Panevėžio apylinkės teismo nutartis, eII-68-762/2026

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-06
Bylos Nr.: eII-68-762/2026
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Artūras Dilys
Pažeidėjas: K. K.
Advokatai: Audronė Žemeckė

Kategorijos

1.6.2Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimas nepilnamečiams (ANK 43 str.)
16.11.1Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas (ANK 415 str.)
16.11.11Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-68-762/2026Teisminio proceso numeris 4-69-3-01399-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.6.2; 16.11.1; 16.11.11; 21.10.4 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 6 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys,sekretoriaujant Sandrai Daugelei,

dalyvaujant nuotoliu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. K., jo atstovei – advokatei Audronei Žemeckei,

viešame teismo posėdyje, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu, išnagrinėjo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės Audronės Žemeckės, skundą dėl K. K. atžvilgiu priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-22603-2025, administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25280216026), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundo esmė, šalių pozicija nagrinėjamu klausimu

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Kauno apskrities VPK ANBN skyrius arba Institucija) vyriausiosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-22603-2025, administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25280216026) (toliau – Nutarimas) K. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 140 Eur bauda už tai, kad jis, 2025 m. liepos 25 d. 19 val. 03 min. (duomenys neskelbtini), vakaro metu iš sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), garsiai leido muziką per garso aparatūrą, taip trikdant asmenų ramybę ir poilsį.

Šalies argumentai

2. K. K., nesutikdamas su priimtu Nutarimu, pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti 2025 m. gruodžio 4 d. Nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti; pareiškėjo naudai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.1 Skunde nurodyti šie esminiai argumentai :

2.2 ANK 488 str. 1 d. nurodytas administracinis nusižengimas nepadarytas, kadangi pareiškėjas K. K. neatliko Nutarime aptariamų veiksmų.

2.3 Pareiškėjui K. K. iš tiesų asmeninės nuosavybės teise priklauso namų valda esanti adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namų valda), tačiau net ir pačiame D. Z. pateiktame skunde dėl kurio buvo užvesta administracinio nusižengimo byla, aiškiai ir vienareikšmiškai nurodoma, jog kaltininkas yra ne K. K., o kitas asmuo – E. J.. Visiškai nesuprantama, kodėl administracinė atsakomybė taikoma K. K. atžvilgiu, kai tokio nusižengimo padarymu jo nekaltina net pati D. Z., o netgi priešingai – minėtame skunde nurodoma, kad muzikos 2025 m. liepos 25 d. 19:01 val. K. K. neleido.

2.4 Atkreipiamas dėmesys, jog šiuo klausimu Nutarime yra nurodoma: Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra suformavęs ANK 488 straipsnio taikymo praktikos, tačiau tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-1265/2006 ir N17-1468/2006) už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašiais veiksmais vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, atsakomybėn gali būti traukiami šių patalpų ar įmonių savininkai. Tai reiškia, kad K. K. kaip savininkas, būdamas atsakingas už savo turtą, yra atsakingas ir už tai, kad būtų užtikrinta, jog iš gyvenamųjų patalpų sklindanti muzika ir triukšmas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės. Kas akivaizdu šiuo atveju buvo padaryta priešingai. Šia praktika vadovaujamasi ir naujausiose teismų praktikose (AN2-268-606/2021; AN2- 56-795/2021, II-412-873/2016).

2.5 Pažymima, jog Nutarime pateikta teismų praktika negalima vadovautis šioje administracinio nusižengimo byloje. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (žr. pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009).

2.6 Nutarime aptariamos bylos atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės vadovo atsakomybės už įmonės patalpose skleidžiama triukšmą. Negali būti ginčo, jog šios konkrečios bylos ir Nutarime aptariamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos bylos aplinkybės nėra nei panašios, nei juo labiau tapačios. Dėl šios priežasties Nutarime aptariama praktika yra vadovaujamasi visiškai nepagrįstai ir neteisėtai.

2.7 Pabrėžiama, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris galėtų patvirtinti, jog Nutarime nurodomu laiku (2025 m. liepos 25 d. 19:01 val.) pareiškėjas K. K. garsiai leido muziką ir trikdė aplinkinių asmenų ramybę ir poilsį. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog Nutarimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas šią bylą išnagrinėjus teisme.

2.8 Nagrinėjamu atveju nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl pareiškėjas K. K. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

2.9 Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6- 788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).

2.10 Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo sudėtis nustatyta remiantis prielaidomis, o ne byloje buvusiais įrodymais. Kaip jau minėta, byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris galėtų patvirtinti, jog Nutarime nurodomu laiku (2025 m. liepos 25 d. 19:01 val.) pareiškėjas K. K. garsiai leido muziką ir trikdė aplinkinių asmenų ramybę ir poilsį.

2.11 Be to, Vyriausiasis tyrėjas Nutarime remiasi į administracinio nusižengimo bylą pateiktu 59 sekundžių trukmės vaizdo įrašu. Iš šio vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti nei garso šaltinio, nei jo lygio, nei krypties iš kur sklinda garsas, nei subjekto leidžiančio užfiksuotus garsus. Aptariamame vaizdo įraše iš esmės fiksuojamas tik T. Z. namų valdos kiemas (duomenys neskelbtini), jame esanti tvora, matomos tujos bei garsas sklindantis iš neidentifikuoto šaltinio ir nežinomos krypties. Iš šio vaizdo įrašo nėra jokių objektyvių galimybių nustatyti kokio tai lygio garsas ir apskritai iš kur jis sklinda.

2.12 Šioje vietoje svarbu pastebėti, jog Nutarime yra nurodoma tikrovės neatitinkanti aplinkybė, jog garsi muzika yra fiksuojama D. Z. kieme. Pabrėžtina, jog vaizdo įraše matoma tvora yra ne D. Z. namų valdoje, o jos sūnaus T. Z. namų valdoje. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent D. Z. ir T. Z. parodymams šioje administracinio nusižengimo byloje buvo suteikta nepagrįstai didelė įrodomoji galia. Nutarime pateikiamas kategoriškas teiginys „Byloje neginčijamai nustatyta, kad po 19.00 val. iš K. K. namo/sklypo sklido muzika, kuri garsiai buvo girdima pareiškėjos kieme“, grindžiamas tik T. Z. ir D. Z. teiginiais bei jų pačių pateiktu vaizdo įrašu.

2.13 Kaip minėta, susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad atliekant tyrimą liudytojais buvo apklausti tiek T. Z., tiek ir D. Z.. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuos asmenis sieja giminystės ryšys – D. Z. yra T. Z. motina. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs vyriausiasis tyrėjas visiškai neatsižvelgė į šią aplinkybę ir jos neaptarė Nutarime, nepaisant to, jog pareiškėjas K. K. ją buvo aptaręs į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose.

2.14 Pažymima, jog pareiškėjo K. K. ir liudytojų D. Z. bei T. Z. santykiai yra konfliktiški. Tiek D. Z., tiek ir T. Z. įvairioms institucijoms nuolatos teikia skundus dėl Pareiškėjo ir (ar) jo vykdomos veiklos. Be to, K. K. ir D. Z. yra dalyvę civilinėse ir administracinėse bylose, kuriose jų pozicijos buvo visiškai priešingos. Pareiškėjo tėvas ir D. Z. dalyvauja santuokos nutraukimo byloje, kuri ir nulėmė susidariusią konfliktinę situaciją bei nesibaigiančius skundus. Pažymėtina, jog ir 2025 metais D. Z. pralaimėjo kelias civilines bylas bei turėjo Pareiškėjui atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis sudarė keliolika tūkstančių eurų. Šiose bylose šališkus parodymus davė ir liudytoju apklaustas T. Z.. Negali būti ginčo dėl to, jog tiek D. Z., tiek ir T. Z. yra šališki, akivaizdžiai nusiteikę prieš K. K., o jų duoti parodymai negali būti vertinami kaip patikimi.

