Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. U. atstovo advokato Tado Katausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. A6.-1265-859/2022, kuriuo J. U. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 400 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo

5. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai J. U. pripažino kaltu padariusiu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kurio privalo laikytis skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Konstatuotina, kad asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Nustatant pirmą sąlygą, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

8. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su jame išdėstytais argumentais, kad VMI reikalavimai Bendrovei nebuvo pareikšti, todėl jos vadovui, tai yra J. U., ANK 120 ir CK 6.930¹ straipsniai netaikytini. Iš bylos duomenų matyti, jog tarp kreditorės VMI ir UAB ,,F. s. a.“ 2021 m. rugsėjo 8 d. ir 2021 m. lapkričio 15 d. buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys, kuriose buvo nurodyta, kad 43 412,70 Eur ir 3 497,00 Eur mokestinę nepriemoką, susidariusią pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas (pridėtinės vertės mokesčio nuo 2021 m. vasario mėn., nekilnojamojo turto mokesčio nuo 2021 m. vasario mėn., žemės mokesčio nuo 2021 m. lapkričio mėn., ir pan.), Bendrovė turi grąžinti per nustatytą grafiką, mokant atitinkamas įmokas. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punktą, mokesčio mokėtojo privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Šios pareigos nesilaikant, mokesčių mokėtojas gali būti laikomas skolininku nuo tada, kai neįvykdo mokestinių prievolių valstybei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VMI jokių reikalavimų pareikšti Bendrovei neprivalėjo, kadangi ji, įsipareigodama sutartyse nurodyta tvarka mokėti įmokas ir tokiu būdu dengti turimą skolą valstybei, privalėjo šios pareigos laikytis, nepažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, o minėtos pareigos nevykdymas lėmė papildomą Bendrovės vadovo atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

9. Kaip nepagrįsti atmesti ir apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų. Iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo prilygina administracinio nusižengimo protokolui, vis dėlto teismų praktikoje pabrėžiama, kad reikalavimai pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu turiniui negali būti prilyginami reikalavimams administracinio nusižengimo protokolo turiniui (ANK 609 straipsnis). Nors savo turiniu ir esme ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytas pareiškimas yra artimas administracinio nusižengimo protokolui, visgi šis procesinis dokumentas nėra parengtas specialaus, ANK 589 straipsnyje nurodyto, subjekto, pareiškėjas neturi procesinių teisių efektyviai rinkti įrodymus, jo procesiniai įgaliojimai yra riboti, todėl teismas negali būti pasyvus proceso stebėtojas ir privalo imtis proporcingų veiksmų objektyviajai tiesai byloje nustatyti. Tais atvejais, kai administracinio nusižengimo tyrimas nėra atliekamas, kreditoriaus pareiškimą gavusio teismo aktyvumo reikalavimas aiškintinas dar plačiau. Tai reiškia, kad teismas turi pareigą spręsti ne tik dėl įrodymų pakankamumo ar nusižengimo kvalifikavimo, tačiau ir dėl kitų esminių bylos aplinkybių – tarp jų ir dėl konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymių aprašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021). Iš to seka, kad teismas, gavęs ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatytą kreditoriaus pareiškimą ir priėmęs sprendimą pagal jį pradėti administracinio nusižengimo teiseną, privalo būti aktyvus, tai yra turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, aprašyti administracinio nusižengimo požymius, kitas esmines galimo nusižengimo faktines aplinkybes (padarymo laiką, vietą, esmę), taip pat ANK straipsnį, jo dalį, ar kitą atsakomybę numatantį teisės aktą ir pan. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, laikydamasis paminėtos praktikos bei remdamasis VMI pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, nustatė aiškų administracinio nusižengimo padarymo laikotarpį – nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d., kuriuo metu Bendrovės vadovas J. U., žinodamas, kad Bendrovė turi 43 412,70 Eur nepriemoką (šiuo metu – 49 739,78 Eur), pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Įvertinęs skolos dydį šiai dienai, teismas neišėjo už bylos nagrinėjimo ribų, o iš esmės tik pabrėžė, kad Bendrovės atsiskaitymas su valstybės biudžetu ir toliau nevyksta sklandžiai.

10. Skunde dėstoma, kad apylinkės teismas padarė neteisingą bei prieštaringą išvadą apie UAB ,,F. s. a.“ sunkią finansinę padėtį, tai yra nors teismas nurodė, kad Bendrovė neturėjo galimybių atsiskaityti VMI, tačiau tuo pačiu konstatavo, kad Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Aukštesnės instancijos teismas, nesutikdamas su tokia pozicija, pažymi, jog faktą, kad bylai aktualiu laikotarpiu Bendrovės finansinė padėtis buvo bloga ir ji neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių piniginiams reikalavimams patenkinti, visų pirma, patvirtina tai, kad UAB ,,F. s. a.“ nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo įtraukta į 89 sąrašą ,,Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Taip pat, kaip minėta, VIMI su Bendrove 2021 m. rugsėjo 8 d. ir 2021 m. lapkričio 15 d. sudarė mokestines paskolos sutartis be palūkų, pagal jas Bendrovei nebuvo skaičiuojami delspinigiai bei vykdomi priverstiniai išieškojimo veiksmai. Abi šios sutartys 2022 m. birželio 9 d. buvo nutrauktos, Bendrovei nevykdant sutartinių sąlygų. Aplinkybę, kad UAB ,,F. s. a.“ turėjo finansinių sunkumų, patvirtina ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. U., kuris yra Bendrovės vadovu nuo 2013 m. kovo 28 d., pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, jog: ,,<...> tuo metu buvo nepalankios aplinkybės, ,,Covidas“, karas ir teko suktis, kad įmonė nebankrutuotų. Tam, kad įmonė nebankrutuotų, reikėjo atsiskaityti su keliais kreditoriais. Jeigu nebūtinos išlaidos su kreditoriais, tai šiai dienai būtų išdaužyti langai, nebūtų elektros.“ (b. l. 94). Tokie J. U. paaiškinimai akivaizdžiai patvirtina, kad Bendrovė bylai aktualiu laikotarpiu buvo ant bankroto ribos ir neturėjo realių finansinių galimybių padengti visų kreditorinių reikalavimų. Galiausiai, iš byloje esančio 2023 m. sausio 19 d. vykusio posėdžio protokolo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, pasisakydamas pirmosios instancijos teisme, taip pat pažymėjo, kad ,,<...> įmonė tuo metu turėjo apyvartinių pinigų trūkumą“. Taigi, atsižvelgus į tai, kas aptarta, skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas konstatuoja, kad UAB „F. s. a.“ atitinka skolininko apibrėžimą pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį.

