Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos)

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-253-169/2014, pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams T. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, UAB „Geoida“, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Telšių filialui dėl kadastrinių matavimų duomenų, Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

panaikinti UAB „Geoida“ 2011-08-16 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. Geo – 1165 dėl T. J. priklausančio žemės sklypo Nr. 129-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo (duomenys neskelbtini), 0,6027 ha bendro ploto;

panaikinti Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ T. J. žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendro ploto 0,06027 ha atžvilgiu;

panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kurie buvo įregistruoti minėto 2011-10-06 įsakymo Nr. 35VĮ-1152 pagrindu;

nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas atsižvelgiant į sklypo teritoriją, sudarančią 1,46 ha, kurią faktiškai valdė pagal ribas, nustatytas 2002-11-04 Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje Rg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmame punkte;

priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2002-11-04 Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmu punktu buvo padidintas jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), plotas nuo 1,11 ha iki 1,46 ha, atlikti kadastriniai matavimai ir sustatyti riboženkliai. Pažymėjo, kad pakeistų duomenų VĮ Registrų centre neįregistravo, nes manė, jog tai galės padaryti bet kada vėliau. 2011-08-16 UAB „Geoida“ geodezininkas šalia esančiame žemės sklype, kuris priklauso atsakovui T. J. (sklypo Nr. 129-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), paženklino žemės sklypo ribas, 2011-08-16 surašė žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą Nr. Geo-1165 ir 6027 kv. m sklypo plote sustatė 4 riboženklius. Ieškovas teigia, jog nebuvo informuotas ir pakviestas dalyvauti atliekant atsakovo T. J. žemės sklypo matavimus, nors tokią teisę turėjo. 2011-08-04 pranešimas apie numatomus žemės sklypo matavimus buvo išsiųstas ne jam, o J. S.. Be to, 2011-08-16 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto Nr. Geo-1165 pirmo lapo ketvirtame punkte ties eilutėmis (3–4) skl. Nr. 168 įrašyti jo asmens duomenys, t. y. vardas ir pavardė – R. S., pasirašyta ir įrašyta data 2011-08-16, nors tokio dokumento jis nepasirašinėjo. A. T. J. žemės sklypo kadastriniai matavimai 2011-10-06 buvo patvirtinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 35VĮ-1152, o 2011-10-10 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2011-10-26 norėdamas įregistruoti savo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau sklypas nebuvo įregistruotas, motyvuojant tuo, jog siekiamo įregistruoti žemės sklypo ribą dengia Registre įregistruoto atsakovo T. J. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba. Persidengimas yra maždaug 10 metrų pločio, o ilgis – 182,7 metrų.