2.15 Išdėstyti argumentai patvirtina pareiškėjo K. K. teiginį, kad Nutarimas yra grindžiamas prielaidomis.

2.16 Pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas yra suformuota teisės taikymo taisyklė, kuri yra ypatingai aktuali nagrinėjamos bylos atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-495/2020 kasacinis teismas pabrėžė, jog administracinio nusižengimo padarymo faktas negali būti grindžiamas prielaidomis: Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamas administracinio nusižengimo sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

2.17 Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų konstatuota pareiškėjui K. K. inkriminuojamo administracinio nusižengimo (ANK 488 str.) sudėtis.

2.18 Vadovaujantis aptartais argumentais, konstatuotina, jog Nutarime pateikiamos išvada, jog garsą skleidė pareiškėjas K. K. iš jam priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) naudodamas garso aparatūrą yra visiškai nepagrįsta objektyviais įrodomąją galią turinčiais duomenimis, o yra tik nepatvirtinta prielaida. Remiantis aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika, kurioje aiškiai ir vienareikšmiškai nurodoma, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje negali būti grindžiamas prielaidomis, negali būti ginčo dėl to, kad šiuo Skundu skundžiamas Nutarimas turi būti panaikintas šią bylą išnagrinėjus teisme (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-495/2020).

2.19 Būtina pažymėti, jog šiuo atveju prielaidomis buvo pagrįstas ne tik subjekto ar garso šaltinio, tačiau ir tariamo pažeidimo laiko nustatymas. Nutarime tariamo pažeidimo laikas (19:01) nustatytas remiantis šališkų ir nepatikimų liudytojų parodymais bei vaizdo įraše užfiksuoto planšetinio kompiuterio rodmenimis. Vaizdo įraše iš tiesų matomas planšetinis kompiuteris, tačiau tai savaime nėra patikimas laiko įrodymas – tokio prietaiso parodymai bet kuriuo paros metu gali rodyti bet kokį laiką, nes jis bet kada gali būti pakeistas rankiniu būdu. Pareiškėjo įsitikinimu, tai dar viena aplinkybė patvirtinanti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ANK 488 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

2.20 Nurodoma, kad visiškai nesuprantami ir neteisėti Nutarime pateikiami argumentai susiję su kito administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Priimdamas skundžiamą Nutarimą vyriausiasis tyrėjas remiasi administracinio nusižengimo bylos ROIK 25276977029 medžiaga bei nurodo: Peržiūrėjus šiuos nusižengimus matyti, kad situacija analogiška, o administracinės bylos ROIK 25276977029 vaizdo įrašas ypač iškalbingas. Vaizdo įraše matoma, kad dėl triukšmo, t. y. garsios muzikos kviečiama policija. Atvykę pareigūnai užfiksuoja garsiai sklindančią muziką, kurios šaltinis yra būtent K. K. sklypas. Tai suprantama iš girdimos muzikos garso mažėjimo ir didėjimo garsą fiksuojant vaikštančio policijos pareigūno kūno kamera. O pareigūnams nuėjus į K. K. kiemą ir bendraujant su juo, muzika beveik negirdima. Ši aplinkybė rodo, kad garsi muzika skirta būtent kaimynams, o ne jiems patiems. Pareigūnų pokalbio su K. K. metu paaiškėja, kad muziką jis garsiai leidžia po 19.00 val. suklaidintas policijos pareigūno, kurios buvo išaiškinęs, kad muziką jis gali leisti iki 22.00 val., ir taip elgiasi, nes kaimynai taip pat anksčiau piktybiškai garsiai leido muziką. K. K. pareigūnai išaiškina, kad triukšmauti negalima po 19.00 val. bei surašo jam administracinio nusižengimo protokolą. Iš esmės tas pačias aplinkybes apie garso šaltinį – garso kolonėlę paliekamą prie tvoros, patvirtino ir liudytojas T. Z.. Reikšminga aplinkybė įrodinėjant, kad garsią muziką leido būtent K. K. iš savo kiemo yra ta, kad ir visose ankstesnėse bylose, kuriose K. K. nubaustas už analogiškus nusižengimus, bylose užfiksuota identiškai skambanti tokio pačio pobūdžio vaikiška muzika.

2.21 Atsižvelgiant į šiuos Nutarime pateiktus argumentus dar kartą konstatuotina, jog jis yra pagrįstas tik prielaidomis. Nutarimą priėmęs vyriausiasis tyrėjas jį grindžia kitų administracinių bylų medžiaga ir nustatytomis aplinkybėmis – vaizdo įrašu bei pateikia tokio vaizdo įrašo interpretacija. Pastebėtina, jog Nutarime aptariamo administracinės bylos ROIK 25276977029 atveju pareiškėjas K. K. savo sklype adresu (duomenys neskelbtini) iš tiesų leido vaikišką muziką, kadangi šventė savo sūnaus pirmąjį gimtadienį. Pareiškėjas pripažino, jog padarė administracinį nusižengimą, kadangi buvo suklaidintas policijos pareigūnų, kurie pokalbio telefonu metu (2025-06-14, 18:56 val.) nurodė, kad triukšmauti galima ne iki 19:00 val., bet iki 22:00 val.

2.22 Rodydamas gerą valią pareiškėjas K. K. įvykdė administracinį nurodymą bei sumokėjo paskirtą 40 Eur baudą. Tačiau administracinės bylos ROIK 25276977029 bei šios administracinio nusižengimo bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl administracinės bylos ROIK 25276977029 medžiaga negalėjo būti remiamasi priimant skundžiamą Nutarimą. Nutarime aptariamu atveju, t. y. 2025 m. liepos 25 d., 19:01 val. K. K. muzikos neleido ir kitaip netrikdė aplinkinių rimties.

2.23 Nagrinėjamu atveju labai svarbu pabrėžti, jog 2025 m. liepos 25 d. policijos pareigūnai į įvykio vietą ((duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)) netgi nebuvo atvykę ir jokių aplinkybių nefiksavo. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog Nutarimas yra pagrįstas ne objektyviais duomenimis kaip to reikalauja ANK įtvirtintos įstatyminės nuostatos bei aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, o yra grindžiamas tik suinteresuotų liudytojų parodymais bei nepatikimu vaizdo įrašu bei prielaidomis, o tai lemia būtinybę skundžiamą Nutarimą panaikinti.

2.24 Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas žodžiu vyko 2025 m. gruodžio 3 d. Bylos nagrinėjime be pareiškėjo K. K. taip pat dalyvavo ir T. Z., kuris iš esmės jokių naujų parodymų ir (ar) paaiškinimų nedavė. Nepaisant to, Nutarime pateikiamas šis T. Z. teiginys: Tai patvirtino ir žodiniame bylos nagrinėjime dalyvavęs liudytojas T. Z.. Jis paliudijo, kad tokiu būdu jis ir jo motina yra terorizuojami jau ilgą laiką. Ne kartą jis per tvorą matęs, kad muzika sklinda iš K. K. kiemo iš nešiojamos garso kolonėlės, kuri dažnu atveju paliekama įjungta prie tvoros.

2.25 Pabrėžiama, jog 2025 m. gruodžio 3 d. vykusio bylos nagrinėjimo metu T. Z. teiginio, kad „jis ir jo motina yra terorizuojami jau ilgą laiką“ nepasakė. Toks teiginys buvo nukopijuotas (perimtas) iš jau kitos administracinio nusižengimo bylos medžiagos. Tai dar viena aplinkybė patvirtinanti, jog nutarimas buvo priimtas remiantis ne tik šio administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga, bet ir medžiaga, kurios byloje nėra.

2.26 Labai svarbu pabrėžti, kad 2025 m. gruodžio 3 d. vykusio bylos nagrinėjimo metu T. Z. aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, jog konkrečiai 2025 m. liepos 25 d. jis jokio garso šaltinio nematė. Ši liudytoju apklausto T. Z. nurodyta aplinkybė turinti esminės reikšmės nagrinėjamai bylai Nutarime apskritai nėra minima.

2.27 Pabrėžiama, kad ANK 617 str. 1 d. nuostatos įpareigoja pareigūnus, nagrinėjančius administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, nustatyti ir objektyviai įvertinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Negali būti ginčo dėl to, jog tokie Nutarimą priėmusio vyriausiojo tyrėjo veiksmai yra nepagrįsti, neteisėti ir neatitinka ANK nuostatuose įtvirtintų reikalavimų bei nulėmė netinkamą bylos išnagrinėjimą ir neteisėto Nutarimo priėmimą.

