Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kurioje atmestas jos skundas dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Netimpex“ kreditorių susirinkimo nutarimų ir pavedimo sutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinės bendrovės „Netimpex“ (toliau – BUAB ,,Netimpex“, atsakovė) bankroto bylą, administratore paskyrė Ireną Stankevičienę (toliau – bankroto administratorė). Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas (toliau – UAB Medicinos bankas, pareiškėja, Bankas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti 2011 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo Nr. 1 nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, 2015 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo Nr. 13 nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, 2015 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo Nr. 18 nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriais patvirtinta bei pakeista administravimo išlaidų sąmata, nustatytas administratorės atlyginimas; 2011 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo Nr. 1 nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, 2011 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkimo Nr. 2 nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, 2015 m. spalio 19 d. kreditorių susirinkimo Nr. 16 nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, 2016 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimo Nr. 19 nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriais patvirtinta administratorės veiklos ataskaita; 2013 m. vasario 5 d. kreditorių susirinkimo Nr. 3 nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, 2014 m. birželio 27 d. kreditorių susirinkimo Nr. 8 nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, 2015 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkimo Nr. 12 nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, 2016 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimo Nr. 19 nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriais patvirtinta įmonės finansinė atskaitomybė už 2013–2015 m.; 2015 m. spalio 19 d. kreditorių susirinkimo Nr. 16 nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtintas atsakovės likvidacinis balansas; 2015 m. spalio 19 d. kreditorių susirinkimo Nr. 16 nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo administratorė įpareigota kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos; 2015 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo Nr. 17 nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo administratorė pakartotinai įpareigota kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu priimti sprendimą dėl atsakovės pabaigos. O taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2011 m. rugsėjo 7 d. pavedimo sutarties 13 punktą, kuriame nurodyta administravimo išlaidų sąmata, įskaitant administratorės atlyginimą. Pareiškėja, pasisakydama dėl savo reikalavimų, susijusių su kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais patvirtintos / pakeistos administravimo išlaidų sąmatos, pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo Nr. 1 nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata viršija nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojančius bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; pinigai naudojami neefektyviai, per daug sumokama už ūkinės veiklos priežiūrą, už biuro ir buhalterines paslaugas, kurą, dokumentų tvarkymo paslaugas, archyvavimą ir kitas paslaugas. Mano, kad administratorei turėjo būti išmokėtas ne 8 606,68 Eur, o 2 000 Eur atlyginimas. Pažymėjo, kad nors administratorės atlyginimo sumažinimas ir galėtų neatitikti jos teisėtų lūkesčių, tačiau tam tikrais atvejais jį galima būtų peržiūrėti retrospektyviai, nes ji pažeidė Banko, kaip kreditoriaus, teises, jam nepranešdama apie bankroto bylos iškėlimą, nepagrįstai ginčijo hipotekos sandorį, pardavinėjo įkeistą turtą, neišsprendus kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo. Atlyginimas nepagrįstai padidintas, nes užsitęsęs bankroto procesas yra pačios administratorės kaltė.Kvestionuodama susirinkimų nutarimus, kuriais patvirtintos administratorės ataskaitos, teigė, kad nebuvo pateikta jokių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nėra aišku, kokios išlaidų rūšys jas sudaro ir ar tos išlaidos iš tiesų susijusios su atsakovės administravimu ir buvo būtinos. Teigė, kad panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimus, susijusius su administravimo išlaidomis, ir įmonės kreditorių susirinkimui patvirtinus naują sąmatą, turės būti atitinkamai tikslinama nurodytais kreditorių susirinkimo nutarimais patvirtintos atsakovės finansinė atskaitomybė už 2012, 2013 ir 2014 metus ir tvirtinamas naujas likvidacinis balansas. Taip pat nurodė, kad nutarimai dėl atsakovės pabaigos yra nepagrįsti, nes jie buvo priimti dar tebevykstant teisminiams ginčams su Banku, todėl jie negalėjo būti priimti ir vykdomi. Pažymėjo, kad teismui patenkinus skundą ir panaikinus atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimus dėl nustatyto atlyginimo administratorei, atitinkamai taps neteisėtu ir turės būti panaikintas pavedimo sutarties punktas, kuriame numatytas atlyginimas už įmonės administravimo paslaugas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjos UAB Medicinos banko skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pagal 2008 m. vasario 8 d. hipotekos sutartį–hipotekos lakštą atsakovė UAB ,,Netimpex“ Banko naudai įkeitė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, užtikrinant Banko su UAB „Sunsation“ 2008 m. vasario 6 d. sudarytos kreditavimo sutarties įvykdymą; kad Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartimi UAB „Sunsation“ iškelta bankroto byla, teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtintas Banko 592 834,40 Lt finansinis reikalavimas (civilinė byla Nr. B2-1550-273/2011). Taip pat nustatė, kad teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi bankroto byla iškelta ir šios bylos atsakovei UAB ,,Netimpex“; kad teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartimi atnaujintas terminas Banko finansiniam reikalavimui pateikti konstatavus, jog administratorė neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ 10) straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų ir Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodytų įpareigojimų bei nepranešė hipotekos kreditorei apie bankroto bylos iškėlimą (civilinė byla Nr. B2-23-254/2017). Įvertinęs šias faktines aplinkybes teismas konstatavo, jog Banko skolininkei bankroto byla buvo iškelta anksčiau negu atsakovei, todėl net ir administratorei nepranešus apie bankroto bylos iškėlimą, Bankas turėjo pagrindą domėtis ir galėjo sužinoti, jog bankrutavus pagrindinei skolininkei, hipotekos davėjai taip pat iškelta bankroto byla. Taigi teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo argumentus, kad kreditorių susirinkimai naikintini, nes dėl administratorės kaltės ji negalėjo laiku pareikšti savo kreditorinio reikalavimo, dalyvauti skundžiamuose kreditorių susirinkimuose.Teismas, spręsdamas kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais patvirtintos bei padidintos administravimo išlaidų sąmatos, pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo Nr. 1 ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti 100 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto proceso pradžios iki įmonės išregistravimo, iš kurių administratorės atlyginimas – 60 000 Lt; 2015 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo Nr. 13 ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nutarta minėtą sąmatą padidinti suma, kurią Lietuvos apeliacinis teismas priteisė UAB Medicinos banko naudai, t. y. 3 087,37 Eur; 2015 m. gruodžio 28 d. susirinkimo Nr. 18 antruoju darbotvarkės klausimu nutarė nuo 2015 m. lapkričio 1 d. administratorės mėnesinį atlyginimą nustatyti lygų tuo metu galiojančiam MMA. Teismas, įvertinęs ginčui aktualias įstatymo nuostatas (ĮBĮ 23 straipsnio 5, 9 punktus, 36 straipsnio 2, 4, 5 dalis (red. nuo 2010 n. lapkričio 23 d.)) bei tai, jog už 2011 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimą balsavo 61,06 proc. kreditorių; jog nors VSDFV Kauno skyrius siūlė nustatyti 50 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą plius PVM, iš jų 20 000 Lt administratorės atlyginimą, tačiau paminėto nutarimo neskundė ir neginčijo administravimo išlaidų ar jos atlyginimo dydžio, – konstatavo neįrodyta aplinkybę, jog paminėtas nutarimas priimtas pažeidžiant ĮBĮ nuostatas. Taip pat pažymėjo, kad pajamų–išlaidų suvestinė už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2011 m. rugsėjo 2 d. buvo pridėta prie protokolo. Atmesdamas kaip nepagrįstus skundo argumentus dėl 2015 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumo teismas pažymėjo, kad net pritarus Banko argumentams dėl šio sprendimo netikslingumo, jis Banko ir kreditorių interesų niekaip nepažeidė, nes nebuvo įgyvendintas, o administratorė negavo didesnio atlyginimo, nei nustatyta 2011 m. rugsėjo 7 d. pirmojo kreditorių susirinkimo. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-978-324/2016, jau yra įvertinęs ir atmetęs Banko argumentus dėl administravimo išlaidų neefektyvaus ir neteisingo panaudojimo. Bei sprendė, kad šios aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kurių šioje byloje iš naujo nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis), todėl Banko argumentus, kuriais jis remdamasis siekia sumažinti kreditorių susirinkimo nustatytą bankroto administravimo išlaidų sąmatą, atmetė kaip nepagrįstus. Vertindamas skundo argumentus, susijusius su pavedimo sutarties teisėtumu, teismas pažymėjo, kad neįrodyta, jog ši sutartis prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms, susijusiomis su atlyginimo administratorei nustatymu, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo ją naikinti (CPK 2, 178 straipsniai, CK 1.80 straipsnis). Atmesdamas kaip nepagrįstus skundo argumentus, susijusius su kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais patvirtintos administratorės veiklos ataskaitos, pažymėjo, kad reikalavimas administratorei pagrįsti patirtų išlaidų poreikį bei dydį reiškia, jog jis teikia kreditorių susirinkimui (komitetui) tvirtinti įmonės administravimo metu patirtas išlaidas, kurios paprastai neviršija jau patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nustatytų dydžių. Kreditorių susirinkimas neturi teisės atsisakyti tvirtinti realiais duomenimis pagrįstų administravimo išlaidų, neviršijančių patvirtintos sąmatos maksimalių ribų. Taip pat pažymėjo, kad pirmiau paminėta įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatyti prejudiciniai faktai, jog administratorė turėjo ir turi administravimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, o kreditoriai administratorės veiklos ataskaitas patvirtino, todėl Banko prašymas panaikinti nutarimus tik esant prielaidomis, kad kiti atsakovės kreditoriai, sprendžiant aptariamus klausimus, neturėti ar galėjo negauti tokių duomenų, kokie civilinėje byloje buvo pateikti Bankui, ir dėl to buvo suklaidinti, yra visiškai nepagrįstas. Pasisakydamas dėl klausimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimais, kuriais buvo patvirtintos atsakovės 2012, 2013, 2014 m. ir 2015 m. finansinės atskaitomybės ir dėl 2015 m. spalio 19 d. kreditorių susirinkimo Nr. 16 nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti likvidacinį balansą, teismas konstatavo, kad atsakovės atskaitomybės buvo sudarytos remiantis ataskaitinio laikotarpio duomenimis, o Banko skundo išnagrinėjimo rezultatas joms neturi jokios įtakos, kaip ir jų panaikinimas nepakeistų Banko, kuris jau nėra atsakovės kreditorius, statuso.