Atsakovas UAB „Geoida“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad atsakovo T. J. užsakymu UAB „Geoida“ organizavo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų atlikimą bei sklypo ribų paženklinimą, laikydamasi visų tai reglamentuojančių teisės aktų. Pažymėjo, jog pagal Mažeikių rajono Žemėtvarkos skyriaus pateiktą atsakovo T. J. žemės sklypo planą gretimybėse, tai yra besiribojančių sklypų savininkais buvo nurodyti A. V., R. Ž. ir J. S.. Įvertinus žemės sklypų išsidėstymą pagal planą ir natūroje buvo akivaizdu, jog plane atvaizduotas J. S. žemės sklypas yra maždaug 35 arais didesnis nei turėtų būti, t. y. apie 1,46 ha. A. T. J. pavedimą dėl kadastrinių matavimų atlikimo vykdęs įmonės UAB „Geoida“ darbuotojas N. Š., pasitikrinęs VĮ Registrų centras duomenis, nustatė, jog 1,1100 ha ploto žemės sklypą J. S. 1999 m. padovanojo savo sūnui R. S., todėl nusprendus, jog likusi sklypo dalis priklauso būtent J. S., 2011-08-04 registruotu laišku apie atsakovo T. J. žemės sklype ketinamus atlikti matavimus jis ir buvo informuotas bei pakviestas dalyvauti ženklinant atsakovui T. J. priklausančio žemės sklypo ribas. 2011 m. rugpjūčio 16 d. ženklinant sklypo ribas J. S. dalyvavo, tačiau niekam net neužsiminė apie tai, kad besiribojantis sklypas priklauso ne jam, sutiko su žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte surašytais duomenimis ir, dokumente įrašęs savo sūnaus R. S. asmens duomenis, jį pasirašė. Atsakovės nuomone, toks J. S. elgesys buvo akivaizdžiai suderintas su sūnumi R. S. ir iš anksto suplanuotas, todėl ieškovo teiginys, apie tai, kad jis nebuvo informuotas apie žemės sklypo ribų ženklinimą ir nieko apie tai nežinojo, yra melagingas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti. Pripažino, jog 2002 metais atlikus preliminarius žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimus buvo patikslintas žemės sklypo plotas (iš 1,11 ha į 1,46 ha) ir ribos (vakarinė riba (gretimybė 1-2) – 98 m, šiaurinė riba (gretimybė 2-3) – 180 m, rytinė riba (gretimybė 3-4) – 65 m, pietinė riba (gretimybė 4-1) – 191 m). Palyginusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo metu 1995 metais parengtame matavimo brėžinyje (M 1:5000) ir 2002 metais parengtame minėto žemės sklypo preliminarių matavimų plane (M 1:5000) ir abrise nurodytus šio žemės sklypo ribų linijų ilgius bei šiam žemės sklypui nustatytus plotus, pažymėjo, jog 2002 metais nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiai ir minėto žemės sklypo plotas nesutampa su šiam žemės sklypui privatizavimo metu nustatytais ribų linijų ilgiais bei nustatytu žemės sklypo plotu. Atsikirsdama į ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes apie atsakovo T. J. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2011 m. atliktus kadastrinius matavimus, pažymėjo, jog pastarieji matavimai buvo atlikti 2005 metais šiame žemės sklype ankstesnės savininkės atliktų preliminarių matavimų, tais pačiais metais įregistruotų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, pagrindu. Atliekant kadastrinius matavimus ir vietovėje nustatant šio žemės sklypo ribas ieškovas R. S., kaip gretimo žemės sklypo savininkas, dalyvavo ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, t. y. sutiko su ženklinamo žemės sklypo ribomis. Nurodė, kad administraciniai aktai gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo jų paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui, ieškovas apie kliūtis įregistruoti savo žemės sklypo kadastro duomenis sužinojo dar 2011 m. gavęs iš VĮ Registrų centras 2011 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 26, todėl prašė taikyti ieškinio senatį.

A. T. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas, prašydamas teismo pripažinti pažeistas teises, turėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir nesutikdamas su atliktais kadastriniais matavimais juos ginčyti, kadangi nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui apskrities viršininko (dabar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) įsakymu kompensuojama perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą, suformuotą kadastro vietovės, kurios teritorijoje yra šis privačios žemės ar miško sklypas. Atsakovas pažymėjo, jog net ir įregistravus 2002 metais atliktus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, atsiradus netikslumams, ieškovas galėtų pretenduoti nebent į piniginės kompensacijos priteisimą.

Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras Telšių filialas dėl pareikšto ieškinio reikalavimų neprieštaravo, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal byloje nustatytas aplinkybes, nedalyvaujant jų atstovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo R. S. 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui T. J., 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Geoida“; 64,94 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas nurodė, kad tarp šalių kilusį ginčą iš esmės sąlygojo ieškovo R. S. neatsakingas požiūris į pareigą laiku išviešinti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir dėl to šie 2002 metais atlikti matavimai oficialiai niekam, išskyrus jį patį, nebuvo žinomi, todėl tokių duomenų naudoti prieš trečiuosius asmenis negalima. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovo T. J. žemės sklype atliekant kadastrinius matavimus ir surašant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, R. S. dalyvavimas net nebuvo būtinas, todėl teismas padarė išvadą, jog kadastriniai matavimai pagal tuo metu viešai žinomus duomenis atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. Geo – 1165 yra teisėtas ir naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ T. J. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei minėto įsakymo pagrindu VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, laikytini išvestiniais, todėl pripažinus, jog 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. Geo – 1165 yra teisėtas, jo pagrindu priimtas Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymas Nr. 35VĮ-1152 bei VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys taip pat pripažintini teisėtais ir naikinti jų nėra teisinio pagrindo.

Teismas nustatė, jog ieškovas R. S. apie prašomą panaikinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ sužinojo, gavęs 2012 m. balandžio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 1SS-(7.5)-646, kuriame be kitų duomenų nurodyta informacija apie minėtą Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą, išaiškinant ieškovui teisę šį Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad terminas minėtam administraciniam aktui apskųsti yra praleistas žymiai, o ieškovas R. S. šio termino atnaujinti neprašė, teismas sprendė, jog ieškovas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o tai yra teisinis pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus panaikinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ bei šio įsakymo pagrindu VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.

