Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Apeliaciniame skunde keliamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. M. nepatraukimo administracinėn atsakomybėn už jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas J. Č. nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl R. M. nekaltumo padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. M. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą. Nors apeliaciniu skundu prašoma už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą administracinę nuobaudą paskirti V. C., tačiau tai vertintina kaip rašymo apsirikimas.

7. ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. ANK 7 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, jog, norint bet kurią pavojingą visuomenei ir priešingą teisei veiką vertinti kaip teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar ją padaręs asmuo veikė kaltai, ar tai nebuvo atsitiktinis aplinkybių sutapimas, o gal buvo kitos priežastys, dėl kurių šis asmuo nebuvo pajėgus teisingai orientuotis kilusioje situacijoje. Taip pat pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

9. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal komentuojamo CK straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

10. Nagrinėjamu atveju R. M. inkriminuojama tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tai yra žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė, turi mokestinę nepriemoką – trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, bet neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais. Tačiau apylinkės teismas, spręsdamas bendrovės vadovo R. M. atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, pagrįstai neapsiribojo vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo konstatavimu, bet vertino ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. 2021 m. rugsėjo 22 d. bendrovė turėjo 184082,82 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. 2019 ir 2020 metais bendrovė dirbo nuostolingai. Kaip nurodė apylinkės teisme apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. M., dėl valstybėje paskelbto karantino dėl Covid-19 pandemijos bendrovė pakeitė veiklos sritį, tai yra iki karantino paskelbimo bendrovės pagrindinė veikla buvo viešasis maitinimas ir renginių organizavimas, o paskelbus karantiną bendrovė papildomai pradėjo verstis ir krovinių pervežimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į sąrašą Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19. Kadangi 2021 metų pirmojo pusmečio bendrovės veikla jau buvo pelninga, bendrovė 2021 m. liepos 13 d. iš minėto sąrašo buvo išbraukta. Pasibaigus lengvatų taikymui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ net tris kartus – 2021 m. liepos 21 d., 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. spalio 19 d., teikė VMI prašymus dėl turimų įsiskolinimų išdėstymo, nes neturėjo galimybių iškart atsiskaityti su VMI ir padengti visą turimą mokestinę nepriemoką, tačiau bendrovės prašymai nebuvo patenkinti. Remiantis R. M. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsiskolinimų ne tik VMI, bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau patenkinus bendrovės prašymą įsiskolinimo mokėjimas buvo išdėstytas. Apygardos teismas, įvertinęs tiek paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. M. paaiškinimus apylinkės teisme, tiek byloje esančius rašytinius duomenis, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki VMI pareiškimo apylinkės teismui pateikimo atliktais mokėjimais, sumokėtas pinigų sumas ir bei šių mokėjimų paskirtį ir motyvus (mokėjimai VMI (56732 Eur), kiti mokėjimai būtini bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui), sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. M. kreditorių interesų eiliškumą pažeidė tyčia ir sąmoningai. Visuotinai žinoma, kad dėl šalyje susidariusios situacijos dėl Covid-19 pandemijos daugelio įmonių finansinė padėtis ženkliai pablogėjo, todėl R. M. veiksmai atliekant mokėjimus, nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tačiau esant šalyje sudėtingai verslo padėčiai koronaviruso situacijoje stengiantis išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą, negali būti laikomi piktybiškais. Todėl, apygardos teismo vertinimu, R. M. veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios.

12. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nenustačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. M. veikoje vieno iš administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinų požymių – kaltės (tyčios), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu teisingai taikytos ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatos ir pagrįstai administracinio nusižengimo teisena R. M. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutraukta. Naikinti šį procesinį sprendimą VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Č. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimas paliktinas nepakeistu (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.