Įvertinęs kreditorių susirinkimų nutarimus, kuriais buvo nuspręsta dėl įmonės pabaigos, teismas nustatė, kad šie kreditorių susirinkimų nutarimai patys savaime nesukuria jokių teisinių pasekmių bankroto procedūros pabaigai. Teismas, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimis administratorės prašymus priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos atmetė, todėl nei Bankui, nei įmonės kreditoriams priimti nutarimai teisinių pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja UAB Medicinos bankas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį ir skundą patenkinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, susijusią su administratorės veiksmais informuojant apie įmonei iškeltą bankroto bylą ir nustatytą terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Jeigu administratorė būtų tinkamai atlikusi savo pareigas, Bankas būtų pareiškęs 592 834,40 Lt (171 696,71 Eur) finansinį reikalavimą, būtų įtrauktas į atsakovės kreditorių sąrašą, kaip didžiausias kreditorius, būtų galėjęs dalyvauti ginčo susirinkimuose. Jis, kartu su kreditoriais, balsavusiais prieš administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimą, būtų turėjęs balsų daugumą. Kreditorių susirinkimo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra neteisėtas dėl šių teismo netinkamai įvertintų, argumentų: administratorė tinkamai nepagrindė prašomos tvirtinti administravimo išlaidų sąmatos; ši neatitiko darbų apimties; atlyginimas neatitiko ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytų kriterijų; sąmata neatitiko tokių paslaugų kainų rinkoje; neatitinka nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojančių tokių išlaidų rekomendacinių dydžių, kurie nustatyti Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintame Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše. Pagal jį bendra išlaidų sąmata turėtų būti 44 000 Lt, kurioje administratorės atlyginimas – 13 600 Lt.Priešingai nei sprendė teismas, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartyje (civilinė byla Nr. B2-978-324/2016) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-180-330/2017), nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios šiai bylai, nes jose buvo spręsta dėl administravimo išlaidų pagrindimo, tačiau aplinkybės dėl jų būtinumo ir tikslingumo nebuvo tiriamos. Administratorė privalėjo įrodyti faktą, kad patirtos išlaidas buvo būtinos, pinigai panaudoti taupiai, pagal jų paskirtį, tačiau to nepadarė ir neįrodė: 4 643,61 Eur išlaidų UAB „Pečiūsta“ už ūkinės veiklos priežiūrą, nes pareiga prižiūrėti išnuomotą turtą tenka nuomininkui (CK 6.493 straipsnio 1 dalis); 3 848,69 Eur išlaidų už biuro paslaugas iš UAB „Pečiūsta“, nes administratorė privalo turėti savo biurą ir jį išlaikyti iš gaunamo atlyginimo; 6 000 Eur išlaidų UAB „Pečiūsta“ už finansines paslaugas; 1 621,83 Eur išlaidų kurui, nes administratorė neturi vairuotojo pažymėjimo, negalėjo nurodyti, kur vyko vieną ar kitą mėnesį; 4 344,30 Eur išlaidų UAB „Genora“ už archyvavimo paslaugas.Priešingai nei sprendė teismas, 2015 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo Nr. 13 nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu yra nepagrįstas, nes pagal administratorės 2011 m. rugsėjo 7 d. teikiamos tvirtinti administravimo išlaidų sąmatos pristatymą ši sąmata turėjo apimti visas išlaidas, kurios bus patirtos bankroto procese; administratorė turėjo suprasti, kad ieškinys gali būti atmestas; išlaidų sąmatos padidinimas priteistų bylinėjimosi išlaidų suma pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), įmonės kreditorių interesus.Priešingai nei sprendė teismas, 2015 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo Nr. 18 nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu yra nepragrįstas, nes: papildomo atlyginimo nustatymas neatitinka darbų apimties įmonėje; nėra pagrįstų objektyvių priežasčių nustatyti papildomą atlyginimą, nes įmonės bankroto procesas užtruko dėl administratorės veiksmų (bylinėjimosi su Banku); administratorės kreditorių susirinkimui nurodytas motyvas, kad ji dėl užsitęsusio įmonės bankroto proceso negali gauti dviejų įmonių administravimo ir kiekvienoje iš jų gauti po minimalią mėnesinę algą, yra nepagrįstas, nes tuo metu joks teisės aktas nenustatė, koks atlyginimas turi būti mokamas administratorei ir neįpareigojo jai mokėti minimalios mėnesinės algos; atlyginimas nustatytas atbuline data; šis nutarimas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių interesus. Pavedimo sutarties punktas turi būti pripažintas negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms, susijusioms su atlyginimo administratoriui nustatymu (ĮBĮ 36 straipsnio 2 ir 5 dalys (taikoma redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 30 d.), 23 straipsnio 5 punktas, CK 1.80 straipsnis).Kreditorių susirinkimų nutarimai, kuriais patvirtintos administratorės veiklos ataskaitos už 2011–2016 m. yra neteisėti, nes jos nepagrįstos, prie jų pridėtose Pajamų–išlaidų suvestinėse nurodytos faktinių išlaidų sumos nesutampa su į bylą pateiktose pelno nuostolių ataskaitų iššifravimuose Pajamų išlaidų skaičiuotėje pagal dokumentuose nurodytomis sumomis. Be to, 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimas panaikintinas ir dėl to, kad nėra detalizuotos 1 777,48 Eur (646,07 Eur + 1131,41 Eur) išlaidos, nėra aišku ar jos realios; 2011 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta išlaidų sąmata nuo įmonės bankroto proceso pradžios iki įmonės išregistravimo iš JAR, todėl ji turėjo apimti visas būsimas išlaidas.Kreditorių susirinkimo nutarimai dėl metinių finansinių atskaitomybių patvirtinimo yra neteisėti, nes teismui panaikinus nutarimus, kuriais buvo patvirtina bei padidinta išlaidų sąmata ir patvirtinus naują˜– mažesnę, atitinkamai turės būti tikslinama atsakovės metinė finansinė atskaitomybė už 2012–2015 metus.Nutarimai dėl atsakovės pabaigos yra nepagrįsti, nes jie buvo priimti dar vykstant teisminiam ginčui dėl Banko finansinio reikalavimo tvirtinimo.Teismas nepagrįstai atsisakė priimti 2017 m. birželio 5 d. Banko pateiktą skundo papildymą, kuriuo įtrauktas papildomas reikalavimą patvirtinti bendrą 17 377,20 Eur atsakovės administravimo išlaidų sąmatą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki išregistravimo iš JAR dienos, pagal kurią administratorės atlyginimas būtų 11 584,80 Eur. Akivaizdu, kad bankroto byloje yra susiformavusi išimtinė, ypatinga situacija, kai dėl daugkartinių imperatyvių ĮBĮ normų pažeidimų, taip pat siekiant užtikrinti atsakovės kreditorių, įskaitant potencialų kreditorių Banką, bei atsakovės teisių ir teisėtų interesų apsauga, – teismas turi išspęsti kreditorių susirinkimo kompetencijos klausimą, t. y. patvirtinti naują administravimo išlaidų sąmatą. Tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tuo labiau, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas ir dėl to teismas turi būti aktyvus.

