Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, 2A-1208-538/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-12
Bylos Nr.: 2A-1208-538/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas: R. V.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)

Civilinė byla Nr. 2A-1208-538/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01316-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.3.6; 1.3.5.1; 1.3.5.3.2; 1.3.7.2.4; 3.3.1.18.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 535,79 Eur nesumokėto darbo užmokesčio dalį už darbą nakties metu už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, 1 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. kovo 18 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovo teigimu, jis budėjo tik naktinėje pamainoje. Darbo laikas (duomenys neskelbtini), buvo nuo 17 val. iki 8 val., objekte (duomenys neskelbtini), darbo laikas buvo nuo 18 val. 30 min. iki 8 val. Nors pagal Darbo kodekso 120 straipsnį darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą darbovietėje, ieškovo teigimu, šis įstatymo reikalavimas buvo pažeidinėjamas. Teigė, kad negaudamas darbo laiko apskaitos žiniaraščių, ieškovas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio tvarkymo. Nurodė, kad per laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėnesio iki birželio mėnesio (objektas (duomenys neskelbtini)) naktinėje pamainoje budėjo 25 kartus, per laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. pagal ieškovo paskaičiavimus objekte (duomenys neskelbtini), budėjo naktinėje pamainoje 22 kartus. Teigė, kad atsakovė per darbo laikotarpį (2019 metus) jam nepaskaičiavo ir nesumokėjo 778,19 Eur darbo užmokesčio. Taip pat nurodė, kad atsakovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai neatitinka tikrovės, ji nepagrįstai teigia, jog ieškovas nakties metu nedirbo, šis teiginys akivaizdžiai prieštarauja pranešimų (duomenys neskelbtini) budėtojui tvarkai, kurią patvirtino darbdavio atstovas A. R.. Pažymėjo, kad Klaipėdos darbo ginčų komisija 2020 m. sausio 22 d. sprendimu jo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 421,55 Eur nesumokėto darbo užmokesčio. Pažymėjo, kad Komisija peržiūrėjo tik 3 mėnesių iki prašymo pateikimo laikotarpį. Taip pat pažymėjo, kad Komisija konstatavo, jog atsakovė pažeidė darbo įstatymus, nes nemokėjo viso jam priklausančio darbo užmokesčio. Šią aplinkybę taip pat nustatė Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius. Kadangi atsakovė po ieškinio teismui pateikimo, t. y. 2020 m. vasario 20 d., pervedė ieškovui 242,40 Eur, tai ieškovas pareikštą reikalavimą sumažino iki 535,79 Eur. Ieškovas taip pat nurodė, jog jis dėl atsakovės veiksmų, tai yra neišmokėto darbo užmokesčio, teisės aktų reikalavimų pažeidimų patyrė dvasinių išgyvenimų, kuriuos vertina 1 000 Eur suma ir prašo priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinys atmestas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

3.1 Laikytina, kad 2020 m. sausio 22 d. darbo ginčų komisijos Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 421,55 Eur sumos (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. yra įvykdytas.

3.2 Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų pavėlavęs atvykti į darbą, praleidęs savo pamainą ar pan., teismo posėdžio metu patvirtino, jog kada atvykti į darbą jis žinojo, buvo informuojamas telefonu, ieškovo darbo vietoje buvo padėtas grafikas, taigi ieškovui apie jo darbo grafiką buvo žinoma.

3.3 Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovė pažeidė reikalavimą ne rečiau kaip kartą per mėnesį darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, kaip ir nepaneigta aplinkybė, kad atsakovė ieškovo prašymų susipažinti su žiniaraščiais iki jo atleidimo iš darbo nebuvo gavusi.

3.4 Teismas iš byloje pateiktų įrodymų neturi galimybės nustatyti, ar ieškovas jam pavestas funkcijas vykdė ir kitu laiku, nei užfiksuota darbo grafikuose ar darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, todėl ieškovo teiginiai, kad šiuose atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta neteisinga informacija, nepagrįsti jokiais įrodymais.

