesąmones, sake ateiti muštis, tačiau ji sakiusi, kad nesimuš, o ją užstojo liudytojas V. L., kuris vėliau aiškinosi su A., sukonfliktavo su kitais dalyviais ir vėliau su žmona išvažiavo namo. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad vėliau jai sėdint prie stalo prie jos prisėdo A., K., L. stovėjo greta; A. su K. užsipuolė dėl tų pačių nesąmonių, A. trenkė kumščiu į pakaušio sritį, smūgį ji matė, nes stovėjo iš dešinės; po smūgio ji apsvaigo ir kas vyko toliau nežino, atsipeikėjo išgirdusi K. balsą sakant "patikrink jos pulsą, nes ji praradusi sąmonę"; K. ją kėlė ir bandė pasodinti; jaunikis ir jaunoji rėkė, kad ji gadina šventę, liepė dingti, neįžeidinėti draugių, ir už rankų apsvaigusią išstūmė laukan; lauke ji atsisėdo ant kieme buvusio suolo, išėjo L., A. bei K., jaunosios tėvai, jaunoji; L., A. ir K. vėl ją užsipuolė, apstojusios ratu pradėjo smūgiuoti į veido - galvos sritį; iš dešinės stovėjo K., L., dešiniausiai - A.; buvo suduota ne mažiau 20 kartų; ji bandė dengtis galvą rankomis, smūgiai tęsėsi, šaukėsi vyro pagalbos, pamatė, kad vyras atėjęs, stūmė į šalį užpuolusias moteris, o jos šoko ant jo, bandė jį sugriebti bei jam suduoti, o R. bandė nuo savęs jas atstumti; būdama šoke ir gerokai apsvaigusi nuo smūgių, pakilo nuo suolo; ir norėjo pabėgti, bėgo link maždaug už 20 metrų buvusio kelio; bėgant atsisuko ir pamatė, kad vejasi A., kuri buvo vos už kelių metrų, pajuto smūgį į dešinę galvos sritį - smilkinį, nugriuvo; parkritus pajautė, kad priklaupė prie jos žmogus, pamatė, kad tai A., kuri akmeniu rankoje kirto į tą patį smilkinį, buvo suduoti 3-4 smūgiai; išsigandusi, kad gali būti užmušta, nes jautė iš smilkinio bėgantį kraują, įstengė atsistoti, išbėgo į kelią, kur važiavo automobiliai, bandė stabdyti, galimai pamačiusi automobilius, A. nesivijo, ji blaškėsi ant kelio, paėjo tolyn, matė A. pakelėje; pamatė, kad į kelią išbėgo R., pas kurį sugrįžo, jis pagriebė ir parvedė kiemą, pasodino į automobilį. Teismo vertinimu šie nukentėjusiosios parodymai iš esmės neprieštarauja jos ankstesniems paaiškinimas ir parodymais, juos papildo ir patiksL. (5 t., b. l. 73-74). Teismo vertinimu logiška, kad nukentėjusiosios parodymų išsamumas ir tikslumas pirmos apklausos metu praėjus tik parai po įvykio ir akivaizdu jai kenčiant fizinius ir dvasinius skausmus po įvykio, buvo mažesnis, be to tai priklausė ir nuo ją apklausiančio tyrimėjo užduodamų klausimų, bei jo profesionalumo, siekiant išsiaiškinti nusikalstamos veikos tyrimui svarbias aplinkybes. Tai kad, jos vėliau duoti parodymai yra tikslesni ir pilnesni, logiškai paaiškinama, kadangi ji turėjo pakankamai laiko atsigauti po įvykio ir prisiminti jo aplinkybes. Beje tą patį nukentėjusioji nurodė ir 2023 m. kovo 14 d. papildomos apklausos metu (5 t., b. l. 82-83).
Siekdamas įvertinti nukentėjusiosios S. G. parodymus, teismas juos palygino su objektyviais byloje esančiais rašytiniais įrodymais - specialisto išvada dėl jos sužalojimo tyrimo (5 t., b. l. 128-129). Nukentėjusioji pati dalyvavo 2022 m. gegužės 24 d. asmeniškai pas teismo ekspertą, kuris ją apžiūrėjęs nustatė stuksenant skausmingumą kairio momens srityje; kaktos kairėje pusėje ties plaukų augimo riba 5 cm. ilgio nelygiais kraštais siūtą žaizdą. Tą aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo sužalota, akivaizdžiai patvirtina liudytojo R. G. pateiktos nukentėjusiosios sužalojimų fotonuotraukos, iš kurių matyti didelio ploto kraujosruvos ant vienos rankos alkūnės, ant rankos alkūnės vidinio paviršiaus, taip pat apibėgęs krauju veidas, prakirsta kairės pusės kaktos dalis virš smilkinio ties plaukų pradžia, taip pat susiuvimas žaizdos, kitos rankūnės vidiniame plote didelės krausruvos, taip pat kruvina panagė, kraujosruvos po kaire akimi, kraujosruva ant kaktos kairėje pusėje (6 t., b. l. 88-90). Atsižvelgiant į tai, teismui nėra jokios abejonės netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad kirstinė žaizda galvoje jai galėjo būti padaryta suduodant akmeniu. Tokią galimybę patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistas V. V., kuris teigė, kad ši žaizda galėjo būti padaryta tiek suduodant kumščiu, spiriant avalyne, suduodant akmeniu ( 2 t., b. l. 92, 93-94). Taip pat teismo vertinimu nukentėjusiajai nustatyti sumušimai galvoje ir gausūs ant rankų, ypač jų vidinių pusių, ant kelių patvirtina jos parodymus, kad jai buvo suduoti smūgiai į galvą, nukentėjusioji gynėsi nuo jai suduodamų smūgių pakeldama rankas, buvo suklupusi ant kelių, dėl ko jai ir buvo padaryti sužalojimai. Teismui įvertinus nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, jų lokalizaciją, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo netikėti jos parodymais, kad ji buvo sumušta kitų ar kito asmens, o ne pati patyrė minėtus sužalojimus.
Nors fiziniais sužalojimais nukentėjusiajai S. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad iki įvykio (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai S. G. nebuvo diagnozuoti jokie psichikos sutrikimai; o po byloje nagrinėjamų įvykių jai konstatuotas (duomenys neskelbtini), kurie yra visų bendrai atliktų nusikalstamų veiksmų, nagrinėjamų byloje, padarytų jos atžvilgiu, tiesioginė pasekmė; dėl jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų konstatuojamas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas ( 1 t., b. l. 157-160). Teisminio nagrinėjimo metu apklausta teismo ekspertė L. A. argumentuotai pagrindė savo išvadą, kad nukentėjusiajai S. G. nesunkus sveikatos sutrikdymas, susargdinant ją psichine liga – (duomenys neskelbtini) buvo sukeltas vestuvėse sukelto incidento, kai prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, jos parodymais kaip ekspertės teismui nėra pagrindo netikėti.
Vertinant nukentėjusiosios parodymus, kad ją sumušė būtent kaltinamosios, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji S. G. teisiamajame posėdyje teigė, kad ji iki įvykio kaltinamųjų nepažinojusi, tačiau patvirtino, kad kaltinamosios sėdėjo kitoje pusėje jaunųjų, jos jaunųjų draugės, buvo dalyvaujančių asmenų prisistatymai, gal su B. (dabar V.) kiek kalbėjusi, kažkiek bendravusi su L. (A.), o su K. (P.) šokių metu gal kažkuriuo metu pakalbėję, palyginti vestuvėse žmonių nebuvo daug (apie 30), dėl ko darytina išvada, kad nukentėjusioji kaltinamąsias įsiminė bent iš jų išvaizdos ir galėjo duoti parodymus apie jų veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo metu tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamosios, kiti liudytojai pripažino, kad vestuvėse tarp nukentėjusiosios ir kaltinamųjų vyko ne vienas konfliktas. Teismo vertinimu, kadangi nukentėjusioji ir kaltinamosios viena kitos anksčiau nepažinojo, nežinojo viena kitos būdo, elgesio ypatumų, visos buvo neblaivios, todėl konfliktą tarp jų galėjo įžiebti bet kas, t. y. neatsargiai pasakyta kritika, išraiškingas žvilgsnis, ar kitas veiksmas, bei tai sukelti neadekvačią kaltinamųjų reakciją į nukentėjusiosios veiksmus, tam nereikėjo kokios nors rimtesnės priežasties. Regavimas į žodinį konfliktą fiziniais veiksmais teismo vertinimu yra neadakvati žmogaus reakcija, kuri pasireiškia dažnai esant žmogui neblaiviam.
N. S. G. teisiamajame posėdyje teigė, kad vestuvėse kažkur apie 23.30-24 val., pasišaukė ją vyras (liudytojas R. G.) į lauką, kadangi kaltinamosios pasiguodė jos vyrui, kad ji jas įžeidinėjusi, kartu su vyru buvo A. ir L. (kaltinamosios V. ir A.), jų vyras paklausė ką ji joms sakiusi, bet jos nutylėjo, vyras lauke jos paklausė, kodėl ji jas įžeidinėjanti, ji atsakiusi, kad su jomis nebendravusi, jų neįžeidusi. N. S. G. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jos vyras prieš ją nėra smurtavęs, jos nebuvo prispaudęs prie sienos vestuvėse, nebuvo konflikto su vyru vestuvėse. Jai kaltinimai prasidėjo apie 23.30 val. dėl to, kad ji neva kaltinamąją L. (A.) nuvijusi nuo stalo, bent taip girdėjusi, bet taip tikrai nebuvo. Kaltinamoji A. V. (buvusi pavardė B.) teisiamajame posėdyje patvirtino, kad toks nukentėjusiosios nurodytas konflikto faktas buvo, ji teigė, kad ji su J. (A.) šokę, prie stalo stovėję, buvo apie vidurnaktis, kai pasikvietė jos draugę J. A. nukentėjusioji S. G. ir jos apsižodžiavo, iš gestų, susinervinimo supratusi, kad nukentėjusioji J. pavadino necenzūriniais žodžiais, ji tada pasiėmusi L. už rankos ir išsivedusi ją į lauką, kur rūkė S. G. vyras, kuris paklausė jų, kodėl susinervinę, tada J. apsiverkė ir pasakė, kad ją įžeidė; po to nukentėjusiosios vyras nuėjo į salę, atsivedė žmoną ir jos paklausė, kodėl ji užgaulioja merginas; nukentėjusioji S. G. ėmė šaukti, kad nedaro taip, pradėjo rėkti ant jų, išvadino aferistėmis; tada R. G. pasakė žmonai, kad ,,kur tu ten nesąmonės“, ir už pečių ją paėmęs trenkė į sieną, K. J. tėtis tada sakė jam ką čia darai ir apgynė nukentėjusiąją, S. G. su vyru vienas ant kito ėmė šaukti, o jos grįžę į salę. Liudytojas R. G. teisiamajame posėdyje šiuos nukentėjusiosios ir kaltinamosios parodymus patvirtino iš dalies, nurodydamas, kad jis vestuvėse apie 23 val. išėjęs vienas parūkyti, atėjo A. (kaltinamoji V. - B.) ir J. (kaltinamoji A.) į lauką parūkyti, girdėjęs, kaip jos šnekasi tarpusavyje, kad kažkokia moteris jų nepraleido prie stalo ar kažką pasakė, iš jų kalbos supratę, kad tai jo žmona; išsikvietęs žmoną, tam, kad nebūtų konfliktų, ji sakė, kad nieko nesakė merginoms, jų perklausęs, jos irgi tylėjo. Jis paneigė, kad trenkęs į sieną žmoną, tvirtino su ja nekonfliktavęs; nieko panašaus nesakęs, kad per žmoną tik problemos, ir kad jai dabar bus, jie neasocialūs, kad muštųsi, nėra bylų. Liudytoja M. L. teisiamajame posėdyje iš dalies patvirtino šio fakto buvimą, nes teigė, kad vestuvių metu nukentėjusioji S. G. buvo pakilusi nuo stalo ir išėjusi, atėjo apsiverkusi, sakė, kad ją vyras apkaltino, kad kabinėjusis prie kaltinamųjų. Liudytojas V. J., kuris yra liudytojo jaunojo K. J. tėvas, teisiamajame posėdyje patvirtino, kad toks įvykis buvo. Jis teigė, kad matęs tik vieną įvykį, kai išėjęs vienas parūkyti, paskui atėjo A. (kaltinamoji V.) ir dar viena, po to išėjo nukentėjusiosios S. G. vyras (R. G.), kuris su tomis merginomis pasišnekėjo, jo žmona (nukentėjusioji S. G.) pati atėjo, ar jis pasikvietė, bet lauke G. vožė į sprandą savo žmonai, trenkė į pakaušį, dar lindęs į tarpą, kad nesusimuštų, nežinantis dėl ko vožė, A. (kaltinamoji V.) ir dar viena turėjo matyti, gal J. ta kita mergina, jis manantis, kad G. sumušė savo žmoną, jei parodė tokį agresyvumą; G. vožė delnu į pakaušį iš viršaus žmonai, kuri po smūgio palinko ir viskas, į sieną neatsimušė, bet viskas buvo prie sienos, nežinantis, kaip skaityti tą sudavimą į pakaušį, buvo sprando ir rankos kontaktas; valandos negalintis pasakyti, išvykęs apie 24 val.. Šie liudytojo V. J. parodymai prieštarauja iš esmės pačios kaltinamosios A. V. (B.) parodymams teisiamajame posėdyje, kad ji matė, kaip liudytojas R. G. pastūmė savo žmoną S. G., kuri stovėjo lauke, tuo metu ją pastūmė ir ji atsimušė į sieną; mačiusi, kad G. apgynė V. J., kad nukentėjusiai trenktų į pakaušį nemačiusi, t.y. ji mačiusi tik pastūmimą o ne smūgį į pakaušį.Vertinant šią aplinkybę darytina išvada, kad tokio konflikto buvimas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamųjų parodo jų motyvo panaudoti fzinį smurtą prie nukentėjusiąją buvimą. Be to teismo vertinimu liudytojas V. J. yra tendencingas, nes ji teigė matęs tik nukentėjusiosios vyro smurtą prieš nukentėjusiąją, tačiau jokių kitų įvykių, konfiktų, susijusiųsių su kaltinamosiomis nematė, nors kiti liudytojai ir pačios kaltinamosios tai patvirtino, kas rodo, jog jis apie juos sąmoningai nutylėjo. Teismo vertinimu dėl paminėtų teismo nustatytų aplinkybių liudytojo V. J. parodymais be abejonės nėra pagrindo tikėti, jie skirti pagrįsti kaltinamųjų gynybinei versijai, kad vestuvėse nukentėjusiosios vyras konfliktavo su su, net naudojo fizinį smurtą, dėl ko manutina, kad jis ją vėliau sumušė, o ne kaltinamosios, jo parodymai vertintini kitų įrodymų visumoje.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios S. G. parodymų teisiamajame posėdyje, toliau po kiek laiko jos konfliktas su kaltinamosiomis tęsėsi pobūvių salėje. Nukentėjusioji teigė, kad po pokalbio su vyru (R. G.) lauke, ji prie stalo dar su L. (liudytoja M. L.) kalbėjusi, kad ją kaltina, jog ji įžeidinėjusi L. (kaltinamąją J. A.), kad A. (kaltinamoji A. V.) ją užstoja ir puola ją, su L. pasijuokę, kad jos kalba nesąmones; po to, nei iš šio nei iš to puolė ją kaltinamoji A. V. (B.) ją per stalą sakydama, kad ,,aš tave primušiu“, ji rėkė, koneveikė ją prie stalo gal kokia 24 val., nekreipusi į tai dėmesio. Ji vengusi konflikto, sakiusi, kad su nieko nesumuš. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamajai A. V. tuo metu liudytojas V. L. sakė, kad atsikabintų ir negadintų kitiems šventės, po to šis liudytojas ginčijosi su kaltinamaja A. V., pakilę nuo stalo ėjo kaip ir aiškintis visko, ji prie jų nėjusi, tik išgirdusi kaip nukrito butelis, tada nuėjusi sušlavusi stiklus; V. L. su A. V. stovėjo, kalbėjo su buteliu rankose, ir jiems išslydo tas butelis; mačiusi, kad liudytojas V. L. su A. B. ginčijosi, mačiusi kaip L. ir A. kalbėjosi su L. pakeltu tonu, pykosi dėl kažko; po to šoko K. (jaunasis J.) ant L., kad jis užgaulioja jo drauges, ir visi išėjo lauk ir negrįžo; po to sužinojusi, kad L. išvažiavo namo. Liudytojas V. L. teisiamajame posėdyje patvirtino iš dalies nukentėjusiosios parodymus, nes teigė, kad kurią valandą vyko konfliktas nepamenantis, tačiau jie grįžę namo apie 4 valandą, pradėjo konfliktuoti S. (G.) su A. (V.-B.), kuri užsipuolė S. virtuvėje, balsai kilo, matęs kaip jos visos nuėjo, išgirdęs, kad nukentėjusioji atsiprašinėjo, kuo kaltino nežinantis, A. sako ,,ateik aš tau duosiu į snukį eisim muštis“, ji buvo agresyviai nusiteikusi, merginai kojos susipynė ir griuvo, jį apkaltino, kad ją pastūmęs, po to jie išvažiavę namo; G. nekonfliktavo su niekuo, kaltinamosios kėlė agresiją, G. lyg atsiprašinėjo. Iš minėtų liudytojo V. L. parodymų matyti, kad jis patvirtino, jog vyko žodinis konfliktas tarp nukentėjusiosios S. G. ir kaltinamosios A. V., tačiau nenurodė, kad būtų matęs, jog kaltinamoji A. V. būtų sudavusi nukentėjusiajai smūgį šio konflikto metu, tačiau patvirtino, kad viena kaltinamoji parkrito, dėl ko jis sukonfliktavo su kitomis, nes manė, kad jis pargriovė, ir po šio konflikto jis išvyko namo. Liudytoja M. L. teisiamajame posėdyje teigė, kad prie stalo niekas nieko nevijo, neapsižodžiavo, tačiau patvirtino, kad konfliktai tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiosios pobūvių salės viduje vyko, nes ji nurodė, kad kai ji su nukentėjusiąja S. G. sėdėję prie stalo, nukentėjusioji išėjo už tokios sienelės, pakeltu tonu kalbėjo, ji mačiusi, kad ten buvo trys kaltinamosios ir nukentėjusioji, aiškinosi santykius, kad nukentėjusioji jas įžeidė, o ji aiškinosi ir ji atsiprašinėjo. Liudytoja M. L. taip pat nurodė, kad po to kiek praėjus laiko jos pradėjo aiškintis koridoriuje, jos vyras prie jų buvo, būdama už tos sienelės išgirdusi, kad trenkė į snukį ir jos vyras trenkė, ji nuėjusi nuo stalo pažiūrėti, jos vyras sako ,,aš netrenkiau“, jos visos trys rėkė, atėjo jaunoji ir užsipuolė jos vyrą, kad trenkė jos draugei; teigė, kad koks konfliktas, visos keturios buvo ir aiškinosi, jos kaltino, kad įžeidinėjo, kad nuo stalo vijo, A. B. daugiau rėkė, siūlė muštis eiti, į ką nukentėjusioji G. sakė ,,aš neisiu ir nesimušiu“, jos beveik visą vakarą aiškinosi santykius, jai esant jokių smūgių nebuvo, jos vyrą apkaltinus, išvažiavę apie 3 valandą namo. Įvertinus liudytojos M. L. parodymus darytina išvada, kad ji patvirtino nukentėjusiosios S. G. parodymus ir liudytojo V. L. parodymus, kad nukentėjusioji konfliktavo su kaltinamosiomis, kad kaltinamoji A. V. (B.) jai siūlė muštis. Tačiau iš liudytojų V. L. ir M. L. parodymų matyti, kad jie duoda parodymus apie įvykius iki nukentėjusiosios sumušimo, kadangi jie išvyko namo naktį iki nusikalstamų veikų padarymo.
