- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-1820-580/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17129-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- H. B.
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės H. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės H. B. ieškinį atsakovui M. B. (M. B.) dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, V. B., AB DNB bankas, byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė H. B. prašė: nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; palikti santuokinę pavardę; nepilnamečio sūnaus A. B. (A. B.) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui periodinį 190 Eur dydžio išlaikymą; priteisti iš atsakovo 1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą; padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą: atsakovui priteisti automobilį „Chrysler Voyager“, kilnojamąjį turtą, kurio vertė 2 005 Eur, atsakovui pripažinti teisę iš V. B. reikalauti 15 207,24 Eur, investuotų į pastarajai priklausančias 4 228 / 10 000 namo dalis, esančio (duomenys neskelbtini); ieškovei priteisti 1 500 Eur kompensaciją už atsakovui natūra tenkančia didesnę kilnojamojo turto dalį; priteisti 7 603,62 Eur kompensaciją už atsakovui priteistą teisę iš V. B. reikalauti 15 207,24 Eur kompensacijos bei kilnojamojo turto už 2 300 Eur; nustatyti, kad iš AB DNB banko pagal 2014-10-02 kredito sutartį Nr. 2424-2014-96708 paimtą kreditą atsakovas privalo grąžinti asmeniškai. Nurodė, kad: šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Apsigyveno atsakovo motinai V. B. priklausančioje namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini). Namą remontavo, pastatė priestatą. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Atsakovas 2014 m. pradžioje ėmė smurtauti prieš ieškovę, nuo 2015 m. lapkričio mėnesio atsakovas negrįždavo namo nakvoti, gruodžio mėn. ieškovė sužinojo, kad atsakovas bendrauja su kita moterimi. Atsakovas nesirūpina nepilnamečiu sūnumi, nuo 2015 m. lapkričio mėn. sūnaus neišlaiko. Ieškovė nuo gimimo rūpinasi sūnumi, jie gerai sutaria. Sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 1 minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio suma. Ieškovės pajamos apie 450 Eur. Susidarė 1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimas;šalys įsigijo automobilį „Chrysler Voyager“ bei kitą kilnojamąjį turtą. Ieškovė nurodė, kad į trečiajam asmeniui V. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą šalys investavo 15 207,24 Eur. Kadangi ieškovė turėtų išsikelti iš namo, o atsakovas toliau galėtų naudotis jo motinai priklausančiu turtu, šalys turi teisę iš trečiojo asmens reikalauti grąžinti į jos nekilnojamąjį turtą investuotas lėšas. Ši reikalavimo teisė turi būti padalijama tarp šalių. Paaiškino, kad 2014-10-02 šalys su AB DNB banku sudarė kredito sutartį, pagal kurią atsakovas paėmė 2 316,96 Eur vartojimo kreditą ir panaudojo savo asmeniniams poreikiams, todėl turi grąžinti asmeniškai.Atsakovas M. B. prašė: atmesti ieškinio dalis dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, dėl 1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl turto padalijimo, jam priteisiant automobilį, reikalavimo teisę į namo pagerinimą, dėl 1 500 Eur kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį, dėl malkų kapojimo prietaiso priteisimo ieškovei bei kredito pripažinimo asmenine prievole. Nurodė, kad:atsakovas smurto prieš ieškovę nenaudojo. Ieškovė 2014 m. pradėjo flirtuoti su bendradarbiu. Ieškovė atsakovui buvo iškvietusi policiją, tačiau tyrimas buvo nutrauktas. Patirti išgyvenimai prisidėjo prie to, kad atsakovas 2015-12-01 patyrė galvos smegenų infarktą, kelis mėnesius buvo nedarbingas, pasekmes jaučia iki šiol. Sūnumi rūpinasi. Atsakovas neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutinka sūnui teikti 175 Eur išlaikymą. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl teisės reikšti reikalavimą trečiajam asmeniui V. B. pripažinimo atsakovui ir kompensacijos iš jo priteisimo už atliktus būsto pagerinimus. Būsto pagerinimo darbus šalys atliko savo rizika, nederindami su trečiuoju asmeniu. Transporto priemonės vertė nepagrįsta, automobilio vertė 2 000 Eur, įsigijo 2011 m. už 3 766 Eur. Prašo transporto priemonę priteisti ieškovei, jei būtų nustatyta, jog automobilio vertė 3 000 Eur, o jam priteisti kompensaciją. Atsakovas neprieštarauja kitų kilnojamųjų daiktų padalinimui taip, kaip siūlo ieškovė, tačiau malkų kapojimo prietaisas yra V. B. nuosavybė. Lėšos pagal kredito sutartį buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui: buvo remontuotas automobilis, šalys 2015 m. vasarą atostogavo Palangoje, lėšos buvo panaudotos ir už ieškovės motinai priklausančios žemės dokumentų tvarkymą, ieškovei buvo perkami drabužiai, avalynė, kosmetika, buvo įsigyti lauko baldai, įrengtas šuns voljeras, perkamas maistas, apmokamos šeimos pramogos. Įmokas už kreditą apie 100 Eur kas mėnesį mokėjo atsakovas. Trečiasis asmuo V. B. prašė atmesti ieškinio dalį dėl teisės reikalauti iš V. B. kompensacijos ir dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovo ieškovei. Nurodė, kad šalims leido gyventi ir atlikti remontą jai priklausančioje namo dalyje. Ieškovės pateiktos sąskaitos patvirtina, kad daugiausia buvo pirktos prekės, reikalingos einamajam remontui atlikti. Daliai ieškovės reikalavimų turi būti taikoma ieškinio senatis. Šalys trečiajam asmeniui priklausančiu turtu tebesinaudoja panaudos teisės pagrindu. Atlygintina ne turėtų išlaidų suma, o jos dalis, atitinkanti turto vertės padidėjimą. Ieškovė namo dalies vertės padidėjimo nenurodo ir neįrodinėja.Trečiasis asmuo AB DNB bankas nesutiko, kad kreditą atsakovas grąžintų asmeniškai, nes už kredito grąžinimą bankui abu sutuoktiniai atsako kaip solidarieji skolininkai.Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatytina gyvena su ieškove, kuri motinos valdžią įgyvendina tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pavardžių nekeitė; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisė 175 Eur periodinį išlaikymą, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė ieškovę išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; padalino santuokoje įgytą turtą: ieškovei priteisė dulkių siurblį „Arnica“, dujinę viryklę „Blomberg“, skalbimo mašiną „Ardo“, šaldytuvą „LG“, mikrobangų krosnelę „LG“, kompiuterį „Toshiba“, kampinį svetainės minkštų baldų komplektą, apvalų kilimą, valgomojo baldų komplektą „Tadas 2“, malkų kapojimo prietaisą, elektrinę tarkavimo mašiną, vaisių džiovyklę „Vulkano“, fotoaparatą „Canon“, sekciją „Venecija“, muzikinį centrą „Samsung“, benzininę žoliapjovę „Homelite“, televizoriaus priedelį „Open Box“ ir palydovinę anteną;atsakovui priteisė spintą „Ina III Olcha“, monitorių „Samsung“, vaizdo stebėjimo kamerą „Tantos“, imtuvinį video derintuvą („tiunerį“), televizorių „Samsung“, virtuvės komplektą (ąžuolo spalvos), vonios spintelę su praustuvu, karutį, palydovinę anteną, savos gamybos lauko baldus, elektrinį grąžtą „Bosch“ planšetinį kompiuterį „Prestigio“, dujinį pistoletą, benzininį pjūklą „Husqvarna“, televizorių „Philips“, televizoriaus laikiklį, elektrinę žoliapjovę (savos gamybos), transporto priemonę „Chrysler Voyager“;iš atsakovo ieškovei priteisė 1 081,36 Eur kompensaciją už atsakovui natūra priteisto turto didesnę dalį; prievolę pagal 2014-10-02 su AB DNB banku sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 2424-2014-96708 pripažino solidaria prievole.Nustatė, kad šalys santuoką sudarė 1999-09-25. Ieškovė sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo nepagrindė įrodymais. Abi šalys pažeidė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir pagarbos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas. Ieškovės darbo užmokesčio 2015-2016 m. vidurkis, neatskaičius mokesčių, apie 420 Eur. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo, jo vidutinis darbo užmokestis 2015-2016 m. buvo apie 500 Eur, neatskaičius mokesčių. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog sūnaus išlaikymo poreikiai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos padidėjo. Atsakovui sutiko teikti 175 Eur periodinį išlaikymą. Atsakovas nuo 2015-12-01 buvo hospitalizuotas dėl galvos smegenų infarkto, todėl negalėjo teikti išlaikymo. Atsakovas nurodė, o ieškovė nepaneigė, kad atsakovas sūnų nuolat veždavo į ugdymo įstaigą, pirko reikalingus daiktus, šeima kartu 2015 m. atostogavo Palangoje, šalys naudojasi vienu šaldytuvu;Šalys nekilnojamojo turto neįgijo, turi transporto priemonę „Chrysler Voyager“, kurios vertė 3 000 Eur, bei kilnojamąjį turtą, kurio vertė 4 305 Eur. Ginčo dėl daiktų vertės nėra. Argumentai dėl malkų kapojimo aparato prieštaringi, atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, todėl malkų kapojimo aparatas laikytas šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Skalbimo mašinos „Beko“ ieškovė nebeprašo dalinti. Prievolė pagal kreditavimo sutartį pripažinta solidaria, remiantis atsakovo argumentais. Nustatyta dalintino turto vertė 6 762,72 Eur. Aplinkybių nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių principo nenustatyta, kiekvienai šaliai tenka turto, kurio vertė 3 381,36 Eur. Kadangi automobiliu naudojasi atsakovas, jam priteistas automobilis. Atsakovui natūra priteisto turto vertė (5 005 Eur) yra didesnė nei atsakovei priteisto turto vertė (2 300 Eur), todėl iš atsakovo priteista 1 081,36 Eur kompensacija;Ieškovė, atsakovas ir nepilnametis sūnus gyvena trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio namo dalyje. Trečiasis asmuo V. B. nurodė, kad ji neprieštarauja, kad vaikaitis bei ieškovė gyventų toliau jai priklausančioje namo dalyje. Kadangi ieškovė tebesinaudoja trečiajam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, panaudos teisiniai santykiai nepasibaigė. Ieškovė naudojasi turtu su pagerinimais, todėl nėra pagrindo spręsti dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo. Nesąžininga iš atsakovo priteisti ieškovės prašomos piniginės kompensacijos už turto pagerinimą ir pripažinti jam teisę į turtinį reikalavimą, nes tokį reikalavimą ieškovė gali pareikšti trečiajam asmeniui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė H. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad:nesutiko su teismo išvada dėl kaltės nustatymo. Pats atsakovas pripažino, kad turėjo draugę, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių nepripažino šio fakto įrodytu. Aplinkybę, kad tėvas tik kartais nakvoja namuose, šalių sūnus patvirtino paaiškinimuose, užfiksuotuose 2016-06-28 buities tyrimo akte. Teismas neišsiaiškino, kad atsakovas tik kelis kartus yra sūnui davęs po keletą eurų ir tai negali būti laikoma visaverčiu išlaikymu. Teismas nevertino Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Kriminalinės policijos 2-ojo skyriaus pareigūno 2015-06-12 rašto, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad atsakovas 2015-06-08 ir 2015-06-09 smurtavo prieš ieškovę. Teismas nevertino ieškovės paaiškinimų, kad atsakovas smurtavo 2015 m. kovo ir birželio mėn., tačiau ieškovė atleido ir nesikreipė į policiją. Neįvertinta, jog 2017-01-20 kompiuterinės įrangos defektacijos akte nurodyta, kad krovimo lizdas sugadintas kietu buku daiktu, ką padarė atsakovas. Ieškovė 2017-02-02 namuose šaukė ant ieškovės, įžeidinėjo, spjaudėsi, grasindamas, jog kartu su motina ją išvarys iš namų. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo aiškinimais, jog ieškovė 2014 m. flirtavo su bendradarbiu, nors atsakovas nepateikė teiginio įrodymų. Kalbėjimas telefonu su bendradarbiu negali būti prilygintas kaltiems veiksmams;išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis buvo nustatytas remiantis tuo, jog atsakovas sutiko teikti tokio dydžio išlaikymą. Teismas orientaciniu kriterijumi turėjo laikyti minimalią mėnesinę algą. Ieškovė neprivalo teikti įrodymų, dėl ko padidino prašomo išlaikymo sumą. Sūnui 16 m., jam nustatyta sezoninė alergija, kartais reikia vartoti vaistus, jis turi nešioti akinius, kurie kainuoja 120 Eur per metus, lanko skautų užsiėmimus, reikia mokėti už išvykas ir stovykla;atsakovas neneigė, jog nuo 2015 m. jis išsikėlė gyventi kitur, faktiškai nutraukė santuokinius ryšius. Teismo nurodymas, jog atsakovas pirko maistą, vežiojo vaiką į mokyklą, neatitinka tikrovės. Teismas