- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 2-253-169/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Geoida“, T. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Gintaras Gricius, Jurijus Malininas, Žydrūnas Rupšys, Žydrūnas Rupšiuibė
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei
bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus atstovei Vilmai Vaitkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams T. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Geoida“, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Telšių filialui dėl kadastrinių matavimų duomenų, Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas R. S. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas panaikinti:
uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geoida“ 2011-08-16 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. Geo – 1165 dėl T. J. priklausančio žemės sklypo Nr. 129-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo (duomenys neskelbtini);
Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių Mažeikių r. sav. kadastro duomenų patikslinimo“ T. J. žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendro ploto 0,06027 ha atžvilgiu;
VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kurie buvo įregistruoti minėto 2011-10-06 įsakymo Nr. 35VĮ-1152 pagrindu;
nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas atsižvelgiant į sklypo teritoriją, sudarančią 1,46 ha, kurią faktiškai valdė pagal ribas, nustatytas 2002-11-04 Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje Rg. Nr. 61/13830, Nr. 61/13832 dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmame punkte; priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, jog 2002-11-04 Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. 61/13830, Nr. 61/13832 dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmu punktu buvo padidintas jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), plotas nuo 1,11 ha iki 1,46 ha, atlikti kadastriniai matavimai ir sustatyti riboženkliai. Pažymėjo, kad pakeistų duomenų VĮ Registrų centre neįregistravo, nes manė, jog tai galės padaryti bet kada vėliau. 2011-08-16 UAB „Geoida“ geodezininkas šalia esančiame žemės sklype, kuris priklauso atsakovui T. J. (sklypo Nr. 129-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paženklino žemės sklypo ribas, 2011-08-16 surašė žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą Nr. Geo-1165 ir 6027 m² sklypo plote sustatė 4 riboženklius. Ieškovas teigia, jog nebuvo informuotas ir pakviestas dalyvauti atliekant atsakovo T. J. žemės sklypo matavimus, nors tokią teisę turėjo. Atkreipia dėmesį, jog 2011-08-04 pranešimas apie numatomus žemės sklypo matavimus buvo išsiųstas ne jam, o J. S.. Be to, 2011-08-16 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto Nr. Geo-1165 pirmo lapo ketvirtame punkte ties eilutėmis (3–4) skl. Nr. 168 įrašyti jo asmens duomenys, t. y. vardas ir pavardė – R. S., pasirašyta ir įrašyta data 2011-08-16, nors tokio dokumento jis nepasirašinėjo. Mano, jog atsakovo T. J. sklypo matavimai ir ribų paženklinimai buvo atlikti netiksliai, dėl to buvo pažeista jo žemės sklypo teritorija ir sumažintas sklypo plotas. Atsakovo T. J. žemės sklypo kadastriniai matavimai 2011-10-06 buvo patvirtinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 35VĮ-1152, o 2011-10-10 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2011-10-26 norėdamas įregistruoti savo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau sklypas nebuvo įregistruotas, motyvuojant tuo, jog siekiamo įregistruoti žemės sklypo ribą dengia Registre įregistruoto atsakovo T. J. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), riba. Persidengimas yra maždaug 10 metrų pločio, o ilgis – 182,7 metrų.