- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- AN2-178-574/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00049-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. M.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Domantas Skebas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto N. M. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarimo, kuriuo N. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 400 Eur dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. N. M. nubaustas už tai, kad jis nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovu ir atsakingu asmeniu, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. mokėjo darbo užmokestį bei vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kitais kreditoriais ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) teises.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto N. M. atstovas advokatas Domantas Skebas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarimą ir skiri N. M. mažesnę, nei ANK 120 straipsnio sankcijoje numatyta minimali, baudą.
2.1. Nurodo, kad teismas skirdamas bausmę nurodė, jog N. M. finansinė padėtis nėra sunki, jis turi nekilnojamojo turto, gali sau leisti ne itin būtinas išlaidas, tačiau su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo būtina atsižvelgti ne tik į atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, bet taip pat į asmenį nusižengti privertusias aplinkybes, subjektyviosios nusižengimo pusės turinį.
2.2. Nusižengimą N. M. padarė siekdamas išsaugoti įmonę, jos veiklos tęstinumą. Nors tai nešalina atsakomybės, tačiau šis piktavališko tikslo neturėjimas turėjo būti įvertintas individualizuojant skirtiną nuobaudą. Be to, teismas neatsižvelgė, kad nusižengimas padarytas itin sudėtingoje pandeminėje situacijoje, kuomet įmonės vadovui sudėtinga orientuotis ir apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų – ar jau skelbti bankrotą, ar visgi mėginti išsaugoti veiklos tęstinumą. Jis neturėjo tyčios pažeisti kreditorinių reikalavimų tenkinimo taisykles, o jo veiksmai susidariusioje situacijoje buvo vienintelis būdas tęsti įmonės veiklą ir gauti lėšų VMI reikalavimų tenkinimui. Jei nebūtų atlikęs mokėjimų darbuotojams ir įmonės transporto priemones remontavusioms bei kurą tiekusioms įmonėms, tokiu atveju įmonės transporto veikla būtų tapusi neįmanoma, įmonė iš viso nebūtų gavusi pajamų, todėl mokestinė nepriemoka būtų dar didesnė. Tuo tarpu įmonės veiklos tęsimas leido gauti lėšų einamosioms mokestinėms prievolėms vykdyti ir daliniam mokestinės skolos dengimui. Klientams žadant jau tuoj atnaujinti užsakymus, išliko prasmė tęsti įmonės veiklą, saugoti darbo vietas, turtą. O tam buvo būtina apmokėti kai kurias išlaidas, be kurių nebuvo įmanoma tęsti veiklos (krovininio transporto remonto įmonių ir kuro tiekėjų sąskaitos).
2.3. Šiaulių apygardos teismas AN byloje Nr. AN2-19-744/2022, nagrinėdamas panašią situaciją, pasisakė, kad teismas, spręsdamas bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, pagrįstai neapsiribojo vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo konstatavimu, bet vertino ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Teismas toje byloje sprendė, kad, esant šalyje sudėtingai verslo padėčiai, vadovo veiksmai koronaviruso situacijoje stengiantis išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą, negali būti laikomi piktybiškais, todėl juose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios.
2.4. N. M. savo kaltės neginčija, atsakomybės nevengia, tačiau prašo teisingai skirti nuobaudą atsižvelgiant į visas nusižengimo padarymo aplinkybes ir priežastis. Be to, būtina įvertinti, kad N. M. išlaiko tris nepilnamečius vaikus, kiekvienam turi mokėti ne mažiau kaip 340 Eur išlaikymą kas mėnesį, o taip pat užtikrinti papildomus vaikų turtinius poreikius, susijusius su jų ugdymu, gydymu, priežiūra. Taip pat turi kreditorinių prievolių kreditoriams SEB bankui ir kredito unijai, privalo kas mėnesį mokėti 1 250 Eur pagal vekselius. Taigi šiuo metu N. M. būtinosios išlaidos viršija jo dabartinį 1 200 Eur darbo užmokestį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto N. M. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėja Giedrė Vainauskienė prašo N. M. atstovo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
3.1. Nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir skirdamas nuobaudą apeliantui tinkamai įvertino ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, taip pat apelianto asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymėtina, kad N. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau to nepadarė.
3.2. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal sankciją už padarytą nusižengimą paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ANK 22 straipsnyje numatytų baudos tikslų. Akivaizdu, kad teismas baudą už padarytą administracinį nusižengimą paskyrė įvertinęs visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, įvertino pažeidėjo asmenybę, jo padarytų pažeidimų pobūdį, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais.
3.3. Be to, atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys ir į tai, jog vien administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tenkinančios nuobaudos paskyrimas (arba nepaskyrimas) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nes skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011). Taigi, apelianto skunde nurodyti teiginiai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia.
3.4. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo bei teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, neviršydamas apeliacinio skundo ribų - tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija kaltės ir jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, tačiau prašo skirti mažesnę, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, baudą.
5. Nagrinėjamu atveju N. M. pripažintas kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nurodo, jog CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių eilės nesilaikė, kadangi pandemijos laikotarpiu stengėsi išlaikyti įmonės veiklą, atsiskaityti su kuro tiekėjais ir kitais kreditoriais, nuo kurių pagalbos priklausė ir įmonės tęstinumas.
6. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).
7. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime taip pat svarstė galimybę taikyti minėtą straipsnį ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą, tačiau atsižvelgęs į tai, jog N. M. vaikų poreikiai yra dideli (mokamas (privatus) lavinimas ir pan.), išlaidos nėra gyvybiškai būtinos, turi nuosavo nekilnojamojo turto, be to asmuo turi galimybę kreiptis dėl vaikų išlaikymo išlaidų sumažinimo, sprendė, jog nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, todėl skirti mažesnio dydžio baudą nėra pagrindo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog apelianto nurodomos aplinkybės dėl sunkios finansinės padėties, nelaikytinos išskirtinėmis, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybes apibūdinančias padarytą administracinį nusižengimą.
8. Iš bylos duomenų matyti, jog N. M. vadovaujamos Bendrovės mokestinė nepriemoka atsirado Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną (nuo 2020 m. kovo 26 d.), kaip nurodo pats N. M., pandemijos laikotarpiu Bendrovė prarado didžiausius savo klientus, Bendrovė buvo įtraukta į nukentėjusiųjų nuo Covid-19 pandemijos, sąrašą. N. M. dar 2021 m. vasario 25 d. (2 t., b. l. 54) kreipėsi į VMI su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau jo prašymas netenkintas. Be kita ko, nėra pagrindo netikėti, bei tai nustatyta ir apylinkės teismo, jog N. M. veiksmai nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eilės, nebuvo piktybiniai, priešingai jais mėginta atsiskaityti su didžiausiais klientais bei tiekėjais, nuo kurių iš esmės priklausė įmonės veikla. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad nurodytus veiksmus N. M. atliko savo rizika ir kaip vadovas turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jam gresia atsakomybė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nurodytus veiksmus lėmė situacija, kurioje verslas anksčiau nebuvo, jos numatymas bei sustabdymas nepriklausė nuo Bendrovės vadovo.
9. Atitinkamai atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, neeilinę pasaulinę daugelį verslo sričių itin paveikusią situaciją, N. M. pasirinktus šios situacijos sprendimo būdus (pastangos išlaikyti įmonę, atsiskaityti su darbuotojais, bei vėliau su pačia VMI), taip pat ir kitas N. M. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes (prisipažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neteistas, baustas administracine tvarka, daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, baudą, ją mažinant perpus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto N. M. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarimą ir N. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, paskirtą baudą sumažinti iki 700 Eur (septyni šimtai Eur).