Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), einančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, skundą dėl Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini));

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

H. E. R. Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2024 m. lapkričio 29 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį 700 Eur dydžio bauda dėl to, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi) per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2, 3 dalyse ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120.2, 123 ir 127.1 punktuose, pagal kuriuos juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti JAR tvarkytojui; o pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku JAR tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

II. Pareiškėjo skundo argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame ir teismo posėdyje žodžiu nurodė, kad siekdamas oficialiai apskųsti sprendimą, kuriuo jam, kaip Bendrovės vadovui, buvo skirta bauda už 2023 metų finansinių ataskaitų nepateikimą nustatytu terminu, prašo iš naujo apsvarstyti šį sprendimą, atsižvelgiant į toliau nurodytas aplinkybes.

Pirmą, kalbant apie vykstantį teisinį ginčą ir jo poveikį pateikimui, pažymėtina, kad vėlavimas pateikti 2023 metų finansines ataskaitas tiesiogiai susijęs su vykstančiu ginču tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl PVM deklaracijos. Šiuo metu ši byla nagrinėjama Lietuvos teisme (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), o Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra įtraukta kaip trečioji šalis. Kadangi ginčas susijęs su PVM skaičiavimo ir deklaravimo tikslumu, šiuo metu pateikti finansines ataskaitas reikštų riziką pateikti neteisingą ar neišsamią informaciją VĮ „Registrų centras“. Siekiant išvengti galimų netikslumų ir teisinių pasekmių, būtina palaukti, kol teismas priims sprendimą.

Antrą, kalbant apie laikiną nesugebėjimą vykdyti reikalavimą, pažymėtina, kad kaip įmonės vadovas, yra įsipareigojęs užtikrinti visų teisinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau šios bylos aplinkybės neleidžia pateikti prašomos dokumentacijos, kol teismas nepriims sprendimo. Šio ginčo baigtis tiesiogiai paveiks finansinių duomenų, kuriuos reikia pateikti, tikslumą.

Trečią, kalbant apie prašymą persvarstyti baudą, pažymėtina, kad skirta bauda neatsižvelgiant į išskirtines aplinkybes ir teisinius šios situacijos sudėtingumus. Prašo panaikinti baudą, nes vėlavimas nėra susijęs su aplaidumu, o kyla iš būtinybės užtikrinti teisės aktų ir finansinių standartų laikymąsi.

Ketvirtą, kalbant apie įsipareigojimą laikytis reikalavimų, pažymėtina, kad kai teismas priims sprendimą, jis užtikrins, kad 2023 metų finansinės ataskaitos būtų nedelsiant ir visiškai atitinkančios teisės aktus pateiktos.

Atsižvelgiant į tai, prašo iš naujo apsvarstyti sprendimą dėl baudos ir panaikinti su šiuo klausimu susijusią baudą. Yra pasiruošęs pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinimus, kurie būtų reikalingi šiam prašymui pagrįsti.

III. Atsiliepimo į Pareiškėjo skundą argumentai

Nutarimą priėmusi VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą nepakeistą.

Atsakydami į Pareiškėjo skundo argumentus bei aptardami faktines aplinkybes nurodė, kad JAR pateikto 2020 m. lapkričio 6 d. prašymo ir kitų dokumentų pagrindu JAR 2020 m. lapkričio 9 d. įregistruoti duomenys apie tai, kad Pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 6 d. eina Bendrovėje vadovo pareigas.

VĮ „Registrų centras“ 2024 m. spalio 15 d. automatiniu būdu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas) administracinėn atsakomybėn traukiamam Pareiškėjui, už tai, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Protokole nurodyta, kad Bendrovės vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė VĮ „Registrų centras“ 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABI 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

Protokolas su administraciniu nurodymu, pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, informacija apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą bei teisę pateikti paaiškinimą 2024 m. spalio 29 d. buvo išsiųsti Pareiškėjui elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ (toks Pareiškėjo elektroninis paštas pateiktas JAR ir Administracinių nusižengimų registre).

VĮ „Registrų centras“, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal VĮ „Registrų centras“ Pareiškėjui surašytą Protokolą, 2024 m. lapkričio 29 d. priėmė Nutarimą, kuriuo Pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą – 700 Eur dydžio baudą. Nutarimas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kaip tai numatyta ANK 616 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodoma, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tame pačiame kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Pareiškėjas dėl Nutarimo pateikė skundą VĮ „Registrų centras“. VĮ „Registrų centras“ 2024 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo administracinio nusižengimo byloje persiuntimo ir bylos medžiagos pateikimo skundą ir su skundu susijusią medžiagą persiuntė teismui.