pažymėjo, jog šalys atostogavo 2015 m. vasarą, tačiau ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą nuo 2015 m. lapkričio mėnesio. Teismas nesiaiškino, kokius daiktus po minėtos datos atsakovas nupirko sūnui bei kaip dažnai jam duodavo pinigų. Teismas nepasinaudojo teise pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus;dalijant turtą turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas, o taip pat iš to kylančios teisės ir prievolės. Teismas nenagrinėjo, ar ieškovės pateikti statybinių medžiagų ir gaminių įsigijimo dokumentai susiję su V. B. priklausančio priestato statyba ir namo remontu, nenustatė dalijamo turto vertės V. B. turto pagerinime. Teisė į panaudą nėra tapati teisei į atliktą turto pagerinimą. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-02-21 rašto matyti, kad V. B. prašo panaikinti ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimą, o iš 2017-03-06 pažymos apie ieškovės šeimos sudėtį matyti, jog ieškovė ten jau negyvena. Tokiu būdu paneigti teismo argumentai apie galimybę ieškovei naudotis turto pagerinimu. Išvada, jog ieškovė galės ateityje reikšti reikalavimą V. B. dėl pastarosios turto pagerinimo nepagrįsti teisės aktais;Atsakovas M. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė H. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad: ieškovė nepaneigė, jog flirtavo su bendradarbiu, šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovo motina. Atsakovas nenustojo nakvoti namuose ir toliau bendravo su sūnumi. Santuoka nutrūko dėl ieškovės flirto ir prašymo nepaisymo. Dėl ieškovės elgesio atsakovas išgyveno, dėl ko patyrė smegenų infarktą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas šv. Kalėdų bei Naujųjų Metų šventes praleido su kita moterimi. To, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas sąžiningai pripažino, kad turi draugę, nepakankama jo kaltei dėl santuokos nutraukimo konstatuoti, nes tai nereiškia, jog atsakovas buvo neištikimas. Dėl atsakovo smurto 2015 m. kovo ir birželio mėnesį nebuvo priimtas procesinis sprendimas, pati ieškovė nurodė, jog šalys susitaikė. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo 2017-01-30, todėl jis neturėjo duomenų apie ieškovės 2017-02-03 kreipimąsi į Vilniaus miesto 1-ąjį komisariatą. Pradėjus santuokos nutraukimo procesą, su ieškove neįmanoma susikalbėti, ji nuolat ieško priekabių, elgiasi grubiai, provokuoja konfliktines situacijas. Apylinkės teismo išvados dėl abipusės kaltės atitinka faktines aplinkybes. Paskutiniu metu ieškovė nuteikinėja sūnų prieš tėvą;Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 175 Eur išlaikymą, su kuo atsakovas sutiko. Padidinusi išlaikymo sumą iki 190 Eur, ieškovė padidinimą turėjo pagrįsti. Jeigu sūnui reikia pirkti vaistus, akinius ar vykti į stovyklas, atsakovas visada padeda. Tai, kad ieškovas sūnų dažnai veždavo į mokyklą ir duodavo pinigų patvirtina atsakovo, jo motinos paaiškinimai, sūnaus patvirtinimas, užfiksuotas buities tyrimo akte. Analogiškai pasisakytina ir dėl maisto produktų pirkimo. Atsakovas galvos smegenų infarktą patyrė 2015-12-01 ir iki šiol jaučia to pasekmes;nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nesutiko su reikalavimu priteisti kompensaciją už atsakovo teisę reikalauti atlyginti už turto pagerinimą. Atsakovas yra veiksnus ir pats sprendžia dėl reikalavimo reiškimo. Ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už reikalavimo teisės įgyvendinimą priteisimą yra teisiškai ydingas. Tarp atsakovo ir namo savininkės atsakovo motinos ginčo dėl teisių pripažinimo nėra. Aplinkybės apie ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimą bei išsikėlimą atsirado po to, kai apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir paskelbė sprendimą. Manydama, kad pažeista jos teisė, ieškovė pati gali pareikšti reikalavimą trečiajam asmeniui V. B.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas vyksta dėl už santuokos nutraukimą kalto asmens nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, kai gyvenant santuokoje buvo atlikti trečiajam asmeniui priklausančio turto pagerinimai.
