Šiaulių apygardos teismo sprendimas, 2A-114-357/2016

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-03-15
Bylos Nr.: 2A-114-357/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-03884-2013-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė (pran.), Irena Stasiūnienė
Ieškovas: R. S.
Atsakovas: T. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Geoida“
Trečiasis asmuo: VĮ Registrų centro

Civilinė byla Nr. 2A-114-357/2016Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03884-2013-5Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.5.4.; 2.3.2.5; 3.3.1.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-253-169/2014 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams T. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Geoida“, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Telšių filialui dėl kadastrinių matavimų duomenų, Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti UAB „Geoida“ 2011-08-16 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. Geo – 1165 dėl T. J. priklausančio žemės sklypo Nr. 129-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo (duomenys neskelbtini), 0,6027 ha bendro ploto; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių Mažeikių r. sav. kadastro duomenų patikslinimo“ T. J. žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendro ploto 0,06027 ha atžvilgiu; 3) panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kurie buvo įregistruoti minėto 2011-10-06 įsakymo Nr. 35VĮ-1152 pagrindu; 4) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas atsižvelgiant į sklypo teritoriją, sudarančią 1,46 ha, kurią faktiškai valdė pagal ribas, nustatytas 2002-11-04 Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje Rg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmame punkte bei priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2002-11-04 Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmu punktu buvo padidintas jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), plotas nuo 1,11 ha iki 1,46 ha, atlikti kadastriniai matavimai ir sustatyti riboženkliai. Pažymėjo, kad pakeistų duomenų VĮ Registrų centre neįregistravo, nes manė, jog tai galės padaryti bet kada vėliau. 2011-08-16 UAB „Geoida“ geodezininkas šalia esančiame žemės sklype, kuris priklauso atsakovui T. J. (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paženklino žemės sklypo ribas, 2011-08-16 surašė žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą Nr. Geo-1165 ir 6027 kv. m sklypo plote sustatė 4 riboženklius. Ieškovas teigia, jog nebuvo informuotas ir pakviestas dalyvauti atliekant atsakovo T. J. žemės sklypo matavimus, nors tokią teisę turėjo. 2011-08-04 pranešimas apie numatomus žemės sklypo matavimus buvo išsiųstas ne jam, o J. S.. Be to, 2011-08-16 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto Nr. Geo-1165 pirmo lapo ketvirtame punkte ties eilutėmis (3–4) skl. Nr. 168 įrašyti jo asmens duomenys, t. y. vardas ir pavardė – R. S., pasirašyta ir įrašyta data 2011-08-16, nors tokio dokumento jis nepasirašinėjo. Atsakovo T. J. žemės sklypo kadastriniai matavimai 2011-10-06 buvo patvirtinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 35VĮ-1152, o 2011-10-10 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2011-10-26 norėdamas įregistruoti savo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau sklypas nebuvo įregistruotas, motyvuojant tuo, jog siekiamo įregistruoti žemės sklypo ribą dengia Registre įregistruoto atsakovo T. J. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba. Persidengimas yra maždaug 10 metrų pločio, o ilgis – 182,7 metrų.

3. Atsakovas UAB „Geoida“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti.

5. Atsakovas T. J. su ieškiniu nesutiko.

6. Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras Telšių filialas dėl pareikšto ieškinio reikalavimų neprieštaravo, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal byloje nustatytas aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo R. S. 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui T. J., 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Geoida“; 64,94 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

8. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilusį ginčą iš esmės lėmė ieškovo neatsakingas požiūris į pareigą laiku išviešinti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir dėl to šie 2002 metais atlikti matavimai oficialiai niekam, išskyrus jį patį, nebuvo žinomi, todėl tokių duomenų naudoti prieš trečiuosius asmenis negalima. Teismas pažymėjo, kad, atsakovo T. J. žemės sklype atliekant kadastrinius matavimus ir surašant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, ieškovui net nebuvo būtina dalyvauti, todėl sprendė, jog kadastriniai matavimai pagal tuo metu viešai žinomus duomenis atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. Geo-1165 yra teisėtas ir naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad kiti ieškinio reikalavimai laikytini išvestiniais, todėl pripažinus, jog 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. Geo-1165 yra teisėtas, jo pagrindu priimtas Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 35VĮ-1152 bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys taip pat pripažintini teisėtais ir naikinti jų nėra teisinio pagrindo.

