Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-3566-1187/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-23
Bylos Nr.: e2A-3566-1187/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-39-3-01177-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas: J. Z.
Atsakovas: A. Z.

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-3566-1187/2025 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01177-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.19.3.; 3.3.1.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui A. Z. (A. Z.) dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, klausimų išsprendimo bei atsakovo A. Z. priešieškinį ieškovei J. Z. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. Z. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo: 1) santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo 2011 m. rugsėjo 12 d., nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) palikti ieškovei pavardę „Z“; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų M. Z., D. Z., A. Z. ir L. Z. (L. Z.) naudai išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti (uzufrukto teisėmis) ieškovei; 4) sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai; 5) nustatyti vaikų M. Z., D. Z., A. Z. ir L. Z. (L. Z.) nuolatinę gyvenamąją vietą su vaikų motina (ieškove); 6) nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką:

1.1. tėvas A. Z. (A. Z.) bendrauja su vaikais M. Z., D. Z., A. Z. ir L. Z. (L. Z.) kas antrą savaitės penktadienį paimdamas vaikus iš mokyklų arba ikimokyklinių įstaigų ir iki kito penktadienio grąžinant vaikus į mokyklas arba ikimokyklines įstaigas. Ieškovė J. Z. įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui A. Z. bendrauti su vaikais aukščiau nurodyta tvarka;

1.2. kiekvienais metais vaikai M. Z., D. Z., A. Z. ir L. Z. (L. Z.) su tėvu, atsakovu A. Z. žiemos ir vasaros laikotarpio nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip pusę atostogų iš eilės tėvo A. Z. pasirinktoje vietoje, žiemos ir vasaros atostogų laikotarpyje atsakovas A. Z. pasiima vaikus iš jų (vaikų) gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus po atostogų į jų (vaikų) gyvenamąją vietą. Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą atsakovas A. Z. įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios elektroniniu paštu arba SMS žinute;

1.3. apie vaikų ligą, sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) nedelsiant. Jei dėl vaikų ligos atsakovo susitikimas su vaikais negali įvykti, jis (susitikimas) perkeliamas į kitą savaitgalį be jokio atskiro šalių derinimo. Ligos metu ieškovė sudaro sąlygas atsakovui susisiekti su vaikais telefono ryšio ar elektroninėmis priemonėmis.

2. Ieškovė nurodė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo užregistruota 2011 m. rugsėjo 12 d. Ukrainos Respublikoje. Tarp šalių prasidėjo nesutarimai susiję su atsakovo nuolatiniu girtavimu, nesirūpinimu šeima, smurto naudojimu. Per ganėtinai ilgą laikotarpį tarp šalių nebeliko dvasinio ryšio, šalys susvetimėjo. Atsakovas nesidomi vaikų likimu, ieškovės gyvenimu, nesiekė išlaikyti šeimyninius santykius, neprisideda prie šeimos bendro ūkio. Atsakovas naudojo prieš ieškovę fizinį smurtą. Ieškovė neturi motyvacijos gelbėti santuoką.

3. Šalys, gyvendamos santuokoje, sulaukė vaikų: M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Po atvykimo į Lietuvos Respubliką atsakovas neteikė išlaikymo vaikams. Atsakovas neturi sveikatos problemų, galintis arba įsigyti reikiamą darbo rinkai specialybę arba surasti gerai apmokamą darbą. Atsakovas vengia atlikti tėvo pareigas vaikų atžvilgiu, abejingas vaikų likimui, nedalyvauja vaikų gyvenime. Ieškovės gaunamos pajamos nedidelės, todėl suteikti vaikams galimybę normaliai vystytis ir juos auklėti ieškovė turi ribotas materialines galimybes. Nekilnojamojo bei dalintino kilnojamojo turto ieškovės vardu neregistruota. Finansinių įsipareigojimų kreditoriams ieškovė neturi. Atsakovo išlaikymas ieškovei nereikalingas.

Šalies argumentai

4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuris buvo patikslintas, prašydamas: 1) santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę Z.? 3) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu (atsakovu); 4) priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų naudai išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti (uzufrukto teisėmis) nepilnamečio vaikų tėvui (atsakovui); 5) nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

4.1. kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais vaikais, nepakenkdamas vaiko užimtumui, sveikatai ar kitiems interesams, prieš tai informavęs ir suderinęs su kitu iš tėvų;

4.2. tėvai užtikrina vaiko galimybę bendrauti telefonu ar internetu su skyrium gyvenančiu tėvu / motina.

Atsiliepimas

5. Atsakovas nurodė, kad neneigia, jog kelis kartus buvo vartojęs alkoholį, bet tik dėl to, kad sutuoktinė pradėjo vesti palaidą gyvenimo būdą, nenakvodavo namie, grįždavo neblaivi ir visai nesirūpino vaikais. Atsakovas vienas su vaikais gyveno apie pusę metų, nes ieškovė buvo teisiama už vaikų mušimą ir nušalinta nuo vaikų auklėjimo. Įskaitant Ukrainos Respubliką, ieškovė buvo 3 kartus teisiama už vaikų mušimą. Pagrindinė barnių priežastis – ieškovės kaltas elgesys. Ieškovė atvirai pradėjo demonstruoti neištikimybę, savaitėmis dingdavo iš namų ir palikdavo vaikus be priežiūros. Kai atsakovas ieškovei priekaištaudavo, tai ieškovė kviesdavo policijos pareigūnus ir skųsdavosi (apšnekėdavo), kad atsakovas smurtauja. Ieškovė pirmiausia rūpinosi savo pomėgiais ir tik po to vaikų poreikiais. Atsakovas, nesurasdamas darbo pagal savo profesiją, užsiėmė individualia veikla. Gaunamos pajamos nedidelės, todėl kiek galėjo, tiek prisidėdavo prie šeimos išlaikymo. Nepakėlęs patyčių, neištikimybės ir melagingų apkalbinėjimų, vaikų nepriežiūros, atsakovas buvo priverstas išsinuomoti kitą būstą. Lietuvos Respublikoje ieškovė dirbo tik apie pusantro mėnesio (užšventė, neišėjo į darbą ir buvo atleista). Šeima Lietuvos Respublikoje gyveno iš atsakovo pajamų ir gaunamų iš valstybės išmokų. Susitarė su namo Šalčininkuose savininku, kad išnuomotų šeimai namą, šį namą suremontavo. Neatsakingas ir neištikimas ieškovės gyvenimas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

6. Atsakovas taip pat nurodė, kad visi keturi vaikai 2024 m. gruodžio 21 d. paimti iš ieškovės ir perduoti atsakovo priežiūrai. Ieškovei pradėtas trečias ikiteisminis tyrimas dėl smurtavimo vaikų atžvilgiu. Visi vaikai gyvena ir yra prižiūrimi atsakovo. Atsakovas dirba laisvu grafiku pagal verslo liudijimą, Vilniuje nuomojasi dviejų kambarių butą. Socialinių darbuotojų apklausos patvirtina, kad vaikai nori gyventi su tėvu. Atsakovas gauna 1 300 Eur mėnesinį darbo užmokestį, iš kurio 500 Eur sumoka už nuomojamą būstą, apie 60 Eur už buitinius patarnavimus, todėl gali teikti savo 4 nepilnamečiams vaikams išlaikymą 800 Eur bendrai. Jeigu kitas sutuoktinis adekvačiai prisidėtų tokia suma, bei atsižvelgiant į gaunamas iš valstybės išmokas, o taip pat kitas socialines lengvatas, tokia suma patenkintų vaikų būtinuosius poreikius. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su vaikų tėvu vaikų išlaikymui priteistina po 200 Eur kiekvienam iš ieškovės.

7. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius dėl ieškovės neištikimybės aplinkybių, ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas rėmėsi vien tik pranešimais apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tačiau įrodymų dėl ieškovės kaltės pripažinimo teismui nepateikė. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Atsakovas aiškina, kad atsakovo gyvenimo sąlygos yra žymiai geresnės nei ieškovės, nes atsakovas gyvena dviejų kambarių bute, Vilniaus mieste, tačiau tuo pat metu tvirtina, kad atsakovo gaunamų pajamų neužtenka teismui priteistam laikinam išlaikymui nepilnamečiams vaikams. Atsakovas žemina ieškovę nepagrįstai kaltindamas ją neištikimybe. Pats atsakovas nesilaikė teismo nustatytos laikinos tėvų ir vaikų bendravimo tvarkos, neaplankė vaikų pagal teismo nustatytą grafiką, tik retkarčiais atvažiuodavo pas vaikus, nusiteikinėjo vaikus prieš motiną. Vien tik tas argumentas, kad vaikai gyvena pagal specialistų sprendimą su atsakovu nesuteikia atsakovui pirmenybės teisės prieš ieškovę. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka neužtikrins vaikų teisių bei galimai sukels tarp šalių naujus ginčus dėl bendravimo su vaikais ateityje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimu ieškovės J. Z. ieškinio netenkino, atsakovo A. Z. (A. Z.) priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė ieškovės J. Z. ir atsakovo A. Z. (A. Z.) santuoką, sudarytą 2011 m. rugsėjo 12 d. Kyjivo srities Bryspilio rajono Dudarkivo kaime (įrašo Nr. 5), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) paliko po santuokos nutraukimo ieškovei J. Z. turėtą pavardę „Z“, o atsakovui A. Z. (A. Z.) - „Z“; 3) nustatė nepilnamečių vaikų M. Z., D. Z., A. Z., L. Z. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu A. Z. (A. Z.), atsakovo A. Z. (A. Z.) gyvenamojoje vietoje; 4) priteisė nepilnamečiams vaikams M. Z., D. Z., A. Z., L. Z. iš ieškovės J. Z., nuolatinį išlaikymą, teiktiną po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. gruodžio 21 d., paskiriant atsakovą A. Z. (A. Z.) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) nustatė toliau nurodomą ieškovės (motinos) J. Z. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. Z., D. Z., A. Z. ir L. Z. (L. Z.) tvarką :

8.1. „motina J. Z. bendrauja su vaikais M. Z., D. Z., A. Z. ir L. Z. (L. Z.) kas antrą savaitės penktadienį, paimdama vaikus iš mokyklų arba ikimokyklinių įstaigų ir iki sekmadienio 21 val. grąžinant vaikus atsakovui A. Z. arba iki pirmadienio grąžinant į mokyklas arba ikimokyklines įstaigas;

8.2. kiekvienais metais vaikai M. Z., D. Z., A. Z. ir L. Z. (L. Z.) su motina (ieškove J. Z.) žiemos ir vasaros laikotarpio nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip pusę atostogų iš eilės motinos (ieškovės) J. Z. pasirinktoje vietoje, žiemos ir vasaros atostogų laikotarpyje ieškovė J. Z. pasiima vaikus iš jų (vaikų) gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus po atostogų į jų (vaikų) gyvenamąją vietą. Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą ieškovė J. Z. įsipareigoja informuoti atsakovą A. Z. (tėvą) ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios elektroniniu paštu arba SMS žinute;

8.3. apie vaikų ligą, sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) nedelsiant. Jei dėl vaikų ligos ieškovės susitikimas su vaikais negali įvykti, jis (susitikimas) perkeliamas į kitą savaitgalį be jokio atskiro šalių derinimo. Ligos metu tėvas A. Z. sudaro sąlygas ieškovei J. Z. susisiekti su vaikais telefono ryšio ar elektroninėmis priemonėmis“;

6) nukreipė sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto nuolatinio periodinio išlaikymo vykdyti skubiai; 7) nurodė, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones dalyje, kurioje iki teismo sprendimo priėmimo iš ieškovės J. Z. priteistas laikinas išlaikymas, nebegalioja priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, likusios Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 vasario 7 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nors abi šalys vieną kitą kaltina neištikimybe, tačiau objektyvių įrodymų, o ne žodinių paaiškinimų, viso teisminio proceso metu šalys taip ir nepateikė teismui. Byloje nėra duomenų, kurie tiesiogiai, ar netiesiogiai patvirtintų šalių neištikimybės aplinkybę. Bylos nagrinėjimo metu teismas įsitikino, jog abi šalys yra pakankamai ekspresyvaus būdo, emocionalios, turinčios nuoskaudų viena kitai. Ir nors byloje yra duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje (tiek ieškovės, tiek atsakovo atžvilgiu), tačiau, teismo įsitikinimu, aptarta aplinkybė nebuvo santuokos iširimo priežastimi, o veikiau jau nutrūkusių ir atšalusių santykių pasekmė. Teismas sprendė, jog aptariamu atveju negalima konstatuoti, jog vienos ar kitos šalies elgesys buvo išimtinai kaltas dėl santuokos išrimo. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

10. Kadangi šalys nesiginčijo dėl pavardės likimo po santuokos nutraukimo, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „Z“, o atsakovui paliekama turėta pavardė „Z“. Reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo nereiškiami, todėl teismas dėl nepareikštų reikalavimų nepasisakė.

11. Teismas taip pat nustatė, kad tarp šalių egzistuoja ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo – ieškovė siekia, kad nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove), o atsakovas pageidauja nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu (atsakovu). Tarnyba teisminių posėdžių metu nurodė poziciją, jog turi būti siekiama stabilumo nepilnamečių vaikų gyvenime, todėl siūlo nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu (tėvu), kadangi vaikai po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti atsakovo priežiūrai ir jau apsipratę gyventi nuomojame bute Vilniaus mieste.

12. Teismas vertino, jog viena vertus, šalių teismui pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog abi šalys gali užtikrinti pakankamai kokybiška gyvenimą vaikams: ieškovė nuomojasi būstą (namą) Šalčininkuose, atsakovas nuomojasi 2 kambarių (44,13 m2 ploto) butą Vilniuje. Ieškovės sąlygos vaikams augti yra kiek palankesnės – ieškovė gyvena ramioje kaimiškoje vietovėje, yra didesnio ploto namas su komunaliniais patogumais, nuosavu kiemu, egzistuoja galimybė pasinaudoti kaimo teikiamais privalumais (pvz., dalis kasdienai reikalingų dalykų (pvz., vanduo) gali būti nemokami (šulinio vanduo), yra galimybė turėti savo sodą ar auginti naminius gyvūnus maistui). Šalčininkų mieste taip pat pakankamai gerai išvystyta socialinė infrastruktūra, yra ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigos, daug mažesnės socialinių paslaugų laukimo eilės. Atsakovo būstas tėra dviejų kambarių butas Vilniaus mieste. Ir nors šalies sostinė gali pasiūlyti maksimaliai išplėtotą socialinę infrastruktūrą (didelis paslaugų pasirinkimas), tačiau didelei šeimai gyventi dviejų kambarių bute, imant domėn ir skirtingų lyčių vaikus bei tėvus, gali būti kiek sudėtinga, gali būti stokojama privatumo ir ramybės. Visgi, byloje yra Vilniaus apygardos prokuratūros 2025 m. birželio 16 d. raštas, kuriame nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49574-24, kuriame J. Z. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje bei 153 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir ikiteisminiame tyrime paskirtos nepilnamečių M. Z. ir D. Z. teismo psichologijos ir teismo psichiatrijos ekspertizės. Kadangi ieškovės atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl aptarta aplinkybė ir nusveria, jog vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu.