Kaltinamoji K. P. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji S. G. ir A. V. (B.) prie stalo buvo susiginčiję ir tuo metu jai taip atrodė, kad norėjo mušti, nežinanti, kodėl apklausoje nurodžiusi, kad norėjo mušti, o ne konfliktavo, jos ten tiesiog susiginčijo ir šaukė, jai atrodė, kad dėl to muš, grasinimo sumušti negirdėjusi, puolimas – šaukimas, jos buvo šalia viena kitos, t. y. kaltinamoji patvirtino, kad S. G. ir A. V. (B.) vestuvėse tarpusavyje konfliktavo. Taip pat jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kaltinamoji A. V. norėjo sumušti nukentėjusiąją S. G., jos pačios paneigti teisiamajame posėdyje, patvirtina liudytojų V. L. ir M. L. parodymus, kad A. V. tiesiogiai grasino sumušti nukentėjusiąją S. G.. Kaltinamoji J. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad vestuvėse šokusi, linksminusis, ją pasikvietė prieiti S. G., ji priėjusi; ji sėdėjusi prie stalo, pasilenkusi, kad girdėti ką ji kalba, o ji ėmė ant jos šaukti, vadinti necenzūriniais žodžiais, nesupratusi, kodėl ji prie jos prisikabino, ji ją vijo lauk; ji atsakiusi į konfliktą, nes ją įžeidė, kada pasilenkusi atsakiusi, ji ją griebė iš priekio už pečių, ji tuo metu stovėjusi, o ji sėdėjo; kadangi buvusi su aukštais kulnais lyg susvyravusi, lyg parkritusi; paskui juos visi greitai išskyrė, jos nei trankęsi, nei tąsęsi, kai parkritusi, greitai atsistojusi, gal S. G. griuvo su ja, neatkreipusi dėmesio, kai griuvusi ji nesusižalojusi, nukentėjusioji irgi nesusižalojo, po to nebuvo jokių smūgių, tampymo už plaukų, jas išskyrė, po to A. prie jos priėjo, priėjo kažkoks vyras, gal G., jis S. G. nuvedė į šoną. A. ją gynė, ji paėmė už rankos ir išsivedė; A. ir K. nekonfliktavo su nukentėjusiąja tuo metu; ji nemačiusi kas buvo A. su koja. Šie kaltinamosios J. A. parodymai patvirtina, kad ji taip pat turėjo motyvą jausti pyktį ant nukentėjusiosios, ir vėliau prieš ją panaudoti fizinį smurtą kartu su kitomis kaltinamosiomis.
Pirmasis tęstinės nusikalstamos veikos inkriminuotas vienai kaltinamajai A. V. (B), kaltinime nurodyta, kad ji pokylių salėje tyčia sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai S. G. į pakaušio sritį. Šis epizodas glaudžiai susijęs su vėlesniais veiksmais, kai nukentėjusioji po šio smūgio buvo išvesta ar išėjo į lauką iš pobūvių salės į lauką, kur įvyko antras nusikalstamos veikos epizodas. N. S. G. teisiamajame posėdyje teigė, kad jai prie stalo kalbant su jaunąja S. (liudytoja J.), atsisėdo K. (kaltinamoji P.) šalia, po to priėjo A. (kaltinamoji V.) su L. (kaltinamąja J. A.), ir vėl pradėjo ją kaltinti dėl to pačio, kad užgauliojusi, vaikiusi; tuo metu ji atsisukusi ir jai kirto A. (kaltinamoji V.) iš nugaros į pakaušio sritį, mananti, kad ranka sudavė, bandžiusis gintis, buvo stiprus smūgis į pakaušį; ji nualpusi, praradusi sąmonę ir kritusi ant žemės, bet atsibudusi jau tik ant žemės, visos trys buvo aplinkui; ją K. (kaltinamoji P.) kėlė iš nugaros ir sakė patikrinti jos pulsą, viskas buvo jau kokią 1 val., gal 1.30 val., jai davė iš viršaus, nes ji sėdėjusi; A. (kaltinamoji V.) kirto, mačiusi, kad ji kirto į galvą iš viršaus, nes ji sėdėjusi; ją pradėjo kaltinti nebūtais dalykais, ji atsisukusi ir sulaukusi smūgio; kai atsisukusi ir kirto; mačiusi, kad kirto ranka, dešine, kumščiu kirto. Kaltinamoji A. V. (B.) neigė, kad ji sudavė smūgį nukentėjusiajai S. G. pobūvių salėje, teigė, kad ji konfliktavo tik žodžiu, jokių fizinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko, ji nukentėjusiosios nenešusi iš salės, prie jos nukentėjusioji nebuvo suklupusi. Kaltinamoji A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad šokdama ištroškusi, gal 5 valandą, nuėjusi į virtuvę atsigerti ir pajautusi, kad ją kažkas stveria iš nugaros, ją nukentėjusioji iš nugaros stvėrė virtuvėje, griebė už plaukų ir ji ją nuo savęs stūmusi, dėl ko ji susvyravo, dar išeinant jai iš virtuvės bandė ją sugriebti, bet tarp jų K. ( kaltinamoji P.) atsistojo, bandžiusi išvengti to konflikto ir ėjusi į viršų persirengti, nes jai suplėšė suknelę; kai persirengusi, lipant jai iš 2 aukšto, atsirado iš kažkur G., jis stovėjo apačioje prie laiptų, jai lipant laiptais jis ją griebė už rankos, tempė ir ji nikstelėjusi koją, jis sakė, kad reikia padaryti tvarką, o ji nesupratusi kas įvyko ėmusi šaukti; S. J. pasakiusi, kad reikia išprašyti šituos svečius, nes nesąmonės vyksta; G. buvo atidarytos durys ir pasakyta, kad išeiti, jie išėjo į lauką, t.y. jos parodymai visiškai skiriasi nuo nukentėjusiosios S. G. parodymų. Įvertinus šiuos kaltinamosios A. V. parodymus darytina išvada, kad ji neigia fizinį smurtą naudojusi prie nukentėjusiąją, priešingai teigia, kad neva smurtą prieš ją panaudojo pati nukentėjusioji S. G.. Kaltinamoji K. P. teisiamajame posėdyje teigė, kad daugiau viduje konfliktų nevyko, nemačiusi kaip nukentėjusiąją vijosi ir išvedė iš salės.
N. S. G. teisiamajame posėdyje teigė, kad po to, kai salėje prieš ją panaudojo fizinį smurtą kaltinamoji A. B., ji buvo nukritusi ir apsvaigusi, jai buvo blogai, jaunieji ėmė rėkti ant jos, kad negadintų šventės, ir ją pakėlę už pažastų išvilko lauk, kad atsigautų, pasodino ant suoliuko. Tada visos trys kaltinamosios priėjo prie jos, sėdinčios ant suoliuko, jos ėmė šaukti, kad vijusi nuo stalo L. ir vėl prasidėjo smūgiai, mušė kumščiais į galvos sritį, pagrinde į veidą buvo smūgiai, pradėjo A. (kaltinamoji V.) su L. (kaltinamoji A.), visos 3 daužė, bandžiusi gintis rankomis, A. pradėjo, sudavė į galvą, į veidą, pradėjo į veidą, į galvą daužyti kumščiais, ji dengusis galvą rankomis, daug į rankas smūgių gavusi, bendrai kokius 20 smūgių jai sudavė, daužė tik į galvą, bet kai dengusis rankomis, tai ir į rankas kliuvo, neskaičiavusi kiek kuri kartų sudavė, nes kai muša nepavyksta skaičiuoti, vienu metu visos 3 mušė, mačiusi, kiekviena ne mažiau 5 smūgių sudavė, ranka paskui ranką ėjo smūgiai. Nukentėjusioji teigė, kad kaltinamosios atėjo prie jos, ji buvusi viena. Po sužalojimo ant suoliuko viduje kraujas nebėgo, nejautusi tuo metu, kad būtų sužalojimų išorėje, kraujas atsirado tik ant gatvės. Jie sakė, kad ji šventę gadinanti ir visi jie puolė: rėkė ant jos jaunikis, jaunoji, A. (kaltinamoji) jai sudavė, nes ją neva įžeidusi, o B. (kaltinamoji A. V.) atėjo kaip gynėja, gal dėl to ir mušė, jos ją visos kartu. K. sudavė smūgius lauke, kai visos trys ją daužė, lauke mušė visos trys, puolė lauke visos kartu, negalinti įvardinti, kuri pirma sudavė. Kaltinamoji A. V. (buvusi pavardė B.) neigė, kad lauke ji būtų naudojusi fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad gal po valandos jos salėje su L. (kaltinamąja A.) išgirdę lauke triukšmą, išėjus į lauką mačiusi, kad prie stalo sėdėjo nukentėjusioji S. G., jaunieji J., jaunosios mama ir jos trise buvę lauke, kaip supratusi S. G. su kažkuo pykosi, tiksliai negalinti pasakyti su kuo; jokio smurtinio konflikto nebuvo, rankomis jokių gestų, stūmimų, nebuvo, nemačiusi, kad griebtų kažką už plaukų, o ją gal ir griebė, bet ji nemačiusi, gal nugara stovėjusi į kažką; ji su J. (kaltinamąja A.) grįžę į salę, o K. (kaltinamoji P.) liko lauke; grįžus į salę viskas kaip ir nurimo lauke. Kaltinamoji J. A. taip pat neigė naudojusi fizinį smurtą lauke prieš nukentėjusiąją, teigė, kad lauke vyko susižodžiavimas, tiksliai laiko nepasakysianti, bet jau po šio įvykio kai ją užpuolė, išgirdę lauke šurmulį, išėję parūkyti ir lauke buvo nukentėjusioji, jaunoji, jos mama, K., o A. išėjo kartu su ja, nukentėjusioji šaukė. Kaltinamoji J. A. teisiamajame posėdyje teigė, kad lauke prie stalo G. rėkė, ji buvo nepatenkinta, bet jos nekonfliktavę, kad muštis, susikibti, ji iš vis nekreipusi dėmesio, nenorėjusi konflikto; nemačiusi, kas ką sugriebė už plaukų, bei jos niekas už plaukų nesugriebė; ji lauke tylėjusi, o kitos kaltinamosios, ar konfliktavo nežinanti.
N. S. G. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad ji mušama lauke ant suoliuko šaukėsi pagalbos savo vyro, atsistojusi, kai vyras R. jas nustumdė nuo jos, jos puolė R., jos toliau agresyviai elgėsi. Jos vyras R. ją gynė, K. prispaudė, kad ji nurimtų ir viskas, ją atitraukė, kai ją mušė. Buvo byla dėl jos vyro, K. kaltino jį, kad jis ją sumušė, jis nenuteistas, jie susitaikė. Liudytojas R. G. teisiamajame posėdyje patvirtino nukentėjusiosios parodymus, teigdamas, kad miegodamas antrame aukšte išgirdęs šaukiant ,,R. gelbėk“, tada nusileidęs, atidarę duris ir pamatęs kaip kaltinamosios A., J. ir K. smūgiuoja žmonai sėdinčiai ant suoliuko, matęs iš šono, žmona sėdėjo ant suolo galo, o jos smūgiavo pagrinde į galvą, visos smūgiavo į galvą, kiek smūgių sudavė negalintis pasakyti, žmona tuo metu užsidengusi galvą rankomis buvo, atgal nedavė; jis paėmęs ir nutempęs jas visas nuo žmonos; žmona, kai atsistojo, užbėgo už terasos, po to pasileido bėgti, žmonai sakęs bėk ant kelio, pagalvojęs reikia išsiaiškinti dėl ko čia viskas vyksta. Atsisukęs, ir J. su K. ant jo šoko, grasino, tai K. paguldęs ant žemės, sakęs ramintis, tada jos apsiramino. Konfliktas su P. įvyko, kai neleidęs žmonos mušti, kai nutempęs ją nuo žmonos. Jam buvo iškelta byla dėl K. sumušimo, jie susitaikę, ji taip norėjo, pripažinęs, kad gynęs žmoną. Pripažinęs kaltinimą byloje, kuri jam buvo iškelta. K. tikriausiai susimušė, kai numetęs ją ant žemės. Pripažinęs kaltinimą, kad baigtųsi greičiau konfliktas ir negaištų laiko. Jis sakęs žmonai palaukti ant kelio, nes ten saugi vieta, o sodyboje šurmulys buvo, norėjęs išsiaiškinti dėl ko kilo konfliktas. Ketinęs važiuoti savo mašina namo. Buvo kreiptasi į policiją dėl jo galimo smurto prieš A. B.. A. ir K. parašė pareiškimus neva jis jas sumušęs. A. parodymai skyrėsi 3 kartus, dėl to ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Kaltinamoji K. P. teisiamajame posėdyje teigė, po liudytojo R. G. smūgio nelabai kažką pamenanti, pripažino, kad žodinis konfliktas lauke vyko, negalinti pasakyti ji ir nukentėjusioji viena kitos nekeikę, nesutinkanti, kad mušusi nukentėjusiąją, net žodinio konflikto tarp jos ir jos nebuvo, ji iš viso nieko nedariusi, nesugriebusi niekam už plaukų.