9. Teismas nustatė, kad ieškovas apie prašomą panaikinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių Mažeikių r. sav., kadastro duomenų patikslinimo“ sužinojo 2012 m. balandžio 4 d., gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 1SS-(7.5)-646, kuriame, be kitų duomenų, nurodyta informacija apie minėtą įsakymą, išaiškinant ieškovui teisę šį Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos tvarka. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad terminas šiam administraciniam aktui apskųsti yra gerokai praleistas, o ieškovas termino atnaujinti neprašė, sprendė, jog ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ir tuo pagrindu atmetė ieškinio reikalavimus panaikinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių Mažeikių r. sav., kadastro duomenų patikslinimo“ bei šio įsakymo pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.

10. Teismas nustatė, kad: 2002 m. vasario 20 d. ieškovui priklausančio 1,46 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nustatytos surašant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei nubraižant asmeninio ūkio žemės paženklinimo abrisą; atsakovui T. J. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nustatytos 2011 m. rugpjūčio 16 d., surašant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir nubraižant žemės sklypo planą M 1:1000. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuose dokumentuose nustatytos aiškios abiejų žemės sklypų ribos, teismas konstatavo, jog pakartotinai šiems sklypams ribos nenustatytinos, ir atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, atsižvelgiant į sklypo teritoriją, sudarančią 1,46 ha.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11. Apeliaciniu skundu ieškovas R. S. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovui iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pagrindiniai teismo argumentai ir motyvai, kodėl teismas ieškinį, ginant teises į įsigytą 1,46 ha žemės sklypą, atmetė, yra tai, kad savalaikiai, nors terminas tokio savalaikiškumo įstatyme nenumatytas, ieškovas neįregistravo VĮ Registrų centre kadastrinių matavimų duomenų pakeitimo ir patikslinimo. Tačiau teismas neatsižvelgė ir netaikė teisės normos, kad teisiškai įregistruoti sandorį dėl žemės sklypo įsigijimo nesilaikymas, tokį sandorį nedaro negaliojančiu (CK 1.94 str.).

11.2. Teismas, neteisingai taikydamas įstatymą, klaidingai sprendė, kad UAB „Geoida“ matininkas turėjo teisę įkelti netikrus ir klaidinančius duomenis į paženklinimo-parodymo aktą ir remiantis tokiu suklastotu aktu, nepaisant įstatymo reikalavimų, nekviečiant suinteresuotų asmenų ir net neišsiaiškinęs jų egzistavimo, o tuo labiau nuomonės ir jų teisių, toliau vykdyti kadastrinius matavimus. Iš tiesų įstatymo leidėjas kelia ypatingai didelius reikalavimus kadastrinių matavimų atlikimui ir surašant paženklinimo-patikrinimo aktą. Kadastriniai matavimai negali būti atliekami atmestinai. Matininkas turi laikytis nustatytų reikalavimų. Tie reikalavimai yra imperatyvūs ir jų nepaisymas, aplaidžiai atliekant tą darbą, užtraukia rimtas pasekmes, o visi tolimesni veiksmai tampa neteisėti. Matininkas nekontroliavo dalyvaujančių asmenų elgesį ir leido vietoje ieškovo paženklinimo-parodymo akte pasirašyti visai pašaliniam ir neįgaliotam asmeniui.

11.3. Įtarus, kad ieškovas nedalyvavo kadastriniuose matavimuose, matininkas privalėjo išsiųsti ieškovui žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką). Ieškovui nebuvo pranešta, kad jis turi teisę pateikti pastabas dėl kadastrinių matavimų ir minėto surašyto akto per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento gavimo, kurių jis savalaikiai negavo. Atsakovo T. J. kadastro duomenų byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovui, kaip kviestiniam asmeniui, buvo įteikti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija bei žemės sklypo plano fragmentas. Iš ieškovo buvo atimta galimybė pasinaudoti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5 punkte įtvirtinta teise dėl pastabų pateikimo, kurias matininkas turi išnagrinėti per 5 darbo dienas ir priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje.

11.4. Teismas neteisingai taikė teisę, pripažindamas suklastotą paženklinimo-parodymo aktą dokumentu, kuriuo pagrindu galimi tolimesni veiksmai, turintys teisines pasekmes.