3.5 Kadangi ieškovas nepagrindė, kurią dieną ir kiek darbo valandų atsakovė nurodė neteisingai, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad DGK nustatytas ieškovo darbo laikas ir už jį paskaičiuotos sumos yra pagrįstos ir teisingos.

3.6 Pagal 2019 m. kovo mėnesio darbo laiko grafiką nustatyta, kad po naktinio budėjimo ieškovas dvi arba vieną dieną nedirbdavo, todėl teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė suteikdavo jam laisvų dienų.

3.7 Nors ieškovo darbo sutartyje ir nenurodyta, kad jo atlyginimas skaičiuojamas pagal suminę darbo laiko apskaitą, netinkamas darbo dokumentų įforminimas nepaneigia fakto, kad įmonėje iš esmės buvo taikomas suminės darbo laiko apskaitos režimas, nes ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad paprastai jis dirbdavo kas trečią parą, tai yra jam būdavo suteikiamos poilsio dienos.

3.8 Su darbo sutarties sąlygomis ieškovas yra susipažinęs, darbo sutartimi susitarta dėl 24 val. darbo laiko, dėl minimalaus darbo užmokesčio už sutartyje numatytų pareigų atlikimą, t. y. sutiko su šiomis ir kitomis darbo sąlygomis, darbo sutartį ieškovas pasirašė savanoriškai, suvokdamas jos nuostatas, šių darbo sąlygų neginčijo, todėl nėra pagrįsti ieškovo teiginiai, kad jis dirbo papildomą darbą ar viršvalandžius.

3.9 Teismo vertinimu, kiekvienas apdairus ir rūpestingas žmogus neatidėliodamas turi teisę ir pareigą domėtis darbo grafikais, jų pildymo tvarka, o visus nesutapimus su darbdaviu spręsti nedelsiant.

3.10 Nesant objektyvių duomenų apie ieškovo galimai dirbtą kitą darbo laiką, nei kad nustatyta atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos dokumentuose, laikytina, kad ieškovo darbo ir poilsio kaita, darbo pradžia ir pabaiga, užfiksuota atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir grafikuose yra teisinga, už dirbtą laiką su ieškovu yra tinkamai atsiskaityta, nes priešingų įrodymų ieškovas nepateikė.

3.11 Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Ieškovas R. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują spendimą – ieškinį tenkinti arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1 Nors pagal DK 120 straipsnio nuostatas darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą darbovietėje, šis įstatymo reikalavimas buvo grubiai pažeidinėjamas, atsakovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai neatitinka tikrovės.

4.2 Per laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėnesio iki birželio mėnesio objekte (duomenys neskelbtini), naktinėje pamainoje budėjo 25 dienas, per laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. objekte (duomenys neskelbtini) budėjo naktinėje pamainoje 22 dienas, tačiau darbo užmokestis nebuvo tinkamai paskaičiuotas. Pagal komisijai pateiktus paskaičiavimus (lenteles) atsakovė nepriskaičiavo ir nesumokėjo 778,19 Eur darbo užmokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

4.3 Klaipėdos Darbo ginčų komisija 2020 m. sausio 22 d. sprendimu patenkino dalį jo reikalavimų ir iš atsakovės priteisė 421,55 Eur nesumokėto darbo užmokesčio. Komisija atliko tyrimą tik dėl 3 mėnesių darbo laikotarpio. Tačiau komisija konstatavo, kad atsakovė pažeidinėjo darbo įstatymus, nes nemokėjo viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio.

4.4 Kadangi atsakovė po ieškinio teismui pateikimo, t. y 2020 m. vasario 20 d. pervedė 242,40 Eur, ieškinio sumą sumažino iki 535,79 Eur.

4.5 Turėdamas pagrindą manyti, kad gaudavo ne visą darbo užmokestį, patyrė dvasinius išgyvenimus, kuriuos įvertino 1000 Eur sumai.

Atsiliepimas

5. Atsakovės atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

5.1 Ieškovas per visą darbo ginčo nagrinėjimo laikotarpį jokių objektyvių duomenų / įrodymų, kurie pagrįstų jo reiškiamą reikalavimą dėl neva nepagrįstai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (įskaitant jo dydį), nepateikė, nors į šią aplinkybę ne kartą dėmesį atkreipė tiek Darbo ginčų komisija, tiek teismas.

