Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Relidita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Relidita“ ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Skroblų alėja“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu nusprendė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Relidita“ ieškinį atsakovui E. P. tenkinti visiškai: ieškovei iš atsakovo priteisti 24 233,49 Eur skolą, 2 073,17 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško teismo sprendimo byloje įvykdymo ir 647 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1352-657/2024 nutarė Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

3. Teisme 2024 m. lapkričio 27 d. gautas atsakovo prašymas dėl sprendimo išdėstymo, kuriuo atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo įvykdymą išdėstyti 5 metų laikotarpiui prašyme nurodytu grafiku ir tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovo į bylą pateikti duomenys niekaip nepatvirtina, jog yra susidariusios labai nepalankios aplinkybės įvykdyti 2024 m. gegužės 21 d. teismo sprendimą. Nors, teismas sutiko, kad atsakovo butas yra prabangus, tačiau nutartyje teigiama, kad tai yra vienintelė šeimos gyvenamoji vieta, užtikrinanti atsakovo nepilnamečiams vaikams gyvenimo sąlygas. Iš esmės dėl šios priežasties 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi ir buvo nuspręsta išdėstyti sprendimo vykdymą 36 mėnesiams. Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų teisėti interesai ir atsakovo noras išsaugoti turimą nekilnojamąjį turtą bei išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jiems prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovo turtinį interesą, tuo nukrypstant nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, ir lygiateisiškumo principo. Iš atsakovo teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo mėnesinės visos šeimos pajamos yra apie 2 885 Eur. Nors atsakovas gauna gan dideles pajamas, per mėnesį jo kreditoriniai įsipareigojimai kartu su išlaidomis sudaro apie 2 280 Eur. Atsakovas kartu su sutuoktine valdo butą, kurio įsigijimui buvo paimta 209 950 Eur sumos dydžio paskola. Paskolos likutis 175 791,89 Eur. Paskolai už nekilnojamąjį turtą dengti atsakovas kas mėnesį moka po 1 129,12 Eur. Butas įkeistas sutartine hipoteka. Taigi, kaip matyti iš atsakovo į bylą pateiktų dokumentų, atsakovas nuosavybės teise valdo prabangų būstą, kas leidžia daryti išvadą apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. konstatuoti, kad ji ne tokia sunki, kaip teigia atsakovas, arba kad lėšos skirstomos galimai neefektyviai.

16. Atskirajame skunde teigiama, jog atsakovui priklausantis butas nėra registruotas kaip šeimos turtas. Atsakovo skola atsirado iš nuomos teisinių santykių, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nekilnojamojo turto hipoteka neatima iš atsakovo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti, atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises. Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Priverstiniu teismo sprendimo vykdymu yra siekiama realiai įvykdyti teisingumą. Vadinasi, vien tik aplinkybė, kad skolininkas tam tikru momentu neturi piniginių lėšų atsiskaityti su išieškotoju, paprastai nėra pagrindas išdėstyti, juolab tokiam ilgam terminui, teismo sprendimo vykdymą, ypač tais atvejais, kai skolininkas turi kito likvidaus turto, kurį realizavęs galėtų atsiskaityti su išieškotoju. Ieškovė turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo skubiau, o išdėsčius sprendimo vykdymą 36 mėnesių terminui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas atsakovui, įvertinant ir tai, kad atsakovas galimai neatskleidė visos informacijos apie turimą turtą ir gaunamas pajamas. Teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu byloje buvo priteistas įsiskolinimas, susidaręs už ieškovo laikotarpiu 2022 m. spalio 31 d. – 2023 m. birželio 2 d. suteiktas įrengimų nuomos ir remonto paslaugas. Šiai dienai atsakovas skolos ieškovui net iš dalies nėra padengęs, nors praėjo daugiau nei dveji metai. Taigi, ieškovo teisių pažeidimas jau tęsiasi ne vienerius metus. Atsakovo elgesys bylos nagrinėjimo metu pateikiant apeliacinį skundą byloje, vilkinimas padengti įsiskolinimą, ir po to pateiktas prašymas dėl priteistos skolos mokėjimo išdėstymo, leidžia daryti prielaidą, kad atsakovo finansinė padėtis šiuo metu negerėja ir išlieka rizika, jog atsakovas ateityje tinkamai nevykdys netgi ir išdėstyto teismo sprendimo. Teismo sprendimas gali būti vykdomas ir skola mokama dalimis ir bylos eigoje gera valia, kas rodytų atsakovo pastangas bei ketinimus mažinti įsiskolinimą, tačiau atsakovas skolos ieškovui nesumažino net iš dalies. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas nesistengia mokėti įsiskolinimo net ir per prašomą skolos išdėstymo laikotarpį. Tokiu būdu yra pažeidžiami ir proporcingumo, šalių lygiateisiškumo principai. Atsakovas neįrodė išimtinio atvejo buvimo, objektyviai lemiančio įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo poreikį. Įvertinus ieškovės teisėtus lūkesčius, šiuo atveju atsakovui nebuvo pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

18. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad ieškovė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

22. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria tenkintas atsakovo E. P. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Relidita“ ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo vykdymas išdėstytas 36 mėnesių laikotarpiui pirmą mėnesį sumokant 773,66 Eur, o vėliau (35 mėnesius) mokant po 748 Eur per mėnesį, procesines palūkanas mokant nuo likusios nesumokėtos sumos, mokėjimus atliekant paskutinę mėnesio darbo dieną.

23. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad sprendžiant atsakovo prašymą buvo nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotų išaiškinimų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Skundžiama nutartis pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus ir skolininkui suteikia nepagrįstą prioritetą. Be to, nutartimi pažeistos šalių interesų derinimo taisyklės, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo, bei vykdymo proceso operatyvumo principai.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

25. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

26. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

28. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. sausio 23 d. ir 2025 m. kovo 12 d. gautais atsiliepimais dėl papildomų įrodymų prijungimo ieškovė nurodo, kad atsakovo teikiami papildomi įrodymai neturi reikšmingos įtakos nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl turi būti atsisakyta juos priimti. Pažymi, atsakovo teikiami į bylą įrodymai apie tai, kad atsakovas padengė nedidelę dalį skolos ieškovui, šiuo atveju neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą dėl skundžiamos nutarties dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kadangi atsakovas ieškovui vis dar yra skolingas didelę sumą. Be to, šie papildomi įrodymai nekeičia faktinės aplinkybės apie tai, kad atsakovas nedėjo jokių pastangų padengti skolą ieškovui nuo tada, kai buvo priteistas įsiskolinimas iki pat prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo teismui pateikimo.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teisme 2025 m. sausio 20 d. ir 2025 m. kovo 3 d. gauti atsakovo teikiami įrodymai yra susiję su šios bylos įrodinėjimo dalyku, be to, šalys dėl jų turėjo galimybę pasisakyti, todėl jie priimtini. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teisme 2025 m. kovo 26 d. gauti atsakovo teikiami įrodymai nors ir yra susiję su šios bylos įrodinėjimo dalyku, tačiau kitos šalys neturėjo galimybės pasisakyti, be to, jie pateikti po bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės, todėl juos atsisakytina priimti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

30. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu nusprendė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Relidita“ ieškinį atsakovui E. P. tenkinti visiškai: ieškovei iš atsakovo priteisti 24 233,49 Eur skolą, 2 073,17 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško teismo sprendimo byloje įvykdymo ir 647 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1352-657/2024 nutarė Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas siekia, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas.

31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai.

32. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

33. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

34. Pažymėtina, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022, 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024).

35. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-679-934/2024).

36. Apeliacinė instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas prašo išdėstyti ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau vykdomą teismo sprendimą. Remiantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdomoji byla Nr. 0072/24/02117 pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-314-451/2024 buvo pradėta 2024 m. lapkričio 14 d. ir yra vykdoma, tuo tarpu atsakovas į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo kreipėsi tik 2024 m. lapkričio 27 d.

37. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismo sprendimo vykdymas yra savarankiška civilinio proceso stadija, paprastai prasidedanti įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu. Atsižvelgiant į priverstinio vykdymo tikslus ir ypatumus, prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti pateikimas ribojamas. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.).