11.5. Ieškovo žemės sklypo (1,46 ha) pakeitimo duomenų neišviešinimas, t. y. neįregistravimas VĮ Registrų centre, šiuo konkrečiu atveju neturi principinės reikšmės (CK 1.94 str.) ir, atsižvelgiant į keliamus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1-32.1.1.5 punktų reikalavimus, negalėjo suklaidinti matininko (UAB „Geoida“), kadangi ne ieškovas prieš trečiuosius asmenis naudojo savo žemės sklypo duomenis. Matininko buvo pareiga nustatyti visus suinteresuotus asmenis - konkrečiai kam priklauso gretimas žemės sklypas (tuo labiau jis panaikino ieškovo žemės sklypo riboženklius, teisėtai sustatytus 2002 m. 1,46 ha plote) ir pakviesti ieškovą, o ne bet ką dalyvauti matavimuose. Jis net nebandė to padaryti, o iškvietė visai pašalinį asmenį J. S., kurio duomenys tuo metu net nebuvo VĮ Registrų centre. Ieškovo vardas ir pavardė (R. S.) buvo įkelti nuo 1999 m. išviešintuose duomenyse VĮ Registrų centre minėtų kadastrinių matavimų metu, o ne J. S.. Todėl matininką suklaidino ne ieškovo veiksmai (ar neveikimas), o jo paties neatsakingumas, aplaidumas, netinkamas pareigų atlikimas ir įstatymų reikalavimų pažeidimas.

11.6. Teismo pasisakymas dėl termino administraciniam aktui apskųsti praleidimo prasilenkia su įstatymo reikalavimais. Nuo ieškovo, kaip nuo suinteresuoto asmens (antrosios pusės) atsakovų UAB „Geoida“ ir Nacionalinės žemės tarnybos buvo slepiami minėto paženklinimo-parodymo akto duomenys, taip pat pats minėtas aktas ir žemės sklypo plano fragmentas. Todėl realiai apskųsti bet kokį administracinį aktą ieškovas galėjo ne bet kada, o tik tada, kai sužinojo kas konkrečiai yra pažeista ir ką konkrečiai turi skųsti. O apie tai ieškovas sužinojo tik 2013-11-20, kai jo atstovas susipažino ir iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo minėtų reikšmingų tam reikalui dokumentų kopijas, tame tarpe 2011-08-16 paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano kopijas. Todėl, nepraleidus 30 dienų terminą, atsižvelgiant į CPK 36 str. 2 d. ir ABTĮ 17 str. 1 d. ir 2 d., 21 str. 2 d. reikalavimus, ieškovas jau 2013-12-17 pateikė Mažeikių rajono apylinkės teismui šį ieškinį. Apeliantas įsitikinęs, tam, kad ką nors skųsti, reikia žinoti, ką skųsti.

11.7. Dėl reikalavimų nustatyti žemės sklypo ribas, teismas tik išvardino faktines aplinkybes ir pacitavo įstatymą (CK 4.45 str.), bet realiai to įstatymo netaikė, motyvuodamas tuo, kad ieškovo ir atsakovo žemės dokumentuose nustatytos aiškios žemės sklypų ribos. Iš tikro įrodyta priešingai, kad tos ribos yra neaiškios ir persidengia 8,51 aro plotu. Teismas padarė prieštaringą pagal savo logiką išvadą – neva pakartotinai šiems sklypams ribos nenustatinėtinos. Kitaip tariant, paliekamas toks pat neaiškumas kaip ir iki šiol. Esant tokioms aplinkybėms teismas turėjo taikyti CK 4.45 str. normas ir nustatyti ieškovo žemės sklypo ribas 1,46 ha ploto apimtyje. Teismas galėjo perdengtą žemės sklypą 8,51 aro plotą padalinti tarp ieškovo ir atsakovo T. J. per pusę. Bet palikti neišspręstą šį klausimą teismas neturėjo teisės, nes perdengtas ieškovo ir atsakovo T. J. sklypų plotas (8,51 aro) nuosavybės teisėmis visumoje visa apimtimi po tokio teismo teisės taikymo priklauso ir ieškovui, ir tuo pačiu laiku visa apimtimi – atsakovui T. J..

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Geoida“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ieškinys nebuvo susijęs su sandorio pripažinimu negaliojančiu, atsakovai tokio klausimo taip pat nekėlė. Niekas neginčijo ir neginčija, jog ieškovas sandorio pagrindu iš savo tėvo J. S. 1999 m. vasario 11 d. įgijo 1,11 ha žemės sklypą, kurio plotas 2002 m. pagal preliminarių matavimų planą padidėjo iki 1,46 ha, tačiau, darydamas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo, teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybe (šią aplinkybę proceso metu buvo nurodę ir atsakovai), jog ieškovas savo nuosavybės teisių nei į pirminio ploto, nei į padidėjusio ploto žemės sklypą, nebuvo įregistravęs viešame registre, kas sudarė prielaidą UAB „Geoida“ matininkui manyti, jog minėto žemės sklypo savininkas tebėra J. S., kuris, beje, pats dalyvaudamas žemės sklypo ribų nustatyme ir paženklinime, šios aplinkybės nepaneigė, nenurodė kito žemės sklypo savininko ir net pasirašė už jį.