Teismo vertinimu, siekiant kiek įmanona tiksliau atkurti įvykių eigą, byloje yra svarbūs liudytojo, kurio parodymus galima priskirti prie potencialiai objektyviausių, kadangi jis dalyvavo vestuvėse kaip muzikantas, nei su vienu iš įvykių dalyvių nebuvo susijęs giminystės ar artimos draugystės ryšiais, D. S. parodymai. Liudytojas D. S. teisiamajame psoėdyje patvirtino, kad tuo metu, kai jis jau buvo baigęs grojimą, ir pajungęs kolonėlę, vestuvėse salėje prie stalo apsižodžiavo merginos, po to matęs kaip moteris (nukentėjusioji S. G.) pradėjo bėgti link lauko durų, o grupė merginų ją vijosi, ta moteris krito prie lauko durų viduje, spėjantis, kad paslydo, nematęs, kad kas padėtų kristi; nukentėjusioji neatsikėlė, kaip be sąmonės buvo, gal susitrenkė; ją su jaunikiu liudytoju K. J. pakėlę, pasodinę ant grindų, kad atsigautų; jai atsigavus, ją jaunikis išprašė į lauką, ją pastatę ir ji išėjo. Siekdamas nustatyti liudytojo D. S. šių svarbių parodymų teisiamajame posėdyje patikimumą, teismas juos palygino su to paties liudytojo duotais ikiteisminio tyrimo metu parodymais, iš kurių matyti liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 1 val. jam susidėjus aparatūrą, pajungus kolonėlę ir ieškant dainų, išgirdęs stiklą, ir pamatęs, kad kažkuri iš jo nurodytų merginų (kaltinamosios A. V., J. A., K. P.), greičiausiai A. (kaltinamoji V.-B.), persisvėrė per stalą ir ketino suduoti moteriai, šviesių plaukų, apkūniai, sėdinčiai kitoje stalo pusėje, t. y. nukentėjusiajai S. G., ar sudavė nematęs, ta moteris atsistojo ir pradėjo bėgti link išėjimo durų, jis su liudytoju K. J. puolę laikyti nukentėjusiąją (S. G.) besivejančias merginas (kaltinamąsias), nes jos ją ketino mušti, jis pats sugriebęs K. ir ją laikęs, nukentėjusiąją nusivijo L. (kaltinamoji J. A.) ir A. (kaltinamoji A.V.), tada matęs kaip nukentėjusioji krito salėje prie pat išėjimo veidu, ji arba paslydo, arba koją kas pakišo, ar kažkas pastūmė, tai galėjo padaryti A. arba L., nes jos buvo arčiausiai, tada su K. J. prie nukentėjusiosios pribėgę, nes ji gulėjo nejudėdama, ją pasodinę atremdami į sieną, jos veide sužalojimų nebuvo, kai ji atgavo sąmonę ją pakėlė ir palydėję į lauką (6 t., b. l. 13). Teismui teisiamajame posėdyje pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo D. S. parodymus, liudytojas jau neigė ikiteisminio tyrimo metu duodus tokius savo parodymus, kad suduoti nukentėjusiajai ketino kaltinamoji A. V., teigdamas, kad kažkuri stvėrėsi suduoti nukentėjusiai, bet nesakantis, kad A., paneigiantis šią parodymų dalį, nes nepasakysiąs, kad A., tačiau jam atrodo, kad buvo toks įvykis, kad ketino suduoti moteriai persisvėrus per stalą, tai galėjo būti A., bet galėjo ir nebūti, ten jų daug buvo. Liudytojas D. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu sakęs, kad kai prie stalo sukonfliktavo merginos, nukentėjusioji bėgo ir nukrito palei duris, ją vijosi iš salės kažkurios merginos, jis su K. J. laikę merginas, gal laikęs K. už rankos, kad nesumuštų nukentėjusiosios, bei teigė taip sakęs ikiteisminio tyrimo metu, tada matyt prisiminęs. Liudytojas D. S. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad salėje bandė suduoti nukentėjusiai kažkuri iš kaltinamųjų, bėgo kaltinamosios iš salės paskui nukentėjusiąją, jis sulaikęs K.. Nors tarp liudytojo D. S. parodymų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau jie esminėse detalėse sutampa, t. y. jis nurodė, kad prie stalo salėje kilo konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios, viena iš kaltinamųjų, galėjo būti ir A. V., ketino suduoti nukentėjusiajai ( nors neigė, kad būtų matęs smūgį), po ko nukentėjusioji pradėjo bėgti nuo stalo per išėjimo duris į lauką, o kaltinamosios ją vijosi, ko pasekoje nukentėjusioji krito salėje, prarado sąmonę, ją pasodino, atgavus sąmonę ją pakėlė ir palydėjo į lauką. Kaltinamoji K. P. teisiamajame posėdyje nesutiko su liudytojo D. S. parodymais, kad S. ją sugriebė, nes taip nebuvo, ji nekėlusi nukentėjusiosios, kodėl S. ją apkalbėjo nežinanti, konfliktų su S. nei prieš, nei po įvykio neturėjusi. Teismo vertinimu liudytojo D. S. teiginys, kad nukentėjusioji suklupo patvirtinta ne tik jo, nukentėjusiosios parodymais, bet ir specialisto išvada, kad jai ant kelių nustatyti sumušimai, bet netiesiogiai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad ji suklupo dėl apsvaigimo, kai jai sudavė į pakaušį smūgį kaltinamoji A. V..
Teismo vertinimu toks liudytojo D. S. bandymas teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymus, nurodant palankesnes kaltinamosiomis aplinkybes, ir nuslėpti joms nepalankias aplinkybes, logiškai paaiškinamas, kadangi kaltinamosios yra draugės, o jis teigė pažinojęs kaltinamąją A. V., su kuria anksčiau dalyvavęs šventėje, taip pat kaltinamųjų draugę S. J.. Be to pati kaltinamoji K. P. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė kopiją susirašinėjimo per ,,Facebook“ programėlę ,,Mesenger“ su liudytoju D. S., iš kurio matyti, kad 2023 m. gruodžio 12 d. pats liudytojas parašė kaltinamajai K. P. dėl bylos, bei po to paskambino kaltinamajai K. P. ( 8 t., b. l. 141-452). Liudytojas D. S. buvo apklaustas teisiamajame posėdyje 2023 m. gruodžio 20 d. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad kaltinamoji K. P. 2024 m. gruodžio 24 d. parašė liudytojui D. S., bei jam priekaištavo dėl jo parodymų duotų 2023 m. gruodžio 12 d. teisiamajame posėdyje turinio jos atžvilgiu, dėl ko liudytojas D. S. aiškinosi kaltinamajai. Liudytojas D. S. 2024 m. spalio 15 d. teisiamajame posėdyje pripažino bendravęs su kaltinamąja K. P., teigė nesakęs tyrėjai, kad K. P. mušė nukentėjusiąją, patvirtinęs viską ką sakęs tyrėjai, apklausą pasirašęs, kiek atsiminantis, viskas buvo surašyta teisingai, skaitęs apklausą, kiek atsiminę, kaip atsiminęs, tiek užrašė, nėra ką perliudyti, nenorintis nieko pakeisti savo parodymuose duotuose teisme, ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose neturintis ką pakeisti, teisme duotus parodymus patvirtinantis, juose neturintis ką keisti. Siekiant išsiaiškinti liudytojo D. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes, buvo teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja tyrėja V. L., kuri teigė, kad liudytojas D. S. savo noru davė parodymus, ji viską teisingai surašiusi ką pasakojo liudytojas, jis perskaitė apklausos protokolą ir pasirašė. Kaltinamoji A. V. teisiamajame psoėdyje nesutiko su liudytojo S. parodymais, tokių įvykių, kuriuos jis nurodo, nebuvo; tačiau pripažino, kad liudytojas neturėjo pagrindo ją apkalbėti, nes teigė to vakaro metu bei po šventės neturėjusi jokių pykčių, konfliktų su muzikantu, nemananti, kad muzikantas turi motyvą ją apkalbėti. Kaltinamoji J. A. teisiamajame posėdyje teigė, kad nepažįstanti S., ji nesivijusi G., jis kalbėjo netiesą, nepažįstanti S., su juo nebendraujanti. Teismo vertinimu akivaizdu, kad tokių skirtingų ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje davimas, juos pakeičiant naudingesniais kaltinamosiomis, taip pat pateiktas susirašinėjimas su K. P. rodo, jog galimai liudytojui D. S. buvo daromas poveikis, už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 233 straipsnyje, todėl teismas negali kategoriškai be atskiro tyrimo daryti išvados, kad toks poveikis buvo padarytas. Nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad liudytojo D. S. parodymai, ypač duoti ikiteisminio tyrimo metu, labiausiai atitinka nukentėjusiosios S. G. ir jos vyro R. G. parodymus, nors pagrindines esmines aplinkybes apie smūgių sudavimą nukentėjusiajai ir nutylint.
Kitų liudytojų parodymai iš esmės skiriasi nuo nukentėjusiosios S. G., jos vyro R. G., liudytojo D. S. parodymų, yra palankesni būtent kaltinamosioms, kas yra natūralu, atsižvelgiant į jų tarpusavio giminystės ryšius, ir su tuo susijusius draugystės ryšius su kaltinamosiomis.
Liudytojas K. J. teisiamajame posėdyje davė iš esmės skirtingus parodymus dėl esminių aplinkybių negu liudytojas D. S., t. y. teigė, kad dėl to, kad nukentėjusioji S. G. vartojo necenzūrinius žodžius prieš visus svečius praktiškai, buvo girta ir neadekvati, po pokalbio su ja išprašęs ją lauk su muzikanto D. S. pagalba, ji išėjo pati, jos niekas nelietė, nors išeidama sviduliavo, tačiau nebuvo suklupusi, nukritusi tikrai, jis nukentėjusiosios tikrai nekėlęs, nebuvęs salėje, kai merginos konfiktavo, jokių merginų nelaikęs, kol nukentėjusioji ėjo iš salės, L. ir A. nesivijo išeinančios iš salės nukentėjusiosios, su liudytoju D. S. jokių moterų jie nelaikę, prie stalo jokių smūgių nebuvo, jo manymu liudytojas D. S. meluoja, nes buvo girtas, o jis pats ne. Siekdamas įvertinti liudytojo K. J. parodymų teisiamajame posėdyje patikimumą, teismas juos palygino su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo duoti tą pačią dieną po keliolikos minučių po liudytojo D. S. apklausos (6 t., b. l. 126-127). Iš šių liudytojo K. J. duotų parodymų nustatyta, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė skirtingai negu teisiamajame posėdyje, kadangi teigė, jog nukentėjusioji pati nenorėjo išeiti iš salės, todėl ją vedė eidamas šalia, bet už rankos nepaėmęs, eidama prie durų ji suklupo, nes buvo prilieta alaus; su kažkuo pakėlė ir ją išvedę iš salės pasodinę ant suoliuko terasoje prie įėjimo į salę. Palyginus liudytojo parodymus matyti, kad jis teisiamajame posėdyje neigė svarbią aplinkybę, kad nukentėjusiojo buvo suklupusi, kas patvirtina, kad tam suklupimui buvo priežastis, t. y. prieš ją buvo naudotas fizinis poveikis, nuo kurio ji apsvaigo, ir suklupo. Tokie tendencingi, kaltinamosioms palankūs liudytojo parodymai, teismo vertinimu logiškai paaiškinami tuo, kad įvykis atsitiko jo ir liudytojos S. J. vestuvėse, pastaroji yra gera draugė su kaltinamosiomis, jas pakvietė į vestuves. Atsižvelgiant į tai, liudytojo K. J. parodymų nėra pagrindo laikyti neabejotinai patikimais, ir jų patikimumas vertintinas visų bylos įrodymų visumoje.
Liudytoja S. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad buvo vestuvėse žodinių konfliktų tarp merginų (kaltinamųjų) A. V. (B.), J. A. ir nukentėjusiosios (S. G.), tačiau jokių smūgių, stumdymosi, muštynų, fizinio smurto nemačiusi, o tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios K. P. nebuvo net žodinio konflikto; jos vyras K. J. dėl nukentėjusios keliamų konfliktų jos paprašė išeiti iš salės, po ko pati nukentėjusioji išėjo. Liudytoja S. J., pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad nukentėjusioji konfliktavo su kaltinamosiomis A. ir J., nes jas nukentėjusioji įžeidė įvairiais žodžiais, kas dar kartą patvirtina, kad kaltinamosios turėjo motyvą panaudoti fizinį smurtą prieš nuientėjusiąją. Liudytoja S. J. teisiamajame posėdyje nors tvirtino, kad nukentėjusioji salėje sąmonės nebuvo praradusi, tačiau pripažino, kad ji buvo suklupusi, kodėl to nemačiusi, jai kitą dieną apie nukentėjusiosios suklupimą pasakė jos vyras K. J., kuris ir muzikantas D. S. nukentėjusiąją pakėlė, teigė nemačiusi, kad nukentėjusiąją tuo metu kitos merginos būtų vijęsi, norėdamos sumušti. Liudytoja S. J. patvirtino teisiamajam posėdyje, kad jos vyras K. J. paprašė nukentėjusiosios išeiti, nes ji konfliktavo su A., L., K., kas patvirtina, jog buvo konfliktai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamųjų. Liudytoja S. J. nenurodė, kad kažką prieš nukentėjusiąją būtų dariusi K. P., tačiau ji pripažino, kad K. jai artimiausia draugė, tačiau teigė ją ginanti ne dėl to, o kad ji nieko nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja S. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jai kaltinamojo A. V. pasakojo, jog virtuvėje jai nukentėjusioji išpešė dirbtinių plaukų kasą, suplėšė suknelę; minėjo, kad konfliktuojant su nukentėjusiąją sudavė jai vieną kartą delnu per veidą, ar ją nustūmė; sakė, kad delnu nusistūmė nukentėjusiąją; tarp liudytojos ir A. V. buvo kalba dėl nukentėjusiosios sumušimo, jai A. sakė, kad nukentėjusiosios tikrai nesumušė, o per veidą nusistūmė ją, gal rodė ir veiksmą kaip atliko. Vertinant šiuos liudytojos S. J. parodymus, darytina išvada, kad jie nesutampa su jos vyro liudytojo K. J. parodymais teisiamajame posėdyje, kadangi jis teigė, jog nukentėjusioji išėjo pati, jos niekas nelietė, nors išeidama sviduliavo, tačiau nebuvo suklupusi, nukritusi tikrai, jis nukentėjusiosios tikrai nekėlęs, tačiau atitinka abiejų liudytojų parodymus ikiteisminiame tyrime, kurie iš dalies atitiko ir nukentėjusiosios S. G. parodymus. Tokie tendencingi, kaltinamosioms palankūs liudytojos S. J. parodymai, teismo vertinimu logiškai paaiškinami tuo, kad įvykis atsitiko jos vestuvėse, ji yra gera draugė su kaltinamosiomis, jas pakvietė į vestuves. Atsižvelgiant į tai, liudytojos S. J. parodymų nėra pagrindo laikyti neabejotinai patikimais, ir jų patikimumas vertintinas visų bylos įrodymų visumoje.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas E. P., kurio pusseserė yra kaltinamoji K. P., teisiamajame posėdyje teigė, kad apie 2 val. išgirdęs labai didelį triukšmą, žodžiavimąsi moterų, kas vyko apačioje nematęs, triukšmas buvo girdėti, dūžius, pliaukštelėjimus girdėjęs, kaip vyras šaukė savo žmoną S. G., bet dabar tiksliai neatsimenantis, ar B. šaukė, neatsimenantis, jos balsą girdėjęs būdamas antrame aukšte, į salę nebuvo nuėjęs, iš koridoriaus salėje matęs ant žemės išmėtytas gėles, vazas, buvo prilieta vandens, t. y. jis patvirtino, kad pokylio salėje tarp vestuvių svečių buvo konfliktai. Liudytojas E. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad buvo ir kitas vėlesnis konfliktas, nes maždaug po 3 val.. jis su tėvais stovėjęs lauke, išėjo jo pusseserė kaltinamoji K. P., sesuo S. J., nukentėjusioji S. G. pradėjo žodžiuotis su K. P., nukentėjusiosios vyras išėjo ir kirto jo pusseserei K., kuri nukrito, vyras lyg koja jai prie krūtinės buvo prispaudęs; matęs, kad pusseserei buvo prakirsta nosis, kai vyras jai sudavė; daugiau kraujuotų asmenų, nematęs.
Liudytojas V. P., kurio pusbrolio dukra yra kaltinamoji K. P., teisiamajame posėdyje teigė, kad vestuvėse kažkas jose susimušė, pamenantis, kad triukšmas buvo, lauke konfliktų nebuvo kiek pastebėjęs; salėje konfliktų nebuvo, tik viena moteris padauginusi keikė, aplinkines moteris keikė, K. J. liepė jai sėdėti ramiai, nesikabinėti, tik paskui išgirdęs, kad buvo kažkas sumuštas, kad kaltinamosios, kad su ta moterimi bendrautų, konfliktuotų nematęs, ta moteris visas moteris keikė, moterys į tai nekreipė dėmesio, davė kelią jai. Liudytojas V. P. teigė, kad pamenantis, kad K. P. nosį buvo prasiskėlus, ji kruvinu veidu buvo, galvojęs, kad iš nosies kraujas bėgo, bet tiksliai kas nutiko nesidomėjęs; lauke, kai pamatęs kruviną P., dar buvo vyrų, rūkė; kas sužalojo P. nežinantis; kai pamatęs kruviną P., prieš tai lauke buvo daug žmonių.