38. Neribota skolininko teisė prašyti išdėstyti teismo sprendimo vykdymą sukeltų neapibrėžtumą išieškotojui, kuris, pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turi pagrįstus lūkesčius į teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimą per įmanomai trumpiausią terminą. Neribotas tokių prašymų teikimas paneigtų atskirų civilinio proceso stadijų skirtumus ir joms keliamus tikslus, turėtų neigiamos įtakos priverstiniam vykdymui, galėtų nepagrįstai jį sustabdyti ar sukelti abejones dėl antstolio atliktų veiksmų teisėtumo ir jiems atlikti patirtų vykdymo išlaidų pagrįstumo. Dėl nurodytų motyvų, paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios. Priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Be to, ir vykdymo procese skolininkas turi teisę prašyti vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio atidėti vykdymo veiksmus ar sudaryti taikos sutartį su išieškotoju. Vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti.

39. Kaip minėta, sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių. Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir jo priėmimas vykdyti priverstine tvarka, nesant ypatingų sąlygų, siejamų su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, eliminuoja proceso šalies galimybę prašyti modifikuoti teismo sprendimą, teikiant bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui CPK 284 straipsnyje numatytus prašymus išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).

40. Nagrinėjamu atveju pagal atsakovo nurodomų aplinkybių pobūdį spręstina, kad jos buvo žinomos ir teismo sprendimo priėmimo metu, todėl aplinkybės, kurias savo prašyme nurodė atsakovas negali būti vertinamos kaip išimtinės ir sudarančios pagrindą svarstyti prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą jau prasidėjus priverstiniam vykdymui.

41. Antra, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovės argumentais. Kaip nurodo atsakovas kartu su sutuoktine valdo butą (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui buvo paimta 209 950 Eur sumos dydžio paskola. Paskolos likutis 175 791,89 Eur. Atsakovo mėnesinės visos 4 asmenų šeimos (dviejų suaugusiųjų ir dviejų mažamečių vaikų) pajamos yra apie 2 885 Eur, tačiau vien paskolai už nekilnojamąjį turtą dengti atsakovas kas mėnesį moka po 1 129,12 Eur. Be to, kaip nurodo atsakovas pagal vartojimo kredito sutartį, kurios likutis šiai dienai yra 10 936,03 Eur, atsakovo papildoma mėnesinė įmoka sudaro dar 352,63 Eur. Viešai prieinamais duomenimis naujos statybos namas adresu (duomenys neskelbtini), randasi šalia (duomenys neskelbtini). Kaip atsakovas nurodo, jis butą įsigijo 2017 metais. Taigi, buto lokacija, namo kuriame yra butas naujumas, paskolos dydis ir paskolos sutarties sudarymo laikas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad iš tiesų atsakovo butas laikytinas prabangiu. Vertinant visa tai, sutiktina su argumentais, kad atsakovo gaunamos lėšos turint didelių skolinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams skirstomos neefektyviai.

42. Nagrinėjamu atveju pasisakant dėl atsakovo nepilnamečių vaikų interesų apsaugos pažymėtina, kad tai, jog atsakovas prašydamas išdėstyti sprendimo vykdymą, kaip jis nurodo, siekia išsaugoti vienintelį būstą, kuriame gyvena jo šeima, savaime nereiškia, jog toks prašymas turėtų būti tenkinamas. Vaikų turėjimas skolininkui neturėtų suteikti nepagrįsto pranašumo. Nors nagrinėjamu atveju nesprendžiamas išieškojimo klausimas, tačiau, pavyzdžiui, apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma; tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Nagrinėjamu atveju atsakovo skola ieškovei susidarė ne dėl nesumokėjimo už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Be to, atsakovas neįrodinėjo vaikų būtinumo gyventi būtent bute (duomenys neskelbtini). Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas ir jo sutuoktinė negali dirbti ir gauti pajamų ir taip užtikrinti savo vaikams saugią ir tinkamą gyventi aplinką kitame būste, pavyzdžiui, nuomojamame arba pigesniame ir pan. Todėl nėra pagrindo teigti, kad netenkinus atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, savaime bus pažeidžiami atsakovo nepilnamečių vaikų interesai.