Teismas pažymėjo, kad jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010). Teismas nurodė, kad bylos rašytiniai įrodymai liudija, jog ieškovui R. S. priklausančio 1,46 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos (vakarinė riba (gretimybė 1-2) – 98 m, šiaurinė riba (gretimybė 2-3) – 180 m, rytinė riba (gretimybė 3-4) – 65 m, pietinė riba (gretimybė 4-1) – 191 m) nustatytos 2002 m. vasario 20 d. surašant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą bei nubraižant asmeninio ūkio žemės paženklinimo abrisą. A. T. J. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos (vakarinė riba (gretimybė 4-1) – 22 m, šiaurinė riba (gretimybė 1-2) – 182,68 m, rytinė riba (gretimybė 2-3) – 33 m, pietinė riba (gretimybė 3-4) – 182,67 m) nustatytos 2011 m. rugpjūčio 16 d., surašant žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą ir nubraižant žemės sklypo planą M 1:1000. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtuose dokumentuose nustatytos aiškios žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos, konstatavo, jog pakartotinai šiems sklypams ribos nenustatinėtinos, o ieškinio reikalavimą nustatyti ieškovui R. S. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, atsižvelgiant į sklypo teritoriją, sudarančią 1,46 ha, atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovas R. S. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovui iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

1. Pagrindiniai teismo argumentai ir motyvai, kodėl teismas ieškinį, ginant teises į įsigytą 1,46 ha žemės sklypą, atmetė, yra tai, kad savalaikiai, nors terminas tokio savalaikiškumo įstatyme nenumatytas, ieškovas neįregistravo VĮ Registrų centre kadastrinių matavimų duomenų pakeitimo ir patikslinimo. Tačiau teismas neatsižvelgė ir netaikė teisės normos, kad teisiškai įregistruoti sandorį dėl žemės sklypo įsigijimo nesilaikymas, tokį sandorį nedaro negaliojančiu (CK 1.94 str.).

2. Teismas, neteisingai taikydamas įstatymą, klaidingai sprendė, kad UAB „Geoida“ matininkas turėjo teisę įkelti netikrus ir klaidinančius duomenis į paženklinimo-parodymo aktą ir remiantis tokiu suklastotu aktu, nepaisant įstatymo reikalavimų, nekviečiant suinteresuotų asmenų ir net neišsiaiškinęs jų egzistavimo, o tuo labiau nuomonės ir jų teisių, toliau vykdyti kadastrinius matavimus. Iš tiesų įstatymo leidėjas kelia ypatingai didelius reikalavimus kadastrinių matavimų atlikimui ir surašant paženklinimo-patikrinimo aktą. Kadastriniai matavimai negali būti atliekami atmestinai. Matininkas turi laikytis nustatytų reikalavimų. Tie reikalavimai yra imperatyvūs ir jų nepaisymas, aplaidžiai atliekant tą darbą, užtraukia rimtas pasekmes, o visi tolimesni veiksmai tampa neteisėti.

3. Matininkas nekontroliavo dalyvaujančių asmenų elgesį ir leido vietoje ieškovo paženklinimo-parodymo akte pasirašyti visai pašaliniam ir neįgaliotam asmeniui. Kitaip tariant, leido suklastoti paženklinimo-parodymo aktą, suklastojant ieškovo parašą.

4. Įtarus, kad ieškovas nedalyvavo kadastriniuose matavimuose, matininkas privalėjo išsiųsti ieškovui žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką). Ieškovui nebuvo pranešta, kad jis turi teisę pateikti pastabas dėl kadastrinių matavimų ir minėto surašyto akto per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento gavimo, kurių jis savalaikiai negavo. Atsakovo T. J. kadastro duomenų byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovui, kaip kviestiniam asmeniui, buvo įteikti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija bei žemės sklypo plano fragmentas. Iš ieškovo buvo atimta galimybė pasinaudoti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5 punkte įtvirtinta teise dėl pastabų pateikimo, kurias matininkas turi išnagrinėti per 5 darbo dienas ir priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje.

5. Teismas neteisingai taikė teisę, pripažindamas suklastotą paženklinimo-parodymo aktą dokumentu, kuriuo pagrindu galimi tolimesni veiksmai, turintys teisines pasekmes.