Liudytoja N. S. teisiamajame posėdyje pavirtino, kad kaltinamoji K. P. yra jos vyro liudytojo V. P. pusbrolio dukra, kaltinamąsias A. V. ir J. A. pažinojusi, nes jos buvo jos dukros S. J. draugės, dėl ko darytina išvada, kad dėl jas siejančio giminystės ir pažinties ryšio jos parodymus nėra pagrindo laikti neabejotinai patikimais. Šią abejonę patvirtina liudytojos parodymų turinys, kurie yra tendencingi, iš esmės tik neigiamai apibūdinantys nukentėjusiąją, prieštaraujantys kitų liudytojų bei pačios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kas teismo vertinimu yra pilnai suprantama, kadangi šis nemalonus visiems įvykis atsitiko per jos dukros S. J. vestuves, o jos dukros draugės yra visos kaltinamosios. Nors liudytoja N. S. nurodė, kad nukentėjusioji S. G. visus provokavo, tačiau ir patvirtino, kad moterys apsižodžiavo, bet teigė daugiau nieko nemačiusi; nors teigė nemačiusi sužalotos nukentėjusiosios, tačiau kelis kartus tvirtino, kad matė sužalotą K. P., kuri jai pasakė, kad ją sumušė nukentėjusiosios vyras, tuo metu nukentėjusioji S. G. sėdėjo už stalo. Kad liudytoja N. S. duoda ne visiškai teisingus parodymus, rodo ir tas faktas, kad ji teisiamajame posėdyje tvirtino, kad nei viena moteris pobūvio metu nepakeitė drabužių, tačiau tai prieštarauja pačios A. V. parodymams, kad ji pasikeitė rūbus. Taip pat liudytoja N. S. teisiamajame posėdyje taip pat paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji sakiusi, kad nukentėjusioji nubėgo iki pagrindinio kelio, ir kad vijosi vyras.
Teismo vertinimu šių paminėtų liudytojų, kaltinamosios K. P. giminaičių, parodymų tendencingumą rodo tai, kad jie teigia matę sumuštą kaltinamąją K. P., tačiau niekas iš jų nematė mušamos nukentėjusiosios S. G. ir jos sužalojimų iki tada, kai ją jau kruviną parsivedė į kiemą jos vyras liudytojas R. G.. Šiuo požiūriu svarbu, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota kaltinamoji K. P.. Pati kaltinamoji K. P. teisiamajame posėdyje teigė, kad nukentėjusios vyras (liudytojas R. G.) jai kirto per veidą ir nieko nepamenanti; ji išėjusi parūkyti, kažkam skambinusi, ir G. išėjęs tiesiog jai kirto kumščiu lauke. Tačiau teigė nežinanti, kodėl G. konfliktavo su jomis, po to jis jos neva prie mašinos atsiprašė, sakė nepyk, jis sumaišė su kita mergina. Kaltinamoji A. V. (buvusi pavardė B.) teisiamajame posėdyje teigė, kad kiek žinanti K. (kaltinamoji P.) nukentėjo nuo G. (liudytojo R. G.), bet paties to momento nemačiusi, taip pat teigė nežinanti, kodėl K. P. nukentėjo nuo G.. Kaltinamoji J. A. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad mačiusi kas įvyko K. (kaltinamajai P.), jai įvyko viskas vėliau, paryčiais, išėjusi į lauką parūkyti, ir tuo metu G. pro jos kairį petį išlėkė ir tiesiai ant K., jis trenkė jai vieną kartą ir po to dar kartą trenkė, jis kai atšoko ją pastūmė, kai pakėlusi K., ji jau buvo kruvina; muzikantas (liudytojas D. S.) šone buvo tuo metu, kai K. mušė. Tačiau ir kaltinamoji J. A. teigė, kad nežinanti, kodėl nukentėjusiosios vyras R. G. sumušė kaltinamąją K. P., nežinanti, ar ją sumušė sumaišęs su savo žmona. Liudytojas D. S. (vestuvių muzikantas) teisiamajame posėdyje nurodė, kad kažkas trenkė K. P.. Aplinkybė, kad vestuvių metu liudytojas R. G. sužalojo kaltinamąją K. P. nustatyta įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-292-305/2023, kuriuo R. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą ( 7 t., b. l. 61-69; 9 t., 45 -54). Iš minėto nuosprendžio matyti, kad liudytojas R. G. kaltinamąjai K. P. (duomenys neskelbtini) apie 5 val. sodybos kieme ne mažiau 2 kartus sudavė K. P. į veidą. Byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko nukentėjusioji K. P. ir liudytojai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausinėjami. Teismo vertinimu nėra pagrindo netikėti liudytojo R. G. parodymais, kad K. P. sužalojimo priežastis be jokios abejonės susijusi su jos panaudotu fiziniu smurtu prieš nukentėjusiąją S. G., nes jokios kitos priežasties tam nebuvo.
Kaltinamoji A. V. teisiamajame posėdyje teigė, kad ji pati nukentėjusi nuo nukentėjusiosios vyro R. G., nes buvo panaudotas smurtas ir prieš ją, buvo suspaustas dešinės rankos žastas, buvo mėlynė, nubrozdinta alkūnė, nikstelėjusi koją, buvusi pas daktarus, buvo nustatyti sužalojimai. Kaltinamoji A. V. teigė, kad kodėl R. G. prieš ją smurtą naudojo nežinanti. Dėl G. buvo parašiusi pareiškimą, bet buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Į bylą pateiktu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolės) prokurorės Gintarės Meškauskienės 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18289-22 nustatyta, kad kaltinamoji A. B. (dabar – V.) pateikė pareiškimą dėl jos sužalojimo vestuvėse, kad jai nukentėjusioji S. G. perdrėskė veidą, o liudytojas R. G. konflikto metu suėmė ir suspaudė jai dešinės rankos žąstą, bei vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę; ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prokurorei padarius išvadą, kad ikiteisminio tyrimo duomenys nepatvirtina, kad kaltinamąją A. V. (B.) mušė ir kitaip jos atžvilgiu smurtavo S. G. ir R. G. (9 t., b. l. 121-129). Kaltinamoji A. V. teisiamajame posėdyje teigė, kad nuo nukentėjusios S. G. nukentėjusi tik virtuvėje, buvo suplėšyta suknelė, jautusi skausmą, nes buvo išrauta kasa, G. jai perdrėskė veidą. Šiuo atveju irgi nėra jokių objektyvių priežasčių dėl ko galėjo R. G. sužaloti kaltinamąją A. V., teismo vertinimu šiais patirtais sužalojimais kaltinamoji siekia paneigti liudytojo R. G. parodymus, kad jis gindamas atitraukė nukentėjusiąsias nuo jų mušamos žmonos nukentėjusiosios S. G., ir visai logiška, galėjo atitraukdamas kaltinamą suspausti jai dešinės rankos žąstą, bei vieną kartą kumščiu suduoti į krūtinę, tačiau tokie veiksmai leidžiami ginant kitą žmogų nuo pavojingo kėsinimosi, ir neperžengia būtinosios ginties ribų.
Kaltinamajai A. V. taip pat inkriminuota tai, kad ji apie 05.00 val. po pavartoto smurto kartu su kaltinamosiomis K. P. ir J. A. prieš nukentėjusiąją S. G., jai pabėgus iš sodybos teritorijos ir išbėgus prie kelio Gižai - Pilviškiai, pasivijo nukentėjusiąją ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė vieną kartą jai į galvos sritį, po ko šiai parkritus ant žemės, sudavė ne mažiau tris smūgius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu jai į galvos sritį. N. S. G. teisiamajame posėdyje teigė, kad po to, kai kieme kaltinamosios ją mušė, ir vyras R. G. jas nuo jos patraukė, jis galynėjosi su P., ją prispaudęs laikė, ji išbėgusi į kelią, ją vijosi A. (kaltinamoji V.), mačiusi, kad ji ją vejasi, nuo jos bėgusi dėl grėsmės, nesupratusi, kaip ji jai kirto ir ji parkritusi, ji ją akmeniu daužė ir maniusi, kad ją užmuš; jai A. (kaltinamoji V.) sudavė kokius 4-5 smūgius iki to nustūmimo, po pirmo smūgio į galvos sritį dešinėje pusėje ji nukritusi, o paskui ji su akmeniu rankoje jai sudavė, kažkaip A. (kaltinamąją V.) nusistūmusi, išbėgusi į gatvę, stabdžiusi mašinas, bet jos nestojo, A. (kaltinamoji V.) išsigando tų mašinų ir nebesivijo jos daugiau; kraujas bėgo upeliais, maniusi, kad mirštanti. Kaltinamoji A. V. (buvusi pavardė B.) teisiamajame posėdyje neigė, kad ji vijosi nukentėjusiąją S. G. ir teisiamajame psoėdyje parodė, kad ji prašiusi K. (kaltinamosios P.) atnešti kažką jai užsidėti ant kojos, nes labai skaudėjo ir išėjusi į lauką atsisėdusi; besėdint jai lauke prie stalo, dar buvo A. (kaltinamoji J.), J. tėvai ir išgirdusi triukšmą, mašinų signalus; atsistojusi nuo stalo ir nuėjusi pažiūrėti prie kelio kas įvyko, mačiusi, kad G. šlaistosi ant kelio, sakiusi jai pareiti atgal, nes nukentėjusioji S. G. ėjo link kelio Marijampolė - Vilkaviškis kaip supratusi; ji pati nebėgusi, nesivijusi nukentėjusiosios G., nes šlubčiojusi, buvo sutinusi berods kairės kojos čiurna, bėgti negalėjusi; ji ant pačio kelio nestovėjusi, negalinti pasakyti kokiu atstumu buvusi nuo G., nuėjusi ten, nes pypė mašinos, nuėjusi G. sakiusi pareiti atgal, tada atėjo G. ir pasakė, kad ją parsives ir ji grįžusi atgal. Kaltinamoji A. V. (buvusi pavardė B.) teisiamajame posėdyje patvirtino, kad kai buvusi ant kelio, nukentėjusioji neturėjo jokių sužalojimų; ji pamačiusi ją kruviną, kai jos vyras ją parsivedė, įsodino į automobilį ir juos pasikvietė. Kad kaltinamoji A. V. (buvusi pavardė B.) buvo netoli kelio, ant kurio vaikščiojo nukentėjusioji S. G., atvažiuojant liudytojui R. S., patvirtino teisiamjame posėdyje pats liudytojas R. S., kuris teisiamajame posėdyje parodė, jog jam užsukant į salę prie medžio stovėjo šviesiai apsirengęs žmogus – moteris, buvo balta gal maikė, tokiomis baltomis iki kelių timkom, ar B. galėjo būti, nežinantis, baltai nieko nematęs apsirengusio sodyboj be jo sesers, jei persirengė, tai galėjo būti, nes ji salę atvažiavo apsirengusi raudona suknele; iš fiziologijos galėjo būti A., iš veido nematęs, pagal sudėjimą sprendžiantis; A. sudėjimo moterį matęs atvažiuojant, išvažiuojant nematęs, jos nematęs nei kieme.
Kaltinamųjų gynybinė versija buvo ta, kad neva nukentėjusiąją S. G. sumušė jos vyras R. G. tuo metu, kai ji išbėgo iš sodybos kiemo ant kelio, ką nukentėjusioji ir jos vyras neigė. N. S. G. teisiamajame posėdyje teigė, kad jos vyras R. G. vyras išbėgo už kokių 5-10 minučių pas ją ant kelio; ji ėjusi link Marijampolės keliu ir stabdžiusi mašinas, paskui paėjusi toliau ir atsisėdusi į griovį, nes nebegalėjusi paeiti; tada atėjo jos vyras, parsivedė ją į mašiną, pasodino į mašiną, buvo muzikantas (liudytojas D. S.), jis jai valė kruviną veidą. Liudytojas D. S. teismo posėdyje patvirtino, kad jis valęs veidą nukentėjusiajai, tačiau teigė, kad ji nesakė, kas ją sumušė. Liudytojas R. S. teisiamajame psoėdyje teigė, kad atvažiuojant kairėje pusėje prie kelio matęs, kad stovėjo nukentėjusioji S. G., kuri buvo akivaizdžiai labai neblaivi, basa, vienplaukė, palaidais plaukais, be švarkelio, su mėlyna suknele, stabdė pakėlusi ranką mašinas link Marijampolės pusės, matęs jos veidą, sužalojimų nei ant rankų, nei ant kojų, nei ant veido nematęs kraujo. Liudytojas E. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jo brolis R. S. atvykęs po A. V. (B.) išbėgimo, išlipęs pasakė, ką ten moteris, ar žmogus veikia prie kelio, ir sakė ar normalu grioviais vartytis, bet dar sakė ką veikia moteris, ar žmogus prie kelio.
Liudytojas R. G. teisiamajame posėdyje teigė, kad kai jaunosios (S. J.) brolis (R. S.) įvažiavo per vartus su mašina, pastarasis jo klausė, kas ten ant kelio kruvina vaikščioja; pagalvojęs, kad tik jo žmona ten nuėjo, iš karto baigęs viskas kalbas ir nuėjęs pas žmoną, už 150-200 metrų pamatęs užsisukusią žmoną, kuri ėjo link Marijampolės; prieš tai kai liepęs žmonai nueiti, kraujo ant jos nebuvo, matėsi raudonumas tik, rankų srityje buvo paraudę. Liudytojas E. P. teisiamajame posėdyje teigė, kad jam atrodo matęs, kad paskui nukentėjusios vyrą nueinant A. V. (B.), kur jie nubėgo nematęs, nematęs, kad pavytų, kai nubėgo A., paskui brolis atvažiavo, nukentėjusios vyrui K. J. kažką sakė, kreipėsi į jį R. kur tu eini, ar kažkaip panašiai; B (V.) ar ką sakė, nežinantis; kad ją kas sulaikyti bandytų, nematęs; jam atrodo, kad ji (kaltinamoji A. V.) išbėgo paskui vyriškį (nukentėjusiosios vyrą R. G.) kelių minučių bėgyje, kiek vyriškis jau buvo nubėgęs metrų, nepatikslins; išėjo nukentėjusioji S., paskui A. ir tas vyras, dabar tiksliai nepamena, t. y. jo parodymai dėl eiliškumo, kaip kaltinamoji A. V. ir nukentėjusiosios vyras R. G. nuėjo ar nubėgo paskui nukentėjusiąją S. G. yra prieštaringi. Liudytojas R. S. teisiamajame posėdyje teigė, kad jam išvažiuojant, kai sukęs į kairę prie sankryžos, kur sukt link Marijampolės, matęs S. (nukentėjusiąją S. G.) su mėlyna suknele, prie jos buvo vyras, bet S. jau gulėjo, ir vyras ją bandė pakelti už rankų; ji buvo sulenkusi per kelius kojas ir arba praradus sąmonę, jokių ženklų, kad keltis nerodė, ji ant nugaros gulėjo, ten, kur yra važiuojamoji dalis ant žolės sulenktomis kojomis per kelius, tarp jų konflikto jokio nematęs, tik matęs, jog jis ją bando pakelti, nematęs, kad jie muštųsi, jokio kraujo nematęs, jokių sužalojimų nematęs, nelabai ir matėsi iš mašinos jam pravažiuojant jos veidas, nes vyras už rankų paėmęs ją bandė pakelti. Liudytojas E. P. teigė, kad išvažiuojant sėdėjęs pats už tėtės V. P. keleivio sėdynėje, lyg prisimenantis, kad matęs žmones kairėj kelio pusėje; ar B. (kaltinamąją A. V.) išvažiuojant matęs, neatsimenantis, sakęs tai, tai taip matęs B., ji ėjo link to miškelio iš sodybos, bet jis tiksliai negalintis pasakyti. Liudytoja N. S. teisiamajame posėdyje teigė, kad ji pasikvietusi sūnų R. jų parvežti, kai sūnus atvažiavo, nukentėjusioji (S. G.) buvo prie kelio, su savo vyru, ką ji veikė nežinanti, ji tikrai nebuvo dar sumušta, tikrai gerai mačiusi, išvažiavę, jie liko prie to kelio; kaip nukentėjusioji atsidūrė prie kelio, nežinanti.