12.2. Teismas visiškai teisingai įvertino situaciją byloje ir padarė išvadą, jog būtent ieškovo R. S. neatsakingas požiūris į pareigą laiku išviešinti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus sukūrė situaciją, jog apie tą faktą niekam nebuvo žinoma. Tuo tarpu atsakovo UAB „Geioida“ matininkas N. Š., vykdydamas sutartį su T. J., atliko netgi daugiau veiksmų, nei tuo metu iš jo reikalavo teisės aktai, ir nenusižengė jokioms teisės normoms. Todėl nurodomi neva padaryti grubūs žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo proceso (tvarkos) pažeidimai, realiai nebuvo padaryti. Visi teiginiai tampa nereikšmingi, paaiškėjus faktui, jog ieškovas savo nuosavybės teisių nebuvo įregistravęs viešame registre.

12.3. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl praleisto įstatymo nustatyto termino apskųsti administracinį aktą – Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 35VĮ-1152. Ieškovas tikrai šį terminą praleido ir ieškiniu neprašė jo atnaujinti, o teismui netenkinus reikalavimo dėl UAB „Geoida“ žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto Nr. Geo-1165 panaikinimo, savaime netenka prasmės reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo, nes jis galėtų būti panaikintas tik tuo pagrindu, jei pasikeistų kadastriniai duomenys.

12.4. Tiek atsakovo T. J., tiek ieškovo R. S. žemės sklypų ribos yra nustatytos kadastriniais matavimais. Kadangi dėl paties ieškovo nerūpestingumo atsitiko taip, kad jo žemės sklypo plotas sumažėjo, jis šį klausimą turi teisę spręsti su Nacionaline žemės tarnyba, reikalaudamas, kad jam būtų suteiktas kitas lygiavertis žemės sklypas arba išmokėta piniginė kompensacija dėl žemės sklypo sumažėjimo, jei tas sumažėjimas yra didesnis nei leidžia teisės normos kadastrinių matavimų atlikimo atvejais. Akivaizdu, jog T. J. valdo jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuris pagal nustatytą plotą ir sudarytus planus atitinka nuosavybės dokumentuose nurodytą žemės sklypo plotą.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas T. J. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Ieškovas teigė sužinojęs apie ginčijamą administracinį aktą tik 2013-11-20, kai ieškovo atstovas susipažino ir iš NŽT gavo minėtų reikšmingų tam reikalui dokumentų kopijas, tame tarpe, 2011-08-16 paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano kopijas, todėl, nepraleidus 30 dienų terminą, atsižvelgiant į CPK 36 str. 2 d. ir ABTĮ 17 str. 1 d. ir 2 d., 21 str. 2 d. reikalavimus, ieškovas 2013-12-17 pateikė teismui ieškinį. Šias nurodytas aplinkybes paneigia bylos medžiaga. Pavyzdžiui, sklypo paženklinime dalyvavo J. S., kuris jokių rašytinių pretenzijų nepareiškė. Jis patvirtino, kad su R. S. buvo susitikęs kitą dieną. Dėl riboženklių į policiją nesikreipė. Tik 2013-12-13 ieškovo atstovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl dokumentų išsireikalavimo. 2013-12-13 buvo gauti dokumentai apie kadastrinių matavimų atlikimą, tačiau net ir po šių dokumentų gavimo ieškovas nesikreipė į teismą, o kreipdamasis, neprašė ieškinio padavimo terminą atnaujinti. Tai reiškia, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai, negynė savo pažeistų teisių nustatyta tvarka ir terminais.

13.2. T. J. žemės sklype kadastriniai matavimai buvo atlikti, vadovaujantis preliminariais matavimais, nekeičiant žemės sklypo ribų ir konfigūracijos. Suinteresuotų asmenų žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte yra nurodyta, jog, nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo savininkas ir gretimų sklypų savininkai. Paženklinimo aktą pasirašė besiribojančių sklypų savininkai, tame tarpe ir S..