Šio atsiliepimo teismui teikimo dienai, Pareiškėjas vis dar nėra pateikęs VĮ „Registrų centras“ 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio.

Pateiktame atsiliepime dėl skundo esminių argumentų nurodoma, kad „skirta bauda neatsižvelgiant į išskirtines aplinkybes ir teisinius šios situacijos sudėtingumus“. Vėlavimas pateikti 2023 m. finansines ataskaitas tiesiogiai susijęs su vykstančiu ginču tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl PVM deklaracijos. Šiuo metu ši byla nagrinėjama Lietuvos teisme. „Kadangi ginčas susijęs su PVM skaičiavimo ir deklaravimo tikslumu, šiuo metu pateikti finansines ataskaitas reikštų riziką pateikti neteisingą ar neišsamią informaciją Registrų centrui. Siekiant išvengti galimų netikslumų ir teisinių pasekmių, būtina palaukti, kol teismas priims sprendimą“. Skundu prašoma „iš naujo apsvarstyti sprendimą dėl baudos ir panaikinti su šiuo klausimu susijusią baudą“.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, JAR nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas JAR, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABI 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Registro tvarkytojui. Pagal ABI 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį, Registro duomenis Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR tvarkytojui ne vėliau kaip 2024 m. birželio 1d.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Aukščiau išdėstytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi pareigą teikti kiekvienais metais finansinių atskaitų rinkinio dokumentus, ir už šios pareigos neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą bendrovės vadovas, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda. Kaip jau minėjo, šiuo atveju Pareiškėjas, būdamas Bendrovės vadovu, 2023 m. Bendrovės finansinių atskaitų rinkinio dokumentų JAR tvarkytojui per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė, todėl VĮ „Registrų centras“ priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, paskirdamas Pareiškėjui 700 Eur baudą.

Skunde iš esmės akcentuojama tai, kad 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys JAR tvarkytojui nepateiktas ne dėl Pareiškėjo kaltės, o dėl vykstančio bylinėjimosi. Iš skundo turinio matyti, kad tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilę nesutarimai dėl PVM sąskaitos faktūros. Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes pažymėtina, jog kilę konfliktai tarp įmonių neatleidžia Bendrovės vadovo nuo įstatymuose įtvirtintų pareigų vykdymo. Vis tik reikalavimas įstatymų numatyta tvarka teikti Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius, niekur neišnyko ir už jo nevykdymą atsakingas Bendrovės vadovas – Pareiškėjas.

Akcentuotina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-744/2018). Kilę ginčai tarp įmonių nesudaro pagrindo įmonės vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas JAR tvarkytojui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. JAR duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita JAR pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius JAR duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas JAR tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais.

VĮ „Registrų centras“ pažymi, kad Bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., todėl būdamas Bendrovės vadovu, Pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABI ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABI 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (ABI 21 straipsnio 1 dalis) bei nemokumo proceso inicijavimą laiku (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANI) 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui (JANI 57 straipsnio 1 dalis). Kadangi šios pareigos kyla ne iš „vidinių“ darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų („išoriniai“ teisiniai santykiai), tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 177-701/2017).

Pagal CK 2.67 straipsnį, ABI 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku JAR tvarkytojui atsako būtent juridinio asmens vadovas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent Pareiškėjas, kaip Bendrovės vadovas, yra atsakingas už patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą JAR tvarkytojui laiku. To nepadarius laiku, laikytina, kad Pareiškėjas yra kaltas ir vien tai, kad tarp Bendrovės ir trečiųjų asmenų yra kilę teisminiai ginčai, nepanaikina įmonės vadovo atsakomybės už ankstesnių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą JAR tvarkytojui.

Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABI 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai.

Juridinių asmenų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos Respublikoje, valdymą ir tokių asmenų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai nenustato jokių išimčių, kad, esant nesutarimų tarp Bendrovės ir kitų trečiųjų asmenų, Bendrovei (atstovaujamai tokios įmonės vadovo) galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo. Taigi, Pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, neužtikrino, kad jo vadovaujamos Bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai būtų laiku patvirtinti ir pateikti JAR tvarkytojui.

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Šiuo atveju priimant Nutarimą išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nenustatyta. Registrų centras skirdamas baudą įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Skirtina nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai.

Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalies sankciją, asmenys padarę administracinį nusižengimą, gali būti baudžiami administracine nuobauda – bauda nuo 600 Eur iki 1450 Eur. Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas už tokį administracinį nusižengimą baudžiamas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), taip pat baustas už nusižengimus, numatytus ANK XV skyriuje, susijusius su prekyba, finansų sistema ir statistika, kas neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia vertinti šį jo nusižengimą kaip ne atsitiktinio pobūdžio teisei priešingą veiksmą, tokie jo pažeidimai sistemingi ir iki šiol nenutraukti, turi galiojančių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus tokias administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, Nutarimu Pareiškėjui buvo paskirta 700 Eur bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos minimaliam dydžiui. 700 Eur bauda nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga, todėl jos švelninti nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas (ar jos neskyrimas) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjui neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami paskirtosios nuobaudos padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2- 112-185/2018).

