Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjos – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – atstovui Algirdui Paulauskui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam uždarosios akcinės bendrovės „Tartas“ vadovui Kęstučiui Zokaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje uždarosios akcinės bendrovės „Tartas“ vadovas Kęstutis Zokaitis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukimas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. UAB „Tartas“ vadovas Kęstutis Zokaitis, žinodamas apie UAB „Tartas“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau UAB „Tartas“ vadovas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „Tartas“ kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus:

3. Teismo posėdžio metu VMI atstovas prašė Kęstutį Zokaitį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, skirti jam 2 200 Eur baudą, nes UAB „Tartas“, neturėdama pakankamai turto atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais, pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eilę, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nes turėdama įsiskolinimą valstybei atliko mokėjimus (grynaisiais pinigais bei bankiniu pavedimu) žemesnės eilės kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 12 punktas).

6. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, 16 punktas). tai reiškia, kad ši norma teisės yra privaloma tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 13 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, 12 punktas).

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: (1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas (2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; (3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-697/2018, 8.4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015). ANK 120 straipsnio 1 dalies normos konstrukcija yra formalios sudėties, neapimanti padarinių, atsiradusių dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Atitinkamai tai reiškia, kad atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus veiksmus, kuriais pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais. Padariniai, atsiradę dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimo, yra už administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 120 straipsnį ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-697/2018, 8.5 punktas), turtinės žalos padarymas nėra būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnyje, požymis, todėl nėra įrodinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-511/2018, 10 punktas).

8. Nagrinėjamuoju atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Kęstutis Zokaitis nuo 2020 m. spalio 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Tartas“ vienasmenis valdymo organas – vadovas (b. l. 24). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi, pagal VMI pareiškimą, iškelta UAB „Tartas“ bankroto byla. LITEKO duomenimis nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2023 m. spalio 19 d. (b. l. 166–170).

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš UAB „Tartas“ banko sąskaitos 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo pervesta 1 400,00 Eur (atliekant du mokėjimus po 1 200 Eur ir 200,00 Eur) V. M., 2022 m. spalio 5 d. buvo pervesta 960,00 Eur UAB LEITONA, 2022 m. spalio 19 d. buvo pervesta 400,00 Eur M. B., 2022 m. gruodžio 23 d. pervedė 1 030,00 Eur K. Z. (b. l. 36–74, 98–141, 161). Taip pat grynaisiais pinigais 2022 m. gruodžio 20 d. buvo sumokėta 450,00 Eur M. B., 2023 m. sausio 10 d. buvo sumokėta 200,00 Eur M. B., 2023 m. kovo 2 d buvo sumokėta 350,00 Eur M. B. (b. l. 32, 142, 143, 144, 145, 149, 150). Kęstutis Zokaitis teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad šie mokėjimai buvo atlikti bei paaiškino, kam ir už ką buvo mokama, kad tai buvo daroma siekiant tęsti UAB „Tartas“ ūkinę veiklą.

13. Nors Kęstutis Zokaitis teigia, kad mokestinė nepriemoka buvo nustatyta tik operatyvaus patikinimo metu pareikalavimus patikslinti ataskaitas, tuo metu, kai buvo atliekami mokėjimai įmonė neturėjo skolos valstybės biudžetui (b. l. 96–97), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas įpareigoja įmones vesti buhalterinę apskaitą, sudaryti buhalterinę atskaitomybę. Pagal buhalterinės atskaitomybės duomenis įmonės privalo mokėti valstybei mokesčius, taip pat atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pridėtinės vertės mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Pelno mokesčio ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymuose nustatyta, kad įmonės mokesčius valstybei moka nustatytais periodais. Taigi mokesčius įmonės valstybei moka ištisus metus. Jei įmonė metų eigoje nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą. Dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo, valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną. Pažeidimą galima nustatyti tik padarius mokestinį įmonės patikrinimą, kuris daromas pasibaigus mokestiniam periodui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016). Tai reiškia, kad UAB „Tartas“ kaip ir visi juridiniai asmenys turėjo pareigą vesti buhalterinę apskaitą ir mokesčius atitinkamame įstatyme numatytais terminais ir tvarka. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad mokesčio mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Šios pareigos nesilaikant, mokesčių mokėtojas gali būti laikomas skolininku nuo tada, kai neįvykdo mokestinių prievolių valstybei (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-93-929/2023).

14. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. rugpjūčio mėn. UAB „Tartas“ neturėjo skolų valstybės biudžetui (b. l. 11), o mokestinė nepriemoka buvo nustatyta tik 2022 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 12), daroma išvada, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. atliekant mokėjimus V. M. nebuvo pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas, numatytas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje.

15. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad Kęstutis Zokaitis, būdamas UAB „Tartas“ vadovas, žinodamas įmonės finansinę padėtį, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2022 m. kovo 2 d. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes UAB „Tartas“, turėdama mokestinę trečios eilės kreditoriui (valstybės biudžetui), neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su penktos eilės kreditoriais: UAB LEITONA, M. B., K. Z.. Kaip minėta, įmonei neturint pakankamai turto, kad tenkintų visų kreditorių reikalavimus, ji privalo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019). Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi, CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse. Atitinkamai tai reiškia, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-312/2023, 9 punktas).

16. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad tokiais veiksmais jis siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, 15 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-146-576/2023, 11 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-312/2023, 10 punktas). Nors administracinėn atsakomybėn traukimo asmens teigia, atlikdamas mokėjimus paslaugų tiekėjams, nuo kurių iš esmės priklausė įmonės veikla, pažymėtina, kad nurodytus veiksmus Kęstutis Zokaitis atliko savo rizika ir kaip vadovas turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jam gresia atsakomybė (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-178-574/2022), įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis), o siekis užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, neeliminuoja imperatyvių įstatymo nuostatų laikymosi (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-898/2023). Nors laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo sumokėta reikšminga mokestinės nepriemokos dalis, t. y. UAB „Tartas“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo sumažintas nuo 10 551,89 Eur iki 70,79 Eur, tačiau užuot visiškai padengus įsiskolinimą valstybės biudžetui, 2022 m. gruodžio 20 d. buvo sumokėta 400 Eur M. B., 2022 m. gruodžio 23 d. buvo atliktas 1 030 Eur dydžio mokėjimo pavedimas K. Z., t. y. jam pačiam (duomenų, kad tokiu būdu būtų mokamas darbo užmokestis nėra, nes banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad darbuotojai K. J. atliekant pavedimus būdavo nurodoma, kad tai darbo užmokestis už konkretų laikotarpį, be to, posėdžio metu, Kęstutis Zokaitis pripažino, kad mokant darbo užmokestį negrynaisiais pinigais (t. y. atliekant bankinį pavedimą) nurodoma mokėjimo paskirtyje, kad tai darbo užmokestis).

17. Ne mažiau svarbu pažymėtina, kad nuo 2022 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimas valstybės biudžetui nuolat augo: 2023 m. sausio 31 d. įmonės įsiskolinimas valstybei buvo 792,87 Eur, o 2023 m. vasario 28 d. – 65 258,31 Eur ir toliau didėjo. Nėra duomenų, kad 2023 m. būdų atliktas bent vienas mokėjimas, siekiant padengti susidariusį įsiskolinimą valstybės biudžetui, tačiau buvo vykdomi atsiskaitymai su žemesnės eilės kreditoriams. Kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015), tačiau šio reikalavimo, įtvirtinto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi. Konstatuojama, kad Kęstučio Zokaičio veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, nes jis pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, įtvirtintą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos individualizavimo

18. Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Ja siekiama: (1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, (2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, (3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija, tiek ir teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis).

19. ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

20. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Iš esmės tos pačios taisyklės taikytinos ir nustatant asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmę (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

21. Skirdamas administracinę nuobaudą Kęstučiui Zokaičiui, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimu), kalės formą ir rūšį (tyčia), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę: nėra duomenų, kad būtų teistas, baustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, UAB „Tartas“ vadovas siekė užtikrinti įmonės veikos tęstinumą, todėl 2023 m. sausio 30 d. kreipėsi į VMI su prašymu sudaryti susitarimą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo, tačiau VMI atsisakė sudaryti susitarimą (b. l. 162–163, 164), be to, operatyvaus patikrinimo akte pažymima, kad po priminimo apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką nebuvo nustatyta atsiskaitymų eilės pažeidimų (nebuvo atliekami mokėjimai), daroma išvada, jog yra pagrindas skirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

pripažinti Kęstutį Zokaitį, asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant – administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-461-1156/2023.

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas LT78 7290 0000 0013 0151 72900 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas LT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankas LT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB Šiaulių bankas LT74 4010 0510 0132 4763 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank“ AB LT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Išsiųsti nutrimo patvirtintą kopiją pareiškėjai ir Kęstučiui Zokaičiui elektroniniu paštu kestutis.zokaitis@gmail.com.