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliaciniame procese
Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujų įrodymų, tačiau nesuformulavo prašymo šiuos įrodymus prijungti, kaip tai nurodyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl naujų įrodymų prijungimo būtina pasisakyti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CPK 314 straipsnis). Ieškovė pateikė 2017-01-20 defektacijos aktą, 2017-02-03 skundą policijai, Antakalnio seniūnijos 2017-02-21 raštą, 2017-03-06 pažymą apie šeimos sudėtį (t. 2, b. l. 57-61). CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Defektacijos aktas surašytas 2017-01-20 (t. 2, b. l. 57). Teismo posėdžiai apylinkės teisme vyko 2017-01-30 ir 2017-01-31 (t. 2, b. l. 14-15, 27-30). Vykusių teismo posėdžių metu ieškovė, atstovaujama advokato, prašymų papildyti bylos medžiagą nepareiškė, nors 2017-01-20 jau egzistavo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad defektacijos aktas galėjo būti pateiktas dar apylinkės teisme, todėl jo apeliaciniame procese neprijungia. Likę prašomi prijungti dokumentai, t. y. 2017-02-03 skundas policijai ir 2017-02-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos raštas bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės seniūnijos pažyma (t. 2, b. l. 58-61) atsirado jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės 2017-01-31 arba po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, dokumentai nėra didelės apimties, pateikti savalaikiai, atsakovas pateikdamas atsiliepimą turėjo galimybę dėl prašomų įrodymų pasisakyti, jų prijungimui prieštaravimo nereiškė. Kolegijos teisėjai sprendžia, jog naujai pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, ir proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.
Dėl šalies, kuri kalta dėl santuokos iširimo
Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Ieškovė santuokos iširimo priežastis grindžia CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įrodinėtina aplinkybe, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Tai reiškia, jog ieškovė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo teiginius, kad santuokos iširimo priežastis buvo atsakovo veiksmai, iš esmės paneigiantys bendro sutuoktinių gyvenimo galimybę. Apylinkės teismas abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo grindė tuo, kad ieškovė flirtavo su bendradarbiu, o atsakovas turėjo draugę. Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176-185 straipsnių nuostatose. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieškovės ar atsakovo neištikimybę nėra. Šalys neištikimybės faktą įrodinėjo paaiškinimais, tačiau abiejų šalių paaiškinimai nėra patvirtinti arba paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovas teigė, kad buvo perskaitęs ieškovės trumpąsias mobiliojo ryšio žinutes bei girdėjęs ieškovės ir bendradarbio romantiškus pokalbius, tačiau kokių nors objektyvių duomenų neteikė. Ieškovė kaltino atsakovo santuokine neištikimybe su kita moterimi, tačiau nors atsakovas ir pripažino, kad bendravo su kita moterimi, tačiau byloje taip pat nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, jog vien bendravimas su kitos lyties asmeniu savaime nėra neištikimybės įrodymas. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovas smurtavo šeimoje. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos 2-asis skyrius 2015-06-12 rašte nurodė, jog atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto ieškovės atžvilgiu (t. 1, b. l. 38). Šalys teismui nepateikė teismui duomenų apie pradėto ikiteisminio tyrimo baigtį, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad objektyvių duomenų, jog atsakovas būtų vartojęs smurtą prieš ieškovę byloje nėra. Ieškovė 2017-02-03 pateikė skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariatui dėl atsakovo netinkamo elgesio prieš ieškovę (t. 2, b. l. 58-59), tačiau byloje taip pat nėra duomenų apie šio skundo nagrinėjimo procesinę baigtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė skundą policijai pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės 2017-01-31. Ieškovė nurodė, jog apylinkės teismas nevertino kitų jos argumentų, jog atsakovas smurtavo prieš ieškovę, tačiau ieškovė atleidusi atsakovui ir dėl to į policiją nesikreipė. Viena vertus, byloje taip pat nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų naudojęs smurtą ieškovės atžvilgiu 2015 m. kovo ir birželio mėn. Kita vertus, ieškovė nurodė, kad buvo atleidusi atsakovui už šiuos veiksmus, todėl teismas laiko, kad net jei ir atsakovas buvo naudojęs fizinį smurtą prieš ieškovę 2015 m. kovo ir birželio mėnesį, tai nebuvo santuokos išrimo priežastimi. Kolegijos teisėjai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nei vienos iš šalių nurodomi argumentai neleidžia daryti išvados, kad dėl santuokos iširimo kaltas išimtinai vienas sutuoktinis.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms kolegijos teisėjai sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas atliko kokius nors veiksmus, kuriais iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas ir šie veiksmai būtų buvę esmine priežastimi santuokai išriti.