5.2 Iš ieškovo jokių nusiskundimų iki pat darbo teisinių santykių nutraukimo nebuvo sulaukta, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas, būdamas supažindintas su jam priklausančio darbo užmokesčio dydžiu, patvirtino, kad su juo buvo tinkamai ir laiku atsiskaitoma.

Žemesnės instancijos teismas

5.3 Ieškovas į bylą nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtu galima nustatyti, kada ir kokios šio darbuotojo dirbtos valandos neva nebuvo apskaitytos ir už jas nebuvo atsiskaityta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo subjektyvūs teiginiai nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais.

5.4 Kadangi Darbo ginčų komisijoje tyrimo objektą sudarė išimtinai 3 mėnesių laikotarpis, šios institucijos priimtas sprendimas nepatvirtina, jog atsakovė yra skolinga ieškovui darbo užmokesčio sumas už ankstesnį laikotarpį, todėl akivaizdu, kad minėtas sprendimas jokios prejudicinės galios dėl tų reikalavimų, kurie apima laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 gegužės mėn., neturi ir negali turėti.

5.5 Šiuo atveju teigiant, kad darbuotojui nebuvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis už darbą naktį, privaloma aiškiai pagristi (įrodyti), kada ir kiek darbo valandų nebuvo apskaityta ir kokio konkretaus dydžio darbo užmokesčio nepriemoka susidarė kiekvieną mėnesį.

5.6 Ieškovo byloje suformuluoto reikalavimo dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad į šio reikalavimo dydį yra įtraukiama ir dalis Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos sumos (t. y. 421,55 Eur), kurią atsakovė 2020 m. vasario 20 d. pervedė ieškovui.

5.7 Byloje sprendžiamas ginčas dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. birželio 1 d., raktų registracijos žurnalas, kuriuo remiasi ieškovas, yra dėl objekto (duomenys neskelbtini), tačiau ginčo laikotarpiu ieškovas minėtame objekte nedirbo, todėl minėtas dokumentas šioje byloje yra neaktualus ir nepatvirtina jokių faktinių aplinkybių.

5.8 Žurnalas nėra oficialus įmonės veikloje naudojamas dokumentas darbuotojų darbo laiko apskaitai vesti (tvarkyti). Laikantis DK nuostatų, tokio pobūdžio duomenys yra fiksuojami darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, atsakovė savo veikloje praktikos vesti žurnalus netaiko, nurodymo tą daryti iš darbdavio pusės nebuvo.

5.9 Liudytojas K. R. pripažino tai, kad jis negali įvardinti nei konkrečių dienų, kada ieškovas vykdė darbo funkcijas pas atsakovę, nei to, kokios ieškovo darbo valandos neva nebuvo apskaitytos ir už jas nebuvo ieškovui išmokėtas darbo užmokestis, taigi minėtas asmuo jokių aplinkybių, kurios būtų svarbios sprendžiant kilusį ginčą, apskritai nenurodė.

5.10 Ieškovas viso proceso pirmosios instancijos teisme metu tiesiog apsiribojo neturtinės žalos sąvokos (apibrėžimo) įvardinimu ir lakonišku teiginiu, kad jis neva patyrė dvasinių išgyvenimų, tačiau neargumentavo, kaip konkrečiai pasireiškė jo dvasiniai išgyvenimai, nei kodėl juos vertina tokia didele suma (t. y. 1 000 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės aplinkybės

8. Nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2019 m. kovo 18 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose. Ieškovas pradėjo dirbti 2019 m. kovo 19 d. Šalių sutarimu buvo nustatytos ir kitos Darbo sutarties sąlygos: atsakovė įsipareigojo ieškovui (darbuotojui) už atliekamą darbą mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą proporcingai dirbtam laikui, padaugintą iš 1,005 koeficiento; darbo vieta – (duomenys neskelbtini), darbo sutartis neterminuota ( t. 1, b. l. 29-30). 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu šalys susitarė, kad darbo sutartis nutraukta vadovaujantis DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. (t.1, b. l. 31). 2019 m. gruodžio 4 d. pažyma apie vidutinį darbo užmokestį nustatyta, kad 2019 m. birželio – rugpjūčio mėn. ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo 560,12 Eur (neatskaičius mokesčių) (t. 1, b. l. 47). 2020 m. vasario 20 d. pavedimu ieškovui atsakovė pervedė 242,40 Eur dydžio atlyginimą (t. 1, b. l. 171). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija (toliau - DGK) posėdyje išnagrinėjo darbo bylą pagal ieškovo R. V. prašymą atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir 2020 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės 421,55 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, prašymą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė (t. 1, b. l. 5-9). Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 535,79 Eur nesumokėto darbo užmokesčio dalį už darbą nakties metu už laikotarpį nuo 2019 m. kovo iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat iš atsakovės prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

Dėl ginčo

9. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad darbo įstatymų pažeidinėjimo faktas yra įrodytas įsiteisėjusiu Darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) sprendimu.

10. Pagal CPK 182 straipsnio nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių: 1) teismo pripažintų visiems žinomomis; 2) nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai); 3) asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai); 4) preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka; 5) kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 straipsnis); 6) nustatytų įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės ieškinio byloje, teismui nagrinėjant grupės narių individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus toje pačioje grupės ieškinio byloje. Šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai.

11. Kaip byloje nustatyta, DGK posėdyje išnagrinėjo darbo bylą pagal ieškovo R. V. prašymą atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir 2020 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės 421,55 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, prašymą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Taigi Darbo ginčų komisija nagrinėjo šalių ginčą ir 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė tik dėl ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio dalies už 2019 m. birželio–rugpjūčio mėn. laikotarpį, todėl darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju yra teisingas ir pagrįstas tiek, kiek jį pripažįsta šalys, t. y. dėl 2019 m. birželio–rugpjūčio mėn. laikotarpio, apeliacinės instancijos teismas šio laikotarpio iš naujo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako. Likusiam ginčo laikotarpiui, tai yra nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas prejudicinės galios neturi, apeliacinės instancijos teismas ginčą nagrinėja remdamasis byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesant objektyvių duomenų apie ieškovo galimai dirbtą kitą darbo laiką, nei kad nustatyta atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos dokumentuose, laikytina, kad ieškovo darbo ir poilsio kaita, darbo pradžia ir pabaiga, užfiksuota atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, grafikuose yra teisinga, už dirbtą laiką su ieškovu yra tinkamai atsiskaityta, nes priešingų įrodymų ieškovas nepateikė, laikytina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu tinkamai užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir tinkamai apskaičiavo bei apmokėjo ieškovui priklausantį darbo užmokestį. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

13. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių pateiktus paaiškinimus, išklausiusi pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių garso įrašus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė 2019 m. kovo–gegužės mėn. laikotarpiu tinkamai užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir tinkamai apskaičiavo bei išmokėjo ieškovui priklausantį darbo užmokestį.

15. CPK 410–418 straipsnių nuostatos reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šių bylų nagrinėjimas pasižymi, inter alia (be kita ko), tais ypatumais, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viršyti ieškinio dalyką, modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Dar vienas svarbus ypatumas, būdingas darbo byloms, yra susijęs su įrodinėjimo naštos paskirstymu: įprastų ginčo teisenos bylų atvejais įrodinėjimo, kad egzistuoja pagrindas reikalaujamu būdu apginti galimai pažeistas subjektines teises, pareiga tenka asmeniui, pareiškusiam atitinkamą materialųjį subjektinį reikalavimą (CPK 12 ir 178 straipsniai), o darbo bylų, pradėtų darbuotojo iniciatyva, atvejais įrodinėjimo našta paskirstoma kitaip (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017; 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018).

16. DK 120 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo. Darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. DK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Nakties laikas – kalendorinis laikas nuo 22 val. iki 6 val. (DK 117 straipsnio 1 dalis). Darbo ir poilsio laiko ypatumai, tame tarpe ir apsaugos darbuotojams, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinto darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašu.