13.4. T. J. suformuotas ir paženklintas 0,6027 ha (0,58 ha) dydžio žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir tai patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Šiame dokumente pažymėta, kad tokio dydžio žemės sklypas yra suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus. Kadastro duomenų nustatymo data yra 2011-08-16. Pirminė žemės sklypo, kurio dydis yra 0,58 ha, kadastro duomenų nustatymo data yra 2000-05-09. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Po kadastro duomenų nustatymo jie nebuvo keisti. Visi pateikti duomenys patvirtina, kad žemės sklypo ribos iš esmės nesikeitė. CK 4.262 str. numato, kad įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.393 str. 3 d. nurodyta, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelti teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Minėta, kad Viešame registre įregistruotas 0,6027 ha dydžio žemės sklypas, žemės sklypo nustatytos ribos yra aiškios, todėl įrodinėjimo prasme tokio dydžio sklypas ir yra atsakovo nuosavybė ir žemės sklypo ribos ieškovo naudai negalėtų būti keičiamos. Be to, tokio reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nereiškia ir ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

14. Byloje nustatyta, kad ieškovui R. S. 2002-11-04 Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmu punktu buvo padidintas jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), plotas nuo 1,11 ha iki 1,46 ha (t. 1, b. l. 9). Ieškovas 2011-10-26 kreipėsi į VĮ Registrų centro Telšių filialą su prašymu įrašyti minėto nekilnojamojo daikto žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau VĮ Registrų centro Telšių filialas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 26 netenkino ieškovo prašymo, nurodydamas kad žemės sklypo riba dengia Nekilnojamojo turto registre įregistruoto, kadastro žemėlapyje pažymėto sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribą (t. 1, b. l. 24-28). Byloje neginčytinai nustatyta, kad žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovui T. J., kuris žemės sklypą įgijo 2011-04-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 43-44). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo T. J. žemės sklypo kadastriniai duomenys 2011 m. spalio 6 d. Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 35VĮ-1152 buvo patikslinti, nurodyta, kad žemės sklypo plotas yra 0,6027 ha (t. 1, b. l. 42), o patikslinimai 2011-10-10 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (t. 1 b. l. 3-44).

Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14, 25 ir 27 punktų aiškinimo ir taikymo

15. Šios bylos aktualius teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Kadastro nuostatai) bei žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.

16. Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato kadastro nuostatai. Kadastro nuostatų 32.1 punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (3.2.1.1.4 punktas). Pagal kadastro nuostatų 32.1.1 punktą kviestiniai asmenys yra gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys; pagal 32.1.1.5 punktą kviestinis asmuo (gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo) gali pareikšti pastabų tiek žodžiu, tiek raštu, ir jos privalo būti apsvarstytos vykdytojo. Gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir nepareikšdami pastabų, šiuo veiksmu sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Taip yra išreiškiamas sutikimas su tuo, kad akte nurodomas žemės sklypas paženklinamas teisingai ir yra nepažeidžiamos besiribojančio žemės sklypo savininko teisės, taip pat patvirtinama aplinkybė, kad ženklinant žemės sklypą, kurio kadastro duomenys yra nustatomi, dalyvavo gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo.

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

18. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju toks aktas, nustatant atsakovo sklypo ribas, buvo surašytas, tačiau apeliantas ginčija jo teisėtumą, remdamasis savo nedalyvavimo jį surašant aplinkybe. Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti (kviestiniai) asmenys, inter alia, gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų išreikšti pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. T. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-580/2012; 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. R. N., V. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2014).

18. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad kadastriniams matavimams naudojama ši medžiaga: išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį (14.1 punktas); nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai (14.2 punktas); žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos (14.3 punktas); detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000 ir M 1:2000 kopijos (14.4 punktas); žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos (14.6 punktas); žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai (14.7 punktas); valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai (14.8 punktas); gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos (14.9 punktas); statinio projektas (14.10 punktas); statybos leidimas (14.11 punktas); nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (14.12 punktas). Taigi, vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių kadastriniams matavimams atlikti yra duomenys iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį.

19. Šioje byloje nustatyta, kad 1999 m. vasario 11 d. privačios žemės dovanojimo sutarties pagrindu iš savo tėvo J. S. ieškovas R. S. įsigijo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartis buvo išviešinta (įregistruota Nekilnojamojo turto registre) 1999 m. balandžio mėn. Taigi, faktas, kad žemės sklypo savininkas yra ieškovas, jau 1999 m. balandžio mėn. atsispindėjo Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Todėl vadovaujantis Taisyklių 14 punkto nuostata, šie duomenys turėjo būti naudojami atliekant atsakovo sklypo kadastrinius matavimus. Taigi, iš esmės pagrįstas yra apelianto teiginys, kad atsakovė UAB ,,Geoida“, atlikdama kadastrinius matavimus, nesilaikė Taisyklių 14 punkto reikalavimo, dėl to atliekant kadastrinius matavimus nebuvo nustatytas gretimo sklypo savininkas, kuris atitinkamai nebuvo kviečiamas dalyvauti paženklinant sklypo ribas.

20. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Dalyvauti paženklinant ribas asmenys kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos juos išsiunčiant registruotu laišku; užsakovo ir vykdytojo susitarime numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus; kvietime nurodomas adresas, kuriuo kviestinis asmuo gali informuoti apie savo neatvykimą likus 2 dienoms iki darbų pradžios (Taisyklių 27 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB ,,Geoida“ matininkas pagrįstai manė, jog tarp ieškovo R. S. ir atsakovo T. J. žemės sklypų esantis žemės plotas yra laisvas ir de jure niekieno nenaudojamas, tačiau net ir turėdamas tokią informaciją, pastebėjęs, jog greta esančiame žemės sklype yra išdirbta žemė, veikdamas apdairiai ir turėdamas duomenų, jog 1,11 ha sklypas anksčiau priklausė J. S., pagrįstai manydamas, kad būtent jis iki šiol naudoja greta atsakovo T. J. sklypo likusį laisvą žemės plotą, būtent šį asmenį informavo apie atsakovo T. J. žemės sklype atliekamus matavimus, nors tokios pareigos pagal viešame registre nurodytus duomenis neturėjo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu tai, jog jei būtų laikiusis Taisyklių 14 punkto reikalavimų ir būtų panaudojusi duomenis iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą (nagrinėjamu atveju gretima esantį žemės sklypą) ir teises į jį, atsakovė UAB ,,Geoida“ būtų nustačiusi, kad šio sklypo savininkas yra ieškovas R. S., o ne J. S.. Aplinkybė, kad ši atsakovė naudojosi informacija tik apie anksčiau buvusį savininką, manė, kad tarp ieškovo ir atsakovo T. J. esantis žemės plotas yra laisvas ir jo naudotojas yra J. S., nenustačiusi naudojimosi šiuo sklypu pagrindo, tik patvirtina, kad ji pažeidė Taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. iš nekilnojamojo turto registro duomenų gretimo žemės sklypo savininko nenustatė, dalyvauti sklypo ribų paženklinime jo nekvietė, todėl nebuvo sudarytos sąlygos ieškovui bendradarbiauti, pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų išreikšti pradinėse stadijose (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų. Aplinkybė, kad ginčijamo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto sudarymo metu ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo registruoti viešame registre, nepaneigia fakto, kad jis tuo metu jau buvo šio sklypo savininkas ir nuosavybės faktas buvo paviešintas tame pačiame registre, bei neatleido nuo pareigos jį, kaip gretimo žemės sklypo savininką, kviesti dalyvauti paženklinant gretimo sklypo ribas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į faktą, kad ieškovas neišviešino jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, sprendė, kad, atliekant atsakovo T. J. žemės sklypo kadastrinius matavimus ir sudarant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, ieškovo dalyvavimas net nebuvo būtinas ir todėl kadastriniai matavimai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 25 punkte yra įtvirtintas reikalavimas žemės sklypo ribas vietovėje pažymėti, dalyvaujant gretimų sklypų savininkams ir naudotojams, o 27 punkte nustatyta šiuos asmenis kviesti dalyvauti paženklinant ribas, įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo datos juos išsiunčiant registruotu laišku. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kvietimas buvo išsiųstas ne ieškovui, kaip gretimo sklypo savininkui, o J. S., buvusiam šio sklypo savininkui. Taigi, atsakovo žemės sklypas buvo paženklintas, nenustačius, kad J. S., kuris buvo kviečiamas dalyvauti paženklinant ribas, buvo gretimo sklypo savininkas ar naudotojas (nenustačius jo naudojimosi sklypu fakto ir pagrindo), ir jau vien ši aplinkybė patvirtina tai, kad nebuvo laikomasi Taisyklių 25 ir 27 punktų reikalavimų. Ieškovui neigiant, kad jam buvo žinoma apie būsimą gretimo sklypo ribų ženklinimą, jo datą ir laiką, ir šios aplinkybės jokiais objektyviais bylos duomenimis nenustačius, vien aplinkybės, kad ieškovas yra J. S. sūnus, jie abu gyvena viename kaime, atliekant matavimus dalyvavo J. S., nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad apie atliekamus matavimus ieškovas žinojo arba turėjo žinoti. Esant tokioms aplinkybėms, negalima sutikti su teismo išvada, kad ginčijamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas atitinka visus Taisyklių reikalavimus. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, spręsdamas tarp šalių – gretimų žemės sklypų savininkų – kilusį ginčą, netinkamai taikė ir aiškino žemės sklypų ribų nustatymą bei nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus ir kadastrinių duomenų tikslinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl UAB „Geoida“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. Geo-1165 dėl T. J. priklausančio žemės sklypo(duomenys neskelbtini), Nr. 129-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

Dėl termino administraciniam aktui apskųsti

21. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-568/2013; ir kt. ).