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų.

Finansinių ataskaitų rinkiniai daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti tam tikrus ekonominius sprendimus, t. y. jų paskirtis yra patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Ūkio subjektai privalo savalaikiai atlikti veiksmus, taip, kaip tai numato imperatyvios įstatymo nuostatos, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas JAR tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Tuo pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant ir į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu, ir švelnesnės nuobaudos paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo.

IV. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Pažymėtina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalis yra blanketinė teisės norma, bet nenustato konkrečių teisės aktų, kuriuose apibrėžta metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo terminas ir tvarka. Tokia tvarka ir terminai yra įtvirtinti CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Nuostatų 123 punkte.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.

Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punkto nuostata apibrėžia, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Kaip matyti, Nuostatų 123 punktas savo ruožtu taip pat blanketinė norma, nukreipianti į juridinio asmens steigimo dokumentus ir įstatymus, reglamentuojančius metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo tvarką. Tokiu atveju nustatant metinių finansinio ataskaitų rinkinio pateikimo JAR tvarką turi būti sistemiškai vadovaujamasis ne tik CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, Nuostatų 123 punktu, bet ir ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, pagal kurį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 12 dalimi, bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (2 punktas), bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (12 punktas).

Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad Pareiškėjas, būdamas Bendrovės vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė JAR tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Iš 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad Bendrovės vadovas nuo 2020 m. lapkričio 9 d. yra Pareiškėjas. Kaip vadovas, jis yra vienasmeniškai juridinio asmens vardu veikiantis asmuo. Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d., t. y. Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Taigi, Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Tuo tarpu iš to paties 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą teikė – 2022 m. gegužės 19 d. (už 2021 m.). Duomenų apie 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą minėtame išraše nėra.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo pateiktas VĮ „Registrų centrui“ nustatytu terminu. Tai matyti ir iš minėto 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija. To proceso eigoje neginčijo ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Pateiktame skunde Pareiškėjas nurodė, kad vėlavimas pateikti 2023 metų finansines ataskaitas tiesiogiai susijęs su vykstančiu ginču tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl PVM deklaracijos. Šiuo metu ši byla nagrinėjama Lietuvos teisme (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), o VMI yra įtraukta kaip trečioji šalis. Kadangi ginčas susijęs su PVM skaičiavimo ir deklaravimo tikslumu, šiuo metu pateikti finansines ataskaitas reikštų riziką pateikti neteisingą ar neišsamią informaciją VĮ „Registrų centras“. Siekiant išvengti galimų netikslumų ir teisinių pasekmių, būtina palaukti, kol teismas priims sprendimą.

Taigi, byloje pagrįstai nustatytas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis – juridinio asmens, finansinių ataskaitų rinkinio (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) nepateikimas JAR tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytu atveju ir tvarka.

Vis dėlto, iš Pareiškėjo pateiktame skunde dėstomų argumentų dėl finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo aplinkybių, galima spręsti, jog, jo nuomone, nurodytos priežastys šalina jo kaltę dėl savalaikio metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo, nes „<...> vėlavimas nėra susijęs su aplaidumu, o kyla iš būtinybės užtikrinti teisės aktus ir finansinių standartų laikymąsi“.

Teismas tokius Pareiškėjo skundo argumentus atmeta.

Visu pirmą pažymėtina, kad teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti ar pavėluotai pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima savalaikiai ar nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017 ir pan.).

Be kita ko pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų praktikoje įmonės vadovo pareiga JAR pateikti finansinių ataskaitų rinkinį siejama su konkrečia data, o ne su įvykiu (pvz.: ataskaitos patvirtinimu). Tokios išvados daromos ir Vilniaus apygardos teismo administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-208-1035/2023, AN2-159-898/2023, eAN2-18-817/2023, Nr. AN2-360-1053/2023 ir kt.