Atsakovė BUAB „Netimpex“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai įvertino aplinkybę, kad Bankui buvo tinkamai pranešta apie bankroto bylos iškėlimą, o motyvai apie tai, jog Bankas apie bankroto bylos iškėlimą galėjo sužinoti anksčiau, yra pagrįsti ir teisingi. Be to, byloje nėra ginčo, jog administratorė apie bankroto bylos iškėlimą buvo pranešusi viešai.Bankas nepagrįstai teigia, kad jeigu būtų apie bankroto bylos iškėlimą sužinojęs anksčiau, šioje bankroto byloje būtų patvirtintas jo 592 834,40 Lt (171 696,71 Eur) finansinis reikalavimas. Šie argumentai neturi pagrindo, nes, kaip nurodyta ir atskirajame skunde, Banko nuo 171 696,71 Eur iki 460,34 Eur sumažintas kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas 2016 m. spalio 14 d., po daugiau kaip 5 metus trukusių teisminių ginčų. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pirminis Banko reikalavimas tvirtinti 171 696,71 Eur finansinį reikalavimą bankroto byloje buvo nepagrįstas. Nepagrįsti skundo teiginiai, kad administratorė tinkamai nepagrindė prašomos tvirtinti administravimo išlaidų sąmatos, o išlaidos neatitinka darbų apimties. Klausimų, susijusių su administravimo išlaidomis svarstymas bei sprendimas, priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju, kreditoriai vertino pateiktą administravimo išlaidų pagrindimą kaip pakankamą ir priėmė atitinkamus sprendimus. Nei vienas iš kreditorių neskundė šių sprendimų. Bankroto procesas tęsiasi daugiau nei 6 metus, todėl atsižvelgiant į bankroto trukmę, teisminių ginčų skaičių ir šių ginčų sudėtingumą bei trukmę, atsakovės dokumentacijos kiekį, darytina išvada, jog administravimo išlaidų sąmata yra sąžininga ir protinga. Pažymėtina, jog teisminiai ginčai (o tuo pačiu ir bankroto procesas) didele dalimi užsitęsė dėl Banko kaltės. Atsižvelgiant į nurodyta, nėra pagrindo teigti, kad administravimo išlaidų dydis neatitinka darbų apimties įmonėje.Nepagrįsti Banko teiginiai, kad bankroto administravimo išlaidų dydis neatitinka rinkos kainų. Bankas tokiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų – rinkos tyrimų, statistikos ar kitų duomenų. Atsakovė yra priskiriama vidutinės įmonės kategorijai, kuri vykdo veiklą, ir šios bendrovės administravimo išlaidų sąmata nesiekia 2016 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 415 patvirtintų rekomendacinių dydžių, pagal kuriuos minimalus rekomenduojamas skirti atlyginimas administratorei sudaro 64 MMA, o administravimo išlaidoms padengti galėtų būtų skiriama iki 295 MMA.Bankas nepagrįstai nurodo, kad patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos nepagrindžia jos panaudojimas. Ginčas tarp tų pačių šalių dėl bankroto administravimo išlaidoms dengti panaudotos sumos pagrįstumo jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusia 2016 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-978-324/2016, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-180-330/2017, paliko nepakeistą. Kaip matyti iš įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų faktų, administravimui skirtos sumos atsakovės bankroto byloje buvo pagrįstos.Bankas nurodo, ką reikėtų daryti su pavedimo sutartimi, jei teismas patenkintų skundo reikalavimą dėl nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, panaikinimo, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl ko skundžiama teismo nutartis šioje dalyje yra naikintina. Pavedimo sutarties su administratore buvo techninis veiksmas, kuriuo įforminama kreditorių susirinkimo jau išreikšta valia dėl pavedimo sutarties esminių sąlygų. nei vienas kreditorius neginčijo nutarimų, kuriais buvo patvirtintos ataskaitos, todėl akivaizdu, kad jiems administratorės ataskaitos yra priimtinos ir pakankamai aiškios bei išsamios. Skundo argumentai dėl tariamo administratorės ataskaitų netinkamumo yra deklaratyvūs, formalūs, paremti tik Banko nuomone.Bankas, pasisakydamas dėl metinių finansinių atskaitomybių tvirtinimo, vėlgi neanalizuoja skundžiamos nutarties motyvų, nenurodo kodėl teismo išdėstyti motyvai nepagrįsti, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atmetus pirmiau minėtus Banko argumentus turi būti atmestas ir išvestinis reikalavimas dėl nutarimų, kuriais patvirtintos atsakovės finansinės atskaitomybės, panaikinimo. Banko argumentai, susiję su kreditorių susirinkimo sprendimais dėl įmonės pabaigos, taip pat nepagrįsti. Atsakovė palaiko teismo poziciją, kad šie nutarimai patys savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, taigi nėra pagrindo nei juos ginčyti, nei naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka sprendžiama, ar BUAB „Netimpex“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė patenkinti šios bendrovės buvusios kreditorės UAB Medicinos banko skundą dėl 2017 m. rugsėjo 7 d.–2016 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais išspręsti klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos ir jos padidinimo tvirtinimu, pavedimo sutarties, administratorės veiklos ataskaitos, metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimu bei įmonės pabaigos. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliantė UAB Medicinos bankas, nesutikdama su paminėtu teismo procesiniu sprendimu teigia, kad teismas neištyrė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo skundžiamus nutarimus panaikinti. Apeliacinis teismas sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti šiuos apeliantės skundo argumentus tikslinga pažymėti šiam ginčui aktualias ne tik įstatymų nuostatas, bet ir teismų praktiką. Kaip žinoma, pagal ĮBĮ 23 straipsnio 4, 5 9, 10, 17 punktus kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administratoriaus pateiktą veiklos ataskaitą; išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti jų mokėjimo eilę ir tvarką; tvirtinti metines finansines ataskaitas; nustatyti administratoriui atlyginimą; sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį; spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai ĮBĮ priskirtus klausimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad kreditorių susirinkimo teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės sumų, iš kurių yra patenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Būtent administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos, ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).Nagrinėjamu atveju taip pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra/ bus ir kad jos būtinos, reikalingos bei neišvengiamos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-811-381/2017).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad administratoriaus atlyginimas turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą, ir turi būti pagrįstas veiklos sąnaudomis. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CPK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytų bankroto procedūrų formų, o jos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 straipsnio prasme. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Taip pat pažymėtina ir tai, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškina, kad atlyginimas administratoriui gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos. Kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas. Tie patys reikalavimai taikytini ir kitoms administravimo išlaidoms, kurių maksimalaus leistino dydžio nustatymui kompetencija suteikta kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016). Taigi toliau atskirojo skundo argumentai bus nagrinėjami atsižvelgiant į paminėtas įstatymų nuostatas, aktualią teismų praktiką.

Dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, susijusių su administravimo išlaidų tvirtinimu ir keitimu

Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, apeliantė UAB Medicinos bankas prašo panaikinti 2011 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta 100 000 Lt administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto proceso pradžios iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro, iš kurių administratorės atlyginiams – 60 000 Lt (už – 57,06 proc., prieš – 4 proc.); 2015 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo bankroto administravimo išlaidų sąmata padidinta 3 087,37 Eur, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo priteistomis 3 087,37 Eur advokato išlaidoms apmokėti (už – 83,68 proc., prieš – 1,28 proc.); 2015 m. gruodžio 28 d. susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. bankroto administratorės mėnesinis atlyginimas nustatytas lygus tuo metu galiojančiam MMA (už – 59,33 proc., prieš – 0,95 proc.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad skundžiamas 2011 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas kreditorių balsų dauguma, nustatyta atlygimo mokėjimo tvarka, o taip pat tai, jog nė vienas kreditorius šio nutarimo neskundė, – sprendė, jog nėra pagrindo jį panaikinti. Atmesdamas skundo argumentus dėl 2015 m. gegužės 21 d. nutarimo teismas sutiko su administratorės pozicija, kad svarstant administravimo sąmatą šių išlaidų nebuvo galima numatyti, jos buvo realiai patirtos, todėl pagrįstai patvirtintos vėliau. Teismas taip pat konstatavo, kad skundžiamas 2015 m. gruodžio 28 d. nutarimas niekaip nepažeidė kreditorių interesų, nes jis nebuvo įgyvendintas, administratorė negavo didesnio atlyginimo nei buvo nustatyta 2011 m. rugsėjo 7 d. susirinkimo metu. Teismas taip pat pažymėjo, kad nė vienas iš kreditorių paminėtų nutarimų neginčijo, pinigai buvo panaudoti realiai patirtoms išlaidoms kompensuoti, o šios aplinkybės jau yra konstatuotos Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-978-324/2016, ir laikytinos prejudiciniais faktais, kurių nereikia iš naujo įrodinėti. Be to, retrospektyviai mažinti šias išlaidas yra draudžiama. Apeliantė, nesutikdama su paminėtais teismo argumentais teigia, kad teismas tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimu, o būtent tai, kad administratorė neįvykdė savo pareigos ir tinkamai nepagrindė administravimo išlaidų sąmatos; kad sąmata neatitiko darbų apimties, įstatyme numatytų kriterijų atlyginimui nustatyti; kad neatitiko tokių paslaugų rinkos kainos; kad neapgrįstas jos panaudojimas. Taip pat teigia, kad, administratorė neįrodė, jog patirtos išlaidos buvo būtinos ir panaudotos efektyviai. Pasak apeliantės, 2015 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimas naikintinas, nes pirminė sąmata turėjo apimti visas išlaidas, kurios bus patirtos bankroto proceso metu, administratorė turėjo suprasti, kad ieškinys gali būti atmestas. Mano, kad kreditorių susirinkimo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu yra neteisėtas, nes nustatytas atlyginiams neatitinka darbų apimties, nebuvo nurodytos objektyvios priežastys tam skirti papildomas lėšas. Teigia, kad priešingai nei sprendė teismas, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-978-324/2016, nustatytos aplinkybės šiai bylai neturi prejudicinės galios, nes joje buvo pasisakyta tik dėl administravimo išlaidų pagrindimo, tačiau aplinkybės dėl jų būtinumo ir tikslingumo nebuvo tiriamos. Prieš pradedant nagrinėti paminėtus skundo argumentus visų pirma pažymėtina tai, kad, kaip yra žinoma, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Nors nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys nekvestionuoja aplinkybės, kad ginčo kreditorių susirinkimai sušaukti nepažeidžiant jų nustatytos sušaukimo tvarkos, o apeliacinis teismas šių pažeidimų taip pat nenustatė, tačiau apeliantė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme laikėsi pozicijos, jog tuo atveju, jeigu įmonės bankroto administratorė būtų ją informavusi apie bankroto bylos iškėlimą, ji būtų anksčiau realizavusi savo teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje ir teismui jį patvirtinus, būtų galėjusi dalyvauti kreditorių susirinkimuose, balsuoti bei pasinaudoti kitomis ĮBĮ jai suteiktomis teisėmis. Kaip teisingai nustatė teismas, apeliantės finansinio reikalavimo pagrindas – BUAB ,,Netimpex“ 2008 m. vasario 8 d. pasirašyta hipotekos sutartis, kuria įkeistas jai priklausantis nekilnojamasis turtas – negyvenamosios patalpos, siekiant užtikrinti UAB ,,Sunsation“ tinkamą prievolių pagal 2008 m. vasario 6 d. kreditavimo sutartį įvykdymą; kad Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartimi UAB ,,Sunsation“ iškelta bankroto byla; kad teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtintas UAB Medicinos banko 171 696,71 Eur (592 834,40 Lt) kreditorinis reikalavimas (civilinė byla Nr. B2-1550-273/2011). Tuo tarpu šios bylos atsakovei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi, ir, be kita ko, nustatyta, jog apie bankroto bylos iškėlimą turi būti nedelsiant pranešta juridinių asmenų registrui. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro informacijos, 2011 m. gegužės 4 d. įmonės statusas viešuose registruose pakeistas į bankrutuojančios, t. y. šis faktas išviešintas. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad apeliantė yra ilgametę patirtį turinti finansų institucija, kuri taip pat neabejotinai turi ir bylinėjimosi patirties ne tik ginčo teisenos bylose, bet ir bankroto bylose, kuriai atstovauja teisinį išsilavinimą turintys darbuotojai, ir kuriai gali / turi būti žinomas tokios kategorijos byloms aktualus teisinis reguliavimas numatytas tiek ĮBĮ, tiek CPK, – apeliacinis teismas sprendžia, jog tai, kad jam atskirai, tai yra personaliai, laiku nebuvo parnešta apie atsakovei iškeltą bankroto bylą, neeliminuoja jo, kaip įkaito turėtojo, pareigos domėtis įmonės situacija, bei nesuteikia teisinio pagrindo naikinti paminėtus kreditorių susirinkimų nutarimus. Be to, kaip žinoma, kreditorinį reikalavimą pareiškęs asmuo, įgauna visas jam ĮBĮ nustatytas teises ne nuo savo kreditorinio reikalavimo pareikšimo, o nuo momento, kai įsiteisėja teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas toks reikalavimas (ĮBĮ 26 straipsnis). Antra, apeliacinis teismas, dėl žemiau nurodytų priežasčių, atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad teismo nutarties dalis, kuria išspręstas klausimas dėl 2011 m. rugsėjo 7 d. ginčo nutarimo teisėtumo, naikintina todėl, jog, priešingai nei nustatė teismas, patvirtina administravimo išlaidų sąmata yra nepagrįsta, neatitinka