11. Kaip jau minėta anksčiau, pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien to, kad skolininkas neturi pakankamai lėšų atsiskaitymams su visais kreditoriais, bet būtina nustatyti, jog vykdant atsiskaitymus buvo pažeistas kreditorių eiliškumas. Iš VMI pareiškimo, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo bei Paysera sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad UAB „F. s. a.“, turėdama augančią nepriemoką VMI ir, kaip anksčiau nustatyta, neturėdama galimybės padengti šių įsipareigojimų VMI, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d., nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, esančiais aukštesnėje eilėje už VMI, tai yra 2021 m. lapkričio 10 d. 726,00 Eur pervedė gavėjui UAB ,,A.“, 2021 m. gruodžio 21 d. pervedė 25 000,00 Eur gavėjui UAB ,,Ū.“, 686,45 Eur gavėjui UAB ,,I.“, 25 000,00 Eur gavėjui UAB ,,Ū.“, 25 000,00 gavėjui UAB ,,Ū.“, 2021 m. gruodžio 23 d. 25 000,00 Eur pervedė gavėjui UAB ,,Ū.“, 2022 m. sausio 20 d. 277,39 Eur pervedė gavėjui UAB ,,Š.“, 2022 m. sausio 21 d. 15 000,00 Eur ir 15 000,00 Eur pervedė gavėjui UAB ,,Ū.“, 2022 m. vasario 3 d. 2 700,00 Eur pervedė gavėjui ,,S.“, 2022 m. balandžio 14 d. 957,00 Eur pervedė gavėjui UAB ,,I.“, 2022 m. balandžio 25 d. 4 000 Eur pervedė gavėjui UAB ,,Ū.“, 2022 m. gegužės 6 d. 25 000,00 Eur, 30 000,00 Eur ir 30 000,00 Eur pervedė gavėjui UAB ,,Ū.“, 2022 m. gegužės 9 d. 6 000,00 Eur, 30 000,00 Eur ir 35 000,00 Eur pervedė gavėjui UAB ,,Ū.“, 2022 m. gegužės 11 d. 396,28 Eur pervedė gavėjui UAB ,,Š.“ (b. l. 3, 14-54). Aplinkybę, kad Bendrovės pinigai, žinant turimą skolą valstybės biudžetui, buvo leidžiami, atsiskaitinėjant su kitais kreditoriais, teisme patvirtino ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nurodydamas, turint sutartinius santykius su VMI, mokėjo kitiems kreditoriams, tačiau kitaip nebūtų pavykę išsaugoti Bendrovės (b. l. 91). Tokie objektyvūs duomenys, tai yra paaiškinimai, patvirtina J. U. veikus tyčia, kadangi jis, kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie jos įsiskolinimą VMI, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nemažino, o atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Esant aptartoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl J. U. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Dėl administracinės atsakomybės lengvinančios aplinkybės

12. Apeliaciniame skunde yra keliamas ir paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino, kad J. U. atsakomybę švelnina tai, jog jis yra garbaus amžiaus. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad J. U. yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, tai reiškia, kad administracinio nusižengimo padarymo metu jam jau buvo suėję 65 metai. Nors pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas J. U. skiriamą administracinę nuobaudą, pažymėjo, kad jis yra pensinio amžiaus, tačiau pastarosios aplinkybės, kaip jo administracinę atsakomybę lengvinančios, nepagrįstai nepripažino. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarimas šioje dalyje yra keičiamas, nurodant, kad J. U. administracinę atsakomybę lengvina tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė, būdamas pensinio amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šiuo atveju, kaip matyti, J. U. iki šiol yra darbingas, tai yra tebedirba UAB „F. s. a.“ direktoriumi. Pirmosios instancijos teismas jam už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė minimalią 1 400 eurų baudą, be to, kaip matyti iš motyvuojamosios skundžiamo nutarimo dalies, skirdamas administracinė nuobaudą teismas įvertino ir J. U. amžių. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad dėl konstatuotos lengvinančios aplinkybės dar labiau švelninti J. U. paskirtos administracinės nuobaudos nėra pagrindo, be to, apeliaciniu skundu to ir neprašoma, todėl skundžiamu nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda paliktina galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

J. U. atstovo advokato Tado Katausko skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. A6.-1265-859/2022 pakeisti ir pripažinti J. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Likusioje dalyje Vilniaus miesto aplinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. A6.-1265-859/2022 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.