Dėl priteisto nuolatinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio
Analizuojant pradinio ieškovės ieškinio (t. 1, b. l. 2-8) bei patikslinto ieškinio (t. 1, b. l. 194-197) motyvus dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nustatyta, kad tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje ieškovė nepilnamečio vaiko poreikius grindė vieno minimalaus mėnesinio dydžio algos kriterijumi. Iš esmės vieno minimalaus atlyginimo dydžio kriterijų ieškovė nurodo ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nei CK, nei kiti įstatymai nenustato konkretaus išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, todėl priteistinas išlaikymo dydis nėra siejamas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, nutarties 19 punktas). Nėra pagrindo tvirtinti, jog kiekvienu atveju priteisiamas išlaikymas negali būti mažesnis arba didesnis už pusę minimalios algos, todėl plačiau dėl argumento, susijusio su vienu mėnesiniu darbo užmokesčiu, priteisiant nepilnamečiam vaikui išlaikymą, plačiau nepasisakytina.Ieškovė nurodė, kad nepilnamečiam vaikui nustatyta sezoninė alergija, nepilnametis nešioja akinius, lanko papildomus užsiėmimus, o 190 Eur akivaizdžiai nėra per didelė suma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog ieškovė nepateikė duomenų, kurias vadovaujantis būtų galima įvertinti šalių sūnaus poreikius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-06-28 buities tyrimo akte nurodyta, kad paaugliui nustatyta sezoninė alergija, kartais reikia vartoti vaistus, paauglys turi nešioti akinius (t. 1, b. l. 140-141). Buities tyrimo aktas surašytas remiantis ieškovės pasakojimu bei Vaiko teisių apsaugos specialisto vizualiniais pastebėjimais apsilankymo metu, o ne objektyviais medicininiais duomenimis. Akinius reikia keisti tik kartą per metus, o alergija sezoninė, todėl šios priežastys nėra pagrindas laikyti nepilnametį vaiką turinčiu specialiųjų poreikių. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog 175 Eur per mėn. išlaikymo suma apima vaiko poreikius, skirtus sveikatos priežiūrai, todėl keisti priteisto išlaikymo teisinio pagrindo nėra. Daugiau duomenų, kurias vadovaujantis galima būtų daryti priešingą išvadą ieškovė nepateikė, apeliacinės instancijos teismas tokių nenustatė taip pat.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Ieškovė nurodė, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo grindžiama tik atsakovo paaiškinimams, teismas nesiaiškino, ar išlaikymas iš tiesų buvo teikiamas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais nesutinka. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti vaiką nuo 2015-11-01 iki 2016-05-16 (t. 1, b. l. 2-8). Vertinant šiuo argumentus pastebėtina, jog atsakovas 2015-12-01 patyrė galvos smegenų infarktą (t. 1, b. l. 130-133). Atsakovas iki 2016-02-22 turėjo nedarbingumą, o laikotarpiu nuo 2015-12-04 iki 2016-02-22 atsakovui buvo mokėta ligos pašalpa (t. 1, b. l. 92, 135). Dėl likusių laikotarpių, t. y. 2015-11-01 – 2015-11-30 ir 2016-02-23 – 2016-05-16 bylos duomenys prieštaringi – atsakovas neigia vengęs išlaikyti sūnų, ieškovė teigia, kad sūnus nebuvo išlaikomas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-06-28 buities akte užfiksuota, jog nepilnametis teigė, kad pinigų duoda jam abu tėvai (t. 1, b. l. 140-141). Nors atsakovas teismui taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl to, jog būtų teikęs išlaikymą sūnui nurodytu laikotarpiu, tačiau nebūtų protinga iš atsakovo reikalauti parduotuvės kasos kvitų, kuriuose atsispindėtų maisto produktų pirkimas. Be to, sutiktina su apylinkės teismo argumentais, jog ieškovė nepaneigė, kad atsakovas mokėjo bendras kredito įmokas pagal 2014-10-13 sutartį (t. 1, b. l. 27-34, 106). Kreditas turėjo būti mokamas iki 2016-09-16, t. y. dar ir po ieškinio pateikimo teismui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad atsakovas išlaikymą vaikui teikė, negu neteikė. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, nėra, tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto, priklausančio trečiajam asmeniui, pagerinimą priteisimo