13. Teismas konstatavo, kad nustačius nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteistinas po 150 Eur / mėn. dydžio išlaikymas. Teismo vertinimu, kadangi sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo priteisimo 4 vaikams, todėl priteisus po 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui per mėnesį ieškovei teiktų mokėti 800 Eur / mėn. išlaikymą (o po indeksacijos ir dar daugiau). Teismas atsižvelgė į tai, jog abi šalys nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl akivaizdu, jog jau vien dėl kalbos ir socialinės integracijos barjerų abiems šalims gali būti sudėtinga uždirbti didesnes pajamas. Taip pat šalys turi dar nepilnamečių vaikų iš kitų santykių. Vertinama tai, jog abi šalys darbingos, neturinčios specialiųjų poreikių. Sūnus L. Z. turi specialiųjų poreikių, pastarajam buvo nustatytas neįgalumas (teismas neturi duomenų apie tai, ar šio sprendimo priėmimo momentu L. Z. pratęstas neįgalumas). Įvertinus tai, kad valstybė prisideda prie vaikų poreikių mokėdama vaiko pinigus (122,5 Eur / mėn. – sprendimo priėmimo momentu), taip pat į tai, kad šeimai teikiama pagalba tiek iš valstybės pusės, tiek iš savanorių (šeima yra nuo Rusijos Federacijos pradėto karo prieš Ukrainos Respubliką išvykę asmenys), teismas sprendė, jog iš ieškovės kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteistinas po 150 Eur / mėn. dydžio išlaikymas, didesnio išlaikymo, teismo įsitikinimu, ieškovė teikti nepajėgi.

14. Teismas, atsižvelgęs į Tarnybos specialistės pastabas dėl būtinumo nustatyti konkretesnę skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, sprendė, jog ieškovės bendravimo su nepilnamečiais tvarka nustatytina pagal teismo ex officio (savo inciatyva) modifikuojamą, tačiau ieškovės pasiūlytą, bendravimo tvarką. Teismas modifikavo ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką atsižvelgdamas į Tarnybos siūlymą maksimaliai užtikrinti tėvų bendravimą su vaikais, paliekant galimybę ieškovei kas antrą savaitgalį pasiimti vaikus su nakvyne. Teismas papildomai pažymėjo, jog šalys visuomet gali susitarti dėl bendravimo su vaikais ir be teismo sprendimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 11 d. sprendimą dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje tenkinti. Teismui nusprendus jo netenkinti, ieškovė reiškia alternatyvų prašymą – nustatyti bendravimo su vaikais darbo dienomis tvarką, jų pasiekiamumą ryšio priemonėmis, atsakovo pareigą užtikrinti jai galimybes bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, užtikrinti informacijos apie vaikų buvimo vietą, sveikatos būklę, mokymosi rezultatus gavimą, o taip pat sumažinti iš jos vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 100 Eur kiekvienam. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Išvadą dėl nepilnamečių vaikų M. Z., D. Z., A. Z. ir L. Z. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo teismas grindė išimtinai viena aplinkybe, o būtent tuo, jog ieškovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49574-24 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį bei 153 straipsnio 1 dalį. Ši aplinkybė negalėjo būti vertinama kaip esminė, turinti lemiamos įtakos sprendimo priėmimui. Ieškovė pažymi, kad mergaitės, būdamos tiesioginėje atsakovo įtakoje ir jo pakurstytos, yra linkusios nurodyti tikrovės neatitinkančius faktus. Pastarasis manipuliuodamas jų patiklumu, nuolat aiškina, kad jis turi galimybę ir planuoja išsivežti jas (ir kitus vaikus) gyventi į užsienį, kur jie turės didelį namą ir pinigų, o ieškovė šių dalykų jiems niekuomet suteikti negalės. Todėl mergaitės, paskatintos savo tėvo, prasimano nebūtų dalykų, apkalba ją, o atsakovas, remdamasis šiomis jų kalbomis, kelia ieškovei bylas. Panaši situacija buvo susiklosčiusi 2022 m., kuomet atsakovo iniciatyva taip pat buvo kreiptasi į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos ieškovei už fizinio smurto prieš vaikus panaudojimą iškėlimo. Tyrimo eigoje paaiškėjus, jog joks smurtas prieš juos nebuvo panaudotas, Apygardos prokuratūros Vilniaus prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32106-22 buvo nutrauktas. Kita vertus pastebėtina ir tai, kad vykstančiame ikiteisminiame tyrime jokia kardomoji priemonė ieškovei, draudžianti bendrauti su vaikais, nėra paskirta. Ši aplinkybė įgalina daryti išvadą, jog tyrimą atliekantys pareigūnai šioje byloje ieškovės pavojingumo neįžvelgia.

15.2. Bylą išnagrinėjęs teismas apsispręsdamas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu netyrė ir nevertino jo pasirengimo pasirūpinti vaikų gerove bei galimybių tai daryti nuolat ir nenutrūkstamai, taip pat nevertino atsakovo gyvenimo būdo ir vykdomos darbinės veiklos įtakos jo, kaip tėvo, pareigų vykdymui. Atsakovas bendravimui su vaikais skiria itin mažai laiko, jų nekontroliuoja ir neprižiūri – jam išvykus iš namų, vaikai yra paliekami vieni, jų saugumu niekas nepasirūpina. Teismas netyrė, koks yra atsakovo požiūris į vaikų auklėjimą ir ugdymą, į jo, kaip tėvo, pareigų vykdymą, nesiaiškino, ar jam yra žinomi vaikų poreikiai, kaip jis juos užtikrina ir pan., t. y. ar jis užtikrina vaikų gerovę ir jų geriausius interesus. Atsakovo „susidomėjimas“ vaikais atsirado tik tuomet, kai jam tapo aišku, jog teismui priėmus jam nepalankų sprendimą byloje, jo materialinė padėtis dėl priteisto išlaikymo gali iš esmės pasikeisti (pablogėti). Taigi, atsakovo „noras“ nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo yra ne rūpinimosi vaikais, o savo asmeniniais interesais rezultatas (siekis neprarasti piniginių lėšų).

15.3. Teismas neatsižvelgė bei nevertino bylos medžiagoje esančio Šalčininkų socialinės pagalbos centro pagalbos šeimai 2025 m. sausio 16 d. plano. Be kitų duomenų iš pagalbos plano matyti, kad atsakovas, iškilus būtinumui sūnaus sveikatos gerinimo (reabilitacijos) tikslais vykti į sanatoriją, tą padaryti kategoriškai atsisakė, taip pat atsisakė tuo laikotarpiu pagyventi su kitomis trimis dukromis Krizių centre, iki kol ieškovė su sūnumi grįš iš reabilitacijos ir dėl to buvo prarastas vaikui išduotas siuntimas į minėtą reabilitaciją.

15.4. Sprendimą dėl vaikų gyvenamosios vietos teismas priėmė neišklausęs vaikų nuomonės šiuo klausimu. Vaikų nuomonei esant neišklausytai, teismas neturėjo realios galimybės spręsti apie jų tikruosius norus bei psichoemocinį ryšį su kiekvienu iš tėvų.

15.5. Nors skundžiamajame sprendime nurodyta, kad nustatytoji ieškovės bendravimo su vaikais tvarka yra maksimali, vis tik iš jo matyti, kad ieškovei yra suteikta teisė su vaikais bendrauti tik kas antrą savaitgalį (su nakvynėmis), o galimybė su vaikais matytis eilinėmis darbo dienomis (t. y. dienomis, kuomet ji pagal savo darbo pobūdį (ar grafiką) būdama laisva, šį laiką galėtų panaudoti bendravimui su vaikais ir ryšio su jais palaikymui bei stiprinimui) nėra numatyta.