2.28 Nagrinėjamu atveju Nutarimą priėmęs vyriausiasis tyrėjas veikė visiškai šališkai ir aplinkybę, kada buvo užfiksuotas tariamas pažeidimas vertino pareiškėjo K. K. nenaudai, tuo pažeisdamas suformuotą kasacinio teismo praktiką administracinių nusižengimų bylose. Nutarime nurodoma: Po policijos pareigūnų išaiškinimo, kad po 19.00 val. draudžiama kelti triukšmą, K. K. muziką po 19.00 val. galimai išjungia, tačiau nagrinėjamu atveju garsi muzika pareiškėjos kieme fiksuojama po 19.00 val.. ir nors fiksavimo laikas yra 1/2 min. yra trumpas, tačiau esant duomenų, kad šie veiksmai yra tyčiniai, piktybiški bei sąmoningai nukreipti į kaimynų poilsį ir ramybę, laikytina, kad inkriminuotas nusižengimas buvo padarytas.

2.29 Taigi, kaip matyti iš šių motyvų, Nutarime konstatuojama, jog muzika girdima vos 1 minutę po 19.00 val. Primintina, jog ANK 488 str. 1 d. įtvirtinta, jog vakaro laikas prasideda būtent nuo 19.00 val. Jau minėta, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad vaizdo įrašas iš tiesų darytas 19:01 val. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad net ir nustačius, jog vaizdo įrašas iš tiesų buvo daromas 19:01 val., toks mažareikšmis laiko pažeidimas turėtų būti vertinamas bet kurio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ypač tuo atveju, kai byloje nėra objektyvių įrodymų galinčių patvirtinti tikslų tariamo pažeidimo padarymo laiką. Tokia pozicija yra grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

2.30 Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10- 693/2018, 2AT-9-976/2020). Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).

2.31 Nagrinėjamu atveju Nutarimą priėmęs vyriausiasis tyrėjas nukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos, kadangi visas abejones bei neaiškumus aiškino K. K. nenaudai. Nurodomas tariamo administracinio pažeidimo padarymo laikas (19:01) yra nepagrįstas patikimais ir objektyviais įrodymais, tačiau vyriausiasis tyrėjas laiko, kad to pakanka konstatuoti pažeidimui. Jau minėta, jog šiuo konkrečiu atveju byloje nėra nei vieno įrodymo iš kurio būtų galima nustatyti garso šaltinį, garso lygį, garso skleidimo laiką ar garsą skleidusį asmenį, tačiau nepaisant to, Nutarime konstatuojama, jog garsą (muziką) per garso kolonėlę leido K. K. iš savo kiemo, po 19.00 val. Remiantis aptartu nekaltumo prezumpcijos principu, pareiškėjo K. K. kaltumas padarius ANK 488 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą galėjo būti konstatuotas tik esant objektyvių įrodymų. Administracinio nusižengimo byloje nėra ir negali būti jokių pareiškėjo K. K. kaltę patvirtinančių duomenų. Pareiškėjo įsitikinimu tai yra akivaizdi priežastis dėl kurios skundžiamas Nutarimas turi būti panaikintas išnagrinėjus šią bylą teisme.

2.32 Labai svarbu pabrėžti, kad ANK 488 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra materialioji, todėl turi būti konstatuojama, kad ramybė buvo realiai sutrikdyta: ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešąją rimtį trikdyti galima šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais. Šio nusižengimo sudėtis yra materialioji, nes yra būtina nustatyti padarinius, t. y. kad pirmiau nurodytais veiksmais yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas.

2.33 Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, vadovaujantis ANK 488 straipsnio 1 dalimi, teisė į poilsį ir ramybę asmeniui atsiranda nuo 19:00 val. Iki šio laiko asmuo negali pagrįstai tikėtis, jog jo ramybė nebus trikdoma, taip pat neturi teisėto pagrindo imtis priemonių šiai teisei ginti, įskaitant kreipimąsi į policiją. Nagrinėjamu atveju laikantis Nutarime pateikiamos akivaizdžiai nepagrįstos pozicijos, jog tariamo administracinio nusižengimo laikas yra 19:01 val., sudarytų situacija, kai asmuo (galimai D. Z.), lygiai 19:00 val. (tikėtina ir dar anksčiau), jau buvo kitame (savo sūnaus T. Z.) kieme ir pasiruošusi planšetinį kompiuterį aktyviai laukė kada galės padaryti vaizdo įrašą. Svarbu atkreipti dėmesį ir į vaizdo įraše užfiksuotus pačios D. Z. žodžius: „Įrašau muziką sklindančią iš kaimyno K. K. tvoros, nors dabar 19 valandų. Kai jis tik mane pamato išjungia, bet šį kartą priėjau iš kitos pusės, kad jis manęs nepamatytų“. Dar daugiau, vaizdo įrašo pabaigoje girdimas pikdžiugiškai ištartas žodis „pagavau“.

2.34 Šis vaizdo įrašas objektyviai patvirtina, kad asmuo (D. Z.) teise į poilsį ar ramybę faktiškai nesinaudojo, todėl ANK 488 straipsniu saugomi teisiniai gėriai nebuvo pažeisti. Atsižvelgiant į tai, prieitina prie išvados, kad net ir pripažinus Nutarime nurodytą laiką (19.01 val.), administracinio nusižengimo sudėties šiuo atveju vis tiek nėra, kadangi realus asmens ramybės sutrikdymas nebuvo nustatytas.

2.35 Svarbu akcentuoti, kad iš vaizdo įrašo galima spręsti, jog girdima muzika nutilo kelios akimirkos po to, kai D. Z. nufilmavo planšetinio kompiuterio ekrane matomą laiką, taigi net ir patikėjus visiškai deklaratyviu Nutarimo teiginiu, kad tariamo administracinio nusižengimo padarymo laikas yra 19:01 val., reikėtų konstatuoti, jog muzika skambėjo ne ilgiau nei iki 19:01 val., taigi – vos viena minute ilgiau nei nurodyta ANK 488 straipsnyje. Negali būti ginčo dėl to, jog ši aplinkybė taip pat lemia, kad skundžiamas Nutarimas turi būti panaikintas. Tačiau, kaip minėta, Nutarimą priėmęs vyriausiasis tyrėjas šią svarbią aplinkybę vertino Pareiškėjo nenaudai bei nepagrįstai konstatavo, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas.

2.36 Galiausiai pažymima, jog ANK 566 straipsnyje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kiti administracinių nusižengimų teisenos principai nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, 567 straipsnyje – visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo reikalavimai; 569 straipsnis įtvirtina, kas yra įrodymai administracinio nusižengimo byloje ir kaip jie nustatomi. Pagal 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017, 2AT-3-1073/2019).

2.37 Nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą Nutarimą, buvo nukrypta nuo aukščiau aptartų administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo principų bei suformuotos ir nuoseklios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nutarimą priėmęs vyriausiasis tyrėjas padarė esminius proceso ir materialinės teisės pažeidimus, o tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto Nutarimo priėmimą. Nutarimas yra grindžiamas prielaidomis, šališkų asmenų nepatikimais parodymais, kito administracinio nusižengimo medžiaga, o ne objektyviais įrodymais. Visos abejonės ir neaiškumai aiškinami pareiškėjo K. K. nenaudai. Dar daugiau, Nutarime nėra nustatyta 488 str. 1 d. įtvirtinto pažeidimo sudėtis. Šios aplinkybės lemia, jog Nutarimas turi būti panaikintas išnagrinėjus šią bylą teisme, o pareiškėjo K. K. naudai priteistinas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

2.38 Apibendrinat šiame Skunde išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog Nutarime nurodytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 488 str. 1 d. nebuvo padarytas, todėl administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo K. K. atžvilgiu turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

3. Kauno apskrities VPK ANBN skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka.

3.1 Atsiliepime nurodyti šie esminiai argumentai :

3.2 Vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

3.3 Institucijos nuomone tai, kad Pareiškėjas padarė nusižengimą numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta byloje esančių duomenų visuma.