Ieškovė nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą atsakovui pripažinti teisę iš trečiojo asmens V. B. reikalauti 15 207,24 Eur už trečiajam asmeniui priklausančio 4 228 / 10 000 dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovės argumentais iš dalies sutinka.VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-03-08 išrašo 2.1., 4.4. punktuose nurodyta, kad 1991-10-18 dovanojimo sutarties, 2005-12-14 susitarimo, 2005-12-20 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, 2009-01-30 pripažinimo tinkamu naudoti aktu bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-650-864/2011 teisiniu pagrindu trečiajam asmeniui V. B. nuosavybės teise priklauso 4 238 / 10 000 dalys pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22-24, 182-183, 198-199). Ieškovė ir atsakovas susituokė 1999-09-25 (t. 1, b. l. 11), o 2000-07-28 šalims gimė sūnus. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas bei jų nepilnametis sūnus gyveno trečiajam asmeniui V. B. priklausančioje namo dalyje. Ieškovė nurodė, jog pastato dalį, esančią (duomenys neskelbtini), suremontavo, pastatė priestatą (t. 1, b. l. 5, 195). Tokias aplinkybes ieškovė įrodinėja Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-01-30 gyvenamojo namo priestato pripažinimo tinkamu naudoti aktu (t. 1, b. l. 198-199), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-28 nutartimi (t. 1, b. l. 182-183), investicijų į nekilnojamąjį turtą sąrašu (t. 1, b. l. 35-37) bei sąskaitomis, kvitais ar paskolos sutartimis (t. 1, b. l. 39-68). Atsakovas ir trečiasis asmuo V. B. neginčijo aplinkybės, jog sutuoktiniai į namo dalį investavo lėšų. Apylinkės teismas sprendė, jog tarp sutuoktinių bei trečiojo asmens susiklostė turto panaudos teisiniai santykiai. CK 6.629 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos ir CK 6.501 straipsnio nuostatos. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai nuomininkas (panaudos gavėjas) nuomotojo (panaudos davėjo) leidimu išsinuomotą (gautą panaudai) daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Tais atvejais, kai tarp šalių susiklosto panaudos teisiniai santykiai, panaudos gavėjai, siekdami turto pagerinimo išlaidų atlyginimo iš panaudos davėjo, turi įrodyti: i) pagal panaudą gauto turto pagerinimo faktą; ii) panaudos gavėjai turėjo panaudos davėjo leidimą daryti daikto pagerinimus; iii) panaudos gavėjo turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; iv) įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016, nutartis 109 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-415/2016, nutarties 23-28 punktai). Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį būtinųjų daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo sąlyga yra išsinuomoto daikto pagerinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016, nutarties 111 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų brangesnis tapo pats daiktas, t. y. atlygintina pagerinimo išlaidų suma negali viršyti daikto vertės padidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, nutarties 65-66 punktai). Viena vertus, šioje byloje nebuvo nustatinėjamos aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su namo dalies pagerinimu. Dėl šios priežasties sutiktina su apylinkės teismo sprendimo išvadomis, kad šioje byloje nėra pagrindo spręsti klausimą dėl kompensacijos už namo dalies priteisimo. Juolab, kad ieškovė ir nereiškė reikalavimo gyvenamojo namo savininkei – trečiajam asmeniui V. B. – reikalavimo dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo. Kita vertus, šalims procesiniuose dokumentuose neginčijant aplinkybės, jog santuokos metu sutuoktiniai investavo savo bendras santuokos metu įgytas lėšas į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), sutiktina ir su ieškovės argumentais, kad jeigu būtų pripažinta aplinkybė, jog sutuoktiniai pagerino gyvenamojo namo dalį, atliktų pagerinimų vertė, priklausanti sutuoktiniams, liktų nepadalinta. Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo byloje privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, t. y. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. CK 1.97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinių teisių objektai, be kita ko, yra ir turtinės teisės. Tai reiškia, kad teismas privalo padalinti ir sutuoktinių turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad sutuoktinių turtinės teisės į namo dalies, esančio (duomenys neskelbtini), atliktus pagerinimus, jeigu tokie būtų nustatyti, turi būti laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir dalijamos lygiomis dalimis. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik nustačius CK 3.123 straipsnio nurodomas aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas šioje byloje tarp sutuoktinių tokių aplinkybių nenustatė. Kolegijos teisėjai atkreipia dėmesį į tai, jog CK 3.119 straipsnis nustato, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Ieškovė trečiojo asmens turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimų vertę nurodė 15 207,24 Eur (t. 1, b. l. 195). Ieškovė teigė, kad 15 207,24 Eur verte padidėjo viso 202,85 m² namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė, kadangi buvo pristatytas 36,68 m² priestatas. Priestato vertę apskaičiavo imdama VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2016-11-03 pateikiamą 84 100 Eur vidutinę viso 202,85 m² ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, ir matematiškai nuo 84 100 Eur apskaičiavusi santykinę 36,68 m² ploto vertę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog toks turto pagerinimo vertės nustatymo modelis ydingas. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), ploto padidėjimas 36,68 m² savaime nereiškia, kad viso pastato vertė padidėjo santykine 36,68 m² priestato verte. Būtina aiškintis, kokia namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė būtų be priestato ir kiek 36,68 m² ploto priestatas įtakotų bendrą turto vertės padidėjimą, atsižvelgiant į daugelį nekilnojamojo turto vertinimo procese esančių aplinkybių (turto būklę, esamą nekilnojamojo turto rinkos padėtį ir t. t.). Atkreiptinas dėmesys, jog trečiajam asmeniui priklauso ne visas, o tik dalis namo (t. 1, b. l. 22-24), be to, atsakovas nurodė, jog trečiasis asmuo į namo pagerinimą taip pat investavo savo asmenines lėšas (t. 2, b. l. 2), kas taip pat turi būti vertinama. Paprastai turto pagerinimo vertė nustatoma vadovaujantis ekspertizės išvadomis ar sąmatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-969/2016). Pažymėtina ir tai, kad turtinės teisės vertė neprilygintina turto vertei. Šios bylos nagrinėjimo metu nėra žinoma, kokia yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo vertė, koks yra trečiojo asmens V. B. indėlis į gyvenamojo namo pagerinimą, taip pat nėra aišku, ar apskritai bus nustatytas turto pagerinimo faktas CK 6.501 straipsnio 1 dalies prasme. Nesant galimybės žinoti šių aplinkybių, turtinės teisės įvertinimas pinigine išraiška šiuo atveju negalimas. Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiekvienam iš buvusių sutuoktinių paskiriama po ½ dalį reikalavimo teisės į V. B. tuo atveju, jeigu bus nustatytas (ar sulygtas) faktas, kad gyvenamojo namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), priklausanti trečiajam asmeniui V. B., buvo pagerinta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu
Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).Atsakovas teismui pateikė 350 Eur išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 2, b. l. 70-72). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys (šiuo atveju – apeliacinis skundas) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio (šiuo atveju – apeliacinio skundo) reikalavimų daliai. Ieškovė apeliaciniu skundu pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kuris nebuvo tenkintas. Ieškovės turtiniai reikalavimai padidinti išlaikymo dydį bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą taip pat nebuvo tenkinti. Ieškovės turtinis reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensaciją už namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, buvo patenkintas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamojoje byloje sudėtinga nustatyti tikslias patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų proporcijas, tačiau pripažintina, jog didžiąja dalimi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas. Kolegijos teisėjų vertinimu, atsakovui iš ieškovės turi būti priteista 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo proceso metu bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos, dėl šių išlaidų perskirstymo plačiau nepasisakytina (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovės H. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas ieškovės H. B. reikalavimas dėl kompensacijos ieškovei H. B. priteisimo už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą ir ieškovės H. B. reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovei H. B. ½ dalį reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį V. B. tuo atveju, jeigu bus nustatytas (ar sulygtas) faktas, kad gyvenamojo namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), priklausanti trečiajam asmeniui V. B., buvo pagerinta.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės H. B. atsakovo M. B. (M. B.) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai atlyginti už procesą apeliacinės instancijos teisme.