17. Kaip byloje nustatyta, ieškovo ir atsakovo darbo santykiai tęsėsi nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. Ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. kovo 18 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1.3 punkte buvo numatytas ieškovo darbo užmokestis - LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga padauginta iš 1,005 koeficiento. Kadangi nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 555 Eur, tai pritaikius 1,005 koeficientą, ieškovo darbo sutartimi sutartas mėnesio darbo užmokestis buvo 557,78 Eur neatskaičius mokesčių. Sutarties 4 punkte nustatytas darbo laikas iki dvidešimt keturių valandų per parą, taikant suminę darbo laiko apskaitą.

18. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jis objekte (duomenys neskelbtini), dirbo nuo 17 val. vakaro iki 8 val. ryto. Šventinėmis dienomis ir savaitgaliais dirbo paromis nuo 8 val. ryto iki 8 val. ryto. Ieškovas pateikė teismui savo parengtą darbo laiko ataskaitą, pagal kurią jis 2019 m. kovo mėn. dirbo iš viso 93 val. (5 d. d.): 2019 m. kovo 18 d., 22 d. ir 27 d. dirbo po 15 val., 2019 m. kovo 24 d. ir 30 d. – po 24 val. Taigi, jam turėjo būti sumokėta 376,29 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. kovo mėn., t.y. 309,69 Eur (93 val. x 3,33 Eur) pagrindinio darbo užmokesčio ir 66,60 Eur (5 d. d. x 8 val. x 1,665 Eur) už naktinį darbą. Ieškovui už 2019 m. kovo mėn. atsakovė sumokėjo 309,36 Eur darbo užmokesčio, todėl neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 66,93 Eur (b. l. 104). Taip pat ieškovas nurodė, kad 2019 m. balandžio mėn. dirbo 168 val. (11 d. d.): 2019 m. balandžio 2 d., 5 d., 8 d., 12 d., 17 d., 24 d., 26 d. ir 29 d. po 15 val., 2019 m. balandžio 14 d. ir 20 d. – po 24 val. Taigi, jam turėjo būti sumokėta 705,96 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. balandžio mėn., t.y. 559,44 Eur (168 val. x 3,33 Eur) pagrindinio darbo užmokesčio ir 146,52 Eur (11 d. d. x 8 val. x 1,665 Eur) už naktinį darbą. Ieškovui už 2019 m. balandžio mėn. atsakovė sumokėjo 557,78 Eur, todėl neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 148,18 Eur (705,96 Eur - 557,78 Eur) (b. l. 105). 2019 m. gegužės mėn. ieškovas nurodo, jog dirbo 84 val. (5 d. d.): 2019 m. gegužės 2 d., 20 d., 23 d. ir 29 d. po 15 val., 2019 m. gegužės 16 d. – 24 val. Taigi, jam turėjo būti sumokėta 346,32 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. gegužės mėn., t.y. 279,72 Eur (84 val. x 3,33 Eur) pagrindinio darbo užmokesčio ir 66,60 Eur (5 d. d. x 8 val. x 1,665 Eur) už naktinį darbą. Ieškovui už 2019 m. gegužės mėn. atsakovė sumokėjo 254,68 Eur, todėl neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 91,64 Eur (346,32 Eur - 254,68 Eur) (b. l. 106). Taip pat nurodė, kad atsakovė ieškovui iš kiekvienos pamainos neužskaito kaip darbo laiko iki 2 val. pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kurios neapmoka, kadangi aiškina, jog apsaugos darbuotojai išvyksta pavalgyti ir todėl ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką. Iš viso ieškovo prašoma priteisti suma už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. birželio 1 d. yra 306,75 Eur.

19. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo paaiškinimai, ieškovo ranka surašytos jo dirbtos dienos, valandos, byloje esanti (duomenys neskelbtini) raktų registravimo žurnalo kopija, liudytojo K. R. paaiškinimai patvirtina ieškovo teiginius, jog jis dirbo ir kitu laiku, nei užfiksuota atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos grafikuose. Tai, kad minėtas raktų registravimo žurnalas buvo vienas iš atsakovės dokumentų, patvirtina byloje esanti raktų registravimo žurnalo kopija, iš jos matyti, jog žurnalo pradžioje nurodyta įmonė – (duomenys neskelbtini), žurnalo pabaigoje ties grafa „Atsakingasis asmuo“ yra pasirašęs A. R.. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. R. – (duomenys neskelbtini). Nors šiuo atveju ginčas nagrinėjamas dėl neišmokėto darbo užmokesčio už naktinį darbą, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. birželio 1 d., tai yra už tą laikotarpį, kai ieškovas dirbo objekte (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad šiame objekte raktų registravimo žurnalas nebuvo pildomas, tačiau byloje esanti raktų registravimo žurnalo kopija, kuri buvo pildoma objekte (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ieškovui 2019 m. birželio mėn.-rugsėjo mėn. dirbant objekte (duomenys neskelbtini), atsakovės birželio mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn. darbo grafikuose nurodytas darbo laikas nesutapdavo su raktų registravimo žurnale nurodytu ieškovo darbo laiku. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas K. R., kuris dirbo objekte (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. ir nurodė, kad darbdavio patvirtinti grafikai 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. nesutapo su faktiniu jo darbo grafiku ir tai patvirtina raktų registravimo žurnalas. Iš 2020 m. liepos 7 d. teismo posėdžio įrašo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad padalinio vadovas į klausimą, ar jam žinoma, jog ieškovas paprastomis dienomis dirbo nuo 17 val. iki 8 val. šios aplinkybių neneigė, bet vengdamas tiesioginių atsakymų kartojo, jog neprisimena, kas vyko 2019 m. kovo - birželio mėnesiais. Pažymėtina ir tai, kad aiškindamas aplinkybes apie darbo grafikų neatitikimą, ieškovas nurodė, kad darbo grafiką jis su kitais darbuotojais susižymėdavo pats, nes jis nebuvo sudėtingas, dirbdavo kas tris paras, keisdavosi su kitais kolegomis, būdavo ir taip, kad kitam darbuotojui susirgus tekdavo atvykti į darbą ir po paros. Tai, kad atsakovė ieškovo ir kitų darbuotojų atžvilgiu pažeidinėjo darbo įstatymus nustatė ir Valstybinė darbo inspekcija (2020 m. balandžio 29 d. Generalinės prokuratūros raštas Nr. 68-130). Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės elgesys neteisingai nurodant faktiškai dirbtą darbo laiką ir ne už visą dirbtą laiką nakties metu apmokant, yra sistemingas, ir sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui daryti tikėtiną išvadą, kad taip netinkamai atsakovė žymėdavo darbo laiką ieškovui dirbant ir kitame objekte nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini).

21. Taip pat ieškovas nurodė, kad iš savo saugomo objekto niekur nevykdavo, todėl pertraukos pailsėti ir pavalgyti iki 2 val. iš kiekvienos pamainos neužskaitomos kaip darbo laikas, nepagrįstai, jo paskaičiavimuose pertraukos pailsėti ir pavalgyti yra įskaičiuotos į darbo laiką. Teigė, kad pagal 2019 m. gegužės 10 d. atsakovės nustatytą Pranešimų budėtojui tvarką, kiekvieno darbuotojo darbo laiko pradžia ir pabaiga, ir ar jo yra užregistruotos pertraukos, yra lengvai patikrinamos, tačiau atsakovė nepateikė išsamių duomenų apie šiuos pranešimus, kuriuos kiekvienas atsakovės saugos darbuotojas teikia kas valandą telefonu į centrinę būstinę savo pamainos eigoje ir dienos ir nakties metu.

22. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas siekė papildomai pagrįsti savo argumentus dėl faktiškai dirbto laiko pas atsakovę, siekė, kad atsakovė pateiktų į bylą duomenis apie apsaugos darbuotojų registravimąsi tarnybiniu telefonu darbo pradžioje ir pabaigoje, remiantis 2019 m. gegužės 10 d. Pranešimų (duomenys neskelbtini) budėtojui tvarka. Byloje esanti 2019 m. gegužės 10 d. Pranešimų (duomenys neskelbtini) budėtojui tvarka patvirtina ieškovo paaiškinimus apie tai, jog darbo pradžioje, darbo metu ir darbo pabaigoje buvo privaloma registruotis, tarnybiniu telefonu surenkant nurodytą tel. numerį, išklausius automatinį pranešimą, įvedant savo tabelio numerį ir paspaudžiant groteles, po to, išgirdus papildomą skaičių, jį surenkant telefono klaviatūroje. Iš minėtos Pranešimų (duomenys neskelbtini) budėtojui tvarkos matyti, jog su minėta tvarka buvo susipažinęs tiek padalinio vadovas A. R., tiek ieškovas. Pirmosios instancijos teisme 2020 m. liepos 7 d. posėdžio metu paklaustas, kaip ir kur pagal 2019 m. gegužės 10 d. Pranešimų (duomenys neskelbtini) budėtojui tvarką buvo užfiksuojamas ir saugomas darbuotojų darbo pradžios ir pabaigos laikas, atsakovės atstovas nurodė, kad šie duomenys atsakovei, kaip darbdaviui nėra svarbūs, pakanka to, jog darbuotojų darbo laikas fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, taigi darytina išvada, kad atsakovė šiuos duomenis atsisakė pateikti.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teikti papildomus įrodymus yra šalies teisė, bet ne pareiga, todėl jų nepateikimas gali sukelti šaliai nenaudingas procesines pasekmes – teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali priimti sprendimą ne jos naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo, liudytojų paaiškinimus, paties ieškovo surašytas jo faktiškai dirbtas dienas, (duomenys neskelbtini) raktų registravimo žurnalo kopiją, darbo laiko grafikų kopijas, taip pat atsižvelgdama į bylos pobūdį (darbo byla, kurioje darbuotojas turi ribotas galimybes gauti ir pateikti į bylą įrodymus), konstatuoja, jog kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo darbo ir poilsio kaita, darbo pradžia ir pabaiga, užfiksuota atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, grafikuose yra teisinga. Atsakovei argumentuojant, jog darbo laiko apskaita buvo tvarkoma remiantis teisės aktų nuostatomis, pažymėtina, jog vien formos laikymasis savaime nereiškia turinio teisingumo. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, galima padaryti išvadą, kad atsakovės pateikti 2019 m. kovo–gegužės mėn. darbo laiko grafikai nėra tikslūs, juose nebuvo užfiksuotos visos ieškovo faktiškai dirbtos dienos.

25. Kaip minėta, byloje esant duomenims, kad pagal DGK 2020 m. sausio 22 d. sprendimą ieškovui priteista neišmokėto darbo užmokesčio suma už 2020 m. birželio – rugpjūčio mėn. yra pervesta, ieškovo prašoma priteisti suma už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. birželio 1 d. yra 306,75 Eur (neatskaičius mokesčių). Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau aptartais įrodymais, neturi pagrindo netikėti ieškovo pateiktais skaičiavimais dėl 2019 m. kovo–gegužės mėn. laikotarpiu faktiškai išdirbtų valandų skaičiaus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neginčijo ieškovo paskaičiavimų, tai yra nepateikė savo paskaičiavimų, nenurodė, kurie ieškovo skaičiavimai klaidingi, neginčijo pasirinktų tarifų darbo užmokesčio įsiskolinimui apskaičiuoti (CPK 178,185 straipsniai).

26. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, jog ieškovas negalėjo į bylą pateikti duomenų, kurie objektyviai patvirtintų ieškovo darbo pradžios ir pabaigos valandas, nes ieškovas šiais duomenimis nedisponuoja, o atsakovė tik dėl jai žinomų priežasčių šių duomenų neteikė, daro išvadą, jog ieškovo nurodytos faktiškai jo išdirbtos valandos 2019 m. kovo–gegužės mėn. laikotarpiu yra teisingos, nenuginčytos. Remtis atsakovės pateiktais darbo laiko grafikais bei žiniaraščiais nėra pagrindo, kadangi nustatyta, jog į darbo laiko grafikus atsakovė neįtraukė visų faktiškai ieškovo dirbtų dienų.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus, jų visumą, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovės nesumokėtą darbo užmokestį už 2019 m. kovo–gegužės mėn. laikotarpį, todėl ieškovui priteistina iš atsakovės 306,75 Eur (neatskaičius mokesčių).