Kaltinamoji A. V. (B.) teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ji pati buvo nuėjusi prie kelio, kadangi išgirdusi, kad pypia automobiliai ir išėjusi pažiūrėti dėl ko, pamačiusi, kad ant kelio šlaistosi G.; nukentėjusioji G. stovėjo, nežinanti iš kur prie jos priėjo G. ir pasakė, kad eik atgal, ją parsives ir grįžusi atgal į kiemą; po kažkurio laiko atėjo G. ir pasikvietė juos visus prie mašinos, kurios priekyje sėdėjo nukentėjusioji G. kruvinu veidu; G. sakė ,,pažiūrėkit ką jūs jai padarėte“, nukentėjusioji G. nieko nekomentavo ir nesakė; jie visi atsistoję prie mašinos; G. sakiusi kviesti greitąją medicinos pagalbą ir policiją, jis nieko nekvietė ir išsivežė ją. Kaltinamoji A. V. (B.) teigė, kad nežinanti, kas nukentėjusiąją G. sužalojo ant kelio, vyras (G.) ją nusivijo, gal ją kas su mašina trenkė, gal vyras sumušė, nurodė, kad daugiau kitų asmenų ant kelio nemačiusi, ji pat nesivijusi nukentėjusiąją, kai buvusi ant kelio, nukentėjusioji neturėjo jokių sužalojimų; ji pamačiusi ją kruviną, kai jos vyras ją parsivedė, įsodino į automobilį ir juos pasikvietė. Liudytojas R. G. teisiamajame posėdyje teigė, kad kai jaunosios brolis (R. S.) atvažiavo, kur kaltinamoji A. B. dingo, kaip ji nusivijo jo žmoną, jis nematęs, tačiau patvirtino, kad jos tam visame rate nebuvo; kai jis ėjęs pas žmoną ant kelio, teigė matęs B. (kaltinamąją A. V.) pusiaukelėje tarp žmonos ir vartelių, stovinčią prie medžio, ant A. (kaltinamosios A. V.) nesimatė jokių sužalojimų, ji jam pasakė ,, eik pasiimsi žmoną“, po tų jos žodžių žmona atsisuko visa kraujuose, iš pradžių stovėjo, tačiau jį pamačiusi atsisėdo ant žolės šalikelėje, o kai priėjęs ją už pažasties kėlęs, negalintis pasakyti iš kur nubrozdinimai ant kelių, gal nuo mušimo; jis atgal su žmona ėję keliu, o A. pieva ėjo šone, jai eidamas sakęs ,, žiūrėk ką padarei“, ji atsakė, kad ,,pats padarei“. Kaltinamoji J. A. teisiamajame posėdyje teigė, kad kur tuo metu buvo A. (kaltinamoji V.) negalinti tiksliai pasakyti, nepamenanti, nežinanti ir K. (kaltinamoji P.) buvo, ji nežiūrėjusi į kelią, nemačiusi kas ten vyko. Kaltinamoji J. A. teisiamajame posėdyje taip pat teigė, kad girdėjusi kaip kažkas pasakė, kad blaškosi moteris ant kelio ir G. išėjo, tas buvo po K. (kaltinamosios P.) sumušimo, kiek suprantanti savo žmonos ieškoti ant kelio; nežinanti, kodėl nukentėjusioji G. išėjo ant kelio; paskui G. grįžo, nukentėjusiąją mačiusi jau mašinoje, ji atrodė kraupiai, prieš tai ji atrodė gerai, tik girta, buvo sumušta, mačiusi tik nukentėjusios veidą, jis buvo kruvinas, ji mananti, kad jai visus sužalojimus padarė jos vyras, kuris buvo girtas. Kaltinamoji K. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ji nukentėjusią sumuštą pamačiusi, kai jos vyras ją parvežė, pakvietė juos, jai kažkodėl įstrigę, kad nukentėjusiąją parvežė, mačiusi ją sumuštą mašinoje kieme, mananti jų automobilyje, nukentėjusioji nekalbėjo, o G. sakė ,,žiūrėkite ką padarėte“.
Nustatant, kas prie kelio sužalojo nukentėjusiąją S. G. svarbūs yra liudytojos G. G. parodymai, kuriuos teismas vertina kaip objektyviausius, kadangi ji nėra susijusi nei su vienu asmeniui, dalyvavusiu įvykyje. Ji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) apie 5:30 val. važiuodama nuo Pilviškių prieš sankryžą Pilviškiai - Vilkaviškis-Marijampolė ties sodyba ant kelio matė besiblaškančią (keičiančią ėjimo kryptį) moterį, ant kurios veido buvo daug kraujo, taip pat buvo ant rankų, mačiusi, kad ji buvo su mėlyna suknele, šviesių plaukų, moteris jai buvo kairėje kaip ir sodyba pusėje, kas reiškia, jog ji matė per savo vairuotojos langą. Liudytoja G. G. patvirtino, kad šalia moters ji nemačiusi jokių kitų asmenų, o apie įvykį iš karto pravažiavusi pranešė policijai. Byloje esantys ROIK duomenys patvirtina, kad liudytoja G. G. apie įvykį pranešė policijai, nes (duomenys neskelbtini) 5:34 val. fiksuotas jos telefoninis pranešimas, kad važiuojant nuo Pilviškių link Marijampolės ties sankryža, kur yra nusukimas į Marijampolę, kairėje pusėje palei kelią važiuojamosios dalies blaškosi - vaikšto moteris kruvinomis rankomis (1 t., b. l. 40), kas leidžia neabejotinai tvirtinti, kad nukentėjusioji buvo sumušta iki pasirodymo ant kelio, t. y. iki (duomenys neskelbtini) 5:34 val.. Taip pat pranešimo BPC įrašu nustatyta, kad telefoniniame pranešime užfiksuota, kaip liudytoja G. G. žodžiu praneša, kad važiuoja, yra kelyje nuo Pilviškių link Marijampolės tas nusukimas, kažkokia moteris blaškosi ant kelio, visa kruvina ir stabdo mašinas, bijo sustoti, kur nusukimas link Marijampolės į kairę Olerex degalinė, rankos kruvinos ir veidas kruvinas, ant kelio blaškosi ( 1 t., b. l. 190-191, CD 44 l.). Šitas objektyviai nustatytas nukentėjusiosios pasirodymas su sužalojimais momentas svarbus rekonstruojant įvykių eigą laiko atžvilgiu, kadangi visi įvykiai susiję su nukentėjusiosios sužalojimo vyko iki šio momento. Teismo vertinimu liudytojos G. G. nurodyta aplinkybė, kad ji matė ant kelio besiblaškančią jau smuštą nukentėjusiąją, o kitų šalia žmonių nematė, rodo, kad nukentėjusioji buvo sumušta prieš 5:34 val..
Šiuo požiūriu taip pat yra svarbūs liudytojo R. S. parodymai, kuris apklausiamas teisiamajame psoėdyje parodė, kad jam apie 6-7 val. ryte paskambino mama, paskui ir brolis po kokios 10 minučių, jis atvažiavęs parvežti savo motinos N. S., patėvio V. P. ir brolio E. P.. Susipažinus su G. G. priklausančio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine nustatyta, kad bendrajam pagalbos centrui Nr. 112 ji skambino 05:34, tuo metu telefonas jungėsi Vilkaviškio r. sav., Gižų sen., Rūdos k.. Liudytojui R. S. priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine nustatyta, kad jam liudytojas E. P. skambino (duomenys neskelbtini) 05:29 val; liudytojo R. S. telefonas jungėsi (duomenys neskelbtini) 05:28:58 val. prie bokšto Vilkaviškio g. 71, Marijampolės m., o 05:29:30 val. prie bokšto Gižų k., Gižų sen., Vilkaviškio r. sav., o 05:33:21 val. jau jungėsi prie bokšto Kauno g. 60, Marijampolės m. Liudytojui E. P. priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine nustatyt, kad jis liudytojui R. S. į jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambino 05:28:58 val., tuo metu jo telefonas jungėsi Gižų k., Gižų sen.; jo telefonas 05:29:36 val. jungėsi prie bokšto Valavičių k., Marijampolės sen.; 05:40:37 val. jungėsi prie bokšto Gižų k., Gižų sen; 05:41:18 val. prie bokšto Kosmonautų g. 2, Marijampolės m., 05:41:43 val. prie bokšto (duomenys neskelbtini) ( 6 t., b. l. 2-3, 4, 7-8, 9, CD l. 11, 12-13). Liudytojas R. S. teigė, kad jis Marijampolėje gyvenantis, iš namų atvykti užtruko apie pusvalandį nuo skambučio, jis sodyboje užtrukęs kokia 15 minučių. Liudytojas E. P. teisiamajame posėdyje teigė, kad kai nukentėjusioji S. G. nubėgo, jo brolis R. S. dar nebuvo atvažiavęs, jis skambinęs broliui, kad atvažiuotų iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini); nuo skambučio iki atvyko brolis į kiemą užtruko 25-30 minučių, iki jų išvažiavimo praėjo 10-15 min. Atsižvelgiant į tai, kad kadangi atvažiavusio R. S. telefonas jungėsi 05:29:30 val. prie bokšto Gižų k., Gižų sen., Vilkaviškio r. sav., E. P. priklausantis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi 05:28:58 val. ir 05:40:37 val. jungėsi prie bokšto Gižų k., Gižų sen., nėra galimybės tiksliai nustatyti, R. S. atvyko į sodybą, bet kadangi 05:28:58 val. jo tel . dar jungėsi prie bokšto Vilkaviškio g. 71, Marijampolės m., o 05:33:21 val. jau jungėsi prie bokšto Kauno g. 60, liudytojo E. P. tel. Nr. jungėsi 05:41:18 val. prie bokšto Kosmonautų g. 2, Marijampolės m., 05:41:43 val. prie bokšto Vilkaviškio g. 71, Marijampolės m., įvertinant, kad važiuojant automobiliu atstumas tarp Gižų Rūdos kaimo ir Marijampolės nėra didelis, galima daryti išvadą, kad liudytojas R. S. atvažiavo į vestuvių vietą paimti kažkur viduryje tarp 05:29 min ir 05:41 min., dėl ko jis negalėjo praktiškai būti sodyboje 10-15 minučių, o iš esmės turėjo įvažiavęs į sodybą pabūti kelias minutes, per kurias paėmė keleivius, ir išvažiuoti. Išvedus vidurkį tarp prisijungimų prie skirtingų bokštų, vidurkis yra apie 5:35 val., tikslios minutės nėra įmanoma nustatyti, tačiau nukentėjusioji jau turėjo būti sumušta iki 05:34:07 min., kadangi tuo metu liudytoja G. jau skambino policijai, kas reiškia, kad mažiausiai nuo pastebėjimo turėjo praeiti keliasdešimt sekundžių. Įvertinant šias aplinkybes darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog atvažiavus R. S., nukentėjusiosios vyras R. G. galėjo nueiti ir sumušti žmoną S. G., kuri po to dar išbėgti ant kelio ir ant jo būti pastebėta liudytojos G..
Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Visos bylos išvados dėl kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo daromos įrodymų pagalba. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str.). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str.5 d..- teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tačiau svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-585/2012). Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.). Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). BK 25 straipsnyje yra išvardintos bendrininkavimo formos. Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji yra kaltinami nusikaltimą padarę bendrininkų grupėje. BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.
Apibendrinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymėtina, kad baudžiamosios bylos dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, sveikatos sutrikdymo šventėse, vestuvėse ir kituose renginiuose, asmenims švenčiant ir vartojant alkoholinius gėrimus, visada yra sudėtingos, nes dažnai juose dalyvauja pažįstami asmenys, kuriuo pažįsta konflikto dalyvius, palaiko vieni kitus, duoda sąmoningai ar nesąmoningai (dėl girtumo) netikslius parodymus, nutyli bylai reikšmingas aplinkybes, nenorėdamas konfliktų su pažįstamais, draugas ar giminačiais, ar jiems pakenkti, arba padėti, kaip yra ir nagrinėjamoje byloje, tačiau tai nėra pagrindas nepripažinti kaltinamųjų kaltomis esančių įrodymų visumos pagrindu. Byloje be abejonės yra nustatyta, kad buvo keliolika smūgių sumušta nukentėjusioji S. G.. Nors dauguma liudytojų nurodė, kad nematė, kaip ji buvo mušama, tačiau ji buvo mušama pokylių salėje, įėjime prie jos, taip pat sodybos teritorijoje, dėl laikytina, kad prieš ją naudotas fizinis smurtas viešoje vietoje esant kitiems asmenims, dėl ko pagrįstai nusikaltimas kvalifikuotas kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnį. Nors kaltinamosios neigė, kad naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją S. G., tačiau ji buvo sužalota, jai nustatyti įvairūs daugybinai sužalojimai, tai, kad ją sužalojo jos vyras R. G. nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėti, dėl ko teismas laiko labiausiai nuosekliais, patikimais pačios nukentėjusiosios parodymus, kad prieš ją fizinį smurtą naudojo visos kaltinamosios, ką patvirtino ir liudytojas R. G., visos kaltinamosios konfliktavo su nukentėjusiąją S. G., dėl ko turėjo pyktį ir motyvą prieš ją panaudoti fizinį smurtą, ir jį panaudojo. Fiziniais sužalojimais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nei vienas sužalojimas nesukėlė nesunkaus sveikato sutrikdymo. Kaip matyti kaltinamosios veikė nepaibrėžta tyčia, jos paprasčiausiai iš pykčio dėl konfliktų naudojo fizinį smurtą prie nukentėjusiąją, jai suduodamos smūgius į įvairias kūno vietas, veikdamaos kartu, todėl atsakobo už bendrai kilusias pasekmes - nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi kaltinamosios savo veiksmų nepripažino, nukentėjusioji negalėjo tiksliai nurodyti kiek kuri sudavė smūgių, bet patvirtino, kad sudavė jos tikrai ne mažiau kaip po vieną, dėl ko nusikalstamos veikos aprašymas tikslintinas, nurodant, kad kiekviena kaltinamoji sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip po vieną.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, juos atskirai ir visumoje, jų leistinumą, liečiamumą ir patikimumą, daro išvadą, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamosios A. V., J. A., K. P. atliko joms inkriminuotus veiksmus, t. y. viešoje vietoje bendrais įžūliais veiksmais, panaudodamos fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją S. G., matant pašaliniams asmenims, taip demonstruodamos nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajai S. G., bet kiekviena ne mažiau kaip vieną, A. V. ne mažiau kaip 5 smūgius, taip padarė nukentėjusiajai dėl fizinio sužalojimo nežymų sveikatos sutrikdymą, bet jų padarytos nusikalstamos veikos bendrai paėmus padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai S. G., nes ją susragdino psichine liga – (duomenys neskelbtini), bei tokiai savo veiksmais sutrikdė viešąją rimtį. Dėl to jų padarytos nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis, jos pripažintinos kaltomis ir joms skirtinos bausmės.
Nukentėjusiosios L. M. sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) epizodas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
A. V. (tuometinė pavardė B.) 2021 m. gruodžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai nuosprendžiu kaip padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jai susitaikius su nukentėjusiąja L. M. ir baudžiamoji byla nutraukta. BK 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje A. V. (ankstesnė pavardė B.) pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, (duomenys neskelbtini), todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1077-482/2021 (dabartinis suteiktas numeris Nr. 1-1109-1021/2023), kuri prijungta prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos, priimtas sprendimas ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, dėl ko turi būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1077-482/2021 (dabartinis suteiktas numeris Nr. 1-1109-1021/2023), dalyje, kurioje teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla kaltinamosios A. V. (B.) atžvilgiu nutraukta, atleidus A. V. (B.) nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutarta baudžiamąją bylą Nr. 1-596-1021/2023, kurioje K. P., J. A. ir A. B. kaltinamos padariusios nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1109-1021/2023 (buvęs Nr. 1-1077-482/2021), kurioje atnaujinus įrodymų tyrimą, A. B. kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, sujungti į vieną baudžiamąją bylą, paliekant Nr. 1-596-1021/2023.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007 nustatyta, kad sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui). Aprašomojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje turi būti nurodomos ne tik nustatytos naujos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, bet ir nuosprendžiu, kuriuo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. V. (ankstesnė pavardė B.) visiškai prisipažino kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, bei nuoširdžiai gailėjosi. Buvo pagarsinti jos duoti parodymai, duoti teisminio baudžiamosios bylos Nr. 1-1077-482/2021 nagrinėjimo metu, kuriuos kaltinamoji A. V. teisiamajame psoėdyje patvirtino. Kiti baudžiamosios bylos Nr. 1-1077-482/2021 įrodymai buvo ištirti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka. Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamoji A. V. (ankstesnė pavardė B.) 2020 m. gruodžio 18 d. apie 22:45 val. (duomenys neskelbtini), veikdama bendrai su D. L. ir S. B., panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu, t. y. D. L. sugriebė už plaukų L. M. ir taip laikydama tempė, po to kiekviena iš jų, t. y. D. L., S. B. ir A. V. (B.) sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis, tačiau ne mažiau kaip po vieną kartą rankomis ir kojomis, bendrai sudavė ne mažiau kaip dešimt kartų, L. M. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė fizinį skausmą, bei padarė jai žaizdą dešiniajame antakyje, poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, dešiniajame žande, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip nusikaltimas numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kaltinamoji A. V. (B.) pripažintina kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirtina bausmė.
IV. Bausmių skyrimas
Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymas baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymas baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymas baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Be to skiriama bausmė turi pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį (BK 58 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamoji A. V. susituokusi 2024 m. birželio 11 d., iki tol jos pavardė buvo B. (8 t., b. l. 163). VSDFV Kauno skyriaus sprendimu nustatyta, kad kaltinamajai A. B. 202,08 Eur netekto darbingumo pensijos skyrimas pratęstas nuo 2023 m. rugsėjo 9 d. iki 2025 m. rugsėjo 6 d. (8 t., b. l. 164). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu bei išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustatyta, kad A. V. nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2025 m. rugsėjo 6 d. nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis (9 t., b. l. 1-3). 2024 m. rugsėjo 24 d. pažyma apie registraciją užimtumo tarnyboje, nustatyta, kad A. V. registruota Užimtumo tarnyboje nuo 2023 m. spalio 3 d. (9 t., b. l. 4).