3.4 Atsakomybė pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį numatyta už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

3.5 Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas reglamentuoja, kad triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla; triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą.

3.6 Pagal teismų praktiką, sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo nusižengimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438- 3973/2011, N575-406/2012).

3.7 Asmens veiką kvalifikuojant kaip viešosios rimties trikdymą, nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2559/2010). Asmens veiką kvalifikuoti pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu.

3.8 Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

3.9 Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjas 2025 m. liepos 25 d. 19:03 val. vakaro metu iš sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., garsiai leido muziką per garso aparatūrą, taip trikdant aplinkinių asmenų ramybę ir poilsį.

3.10 Ši administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal 2025 m. liepos 27 d. gautą pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) sklindančio triukšmo.

3.11 Pareiškime nurodomas triukšmo sklidimo laikas- 2025 m. liepos 25 d. nuo 8:34 val. iki po 19 val.; Įvykio data arba laikotarpis: 2025 m. liepos 25 d. 19:03 val.. Įvykį paliudija T. Z..

3.12 Taigi vertinant aktualią teismų praktiką, pažymėtina, kad asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu. Šioje byloje Pareiškėjo kaltė yra įrodyta tiek pranešimą apie sklindantį triukšmą pateikusio asmens parodymais tiek ir liudytojo parodymais, kad aptariamu metu sklido triukšmas ir buvo trikdoma viešoji rimtis, bei, kad triukšmas sklido jau po 19 valandos. Byloje nustatyta, kad triukšmo skleidimo faktas ir, kad triukšmas sklido būtent iš K. K. namų valdos, atitinkamai ir prie pareiškimo pridėtame vaizdo įraše labai aiškiai girdimas triukšmas.

3.13 Pažymima, kad K. K. yra eilę kartų baustas dėl ANK 488 straipsnio pažeidimo būtent dėl keliamo triukšmo adresu (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo bylos, kuriose jis dėl ANK 488 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo yra įvykdęs administracinius nurodymus: ROIK 25276090773 (pažeidimo data 2025-06-13), ROIK 25276093025 (pažeidimo padarymo data 2025-06-14), ROIK 25276977029 (pažeidimo data 2025-06-26), ROIK 25278110389 (pažeidimo data 2025-07-04), ROIK 25278772600 (pažeidimo data 2025-07-12).

3.14 Šis aptariamas, skundžiamas nusižengimas yra įvykdytas 2025 m. liepos 25 d. kas rodo K. K. veiksmų sistemiškumą.

3.15 Byloje neginčijamai nustatyta, kad po 19.00 val. iš K. K. namo/sklypo sklido muzika, kuri garsiai buvo girdima pareiškimą pateikusio asmens kieme. Tai buvo užfiksuota vaizdo įrašu. Nors skunde nurodoma, kad neįrodyta, jog garsas sklinda iš jo sklypo, vertinant aplinkybę, kad toje vietovėje yra tik trys namai – tai yra pareiškimą pateikusio asmens, liudytojo ir atsakomybėn traukiamo asmens – K. K. todėl nėra jokių abejonių, kad triukšmo šaltinis buvo būtent K. K. namų valda, ką, kaip minėta, patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas, kito triukšmo šaltinio buvimas šiuo atveju yra net neįmanomas, kadangi fiziškai muzikai sklisti nėra iš kur, nes aplink K. K. kituose dvejuose sklypuose gyvenantys asmenys patvirtino, kad triukšmas sklido iš K. K. valdos, o tai patvirtina ir vaizdo įrašas.

3.16 Pažymima, kad dėl nusižengimo laiko Institucijai nekyla abejonių, tai yra, kad triukšmas sklido jau po 19 valandos. Esamas triukšmo laikas matomas tiek byloje su pareiškimu pateiktame vaizdo įraše, atitinkamai liudytojas savo paaiškinime nurodė, kad triukšmas sklido ir po 19 valandos.

3.17 Pažymima, kad „Google maps“ vaizdas, pažymėta (duomenys neskelbtini) ir matomi du kiti sklypai (duomenys neskelbtini), aplink artimu spinduliu daugiau gyvenamųjų namų iš kurių galėjo sklisti triukšmas nėra (iškarpa byloje „Google maps iškarpa sklypai“).

3.18 Institucija pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių dėl, kurių būtų galima abejoti liudytojo, pareiškėjos parodymų patikimumu ar teigti, kad jie suinteresuoti apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Net jeigu kaip ir nurodoma Pareiškėjo skunde, kad yra susiję giminystės ryšiais, tai nereiškia, kad asmenys neturi teisės į poilsį ir ramybę ir jeigu jie susiję giminystės ryšiais tai jokiais būdais nesudaro pagrindo spręsti, kad jų parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai. Atitinkamai įvertinti įrodymų nuoseklumą, jų patikimumą ir objektyvumą pareiga kyla bylą nagrinėjančiam pareigūnui, kai toks nagrinėjimas vyksta ne teismo tvarka. Pareigūnas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujant įstatymu, kas šioje byloje ir buvo padaryta.

3.19 Taigi byloje nustatyti duomenys yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir juos sujungus į vientisą loginę grandinę nekyla abejonių dėl to, kad K. K. padarė administracinį nusižengimą ANK 488 straipsnio 1 dalyje.

3.20 Institucijos nuomone, pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai individualizavo nuobaudą. Pareigūnas, skirdamas nuobaudą atsižvelgė į Pareiškėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrinta viešoji rimtis ir visuomenės saugumas. Institucijos manymu prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

3.21 Pažymima, kad asmuo Teismo prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų asmenų interesų dėl saugios aplinkos, viešosios rimties. Institucijos nuomone tokių pritaikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatitiktų ANK 22 str. reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus.

3.22 Institucija vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir administracinio nusižengimo byloje esančia informacija, Teismo prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Institucijos nutarimą nepakeistą. Prašo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. K. nurodė, kad nuo to laiko, kai leido muziką per vaiko gimtadienį 2025 m. birželio 14 d., daugiau muziko neleido. Jis savo sklype vykdo veiklą, ten yra vaizdo stebėjimo kameros, tačiau dėl per ilgo tyrimo negalėjo pateikti vaizdo kamerų įrašo (neišsaugoti). Jis nagrinėjamo įvykio metu kieme net nebuvo. Ten filmuota iš T. Z. kiemo, kur stovi jų automobiliai, todėl muzika galėjo sklisti ir iš automobilių. D. Z. gyvena už 100 metrų (duomenys neskelbtini) ir ji negali girdėti sklindančių garsų. 2025 m. liepos 25 d. negalėjo sklisti muzika po 19 val. Jei ir leidžia muziką, tai leidžia negarsiai. Jis galvoja, kad garsas įraše yra iš tos pačios planšetės.

5. Teismo posėdžio metu liudytoja D. Z. paaiškino, kad K. K. nuolat vykdo neteisėtus veiksmus kaimynų atžvilgiu. Tą dieną - 2025 m. liepos 25 d. ji buvo namuose, kurie yra apie 50-10 metrų atstumu nuo K. K.. Muzika buvo leidžiama labai garsiai, ji net negalėjo atidaryti langų (tą patvirtino pateikdama filmuotą medžiagą iš namų vidaus). Tą dieną nuo 08.34 val. iki 19.03 val. buvo leidžiama muzika. Tada ji fiksavo filmuodama telefonu ir turėjo planšetę, kur matėsi data ir laikas. Filmavo iš sūnaus kiemo, nes ten didžiausias garsas. Ten ėjo, kad matytųsi iš kur garso šaltinis. Jis buvo iš K. K. sklypo. Jos santykiai su K. K. yra negeri, nes jis nustatinėja tėvą, jos vyrą, prieš ją.

6. Teismo posėdžio metu liudytojas T. Z. nurodė, kad pernai gana dažnai iš K. K. sklypo sklisdavo muzika. Jie buvo priversti rašyti skundus. K. K. į pastabas nereaguoja. Jų namų valdos yra šalia. Atstumai tarp jų iki 50 metrų. Muzika yra įjungiama garsiai ir išeinama, tai daroma piktybiškai. 2025 m. liepos 25 d. 17.24 val., dienos metu jis kreipėsi į K. K., ir prašė neleisti garsiai muzikos (tą patvirtindamas pateikė filmuotą medžiagą, kuriame prašo K. K. pritildyti leidžiamą muziką). Vakare taip pat grojo muzika ir kažkada nurimo.