darbų apimties, rinkos kainų, rekomendacinių administravimo išlaidų dydžių. Visiškai sutiktina su apeliante, kad susirinkimo nustatytas atlyginimo administratorei dydis turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratorės, tiek atsakovės kreditorių interesų pusiausvyrą, kad administratorė turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Tačiau atmetant kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, susijusius su kreditoriams pateiktos tvirtinti sąmatos nepagrindimu, pažymėtina tai, jog pastarosios pozicija šiuo klausimu yra nenuosekli – skundo pradžioje teigiama, kad nepateikta įrodymų, patvirtinančių sąmatoje nurodytų išlaidų pagrįstumą, tuo tarpu skundo dalyje, kurioje kvestionuojama Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-978-324/2016 nustatytų faktinių aplinkybių reikšmė nagrinėjamai bylai, jau teigiama, jog paminėtoje nutartyje buvo nustatytos aplinkybės, kad administratorė pateikė išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus, kad jos neviršijo patvirtintos sąmatos, todėl tik šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurių nebereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi įrodymai, paneigiantys minėtoje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma, yra ir fakto teismas, nepateikti, – nėra teisinio pagrindo sutikti su paminėtais skundo argumentais. Trečia, apeliacinis teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad, priešingai nei sprendė teismas, pateikti įrodymai patvirtina tai, jog administravimo sąmata neatitinka darbų apimties, pažymi, kad, kaip teisingai atsiliepime į šį skundą nurodė atsakovės bankroto administratorė, bendrovės bankroto procesas tęsiasi daugiau nei 6 metus, bankroto administratorė atstovavo įmonė daugiau nei dešimtyje civilinių bylų, kuriose buvo sprendžiami tiek klausimai susiję su šios bylos apeliantės kreditorinio reikalavimo tvirtinimu, tiek su sandorių galiojimu; buvo nuomojamas įmonei priklausantis turtas, administratorė taip pat atliko kitas jai įstatymo pavestas pareigas (t. 2, b. l. 58, 62). Taigi, priešingai nei teigiama skunde, nustatytos faktines aplinkybės patvirtina faktą, kad administratorė vykdė jai ĮBĮ nustatytas pareigas, už kurias, kaip minėta pirmiau, jai, kaip savo srities profesionaliai, verslo subjektui, turi būti mokamas atlyginimas. Kaip teisingai nurodyta atsiliepime, apeliantė, nesutikdama su nustatyto atlyginimo dydžiu, nenurodė, jos manymu, teisingo ir proporcingo atliktam darbui atlyginimo dydžio (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad skunde apeliante teigia, jog teisminiai ginčai nebuvo sudėtingi, įmonė turto iš esmės neturėjo, jis buvo išnuomotas ir nereikalavo didesnės priežiūros, transporto priemonės buvo realizuotos, o įmonės debitorių skolos nurašytos. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu pirmiau paminėtos aplinkybės, kad tiek ginčas dėl apelianto kreditorinio reikalavimo patvirtintino, tiek dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo nagrinėjami net tik apeliacinės, bet ir kasacinės instancijos teisme, priešingai nei teigiama skunde, rodo, jog jie buvo ne tiks sudėtingi, bet ir reikalaujantys išsamios teisinės analizės, papildomų išteklių. Tuo tarpu, kaip nurodyta pačiame skunde, administratorė taip pat turėjo atlikti procedūras susijusias tiek su nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto pardavimu, (turto vertinimas, apžiūra etc.), rūpintis jo nuomos klausimais. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes ir nagrinėti skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 185 straipsnis). Ketvirta, atmetant kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad patvirtinta administravimo išlaidų sąmata neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintose taisyklėse nustatytų administratoriaus atlyginimo dydžių, pirmiausia pažymėtina tai, jog šis nutarimas įsigaliojo 2016 m. gegužės 1 d., tuo tarpu minėtos sąmatos patvirtintos dar 2011 m. rugsėjo 7d., 2015 m. gegužės 21 d., 2015 m. gruodžio 28 d. nutarimais, t. y. iki minėto nutarimo įsigaliojimo. Todėl, priešingai nei teigiama skunde, nagrinėjamoje byloje neturėjo būti tiesiogiai taikomas minėtas nutarimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Tuo tarpu pagal iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusios ĮBĮ 36 straipsnio redakcijos nuostatas, taip pat jų pagrindu suformuotą teismų praktiką, administratoriaus atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų šį tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Teismas, įvertinęs pirmiau nutarties 34 punkte nustatytas aplinkybes, susijusias su administratorės atliktomis procedūromis, šiuos argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Penkta, kaip minėta, apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, kad jos argumentai, susiję su administravimui skirtų sumų panaudojimu, nepagrįsti, teigia, jog teismas be pagrindo sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartyje nustatytos aplinkybės nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikšmę. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, iš tiesų, Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-978-324/2016 pagal kreditorės UAB Medicinos banko prašymą patvirtini jos finansinį reikalavimą atsakovės UAB ,,Netimpex“ bankroto byloje. Šioje byloje teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėja prašė patvirtinti jos 90 361,46 Eur kreditorinį reikalavimą, kurį ne kartą tikslino; kad bendrovės turtas, kuris buvo įkeistas Bankui, parduotas už 90 361,46 Eur; kad dalis šios sumos – 62 081,85 Eur, buvo pervesta Bankui, kita dalis – 28 279,61 Eur, skirta administravimo išlaidoms padegti; kad laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. spalio 16 d. administravimo išlaidos sudarė 32 049,37 Eur; kad Bankas nesutiko su administravimui skirta suma ir teigė, jog nepagrįstos ir nebūtinos išlaidos, kurios patirtos už UAB ,,Pečiūsta“ suteiktas finansinės, ūkinės veiklos priežiūros bei biuro nuomos paslaugas, nepagrįstos išlaidos kurui, o taip pat nepagrįstos išlaidos už archyvavimo paslaugas. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad priešingai nei teigiama prašyme, administratorė pagrįstai panaudojo administravimui skirtus pinigus; kad administratorė pateikė visas išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus, išskyrus UAB ,,JM biuro sprendimai“ sumokėtus 429,78 Eur bei 40,49 Eur už ryšio paslaugas; kad ši suma neturėjo būti išskaičiuota iš parduoto turto vertės; kad tvirtintinas 460,34 Eur Banko kreditorinis reikalavimas (t. 1, b. l. 74-87). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėję Banko atskirąjį skundą, 2017 m. sausio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, be kita ko, konstatavęs, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina ne tik administravimo išlaidoms skirtų sumų panaudojimą (žr. teismo nutarties 33, 34 punktus), bet ir nėra pagrindo abejoti jų pagrįstumu (žr. teismo nutarties 35 punktą; t. 1, b. l. 88-99; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-180-330/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti UAB Medicinos banko kasacinį skundą, o tai, kaip žinoma, reiškia, jog minėti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Aplinkybė, kad priimant minėtus procesinius sprendimus byloje dalyvaujančiais asmenimis buvo ir šios nagrinėjamos bylos šalys bei tai, jog teismai, spręsdami kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, ir, be kita ko, nagrinėjo analogiškus kaip ir šioje byloje apeliantės argumentus, susijusius su administravimui skirtų sumų panaudojimo tinkamumu bei efektyvumu, priešingai nei teigiama skunde, suteikia pagrindą išvadai, jog egzistuoja visos CPK 182 straipsnio 2 punkte numatytos sąlygos paminėtuose procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais. Be to, apeliantė nenurodė naujų aplinkybių / įrodymų, kurie nebūtų buvę išnagrinėti minėtuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi, įvertinęs pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinis teismas sprendžia, kad šie skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamos nutarties dalį, kuria atsisakyta panaikinti BUAB ,,Netimpex“ 2011 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai nustatė teismas, nesant nustatytų pagrindų panaikinti šį nutarimą, pagrįstai atmestas ir išvestinis reikalavimas – panaikinti 2011 m. rugsėjo 7 d. pavedimo sutarties 13 punktą dėl administratorės atlyginimo.Šešta, taip pat laikytini nepagrįstais skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos teismo išvados padarytos vertinant kreditorių susirinkimuose, vykusiuose 2015 m. gegužės 21 d., gruodžio 28 d. priimtų nutarimų, susijusiais su administratorės atlyginimo nustatymu bei išlaidų sąmatos padidinimu, teisėtumą. Kaip minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes pagrįsti rašytiniais įrodymais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė nekvestionuoja fakto, kad po to, kai buvo patvirtina administravimo sąmata, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu iš atsakovės UAB Medicinos banko naudai buvo priteista 3 087,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios atlygintinos iš įmonės administravimui skirtų sumų (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-525-330/2015). Kaip teisingai nurodyta atsiliepime į skundą, nėra pateikta įrodymų, jog egzistavo objektyvios galimybės įvertinti šių išlaidų atsiradimą, be to, kaip minėta, šis nutarimas priimtas įmonės kreditorių balsų dauguma. Apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių tai, kad administratorės atlyginimas viršytų nustatytą 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarime. Septinta, apeliacinis teismas, įvertinęs tai, kas paminėta šioje nutartyje pirmiau, sprendžia, kad šie apeliantės UAB Medicinos banko skundo argumentai nesuteikia pagrindo kitaip vertinti teismo nustatytas aplinkybes, todėl nutarties dalis, kuria atmesti skundo argumentai, susiję su kreditorių susirinkimo nutarimų dėl administravimo išlaidų sąmatos ir jos padidinimo bei pavedimo sutarties teisėtumo, paliktina nepakeista.

Dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais patvirtintos administratorės veiklos ataskaitos, metinė finansinė atskaitomybė bei priimti sprendimai dėl įmonės pabaigos

Apeliantė UAB Medicinos bankas taip kvestionavo įmonės kreditorių 2011 m. rugsėjo 7 d. (už – 61,06 proc.), gruodžio 16 d. (už – 100 proc.), 2015 m. spalio 19 d. (už – 50,67 proc.) susirinkimų priimtus nutarimus, kuriais pritarta administratorės atliktam darbui, patvirtinta jos veiklos ataskaita. Taip pat 2013 m. vasario 5 d. (už – 100 proc.), 2014 m. birželio 27 d. (už – 95,68 proc.), 2015 m. balandžio 28 d. (už – 84,96 proc.), 2016 m. gruodžio 1 d. (už – 50,46 proc.) susirinkimuose priimtus nutarimus, kuriais patvirtinta 2012–2015 m. įmonės finansinė atskaitomybė; 2015 m. spalio 19 d. (už – 50,67 proc.) susirinkime priimtą nutarimą patvirtinti bendrovės likvidacinį balansą. Apeliantė taip pat nesutinka su 2015 m. spalio 19 d. (už – 50,67 proc.) bei lapkričio 16 d. (už – 60,28 proc.) kreditorių susirinkimo nutarimais, kuriais administratorė įpareigota kreiptis į teismą sprendimo dėl įmonės pabaigos. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus skundo teiginius, susijusius su nutarimais, kuriais patvirtintos administratorės veiklos ataskaitos, pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-978-324/2016, nustatyto aplinkybės, jog administratorė pateikė visus dokumentus, patvirtinančius jos patirtas išlaidas, nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikšmę, o skundo argumentai, jog šie dokumentai nebuvo pateikti kreditoriams – neįrodyti. Atmesdamas skundo argumentus dėl finansinės atskaitomybės tvirtinimo, teismas pažymėjo, kad nesant įrodytoms aplinkybėms susijusioms su minėtų ataskaitų neteisėtumu, nėra teisinio pagrindo naikinti paminėtus nutarimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo nutarimai, kuriais buvo spręsti klausimai, susiję su įmonės likvidavimo procedūromis, jokių teisinių pasekmių nesukėlė, nes Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d., lapkričio 20 d. nutartimis administratorės prašymai priimti sprendimus dėl įmonės pabaigos buvo atmesti. Be to, teismas pažymėjo, kad nagrinėjant šią bylą kreditorės finansinis reikalavimas buvo visiškai patenkintas, todėl priimti procesiniai sprendimai neturės jai jokios įtakos. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis teigia, kad, priešingai nei spręsta, nepateikta įrodymų, kad administratorės veiklos ataskaitoje nurodytos pinigų sumos sutampa su į bylą pateiktuose dokumentuose nurodytomis; nedetalizuotos 1 777,48 Eur išlaidos. Mano, kad dėl paminėtų priežasčių pripažintini neteisėtais nutarimai, kuriais patvirtinta finansinė atskaitomybė. Teigia, kad nutarimai dėl įmonės pabaigos yra nepagrįsti, nes buvo priimti tebevykstant ginčui dėl Banko finansinio reikalavimo patvirtinimo. Apeliacinis teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus skundo argumentus, susijusius su nutarimų, kuriais buvo patvirtina administratorės veiklos ataskaita, visų pirma pažymi, kad apeliacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog administratoriaus veiklos ataskaita gali būti nepatvirtinta tik tuomet, kai egzistuoja konkretūs duomenys apie tai, jog administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį arba tuo atveju, jei parengta ydinga atskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, neteisinga informacija etc. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-664/2014; 2013 m vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884/2013). Antra, kaip teisingai savo atsiliepime nurodė atsakovė, minėtas nutarimas priimtas kreditorių balsų dauguma, nė vienas iš jų šių nutarimų neskundė. Kaip minėta šioje nutartyje pirmiau (žr. 34 punktą), teismui sprendžiant apeliantės kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme išsamiai išnagrinėtos apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios tiek su patvirtintų išlaidų pagrįstumu, tiek su jas patvirtinančių įrodymų pateikimu. Pažymėtina, kad, kaip minėta, įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jos administratorė pateikė dokumentus, patvirtinančius turėtų išlaidų dydį, todėl ir šie skundo argumentai atmetami (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kaip teisingai nustatė teismas, nesant nustatytiems pažeidimams, susijusiems su administravimo veiklos ataskaita, nėra teisinio pagrindo naikinti jų pagrindų kreditorių balsų dauguma patvirtintų ir neginčytų nutarimų dėl metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo (CPK 178, 185 straipsniai). Antra, atmetant kaip nepagrįstus skundo argumentus, susijusius su teismo atliktu vertinimu faktinių aplinkybių, susijusių su nutarimais, kuriuose administratorė įpareigota kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos, pažymėtina tai, kad, kaip teisingai nustatė teismas, bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2015 m. spalio 21 d. bei lapkričio 20 d. nutartimis minėtų nutarimų pagrindu administratorės pateikti prašymai buvo atmesti. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-2412-324/2015 pagal pareiškėjos UAB Medicinos banko prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, ir sprendė, kad kol tai nėra išspręsta, bankroto administratorė nėra įvykdžiusi visų jai įstatyme numatytų veiksmų likviduojant atsakovę, – nėra teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl atsakovės veiklos pabaigos. Taigi nors ir buvo įvykdyta kreditorių daugumos valia ir administratorė kreipėsi į teismą dėl įmonės pabaigos, tačiau teismui tokį prašymą atmetus, šis nutarimas apeliantei nesukėlė jokių neigiamų padarinių, o tuo pačiu nėra įrodytas ir jos bei kitų įmonės kreditorių teisių pažeidimas. Trečia, apibendrinus tai, kas išdėstyta, šios nutarties 41 punkte nurodyti apeliantės skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir nesuteikiantys pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos 2017 m. birželio 5 d. pateiktą skundo papildymą, kuriame įtrauktas reikalavimas patvirtinti bendrą 17 377,20 Eur atsakovės administravimo išlaidų sąmatą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos. Mano, kad šioje bankroto byloje yra susiformavusi išimtinė situacija, kai dėl daugkartinių imperatyvių ĮBĮ normų pažeidimo, taip pat siekiant užtikrinti atsakovės kreditorių, įskaitant potencialų kreditorių, bei atsakovės teisių ir teisėtų interesų apsauga, teismas turi įsikišti ir išspęsti kreditorių susirinkimo kompetencijos klausimą – patvirtinti naują atsakovės administravimo išlaidų sąmatą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas 2017 m. birželio 7 d. protokoline nutartimi atsisakė priimti kreditorės skundo patikslinimą konstatavęs tai, kad šis pateiktas pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės, o procesiniame dokumente suformuluotas naujas reikalavimas, tokio dokumento priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 141 straipsnio 3, 4 dalys). Apeliacinis teismas, atmesdamas kaip neapgrįstus minėtus skundo argumentus, pažymi, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorė ne kartą tikslino savo skundą (t. 1, b. l. 27-31, 37-42), skunde nurodytą procesinį dokumentą teismui pateikė likus kelioms valandoms iki paskirto teismo posėdžio (t. 3, b. l. 3), kaip teisingai nustatė teismas, minėtame dokumente suformuotas visiškai naujas reikalavimas – patvirtinti bendrą 17 377,20 Eur atsakovės administravimo išlaidų sąmatą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos. Įvertinus paminėtas aplinkybes, o taip pat turint omenyje tai, kad, kaip minėta pirmiau, apeliantė yra savo srities profesionalė, finansų institucija, teikianti banko paslaugas privatiems asmenims ir verslo klientams (priima indėlius, teikia paskolas, vykdo piniginius ir dokumentinius atsiskaitymus, keičia valiutą, teikia garantijas savo klientams etc.), kuriai keliami ir užtikrinami patys aukščiausi veiklos profesionalumo, atsakingumo standartai ir, kurią viso proceso metu atstovavo profesionalūs teisininkai, kuriems, akivaizdu, yra / turi būti žinomi ir procesinio pobūdžio reikalavimai, t. y. savalaikis tokio dokumento pateikimas etc., – sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, jog vadovaujantis CPK 141 straipsniu šis pareiškimas minėtoje proceso stadijoje negalėjo būti priimtas. Taigi apeliacinis teismas, remdamasis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamus BUAB ,,Netimpex“ kreditorių susirinkimų nutarimus (ĮBĮ 23 straipsnio 4, 5, 9, 10, 17 punktai, 24 straipsnis, CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliantė UAB Medicinos bankas nepaneigė šios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista, nepasisakant dėl kitų tiek atskirojo skundo, tiek ir atsiliepimų į jį argumentų, nes, kaip žinoma, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas yra tinkamai atskleidęs bylos esmę ir priėmęs teisėtą bei pagrįstą sprendimą, apeliacinio teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.; CPK 338, 302 straipsniai, 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ir ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus kreditorės UAB Medicinos banko atskirąjį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė BUAB ,,Netimpex“ prašo priteisti iš kreditorės 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundus ir pateikia rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas tokio dydžio išlaidas (t. 3, b. l. 60-61). Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės prašomų atlyginti išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 nurodytą dydį, šį prašymą patenkina ir priteisia atsakovei BUAB ,,Netimpex“ iš pareiškėjos UAB Medicinos banko 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Netimpex“ (j. a. k. 134863751) iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko (j. a. k. 112027077) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.