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. V. už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje padarymą, teismas atsižvelgia, kad ji padarė tiesiogine tyčia du nesunkius nusikaltimus, esant jų idealiai sutapčiai. Šias nusikalstamas veikas ji padarė neturėdama teistumo. Jos vaidmuo šių nusikaltimų padaryme buvo pats svarbiausias, ji pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, prie ko vėliau prisidėjo kitos kaltinamosios, jos veiksmai buvo paskutiniai, kurių metu ji padarė didžiausisu sužalojimus nukentėjusiąjai, dėl ko jos veiksmai buvo daug pavojingesni negu kitų kaltinamųjų. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nėra tikslių duomenų apie jos neblaivumą, tačiau bylos duomenimis ji alkoholį vartojo, buvo neblaivi, bet to atsižvelgiant į jos neadekvačius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, darytina išvada, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir tai pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skiriant kaltinamajai bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įvertinus kaltinamosios padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, bausmės tikslų bus galima efektyviau pasiekti jai skyrus ne švelnesnes viešųjų darbų ar baudos bausmes, bet laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos jai paskiriant individualiai parinktas teismo pareigas ir draudimus. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą jai skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą jai skirtina 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Esant šių nusikalstamų veikų idealiai sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne 1 metų laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą jai skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie griežtesnės subendrintos 1 metų laisvės apribojimo bausmės, pridedant dalį - 4 mėnesius iš švelnesnės 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Jai skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atlikti per 6 mėnesius nuo probacijos pradžios; BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas įpareigojimas dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo; BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, juos įpareigojant vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu.
Skirdamas bausmę kaltinamajam K. P. už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje padarymą, teismas atsižvelgia, kad ji padarė tiesiogine tyčia du nesunkius nusikaltimus, esant jų idealiai sutapčiai. Šias nusikalstamas veikas ji padarė neturėdama teistumo. Jos vaidmuo šių nusikaltimų padaryme buvo mažiau svarbesnis negu kitos kaltinamosios. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nėra tikslių duomenų apie jos neblaivumą, tačiau bylos duomenimis ji alkoholį vartojo, buvo neblaivi, bet to atsižvelgiant į jos neadekvačius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, darytina išvada, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir tai pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teismo vertinimu jos padėtį lengvina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė neturėdama teistumo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įvertinus kaltinamosios padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, bausmės tikslų bus galima efektyviau pasiekti jai skyrus ne švelnesnes viešųjų darbų ar baudos bausmes, bet laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos jai paskiriant individualiai parinktas teismo pareigas ir draudimus. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą jai skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą jai skirtina 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Esant šių nusikalstamų veikų idealiai sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Jai skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atliekant per 6 mėnesius nuo probacijos pradžios; BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas įpareigojimas dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo; BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, juos įpareigojant vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu.
Skirdamas bausmę kaltinamajam J. A. už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje padarymą, teismas atsižvelgia, kad ji padarė tiesiogine tyčia du nesunkius nusikaltimus, esant jų idealiai sutapčiai. Šias nusikalstamas veikas ji padarė neturėdama teistumo. Jos vaidmuo šių nusikaltimų padaryme buvo mažiau svarbesnis negu kitos kaltinamosios A. V. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nėra tikslių duomenų apie jos neblaivumą, tačiau bylos duomenimis ji alkoholį vartojo, buvo neblaivi, bet to atsižvelgiant į jos neadekvačius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, darytina išvada, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir tai pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teismo vertinimu jos padėtį lengvina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė nebūdama teista. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įvertinus kaltinamosios padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, bausmės tikslų bus galima efektyviau pasiekti jai skyrus ne švelnesnes viešųjų darbų ar baudos bausmes, bet laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos jai paskiriant individualiai parinktas teismo pareigas ir draudimus. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą jai skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą jai skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Esant šių nusikalstamų veikų idealiai sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant subendrintą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Jai skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atliekant per 6 mėnesius nuo probacijos pradžios; BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas įpareigojimas dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo; BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, juos įpareigojant vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu.
V. Civiliniai ieškiniai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnį asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).
Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 373,41 eurų turtinei žalai atlyginti (5 t., b. l. 166-170). Ieškinyje nurodyta, kad informacinės sistemos duomenimis nukentėjusiajai S. G. VšĮ ,,Marijampolės ligoninė“ buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: (duomenys neskelbtini) dėl galvos dauginių žaizdų: skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga (sutvarkytos paviršinės kitos srities odos ir poodinio audinio žaizdos, suleista difterijos, stabligės vakcina), atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, suteikta neurologo konsultacija; 2022 m. gegužės 29 d. dėl galvos dauginių žaizdų, dauginių paviršinių dilbio sužalojimų: atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, skubiosios medicinos pagalbos II paslauga, skubiosios medicinos pagalbos V paslauga; 2022 m. birželio 17 d. dėl stipininio nervo pažeidimo: ortopedo traumatologo ir radiologo konsultacijos; 2022 m. gruodžio 1 d. dėl riešo kanalo tunelinio sindromo: neurologo konsultacija. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau -PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 373,41 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str. ir šiais žemiau nurodytais teisės aktais: Sveikatos apsaugos ministro 2020-04-29 įsakymu Nr. V-1010 „Dėl balo vertės tinimo“; Sveikatos apsaugos ministro 2008-05-09 įsakymu Nr. V-436 „Dėl Specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo”; Sveikatos apsaugos ministro 2010-12-16 įsakymu Nr. V-1073 „Dėl specialiųjų reikalavimų stacioparinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo - skubiosios pagalbos skyriui patvirtinimo“; Sveikatos apsaugos ministro 2005-04-27 įsakymu Nr. V-304 “Dėl Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo bei Brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo”; Vyriausybės 1999-03-30 nutarimu Nr. 355 „Dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių, priskiriamų būtinosioms visuomenės sveikatos priežiūros priemonėms ir finansuojamų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, sąrašo patvirtinimo“; Sveikatos apsaugos ministro 2019-01-28 įsakymu Nr. V-115 „Dėl Nacionalinės imuno profilaktikos 2019-2023 metų programos patvirtinimo“; Sveikatos apsaugos ministerijos 2002-09-23 įsakymu 2002-09-23 Nr. 468 „Dėl imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių patvirtinimo“. K. P., A. B., J. A. civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėto veikimo (CK 6.246 str., 6.248 str.), t. y. savo nusikalstamais veiksmais sužalojus S. G., kuri dėl patirtų sužalojimų gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje; akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajai, bet ir valstybei, PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu (CK 6.249 str., 6.247 str.). |CK 6.283 straipsnio 1 dslis numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nurodo, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) ir Teritorinės ligonių kasos (toliau- TLK). Sveikatos draudimo įstatymo 31 str. 1 p. ir 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. Taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžete lėšų (5 t., b. l. 166-170).
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 373,41 eurų turtinei žalai atlyginti, ji pagrįstas rašytiniais įrodymais, ieškovės patirta turtinė žala yra pagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais, atsirado dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, jos pripažintos kaltomis, todėl iš kaltinamųjų solidariai civilinės ieškovės naudai priteistinas 373,41 eurų turtinės žalos atlyginimas.
N. S. G. pateikė 2023 m. rugpjūčio 15 d. byloje civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti iš kaltinamųjų - atsakovių A. B. (dabartinė pavardė - V.), K. P. bei J. A. solidariai ieškovės jos naudai 10000 (dešimt tūkstančių eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš kaltinamųjų - atsakovių A. B. (dabartinė pavardė - V.), K. P. bei J. A. solidariai ieškovės S. G. naudai 2241,10 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti, taip pat teisinės pagalbos išlaidas ( 7 t., b. l. 124-126)
Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė didžiulį fizinį, dvasinį skausmą, išgyvenimus, iš esmės pasikeitė jo gyvenimas, buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas. Kalbant apie fizinius sveikatos sutrikdymus, kuriuos neteisėtais veiksmais padarė kaltinamosios, visų paminėtina sužalojimai galvos srityje, pasireiškė minkštųjų audinių prakirtimu kaktoje, taip pat kraujosrūvos veide. Dėl pažeistų minkštųjų audinių ji patyrė tiek didžiulį fizinį skausmą, tiek ir vėliau pasireiškusius liekamuosius reiškinius. Suduodant smūgius akmeniu į kaktos sritį smilkinio zonoje buvo padaryta 5,5 cm. ilgio žaizda, kurią teko siūti. Po susiuvimo galvoje liko didžiulis randas, kuris, be jokios abejonės, sukėlė diskomfortą pakankamai jauno amžiaus moteriai. Siekdama pašalinti po žaizdos susiuvimo likusį randą, ji kreipėsi į UAB „Estetus kliniką“, kur jai buvo suteikta pradinė konsultacija dėl visiško rando pašalinimo, taip pat suteiktos pradinės priemonės bandant pagerinti likusio rando vaizdą. Pagal UAB „Estetus klinikos“ pateiktus duomenis tam, kad visiškai pašalinti likusį randą, gydymo kaina sudarytų 1510 eurų. Į šią kainą įeina rando šalinimo procedūros bei poprocedūriniu laikotarpiu reikalingos specialios priežiūros priemonės. Už suteiktą konsultaciją bei pradinį rando mažinimo procesą ji sumokėjo 200 Eurų. Šiai dienai atlikti pilnos rando šalinimo procedūros ji negali dėl finansinių galimybių stokos, todėl yra reiškiamas ieškinys priteisti išlaidas (1510 eurų), kurias ji patirs ateityje šalinant randą, taip pat 200 eurų už jau suteiktą konsultaciją bei pradinę procedūrą. Po patirtų sužalojimų, taip pat likusių liekamųjų reiškinių, jai pasireiškė ir psichikos sveikatos sutrikimai, dėl kurių jai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. yra jai pasireiškė nuolatinis nerimas, baimė, nemiga, galūnių tirpimas, galvos svaigimas, dėl ko ji buvo priversta keiptis med. pagalbos į UAB „Medgintras“ psichiatrus, kur jai buvo skirtas gydymas įvairiais antidepresantais, nerimą mažinančiais bei smegenų veiklą stiprinančiais vaistais. Gydymas truko ilgą laiką, jis tęsiamas ir šiuo metu. Jai gydytojų sprendimu buvo skirtas medikamentinis gydymas stipriais psichiką veikiančiais, taip pat galvos skausmą, svaigimą, pusiausvyros sutrikimą, pykinimą, spaudimą akims (glaukomą) mažinančiais vaistais - piracetamas, naproksenas, betaserc, bromazepamas, klobetazolis, acetazolamidas. Be to, dėl patirto smurto pasireiškė kairės rankos skausmas, tirpimas, ranką tapo sunku valdyti. Atlikus tyrimus buvo konstatuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, taip pat galima lūžimas, kurio gydymas buvo atliekamas vaistais, tačiau iki šios dienos šis gydymas, nors ir keičiant medicininius preparatus norimo efekto nedavė. Ranka tirpsta, ją yra sunku valdyti kaip ir anksčiau, dėl ko yra numatytas operacinis gydymas. Visos šios gydymo procedūros buvo atliekamos tiek ieškovei paskyrus ilgalaikį nedarbingumą, kuris truko nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. liepos 28 d., tiek ir gydantis dirbant. Be jau minėto nedarbingumo ieškovė gydėsi ir stacionariniu gydymu Marijampolės ligoninėje laikotarpyje. Be fizinio skausmo fizinių bei psichinių sveikatos sutrikimų, ieškovė patyrė ir didžiulį stresą, išgyvenimus, baimę, bendravimo galimybių sumažėjimą, pasikeitė jos gyvenimo eiga. Dėl sužalojimų ieškovei po įvykio teko iškęsti didžiulį fizinį skausmą, nepatogumus, dėl didžiulių sužalojimų veide bei kaktos srityje ir likusių kraujosrūvų, kurios matėsi beveik du mėnesius laiko po įvykio, ieškovė negalėjo pasirodyti viešai, jos veidas bei kakta buvo sutinę, matėsi didžiulės mėlynės. Todėl ieškovė patyrė didžiulį diskomfortą. Išryškėję didžiulės kraujosrūvos buvo priežastis to, kad ieškovė keletą mėnesių į viešą erdvę - parduotuves, kt. viešas vietas, galėjo pasirodyti tik išimtiniais atvejais, kai be to nebuvo galima išsiversti. Ieškovės sutuoktinis išvyksta dirbti į užsienį, todėl nuolatos pasirūpinti ieškove negalėjo, nebuvo galimybės aprūpinti jos maisto produktais, vaistais, kitomis kasdienio reikalingumo priemonėmis. Tiek vykti į parduotuves, tiek į vaistines, gydymo įstaigas ieškovė buvo priversta pati, dėl ko esant kraujosrūvoms veide, buvo patiriamas nemalonumo, gėdos, diskomforto jausmas, nes, akivaizdu, jog moteriai su tokiais sužalojimais rodytis viešumoje tikrai nėra malonu. Dėl sužalojimų, tiek fizinių, tiek psichologinių ieškovės gyvenimas po įvykio iš esmės pasikeitė. Anksčiau gyvenusi pakankamai aktyvų gyvenimo būdą - lankydavusis pas draugus, bičiulius, taip pat lankydama kultūrinius renginius - teatrą, kiną, kavines, kitokio pobūdžio šventes, renginius, šiuo metu ieškovė, jau daugiau nei metus laiko negali to daryti, nes dėl pakrikusios psichikos būklės vengia viešų vietų, susibūrimų, jaučia baimę bendraudama su kitais asmenimis, ne artimaisiais, giminaičiais. Tik šiuo metu dėl vartojamų psichiką veikiančių vaistų jos psichikos būklė stabilizuojasi, iš lėto praeina baimės, nesaugumo jausmas. Psichikos sutrikimai buvo priežastis ir to, jog ieškovė ilgą laiką negalėjo ir šiuo metu dar nevisiškai gali visavertiškai išsimiegoti, kadangi visų pirma yra sunku užmigti, o užmigus miegas nėra gilus, ramus, ieškovė nuolatos pabunda, po ko yra sunku vėl užmigti. Dėl miego trūkumo buvo ir yra jaučiamas nuolatinis nuovargis, tiek fizinis, tiek moralinis, dėl ko yra sunku susikaupti darbui, laisvalaikiui, ieškovė tapo dirgli, jautri, nervinga, susijaudina dėl menkiausių dalykų, smulkmenų, praranda savitvardą. Dėl šių priežasčių tapo sunkiau bendrauti su artimaisiais, giminaičiais, pažįstamais, draugais. Taip pat sužalojimai buvo priežastis to, jog teko nutraukti darbą anksčiau buvusioje darbovietėje. Ieškovė dirbo viešo maitinimo įstaigoje virėja, kur kiekvienas žmogus yra svarbus, nesant kavinės virėjos, akivaizdu, nėra kam gaminti maistą. Nors ir grįžus po nedarbo dėl rankos tirpimo bei apsunkinto valdymo buvo sunku dirbti virtuvėje, dėl ko, prašoma buvusių darbdavių, nutraukė darbo santykius. Todėl, atsižvelgiant į patirtus sužalojimus, liekamuosius reiškinius tiek fizinėje, tiek psichinėje sveikatoje, su tuo susijusius dvasinį, psichologinį skausmą, šoką, stresą, išgyvenimus, gyvenimo kokybės praradimą, fizinį skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą kaip neturtinę žalą, ieškovė vertina 10000 eurų. Neturtinės žalos dydis nulemtas asmeninių nukentėjusios dvasinės sveikatos atstatymo poreikiu. Ši suma galėtų būti tinkama kompensacija už patirtus išgyvenimus, diskomfortą, sveikatos atstatymą, taip pat atitinka protingumo, proporcingumo kriterijus. Neturtinė žala atsirado dėl kaltinamųjų kaltės, jos žalą privalo atlyginti (BPK 109 str.) ( 7 t., b. l. 124-126).
Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji taip pat patyrė turtinę žalą, taip pat jai yra reikalinga randų korekcija, kurios šiuo metu neturi galimybės atlikti dėl finansinių lėšų stygiaus. Pirkdama, medikamentus nukentėjusioji išleido 374,11 euro, 157 eurus kainavo nervo laidumo tyrimas bei adatinė miografija. Šia procedūra buvo siekiama atstatyti rankos jautrumą, pašalinti nutirpimo požymius rankoje. Taip pat 200 eurų buvo sumokėta už pirminę rando kaktoje korekciją bei gydymo priemones jai. Be to, siekiant visiškai pašalinti randą kaktos srityje, viso bus reikalinga 1510 eurų suma. Taigi, viso nukentėjusioji šiuo metu yra patyrusi 731,11 eurų turtinės žalos, kurią prašo priteisti iš atsakovių - kaltinamųjų, taip pat prašo priteisti 1510 eurų rando šalinimo išlaidas (7 t., b. l. 124-126)
N. S. G. 2024 m. balandžio 8 d. pateikė teismui prašymą patikslinti ieškinio reikalavimus, bei jame nurodė, kad šiuo metu jai yra atlikta rankos operacija, taip pat ji lankėsi pas psichiatrą R. R., kuris dėl pablogėjusios psichikos būklės paskyrė gydymą medikamentais, todėl nukentėjusioji patyrė išlaidas, tiesiogiai susijusias su jos patirtais sužalojimais. Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė patyrė papildomų išlaidų, kurios tiesiogiai siejasi su pirminiu ieškiniu, todėl vadovaujantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis ieškovė prašo leisti tikslinti ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo dydį bei priteisti iš kaltinamųjų - atsakovių A. B., K. P. bei J. A. solidariai 2436,09 Eurus patirtai turtinei žalai atlyginti, taip pat teisinės pagalbos išlaidas (8 t., b. l. 117-118).