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS-822-61/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-104/2010). Taigi pagal teismų praktiką dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo, asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas.

22. Spręsdamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skundui dėl administracinio akto, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių Mažeikių r. sav., kadastro duomenų patikslinimo“ paduoti taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas R. S. apie prašomą panaikinti įsakymą sužinojo gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-646, kuriame, be kitų duomenų, nurodyta informacija apie minėtą Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą, išaiškinant ieškovui teisę šį Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos tvarka.

23. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, teigia, kad apie žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką) jis sužinojo tik 2013 m. lapkričio 20 d., kai jo atstovas iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo reikšmingų dokumentų kopijas, tarp jų ir 2011 m. rugpjūčio 16 d. paženklinimo-parodymo akto bei žemės sklypo plano fragmento kopijas.

24. Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovo sužinojimo apie skundžiamą aktą momentą, nesutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad ieškovas yra gerokai praleidęs terminą minėtam administraciniam aktui apskųsti.

25. Kaip jau minėta, pagal teismų praktiką dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo, asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Šiuo atveju svarbu nustatyti ieškovo sužinojimo apie skundžiamą aktą momentą, t. y., kada ieškovui tapo prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. ne tik aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, bet ir aktu nustatomas teises ar pareigas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovas R. S. apie prašomą panaikinti įsakymą sužinojo gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-646, kuriame, be kitų duomenų, nurodyta informacija apie minėtą Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą, nenustatė, kokia informacija apie skundžiamą aktą ieškovui šiame rašte buvo pateikta ir ar ji pakankama ieškovo įsitikinimui dėl savo pažeistų teisių susiformuoti, t. y. nenustatė, ar iš minėto rašto ieškovas galėjo suprasti, kokios teisės ir pareigos jam buvo nustatytos skundžiamu aktu. Svarbu paminėti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos šiame rašte tik užsiminė, kad 2011 metais, neįvardinant net konkrečios datos, T. J. priklausančiam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) atlikti kadastriniai matavimai, o nustatant žemės sklypo ribas pats ieškovas dalyvavo ir pasirašė, kaip gretimo sklypo savininkas, ribų paženklinimo akte (1 t., 55-58 b. l.). Šiuo atveju, aplinkybę, kad šiame ribų paženklinimo akte, nėra ieškovo parašo, apeliantas įrodinėjo nuo ieškinio pateikimo dienos. Nuoroda, kad Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, 2011 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 35VĮ-1152 patikslino minėtam žemės sklypui po kadastrinių matavimų nustatytus kadastro duomenis, tačiau ieškovui nesusipažinus su 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, teisėjų kolegijos vertinimu nesudaro pagrindo išvadai, kad šiame rašte pateikta informacija buvo pakankama ieškovui suvokti apie jo, kaip žemės savininko, teisų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškovo sužinojimo apie ginčijamą aktą momentą, pripažįsta, kad apie žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką) apeliantas sužinojo tik 2013 m. lapkričio 20 d., kuomet jo atstovas iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo reikšmingų dokumentų kopijas, tarp jų ir 2011 m. rugpjūčio 16 d. paženklinimo-parodymo akto bei žemės sklypo plano fragmento kopijas. Kadangi ieškovo R. S. ieškinys teisme gautas 2013-12-17, nėra pagrindo išvadai apie ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimą. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normą, reglamentuojančią terminą kreiptis į teismą administraciniam aktui apskųsti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra praleidęs termino administraciniam aktui apskųsti bei pripažinus, jog 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. Geo-1165 yra neteisėtas, jo pagrindu priimtas Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 35VĮ-1152 bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, kurie buvo įregistruoti 2011 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 35VĮ-1152 pagrindu, taip pat pripažinti neteisėtais ir naikintini.

Dėl CK 4.45 straipsnio normų taikymo

26. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje yra įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. J. v. A. Z., A. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-459/2014; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. D. Z., E. S., bylos Nr. 3K-3-488/2014).

26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje ieškovo pareikštus reikalavimus, nustatęs, kad ieškovui priklausančio 1,46 ha žemės sklypo ribos nustatytos 2002 m. vasario 20 d. surašant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą bei nubraižant asmeninio ūkio žemės paženklinimo abrisą, o atsakovui T. J. priklausančio žemės sklypo, ribos nustatytos 2011 m. rugpjūčio 16 d., surašant žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą ir nubraižant žemės sklypo planą, sprendė, kad minėtuose dokumentuose nustatytos aiškios žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, pakartotinai šiems sklypams ribos nenustatytinos. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka.