6. Ieškovo žemės sklypo (1,46 ha) pakeitimo duomenų neišviešinimas, t. y. neįregistravimas VĮ Registrų centre, šiuo konkrečiu atveju neturi principinės reikšmės (CK 1.94 str.) ir, atsižvelgiant į keliamus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1-32.1.1.5 punktų reikalavimus, negalėjo suklaidinti matininko (UAB „Geoida“), kadangi ne ieškovas prieš trečiuosius asmenis naudojo savo žemės sklypo duomenis. Matininko buvo pareiga nustatyti visus suinteresuotus asmenis - konkrečiai kam priklauso gretimas žemės sklypas (tuo labiau jis panaikino ieškovo žemės sklypo riboženklius, teisėtai sustatytus 2002 m. 1,46 ha plote) ir pakviesti ieškovą, o ne bet ką dalyvauti matavimuose. Jis net nebandė to padaryti, o iškvietė visai pašalinį asmenį J. S., kurio duomenys tuo metu net nebuvo VĮ Registrų centre. Ieškovo vardas ir pavardė (R. S.) buvo įkelti nuo 1999 m. išviešintuose duomenyse VĮ Registrų centre minėtų kadastrinių matavimų metu, o ne J. S.. Todėl matininką suklaidino ne ieškovo veiksmai (ar neveikimas), o jo paties neatsakingumas, aplaidumas, netinkamas pareigų atlikimas ir įstatymų reikalavimų pažeidimas.

7. Teismo pasisakymas dėl termino administraciniam aktui apskųsti praleidimo prasilenkia su įstatymo reikalavimais. Nuo ieškovo, kaip nuo suinteresuoto asmens (antrosios pusės) atsakovų UAB „Geoida“ ir Nacionalinės žemės tarnybos buvo slepiami minėto paženklinimo-parodymo akto duomenys, taip pat pats minėtas aktas ir žemės sklypo plano fragmentas. Todėl realiai apskųsti bet kokį administracinį aktą ieškovas galėjo ne bet kada, o tik tada, kai sužinojo kas konkrečiai yra pažeista ir ką konkrečiai turi skųsti. O apie tai ieškovas sužinojau tik 2013-11-20, kai jo atstovas susipažino ir iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo minėtų reikšmingų tam reikalui dokumentų kopijas, tame tarpe 2011-08-16 paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano kopijas. Todėl, nepraleidus 30 dienų terminą, atsižvelgiant į CPK 36 str. 2 d. ir ABTĮ 17 str. 1 d. ir 2 d., 21 str. 2 d. reikalavimus, ieškovas jau 2013-12-17 pateikė Mažeikių rajono apylinkės teismui šį ieškinį. Kitaip tariant, tam, kad ką nors skųsti, reikia žinoti, ką skųsti.

8. Dėl reikalavimų nustatyti žemės sklypo ribas, teismas tik išvardino faktines aplinkybes ir pacitavo įstatymą (CK 4.45 str.), bet realiai to įstatymo netaikė, motyvuodamas tuo, kad ieškovo ir atsakovo T. J. žemės dokumentuose nustatytos aiškios žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos. Iš tikro įrodyta priešingai, kad tos ribos yra neaiškios ir persidengia 8,51 aro plotu. Teismas daro prieštaringą pagal savo logiką išvadą - neva pakartotinai šiems sklypams ribos nenustatinėtinos. Kitaip tariant, paliekamas toks pat neaiškumas kaip ir iki šiol. Akivaizdu, kad neteisingai pritaikoma teisė, tiksliau ji visai netaikoma, kai ją reikia taikyti. Tuo labiau, kaip jau minėta, visiškai nustatyta ir įrodyta, kad paženklinimo-parodymo aktas akivaizdžiai suklastotas. Esant tokioms aplinkybėms teismas turėjo taikyti CK 4.45 str. normas ir nustatyti ieškovo žemės sklypo ribas 1,46 ha ploto apimtyje. Teismas galėjo perdengtą žemės sklypą 8,51 aro plotą padalinti tarp ieškovo ir atsakovo T. J. per pusę. Bet palikti neišspręstą šį klausimą teismas neturėjo teisės, nes perdengtas ieškovo ir atsakovo T. J. sklypų plotas (8,51 aro) nuosavybės teisėmis visumoje visa apimtimi po tokio teismo teisės taikymo priklauso ir ieškovui, ir tuo pačiu laiku visa apimtimi - atsakovui T. J..

