Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ilonai Ramaškienei,

viešame teismo posėdyje nuotolinio vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovei B. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įvertinus teismui pateiktus dokumentus, nustatyta, jog ieškovas L. L. yra nepilnamečių D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. L., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o atsakovė B. P. – nepilnamečių motina.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, materialinio apsirūpinimo sąlygas bei atsižvelgti į vaiko dvasinio lavinimo galimybes, jo prisirišimą prie konkrečių asmenų (Lietuvos Aukš­čiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2001). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.

Nagrinėjamu atveju atsakovė reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų D. L. ir L. L. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu neginčijo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatyti su ja neprašė. Byloje nustatyta, jog D. L. ir L. L. su ieškovu ir atsakove gyveno nuo gimimo, tačiau nuo 2022 m. kovo mėnesio, atsakovei palikus šeimą, gyvena su tėčiu – ieškovu L. L.. Iš pradžių šeima gyveno nuomojamame būste, o atsakovei palikus šeimą, po kurio laiko ieškovas su vaikais persikėlė gyventi į savo tėvų namus, kuriuose šiuo metu gyvena. Nuomojamame bute yra visi patogumai, gyvenamoji patalpa švari ir tvarkinga, gyvenimo sąlygos patenkinamos, sudarytos minimalios sąlygos mažamečių vaikų poreikių tenkinimui. Ieškovas registruotas Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo, gauna išmoką už vaikus, socialinę pašalpą ir išmoką iš Užimtumo tarnybos. Ieškovo mėnesinės gaunamos pajamos apie 700 eurų. Ieškovas nurodė, kad jeigu reikėtų nuomotis būstą, gaunamų pajamų neužtektų, bet šiuo metu pakanka, nes gyvena pas tėvus nuomojame bute, jie teikia ieškovui materialinę paramą vaikų išlaikymui ir neprašo mokėti už butą ir komunalinių mokesčių be to ieškovas siekia gauti socialinį būstą. Duomenų apie tai, kad L. L. netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas Tarnyba neturi. Ieškovas aktyviais veiksmais siekia pagerinti vaikų buitį, deda visas pastangas, kad vaikai būtų sveiki, lankytų ugdymo įstaigą, gyventų saugiai. Ieškovas nurodė, kad nuo 2022 m. kovo mėnesio bendro ūkio su atsakove neveda ir kartu negyvena. Nuo to laiko, kai atsakovė išsikraustė, buvo atvykusi tik vieną kartą - 2022 m. balandžio mėnesį, likusių daiktų susirinkti, daugiau atsakovė su nepilnamečiais vaikais nebuvo susitikusi nei karto, telefonu taip pat nebendravo. Po išsiskyrimo atsakovas išėjo tėvystės atostogų. Ieškovas tik kelis kartus per 2022 metus kalbėjo su atsakove. Socialinė darbuotoja susisiekė su B. P., bet ji neišreiškė noro vaikus lankyti. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog atsakovė praktiškai neaugino savo vaikų, yra juos palikus, nesirūpina jų kasdieniais poreikiais, nesidomi jų gyvenimu, todėl nepilnamečių D. L. ir L. L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus. Kaip nurodė socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, vaikus nuo kovo mėnesio iki vasaros pabaigos augino vienas L., vėliau vyriškis su abiem dukrytėm grįžo į savo tėvų šeimą. Bendraujant su atsakove, teiravosi ar ji neketina atvykti aplankyti vaikų, moteris neneigė, kad nenorėtų, bet jokios iniciatyvos nerodė ir nei karto nebuvo atvykus. Nurodė, kad šiai dienai L. gali auginti vaikus, nes situacija yra gera, jis pats daug išmoko ir mergaitėmis yra pasirūpinta pilnai. Nustatyta, kad tarp nepilnamečių vaikų ir tėvo L. L. yra artimas tarpusavio ryšys. Iš Liteko informacinės sistemos nustatyta, kad atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką D. V., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios neaugina, dukters gyvenamoji vieta 2019 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu buvo nustatyta su tėvu, iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, nepilnamečių vaikų D. L. ir L. L. gyvenamoji vieta nustatoma su jų tėvu ieškovu L. L. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką sprendžiant dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, aiškinimo ir taikymo, 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, jog CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Tokia praktika, kai yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą. Jei tėvai nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).

Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kai šalys ėmė atskirai gyventi ir vaikai liko su ieškovu, t. y. nuo 2022 m. kovo mėnesio atsakovė su vaikais visiškai nebendrauja, telefonu taip pat nepalaiko jokio ryšio, jais nesidomi. Nuo 2022 m. kovo mėnesio vaikai atsakovės nematė, jauniausia mergaitė L. ieškovo mamą vadina mama. Ieškovas nurodė, jog mažoji mergaitė ne tokia drąsi, kaip didžioji. Nors atsakovė neišreiškė ir nerodo noro bendrauti su vaikais ir tarp jų nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, tačiau ieškovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką. Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad neprieštarauja ieškovo siūlomai bendravimo tvarkai. Įvertinus visą esamą situaciją bei atsižvelgus į mažamečių vaikų amžių ir artimą tarpusavio ryšį su ieškovu, atsakovei nustatoma bendravimo su nepilnametėmis dukromis D. L. ir L. L. tvarka, nurodant, jog atsakovė B. P. įsipareigoja iš anksto, t. y. prieš dvi dienas informuoti vaikų tėvą L. L. apie būsimą bendravimą su dukromis D. ir L. ir susitarti dėl bendravimo tvarkos ir laiko bei nustatyti, kad susitikimai su vaikais vyktų dalyvaujant nepilnamečių tėvui L. L. (CPK 376 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Ieškovas į vaikų poreikių apskaičiavimą įtraukė aprangos, avalynės, higienos priemonių ir kitus būtiniausius vaikų poreikius atitinkančias išlaidas. Taip pat išlaidos, susijusios su lavinimo priemonėmis, žaislais, lėšos, skirtos šventėms, renginiams yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos. Nors ieškovas šiuo metu gyvena pas tėvus ir komunalinių išlaidų neturi, tačiau ieškovui apsigyvenus atskirai, gavus socialinį būstą ar pan., ieškovas neabejotinai patirs papildomų būsto ar komunalinių mokesčių išlaidų. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog šiuo metu ieškovo tėvai materialiai prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Pažymėtina, jog į mažamečių vaikų poreikius ieškovas neįtraukė jokių prabangos prekių. Teismas, vertindamas nepilnamečių vaikų poreikius, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog vaikų poreikių apskaičiavime nurodytos sumos būtų neatitinkančios ekonominės realybės ar joms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, minimalų mėnesinės algos dydį, maisto produktų, vaikui skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į nepilnamečių vaikų D. L. ir L. L. amžių, teismo vertinimu, ieškovo nurodoma 200 Eur suma kiekvienam vaikui yra pagrįsta ir pakankama vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, sveikas. Ieškovo šeimos pajamas sudaro apie 690 eurų per mėnesį. Ieškovo šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Ieškovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto Lietuvoje. Šiuo metu ieškovas su savo vaikais gyvena pas tėvus nuomojamame bute. Ieškovo tėvai teikia materialinę paramą vaikų išlaikymui. Namuose tvarkinga, švaru, yra visos komunikacijos ir namų apyvokos daiktai. Vertinant ieškovo indėlį į nepilnamečių vaikų D. L. ir L. L. išlaikymą, teismas pažymi, kad faktiškai ieškovas vienas augina mergaites, rūpinasi jomis ir išlaiko. Jam taip pat neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Byloje nėra duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas. Sodra duomenų bazės išraše nurodyta, kad atsakovė augina vaiką iki trejų metų ir vykdo individualią veiklą. Atsakovė neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto Lietuvoje. Gyventojų registro duomenimis atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką – D. V., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su tėvu, taip pat iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai. Atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie nustatytus sveikatos sutrikimus, dėl kurių atsakovė negalėtų dirbti, byloje nėra. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ji dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų nepilnamečių vaikų išlaikymo teikimui. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė vykdo individualią veiklą, kas leidžia daryti išvadą, kad gauna pajamas. Pažymėtina, jog tėvai turi pareigą pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių užtektų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Tokia nuostata įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje, kuris, spręsdamas dėl vaiko tėvų turtinės padėties nustatymo akcentavo, jog nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog atsakovė visiškai neišlaiko savo vaikų, jais nesidomi ir nebendrauja. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė teigė neturinti lėšų vaikų išlaikymui, ji dirba, bet nesakė kiek uždirba, taip pat nurodė, kad atsakovė neįgalumo neturi. Teismas, atsižvelgdamas į turimus duomenis apie ieškovo turtinę padėtį, daro išvadą, jog ieškovas nepilnametes dukras išlaiko vienas ir jam tenka sunkesnė bei didesnė išlaikymo dalis.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečių vaikų D. L. ir L. L. amžių, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaikų poreikius, sveikatos būklę, turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, ieškovo ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovės išlaikymą nepilnametėms D. L. ir L. L. po 200 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. sausio 1 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, 200 Eur išlaikymo dydis vienam nepilnamečiui vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas jo poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovas nurodo, kad nuo 2022 m. kovo mėnesio, pradėjus gyventi atskirai, atsakovė išlaikymo vaikams neteikia, todėl prašo priteisti iš atsakovės po 2000 eurų išlaikymo įsiskolinimą už kiekvieną vaiką, apskaičiuotą nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d., skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas tik vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Taigi, tėvams ar vien iš jų nevykdant pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš tėvų ar vieno iš jų išlaikymo įsiskolinimą. Iš bylos duomenų ir teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė kartu negyva ir bendro ūkio neveda nuo 2022 m. kovo mėnesio. Nuo tada šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškovu. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė savo nepilnamečiais vaikais nesirūpina, jų neaugina ir materialiai neišlaiko. Ieškovas vienas teikia materialinį išlaikymą ir tenkina būtiniausius vaiko poreikius. Atsakovė savo pozicijos nagrinėjamu klausimu neišreiškė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovas faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams D. L. ir L. L. laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d., tokiu būdu vykdydamas ne tik savo, bet ir atsakovės prievolę išlaikyti savo vaikus. Teismas daro išvadą, kad ieškovas turi teisę atgauti už atsakovę įvykdytą vaikų išlaikymo dalį.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Ieškovas prašo priteisti po 2000 eurų išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnamečiams vaikams D. L. ir L. L., apskaičiuotą nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d., t. y. už dešimt mėnesių, skaičiuojant po 200 Eur už kiekvieną vaiką. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad mažamečių vaikų D. L. ir L. L. poreikiai per laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos iš esmės būtų pasikeitę negu šiuo teismo sprendimo jau buvo nustatyti, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas po 2000 Eur išlaikymo įsiskolinimas už kiekvieną vaiką, nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d., skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį už kiekvieną vaiką.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju paskiriamas ieškovas L. L. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovui išaiškintina, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. L. ir L. L. jis privalo naudoti išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesais (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalys).