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškinio dalis dėl 306,75 Eur (neatskaičius mokesčių) priteisimo atmesta nepagrįstai, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis naikintina ir dėl ieškovui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už 2019 m. kovo–gegužės mėn. laikotarpį priimtinas naujas sprendimas.

Dėl neturtinės žalos

29. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pagrįsdamas šį savo reikalavimą, ieškovas nurodė, jog už darbą jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, todėl jis patyrė dvasinių išgyvenimų. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog jis nurodė savo reikalavimo dėl neturtinės žalos pagrįstumą, atsakovė šiurkščiai pažeidinėjo jo teises, dėl to jis patyrė išgyvenimų.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda ir pan., tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai; vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

31. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo priteisti ieškovui ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, kaip jie pasireiškė, kiek tęsėsi, kokių nepatogumų sukėlė. Rūpesčiai ginant savo pažeistas teises yra neišvengiami, tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo atveju pripažintina, jog pažeidimo konstatavimas ir dalies neišmokėto darbo užmokesčio priteisimas yra pakankama satisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą.

32. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ši ieškinio dalis atmesta teisėtai ir pagrįstai, naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bei pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria nepriteistas ieškovui darbo užmokestis ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas - ieškovui iš atsakovės priteistina 306,75 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

36. Byloje yra duomenys apie ieškovo patirtas išlaidas, tai yra 2019 m. rugsėjo 20 d. kvitas, patvirtinantis, kad advokatui sumokėta 80 Eur ir 11,58 Eur išlaidos už sąskaitos išrašo spausdinimą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2020 m. vasario 21 d., o į darbo ginčų komisiją ieškovas kreipėsi 2019 m. lapkričio 22 d., taigi akivaizdu, jog 80 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 11,58 Eur išlaidos už sąskaitos išrašo spausdinimą – tai išlaidos, ieškovo turėtos ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, jos nepriteistinos, nes darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (DK 217 straipsnio 3 d.). DK 217 straipsnio 3 dalis aiškintina kaip reiškianti, jog tiek darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, veikdami pagal jiems DK 217 straipsniu nustatytą kompetenciją, neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti šios darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018).

37. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turtėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį pirmosios instancijos teisme, todėl šis klausimas nespręstinas.

38. Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo teikiant teismui ieškinį yra atleistas, žyminis mokestis valstybei iš jo nepriteistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistinas valstybei iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis), t. y. priteistina valstybei iš atsakovės 9,20 Eur žyminio mokesčio (306,75 Eur x 3 proc. / 100 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

40. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turtėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nespręstinas.

41. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 487,03 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

42. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. iš esmės tenkintas reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo ir netenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (50 procentų reikalavimų), tad atsakovei iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma būtų 243,52 Eur. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinio teismo vertinimu, priteisus iš ieškovo atsakovei visą jos patirtų išlaidų atlyginimą, būtų pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą, kadangi ieškovui iš atsakovės priteisiama neišmokėto darbo užmokesčio suma yra 306,75 Eur, ši suma priteisiama neatskaičius mokesčių, po mokesčių atskaitymo ieškovui teksianti suma nežymiai skirtųsi nuo jam teksiančios pareigos atlyginti atsakovės turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos civilinės bylos pobūdį, atsakovės procesinį elgesį, įvertinusi tai, jog ieškovas iš esmės naujų argumentų ir įrodymų apeliaciniame skunde neteikė, tad atsakovei nereikėjo gintis nuo ieškovo argumentų, kurie jai nebūtų iš esmės žinomi, atsižvelgusi į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014), daro išvadą, jog yra pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsakovei iš ieškovo priteisiant ½ dalį, t. y. 121,76 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimo dalį dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už 2019 m. kovo–gegužės mėn. laikotarpį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui R. V. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 306,75 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už 2019 m. kovo–gegužės mėn. laikotarpį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 306,75 Eur nuo bylos iškėlimo 2020 m. vasario 24 d. teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 9,20 Eur žyminio mokesčio.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. V. 121,76 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė