- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-586-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03884-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- T. J., I. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. J. ir I. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 10 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dabar priklauso atsakovams Z. ir K. G., gali būti parduotas, kas apsunkintų bylos nagrinėjimą. Atsakovai gali pradėti statyti jame statinius arba tikslinti kadastrinius matavimus, kas visiškai apsunkins bylos nagrinėjimą, o teismo sprendimo vykdymą padarys neįmanomu. Tikimybė, kad nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pasielgs nesąžiningai ir taip pat, suformavus atskirą žemės sklypą ir įregistravus jį atskiru unikaliu numeriu VĮ Registrų centre, perleis nuosavybės teisę į jį ar išnuomos minėtą valstybinės laisvos žemės ruožą, labai didelė. Pardavus arba išnuomojus tą laisvos žemės ruožą (apie 0,13 ha, tiksliau apie 0,1386 ha) teismo sprendimo įvykdymas faktiškai bus neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. liepos 10 d. nutartimi tenkino ieškovo R. S. prašymą. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu - įrašą viešajame registre, uždraudžiant atsakovams T. J. ir (ar) I. J. perleisti nuosavybės teisę į tą ūkinį pastatą ar bet kaip ją apriboti arba dalyvauti dėl to ūkinio pastato bet kokiose sandoriuose iki teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikti bet kokius faktinius ir juridinius veiksmus valstybinės laisvos žemės ruože, kuris yra tarp žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei dalyvauti dėl to žemės ruožo bet kokiuose sandoriuose iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų Z. G. ir K. G. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu - įrašą viešajame registre, uždraudžiant jiems perleisti nuosavybės teisę į tą žemės sklypą arba bet kaip ją apriboti, arba dalyvauti dėl to žemės sklypo bet kokiuose sandoriuose, tame tarpe ir tikslinti kadastrinius matavimus, o taip pat uždraudžiant jiems tame žemės sklype vykdyti bet kokius statybos darbus ir statyti bet kokius statinius iki teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje.
3. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis ginčas vyksta ilgą laiką, šalia ieškovo žemės sklypo buvęs laisvas valstybei priklausantis žemės sklypas bylos nagrinėjimo laikotarpiu buvo parduotas A. V. ir S. V., kurie šį sklypą netrukus pardavė, todėl siekiant išvengti galimų naujų sandorių sudarymo ir statybų pradėjimo, žemės sklypo teritorijos ginčijamoje dalyje bei šalia esančiuose sklypuose, teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovai T. J. ir I. J. prašo atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Ieškovas ne kartą yra pakeitęs ieškinio dalyką ir pagrindą (abu kartu), ko nenumato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, todėl ieškovo ieškinys yra nepagrįstas.
4.2. Ieškovas nepateikė duomenų iš VĮ „Registrų centras“, centrinio duomenų banko išrašo apie savo valdomą ir ginčijamą turtą, prašomo priteisti turto ribose, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
4.3. Nesupranta, kodėl sandoriu pardavus atsakovų turtą teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.
4.4. Teismo nutartis yra nemotyvuota.
Atsiliepimas
5. Ieškovas R. S. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Prašo iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Pastatydami ūkinį pastatą ginčijamojoje teritorijoje bylos nagrinėjimo metu, atsakovai apsunkino byloje padėtį, norėdami apriboti teismo veiksmus, nustatant ribą tarp žemės sklypų, t. y. pasielgė nesąžiningai. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai perleis nuosavybės teisę į ūkinį pastatą tretiesiems asmenims arba sudarys kokį sandorį. Tokie veiksmai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą arba jo įvykdymą padarytų neįmanomu.
5.2. Atsakovai Z. G. ir K. G. pirkdami iš atsakovų T. J. ir I. J. žemės sklypą, turėjo žinoti, kad dėl to žemės sklypo šioje byloje pareikšti reikalavimai dėl kadastrinių matavimų panaikinimo. Bet kokie atsakovų Z. G. ir K. G. veiksmai žemės sklypo atžvilgiu apsunkins teismo sprendimo įvykdymą arba padarys jį neįmanomu. Prireiktų teikti naujus reikalavimus naujiems asmenims.
5.3. Valstybinės laisvos žemės ruožas sukurtas nesąžiningais atsakovės UAB „Soloneksa“ ir NŽT Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus. Todėl valstybės veiksmai gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jį neįmanomu.