2023 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi, tenkinant ieškovo prašymą, atsakovei pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ir priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui per mėnesį (bendrai 400 Eur per mėnesį) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

Laikinoji apsaugos priemonė, taikyta vykdant 2023 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintina. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant 2023 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 305 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovas pagal 2022 m. gruodžio 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-T-06891, 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Remiantis VGTPT 2023 m. balandžio 11 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-06252, už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui L. L. yra susidariusios 371,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Ieškinį patenkinus visiškai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Teismas patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo L. L. ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. L., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaikų tėvu L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimą su nepilnametėmis dukromis D. L., gimusia (duomenys neskelbtini), ir L. L., gimusia (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: B. P. įsipareigoja iš anksto, t. y. prieš dvi dienas informuoti vaikų tėvą L. L. apie būsimą bendravimą su dukromis D. ir L. ir susitarti dėl bendravimo tvarkos ir laiko bei nustatyti, kad susitikimai su vaikais vyktų dalyvaujant nepilnamečių tėvui L. L..

Priteisti iš atsakovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), išlaikymą jos nepilnametei dukrai D. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), išlaikymą jos nepilnametei dukrai L. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų D. L. ir L. L. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju.

Priteisti iš atsakovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), 4000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų) išlaikymo įsiskolinimą ieškovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudai.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas vykdant 2023 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti. Į išlaikymo dydį įskaityti pinigines lėšas, gautas vykdant 2023 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Priteisti iš atsakovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), 371,67 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro 67 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, informuojant atsakovę, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 305 Eur (tris šimtus penkis eurus) žyminio mokesčio ir 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.