N. S. G. 2024 m. rugsėjo 12 d. pateikė teismui prašymą patikslinti ieškinio reikalavimus, bei jame nurodė, kad šiuo metu jai yra UAB „Estetus klinika“ atlikta rankos keloidinio rando šalinimo operacija, už kurią sumokėjo 374 eurus. Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė patyrė papildomų išlaidų, kuriuos tiesiogiai siejasi su pirminiu ieškiniu, todėl vadovaujantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis ieškovė prašo leisti tikslinti ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo dydį bei priteisti iš kaltinamųjų - atsakovių A. B., K. P. bei J. A. solidariai 2810,09 10 (du tūkstančius aštuonis šimtus dešimt eurų 09 et.) patirtai turtinei žalai atlyginti, taip pat teisinės pagalbos išlaidas (8 t., b. l. 153).
N. S. G. teisiamajame posėdyje teigė, kad po sumušimo jai ant dešinės pusės veido buvo randas, žaizda, buvo hematomos, kraujosruvos, visos rankos buvo mėlynos, buvo smegenų sutrenkimas, ji negalėjusi paeiti pati, nes mėtė į šonus, patyrusi daug traumų. Ligoninėje gulėjusi. Prasidėjo nerviniai šokai, pradėjusi bijoti būti namuose. Dar ir dabar gerianti vaistus dėl nemigos. Pirmomis dienomis niekur negalėjusi išeiti, buvusi nedarbingume 1,5 mėnesio. Turėjusi išeiti iš darbo dėl rankos traumos, nes įspyrė į ranką ir dėl to džiūsta raumuo, pažeistas nervas, turėsianti darytis operaciją. Galva dar po šiai dienai kartais svaigsta. Buvusi pažeista, niekur negalėjusi išeiti. Prašanti neturtinės žalos 10000 eurų iš visų trijų. Turtinę žalą prašanti priteisti už vaistus ir būsimą operaciją. Vizitas 28 d. pas daktarą dėl operacijos. Iki šio įvykio jokių sveikatos problemų dėl emocinės ir psichologinės sveikatos neturėjusi. Po šio įvykio jos emocinė sveikata prasta – bijanti visko, gerianti vaistus dėl nemigos. Ėjusi pas psichologą kelis kartus. Ji nenorinti eiti į šventes, bijanti. Čia pirmas išėjimas po grįžimo iš užsienio ir šitaip nukentėjusi. Medikamentams išleidusi 374,11 eurų, 157 eurų kainavo nervo laidumo tyrimas ir adatinė miografija, tos procedūros dėl rankos, dėl džiūstančio raumens. Jai tikrino kaip pažeisti raumenys. Į ranką suduria adatas ir ištiria raumenų pažeidimą. Tas sužalojimas atsirado šio įvykio metu, jai telefoną išspyrė iš rankos. Tai buvo kai buvusi salėje ant žemės, telefoną ėmusi, kad išsikviesti pagalbą, kai A. jai sudavė smūgį ir ji atsigavusi, jos telefoną išspyrė A., atsirado telefono stikle įbrėžimas po smūgio. Dariusi su lazeriu korekciją, užlygino šiek tiek randą, už tai sumokėjusi 200 eurų. Korekcijų reikės daugiau, įmonė paskaičiavo, kad už jas reikės sumokėti 1510 eurų. Dar jų nedariusi, nes nėra pinigų dar tam. Jei teismas priteis tai tuos pinigus, panaudosianti rando korekcijai. Gulėjusi ligoninėje nervų skyriuje, ją ten siuntė gydytojas R.. Pas jį kreipusis, kad išrašytų vaistų dėl nemigos. Dabar dar tuos vaistus gerianti. R. ją siuntė stacionariniam gydymui, nes ambulatorinis gydymas nepadėjo. Gulėjusi ligoninėje savaitę gal. Gydymas dėl prastos psichologinės būklės jam tęsiamas, jis geriantis vaistus. Šie sutrikimai šito incidento pasekmė, nes buvo sudaužyta galva, šokas. Ieškinį palaikanti visa apimtimi. Pagrindiniai civilinio ieškinio reikalavimai dėl žaizdos galvoje ir dėl rankos nervo, šiuos sužalojimus padarė B.. Pagrindiniai smūgiai buvo ant gatvės A. B. ir ji išspyrė telefoną salėje. Jos visos ją mušė, todėl ieškinys visoms 2024 m. spalio 15 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad operaciją darė šiemet. Ji dėl tos rankos kreipusis nuo pat pradžių, buvusi pas J., kuris nukreipė persišviesti ir nematė tos problemos. Paskui kreipusis pas D., jis nusiuntė pasidaryti MRT ir jie pamatė, kad yra problema, bet neapsiėmė Marijampolė gydyti, čia buvo antro lygio chirurgas reikalingas. Nusiuntė į antro lygio ligoninę, ten vėl visi tyrimai iš naujo buvo atlikti. Ranka pažeista iš anksčiau. Ji tiesiogiai neatsiminusi kada padaryta trauma. Gydytojas pasakė, kad nedalyvavo įvykyje ir negali pasakyti, kad trauma ten patirta. Liudytojas R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo žmonai nukentėjusiajai S. G. po įvykio galva svaigo. Sužalojimai matėsi, mėlynės matėsi kokį mėnesį. Jai galvos svaigimas buvo gal pusę metų, išgąstis, baimė. Žmona skundėsi, nerimu, skausmu, ranka tirpo. Daugiau tirpo viena ranka, daktarai nustatė, kad nervas pažeistas, džiūsta raumuo, anksčiau problemų dėl to žmona neturėjo. Žmona pas gydytojus lankosi, buvo atsigulusi ligoninėje. Jo žmona pas psichiatrus, psichologus lankėsi po šio įvykio, geria raminamus vaistus. Dėl rankos laukia procedūros, operacija vasario 9 d. Iki įvykio nebuvo problemų su ranka. Žmona galvoja, kad problemos su ranka yra dėl to sumušimo. Jis nežinantis po kurio sumušimo ranka sužalota. Žmona rankos traumą sieja su tos nakties įvykiais.
N. S. G. prie ieškinio pateikė 2022 m. gegužės 23 d. medicininę pažymą, kad ji negalėjo atvykti į darbą kavinėje ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. liepos 28 d. (nedarbingumas buvo pratęstas 5 kartus) (7 t., b. l. 127). P. R. Bernoto pirminė sveikatos centro išrašyto recepto 2022 m. liepos 11 d. (galiojančio iki 2022 m. rugpjūčio 10 d.) Nr.721 kopiją, kad jai iršrašytas vaistas Betaserc 24 mg BDT Nr. 30, vartojant po 1 tabletą du kartus per dieną (7 t., b. l. 127). Pateiktoje UAB ,,Estatus klinika“ 2022 m. liepos 1 d. pažymoje nurodyta, kad į kliniką kreipėsi nukentėjusioji dėl rando po traumos korekcijos. Vieno kvadratinio cm rando šalinimo procedūros kaina 35 Eur; vienos frakcinio lazerio proced9ūros randų korekcijai/ mažinimui kaina 150 Eur; jų reikia bent aštuonių. Poprocedūrniu laikotarpiu naudojamos specialios priežiūros priemonės, kurių kaina 20 Eur/ vnt, reikia aštuonių, tepalas randams 30 Eur, jų reikės bent 5 vnt. bendra aštuonių procedūrų ir priežiūros priemonių kaina 1510 Eur (1200+310) (7 t., b. l. 128). PVM sąskaitoje – faktūroje 2022 m. liepos 1 d. ESTK Nr.0694 nurodyta, kad UAB ,,Estelus klinika“ iįrašė sąskaitą nukentėjusiajai už randų korekciją ir gydymo priemones 200 Eur sumai, pridėtas kasos kvitas, kad 200 Eur sumokėta tą pačią dieną (7 t., b. l. 128). UAB ,,Neurostudija“ 2023 m. gegužės 18 d. sąskaita - faktūra NS Nr.2023/041 nustatyta, kad ji išrašyta nukentėjusiajai už adatinę miografiją (EMG) 2 galūnėms (kaina 79 Eur); nervo laidumo tyrimą (ENG) 2 gal. (kaina 78 Eur), bendra suma 157 Eur; pridėtas kasos kvitas, pagal kurį šio suma sumokėta (7 t., b. l. 129). Taip pat pridėtas vaistinės Camelia 2022 m. liepos 27 d. kvitas pagal kurį pirkti vaistai Cipralex ir Tranxene už 15,93 Eur; vaistinės Camelia 2022 m. liepos 27 d. kvitas pagal kurį pirkti vaistai (nesįskaitomi) už 15,93 Eur; vaistinės Camelia 2022 m. liepos 27 d. kvitas pagal kurį pirkti vaistai (neįskaitomi) už 11,26 Eur; Norfa vaistinės 2022 m. gruodžio 2 d. jvitas 20,16 Eur sumai, pagal kurį pirkti vaistai; Camelia vaistinės 2022 m. rugsėjo 19 d. kvitas pagal kurį pirkti vaistai už 15,25 Eur; vaistinės Camelia 2022 m. rugsėjo 20 d. pirkti vaistai už 8,13 Eur; Norfa vaistinės kvitas pagal kurį pirkti vaistai už 54,24 Eur (7 t., b. l. 129); Norfa vaistinės kvitas, pagal kurį pirkti vaistai už 28,28 Eur; Norfa vaistinės kvitas, pagal kurį pirkti vaistai už 48,47 Eur; Camelia vaistinės kvitas, pagal kurį pirkta vaistų už 8,23 Eur (7 t., b. l. 129); Norfa vaistinės kvitas, pagal kurį pirkti vaistai už 18,56 Eur; UAB ,,Kasu” 2023 m. balandžio 18 d. kvitas 20 Eur sumai už tyrimo vaizdų surinkimą, Camelia kvitas 83,45 Eur sumai, Norfa vaistinės kvitas 23,30 Eur sumai už vaistus (7 t., b. l. 130). Elektroniniu receptu, išrašytu 2022 m. gegužės 27 d. R. B. pirminės sveikatos centro gydytojos L. B. mustatyta, kad nukentėjusiajai išrašytas naproksenas/ezomeprazolas 500/20 mg.. išduoti 30 vienetai (7 t., b. l. 130). 2022 m. birželio 15 d. medicinos dokumentų išrašu nustatyta, kad nukentėjusioji buvo siųsta konsultuotis pas neurologą dėl nepatikslintų galvos sužalojimų padarinių, taikytas gydymas vaistais pyracetamum 800/ betaserc 24-2/d (7 t., b. l. 132-133). Elektroniniu receptu nustatyta, kad 2022 m. birželio 16 d. R. B. pirminės sveikatos centro gydytojos L. B. išrašytu receptu nukentėjusiajai skirtas vaistas dėl diagnozės (duomenys neskelbtini), kurio kodas N05BA08(bromezepamas) (7 t., b. l. 133). Elektroniniu receptu nustatyta, kad 2022 m. birželio 16 d. R. B. pirminės sveikatos centro gydytojos L. B. išrašytu receptu nukentėjusiajai skirtas vaistas dėl diagnozės (duomenys neskelbtini) vaistas, kurio kodas D07AD01 (clonasol) (7 t., b. l. 134). 2022 m. liepos 18 d. medicinos dokumentų išrašu nustatyta, kad UAB ,,Medgintras“ siuntimu nukentėjusioji buvo siųsta konsultuotis dėl jai nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini) sutrikimai į Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyrių, rekomendacijos: siuntimas į marijampolės ligoninę Psichikos ligų skyrių stacionariniam gydymui, psichoterapija, relaksacija, fizioterapija, siuntė gydytojas R. R., nurodomi nusiskundimai, kad po patirto smurto nukentėjusuioji jaučiasi perdėtai jautri, nemiega, nesusikaupia, verkia, nenori nieko matyti, nerimas krūtinėje, nieko nepajėgia, krenta svoris, bloga nuotaika, (duomenys neskelbtini), įvertinta psichinė būklė – stebima ryįki CNS astenizacija, mąstymas sulėtėjusio tempo, trumpalaikė atmintis sutrikusi, emocijos labilios, nuotaika gana ryškiai pažeminta, stebimas emergetinio potencialo kritimas, atminties procesai, dėmesio susikaupimas, perkėlimas sutrikę dėl labai rykio CNS astenizacijos; 2022 m. liepos 18 d. diagnozuotas vidutinio sunkumo (duomenys neskelbtini) epizodas; išrašyti vaistai Amitrypilin 30 mg, BDZ (7 t., b. l. 135-138). VŠĮ ,,Marijampolės ligoninė“ gydytojos psichiatrės B. N. 2022 m. liepos 27 d. receptu nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatyta diagnozė ,, (duomenys neskelbtini) sutrikimai“, išrašyti vaistai kodas N06AB10 ((7 t., b. l. 139). VŠĮ ,,Marijampolės ligoninė“ gydytojos psichiatrės B. N. 2022 m. liepos 27 d. receptu nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatyta diagnozė ,, (duomenys neskelbtini) sutrikimai“, išrašyti vaistai kodas N05BA05 (Tranxene) (7 t., b. l. 140). UAB ,,Medgintras“ gydytojo R. R. 2022 m. rugsėjo 28 d. receptu nustatyta, kad nukentėjusiajai išrašyti vaistai kodas N05BA05 (tranxene) (7 t., b. l. 142). VŠĮ ,,Marijampolės ligoninė“ 2022 m. gruodžio 2 d. receptu nustatyta, kad nukentėjusiajai diagnozuota (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 144). Medicinos dokumentų išrašu – siuntimu 2023 m. vasario 3 d. nustatyta, kad nukentėjusioji buvo siūsta radiologo ištyrimui dėl galimų plaštakos striktūrinių pakitimų (7 t., b. l. 145-146). R. B. pirminės sveikatos centro medicininiu dokumentų išrašu- siuntimu nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuoti (duomenys neskelbtini) padariniai, nukreipta traumatologo konsultacijai (7 t., b. l. 148). VŠĮ ,,Marijampolės ligoninė“ 2023 m. kovo 11 d medicininiu dokumentų išrašu - siuntimu nustatyta, kad nukentėjusioji nusiųsta radiologo konsultacijai siekiant atlikti riešo KT, įvertinti dėl galimų pakitimų, skausmingumo (7 t., b. l. 149). VŠĮ ,,Marijampolės ligoninė“ 2023 m. vasario 24 d medicininiu dokumentų išrašu- siuntimu nustatyta, kad nukentėjusioji nusiųsta radiologo konsultacijai siekiant atlikti kairio riešo sąnario MRT, įvertinti minkštuosius audinius, kremslę, raiščius (7 t., b. l. 149). UAB ,,Medgintras“ gydytojo R. R. 2023 m. balandžio 19 d. receptu nustatyta, kad nukentėjusiajai diagnozuota (duomenys neskelbtini), išduoti vaistai (7 t., b. l. 150). UAB ,,Medgintras“ gydytojo R. R. 2023 m. balandžio 19 d. receptu nustatyta, kad nukentėjusiajai diagnozuota (duomenys neskelbtini), išduotas vaistas (7 t., b. l. 151). R. B. pirminės sveikatos centro medicininiu dokumentų išrašu - siuntimu nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuota (duomenys neskelbtini), nukreipta traumatologo konsultacijai (7 t., b. l. 152-153). UAB ,,InMedica“ 2023 m. gegužės 15 d. siuntimu nustatyta, kad nukentėjusioji dėl (duomenys neskelbtini) buvo nukreipta pas radioplogą tyrimų atlikimui (7 t., b. l. 152-153). VŠĮ ,,Marijampolės ligoninė“ 2022 m. liepos 26 d. medicinos dokumentų išrašu - siuntimu nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuota diagnozė (duomenys neskelbtini); psichilos ligų skyriujem ji gydyta nuo 2022 m. liepos 19 d. iki liepos 26 d., būklė pagerėjo iš dalies: pagerėjo nakties miegas, sušvelnėjo nerimas, įtampa, stabilizavosi emocijos; išlieka pa-emintas nuotaikos fonas, epizodiniai somatinio pobnūdžio nusiskundimai (galūnių tirpimas, galvos svaigimas), kritęs neergetinis potencialas, greitesnė astenizacija; šiuo metu psichozės reiškinių, suicidinių tendencijų nėra. Elgesys ramus ir adekvatus. Nėra pagrindo tęsti stacionarų gydymą, nukreipiama ambulatorinei psichologinei-psichiatrinei pagalbai. Atlikti tyrimai 2022-07-21 12:11:00 Neurologo. Aprašymas: (duomenys neskelbtini) Skundžiasi galvos svaigimu, bendru silpnumu, kairės rankos I ir II prštų distalinių dalių aptirpimu. Šiuos nusiskundimus sieja su 2022 05 mėn. buvusia trauma (sumušta). Tirpsta abi rankos. Obj. Sąmoninga, orientuota, emocijos labilios, ryškios vegetacinės reakcijos. CBN - b. p. Sausg. - antk. refl. be asimetrijos, galūnių jėga vienoda. Kairės rankos pirštų jėga gera, jutimo sutrikimų nenurodo. Skausmingumas palpuojant kaklinėje stuburo dalyje. Atliktose GSKT 05 22 ir 05 29 d. trauminių ir kitų pakitimų nėra. Išvada: Neurologinės židininės s. nėra. Dgn. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). M50.1Gyd. pagrindinio susirgimo gydymas. Dėl stuburo patologijos atlikti profilinę kaklo ro - mą (galima ir ambulatoriškai), skirti reabilitacines procedūras. B gr. vit, pentoxifiliną 0,4 2k/d. (duomenys neskelbtini) neurologas I. JASIONIENĖ Taikytas medikamentinis gydymass: sol. NaCl 0,9 proc. 500ml + sol. Diazepami 10mg/2ml i/v (užbaigta); sol. NaCl 0,9 proc. 500ml + MgS04 250mg i/v (užbaigta); tab. Escitaloprami iki lOmg/p; caps. Dikalii elorazepati 20mg/p; B grupės vit. inj.Taikytas gydymas: Rekomendacijos: Ambulatorinė psichiatrinė-psichologinė pagalba ir gydymas pagal gyv. vietą.Tęsti medikamentinį gydymą:tab. Escitaloprami lOmg 9 vai. caps. Dikalii elorazepati lOmg 14 vai.; lOmg 21 vai.Planine tvarka atlikti profilinę kaklo ro - mą; reabilitacinės procedūros.Pastabos: Išduota n/p EG4525429 (2022-07-19 - 2022-08-02) (7 t., b. l. 154). Nukentėjusiosios atstovas pateikė 2024 m. balandžio 8 d. prašymą dėl įrodymų dėl papaildomų išlaidų priteisimo ( 8 t., b. l. 117). P. C. vaistinės 2023 m. gruodžio 18 d. kvitą dėl vaistų įgijimo už 94,00 Eur; Camelia vaistinės 2024 m. vasario 23 d. kvitą dėl vaistų įgijimo už 52,76 Eur; Norfa vaistinės kvitą dėl vaistų už 38,54 Eur įgijimą; Norfa vaistinės kvitą dėl vaistų už 10,29 Eur įgijimą; fotonuotrauką su randu (7 t., b. l. 117-118). Nukentėjusiosios atstovas teismui pateikė UAB ,,Estetus klinika“ 2024 m. balandžio 25 d. medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai atliktas rankos rando šalinimo operacija, bei Luminor banko kvitą, kd nukentėjusioji už tai sumokėjo 374 Eur (8 t., b. l. 153-154).UAB ,,Estetus“ pateiktomis nuotraukomis nustatyta, kad nukentėjusiajai atliktas rankos ir galvos randų šalinimas (8 t., b. l. 174-177).