15.6. Dėl išlaikymo dydžio ieškovė pažymi, jog priteistoji suma jai išties yra ženkli, kadangi šiuo metu ji nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje, išmokų negauna. Taip pat ieškovė paaiškina, kad yra suinteresuota darbo paieškomis ir jau ilgą laiką ieško darbo pagal savo profesiją (siuvėja), tačiau Šalčininkų mieste, šalia kurio gyvena, jokių jai tinkančių vakansijų nėra.

Atsiliepimas

16. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Aktualu pažymėti, kad J. Z. ir A. Z. su 5 nepilnamečiais vaikais: L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), S. L., gim. (duomenys neskelbtini) į Lietuvą iš Ukrainos atvyko 2022 metų kovo mėnesį dėl Ukrainoje prasidėjusio karo, (J. Z. taip pat turi nepilnametę dukrą S. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurios pati neaugina, nes Vilniaus miesto apylinkės teismui 2022 m. rugsėjo 26 d. civilinėje byloje Nr. eS2-23458-842/2022 išdavus teismo leidimą paimti vaiką iš motinos, mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa ir vaikas auga laikinojo globėjo šeimoje). Vėliau pas šeimą į Lietuvą atvyko ir nepilnametė A. Z. dukra E., kurios motina yra mirusi ir mergaitė auga tėvo ir pamotės šeimoje.

16.2. Po eilinio J. Z. smurtavimo jau 2022 metų rugsėjo mėnesį buvo taikytos vaikus apsaugančios laikinosios priežiūros priemonės, mažametis L. (vienų metukų) su motina buvo apgyvendintas socialinę priežiūrą teikiančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), o nuo 2022-09-10 buvo perkelti ir iki vaiko paėmimo iš šeimos gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu E., M., A. ir D. laikinoji priežiūra iš pradžių nustatyta šeimos namuose, su tėvu, drauge gyvenant laikinai prižiūrinčiam asmeniui, nes padėti šeimai ir atvykti į Lietuvą sutiko tėvo sesuo; praėjus mėnesio laikotarpiui, A. Z. seseriai turint grįžti į Ukrainą ir padėčiai šeimoje iš esmės nepasikeitus bei nesant pagrindo su tėvu gyvenantiems vaikams laikinosios priežiūros priemonių taikymą užbaigti, 2022-09-10 A. Z. su vaikais buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir paslaugas gavo iki 2022-12-23.

16.3. Motinos agresyvų bei smurtinį būdą patvirtina ir civilinėje byloje Nr. eS2-4444-1168-2023, nustatyti prejudicinę galią turintis faktai, kad Ukrainos centrinė institucija, atsakydama į prašymą dėl bendradarbiavimo pranešė, kad sutuoktiniai J. ir A. turi keturis bendrus vaikus: M., D., A. ir L. A. Z. – tėvas yra dukrai E., kurios mama mirusi. J. yra mama S. L., kuriai tėvystė nėra nustatyta. Anksčiau šeima yra ne kartą patekusi į socialinių tarnybų informacines sistemas. 2009 metais J. Z. buvo apribotos motinystės teisės jos vyresnių vaikų M. L., G. L. ir G. L. atžvilgiu. Nuo 2017 iki 2019 metų S., A., M. ir D. buvo apskaitoje vaikų, prieš kuriuos naudojamas smurtas, taip pat vaikų, kurių gyvenimo sąlygos yra blogos, sąrašuose. Be to, šeimai ne kartą buvo teikiamos socialinės paslaugos dėl to, kad tėvai netinkamai vykdo savo pareigas. 2021-12-21 socialinės tarnybos gavo pranešimą apie tai, kad S. buvo sumušta mamos ir apsirengusi ne sezonui pritaikytais drabužiais, pabėgo iš namų ir paprašė prieglobsčio pas pažįstamus žmones. Socialinėms tarnyboms patikrinus šeimos namus, buvo nustatyta, kad namuose šalta, vaikų kambarys nebuvo šildomas, ant sienų buvo įsiveisęs pelėsis bei grybelis. Šeimos namuose, vaikų rūbuose bei žaisluose buvo rasta purvo bei sklido nemalonus kvapas. Taip pat virtuvėje specialistai užuodė žmogaus ir gyvūnų šlapimo kvapą. Specialistai šeimos virtuvėje rado pilną butelį alkoholio – degtinės, mama akivaizdžiai buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau tikrintis blaivumą atsisakė. Taip pat mama, specialistų akivaizdoje, pradėjo įžeidinėti savo nepilnametį vaiką, ketino jam trenkti, tačiau specialistai sulaikė bei išvedė vaiką iš kambario. Ukrainos socialinės tarnybos specialistai telefonu susisiekė su nepilnamečių vaikų tėčiu, kuris nurodė, kad dirba ir negali grįžti namo prižiūrėti vaikų, taip pat nurodė, kad namuose yra trylikametė dukra, kuri ir turėtų pasirūpinti jaunesniais nepilnamečiais. Tėtis nepripažino fakto, kad nepilnamečiams su mama gresia pavojus ir nutraukė skambutį. Specialistai, įvertinę vaikų situaciją bei išnagrinėję aplinkybes, paėmė vaikus iš mamos bei apgyvendino daugiafunkciniame centre, kur vaikai gavo dar ir medicinines paslaugas. 2021-12-24 buvo priimtas sprendimas paimti vaikus iš tėvų globos, neapribojant tėvų teisių vaikų atžvilgiu. 2022-02-24 dėl Rusijos karinės operacijos Ukrainoje, tėvai paėmė vaikus iš aukščiau minėto centro ir nepranešę specialistams išvyko į Lietuvos Respubliką.

16.4. Jau gyvenant Lietuvoje J. Z. atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl vaikų sumušimo, trečias tebevyksta. Taip pat vyksta tyrimas dėl nepilnamečių vaikų tvirkinimo, nes motina dažnai girtaudavo namuose su meilužiais ir vaikai matydavo įvairius vaizdus. Šeima Lietuvoje gyveno iš atsakovo pajamų ir gaunamų iš valstybės išmokų. Susitarė su namo Šalčininkuose savininku, kad išnuomotų jo šeimai namą, šį namą suremontavo. Tačiau nuo 2023 metų rudens ieškovė atvirai pradėjo demonstruoti neištikimybę, savaitėmis dingdavo iš namų ir palikdavo vaikus be priežiūros (2023 metų rugsėjo mėnesį ir 2024 metų vasario mėnesį J. Z. po dvi savaites buvo palikusi vaikus be priežiūros, leido laiką su meilužiais Vilniuje). O kai atsakovas jai priekaištaudavo, kviesdavo policijos pareigūnus ir skųsdavosi (apšnekėdavo), kad atsakovas smurtauja. Ieškovė pirmiausia rūpinosi savo pomėgiais ir tik po to vaikų poreikiais. Nepakėlęs patyčių, neištikimybės ir melagingų apkalbinėjimų, vaikų nepriežiūros, atsakovas buvo priverstas 2024 metų balandžio mėnesį išsinuomoti kitą būstą.

16.5. Galiausiai po eilinio J. Z. smurtavimo, 2024 m. gruodžio 20 d. vaikai buvo perduoti priežiūrai tėvui su kurio ir dabar gyvena. Tačiau J. Z. ir toliau visaip bandė pakenkti (siųsdavo anoniminius ar melagingus panešimus apie pažeidžiamas vaikų teises, neperdavė vaikų dokumentų, kas apsunkino vaikų savalaikį patalpinimą į ugdymo įstaigas, neperdavė vaikams skirtų socialinių išmokų). Net tris mėnesius negaudamas jokių išmokų tėvas su vaikais gyveno iš savo santaupų. Vaikai apklausiami socialinių darbuotojų atvirai nurodė, kad norėtų gyventi du tėvu. Jiems tinka, kad mama galėtų atvažiuoti juos lankyti. Atsakovas yra įsitikinęs, kad palikus gyventi vaikus su motina, šiais nebūtų tinkamai pasirūpinta, jie ir vėl patirtų smurtą ir anksčiau ar vėliau pabėgtų nuo motinos kaip ir padarė ir ankstesni keturi jos vaikai.