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Geoida“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

1. Ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktas ieškinys nebuvo susijęs su sandorio pripažinimu negaliojančiu, atsakovai tokio klausimo taip pat nekėlė. Niekas neginčijo ir neginčija, jog ieškovas sandorio pagrindu iš savo tėvo J. S. 1999 m. vasario 11 d. įgijo 1,11 ha žemės sklypą, kurio plotas 2002 m. pagal preliminarių matavimų planą padidėjo iki 1,46 ha, tačiau, darydamas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo, teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybe (šią aplinkybę proceso metu buvo nurodę ir atsakovai), jog ieškovas savo nuosavybės teisių nei į pirminio ploto, nei į padidėjusio ploto žemės sklypą, nebuvo įregistravęs viešame registre, kas sudarė prielaidą UAB „Geoida“ matininkui manyti, jog minėto žemės sklypo savininkas tebėra J. S., kuris, beje, pats dalyvaudamas žemės sklypo ribų nustatyme ir paženklinime, šios aplinkybės nepaneigė, nenurodė kito žemės sklypo savininko ir net pasirašė už jį.

2. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai įvertino situaciją byloje ir padarė išvadą, jog būtent ieškovo R. S. neatsakingas požiūris į pareigą laiku išviešinti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus sukūrė situaciją, jog apie tą faktą niekam nebuvo žinoma (galbūt išskyrus jo tėvą J. S., kuris tą faktą, dalyvaudamas atsakovo T. J. sklypo ribų paženklinime, nutylėjo, galimai tyčia). Tuo tarpu atsakovo UAB „Geioida“ matininkas N. Š., vykdydamas sutartį su T. J., atliko netgi daugiau veiksmų, nei tuo metu iš jo reikalavo teisės aktai, ir nenusižengė jokioms teisės normoms. Todėl apeliaciniame skunde nurodomi, neva, padaryti grubūs žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo proceso (tvarkos) pažeidimai, realiai nebuvo padaryti. Visi tie teiginiai savaime tampa nereikšmingi, paaiškėjus faktui, jog ieškovas savo nuosavybės teisių nebuvo įregistravęs viešame registre.

3. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl praleisto įstatymo nustatyto termino apskųsti administracinį aktą - Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 35VĮ-1152. Ieškovas tikrai šį terminą praleido ir ieškiniu neprašė jo atnaujinti, o teismui netenkinus reikalavimo dėl UAB „Geoida“ žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto Nr. Geo-1165 panaikinimo, savaime netenka prasmės reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo, nes jis galėtų būti panaikintas tik tuo pagrindu, jei pasikeistų kadastriniai duomenys.

4. Tiek atsakovo T. J., tiek ieškovo R. S. žemės sklypų ribos yra nustatytos kadastriniais matavimais. Kadangi dėl paties ieškovo nerūpestingumo atsitiko taip, kad jo žemės sklypo plotas sumažėjo, jis šį klausimą turi teisę spręsti su Nacionaline žemės tarnyba, reikalaudamas, kad jam būtų suteiktas kitas lygiavertis žemės sklypas arba išmokėta piniginė kompensacija dėl žemės sklypo sumažėjimo, jei tas sumažėjimas yra didesnis nei leidžia teisės normos kadastrinių matavimų atlikimo atvejais. Akivaizdu, jog T. J. valdo jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuris pagal nustatytą plotą ir sudarytus planus atitinka nuosavybės dokumentuose nurodytą žemės sklypo plotą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas T. J. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumu, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiama (didėti ar mažėti) žemės sklypo dalis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo - pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