Nukentėjusiosios atstovas taip pat pateikė 2023 m. kovo 3 d. nukentėjusiosios diagnostinio tyrimo aprašymą, iš kurio matyti, kad jai buvo atliktas kompiuterio tomografo tyrimas, tirtas kairysis riešas, įtariama scapholunatinė disociacija, įtartinis svetimkūnis minkštuose audiniuose (9 t., b. l. 5-6). 2024 m. kovo 14 d. atsakymu į siuntimą nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini); operuota kairė ranka 2024 m. vasario 9 d. (9 t., b. l. 7-9). (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios diagnostinio tyrimo aprašymu nustatyta, kad nukentėjusiajai atliktas skubus galvos smegenų kompiuterio tomografo tyrimas, aiškių traumos požymių nenustatyta (9 t., b. l. 11-12). Stacionaro epikrize nustatyta, kad LSMUL Kauno klinikas nukentėjusioji atvyko 2024 m. vasario 9 d., nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), atlikta operacija, išvyko vasario 12 d. (9 t., b. l. 14-16). Atsakymu į siuntimą nustatyta, kad nukentėjusioji VŠį ,,Marijampolės ligoninė“ 2023 m. balandžio 5 d. konsultuota traumatologo, skundėsi skausmu kairio riešo sąnaryje, teigė, kad trauma prieš 9 mėn., buvusi sumušta, nuo tada skundžiasi skausmu kairio riešo srityje; nustatyti skafolunatinio raiščio plyšimui būdingi pakitimai (9 t., b. l. 17-19). Ambulatorinio apsilankymo aprašymu nustatyta, kad nukentėjusioji VŠį ,,Marijampolės ligoninė“ atvyko 2023 m. vasario 24 d., skundžiasi skausmu kairio riešo sąnario srityje, trauma prieš 9 mėnesius (9 t., b. l. 20-22). Apsilankymu nustatyta, kad nukentėjusioji atvyko į VŠį ,,Marijampolės ligoninė“ 2022 m. birželio 17 d., konsultuota (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 23-24). Diagnostinio tyrimo aprašymu nustatyta, kad į UAB ,,Affidea Lietuva“ nukentėjusioji atvyko 2023 m. spalio 23 d., jai atlikta MR Artografija, nustatytas TFC komplekso disko plyšimas, defektas 2,2 mm, fibrozuotas dorsalinės dalies plyšimas, išreikštas fleksorių sausgyslių tenosinovitas, riešo kanalo tunelinio sindromo MR požymiai (9 t., b. l. 25-27). Medicinos dokumentų išrašo siuntimu nustatyta, kad nukentėjusioji 2023 m. gegužės 15 d. lankėsi UAB ,,InMedica“ pas gydytoją ortopedą -traumatologą, jai nustatytas (duomenys neskelbtini), susijusios diagnozės (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 28-29).
N. S. G. kaltinamosios bendrais veiksmais padarė galvos kaktinės srities muštinę žaizdą, abiejų rankų sumušimus, kraujosruvas veide, abiejose rankose ir abiejose kojose, nubrozdinimus abiejų kelių srityse, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, jų veiksmai susargdino nukentėjusiąją S. G., jai nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) sutrikimai, kurie yra visų bendrai atliktų nusikalstamų veiksmų, nagrinėjamų byloje, padarytų jos atžvilgiu, tiesioginė priežastinė pasekmė, bei sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimus patvirtina į bylą pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr.G286/2022(09) ( 5 t., b. l. 128-129). Minėtos išvados tiriamoje dalyje nurodyta, kad objektyviai nustatyta: stuksenant atžymi skausmingumą kairio momens srityje; kaktos kairėje pusėje ties plaukų augimo riba 5 cm ilgio nelygiais kraštais siūta žaizda, padengta gelsvu tirštu apnašu; dešinės akies vokus juosianti, pereinanti į dešinio skruosto sritį 8x2 cm, kairio smilkinio srityje 3x2cm, kairio žando srityje 3x2 cm, kairės alkūnės srityje, pereinanti į kairio dilbio nugarinio paviršiaus viršutinį trečdalį 4x9 cm, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje 6x3 cm, kairio riešo sąnario priekiniame paviršiuje 6x4 cm. dešinio žasto vidinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, pereinanti į dešinės alkūnės vidinį paviršių 6x9 cm, dešinio dilbio nugariniame bei vidiniame paviršiuose keturios susiliejančios nuo 3x3 cm iki 5x9 cm, kairės blauzdos priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje 3x4 cm, dešinės blauzdos priekinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje 7x6 cm dydžio melsvai violetinės kraujosruvos. Abiejų kelių srityse 1x1 cm ir 1x2 cm dydžio nubrozdinimai, padengti gelsvai rausvais šašais, esančiais aukščiau aplinkinės odos. Medicinos dokumentų duomenys: Marijampolės ligoninės ligos istorijos Nr. 22S-9602 įdėtinio lapo į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją kopijoje rašoma, jog (duomenys neskelbtini) d. atvežta; Obj.: kairėje frontalinėje srityje nelygiais traiškytais kraštais 0.2x5,5 cm žaizda; abiejų alkūnių sąnarių srityse poodinės kraujosruvos; eankas valdo, funkcija pilna. Dgn.: Galvos kaktinės srities muštinė žaizda. Abiejų rankų sumušimai. Iš specialisto išvados matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo sumuštos rankos, tame tarpe ir kairioji ranka, ką patvirtina sumušimo žymės kairės plaštakos nugariniame paviršiuje 6x3 cm, kairio riešo sąnario priekiniame paviršiuje 6x4 cm, dėl ko darytina, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp sumušimo ir nukentėjusiosios nurodytų medicininių problemų su kaire ranka, atliktos jos operacijos bei gydymo. Taip pat yra tiesioginis ryšys tarp randų rankoje ir galvoje gydymo, šalinimo. Ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės aktu nustatyta, kad nukentėjusiajai S. G. iki įvykio (duomenys neskelbtini) nebuvo diagnozuoti jokie psichikos sutrikimai, po byloje nagrinėjamų įvykių konstatuoti (duomenys neskelbtini), be to matyti, kad jai šiuo metu (duomenys neskelbtini) (5 t., b.l. 157-160). Kaip paaiškino teisiamajame posėdyje teismo psichiatrijos ekspertė L. A. diagnozė (duomenys neskelbtini) sutrikimai gali būti diagnozuojami tik laikinai, jie buvo pirmiausia diagnozuoti po įvykio, buvo tiesioginė įvykių priežastis, ekspertizės atlikimo metu jie nukentėjusiajai diagnozavo (duomenys neskelbtini) sutrikimą. Teismo vertinimu nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios S. G. teiginiais, kad ji po nusikaltimų prieš ją patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, psichologines problemas, išlaidas, ką rodo ir rašytiniai įrodymai, patvirtintys jos sužalojimą, negalėjimą ilgą laiką dirbti, lankymąsi pas gydytojus, vaistų vartojimą, gydymą, taip pat ekspertizės aktas, patvirtinantis jai atsiradusias dėl įvykių sukeltas psichines ligas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiosios S. G. patirta turtinė žala yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, ji susijusi su jos gydymusi po kaltinamųjų jai padarytų sužalojimų, psichikos sutrikimo, padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, sprendžia, kad ieškinys dėl jai padarytos 2810,09 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dešimt eurų 09 et.) turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamųjų solidariai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė (duomenys neskelbtini), bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką. Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties baudžiamoje byloje Nr. 2K-85-594/2024 24 -ame punkte nurodoma, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). 25 -ame punkte nurodyta, kad pabrėžtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021). 27 -ame punkte nustatyta, kad pagal nacionalinių teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, jos dydis svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019).
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas objektyviai vertina, kad ieškovės prašoma priteisti 10000 Eur neturtinė žala yra per didelė, atsižvelgiant į tai, kad jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai negali būti pasipelnymo šaltinis, ir vadovaujantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais turi būti mažintinas. Nors aukščiau nurodytoje LAT nutartyje pasisakyta, kad teismų praktikoje priteisiam nuo 1000 iki 4000 Eur neturtinės žalos už nesunkų sveikato sutrikdymą, tačiau paminėtai teismų praktika yra senesnė kaip 5 metų. Teismo vertinimu šioje nagrinėjamoje baudžiamoje byloje priteistinos neturtinės žalos dydį didina šios aplinkybės: nesunkus sveikatos sutrikdymas padaryta sukeliant psichinę ligą, nukentėjusiosios gydymas truko ilgą laiką, jai buvo padaryti randai ant galvos ir rankos, buvo daromos operacijos, vartojami psichotropiniai vaistai, taip pat jai atsirado (duomenys neskelbtini), ilgą laiką ji negalėjo dirbti. Taip pat šią žalą padarė trys kaltinamosios, kurios bendrai turi didesnę galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą, ir joms tai nebus nepakeliama našta. Atsižvelgdamas į paminėta, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad iš kaltinamųjų solidariai turėtų būti priteistas 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai, kuris atitinka tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamųjų turtinę padėtį, bus pakankama satisfakcija nukentėjusiajai už jai padarytą skriaudą, netaps paprastu pasipinigavimu.
VI. Nukentėjusiosios advokato atstovavimo išlaidų priteisimas.
Į bylą pateiktas 2024 m. spalio 18 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas LAA Nr.1222855, iš kurio nustatyta, kad nukentėjusioji S. G. advokatui Renui Bradūnui už atstovavimą sumokėjo 3500 Eur ( 9 t., b. l. 80); 2025m. balandžio 4 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas LAA Nr.1222872, iš kurio nustatyta, kad nukentėjusioji S. G. advokatui Renui Bradūnui už atstovavimą sumokėjo 200 Eur ( 9 t., b. l. 146), iš viso 3700 Eur.
BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau pažymėtina, kad vis dėlto teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019, 2K-43-387/2022). BPK 105 straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. 3 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.
Teismo vertinimu nukentėjusiosios patirtos advokato atstovavimo išlaidos, nėra per didelės, kadangi buvo teikiamas civilinis ieškinys, ieškinio patikslinimai, ji buvo atstovaujama ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, byla teisme nagrinėjama buvo beveik 2 metus; vyko 14 teisiamųjų posėdžių, kaltinamosios savo kaltės nepripažino, ir jos visos priteistinos iš kaltinamųjų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios A. V. dalyvavimas nusikalstamų veikų padaryme buvo didžiausias, iš jos priteistina 1700 Eur atstovavimo išlaidų, o iš kitų kaltinamųjų J. A. ir K. P. priteistina po 1000 Eur nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų.
VII. Kiti teismo sprendimai.
Kaltinamajai A. V. (ankstesnė pavardė - B.) 2022 m. birželio 22 d. tyrėjos nutarimu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (6 t., b.l. 156-158); kaltinamajai K. P. 2022 m. birželio 30 d. tyrėjos nutarimu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 6 t., b. l. 182-184); kaltinamajai J. A. 2022 m. birželio 22 d. tyrėjos nutarimu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 7 t., b. l. 15-16); nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintinos.
Daiktiniai įrodymai –kompaktiniai diskai su vaizdine medžiaga ( 5 t., b. l. 44, 47, 6 t. b. l. 11, 16, 88), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, paliktini saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
A. V. (nusikaltimų padarymo metu jos pavardė buvo B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai:
už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią atlikti per 6 mėnesius nuo probacijos pradžios; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą įpareigojimą dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu;
už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią atlikti per 6 mėnesius nuo probacijos pradžios; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą įpareigojimą dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu;
už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią atlikti per 6 mėnesius nuo probacijos pradžios; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą įpareigojimą dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu.
Subendrinti už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, ir už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą skirtą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, esant padarytų nusikaltimų idealiai sutapčiai, apėmimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, griežtesne 1 metų laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei paskirti subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią atlikti per 6 mėnesius nuo probacijos pradžios; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą įpareigojimą dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu.
Subendrinti paskirtą subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę ir už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės 1 metų laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį - 4 mėnesius iš švelnesnės 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, bei paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje kurios skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią atlikti per 6 mėnesius nuo probacijos pradžios; įpareigojimą dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos skyriuje dienos.
K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir paskirti jai:
už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią atlikti per 6 mėnesius nuo probacijos pradžios; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą įpareigojimą dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu;
už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią atlikti per 6 mėnesius nuo probacijos pradžios; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą įpareigojimą dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu.
Subendrinti už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą skirtą 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, esant padarytų nusikaltimų idealiai sutapčiai, apėmimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, griežtesne 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei paskirti subendrintą galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią atlikti per 6 mėnesius nuo probacijos pradžios; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą įpareigojimą dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos skyriuje dienos.
J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir paskirti jai:
už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią atlikti per 6 mėnesius nuo probacijos pradžios; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą įpareigojimą dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu;
už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią atlikti per 6 mėnesius nuo probacijos pradžios; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą įpareigojimą dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu.
Subendrinti už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą skirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, esant padarytų nusikaltimų idealiai sutapčiai, apėmimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, griežtesne 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei paskirti subendrintą galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią atlikti per 6 mėnesius nuo probacijos pradžios; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą įpareigojimą dirbti, nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurį vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos skyriuje dienos.
Kaltinamosioms A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, Kaunas, naudai solidariai iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 373,41 Eur.(trijų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 41 Euro ct) turtinės žalos atlyginimą, nustatant, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333 AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
Civilinio ieškovo nukentėjusiosios S. G., gimusios (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, bei jai iš kaltinamosios A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamosios K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamosios J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 2810,09 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dešimt eurų 9 ct.) turtinės žalos atlyginimą bei 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti nukentėjusiajai S. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš kaltinamosios A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų); kaltinamosios K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur ( vieną tūkstantį eurų); J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur ( vieną tūkstantį eurų) nukentėjusiosios atstovavimo advokato išlaidas.
Daiktinius įrodymus –kompaktinius diskus su vaizdine medžiaga ir kitais įrodymais nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.
Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.