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Geoida“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo T. J. užsakymu UAB „Geoida“ organizavo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimą bei sklypo ribų paženklinimą, laikydamasi visų tai reglamentuojančių teisės aktų. Pažymėjo, jog pagal Mažeikių rajono Žemėtvarkos skyriaus pateiktą atsakovo T. J. žemės sklypo planą gretimybėse, tai yra besiribojančių sklypų savininkais buvo nurodyti A. V., R. Ž. ir J. S.. Įvertinus žemės sklypų išsidėstymą pagal planą ir natūroje buvo akivaizdu, jog plane atvaizduotas J. S. žemės sklypas yra maždaug 35 arais didesnis nei turėtų būti, t. y. apie 1,46 ha. Atsakovo T. J. pavedimą dėl kadastrinių matavimų atlikimo vykdęs įmonės UAB „Geoida“ darbuotojas N. Š., pasitikrinęs VĮ Registrų centras duomenis, nustatė, jog 1,1100 ha ploto žemės sklypą J. S. 1999 m. padovanojo savo sūnui R. S., todėl nusprendus, jog likusi sklypo dalis priklauso būtent J. S., 2011-08-04 registruotu laišku apie atsakovo T. J. žemės sklype ketinamus atlikti matavimus jis ir buvo informuotas bei pakviestas dalyvauti ženklinant atsakovui T. J. priklausančio žemės sklypo ribas. 2011 m. rugpjūčio 16 d. ženklinant sklypo ribas J. S. dalyvavo, tačiau niekam net neužsiminė apie tai, kad besiribojantis sklypas priklauso ne jam, sutiko su žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte surašytais duomenimis ir, dokumente įrašęs savo sūnaus R. S. asmens duomenis, jį pasirašė. Atsakovės nuomone, toks J. S. elgesys buvo akivaizdžiai suderintas su sūnumi R. S. ir iš anksto suplanuotas, todėl ieškovo teiginys, apie tai, kad jis nebuvo informuotas apie žemės sklypo ribų ženklinimą ir nieko apie tai nežinojo, yra melagingas.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Atsakovė pripažino, jog 2002 metais atlikus preliminarius žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus buvo patikslintas žemės sklypo plotas (iš 1,11 ha į 1,46 ha) ir ribos (vakarinė riba (gretimybė 1-2) – 98 m, šiaurinė riba (gretimybė 2-3) – 180 m, rytinė riba (gretimybė 3-4) – 65 m, pietinė riba (gretimybė 4-1) – 191 m). Palyginusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimo metu 1995 metais parengtame matavimo brėžinyje (M 1:5000) ir 2002 metais parengtame minėto žemės sklypo preliminarių matavimų plane (M 1:5000) ir abrise nurodytus šio žemės sklypo ribų linijų ilgius bei šiam žemės sklypui nustatytus plotus, pažymėjo, jog 2002 metais nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų linijų ilgiai ir minėto žemės sklypo plotas nesutampa su šiam žemės sklypui privatizavimo metu nustatytais ribų linijų ilgiais bei nustatytu žemės sklypo plotu. Atsikirsdama į ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes apie atsakovo T. J. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. atliktus kadastrinius matavimus, pažymėjo, jog pastarieji matavimai buvo atlikti 2005 metais šiame žemės sklype ankstesnės savininkės atliktų preliminarių matavimų, tais pačiais metais įregistruotų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, pagrindu. Atliekant kadastrinius matavimus ir vietovėje nustatant šio žemės sklypo ribas ieškovas R. S., kaip gretimo žemės sklypo savininkas, dalyvavo ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, t. y. sutiko su ženklinamo žemės sklypo ribomis. Be to, atsakovė, nurodžiusi, jog administraciniai aktai gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo jų paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui, pažymėdama, kad ieškovas apie kliūtis įregistruoti savo žemės sklypo kadastro duomenis sužinojo dar 2011 m. gavęs iš VĮ Registrų centras 2011 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 26, prašė taikyti ieškinio senatį.
Atsakovas T. J. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, motyvuodamas tuo, jog ieškovas, prašydamas teismo pripažinti pažeistas teises, turėtų pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir nesutikdamas su atliktais kadastriniais matavimais juos ginčyti, kadangi nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Cituodamas atitinkamus teisės aktus atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui apskrities viršininko (dabar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) įsakymu kompensuojama perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą, suformuotą kadastro vietovės, kurios teritorijoje yra šis privačios žemės ar miško sklypas. Atsakovas pažymėjo, jog net ir įregistravus 2002 metais atliktus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, atsiradus netikslumams ieškovas galėtų pretenduoti nebent į piniginės kompensacijos priteisimą.
Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras Telšių filialas teismui pateiktame atsiliepime ieškinio reikalavimams dėl kadastrinių matavimų panaikinimo, Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymo Nr. 35VĮ-1152 panaikinimo ir duomenų, įregistruotų nekilnojamojo turto registre, panaikinimo neprieštaravo, prašė civilinę bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal byloje nustatytas aplinkybes, nedalyvaujant jų atstovui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas R. S. ieškinį palaikė išdėstęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir manydamas, jog atsakovui T. J. priklausančiame žemės sklype geodeziniai matavimai atlikti neteisėtai dėl to, kad jis kaip gretimo sklypo savininkas nebuvo pakviestas juose dalyvauti, jokių akto nepasirašinėjo, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad 2002 metais žemės sklypo plotas iki 1,46 ha buvo padidintas iš kitos vietos perkėlus kitą žemės sklypą. Duomenų apie tai jis neįregistravo, nes manė galėsiantis padaryti tai vėliau. Pažymėjo, jog gretimų žemės sklypų savininkai dalyvavo 2002 m. atliekant jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Apie tai, kad kažkas vyksta jam priklausančiame žemės sklype 2011 metais sužinojo iš savo tėvo J. S., tais pačiais metais nuvykęs į savo žemės sklypą pastebėjo, kad yra pakeisti riboženkliai, kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, paskui į matavimus atlikusią UAB „Geoida“, kuri atkėlė pastatytus riboženklius ir pažadėjo dar sykį permatuoti atsakovo žemės sklypą, tačiau vėliau riboženklius perkėlė į ankstesnę vietą. 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akto jis nematė.
Teismo posėdyje ieškovo R. S. atstovas advokatas Jurijus Malininas ieškinį palaikė ir, išdėstęs faktines ieškinio aplinkybes, prašė jį tenkinti motyvuodamas tuo, jog pranešimai apie atsakovo T. J. žemės sklype atliekamus matavimus buvo išsiųsti ne greta esančio žemės sklypo savininkui – ieškovui R. S., o ankstesniam savininkui – J. S., todėl teisėtas greta esančio žemės sklypo savininkas nedalyvavo atliekant atsakovui T. J. priklausančio žemės sklypo matavimus. Atsakovės UAB „Geoida“ atstovas atliko matavimus neįsitikinęs, kad matuojant žemės sklypą dalyvauja teisėti gretimų sklypų savininkai. Dėl šios aplinkybės žemės sklypo paženklinimo akte atsirado matavimuose nedalyvavusio R. S. vardas ir pavardė bei parašas. Tokio neteisėto dokumento pagrindu buvo atlikti kiti veiksmai ir priimti teisės aktai bei VĮ Registrų centre įregistruotas T. J. priklausantis žemės sklypas, kuris 8,5 arais dengia ieškovo R. S. teisėtai valdomą žemės sklypą. Dėl prašomos taikyti ieškinio senaties paaiškino, kad apie neteisėtai surašytą žemės sklypo ribų paženklinimo aktą ieškovas R. S. sužinojo tik 2013 m. lapkričio 20 d., kai gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos kopiją, 2011 m. rugsėjo mėn. ieškovas tik įtarė apie galimą pažeidimą, todėl mano, jog ieškinio senatis nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikoma, kadangi ieškovas nepraleidęs vieno mėnesio termino nuo sužinojimo apie konkretų pažeidimą kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovas T. J. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad žemės sklypą įsigijo gyvenamojo namo statybai, todėl 2011 metais užsakė atlikti kadastrinius matavimus, kuriuose, be kitų asmenų, dalyvavo ieškovo tėvas J. S. ir jis pasirašė žemės sklypo paženklinimo akte. Ginčo dėl matuojamo žemės sklypo ribų tarp dalyvaujančių asmenų nebuvo. Pažymėjo, jog jo užsakyti kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal tuos dokumentus, kurių pagrindu jis įsigijo šį žemės sklypą.
Teismo posėdyje atsakovo T. J. atstovas advokatas Žydrūnas Rupšys su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, pažymėdamas, jog prašant teismo CK 4.45 straipsnio pagrindu nustatyti ginčo žemės sklypo ribas, jos turi būti neaiškios, be to, turi būti atlikti kadastriniai matavimai ir parengtas žemės sklypo planas. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypo paženklinimo aktas nelaikytinas administraciniu aktu ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme, kadangi jis šalims nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tokias pasekmes gali sukelti administracinis aktas, kuris šitą aktą patvirtina, nagrinėjamu atveju tai būtų 2011 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 35VĮ-1152, kuris gali būti ginčijamas per 1 mėnesį nuo sužinojimo apie šį aktą dienos. Tiek ieškovui R. S., tiek matavimuose dalyvavusiam ir byloje liudytoju apklaustam ieškovo tėvui J. S. apie surašytą žemės sklypo paženklinimo aktą buvo žinoma 2011 m. rugpjūčio 16 d., vėliausiai 2011 m. rugpjūčio 17 d., todėl, norėdami apginti pažeistas teises, būdami apdairūs ir rūpestingi, minėti asmenys pirmiausia per nustatytą terminą turėjo kreiptis į paženklinimą atlikusią įmonę, o vėliau priklausomai nuo to, koks reikalavimas būtų pareikštas, arba į bendrosios kompetencijos, arba į administracinį teismą. Ieškovas R. S., praleidęs įstatymo nustatytą terminą skųsti administracinius aktus, kreipdamasis į teismą šio termino atnaujinti neprašė, o tai, atstovo nuomone, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Pasisakydamas dėl žemės sklypo ribų aiškumo atsakovo atstovas pažymėjo, jog atsakovo T. J. įsigyto žemės sklypo plotas – 0,58 ha ir ribos buvo fiksuojami tiek 2000 metais, tiek 2005 metais, tiek 2011 metais, kiekvieną kartą buvo braižomi abrisai, priimami žemės sklypų ribų parodymo paženklinimo aktai, o juose pažymėtos ribos įregistruotos nekilnojamojo turto registre, todėl akivaizdu, kad ribos yra aiškios ir jų iš naujo nustatinėti, atstovo nuomone, nėra pagrindo. Pažymėjo, jog Telšių apskrities viršininko įsakymas, kurio pagrindu ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas nuo 1,11 ha padidintas iki 1,46 ha, neturi jokios reikšmės, kadangi tokie duomenys nėra įregistruoti viešame registre. Pritarė atsakovo UAB „Geoida“ matininko pozicijai, kad pagal viešame registre įregistruotus duomenis jis neturėjo pareigos į T. J. žemės sklypo matavimus kviesti R. S., kadangi jo 1,11 ha žemės sklypas nesiribojo su T. J. žemės sklypu.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje dalyvavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Vilma Vaitkienė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais, pažymėdama, jog ieškovas R. S. kreipėsi į teismą praleidęs administraciniams aktams ginčyti nustatytą terminą. Be to, ieškovas viešame registre neįregistravęs duomenų apie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto padidinimą, neturi teisės juos panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Papildomai paaiškino, kad ieškovo prašymas nustatyti jam priklausančio žemės sklypo teritoriją – 1,46 ha negalimas, kadangi pagal 2014-03-28 (matininko) A. B. parengtą žemės sklypo planą M 1:1000 ieškovo faktiškai naudojamo žemės sklypo plotas yra 13749 m², kuris ir galėtų būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o 8 arų sklypo sumažėjimas galėtų būti sprendžiamas kompensavimo būdu.
Teismo posėdyje atsakovės UAB „Geoida“ atstovas advokatas Gintaras Gricius su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo T. J. žemės sklypo ribos yra nustatytos ir įregistruotos viešame registre, jos yra aiškios ir nustatinėti jų dar sykį nėra pagrindo. Pritarė, jog praleistas administracinių aktų ginčijimo terminas. Pažymėjo, jog pagal CK 4.27 straipsnio nuostatas nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo jo įregistravimo viešame registre, o neįregistravus valdymo, toks faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. S. parodė, jog apie 2011 metais jo sūnui R. S. priklausančiame žemės sklype traukiamus riboženklius sužinojo iš marčios. Buvo nuvažiavęs į vietą, suprato, kad atliekami T. J. žemės sklypo matavimai, tačiau nelaukė, kol matavimai bus baigti. Žemės sklypo paženklinimo akto nepasirašinėjo. Apie darytus žemės sklypo matavimus netrukus informavo sūnų R. S..
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. J. parodė, jog 2011 m. dalyvavo sūnaus T. J. žemės sklypo matavimuose, juose dalyvavo ir J. S., matė kaip J. S. pasirašė žemės sklypo paženklinimo aktą.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. J. parodė, jog dalyvavo 2011 m. atliekant geodezinius matavimo, patvirtino, kad matavimuose dalyvavo ir J. S., kuris geranoriškai pasirašė žemės sklypo paženklinimo aktą, pastabų nereiškė. Patvirtino, jog ankstesnių riboženklių matuojant žemės sklypą nebuvo, nauji riboženkliai buvo perkelti į kitą žemės sklypą, kuriame buvo dirbama žemė. Atliekant matavimus J. S. nesakė, kad žemės sklypas priklauso jo sūnui R. S..
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas N. Š. parodė, jog 2011 metais atliekant T. J. priklausančio žemės sklypo matavimus dalyvavo ir J. S., kadangi ant plano ir žemėtvarkos sąrašuose jis buvo įrašytas savininku. VĮ Registrų centras buvo įregistruotas 1,10 ha žemės sklypas, todėl manė, jog likęs 20 a žemės sklypas yra laisvas, o J. S. yra šio žemės sklypo naudotojas, todėl jam ir siuntė pranešimą apie atliekamus matavimus. Praktikoje kai žmonės nesutinka su matavimais, jie akte nepasirašo. VĮ Registrų centras duomenimis buvo nubraižytas 1,11 ha žemės sklypas, paliktas apie 20 arų tarpas ir tada įbraižytas T. J. žemės sklypas. Esant tokiai situacijai J. S. galėjo iš viso nekviesti, tačiau žinodamas, kokia yra praktika naudojant žemės sklypus, J. S. kvietė kaip suinteresuotą greta esančio žemės sklypo naudotoją. Patvirtino, kad žemės sklypo paženklinimo aktą pasirašė J. S..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Kadastro matavimų atlikimą, kadastro duomenų tikslinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai). Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal šiuos teisės aktus žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir po to parengiamas žemės sklypo planas.
Pagal Taisyklių 25 ir 29.7 punktus žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams, paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas pagal Taisyklių 2 priedą. Aktą pasirašo kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu (Taisyklių 29.8.5 p.), vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktus ir kt.) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka (Taisyklių 29.9. p.). Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Nuostatų 21, 32.1.1–5 punktuose.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. S. 1999 m. vasario 11 d. privačios žemės dovanojimo sutarties pagrindu iš savo tėvo J. S. įsigijo 1,11 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (1 b.t., 146 l.). Minėtam žemės sklypui 1995 m. gruodžio 24 d. buvo parengtas asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas ir matavimo brėžinys, o 1998 m. birželio 23 d. žemės sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre (1 b. t., 146 l.).
2002 m. vasario 20 d. surašytas ieškovui R. S. priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas ir nubraižytas asmeninio ūkio žemės paženklinimo abrisas (1 b. t., 18–19, 20, 22 b. l.).
2002 m. kovo 26 d. sudaryti (duomenys neskelbtini), R. S. priklausančių žemės sklypų Nr. 168₃ ir 168₁ planai M 1:5000, M 1:10 000, vieno iš jų – 168₁ – ribos 2011 m. spalio 27 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro Telšių filiale (1 b.t., 14, 15 l.).
2002 m. lapkričio 4 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. 61/13830, Nr. 61/13832 dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ ieškovui R. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), plotas nuo 1,11 ha padidintas iki 1,46 ha (1 b. t., 9 l.).
2011 m. spalio 27 d. VĮ Registrų centro Telšių filialo sprendimu „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pateikimo“ Nr. 26 (toliau – Sprendimas Nr. 26) 168₃ žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis atsisakyta įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, motyvuojant tuo, jog žemės sklypo riba dengia Nekilnojamojo turto registre įregistruoto, kadastro žemėlapyje pažymėto sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribą (1 b. t., 24, 25 l.).
Bylos duomenys liudija, jog žemės sklypas, kurio ribą dengia ieškovui priklausantis, tačiau Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas ir kadastro žemėlapyje nepažymėtas žemės sklypas, nuosavybės teise priklauso atsakovui T. J. (1 b. t., 43–44 l.).
Atsakovo T. J. užsakymu 2011 m. rugpjūčio 16 d. atsakovės UAB „Geoida“ matininkas parengė atsakovui priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. Geo – 1165, kuris 2011 m. spalio 6 d. Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 35VĮ-1152 pagrindu įregistruotas nekilnojo turto kadastre (1 b. t., 42, 43–44 l.).
Ieškovas R. S. teigė, jog minėtas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas yra neteisėtas, kadangi būdamas greta esančio žemės sklypo savininku, jis nebuvo informuotas apie atsakovo T. J. žemės sklype atliekamus matavimus, nedalyvavo statant naujus riboženklius ir nepasirašė ribų paženklinimo – parodymo akto.
Analizuojant tarp šalių kilusį ginčą negalima nepastebėti, jog ieškovas R. S. reikalavimą panaikinti 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą iš esmės grindžia teisės aktų nustatyta tvarka neišviešintais rašytiniais įrodymais, liudijančiais, jog būtent jis yra žemės sklypo, besiribojančio su atsakovo T. J. žemės sklypu, kuriam buvo atliekami kadastriniai matavimai, savininkas, todėl turėjo būti informuotas apie šiame sklype atliekamus matavimus ir dalyvauti juos darant, dokumentų neįregistravimą viešame registre motyvuodamas tuo, jog įstatymas nenumato konkretaus termino kadastriniams matavimams įregistruoti.
Vertinant susidariusią situaciją būtina pažymėti, jog jei įstatymas nenumato elgesio taisyklių konkrečioje situacijoje, asmenys privalo elgtis protingai, teisingai ir sąžiningai, nesiekdami pasinaudoti tuo, kad klausimas įstatyme nėra sureguliuotas tiesiogiai.
Ieškovo R. S. veiksmai, kai 2002 m. atlikti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai Nekilnojamojo turto registrui pateikiami tik 2011 m. spalio mėnesį, vertintini kaip nerūpestingas ir neapdairus asmens elgesys, kadangi įstatymų nustatyta tvarka neišviešinti duomenys suklaidino trečiuosius asmenis – nagrinėjamu atveju žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atlikusį matininką ir tai sąlygojo tarp šalių kilusį ginčą.
Ginčijamo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto priėmimo metu ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti viešame registre, kadastro žemėlapyje nebuvo pažymėtos sklypo ribos, todėl šie duomenys negali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis) ir negali būti vertinami kaip sąlyga pripažinti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą neteisėtu ir jį panaikinti.
Pažymėtina, kad UAB „Geoida“ matininkas pagrįstai manė, jog tarp ieškovo R. S. ir atsakovo T. J. žemės sklypų esantis žemės plotas yra laisvas ir de jure niekieno nenaudojamas, tačiau net ir turėdamas tokią informaciją, pastebėjęs, jog greta esančiame žemės sklype yra išdirbta žemė, veikdamas apdairiai ir turėdamas duomenų, jog 1,11 ha sklypas anksčiau priklausė J. S., pagrįstai manydamas, kad būtent jis iki šiol naudoja greta atsakovo T. J. sklypo likusį laisvą žemės plotą, būtent šį asmenį informavo apie atsakovo T. J. žemės sklype atliekamus matavimus, nors tokios pareigos pagal viešame registre nurodytus duomenis neturėjo. J. S., teismo posėdyje apklaustų liudytojų bei jo paties teigimu, dalyvavo atliekant atsakovo T. J. žemės sklypo kadastrinius matavimus, matė, kad naujai pastatyti riboženkliai pateko į jo sūnaus – ieškovo R. S., de facto naudojamą žemės sklypą, tačiau nepaisant to, sutiko su atliktais kadastriniais matavimais ir, nors nepripažino pasirašęs žemės sklypo ribų paženklinimo akte, apklaustų liudytojų parodymai bei išanalizuota rašytinė bylos medžiaga leidžia spęsti J. S. minėtą aktą pasirašius.
Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad tarp šalių kilusį ginčą iš esmės sąlygojo ieškovo R. S. neatsakingas požiūris į pareigą laiku išviešinti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir dėl to šie 2002 metais atlikti matavimai oficialiai niekam, išskyrus jį patį, nebuvo žinomi, negalint tokių duomenų naudotis prieš trečiuosius asmenis, spręstina, jog atsakovo T. J. žemės sklype atliekant kadastrinius matavimus ir surašant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, R. S. dalyvavimas net nebuvo būtinas, todėl darytina išvada, jog kadastriniai matavimai pagal tuo metu viešai žinomus duomenis atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. Geo – 1165 yra teisėtas ir naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
Ieškinio reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių Mažeikių r. sav. kadastro duomenų patikslinimo“ T. J. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei minėto įsakymo pagrindu VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, laikytini išvestiniais, todėl pripažinus, jog 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. Geo – 1165 yra teisėtas, jo pagrindu priimtas Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymas Nr. 35VĮ-1152 bei VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. 6174/0005:34, kadastro duomenys taip pat pripažintini teisėtais ir naikinti jų nėra teisinio pagrindo.
Dėl termino administraciniam aktui apskųsti
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, o tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.
Minėto straipsnio taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas.
Bylos duomenys liudija, jog ieškovas R. S. apie prašomą panaikinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių Mažeikių r. sav. kadastro duomenų patikslinimo“ sužinojo gavęs 2012 m. balandžio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 1SS-(7.5)-646, kuriame be kitų duomenų nurodyta informacija apie minėtą Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą, išaiškinant ieškovui teisę šį Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos tvarka (1 b. t., 55–58 l.).
Atsižvelgiant į tai, kad terminas minėtam administraciniam aktui apskųsti yra praleistas žymiai, o ieškovas R. S. šio termino atnaujinti neprašė, spręstina, jog ieškovas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o tai yra teisinis pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus panaikinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių Mažeikių r. sav. kadastro duomenų patikslinimo“ bei šio įsakymo pagrindu VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.
Dėl reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas
CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija.
Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški.
Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010).
Bylos rašytiniai įrodymai liudija, jog ieškovui R. S. priklausančio 1,46 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos (vakarinė riba (gretimybė 1-2) – 98 m, šiaurinė riba (gretimybė 2-3) – 180 m, rytinė riba (gretimybė 3-4) – 65 m, pietinė riba (gretimybė 4-1) – 191 m) nustatytos 2002 m. vasario 20 d. surašant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą bei nubraižant asmeninio ūkio žemės paženklinimo abrisą (1 b. t., 18–19, 20 l.).
Atsakovui T. J. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), ribos (vakarinė riba (gretimybė 4-1) – 22 m, šiaurinė riba (gretimybė 1-2) – 182,68 m, rytinė riba (gretimybė 2-3) – 33 m, pietinė riba (gretimybė 3-4) – 182,67 m) nustatytos 2011 m. rugpjūčio 16 d., surašant žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą ir nubraižant žemės sklypo planą M 1:1000 (1 b. t., 96–97, 98 l.).
Atsižvelgiant į tai, kad minėtuose dokumentuose nustatytos aiškios žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ribos, pakartotinai šiems sklypams ribos nenustatinėtinos, o ieškinio reikalavimas nustatyti ieškovui R. S. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas atsižvelgiant į sklypo teritoriją, sudarančią 1,46 ha, atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovo T. J. bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovės UAB „Geoida“ bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios atsakovams priteistinos iš ieškovo R. S.
Mažeikių rajono apylinkės teismo pažymų apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis teismas šioje byloje patyrė 64,94 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo R. S. ieškinį atmesti.
3 000 Lt (tris tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui T. J.;
1 600 Lt (tūkstantį šešis šimtus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Geoida“;
64,94 Lt (šešiasdešimt keturis litus 94 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.