43. Kaip teisingai nurodo ieškovė, Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2024 m. lapkričio 5 d., ieškovei iš atsakovo priteistas įsiskolinimas, yra susidaręs už ieškovės laikotarpiu 2022 m. spalio 31 d. – 2023 m. birželio 2 d. suteiktas įrengimų nuomos ir remonto paslaugas. Byla dėl skolos priteisimo teisme iškelta 2023 m. rugsėjo 19 d. Atsakovas pirmąją 773,66 Eur įmoką už priteistą skolą atliko tik 2025 m. sausio 17 d. Sutiktina, kad ieškovės teisių pažeidimas jau tęsiasi daugiau kaip pusantrų metų, o tokiu tempu atsakovui grąžinant skolą ir ateityje tęsis bent kelerius metus. Kita vertus, kaip teisingai nurodė ieškovė, atsakovas iš tiesų stengdamasis kuo anksčiau atsiskaityti su ieškove turėjo teisę gera valia daug anksčiau pagal galimybes pradėti mokėti skolą dalimis ieškovei.

44. Nors atsakovas teigia, kad jau dabar stengiasi vykdyti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-314-451/2024, kuria nustatytas atitinkamas sprendimo vykdymo išdėstymas, tačiau iš jo paties pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas ir šią nutartį vykdo nepilnai. Atsakovas moka tik Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu priteistos 24 233,49 Eur skolos 2 073,17 Eur delspinigių ir 647 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį taip kaip numatyta skundžiamoje nutartyje. Tačiau atsakovas nemoka Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendime ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartyje numatytų 5 procentų procesinių metinių palūkanų nuo likusios nesumokėtos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pavyzdžiui, vadovaujantis skundžiamos nutarties rezoliucine dalimi atsakovas 2025 m. sausio 17 d atlikdamas pirmąją įmoką turėjo sumokėti, ne tik 773,66 Eur įmoką bet ir 5 procentų procesines metines palūkanas nuo likusios nesumokėtos 26 306,66 Eur sumos (24 233,49 Eur + 2 073,17 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme – 2023 m. rugsėjo 19 d. iki 2025 m. sausio 17 d. Atsakovas 2025 m. vasario 25 d. atlikdamas antrą įmoką taip pat turėjo sumokėti ne tik 748 Eur įmoką, bet ir 5 procentų procesines metines palūkanas nuo likusios nesumokėtos 25 533 Eur sumos (24 233,49 Eur + 2 073,17 Eur – 773,66 Eur) už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 17 d. iki 2025 m. vasario 25 d. ir t. t. Kitaip ir toliau mokant tik 748 Eur įmokas ieškovei per 3 metų laikotarpį būtų atlyginta tik Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu priteista 24 233,49 Eur skola 2 073,17 Eur delspinigiai ir 647 Eur bylinėjimosi išlaidos ir nebūtų atlygintos šiuo sprendimu priteistos procesinės palūkanos.

45. Atsakovas prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nurodė, jog sugretinus jo gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, atsakovui per mėnesį lieka apie 605 Eur. Be to, Remiantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis 2025 m. vasario 27 d. atsakovo atžvilgiu buvo pradėta ir yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0072/25/00341 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. vasario 12 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2(3.31-08) 483-19312, išieškoma suma – 1 225,88 Eur. Atsakovas duomenų apie tai, kad jo finansinė padėtis reikšmingai gerėtų, nepateikė. Vertinant tai ir kitas minėtas byloje nustatytas aplinkybės darytina išvada, kad atsakovas nepateikė argumentų ir įrodymų apie gebėjimą grąžinti skolą dalimis, neįrodė, kad ateityje turės pakankamai lėšų įsipareigojimui ieškovei įvykdyti. Kaip minėta, ieškovės teisės buvo pažeidžiamos ir taip jau ilgą laiką, o tenkinus atsakovo prašymą, padidėtų rizika, kad padėtis, kai ieškovė netektų teisės naudotis jai priklausančiomis lėšomis tęstųsi dar žymiai ilgiau. Tokia situacija būtų nesuderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neatitiktų išieškotojos ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, prieštarautų CPK 7 ir 18 straipsniuose įtvirtintiems principams, pagal kuriuos teismo sprendimas turi būti vykdomas kuo operatyviau ir ekonomiškiau.

46. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

47. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo E. P. prašymą išdėstyti Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-314-451/2024 vykdymą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti apeliacinės instancijos teisme 2025 m. sausio 20 d. ir 2025 m. kovo 3 d. gautus atsakovo E. P. teikiamus įrodymus.

Atsisakyti priimti apeliacinės instancijos teisme 2025 m. kovo 26 d. gautus atsakovo teikiamus įrodymus.

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo E. P. prašymą išdėstyti Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-314-451/2024 vykdymą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.