6. Atsakovai Z. G. ir K. G. pateiktu atsiliepimu prašė tenkinti atskirąjį skundą. Nurodė, kad palaiko atskirojo skundo argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo
9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas turi teisę spręsti, ar nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pakanka, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Nesant bent tikėtinai pagrįsto reikalavimo, taip pat nesant pagrindo matyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nėra ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nagrinėjant civilinę bylą pagal R. S. ieškinį atsakovams I. J. ir T. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, UAB „Solaneksa“, Z. G., K. G., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, A. V., S. V., išvadą teikianti institucija valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, dėl 2018-08-28 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis priklauso Z. ir K. G., panaikinimo to sklypo kadastrinius matavimus, panaikinimo NŽT Mažeikių skyriaus 2018-10-03 vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo Z. ir K. G. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. kadastrinių matavimų teisinę registraciją VĮ Registrų centre, kuri įsigaliojo nuo 2018-10-04; dėl R. S. žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į sklypo teritoriją, sudarančią 1,46 ha, kurią faktiškai valdė pagal ribas, nustatytas 2002-11-04 Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmame punkte bei atsižvelgiant į leistiną paklaidą, kuri nustatyta žemės sklypo, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų 2019-01-08 plane (parengė matininkas A. B.), galutinai sudarant plotą 1,4896 ha; dėl „Ex officio“ (savo iniciatyva) pripažinimo niekiniais kaip prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei dokumentus, kurie tapo pagrindu nepagrįstai VĮ Registrų centre teisinei registracijai atsakovų T. ir I. J. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų nuosavybės teisei į jį: 2019-02-05 „Asmens prašymas Nr. (duomenys neskelbtini)“ bei 2019-01-28 Nekilnojamo daikto (to ūkinio pastato) kadastro duomenų bylą arba pripažinti niekiniais minėtus dokumentus paties ieškovo reikalavimu; Lietuvos Respublikos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo įregistravimą ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į jį nuosavybės teisių įregistravimą atsakovų T. ir I. J. vardu, kurie buvo įregistruoti 2019 m. vasario 5 d.; pripažinimo, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas šalia jo metalinis voljeras bei jo pamatai įrengti neteisėtai, įpareigojant atsakovus T. ir I. J. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tuos statinius - ūkinį pastatą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). ir išardyti pamatus bei metalinį voljerą, esančius šalia jo bei sutvarkyti statybvietę minėtų atsakovų lėšomis.
11. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo R. S. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio reikalavimais ir yra skirtos užtikrinti būsimo, galimai palankaus, teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas nagrinėjamu atveju atitinka ieškinio reikalavimų apimtį.
13. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad skundžiama teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra grindžiamas aplinkybėmis, jog šalių ginčas vyksta ilgą laiką, šalia ieškovo R. S. žemės sklypo buvęs laisvas valstybei priklausantis žemės sklypas bylos nagrinėjimo laikotarpiu buvo parduotas A. V. ir S. V., kurie šį sklypą netrukus pardavė, todėl siekiant išvengti galimų naujų sandorių sudarymo ir statybų pradėjimo, žemės sklypo teritorijos ginčijamoje dalyje bei šalia esančiuose sklypuose, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo pagrįstai tenkintas.
14. Apeliacinės instancijos teismas pritaria argumentams, jog sandoriu pardavus apeliantų turtą teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas, kadangi galimų naujų sandorių sudarymas lemtų naujų šalių įtraukimo į bylą būtinybę, naujų sandorių ginčijamą, kas apsunkintų galimybę ieškovui apginti savo nuosavybės teises. Naujų sandorių sudarymas neabejotinai apsunkintų ieškovo reikalavimų įvykdymą šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai pripažino, jog ieškovas ne kartą keitė ieškinio dalyką ir pagrindą, ką nulėmė ginčo žemės sklypo pardavimas, ir jo savininkų pasikeitimas.
Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo
15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28, 29 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
16. Vienas iš esminių civilinio proceso principų – proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas – įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis (taigi ir ieškovą) sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Analogiški reikalavimai įtvirtinti CPK 42 straipsnio, reglamentuojančio šalių teises ir pareigas, 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. To paties straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ieškovo teisė pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, taip pat CPK nustatyta tvarka atsisakyti ieškinio. Ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimas reglamentuojamas CPK 141 straipsnyje.
17. CPK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
18. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovas gali keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, šis klausimas yra sprendžiamas pirmosios instancijos teisme. Ieškinio dalyko ir pagrindo keitimas nėra sprendžiamas skundžiama nutartimi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Taikant laikinąsias pasaugos priemones teismo atliekamas preliminarus ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimas nėra vykdomas ta pačia apimtimi kaip yra sprendžiama dėl ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, apeliantų nurodoma aplinkybė, kad ieškovas nepateikė duomenų iš VĮ „Registrų centras“, centrinio duomenų banko išrašo apie savo valdomą ir ginčijamą turtą, prašomo priteisti turto ribose, todėl ieškinys yra nepagrįstas, aplinkybė, kad ieškovas negalėjo pakeisti ir ieškinio dalyko, ir pagrindo vienu metu, yra susijusios su bylos nagrinėjimu iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako, neišeidamas iš apeliacijos ribų.
20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
21. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Ieškovas R. S. prašo iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagristos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose nustatytų dydžių. Kadangi teismas atmeta apeliantų T. J. ir I. J. atskirąjį skundą, iš jų ieškovo R. S. naudai priteisiama po 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovo T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.