2. Ieškovas teigė sužinojęs apie ginčijamą administracinį aktą tik 2013-11-20, kai ieškovo atstovas susipažino ir iš NŽT gavo minėtų reikšmingų tam reikalui dokumentų kopijas, tame tarpe, 2011-08-16 paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano kopijas, todėl, nepraleidus 30 dienų terminą, atsižvelgiant į CPK 36 str. 2 d. ir ABTĮ 17 str. 1 d. ir 2 d., 21 str. 2 d. reikalavimus, ieškovas 2013-12-17 pateikė Mažeikių rajono apylinkės teismui ieškinį. Šias nurodytas aplinkybes paneigia bylos medžiaga. Pavyzdžiui, sklypo paženklinime dalyvavo J. S., kuris jokių rašytinių pretenzijų nepareiškė. Jis patvirtino, kad su R. S. buvo susitikęs kitą dieną. Dėl riboženklių į policiją nesikreipė. Tik 2013-12-13 ieškovo atstovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl dokumentų išsireikalavimo. 2013-12-13 buvo gauti dokumentai apie kadastrinių matavimų atlikimą, tačiau net ir po šių dokumentų gavimo ieškovas nesikreipė į teismą, o kreipdamasis, neprašė ieškinio padavimo terminą atnaujinti. Tai reiškia, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai, negynė savo pažeistų teisių nustatyta tvarka ir terminais.

3. T. J. žemės sklype kadastriniai matavimai buvo atlikti, vadovaujantis preliminariais matavimais, nekeičiant žemės sklypo ribų ir konfigūracijos. Suinteresuotų asmenų žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte yra nurodyta, jog, nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo savininkas ir gretimų sklypų savininkai. Paženklinimo aktą pasirašė besiribojančių sklypų savininkai, tame tarpe ir S..

4. T. J. suformuotas ir paženklintas 0,6027 ha (0,58 ha) dydžio žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir tai patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Šiame dokumente pažymėta, kad tokio dydžio žemės sklypas yra suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus. Kadastro duomenų nustatymo data yra 2011-08-16. Pirminė žemės sklypo, kurio dydis yra 0,58 ha, kadastro duomenų nustatymo data yra 2000-05-09. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Po kadastro duomenų nustatymo jie nebuvo keisti. Visi pateikti duomenys patvirtina, kad žemės sklypo ribos iš esmės nesikeitė. CK 4.262 str. numato, kad įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.393 str. 3 d. nurodyta, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelti teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Minėta, kad Viešame registre įregistruotas 0,6027 ha dydžio žemės sklypas, žemės sklypo nustatytos ribos yra aiškios, todėl įrodinėjimo prasme tokio dydžio sklypas ir yra atsakovo nuosavybė ir žemės sklypo ribos ieškovo naudai negalėtų būti keičiamos. Be to, tokio reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nereiškia ir ieškovas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovui R. S. 2002-11-04 Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmu punktu buvo padidintas jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), plotas nuo 1,11 ha iki 1,46 ha (t. 1, b. l. 9). Ieškovas tik 2011-10-26 prašymu, t. y. praėjus beveik 9 metams, kreipėsi į VĮ Registrų centro Telšių filialą su prašymu įrašyti minėto nekilnojamojo daikto žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau VĮ Registrų centro Telšių filialas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 26 netenkino ieškovo prašymo, nurodydamas kad žemės sklypo riba dengia Nekilnojamojo turto registre įregistruoto, kadastro žemėlapyje pažymėto sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribą (t. 1, b. l. 24-28). Byloje neginčytinai nustatyta, kad žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovui T. J., kuris žemės sklypą įgijo 2011-04-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 43-44). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo T. J. žemės sklypo kadastriniai duomenys 2011 m. spalio 6 d. Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 35VĮ-1152 buvo patikslinti, nurodyta, kad žemės sklypo plotas yra 0,6027 ha (t. 1, b. l. 42), patikslinimai 2011-10-10 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (t. 1 b. l. 3-44).

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 1 d.). Pagal tuo metu galiojusio Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau –Taisyklių) 25 punktą žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Pagal nurodytų taisyklių 27 punktą, dalyvauti paženklinant ribas asmenys, kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos juos išsiunčiant registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo susitarime numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo kviestinis asmuo gali informuoti apie savo neatvykimą likus 2 dienoms iki darbų pradžios. Kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu (šių taisyklių 29.8.5 punktas), vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka (Taisyklių 29.9 punktas). Pagal taisyklių 29.8.14 punktą žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą suderina žemėtvarkos skyriaus vedėjas, nurodydamas, kad žemės sklypo ribos paženklintos pagal teisės aktų reikalavimus. Taigi, žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomasis kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo sklypo kadastriniai duomenys Nekilnojamojo turto kadastre patikslinti, remiantis atsakovo UAB „Geoida“ 2011-08-16 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr. Geo-1165 ir jo pagrindu parengtu žemės sklypo planu (t. 1, b. l. 33-37). UAB „Geoida“ atlikus atsakovo T. J. žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal 2011-04-19 pirkimo-pardavimo sutartį atsakovo įsigyto žemės sklypo plotas padidėjo nuo 0,5800 ha iki 0,6027 ha, t. y. padidėjo leistino sklypo ploto paklaidos ribose (t. 1, b. l. 41).