27. Kaip jau minėta, sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti ne tik tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų, bet ir tai, kad esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, kad egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo būtent todėl, kad šalys nesutaria dėl joms nuosavybės teisėmis priklausančių ir greta vienas kito esančių sklypų ribų. Byloje nėra ginčo, kad 2002-11-04 Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ 1 punktu, ieškovui R. S. buvo padidintas žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plotas nuo 1,11 ha žemės ūkio naudmenų iki 1,46 ha. bei atlikti kadastriniai matavimai ir sustatyti riboženkliai (1 t., 9-22 b. l.). Tačiau Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu (VĮ Registrų centro Telšių filialo 2011 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. 26) netenkintas ieškovo prašymas įrašyti ieškovo žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą būtent tuo pagrindu, kad ieškovo žemės sklypo riba dengia Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kadastro žemėlapyje pažymėto sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris priklauso atsakovui T. J., ribą (1 t., 24-26 b. l.). Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl sklypų ribų. Kiekviena ginčo šalis vadovaujasi atliktais jiems priklausančių sklypų kadastriniais matavimais, ieškovas ginčija atsakovo atliktų kadastrinių matavimų ir administracinio akto, kuriuo šie matavimai buvo patvirtinti, teisėtumą. Taigi, esant tokiai situacijai, nustatytina žemės sklypo (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. , (duomenys neskelbtini) riba atsižvelgiant į sklypo teritoriją, sudarančią 1,46 ha, kurią faktiškai ieškovas valdė pagal ribas, nustatytas 2002 m. lapkričio 4 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmame punkte.

28. Dėl išdėstyto, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas tenkinant visus ieškovo reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose

29. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys moka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (3 dalis); teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (4 dalis); jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (5 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

30. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1563,95 Eur (kas atitinka 5400 Lt) išlaidų už advokato pagalbą civilinėje byloje (2 t., 23-25,52-54,97, b. l.), todėl ši suma priteistina iš atsakovų.

Mažeikių rajono apylinkės teismo pažymų apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis teismas šioje byloje patyrė 18,81 Eur (kas atitinka 64,94 Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

31. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovas patyrė 700,88 Eur (kas atitinka 2420 Lt) atstovavimo išlaidų ir sumokėjo 41,78 Eur (kas atitinka 144 Lt) žyminį mokestį už apeliacinį skundą (2 t., 124-125 b. l.). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą, priteistinas iš atsakovų (93 straipsnio 1, 3 dalys).

32. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme ieškovas turėjo 701,80 Eur atstovavimo išlaidų bei sumokėjo 41,71 Eur žyminį mokestį paduodant kasacinį skundą (3 t., 10,12 b. l.). Byloje kasacinis teismas patyrė 10,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. pažyma, 3 t., 51 b. l.).

33. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą ir į tai, kad nurodytos turėtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas atstovavimo išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą iš atsakovų taip pat priteistinos lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti UAB „Geoida“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. Geo-1165 dėl T. J. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių Mažeikių r. sav., kadastro duomenų patikslinimo“.

Panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kurie buvo įregistruoti 2011 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 35VĮ-1152 pagrindu.

Nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas atsižvelgiant į sklypo teritoriją, sudarančią 1,46 ha, kurią faktiškai ieškovas valdė pagal ribas, nustatytas 2002 m. lapkričio 4 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmame punkte.

Priteisti ieškovui R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Geoida“ (juridinio asmens kodas 302340588) 988,88 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 88 euro centų), iš atsakovo T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 988,88 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 88 euro centų) ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus (juridinio asmens kodas 188704927) 988,88 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 88 euro centų) teisinės pagalbos išlaidų teismuose.

Priteisti ieškovui R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Geoida“ (juridinio asmens kodas 302340588) 27,86 Eur (dvidešimt septynis eurus 86 euro centų), iš atsakovo T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,86 Eur (dvidešimt septynis eurus 86 euro centų) ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus (juridinio asmens kodas 188704927) 27,86 Eur (dvidešimt septynis eurus 86 euro centų) žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinį skundus.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo UAB „Geoida“ (juridinio asmens kodas 302340588) 9,87 Eur (devynis eurus aštuoniasdešimt septynis euro centus), iš atsakovo T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus (juridinio asmens kodas 188704927) 9,87 Eur (devynis eurus aštuoniasdešimt septynis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu teismuose.

TeisėjaiRasa BartašienėEgidijus MockevičiusIrena Stasiūnienė