II. Skundo išsprendimo motyvai

7. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Kaip matyti iš pateikto skundo, K. K. ginčija patį administracinio nusižengimo padarymo faktą, teigdamas, kad nepadarė administracinio nusižengimo. Be to, teigia, kad administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų konstatuota pareiškėjui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Žemesnės instancijos teismas

9. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

10. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pažymėtina, kad teismo ar institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

11. Nagrinėjamu atveju K. K. nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2025 m. liepos 25 d. 19 val. 03 min. (duomenys neskelbtini), vakaro metu iš sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., garsiai leido muziką per garso aparatūrą, taip trikdant asmenų ramybę ir poilsį.

12. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų.

13. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti :

1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje;

Žemesnės instancijos teismas

2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma).

14. Aptariamo nusižengimo sudėtis yra materialioji, nes yra būtina nustatyti padarinius, t. y., jog pirmiau nurodytais veiksmais yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-85-1073/2022). Kartu pažymėtina, kad tam, jog asmens veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymą, nepakanka vien pareiškėjo subjektyvaus vertinimo – viešosios tvarkos ir rimties pažeidimas turi būti nustatomas remiantis objektyviais duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

15. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nesutinka su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu motyvuodamas tuo, kad Nutarimas yra grindžiamas prielaidomis, šališkų asmenų nepatikimais parodymais, kito administracinio nusižengimo medžiaga, o ne objektyviais įrodymais, tačiau teismo nuomone, tokie skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

16. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kaltinimas K. K. padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, grindžiamas ne prielaidomis, kaip teigia pareiškėjas, o byloje surinktais įrodymais: vaizdo/garso įrašu, liudytojų parodymais, pareiškimu apie įvykį, byloje surinkta pareiškėją charakterizuojančia medžiaga.

17. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo teisena (ROIK:25280216026) K. K. atžvilgiu buvo pradėta pagal 2025 m. liepos 27 d. gautą D. Z. pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) sklindančio triukšmo.

Žemesnės instancijos teismas

18. D. Z. 2025 m. liepos 27 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole nurodė, kad 2025 m. liepos 25 d. nuo 8:34 su keliomis trumpomis pertraukomis iš E. J. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) sklido labai garsi muzika, kuri nesibaigė net ir po 19 valandos. Su šios teritorijos savininku K. K. kiek anksčiau tą dieną išsiaiškino, kad ne jis leidžia garsią muziką. (duomenys neskelbtini) gyvena du suaugę žmonės, jei muzikos neleidžia K. K., tai muziką leidžia jo sugyventinė E. J..

19. Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje (toliau – Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK) buvo atliktas patikrinimas dėl minėto D. Z. pareiškimo.

Žemesnės instancijos teismas

20. Tiriant pareiškime nurodytas aplinkybes, pareigūnai apklausė tiek pačią pareiškėją D. Z., tiek K. K. bei liudytoją T. Z..

21. D. Z. 2025 m. liepos 29 d. apklausos protokole nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 25 d. dienos ir vakaro metu buvo namuose. Dienos metu grojo muzika, ji pradėjo groti nuo 08:34 val.. Galima sakyti grojo visą dieną su pertraukomis. Vakaro metu nuo 19:00 val. taip pat grojo garsi muzika, tą ji turi užfiksavusi vaizdo ir garso įraše, kurį pateiks prie medžiagos. Iki kada muziką grojo, ji pasakyti negali. Tai kartojasi jau nebe pirmą kartą, kai muzika groja vakaro metu ir trikdo jos ramybę bei poilsį. Minėtą vakarą muziką grojo gan garsiai, muzikos kolonėlė atnešta buvo šalia tvoros, adreso (duomenys neskelbtini). ribose ir atsukta į jų pusę, tyčia, kad garsas sklistų į jų pusę, už tvoros jokių žmonių nepastebėjo. Mano, kad jie tyčia įjungią muziką ir išeina dirbti į perlinių danielių parką, paskui išeiną už namo adresu (duomenys neskelbtini), kur muzikos galima sakyti nesigirdi. Bandė bendrauti su K. K. dėl muzikos ir triukšmo, bet jis į kalbas su ja nesileido ir muzikos nepritildė, bandė ir kiti kaimynai su juo kalbėtis, bet jis į kalbas nesileido, kaip sako, kad muzikos jis neleidžia, nors muzika sklinda iš jo kiemo ir jie ten gyvena dviese. Jie į jų pastabas nereaguoja, juos ignoruoja ir muziką leidžia toliau. Mano, kad jie tyčia taip daro ir naudoja psichologinį smurtą prieš ją. Dėl šio įvykio prašo nubausti asmenis įstatymų nustatyta tvarka.

22. T. Z. 2025 m. rugpjūčio 12 d. apklausos protokole nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 25 d. nuo pat ryto, jo kaimynas K. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini) leido muziką į lauką išnešęs garso kolonėlę. Muzika nustojo groti apie 19:03 val.. Tai ne pirmas kartas kuomet K. K. piktybiškai leidžia muzika visa dieną. Dėl tokio jo elgesio jie negali namuose ilsėtis. Asmuo į kalbas nutildyti muziką nereaguoja.

23. Taip pat tiriant pareiškime nurodytas aplinkybes buvo peržiūrėtas D. Z. pateiktas vaizdo įrašas. 2025 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „IMG 8404.MOV“, matoma, kad vaizdo įrašo trukmė yra 59 sekundės. Atidarius vaizdo įrašą matoma tvora. Fone girdima muzika. Filmuojančioji moteris sako „Įrašau muziką, kuri leidžiama iš kaimyno K. K. tvoros, nors dabar yra 19 valandų, kai jis tik mane pamato išjungia, bet šįkart priėjau iš kitos pusės, kad jis manęs nebematytų “. Vaizdo įraše matoma tvora, tujos. Fone girdima muzika. Moteris sako „filmuoju savo planšete, kad matytųsi diena ir valanda.“. Planšetėje matoma diena t. y. 2025 m. liepos 25 d. ir laikas 19:01 val. Vaizdo įrašo gale muzika nutyla ir moteris sako „Pagavau.“ Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašo metu užfiksuota data ir laikas. Taip pat užfiksuota leidžiama muzika vakaro metu, t. y. po 19 valandos.

Žemesnės instancijos teismas

24. Priimant Nutarimą Institucija įvertino ir K. K. pateiktus rašytinius paaiškinimus bei bylos nagrinėjimo metu jo žodžiu duotus paaiškinimus, kuriuose iš esmės jis kategoriškai nesutinka su jam inkriminuojamu nusižengimu ir prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu, konstatavus, kad nėra neabejotinų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę ir administracinio nusižengimo sudėtį.

25. Taigi, Institucija tirdama pareiškime nurodomą informaciją dėl viešosios rimties sutrikdymo ėmėsi aktyvių veiksmų, apklausė tiek pareiškimą padavusį asmenį, tiek liudytoją bei bendravo su asmeniu, kuriam inkriminuojamas nusižengimas, taip pat peržiūrėjo ir išanalizavo pateiktą vaizdo įrašą, kitą byloje surinktą medžiagą.

26. Pareiškėjas nesutikdamas su jam inkriminuotu nusižengimu, nurodo įvairius argumentus : teigia, kad Nutarime tariamo pažeidimo laikas (19:01) nustatytas remiantis šališkų ir nepatikimų liudytojų parodymais bei vaizdo įraše užfiksuoto planšetinio kompiuterio rodmenimis, taip pat, kad byloje nėra nei vieno įrodymo iš kurio būtų galima nustatyti garso šaltinį, garso lygį, garso skleidimo laiką ar garsą skleidusį asmenį.

27. Aiškinantis sklidusio garso (muzikos) šaltinį, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas K. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu abu asmenys, kurie teigia, kad įvykio metu iš K. K. valdos sklido triukšmas (garsi muzika) yra jo kaimynai: D. Z. gyvena (duomenys neskelbtini), o T. Z. gyvena (duomenys neskelbtini).

