Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotam asmeniui Ingai Šimaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir kitų klausimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė gyveno su atsakovu iki 2019 m. vasario mėn. Susilaukė bendro vaiko, sūnaus A., g. (duomenys neskelbtini). Atsakovas vaiką pripažino ir davė jam savo pavardę. Nuo 2019 m. vasario mėn. gyvena atskirai, atsakovas nuo to laiko išlaikyti vaiko nepadeda. Nepilnamečio sūnaus A. Č. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, kadangi ji gali suteikti palankias gyvenimo ir vystymosi sąlygas, tinkamai jį auklėti, rodyti deramą pavyzdį, skirti jam pakankamai laiko. Nuo gimimo dienos sūnus gyvena su ja, jis yra prie jos prisirišęs, todėl juos sieja glaudus emocinis ir dvasinis ryšys. Atsakovas nevykdo savo pareigos rūpintis vaiko sveikata, ugdymu, prie materialinio išlaikymo neprisideda. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja atitiks jo interesus ir neprieštaraus jo teisėms. Atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo, juo nesirūpina, ji viena juo rūpinasi. Ji įvertina realią padėtį, tai kad vaikas dar nedidelis ir jo poreikiai mažesni nei paauglio vaiko, tai prašo priteisti mažesnio dydžio išlaikymą, nei rekomenduojama įstatymo. Vienai sunku išlaikyti vaiką, jos materialinė padėtis neleidžia patenkinti visų sūnaus poreikių. Sūnaus išlaikymui išleidžia: darželiui „Žiogelis“ apmokėti 60 E, buto nuoma 100 E, maistui 100 E, aprangai 60 E, avalynei 50 E, vitaminams 15 E, patalynei, skalbimo priemonėms 20 E ir kt. Atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo. Turto savo vardu neturi. Jos žiniomis jis dirba ir gauna pastovų atlyginimą. Kadangi vaikas kol kas yra 3 metų, tai minimaliems poreikiams patenkinti iš atsakovo priteistina po 150 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina vaiko motina. Sūnus A. Č. turi turėti galimybę bendrauti su abiem tėvais, todėl neprieštaraus, kad tėvas su juo bendrautų ir dalyvautų jo auklėjime netrukdomai.

Atsakovui ieškinys ir pranešimas apie teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu, taip pat įteiktas šaukimas į teismo posėdį. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad prieš posėdį buvo sutikusi atsakovą, kalbėjosi apie tai, kad atsakovo atžvilgiu į teismą paduotas ieškinys dėl vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdį atsakovas žinojo, tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė, į posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ja, nuo vaiko gimimo gyveno kartu su atsakovu, nebegyvena kartu nuo vasario mėnesio. Atsakovas nesidomi vaiku, neišlaiko. Atsakovas dirbantis. Atsakovas buvo sveikas. Ji nuomojasi butą, moka 100 Eur nuomą. Darželis dabar nekainuoja. Kai kartu gyveno, atsakovas dirbdavo neoficialiai.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotas asmuo nurodė, kad ieškinį palaiko. Nurodė, kad atsakovas turi dar vieną dukrą, iš jo priteistas išlaikymas, apribotos tėvystės teisės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas yra vaiko tėvas (b. l. 5). Pateikti duomenys apie šalių turtinę padėtį, pajamas (b. l. 6-10, 17, 24-31).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Esant šiai situacijai galima laikyti, jog vaiko gyvenamoji vieta iš esmės nustatyta tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į atsakovo nusišalinimą nuo vaiko auginimo, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą informaciją apie vaiko gyvenimo sąlygas šeimoje, darytina išvada, kad yra pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad ji dirba, gauna minimalų darbo užmokestį. Atsakovas savo pozicijos byloje neišreiškė.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovė gauna minimalų darbo užmokestį. Atsakovas oficialiai nedirba, tačiau ieškovės pateiktais duomenimis buvo dirbantis, kai jie kartu gyveno, neturi jokių sveikatos sutrikimų, kurie trukdytų dirbti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas gali ir privalo dirbti bei gauti pajamas, kad galėtų išlaikyti savo vaiką. Apie atsakovo įsipareigojimus duomenų nėra. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos problemas nėra, todėl galima daryti išvadą, kad jis gali gauti pakankamas pajamas, jog galėtų teikti protingo ir pakankamo dydžio išlaikymą vaikui.

LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-04-02 sprendimu byloje Nr. 2-136-632/2015 iš T. Č. priteistas išlaikymas O. Č. po 75,30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Tačiau tokio paties dydžio išlaikymas tam pačiam vaikui priteistas ir iš ieškovės N. P.. Taigi, šalys turi tą patį vieną išlaikytinį.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra iš esmės vienoda. Tačiau ieškovė dar augina šalių vaiką, todėl jos galimybės dirbti ir gauti daugiau pajamų yra labiau apribotos. Tuo tarpu atsakovas neabejotinai gali dirbti, vyriškos profesijos rinkoje yra patrauklesnės, paprastai geriau apmokamos, nei moterų. Nėra duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, atsakovas yra jaunas vyras, galintis ir privalantis dirbti, kad gautų pakankamai pajamų vaikams išlaikyti. Ta aplinkybė, kad kitam atsakovo vaikui priteista tik 75,30 Eur išlaikymo suma, neduoda pagrindo teigti, jog tokia suma šiuo metu vis dar yra protinga ir pakankama. Priešingai, nurodyta suma laikytina absoliučiu priteistinu minimumu, atsižvelgiant į vaikų išlaikymo fondo mokamų išmokų dydį, todėl vien tokia aplinkybė negali būti pagrindu ir antram šalių vaikui priteisti iš atsakovo mažesnę sumą, nei prašo ieškovė. Be to, atsakovas teismo procese yra pasyvus, ieškovės reikalavimui neprieštaravo.

Byloje reikalinga nustatyti šalių vaiko poreikių apimtį. Ieškovė nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį vaiko išlaikymui išleidžia: darželiui „Žiogelis“ apmokėti 60 E, buto nuoma 100 E, maistui 100 E, aprangai 60 E, avalynei 50 E, vitaminams 15 E, patalynei, skalbimo priemonėms 20 E ir kt. Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad darželis šiuo metu nebekainuoja. Taigi, ieškovė vaiko išlaikymui per mėnesį skiria apie 345 Eur. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia 300-400 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 150-200 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Taip pat reikia skaičiuoti ir tam tikrą vaikui tenkančią komunalinių mokesčių dalį. Vertinant ieškovės nurodytas išlaidas laikytina, kad jos iš esmės nurodytos pagrįsto dydžio, nebent tos pačios bendros sumos ribose jas būtų galima perskirstyti skirtingoms paskirtims. Jokių abejonių nekyla dėl išlaidų dydžio maistui, vitaminams, buičiai skirtiems daiktams. 110,00 Eur per mėnesį vienam vaikui rūbams bei avalynei gali atrodyti nemažai, tačiau vaikas yra augantis, ir rūbus bei avalynę gali greitai išaugti. 100 Eur maistui kaip tik atrodo netgi maža suma. 100 Eur būstui yra pakankamai normalaus dydžio suma, atsižvelgiant į tai, kad komunaliniai mokesčiai atskirai neišskirti. Taip pat pastebėtina, kad jei turi galimybę, tėvai turi tenkinti ne vien tik minimaliausius vaikų poreikius. Nagrinėjamu atveju ieškovė dar neskaičiuoja išlaidų vaiko ugdymui, laisvalaikiui. Pagal ieškovės paskaičiavimą vaikui reikia apie 345 Eur išlaidų, o ieškovė iš atsakovo prašo 150,00 Eur, taigi, ieškovė net neprašo visos reikalingos sumos. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydis yra pagrįstas, atitinka ir šalių matomą turtinę padėtį.

Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovo padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2019 m. MMA sudaro 555 Eur. Tačiau nereikia pamiršti, kad toks jos dydis atsirado automatiškai dėl mokesčių reformos, dėl kurios visi mokesčiai perkelti ant darbuotojo. Faktiškai skaičiuojant MMA iki 2019-01-01 buvusia tvarka, jos padidėjimas būtų tik iki 430 Eur. Taigi, negalima teigti, kad MMA nuo 400 Eur buvo pakelta iki 555 Eur, nes didžiąją dalį šio padidėjimo sudaro anksčiau pačiam darbdaviui už darbo vietą skaičiuoti mokesčiai, kurie į MMA sampratą neįsiskaičiuodavo. Taigi, skaičiuojant atsakovo prievolę pagal MMA abejais metodais, ji sudarytų atitinkamai 215,00 Eur arba 277,50 Eur. Tačiau ieškovė iš atsakovo prašo gerokai mažiau. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovo po 150,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė nurodė, kad atsakovas nebeteikė išlaikymo nuo 2019-02-01. Kitokių duomenų byloje nėra, todėl išlaikymas priteistinas nuo nurodytos datos.

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 str. 1 d.), nagrinėjamu atveju – ieškovei.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas su vaiku nebendrauja, nėra ir tėvų nesutarimo dėl atsakovo bendravimo su vaiku. Ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su vaiku. Atsižvelgiant į tai, nustatytina atitinkama atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.

Kiti klausimai.

Žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą sudaro 41,00 Eur, kiti reikalavimai yra susiję arba ginčo dėl jų nėra, todėl žyminis mokestis už juos neskaičiuotinas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistinas 41,00 Eur žyminis mokestis.

Ieškovei byloje buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Ieškovės atstovė posėdžio metu prašė priteisti 149,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistina 149,50 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje taip pat susidarė 8,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove N. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), mokamų kas mėnesį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę N. P. lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko A. Č. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, kad tėvas T. Č. su nepilnamečiu vaiku A. Č. bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime netrukdomai.

Priteisti iš atsakovo T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno Eur) žyminį mokestį ir 8,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 149,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis Eur 50 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.