Taigi, aptariama ANK norma administracinę atsakomybę numato už JAR tvarkytojui teiktinų dokumentų, šiuo konkrečiu atveju – metinio finansinių ataskaitų rinkinio – nepateikimą per nustatytą terminą. Kartotinai atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskyrė kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Taigi, juridinio asmens vadovo atsakomybė pagal šią ANK normą nesiejama su priežastimis (aplinkybėmis), dėl kurių juridinio asmens vadovas per nustatytą terminą nepateikė reikalingų pateikti dokumentų, todėl atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei nurodomas aplinkybes pažymėtina, jog kilę konfliktai tarp įmonių neatleidžia Bendrovės vadovo nuo įstatymuose įtvirtintų pareigų vykdymo, todėl reikalavimas įstatymų numatyta tvarka teikti Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius, niekur neišnyko, o už jo nevykdymą atsakingas Bendrovės vadovas.

Įstatymų leidėjas yra imperatyviai apibrėžęs, kas konkrečiai atsako už metinių ataskaitų rengimą ir pateikimą. Vadovaujantis jau minėtais CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu ir Nuostatų 38.2 bei 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K- 3- 298- 701/2016, 3K-7-177-701/2017).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Bendrovės vadovas, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų paruošimui, patvirtinimui ir jų pateikimui juridinių asmenų registrui reikalingi procesai būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2AT-7-20-628/2022; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-18- 817/2023). Įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020; Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-744/2024).

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Pareiškėjas yra tinkamas subjektas, kuris atsakingas už Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinio JAR tvarkytojui nepateikimą laiku.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-56-495/2020 nurodoma, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas kaltu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka nebuvo pateiktos finansinės ataskaitos, taip pat būtina nustatyti kaltę, t. y. kad asmuo šių veiksmų neatliko tyčia arba dėl neatsargumo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilę nesutarimai yra sprendžiami teisme, tačiau kita vertus, byloje nėra duomenų, kad Pareiškėjas būtų ėmęsis veiksmų: gavęs Protokolą, nepasinaudojo savo teise pateikti paaiškinimus, neprašė administracinio nusižengimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, o galiausiai neinformavo JAR tvarkytoją apie negalėjimą įgyvendinti jo atžvilgiu taikomų įstatymų reikalavimus, o taip pat VĮ „Registrų centras“ nepasidomėjo apie JA suteikiamą vieno karto „anuliavimo“ (t. y. pateiktų duomenų už praėjusį ataskaitinį laikotarpį patikslinimo) galimybę. Teismas atkreipia dėmesį ir į faktinę aplinkybę, o būtent – 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą teikė tik 2022 m. gegužės 19 d. (už 2021 m.) Taigi, duomenų nei už 2023 m., nei už 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą minėtame išraše taip pat nėra, o iš byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro 2024 m. gruodžio 31 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad Pareiškėjas pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį 625 Eur dydžio bauda dėl Bendrovės 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo, bauda galiojanti.

Taigi, apibendrinus aptartą darytina išvada, kad Pareiškėjas suvokė pavojingą veikos pobūdį, jog laiku nepateikus patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentų JAR už 2023 metus gali kilti atsakomybė, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, veikė netiesiogine tyčia.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad Institucija, pripažinusi Pareiškėją kaltu dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė ir įstatymą Pareiškėjui pritaikė tinkamai.

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims – bauda nuo 600 Eur iki 1 450 Eur. Pareiškėjo pateiktame skunde prašoma neskirti baudos.

Teismas mano, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjui paskirta nuobauda yra teisėta ir pagrįsta. Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pastebėtina, kad visos šios aplinkybės buvo įvertintos. Pareiškėjas du metus (t. y. 2022 m., 2023 m.) neteikė Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų įstatymų nustatyta tvarka, tokie dokumentai nėra pateikti iki šiol. Kartotinai pažymėtina, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus taip, kaip tai numato imperatyvios įstatymo nuostatos, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdyti civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. JAR duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita JAR pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius JAR duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi Bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas JAR tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teisę susipažinti su šia informacija.. Įvertinus tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmiu. Šiuo atveju nenustatyta ir Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pastarojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad Pareiškėjas už tokį administracinį nusižengimą baudžiamas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), taip pat baustas už nusižengimus, numatytus ANK XV skyriuje, susijusius su prekyba, finansų sistema ir statistika, kas neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia vertinti šį jo nusižengimą kaip ne atsitiktinio pobūdžio teisei priešingą veiksmą, tokie jo pažeidimai sistemingi ir iki šiol nenutraukti, turi galiojančių nuobaudų.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali įžvelgti išskirtinai teigiamai Pareiškėją charakterizuojančių duomenų, dėl kurių būtų galima sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą sankcijos ribose ar taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pareiškėjui buvo paskirta 700 Eur bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos minimaliam dydžiui. 700 Eur bauda nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga, todėl jos švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas (ar jos neskyrimas) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjui neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami paskirtosios nuobaudos padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2- 112-185/2018).

Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti ar keisti skundžiamą Nutarimą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

H. E. R. skundo netenkinti ir Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.