28. Iš pateiktos „Google maps“ žemėlapių iškarpos matyti, kad šalia K. K. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra tik du kiti sklypai: (duomenys neskelbtini), aplink artimu spinduliu daugiau gyvenamųjų namų nėra.

29. Įvertinus minėtą aplinkybę, ir vaizdo įraše „IMG 8404.MOV“ esančią medžiagą, kuri filmuota iš T. Z. sklypo, šalia tvoros ir tujų, skiriančių jo sklypą nuo K. K. sklypo, darytina išvada, kad šalia K. K. sklypo yra tik pačios pranešėjos D. Z. sklypas ir T. Z., kuris patvirtino, kad muzika sklido iš K. K. valdos, sklypas, todėl laikytina nustatytu, kad triukšmas (garsi muzika) sklido būtent iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

30. Sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodomu argumentu, kad kito triukšmo šaltinio buvimas šiuo atveju yra neįmanomas, kadangi fiziškai muzikai sklisti nėra iš kur, nes aplink K. K. kituose dvejuose sklypuose gyvenantys asmenys patvirtino, kad triukšmas sklido būtent iš jo valdos, o tai patvirtina ir vaizdo įrašas (tai galima suprasti iš girdimos muzikos garso didėjimo garsą fiksuojant D. Z. telefonu ir jai einant prie tvoros, skiriančios K. K. sklypą nuo T. Z. sklypo).

31. Siekiant nustatyti inkriminuojamo nusižengimo padarymo laiką, Teismas peržiūrėjo vaizdo įrašą „IMG 8404.MOV“, kuris šiuo konkrečiu atveju yra svarbus įrodymų šaltinis. Iš jo matyti, kad D. Z. darydama šį vaizdo įrašą, nufilmuoja ir planšetinį kompiuterį, kurį pati laiko rankoje (vaizdo įrašo 00:00:40 s. - 00:00:49 s.). Įraše matosi, kad planšetiniame kompiuteryje įjungtas pagrindinis jo ekranas, kuriame yra laikrodis (rodo 19.01 val.) ir kalendorius (rodo 2025 m. liepos 25 d.).

32. Kad įvykio metu muzika sklido po 19 val. patvirtina ir liudytoju apklaustas T. Z. bei D. Z..

33. Šiuo atveju, neaišku kokiu kitu būdu asmuo, siekiantis įrodyti, kad po 19 val. yra trikdoma viešoji rimtis ir triukšmaujama, turėtų užfiksuoti nusižengimo padarymo laiką ir datą, kad nekiltų jokių abejonių dėl duomenų patikimumo.

34. Remiantis minėtais įrodymais, nėra pagrindo nesutikti su Nutarime padaryta išvada, kad muzika 2025 m. liepos 25 d. grojo po 19 val., t. y. 19.01 val.

35. Nors pareiškėjas mano, kad D. Z. pateiktame vaizdo įraše muzika sklinda iš pačios planšetės, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą „IMG 8404.MOV“, iš jo nesimato, kad D. Z. rankoje laikomame planšetiniame kompiuteryje būtų leidžiama muzika (pvz.:, kad būtų įjungtas muzikos grotuvas, įjungtos radijo ar kitos programėlės, kuriose grotų muzika). Vaizdo įraše matyti, kad planšetiniame kompiuteryje įjungtas tik jo pagrindinis ekranas, kitų atidarytų programų nematyti.

36. D. Z. ir T. Z. teigia, kad muzika sklido iš garso kolonėlės, kuri buvo atnešta ir padėta K. K. žemės sklype, šalia tvoros, skiriančios K. K. ir T. Z. sklypus.

Žemesnės instancijos teismas

37. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju aktualus yra pats garsios muzikos sklidimo faktas, o nustačius, kad muzika sklido būtent iš K. K. valdos, nėra svarbu nustatyti konkretų garso sklidimo šaltinį, t. y. ar muzika sklido iš garso kolonėlės, ar iš kitų garso aparatų, nes tai nekeičia nusižengimo padarymo fakto.

38. Pareiškėjas taip pat argumentuoja, kad byloje nėra įrodymo iš kurio būtų galima nustatyti sklidusio garso lygį. Šiuo atveju pritartina Institucijos atsiliepime nurodomiems argumentams, kad asmens veiką kvalifikuojant kaip viešosios rimties trikdymą, nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta. O viešosios rimties trikdymo nusižengimo įrodinėjimas galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-3973/2010, N575-406/2012).

39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. namų valdos (žemės sklypo) sklidusio triukšmo lygis nebuvo nustatomas remiantis specialiais garso lygio matavimo prietaisais, tačiau aplinkybę, jog dėl sklidusio po 19 val. triukšmo buvo sutrikdyta šalia gyvenančių asmenų rimtis patvirtina liudytojų parodymai ir vaizdo įrašas.

40. Pareiškėjas teigia, kad net ir nustačius, jog vaizdo įrašas iš tiesų buvo daromas 19:01 val., toks mažareikšmis laiko pažeidimas turėtų būti vertinamas bet kurio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

41. Teismas vertindamas ar pagrįstai asmuo buvo nubaustas už ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, įvertino ir kitus byloje pateiktus įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

42. Šiuo atveju yra svarbus byloje pateiktas vaizdo įrašas „20250725_172242“, kuris darytas 2025 m. liepos 25 d. Jame T. Z. užfiksavo kaip eina link K. K., kuris dirba šalia tvoros, ribojančios jų abiejų sklypus. Įraše visą laiką girdisi pakankamai garsiai grojanti muzika. T. Z. kelis kartus prašo K. K., kad jis pritildytų muziką, kadangi ji trukdo, tačiau K. K. atsako, kad jis muzikos neleidžia. T. Z. prašo pakviesti tą, kas ją leidžia, tačiau K. K. į prašymą nereaguoja. Vaizdo įraše matosi ta pati tvora ir tujos, kaip ir D. Z. pateiktame įraše „IMG 8404.MOV“.

43. Minėti įrodymai patvirtina, kad įvykio dieną muzika K. K. sklype buvo leidžiama ne tik vakare, tačiau ir dienos metu, t. y. pakankamai ilgą laiką. Taip pat iš vaizdo įrašo nustatyta, kad tą dieną ne tik D. Z., bet ir T. Z. skundėsi dėl garsios muzikos, kuri trukdė jiems ilsėtis. Tačiau, kaip matyti, K. K. į prašymus patildyti muziką nereagavo.

44. Pareiškėjas teismui pateiktame 2026 m. vasario 3 d. prašyme pasisakė dėl liudytojo T. Z. pateikto vaizdo įrašo „20250725_172242“ ir teigia, kad jis nėra originalus ir autentiškas, kadangi yra akivaizdžiai koreguotas. Atkreipia dėmesį, jog iš T. Z. viešoje erdvėje paviešinto vaizdo įrašo matyti, jog T. Z. prieš teismui pateikdamas savo vaizdo įrašą jį pakoregavo, t. y. jį sutrumpino panaikindamas vaizdo įrašo pabaigą. Pareiškėjas yra įsitikinęs, jog T. Z. galėjo atlikti ir kitus vaizdo įrašo pakeitimus, pavyzdžiui pakoreguoti girdimo garso lygį ar atlikti panašius veiksmus. K. K. pateikė tris skirtingus to paties vaizdo įrašo variantus ir teigia, kad jie patvirtina, jog tokie pakeitimai yra galimi ir juos padaryti yra visiškai nesunku. Nurodo, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti T. Z. vaizdo įrašo autentiškumu bei jo įrodomąja galia, todėl ir šis vaizdo įrašas neturėtų būti prijungiamas prie Bylos.

45. Teismas, peržiūrėjęs pareiškėjo papildomai 2026 m. vasario 3 d. pateiktus vaizdo įrašus, sutinka, kad liudytojo T. Z. teismui pateiktas vaizdo įrašas „20250725_172242“ yra trumpesnis, nei K. K. pateiktas vaizdo įrašas, kurį anot jo viešoje erdvėje paviešino T. Z.. Tačiau vien tai, kad nukirpta vaizdo įrašo pabaiga, nereiškia, kad šis vaizdo įrašas yra suklastotas. T. Z. pateiktame vaizdo įraše yra užfiksuota įvykio esmė, kad T. Z. eina pas K. K. ir prašo patildyti muziką, nes ji jam trukdo. K. K. pateiktame ilgesniame vaizdo įraše nėra jokios naujos esminės bylai reikšmingos informacijos. Vaizdo įrašo pabaigoje matosi kaip K. K. eina prie kopėčių, pastatytų prie tvoros ir jomis perlipa į kitą tvoros pusę. Tuo įrašas ir baigiasi.

46. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad T. Z. pateiktas vaizdo įrašas negali būti laikomas patikimu įrodymu. Pažymėtina ir tai, kad jis nėra pagrindinis įrodymas byloje, kadangi ne jame, o kitame D. Z. pateiktame įraše „IMG 8404.MOV“ yra užfiksuotas nagrinėjamas administracinis nusižengimas, tačiau šis vaizdo įrašas pagrindžia T. Z. duotus parodymus.

47. Aptarti įrodymai patvirtina, jog K. K. veiksmais buvo objektyviai sutrikdyta viešoji rimtis. Triukšmo faktas buvo užfiksuotas teismų praktikoje nurodytomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis: garso ir vaizdo fiksavimo priemonėmis (vaizdo įrašas), liudytojų parodymais.

48. Institucija skundžiamame Nutarime išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus dėl administracinio nusižengimo požymių buvimo K. K. veiksmuose.

49. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos Institucijos išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar tai, kad priimtas procesinis sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, taip pat savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos.

50. Taip pat pažymėtina, kad pats pareiškėjas selektyviai išrenka duomenis, kurie palankūs jam, tačiau nutyli apie tuos duomenis, kurie paneigia jo versiją. Šie subjektyvūs, pažeidėjui palankiai dėstomi samprotavimai, Institucijos konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl K. K. kaltės nekeičia.

51. Pažymėtina, kad pareiškėjas mini tik vieną atvejį, kai leido garsiai muziką, t. y. per vaiko gimtadienį, tačiau nutyli reikšmingą aplinkybę, kad praeityje yra ne vieną, o daug kartų baustas už viešosios tvarkos trikdymą, t. y. būtent už tai, kad garsiai leido muziką iš savo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini).

52. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad K. K. metų laikotarpyje 5 kartus buvo baustas už nusižengimų, numatytų ANK 488 straipsnyje padarymą, t. y. už analogiškus, kaip nagrinėjamu atveju nusižengimus, kai buvo vakaro metu, po 19 val. garsiai leidžiama muzika/radijas, iš jo sklypo adresu (duomenys neskelbtini)., taip sutrikdant viešąją rimtį. Taip pat jis daugybę kartų baustas už įvairaus pobūdžio kitus administracinius nusižengimus.

53. Pažymėtina, kad su pirmaisiais jam pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį inkriminuotais nusižengimais ir paskirtomis baudomis jis sutiko ir savanoriškai sumokėjo paskirtas baudas (pavyzdžiui bylose Nr.: ROIK 25276090773 (nusižengimas padarytas 2025 m. birželio 13 d.); ROIK 25276093025 (nusižengimas padarytas 2025 m. birželio 14 d.); ROIK 25276977029 (nusižengimas padarytas 2025 m. birželio 26 d.); ROIK 25278110389 (nusižengimas padarytas 2025 m. liepos 4 d.); ROIK 25278772600 (nusižengimas padarytas 2025 m. liepos 12 d.).

54. Atsižvelgtina ir į Institucijai nagrinėjant šią pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nustatytas aplinkybes. Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad iš administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 25276977029 esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad dėl triukšmo, t. y. garsios muzikos 2025 m. birželio 26 d. buvo kviečiama policija. Atvykę pareigūnai užfiksuoja garsiai sklindančią muziką, kurios šaltinis yra K. K. sklypas. Pareigūnų pokalbio su K. K. metu paaiškėja, kad muziką jis garsiai leidžia, nes suklaidintas policijos pareigūno buvo išaiškinęs, kad muziką jis gali leisti iki 22.00 val., ir taip elgiasi nes kaimynai taip pat anksčiau piktybiškai garsiai leido muziką. K. K. pareigūnai išaiškina, kad triukšmauti negalima po 19.00 val.

55. Minėti įrodymai patvirtina, kad K. K. 2025 m. birželio 26 d. policijos pareigūnų buvo informuotas apie tai, kad negali triukšmauti po 19 val. Tačiau savo veiksmų jis nepakeitė, išvadų nepadarė ir toliau piktybiškai garsiai leido muziką net ir po minėto pokalbio su pareigūnais (kaip jau minėta, 2025 m. liepos 4 d., 2025 m. liepos 12 d. nusižengimų padarymą jis pripažino ir sumokėjo paskirtas baudas).

56. Šioje byloje nagrinėjamas nusižengimas padarytas taip pat 2025 m. liepos mėnesį, t. y. 25 d., praėjus mažiau nei 2 savaitėms po paskutinio analogiško ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

57. Anksčiau minėtų K. K. padarytų nusižengimų datos –2025 m. birželio 13 d., 2025 m. birželio 14 d., 2025 m. birželio 26 d., 2025 m. liepos 4 d., 2025 m. liepos 12 d. ir nagrinėjamu atveju - 2025 m. liepos 25 d., rodo K. K. veiksmų pakartotinumą ir sistemingumą.

58. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad K. K. veiksmai garsiai leidžiant muziką buvo piktybiški ir sistemingi, teismo vertinimu, K. K. leisdamas garsiniu aparatu muziką siekė trikdyti viešąją rimtį – šalia gyvenančių asmenų, su kuriais yra susiklostę konfliktiški santykiai, ramybę bei poilsį ir sukėlė tokio intensyvumo triukšmą, jog tai atitinka ANK 488 straipsnio nusižengimo požymius.

59. Pareiškėjas taip pat teigia, kad D. Z. nusižengimo padarymo metu teise į poilsį ar ramybę faktiškai nesinaudojo, nes pasiruošusi planšetinį kompiuterį aktyviai laukė kada galės padaryti vaizdo įrašą, todėl ANK 488 straipsniu saugomi teisiniai gėriai nebuvo pažeisti.

Žemesnės instancijos teismas

60. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais. Tiek policijai pateiktame rašytiniame pareiškime bei liudytojo apklausos protokole, tiek teismo posėdžio metu D. Z. patvirtino, kad Iš K. K. sklypo sklindanti garsi muzika jai trukdė, kadangi ji groja vakaro metu ir trikdė jos ramybę bei poilsį.

61. Pareiškėjas neigia savo kaltę ir teigia, kad pateiktame skunde dėl kurio buvo užvesta administracinio nusižengimo byla nurodoma, jog kaltininkas yra ne K. K., o E. J., todėl nesupranta, kodėl administracinė atsakomybė taikoma jo atžvilgiu, kai tokio nusižengimo padarymu jo nekaltina net pati D. Z..

62. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad įvykio dieną T. Z. prašė K. K., kad jis patildytų muziką, tačiau jis nurodė, kad neleidžia muzikos. Paprašius pakviesti asmenį, kuris tuomet leidžia muziką, jis į šį prašymą nereagavo ir nenurodė kas būtent leidžia muziką. Iš D. Z. pareiškimo policijai matyti, kad ji nurodė, kad tą dieną muzika garsiai grojo iš sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kuri nesibaigė net ir po 19 valandos. Su šios teritorijos savininku K. K. kiek anksčiau tą dieną išsiaiškino, kad ne jis leidžia garsią muziką. Kadangi D. Z. žinojo, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena du suaugę žmonės, todėl padarė išvadą, kad jei muzikos neleidžia K. K., tai muziką leidžia jo sugyventinė E. J..

63. Pažymėtina, kad už administracinėn atsakomybėn traukiamo subjekto (pažeidėjo) nustatymą yra atsakingi policijos pareigūnai. Gavusi pranešimą apie viešosios rimties trikdymą (pavyzdžiui, garsią muziką), policija privalo nustatyti pažeidimą padariusį asmenį, surinkti įrodymus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Pareiškėjo pareiga yra tik pranešti apie faktą ir nurodyti vietą.

64. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai atlikę tyrimą ir surašę protokolą bei Institucija priimdama Nutarimą nustatė, kad už garsios muzikos leidimą adresu (duomenys neskelbtini) yra atsakingas šio žemės sklypo savininkas K. K., todėl būtent jo atžvilgiu ir buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir priimtas Nutarimas.

65. Svarbu pažymėti, kad pagal ANK 488 straipsnį atsakomybės subjektas yra bendrasis, jam nėra keliama jokių papildomų reikalavimų, kuriems esant asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-268-606/2021).

66. Pats K. K. pripažįsta esantis namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl jis savo privačioje nuosavybėje privalėjo užtikrinti, kad iš jo namų valdos skleidžiama muzika netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės. K. K. konkrečiai ir aiškiai nenurodė jokio kito asmens, kuris jam priklausančiame žemės sklype nusižengimo padarymo metu būtų garsiai leidęs muziką, jis tik citavo D. Z. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl muziką leidusių asmenų, todėl jis kaip savininkas, būdamas atsakingas už savo turtą, yra atsakingas ir už tai, kad būtų užtikrinta, jog iš gyvenamųjų patalpų sklindanti muzika ir triukšmas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės.

67. Priešingai pareiškėjo nuomonei, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina pareiškėją atlikus nurodytus jam inkriminuotus veiksmus. Teismas daro išvadą, kad Institucijai nagrinėjant bylą reikšmingos kaltės ir nusižengimo kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido Institucijai tinkamai įvertinti K. K. atsakomybės pagal ANK 488 str. 1 d. klausimą bei priimti teisėtą, pagrįstą, motyvuotą ir įtikinamą Nutarimą.

68. Teismas, vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. skunde nurodytas aplinkybes ir parodymus, juos analizavo ne tik atskirai, įvertindamas ir parodymų dėl atskirų aplinkybių nuoseklumą, bet ir įvertindamas juos kitų byloje surinktų objektyvių faktinių aplinkybių kontekste.

69. Pareiškėjas teigia, jog jo ir liudytojų D. Z. bei T. Z. santykiai yra konfliktiški. Tiek D. Z., tiek ir T. Z. yra šališki, akivaizdžiai nusiteikę prieš K. K., o jų duoti parodymai negali būti vertinami kaip patikimi.

70. Pagal ANK 569 straipsnį teismas (ne teismo tvarka bylą nagrinėjantis pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

71. Sprendžiant dėl įrodymų patikimumo, Teismas įvertina tai, kad liudytojai D. Z. ir T. Z. viso administracinio nusižengimo bylos proceso metu davė nuoseklius, logiškus ir vienas kitam neprieštaraujančius paaiškinimus, taip pat į byloje esančią medžiagą, patvirtinančią, kad jau ne pirmą kartą yra kreipiamasi į policiją dėl netinkamo K. K. elgesio, jo dažnai keliamo triukšmo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pats K. K. yra pripažinęs savo kaltę dėl net 5 analogiškų nusižengimų, padarytų panašiu metu - 2025 m. birželio – liepos mėnesiais.

72. Teismas pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių dėl kurių būtų galima abejoti liudytojų D. Z. ir T. Z. parodymų patikimumu ar teigti, kad jie suinteresuoti be pagrindo apkaltinti pareiškėją. Tiek pareiškėjas, tiek patys liudytojai D. Z. ir T. Z. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tarp jų yra susiklostę konfliktiški santykiai, juos sieja tam tikri šeiminiai ryšiai (paties K. K. teigimu, jo tėvas ir D. Z. dalyvauja santuokos nutraukimo byloje). Tačiau visos minėtos aplinkybės dėl konfliktiškų tarpusavio santykių nereiškia, kad liudytojų parodymai savaime turėtų būti vertinami kaip melagingi ar nepatikimi.

73. Pažymėtina, kad visi asmenys turi teisę į poilsį ir ramybę, taip pat ir teisę pranešti apie jų atžvilgiu daromus nusižengimus, viešosios rimties trikdymą, nepaisant to, jei galimai pažeidėjas yra jų šeimos narys/giminaitis, su kuriuo susiklostę konfliktiški santykiai.

74. Nors pats pareiškėjas savo kaltę dėl šio jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo neigia, tačiau šiuo atveju sutiktina su Institucijos atsiliepime esančiais argumentais, kad nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių.

75. Teismas nagrinėdamas šią bylą įvertino visus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, teismo posėdžio metu apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį K. K., liudytojus D. Z. ir T. Z., atliko jų duotų paaiškinimų vertinimą, peržiūrėjo pateiktus papildomus įrodymus ir vaizdo įrašus.

76. Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad Nutarime yra išsamiai ištirta bylos medžiaga, įrodymai ir viešosios rimties sutrikdymas yra įrodytas ne vien liudytojų parodymais, bet ir kitais įrodymais, vaizdo/garso įrašu. Netikėti liudytojų D. Z. ir T. Z. nurodytomis įvykio aplinkybėmis nėra pagrindo, nes jos išsamios, logiškos, jas patvirtina kiti bylos duomenys (pateikti vaizdo įrašai.). Todėl įvertinus aptartus įrodymus, teismas pareiškėjo nurodytą įvykio aplinkybių versiją, kad jis administracinio nusižengimo nepadarė, vertina kaip jo pasirinktą gynybos strategiją siekiant išvengti gana griežtos administracinės atsakomybės, kurios nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys.

77. Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris galėtų patvirtinti, jog Nutarime nurodomu laiku jis garsiai leido muziką, teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismo vertinimu, buvo surinkta ir ištirta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių K. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

78. Vien tai, kad pareiškėjas ir jo atstovė advokatė nesutinka su Institucijos padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo kaltės, nesuteikia pagrindo naikinti Skundžiamą Nutarimą. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta įrodymų vertinimo pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti šią administracinio nusižengimo bylą (Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-82-581/2025).

79. Skunde nekeliamas klausimas dėl pareiškėjui skirtos nuobaudos dydžio, tačiau teismas pažymi, kad Institucijos jam paskirta ANK 488 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda (140 Eur), kuri yra vidurkio dydžio, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas nuobaudos ir skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad K. K. lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis), į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Taip pat Institucija skirdama nuobaudą nurodė, kad nors K. K. anksčiau penkis kartus baustas už analogiškas veikas, tačiau nagrinėjamo nusižengimo momentu šios nuobaudos nebuvo galiojančios, todėl ši aplinkybė negali būti laikytina atsakomybę sunkinančia, tačiau yra reikšminga priimant sprendimą.

80. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (susiformavusiu iš surinktų įrodymų, išnagrinėjus reikšmingus faktus, peržiūrėjus vaizdo įrašus, ištyrus galimą pareiškėjo versiją, atsižvelgus į liudytojų parodymus, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą) daro išvadą, kad K. K. 2025 m. liepos 25 d. 19 val. 03 min. (duomenys neskelbtini), vakaro metu iš sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., garsiai leido muziką per garso aparatūrą, taip trikdant asmenų ramybę ir poilsį.

81. Pažymėtina, kad Teismas, nagrinėdamas skundą, neprivalo pasisakyti dėl absoliučiai kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, neturėtų esminių pasekmių bylos baigčiai ir neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, todėl teismas pasisakė dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. <...> atmesdamas skundą subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06).

82. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad K. K. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įrodyta, todėl pateiktas skundas netenkintinas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-22603-2025, administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25280216026), paliktinas nepakeistas.

83. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai jo patirtas išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti.

84. ANK 666 straipsnio 2 dalis numato, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Taigi remiantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens advokato išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

85. Šioje byloje pripažinta, kad K. K. padarė ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nenutraukta, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

K. K. atstovės advokatės Audronės Žemeckės skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-22603-2025, administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25280216026) palikti nepakeistą.

K. K. prašymo dėl patirtų išlaidų advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti, netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

TeisėjasArtūras Dilys