Apeliantas prašo panaikinti minėtą UAB „Geoida“ 2011-08-16 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. Geo-1165, nurodydamas, kad jam nebuvo pranešta apie ketinamus atlikti gretimo žemės sklypo ribų paženklinimus.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog ieškovas R. S. yra gretimo žemės sklypo savininkas, nuosavybės teisę įgijęs iš J. S. 1999-02-11 dovanojimo sutarties pagrindu, buvo išviešinta 1999-04-01 (t. 1, b. l. 27-28), tačiau atsakovas UAB „Geoida“ vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriuje esančia T. J. žemės tvarkymo byla, iš kurios matyti, kad žemės sklypo Nr. 168 naudotoju yra nurodytas J. S. (t. 1 b. l. 114), šie duomenys patvirtinti 2005-05-04 Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus. Kvietimas dalyvauti ženklinant atsakovo T. J. žemės sklypo ribas buvo išsiųstas J. S. (t. 1, b. l. 40), todėl esant rašytiniams įrodymams, kad jis yra gretimo žemės sklypo Nr. 168 naudotojas, toks pranešimas apie gretimame žemės sklype ketinamus atlikti matavimus neprieštarauja Taisyklių 25 punktui.

Svarbus aspektas byloje yra tai, jog ieškovas R. S. ir J. S. yra tėvas ir sūnus, teismo posėdyje liudytojas J. S. nurodė, kad apie atliekamus matavimus sužinojo iš marčios, teismo posėdyje liudytoja I. J. nurodė, kad matavimuose dalyvavo ir ji, ir J. S., matė kaip J. S. pasirašė žemės sklypo paženklinimo aktą. Visos šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad apie atliekamus matavimus žinojo arba nors ir nežinojo, tačiau turėjo žinoti ieškovas R. S. (CPK 185 str.). O jo teiginiai, kad jis, neva, nežinąs, kas pasirašė UAB „Geoida“ 2011-08-16 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, vertintini kaip siekis klaidinti teismą. Juolab, kad kvietimas dalyvauti matavimuose buvo siunčiamas J. S., adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 40), o ieškovas R. S. nurodo, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 1), kas reiškia, jog jie gybena viename kaime, gali būti, kad net ir tuo pačiu adresu, todėl toks ieškovo informavimas atitinka ir CPK 122 str. 1 d., 123 str. 3 d. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 27 punktas numato tik privalomą gretimo sklypo savininko (naudotojo) informavimą apie atliekamus matavimus, tačiau jo dalyvavimas matavimuose nėra būtinas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo UAB „Geoida“ 2011-08-11surašytas paženklinimo-parodymo aktas atitinka visus Taisyklių reikalavimus, 2011-09-15 yra suderintas su Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėju (t. 1, b. l. 33-37), todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškinio reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ T. J. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei minėto įsakymo pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, laikytinas išvestiniu, todėl pripažinus, jog 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. Geo – 1165 yra teisėtas, jo pagrindu priimtas Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymas Nr. 35VĮ-1152 bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys taip pat pripažintini teisėtais ir naikinti jų nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. Nutarimu Nr. 537 patvirtintų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84¹.1.3. punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas nustatyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, patvirtinusios institucijos sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) nustatyta tvarka.

ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyta, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013 ir kt. ).