16.6. Visi ieškovės teiginiai , kad vaikai paliekami vieni naktimis ar kitaip be priežiūros yra išsigalvoti ir netiesa. Visi vaikai jau lanko ugdymo įstaigas, o atsakovas susirado darbą, kuriame gali laisvai derinti savo darbo laiką ir grafiką, bei dirbti tuo metu, kai vaikai lanko ugdymo įstaigas. Taip pat jam daug padeda ir socialiniai darbuotojai, bei jo vyresnioji atsakovo dukra E. Atsakovas turi transporto priemonę (automobilį), kuria suvežioja visus vaikus į ugdymo įstaigas, gydymo įstaigas ar kitas jiems būtinas vietas.

16.7. Vertinant ankstesnį atsakovo elgesį dėl rūpinimosi šeima ir vaikais, būtina atsižvelgti, kad dėl nuolatinių barnių šeimoje, ieškovės netinkamo elgesio, jos smurtavimo ir lėbavimo, jis net negalėjo nuolatinai dirbti, nes vaikai reguliariai buvo tarnybų perduodami jo priežiūrai, arba mama pradingdavo kelioms savaitėms. Melagingai buvo kaltinamas smurtavimu ir jam buvo surašyti orderiai. Todėl trumpą laikotarpi kai neturėjo darbo jis ir negalėjo mokėti išlaikymo, tačiau kai tik susirado darbą, pagal išgales išlaikymą mokėjo.

16.8. Kad nekelti vaikams nereikalingų emocijų, vaikų nuomonė dėl gyvenamosios vietos buvo išklausyta per socialinių darbuotojų apklausas ir pokalbius su vaikais ir visi vaikai patvirtino, kad nori gyventi su tėvu Vilniuje. Atsakovas niekada nedraudė vaikams bendrauti su ieškove. Numatytais savaitgaliais ji gali vaikus vežtis ir kartais veža pas save, tačiau dar nei karto vaikai nenorėjo pasilikti pas ieškove Šalčininkuose. Atvirkščiai jie nerimauja kada grįš į Vilnių pas atsakovą. Vertintina, kad vaikai priprato prie naujos saugios aplinkos (beveik metai kaip gyvena su atsakovu), priprato ir įsijungė į savo naujų ugdymo įstaigų veiklą bei kasdienybę. Jie nuolat lanko gydymo įstaigas.

16.9. Bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatoma į abiejų šalių pageidavimus ir interesus, o taip pat šalių realias galimybes, nes ieškovė gyvena Šalčininkuose ir nuosavo transporto neturi. Aktualu pažymėti, kad net ir šios bendravimo tvarkos ieškovė nevykdo, pirmą kartą po vaikų perdavimo atsakovui ji atvažiavo jų aplankyti tik po trijų mėnesių. Arba vėliau atvažiuodavo tik prieš teismo posėdį, t. y. kartą per mėnesį. Dažniausiai ieškovė ryšį su vaikais palaiko telefonu ar per internetines programėles. Telefonas atjungiamas tik kai vaikai yra ugdymo įstaigose ar vakare kai jie gulasi miegoti. Todėl neišnaudojant net ir esamų galimybių bendrauti su vaikais, nepagrįsti ir skundai dėl bendravimo su vaikais ribojimu.

16.10. Atsakovas sutiko su mažiausiu įmanomu išlaikymo dydžiu. Atkreiptinas dėmesys , kad pati ieškovė visai nededa jokiu pastangų. Juk ji jau gyvena be vaikų ir nedirba nuo 2024 m. gruodžio 21 d. Ją tenkina užimtumo tarnybos išmokos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina, išlaikymo iš atsakovo priteisimo, ieškovės siūlomos šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

20. 2025 m. lapkričio 7 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo, kuriuo prašo priimti naujus rašytinius įrodymus: SOS vaikų kaimai Lietuva informacinį pranešimą apie J. Z. šeimą, kuriame be kita ko nurodoma, kad LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija, (duomenys neskelbtini) teikia vaiko laikinąją priežiūrą J. Z. šeimoje augantiems vaikams bei 2025 m. spalio 29 d. laikino apgyvendinimo krizių centre paslaugos teikimo sutartį.

21. 2025 m. gruodžio 4 d. ieškovė teismui pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49574-24 atsakovės J. Z. atžvilgiu, kurį prašo prijungti prie bylos medžiagos.

22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21, 22 punktai).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi papildomai teikiamus įrodymus visų pirma pažymi, kad nors apeliantė formuluoja prašymą priimti šiuos įrodymus, o iš šių dokumentų turinio nustatyta, kad jie negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi buvo gauti vėliau nei priimtas skundžiamas sprendimas, tačiau papildomi įrodymai apeliacinės instancijos teismui teikiami, nenurodant jokių tokio veiksmo priežasčių ir motyvų. Antra, teisėjų kolegijos vertinimu kartu su 2025 m. lapkričio 7 d. prašymu pateiktų įrodymų turinys nesudaro pagrindo spręsti, kad jų priėmimas reikšmingas sprendžiant klausimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ar šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, informacija apie vaikų atžvilgiu parinktą laikinosios priežiūros priemonę šalių vaikus apgyvendinant šeimos krizių centre „Viena stotelė“ pateikta kartu su 2025 m. spalio 29 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo sprendimu, taigi šiuo aspektu papildomai teikiami įrodymai vertintini kaip pertekliniai ir neatitinkantys sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal ieškovės apeliacinį skundą išnagrinėjimui. Naujų įrodymų priėmimas šioje byloje neturi esminės reikšmės ginčo klausimui teisingai ir visapusiškai išnagrinėti, nes juose užfiksuoti duomenys nekeičia nustatytų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu priimtas skundžiamas procesinis sprendimas, teisinio vertinimo.

26. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2025 m. gruodžio 4 d. ieškovės pateiktas papildomas įrodymas gautas po to kai byla buvo išnagrinėta, teismui atidėjus procesinio sprendimo paskelbimą, todėl šis įrodymas nevertintinas ir dėl jo nepasisakoma.

27. Vadovaudamasi įstatymo reglamentuota tvarka ir pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl apeliantės teikiamų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai (e. t. 1, b. l. 38–48).

29. Laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2025 m. liepos mėn. šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu užfiksuota daugiau nei dvidešimt smurtinių ir nesmurtinių teisių pažeidimų (e. t. 7, b. l. 64–65).

30. 2024 m. liepos 30 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė preliminarią išvadą (e. t. 1, b. l. 78–91).

31. 2024 m. rugsėjo 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė preliminarią išvadą (e. t. 1, b. l. 163–165).

32. Į bylą pateikta 2024 m. gruodžio 21 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa (e. t. 3, b. l. 4–11; 20–27; 36–43; 52– 59).

33. Dėl galimo smurto iš ieškovės pusės nepilnamečių vaikų atžvilgiu vaikai nuo 2024 m. gruodžio 21 d. perduoti atsakovui.

34. 2025 m. sausio 8 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius priėmė Vaiko situacijos vertinimo sprendimą (e. t. 3, b. l. 12–16; 28–32; 44–48; 60–64).

35. Į bylą pateikta 2025 m. sausio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa (e. t. 3, b. l. 68–75; 83–90; 99–106; 120–127).

36. 2025 m. sausio 27 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius priėmė Vaiko situacijos vertinimo sprendimą (e. t. 3, b. l. 77–81; 92–97; 108–112; 114–118).

37. 2025 m. vasario 3 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketą (e. t. 4, b. l. 11–15; 30–34; 49–53; 68–72).

38. 2025 m. vasario 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų (e. t. 3, b. l. 1– 3).

39. 2025 m. vasario 13 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius priėmė Vaiko situacijos vertinimo sprendimą (e. t. 4, b. l. 21–28; 40–47; 59–66; 78–85).

40. 2025 m. balandžio 10 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketą (e. t. 5, b. l. 36–43).

41. 2025 m. balandžio 16 d. priimtas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo sprendimas (e. t. 5, b. l. 30–34).

42. 2025 m. spalio 19 d. nepilnamečiai vaikai dėl galimo smurto jų atžvilgiu perduoti atsakovo A. Z. draugei (laikinai prižiūrinčiam asmeniui).

43. 2025 m. spalio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketą (e. t. 7, b. l. 42–50), kurioje nurodoma, kad A. pasidalino, kad tėtis ją tampė už megztinio ir ranka mušė per veidą. D. pasipasakojo, kad atsilošė į pakrovėją, kuris buvo įkištas į rozetę, tėtis ją žnybė už šono dešine ranka, ji išsigando ir nosim atsitrenkė į spintelę. M. nurodė, kad tėtis muša jaunesnįjį brolį, taip pat aprėkė ją, bet fizinio smurto iš tėčio nepatyrė. Mergaitės nurodė, kad nepatyrė iš mamos fizinio smurto, bet vėliau pasisakė, kad atvažiavo gyventi pas tėtį, nes mama mušė M., vaikai paminėjo, kad mama gali tik parėkti.

44. 2025 m. spalio 29 d. priimtas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo sprendimas (e. t. 7, b. l. 6–12; 15–21; 24–30; 33–39). Sprendimu parinkta vaikų laikinosios priežiūros priemonė šalių vaikus apgyvendinant šeimos krizių centre (duomenys neskelbtini).

45. 2025 m. lapkričio 4 d. priimta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių (e. t. 7, b. l. 1–4), kurioje nurodoma, jog vaikai galimai išgyvena lojalumo konfliktą bei manipuliuoja esama situacija (po svečiavimosi pas motiną vaikai tėvui aiškino, kad patyrė jos smurtą, o pas motiną atvirkščiai, todėl aiškiai matomos jų manipuliacijos, siekis gauti naudos). Atsižvelgiant į tai, kad vaikai šiuo metu gyvena Šeimos krizių centre (duomenys neskelbtini), kas atitinka jų geriausius interesus susiklosčiusioje situacijoje, Skyriaus vertinimu, nėra pagrindo taikyti LAP ir nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su motina.

46. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi netenkintas ieškovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

47. Ieškovė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu iš esmės grindžia argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymo padarė remdamasis tik dalimi byloje esančių duomenų, o kitos, esminę reikšmę tinkamam bylos išsprendimui turinčios įrodymų dalies, netyrė, jos nevertino bei dėl jos sprendime nepasisakė, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimą reguliuojančias civilinio proceso normas bei sprendimų turiniui keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra nepagrįsti.

48. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

49. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

50. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo yra vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

52. Teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.).

53. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

54. Taigi sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

55. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, visų pirma neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad išvadą dėl nepilnamečių vaikų bylą nagrinėjęs teismas grindė išimtinai viena aplinkybe, o būtent tuo, jog ieškovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49574-24 pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį bei 153 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio, bylą nagrinėjęs teismas tyrė, nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, susijusias su kiekvieno iš tėvų galimybėmis sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas ir kt. bei jų pagrindu padarė išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitinka vaikų interesus.

56. Antra, apeliantė nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas netyrė ir nevertino atsakovo pasirengimo pasirūpinti savo vaikų gerove bei galimybių tai daryti nuolat ir nenutrūkstamai, taip pat nevertino atsakovo gyvenimo būdo ir vykdomos darbinės veiklos įtakos jo, kaip tėvo, pareigų vykdymui. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas netyrė, koks yra atsakovo požiūris į vaikų auklėjimą ir ugdymą, į jo, kaip tėvo, pareigų vykdymą, nesiaiškino, ar jam yra žinomi vaikų poreikiai, kaip jis juos užtikrina ir pan., t. y. ar jis užtikrina vaikų gerovę ir jų geriausius interesus. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikto 2025 m. vasario 13 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo sprendimo duomenimis nustatyta, kad tėvas reguliariai konsultuojasi su priklausomybių konsultantu ir pozityvios tėvystės klausimais. Tėvas vaikams yra radęs ugdymo įstaigas, specialistų apsilankymo metu tėvo gyvenamojoje vietoje, vaiko nepriežiūra fiksuota nebuvo. 2025 m. balandžio 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo sprendimo duomenimis nustatyta, kad vaikai nusiskundimų tėvų atžvilgiu neišsakė, tėvas kreipėsi dėl didesnio socialinio būsto. Remiantis gautais duomenimis Nr. 1GD-9728, vaiko tėvas bendradarbiauja su pagalbą šeimai teikiančiais darbuotojais, stengiasi vykdyti pagalbos plane iškeltus uždavinius, užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovų teismo posėdžių metu išsakytą poziciją, jog siekiant stabilumo nepilnamečių vaikų gyvenime, nuolatinė gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu (tėvu), kadangi vaikai po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti atsakovo priežiūrai ir jau apsipratę gyventi nuomojame bute Vilniaus mieste, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (atsakovu) šiuo metu atitinka geriausius šalių nepilnamečių vaikų interesus.

57. Trečia, apeliantės teigimu ji savo vaikų atžvilgiu smurtinių ir kitų neleistinų veiksmų nėra atlikusi, o bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė bei nevertino ir jos, kaip vaikų motinos, tinkamo pareigų vykdymo. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2025 m. liepos mėn. šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu iš abiejų tėvų kartu arba atskirai užfiksuota daugiau nei dvidešimt smurtinių ir nesmurtinių teisių pažeidimų. Nors ieškovė, referuodama į 2025 m. sausio 16 d. Šalčininkų socialinių paslaugų centro pagalbos plane esančią informaciją iš vaikų lankytų ugdymo įstaigų itin akcentuoja rūpinimąsi savo dukrų auklėjimu ir ugdymu, pamokų lankymo užtikrinimą, aprūpinimą jas visomis ugdymo priemonėmis bei apranga, aktyvų dalyvavimą tėvų susirinkimuose ir kituose mokyklų renginiuose, t. y. savo, kaip motinos pareigų tinkamą vykdymą, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė selektyviai akcentuoja tik jai palankias aplinkybes. Remiantis bylos medžiaga ir joje esančiais įrodymais nustatytos ir savo esme priešingos aplinkybės, kaip antai 2024 m. vasario 26 d. nustatytas galimas smurtas ir galimi nesmurtiniai vaikų M., A., L. ir D. Z. teisių pažeidimai (motina išėjo iš namų palikdama savo vaikus). Dėl galimo smurto iš ieškovės pusės nepilnamečių vaikų atžvilgiu vaikai nuo 2024 m. gruodžio 21 d. buvo perduoti atsakovui.

58. Ketvirta, ieškovė apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimus, susijusius su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia apeliaciniame skunde nurodomų teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, įrodymų vertinimo, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovė nepagrindė savo teiginių, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo yra logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis ir nešališkos, todėl teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 185 straipsnis).

59. Penkta, vertindama apeliacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, jog sprendimą dėl vaikų gyvenamosios vietos teismas priėmė neišklausęs vaikų nuomonės šiuo klausimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaip minėta laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2025 m. liepos mėn. šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu užfiksuota daugiau nei dvidešimt smurtinių ir nesmurtinių teisių pažeidimų, 2025 m. spalio mėn. užfiksuoti septyni galimo vaikų teisių pažeidimo atvejai, taigi vaikams iškyla būtinybė nuolat betarpiškai bendrauti tiek su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais, tiek su Policijos pareigūnais. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju prioritetiniu laikytinas siekis apsaugoti vaikus nuo pernelyg didelės emocinės įtampos ypač turint omenyje tai, kad byloje yra užtektinai duomenų ginčo klausimams išspręsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdžių metu, išklausė visų šalių bei jų atstovų paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų nuomonę, sudarė galimybę užduoti klausimus, teikti papildomus įrodymus ir kt. Įstatyme įtvirtinta pareiga išklausyti vaiko nuomonę nagrinėjamu atveju buvo įgyvendinta daugkartinių šalių nepilnamečių vaikų apklausų, kurias atliko vaiko teisių apsaugos specialistai, metu. Bylos duomenimis šalių nepilnamečiai vaikai nuosekliai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams išsakydavo nuomonę, kad jie norėtų gyventi su tėvu.

60. Antai 2024 m. liepos 30 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminarioje išvadoje nustatyta, kad 2024 m. birželio 26 d., Skyriaus vyriausioji specialistė psichologė, išklausė nepilnamečių vaikų M. Z., D. Z., A. Z. ir L. Z. nuomones. M. teigė, kad apskritai labiau norėtų gyventi su tėveliu, nes mama visą laiką barasi. Paklausta, kokie jos santykiai su tėvu, M. atsakė, kad geri, o su mama nelabai geri. Paklausta, ar prieš ją smurtaujama namuose, M. atsakė, kad (duomenys neskelbtini) mama dažnai kėlė prieš ją ranką, o tėvas tik kartais ką nors pasakydavo. Paprašyta papasakoti, kaip ji sutaria su mama, D. pasakė, kad gerai, bet pakomentuoti, ką reiškia gerai nesugebėjo, tik sėdėjo ir šypsojosi. Po pauzės pasakė, kad su tėvu taip pat gerai sutaria. Paklausius, ar ją kas nors kada nors skriaudė, mergaitė atsakė, kad mama. Paklausta, kaip sutaria su tėvu, D. atsakė – normaliai, po pauzės papildė, kad su tėvu sutaria geriau nei su mama. Pasidomėjus, kuo skiriasi bendravimas su tėvu ir su mama, mergaitė atsakė, kad tėvas juos (D. pavartojo daugiskaitą, tikėtina kalbėdama apie visus vaikus) nemuša ir nebara. Psichologei paklausius, kas juos muša, D. atsakė – mama. P. pradėjo pasakoti, kad mama pastoviai ant jų rėkia ir muša juos, kad mama ją apdraskė (parodė kaklą) ir kad D. apdraskė (parodė vietą maždaug juosmens srityje), tačiau, pasak mergaitės, mama to nepripažįsta. P. atsakė, kad mama rėkia, kai jos neklauso mamos ir kad ji apskritai nori su tėvu gyventi, o su mama nenori. Paklausta, kuo su tėvu geriau nei su mama, P. pasakė, kad tėvas jų nebara. Po pauzės P. pasakė, kad mama visiems sako, kad tėvas jas muša, bet tėvas nemuša, tik ji muša.

61. Į bylą pateiktos 2024 m. gruodžio 21 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos duomenimis nustatyta, kad bendraujant su nepilnamete M. ji pasakė, kad labai nenori likti toliau gyventi su mama, nes kartu su ja gyvendama labai blogai jaučiasi, išreiškė norą važiuoti ir gyventi pas savo tėvą A. Bendraujant su D. mergaitė pasakė, kad nenori gyventi su savo mama, nes ji dažnai būna pikta, agresyvi, dažnai rėkia, keikiasi ir neseniai ją su koja pastūmė. Vaikas išreiškė norą važiuoti pas savo tėvą A. Mažametė A. pasakė, kad nenori gyventi su savo mama, nes ji dažnai būna pikta, agresyvi, dažnai rėkia, keikiasi ir neseniai jai mama tampė už plaukų. Vaikas išreiškė norą važiuoti pas savo tėvą A.

62. Į bylą pateiktos 2025 m. sausio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos duomenimis nustatyta, kad D. paaiškino, kad jau apie mėnesį, po konflikto su mama, mergaitė su broliu ir seserimis gyvena tik su tėčiu, o mama - atskirai. Su tėčiu gyventi gerai, nes jis ramus, nerėkia, nestumdo, nemuša. Mama kartai būna gera, kartais elgiasi visiškai nenormaliai, todėl D. nebenori gyventi su mama. Vaikas nurodo, kad A. ir M. pasiilgsta mamos ir jos sakė, kad norėtų gyventi su mama.

63. 2025 m. vasario 3 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketą, kurios duomenimis M. pasakojo, kad jei patinka gyventi su tėčiu. Mergaitė pasakojo, kad jai nepatinka gyventi pas mamą. Šeima gyvena 2 kambarių nuomojamame bute su visais patogumais, namuose apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis.

64. Nors apeliantė akcentuoja, kad bylos medžiagoje yra duomenų apie tai, kad visos trys dukros yra išreiškusios norą gyventi su motina, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2025 m. lapkričio 4 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių konstatuota, kad vaikai galimai išgyvena lojalumo konfliktą bei manipuliuoja esama situacija (po svečiavimosi pas motiną vaikai tėvui aiškino, kad patyrė jos smurtą, o pas motiną atvirkščiai, todėl aiškiai matomos jų manipuliacijos, siekis gauti naudos). Skyriaus vertinimu, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su motina.

65. Taigi kaip matyti iš bylos medžiagos, taip pat iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio, bylą nagrinėjęs teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visiškas vaikų raidai neigiamą poveikį darančių aplinkybių eliminavimas nagrinėjamu atveju nėra įmanomas atsižvelgiant tiek į ieškovės, tiek į atsakovo asmenybės bruožus, požiūrį į vaikų auklėjimą ir vystymąsi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikai jau apsipratę gyventi Vilniaus mieste, kur lanko ugdymo įstaigas, siekiant stabilumo nepilnamečių vaikų gyvenime vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitinka vaikų interesus.

Dėl vaikų ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarkos

66. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka, apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovei yra suteikta teisė su vaikais bendrauti kas antrą savaitgalį (su nakvynėmis), o galimybė su vaikais matytis darbo dienomis nėra numatyta. Be to, ieškovė nurodo, kad nustatant bendravimo tvarką nebuvo pasisakyta dėl tėvo pareigos užtikrinti vaikų pasiekiamumą ryšio priemonėmis bei informacijos ieškovei apie vaikus ir jų buvimo vietas, sveikatos būklę, teikimą.

67. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

68. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

69. Kartu pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Bendravimo tvarką teismas nustato pagal esamą situaciją, t. y. atsižvelgdamas į tai, kas šiuo metu geriausiai užtikrintų vaiko interesus.

70. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktoje 2024 m. liepos 30 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminarioje išvadoje nurodyta, kad skyriaus manymu, bendravimo su vaikais tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikai praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą nepažeidžiant nepilnamečių vaikų interesų.

71. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimu nustatyta ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka neužtikrina maksimalaus ieškovės dalyvavimo auklėjant savo nepilnamečius vaikus. Visgi atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo egzistuoja itin įtempti konfliktiniai santykiai, kurių byloje neneigia abi šalys, ieškovė gyvena kitame mieste – Šalčininkuose, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka koreguotina, užtikrinant ieškovei teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis („Messenger“, „Viber“, „Whatsapp“ ar kita internetine programa), atsižvelgiant į vaikų interesus antradienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. kiekvieną savaitę. Vaikų tėvas A. Z. privalo užtikrinti, jog nustatytu bendravimo metu vaikai turėtų technines galimybes bendrauti su motina. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad nustatant bendravimo tvarką nebuvo pasisakyta dėl tėvo pareigos užtikrinti informacijos ieškovei apie vaikų sveikatos būklę, teikimą, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

72. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

73. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustačius nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteistinas po 150 Eur / mėn. dydžio išlaikymas.

74. Ieškovė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio iš esmės grindžia argumentais, jog priteista suma jai išties yra ženkli, kadangi šiuo metu ji nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje, išmokų negauna. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteistą išlaikymą sumažinti.

75. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

76. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kaip minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

77. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

78. Teismų praktikoje sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo laikomasi pozicijos, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, atskaičius mokesčius (nuo 2025 m. sausio 1 d.), yra 777 Eur ir jis laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Todėl kiekvienam iš tėvų vaikui teiktino išlaikymo orientacinė suma būtų 388,50 Eur (777 Eur/2). Šia suma kiekvienas iš tėvų turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Žemesnės instancijos teismas

79. Nagrinėjamu atveju atsakovas reiškė reikalavimą priteisti kiekvienam vaikui po 200 Eur išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad valstybė prisideda prie vaikų poreikių mokėdama vaiko pinigus (122,5 Eur / mėn. – sprendimo priėmimo momentu), taip pat į tai, kad šeimai teikiama pagalba tiek iš valstybės pusės, tiek iš savanorių (šeima yra nuo Rusijos Federacijos pradėto karo prieš Ukrainos Respubliką išvykę asmenys), sprendė, jog iš ieškovės kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteistinas po 150 Eur / mėn. dydžio išlaikymas, kadangi didesnio išlaikymo, teismo įsitikinimu, ieškovė teikti nepajėgi.

80. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad yra suinteresuota darbo paieškomis ir jau ilgą laiką ieško darbo pagal savo profesiją (siuvėja), tačiau Šalčininkų mieste, šalia kurio gyvena, jokių jai tinkančių darbo vietų nėra. Darbo vietose, kuriose ji teiravosi, darbo laikas baigiasi vakare 22 val., todėl atsižvelgiant į tai, kad miesto transportas iki jos gyvenamosios vietos vyksta tik iki 19 val., šių pasiūlymų ji buvo priversta atsisakyti. Nurodo, kad sutiktų vaikų išlaikymui skirti po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam.

81. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktą).

82. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad vaikų motina nedirbanti, neturi jokių pajamų, pagalbos plane numatyti uždaviniai vykdomi iš dalies. Į bylą nepateikta duomenų apie ieškovės turimus sveikatos sutrikimus.

83. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl iš ieškovės šalių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio, visų pirma pažymėtina, kad ieškovė, susilaukdama vaikų, prisiėmė atsakomybę jais pasirūpinti tinkamai. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

84. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Žemesnės instancijos teismas

85. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų, jog ji dėjo maksimalias pastangas ir išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes įgyti profesinę kvalifikaciją, susirasti darbą ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį, uždirbti pajamas, kurių dalis tektų nepilnamečių vaikų išlaikymui.

86. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis) bei pagrįstai pripažino ieškovės pareigą teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, kuris yra daugiau nei du kartus mažesnis nei teismų praktikoje taikomas orientacinis kriterijus priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau nagrinėjamu atveju pripažįstamas pakankamu turint omenyje sunkumus, kuriuos ieškovė objektyviai patiria integruojantis į visuomenę ir darbo rinką kitoje nei savo gimtojoje valstybėje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

87. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

88. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

89. Šioje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir ją teikiant buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teisme patirtas šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Pažymėtina, kad šiuo atveju turi būti taikoma CPK 99 straipsnio 2 dalis, nes ši norma yra specialioji CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos atžvilgiu. CPK 99 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi iš šios teisės normos turinio matyti, kad šaliai nėra būtina pateikti duomenis apie patirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes teismas jas gali priteisti ir kitu laiku, kada apie jas gauna duomenis, taigi jau ir po teismo sprendimo priėmimo. Be to, remiantis šia norma, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančiai institucijai suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

90. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. birželio 13 d. pažymą pirmosios instancijos teismui, kurioje nurodė, kad patyrė 1 127,62 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų už antrinę teisinę pagalbą ieškovei. Antrinė teisinė pagalba ieškovei suteikta valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

91. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. balandžio 8 d. pažymą pirmosios instancijos teismui, kurioje nurodė, kad patyrė 531,25 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų už antrinę teisinę pagalbą atsakovui. Antrinė teisinė pagalba atsakovui suteikta valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

92. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. lapkričio 19 d. pažymą, kurioje nurodė, kad tarnyba patyrė 337,50 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų už antrinę teisinę pagalbą atsakovui apeliacinės instancijos teisme. Antrinė teisinė pagalba atsakovui suteikta valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

93. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. gruodžio 4 d. pažymą, kurioje nurodė, kad tarnyba patyrė 412,50 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų už antrinę teisinę pagalbą ieškovei apeliacinės instancijos teisme. Antrinė teisinė pagalba ieškovei suteikta valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

94. Įvertinus tai, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 2 dalis, 11 dalis, 20 straipsnio, CPK 99 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-421/2022).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės J. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimą, jo rezoliucinėje dalyje nurodytą ieškovės bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiais vaikais išdėstant taip:

- „motina J. Z. bendrauja su vaikais M. Z., D. Z., A. Z. ir L. Z. (L. Z.) kas antrą savaitės penktadienį, paimdama vaikus iš mokyklų arba ikimokyklinių įstaigų ir iki sekmadienio 21 val. grąžinant vaikus atsakovui A. Z. arba iki pirmadienio grąžinant į mokyklas arba ikimokyklines įstaigas;

- motina J. Z. su vaikais M. Z., D. Z., A. Z. ir L. Z. (L. Z.) bendrauja kiekvieną antradienį telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis („Messenger“, „Viber“, „Whatsapp“ ar kita internetine programa), atsižvelgiant į vaikų interesus nuo 19.00 val. iki 20.00 val. kiekvieną savaitę. Vaikų tėvas A. Z. privalo užtikrinti, jog nustatytu bendravimo metu vaikai turėtų technines galimybes bendrauti su motina.

- kiekvienais metais vaikai M. Z., D. Z., A. Z. ir L. Z. (L. Z.) su motina (ieškove J. Z.) žiemos ir vasaros laikotarpio nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip pusę atostogų iš eilės motinos (ieškovės) J. Z. pasirinktoje vietoje, žiemos ir vasaros atostogų laikotarpyje ieškovė J. Z. pasiima vaikus iš jų (vaikų) gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus po atostogų į jų (vaikų) gyvenamąją vietą. Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą ieškovė J. Z. įsipareigoja informuoti atsakovą A. Z. (tėvą) ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios elektroniniu paštu arba SMS žinute;

- apie vaikų ligą, sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles (traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu (kitomis ryšio priemonėmis) nedelsiant. Jei dėl vaikų ligos ieškovės susitikimas su vaikais negali įvykti, jis (susitikimas) perkeliamas į kitą savaitgalį be jokio atskiro šalių derinimo. Ligos metu tėvas A. Z. sudaro sąlygas ieškovei J. Z. susisiekti su vaikais telefono ryšio ar elektroninėmis priemonėmis“.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusIeva Navickaitė-Sakalauskienė