Vadovaujantis ABTĮ 33 str. 1 d. ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010). Taigi, pagal teismų praktiką dėl ABTĮ 33 str. 1 d. taikymo, asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2011-10-10 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas atsakovo T. J. 0,6027 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad įregistravimo pagrindas yra Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymas Nr. 35VĮ-1152 (t. 1, b. l. 43-44). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys yra viešai prieinami (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 1 d.). Be to, ieškovas R. S. 2011-10-26 kreipėsi į VĮ Registrų centro Telšių filialą su prašymu įrašyti jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 1,46 ha, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau VĮ Registrų centro Telšių filialas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 26 netenkino ieškovo prašymo, nurodydamas kad žemės sklypo riba dengia Nekilnojamojo turto registre įregistruoto, kadastro žemėlapyje pažymėto sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribą (t. 1, b. l. 24-28). Tai reiškia, kad jau 2011 m. spalio 27 d. ieškovui tapo prieinama informacija apie Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“. Tačiau su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių ieškovas kreipėsi tik 2012-09-20 ir 2012-11-22 (t. 1, b. l. 51, 52), t. y. praėjus vieneriems metams, o gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2012-12-21 atsakymą į prašymą (t. 1, b. l. 54) dar delsė beveik metus laiko ir tik 2013 m. rudenį kreipėsi į advokatą (t. 1, b. l. 45), o ieškinys teisme buvo gautas tik 2013 m. gruodžio 17 d., kartu prašant panaikinti ir minėtą Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymą Nr. 35VĮ-1152 (t. 1, b. l. 1-3). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas R. S. yra ženkliai praleidęs terminą minėtam administraciniam aktui apskųsti, o tai yra teisinis pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus panaikinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-06 įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“ bei šio įsakymo pagrindu VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.

Kaip jau minėta, ieškovui R. S. 2002-11-04 Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmu punktu buvo padidintas jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), plotas nuo 1,11 ha iki 1,46 ha (t. 1, b. l. 9). Ieškovas tik 2011-10-26 prašymu, t. y. praėjus beveik 9 metams, kreipėsi į VĮ Registrų centro Telšių filialą su prašymu įrašyti minėto nekilnojamojo daikto žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau VĮ Registrų centro Telšių filialas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 26 netenkino ieškovo prašymo, nurodydamas kad žemės sklypo riba dengia Nekilnojamojo turto registre įregistruoto, kadastro žemėlapyje pažymėto sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribą (t. 1, b. l. 24-28). Byloje nustatyta, jog žemės sklypas, kurio ribą dengia ieškovui priklausantis, tačiau Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas ir kadastro žemėlapyje nepažymėtas žemės sklypas, nuosavybės teise priklauso atsakovui T. J. (t. 1, b. l. 43–44). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovo ieškinį, esant galiojančiai 2011-04-19 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gautųsi, jog atsakovui T. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis ir įstatymų nustatyta tvarka VĮ Registrų centre įregistruotas žemės sklypas sumažėtų vidutiniškai 0,0851 ha. Juolab, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, prieš trečiuosius asmenis ieškovui R. S. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai gali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir jiems sukelti teisines pasekmes, tik tuo atveju, jei jie įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešame registre (CK 1.75 str.). Todėl ieškovui net 9 metus delsiant įregistruoti viešame registre žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimus, toks neveikimas negali būti panaudotas prieš asmenį, kuris savo nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų patikslinimus įregistravo (išviešino) nedelsdamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo R. S. pateiktu, tačiau įstatymo nustatyta tvarka neišviešinto, 2002-11-04 Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmu punktu „Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Rg. Nr. (duomenys neskelbtini)“ buvo padidintas 0,35 ha ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas nuo 1,11 ha iki 1,46 ha. Tačiau antru punktu „Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Rg. Nr. (duomenys neskelbtini)“ tais pačiais 0,35 ha buvo sumažintas (duomenys neskelbtini)bendras plotas nuo 0,84 ha iki 0,49 ha (t. 1, b. l. 9). Tai reiškia, kad ieškovui R. S. neįregistravus viešame registre žemės sklypų kadastrinių duomenų patikslinimus, bendras ieškovui priklausantis 1,95 ha žemės sklypo plotas, nurodytas ieškovo 2002 m. kovo 30 d. sutikime pakeisti privačios žemės sklypo vietą (t. 1, b. l. 21), išliko nepakitęs.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovui T. J. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl šioje byloje, reiškiant reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, bedraatsakove į bylą turėjo būti įtraukta ir atsakovo T. J. sutuoktinė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo atmestas, tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą, kaip tai numatyta CPK 329 str. 2 d. 2 p.

Dėl išdėstyto, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Atsakovai UAB „Geoida“ ir T. J. pateikė rašytinius įrodymus, jog atitinkamai turėjo 200 Eur ir 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą (t. 2, b. l. 131, 132, 143, 144).

Atsakovų turėtos ir prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl apeliacinį skundą atmetus, jos priteistinos iš ieškovo atsakovams UAB „Geoida“ ir T. J. (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Geoida“ (juridinio asmens kodas 302340588) 200 Eur (du šimtus eurų), atsakovui T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiDanutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė