Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-978-324/2016, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Netimpex“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl to, kokia dalis pajamų, gautų pardavus įkeistą bankrutavusios įmonės turtą, turėjo (galėjo) būti skirta administravimo išlaidoms bankroto byloje padengti. Pareiškėja UAB Medicinos bankas 2012 m. sausio 6 d. kreipėsi į teismą ir prašė: 1) atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti; 2) įtraukti UAB Medicinos bankas į BUAB „Netimpex“ kreditorių sąrašą su 592 834,40 Lt finansiniu reikalavimu. 2016 m. gegužės 16 d. pareiškėja, patikslinusi savo reikalavimus, prašė: 1) įtraukti UAB Medicinos bankas į kreditorių sąrašą su 28 279,61 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; 2) pripažinti, kad BUAB „Netimpex“, atstovaujama bankroto administratorės, nepagrįstai iš pareiškėjai įkeisto turto pardavimo pajamų atskaitė 21 667,28 Eur sumą, skirtą bankroto administravimo išlaidoms padengti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja UAB Medicinos bankas su UAB „Sunsation“ 2008 m. vasario 6 d. sudarė kreditavimo sutartį, kurios įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Netimpex“ negyvenamųjų patalpų hipoteka. BUAB „Netimpex“ bankroto administratorė įkeistą negyvenamąją patalpą 2015 m. rugpjūčio 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartimi pardavė UAB „Techsis“ už 90 361,46 Eur kainą. Turto pirkėjai UAB „Techsis“ sumokėjus visą turto kainą, iš gautų pardavimo lėšų administratorė pervedė pareiškėjai (įkaito turėtojai) UAB Medicinos bankas 62 081,85 Eur sumą. Iš turto pardavimo gautos sumos BUAB „Netimpex“ nepagrįstai pasiliko 28 279,61 Eur (90 361,46 Eur – 62 081,85 Eur) administravimo išlaidoms padengti. Pareiškėjos teigimu, bankroto administratorė neefektyviai, netaupiai ir neatsakingai panaudojo bendrovės lėšas, nepagrindė dalies patirtų administravimo išlaidų, be to, dalis patirtų išlaidų neatitinka administravimo išlaidų teisinės prigimties ir paskirties. Administratorė nepagrįstai patyrė išlaidų, susijusių su buhalterinėmis paslaugomis. Nepagrįstos ir išlaidos ryšio paslaugoms. Administratorės veiklos ataskaitose ir kreditorių susirinkimų protokoluose nurodomas konkretus telefono numeris, tačiau ryšio paslaugos įsigytos visiškai kitiems telefono numeriams. Nepagrįstos išlaidos kuro sąnaudoms, administratorė neturėjo poreikio kiekvieną mėnesį važinėti BUAB „Netimpex“ reikalais. Iš dalies nepagrįstos išlaidos juridinėms paslaugoms. Taip pat nepagrįstos išlaidos pakartotinio turto vertinimo paslaugoms, nes dėl turto vertinimo atlikimo antrą kartą nebuvo kreditorių susirinkimo nutarimo. Administratorė nepagrindė būtinybės įsigyti biuro paslaugas. Taip pat administratorė nepagrindė, kodėl atsirado būtinybė pirkti archyvavimo paslaugas. Kadangi administratorė netinkamai atliko savo pareigas, jos atlyginimas turi būti sumažintas. Pasak pareiškėjos, nepagrįstai iš gautų pajamų atskaityta suma administravimo išlaidoms dengti sudaro 21 667,28 Eur (28 279,61 Eur – 6 612,33 Eur).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtino 460,34 Eur dydžio UAB Medicinos bankas finansinį reikalavimą BUAB „Netimpex“ bankroto byloje ir priteisė iš UAB Medicinos bankas 1 077,79 Eur bylinėjimosi išlaidų BUAB „Netimpex“ naudai. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjos prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą nagrinėjimo metu jai buvo pervesta 62 081,85 Eur iš lėšų, gautų pardavus hipotekos objektą, o pareiškėja nepasinaudojo bankroto administratorės pasiūlymu gautus pinigus sugrąžinti į BUAB „Netimpex“ sąskaitą, konstatavo, kad tokiu būdu buvo patenkinta dalis pareiškėjos materialinio teisinio reikalavimo. Teismas sprendė, kad pervedus lėšas pareiškėjai, nors ir nesant teismo nutarties, kuria būtų patvirtintas jos finansinis reikalavimas, pareiškėja jau nebeturi teisės reikalauti šią reikalavimo dalį patvirtinti ĮBĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Priešingu atveju pareiškėjai nepagrįstai būtų suteikta galimybė 62 081,85 Eur dydžio finansinio reikalavimo patenkinimo reikalauti pakartotinai. Teismas taip pat sprendė, kad faktinis tokio reikalavimo patenkinimas iš esmės neprieštarauja ĮBĮ 33-34 straipsnių nuostatoms.Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjos prašymu patvirtinti visos likusios parduoto turto kainos dydžio finansinį reikalavimą (28 279,61 Eur). Pareiškėjos argumentus, susijusius su tuo, kad būtina patikrinti (revizuoti) kreditorių 2011 m. rugsėjo 7 d., 2015 m. gegužės 21 d. ir gruodžio 28 d. nutarimus dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo bankroto administratorei nustatymo teismas atmetė, nes nesant skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, teismas kreditorių nutarimų negali revizuoti savo iniciatyva. Nors teismas pritarė pareiškėjos argumentams, kad BUAB „Netimpex“ bankroto administratorei administravimo išlaidų sąmatoje numatytas lėšas panaudojus nepagrįstai (ne pagal paskirtį), administratorei pervesta suma, gauta iš parduoto įkeisto turto pajamų, galėtų būti padidinta atitinkama suma patvirtinant tos sumos dydžio pareiškėjos finansinį reikalavimą BUAB „Netimpex“ bankroto byloje, tačiau teismas nenustatė, kad bankroto administratorė nepagrįstai būtų panaudojusi visas administravimui skirtas išlaidas. BUAB „Netimpex“ pateikė administravimo išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus, išskyrus UAB „JM biuro sprendimai“ išrašytoje 2015 m. birželio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje (JMB Nr.0000565) nurodytą paslaugų kainą su PVM – 605 Eur ir 40,49 Eur sumą už ryšio paslaugas, apmokant naudojimosi telefonu sąskaitas. UAB „JM biuro sprendimai“ išrašytoje 2015 m. birželio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje (JMB Nr.0000565) nurodyta paslaugų kaina su PVM 605 Eur, o pagal 2011 m. gegužės 2 d. sutartį Nr. 2011/05/2 paslaugų kaina nurodyta 500 Lt ir PVM (iš viso – 605 Lt). BUAB „Netimpex“ atstovė patvirtino, kad mokėjimo dokumente buvo klaidingai nurodyta valiuta, todėl teismas sprendė, kad buvo permokėta 429,78 Eur (605-175,22 Eur) suma ir pripažino, jog tam skirtos administravimo išlaidos buvo panaudotos nepagrįstai. Kadangi bankroto administratorė nepateikė 429,78 Eur teisėtą panaudojimą UAB „JM biuro sprendimai“ paslaugoms apmokėti patvirtinančių duomenų bei 40,49 Eur ryšio paslaugų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, teismas sprendė, kad tik šios dvi sumos nepagrįstai nepriskaičiuotos prie pareiškėjai sumokėtinos sumos, gautos už parduotą turtą. Atsižvelgęs į administravimo išlaidų paskirstymo proporciją, dėl kurios nėra ginčo (97,89 proc. iš įkeisto turto pardavimo, 2,11 proc. – iš kito turto), teismas patvirtino pareiškėjos 460,34 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Netimpex“ bankroto byloje.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja UAB Medicinos bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį ir pareiškėjos pareiškimą patenkinti visiškai: 1) įtraukti pareiškėją į BUAB „Netimpex“ kreditorių sąrašą su 28 279,61 Eur finansiniu reikalavimu; 2) pripažinti, kad iš įkeisto turto pardavimo pajamų nepagrįstai atskaityta 21 667,28 Eur suma bankroto administravimo išlaidoms padengti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Hipotekos kreditoriaus reikalavimai (kaip ir bet kurio kito kreditoriaus reikalavimai) galėjo būti patenkinti tik tuomet, kai jie patvirtinti teismo nutartimi (ĮBĮ 26 straipsnis). BUAB „Netimpex“ bankroto administratorė pareiškėjos reikalavimą dėl 62 081,85 Eur sumos patenkino siekdama, kad pareiškėja netaptų įmonės kreditoriumi ir neįgytų teisės apskųsti įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Tokiu būdu administratorė piktnaudžiavo savo teisėmis ir siekė išsaugoti nepagrįstai patvirtintas administravimo išlaidų sąmatas. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos reikalavimo tvirtinimo, turėjo įvertinti, ar lėšų suma, kuri buvo atskaityta iš įkeisto turto pardavimo pajamų ir skirta administravimo išlaidoms dengti, nėra per didelė, ar ji yra pagrįsta ir neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Tokį vertinimą teismas galėjo atlikti nerevizuodamas įmonės kreditorių susirinkimų nutarimų dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Akivaizdu, kad 28 279,61 Eur suma yra per didelė, nepagrįsta ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Hipotekos kreditorius padengė administravimo išlaidas, sudarančias 88,24 procento visų administravimo išlaidų. Šiuo atveju 6 612,33 Eur suma tokioms išlaidoms būtų protinga, pagrįsta ir atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.Teismas netinkamai įvertino administratorės patirtų administravimo išlaidų pagrįstumą. Iš administratorės patirtų 32 049,37 Eur administravimo išlaidų tik 6 694,29 Eur išlaidų yra pagrįstos. Nebūtinos įmonės bankroto procedūroms tinkamai atlikti yra tokios išlaidos:1) 4 643,61 Eur sumokėjimas UAB „Pečiusta“ pagal 2015 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą Nr. AAB 2015/09/16-1 už ūkinės veiklos priežiūrą; 2) 6 000 Eur sumokėjimas UAB „Pečiusta“ pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. sąskaitą Nr. AAB 2015/09/09-1 už finansines paslaugas; 3) 1 621,83 Eur kuro išlaidų apmokėjimas; 4) 3 848,69 Eur sumokėjimas UAB „Pečiusta“ pagal 2015 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą Nr. AAB 2015/09/16-2 už biuro paslaugas; 5) 2 000 Lt (579,24 Eur) ir 4 344,30 Eur sumokėjimas UAB „Genora“ pagal 2014 m. liepos 2 d. sąskaitą serija AVR Nr. 1 už dokumentų tvarkymo paslaugas ir 2015 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą Nr. 2015/09-1 už archyvavimą. Taip pat nepagrįstos yra ir administratorės patirtos išlaidos vertimo paslaugoms (nepagrįsta suma 218,63 Eur), juridinėms paslaugoms (iš patirtų 1 450,56 Eur išlaidų pagrįstos yra 660,33 Eur išlaidos), turto vertinimo paslaugoms (iš patirtų 989,62 Eur išlaidų pagrįstos yra 289,62 Eur išlaidos), iš veiklos pajamų atskaitytos išlaidos (iš atskaitytos 5 290,93 Eur sumos pagrįsta yra tik 417,27 Eur suma). Detalūs išlaidų nepagrįstumo motyvai pateikti pareiškėjos 2016 m. gegužės 16 d. patikslintose išvadose.Teismas taip pat turėjo pasisakyti ir dėl administratorės išsimokėto 8 606,68 Eur atlyginimo dydžio, nepaisant to, kad administratorė neviršijo 2011 m. rugsėjo 7 d. įmonės kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos ir šis kreditorių nutarimas nebuvo apskųstas. Administratorės atlyginimas yra nepagrįstas, jis per didelis, neatitinka darbų apimties bendrovėje, pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Įvertinus darbų apimtis bendrovės bankroto proceso metu, administratorės atlyginimas turi būti mažintinas. Administratorė atliko tik įprastus bendrovės bankroto administravimo veiksmus. Iškėlus bankroto bylą bendrovė turėjo mažai turto, ji nuo 2008 m. iki 2010 m. buvo sudariusi tik 16 sandorių, administratorė jokių bendrovės sudarytų sandorių neginčijo (išskyrus hipotekos sandorį pareiškėjos naudai), bendrovėje buvo tik 20 kreditorių, po bankroto bylos iškėlimo bendrovė netęsė (nevykdė) veiklos.Administratorė netinkamai atliko savo pareigas, pažeidė IBĮ nuostatas, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksą, nes nepranešė hipotekos kreditoriui apie iškeltą bankroto bylą įmonei, pateikė tvirtinti nepagrįstai per didelę, neatitinkančią darbų apimties bendrovėje administravimo išlaidų sąmatą, neefektyviai, netaupiai ir neatsakingai naudojo įmonės gautas lėšas, be to, 2012 m. sausio 24 d. pareiškė nepagrįstą ieškinį bankui dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu, dėl ko užsitęsė bankroto procesas, o pardavus bankui įkeistą bendrovės patalpą, lėšas pervedė bankui (pareiškėjai), nors bankas dar nebuvo įtrauktas į bendrovės kreditorių sąrašą).Teismas nepasisakė dėl banko 2016 m. gegužės 16 d. pareiškime patikslinto antrojo reikalavimo – pripažinti, kad BUAB „Netimpex“, kuriai atstovauja bankroto administratorė I. S., iš bankui įkeisto turto pardavimo pajamų nepagristai atskaitė BUAB „Netimpex“ bankroto administravimo išlaidoms padengti 21 667,28 Eur sumą. Kadangi teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).Teismas nepagrįstai iš banko priteisė 1 077,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Administratorė šioje byloje elgėsi netinkamai ir nesąžiningai: iš dalies patenkino banko reikalavimą, kuris dar nebuvo teismo patvirtintas, du kartus įmonės bankroto byloje kreipėsi į teismą dėl įmonės pabaigos, nors dar nėra išnagrinėta ši banko reikalavimo tvirtinimo byla, operatyviai nesuteikė bankui ir teismui visos prašytos informacijos ir dokumentų.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Netimpex“ prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai:Bylą dėl pareiškėjos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme dar buvo nepilnai atsiskaityta už parduotą turtą, todėl teismas neturėjo galimybių nustatyti tikslaus tvirtintino kreditorinio reikalavimo. Tačiau po to, kai BUAB „Netimpex“ gavo iš pirkėjo UAB „Technis“ visą 90 361,46 Eur sumą, atskaičius administravimo išlaidas, pareiškėjai UAB Medicinos bankas buvo pervesta 58 989,28 EUR suma (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis). Atsiskaičius su pareiškėja (banku), nėra jokių teisinių pagrindų spręsti klausimą dėl jos pripažinimo kreditoriumi.Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Pareiškėja nepagrįstai siekia revizuoti BUAB „Netimpex“ administratorės atskaitytas administravimo išlaidas. Įkaito turėtojas turi proporcingai prisidėti prie administravimo išlaidų padengimo, tiek perimant turtą natūra, tiek turtą pardavus kitiems asmenims. Teismas analizavo administravimo išlaidas patvirtinančius dokumentus: sąmatas, sąskaitas, apmokėjimo dokumentus, iš kurių ir padarė teisingas išvadas apie išlaidų pagrįstumą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog visos administravimo išlaidos yra pagrįstos, būtinos ir protingos. Pareiškėjos argumentai, kad išlaidos galėtų būti pagrįstos tik 6 694,29 Eur sumai, yra nepagrįsti ir neteisingi, paremti tik jos subjektyvia nuomone.Bankrutavusios bendrovės kreditoriai patvirtino 32 049,37 Eur išlaidų sąmatą, kuri yra tris kartus mažesnė, nei nustatyta Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415. Taigi negalima laikyti neprotingomis ir nepagrįstomis bankroto administravimo išlaidų, kurios atitinka ir teisės aktuose nustatytus rekomendacinius dydžius.Bankroto administratorė pagrįstai ginčijo hipotekos sandorį. Bendrovė už kitam juridiniam asmeniui suteiktą paskolą įkeitė bankui savo nekilnojamąjį turtą, tačiau už šį sandorį ji negavo jokios naudos. Šio sandorio sudarymo momentu abi bendrovės (paskolos gavėja ir įkaito davėja) buvo faktiškai nemokios. BUAB „Netimpex“ kreditorių susirinkimas patvirtino ir pritarė visoms bankroto administratorės veiklos ataskaitoms, nereiškė jai nepasitikėjimo, neteikė jokių pastabų dėl neatlikto ar blogai atlikto darbo. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba du kartus konstatavo, kad administratorė nepažeidė Įmonių bankroto įstatymo bei nenusižengė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksui.Nepagrįsti skundo argumentas, kad teismas neišsprendė visų reikalavimų, kad neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Iš teismo nutarties yra akivaizdu, kad teismas pareiškėjo pareiškimą patenkino iš dalies, o likusioje dalyje pareiškimą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Šioje byloje nenustatyta absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų atskirojo skundo ribų peržengimui, todėl ginčijamos nutarties pagrįstumas apeliacinės instancijos teismo tikrinamas pagal atskirojo skundo argumentus.

Dėl papildomų paaiškinimų priėmimo

Bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, buvo gauti papildomi pareiškėjos paaiškinimai. Papildomai teikiamais paaiškinimais siekiama papildyti atskirojo skundo argumentus bei praplėsti bylos nagrinėjimo ribas, todėl jų priėmimo klausimas aptariamas vadovaujantis nuostata, kuria apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos bei vertinamas byloje kilęs ginčas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje keliamais ginčo klausimais ir spręsdama pareiškėjos 2016 m. gruodžio 13 d. paaiškinimų priėmimo klausimą, išaiškina, jog CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas ne tik suteikia teisę, bet ir įpareigoja procesinį dokumentą pateikiantį asmenį tinkamai bei aiškiai suformuluoti teismui teikiamo procesinio dokumento dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėja savo teisinę poziciją skundžiamos teismo nutarties atžvilgiu išdėstė 2016 m. spalio 24 d. atskirajame skunde, kuris pirmosios instancijos teismo buvo priimtas ir, priešingai ginčo šaliai pateikus atsiliepimą į jį, perduotas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti, todėl jame pareiškėja turėjo teisę ir pareigą išdėstyti visus nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvus.Teisėjų kolegija apibrėžė, kad šios bylos nagrinėjimo ribas sudaro atskirajame skunde keliamų klausimų dėl atskaitytų administravimo išlaidų įkeisto daikto savininko bankroto byloje teisinis įvertinimas. CPK reikalauja, kad proceso šalis pateiktų teismui vientisą procesinį dokumentą, kuriame būtų suformuluoti visi skundo reikalavimai ir nurodyti juos pagrindžiantys įrodymai; bylą kartu su atskiruoju skundu perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, papildyti ir tikslinti skundo argumentus bei reikalavimus nėra leidžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Susipažinus su pareiškėjos papildomais paaiškinimais nustatyta, kad jais ne tik detaliau aptariami ginčo situacija ir skundo argumentai, bet ir siekiama praplėsti skundo bei bylos nagrinėjimo ribas, o tai yra draudžiama, todėl 2016 m. gruodžio 13 d. papildomus paaiškinimus teisėjų kolegija atsisako priimti.

Dėl hipotekos kreditoriaus (įkaito turėtojo) teisinės pareigos atlyginti bankroto administravimo išlaidas iš bankrutuojančios įmonės įkeisto turto vertės

Byloje sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Netimpex“ hipotekos kreditorės UAB Medicinos bankas pareigos dalyvauti dengiant BUAB „Netimpex“ bankroto proceso administravimo eigoje patirtas išlaidas apimties, patenkinus hipotekos kreditorės reikalavimą iš pajamų, gautų pardavus hipotekos objektą.Įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo reglamentuota ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje. Joje nurodyta, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, išskaičiavus administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Kai įkeistą turtą realizuoja bankroto administratorius, padengiant hipotekos turėtojo reikalavimą, kreditoriui sumokama ne visa turto pirkėjo sumokėta pinigų suma, o tik tai, kas lieka išskaičiavus atitinkamas administravimo išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas šiuo atveju užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).Šiuo atveju apeliantė apskritai neginčija hipotekos kreditoriaus pareigos, kuri įtvirtinta materialiosios teisės normų ir dėl kurios pasisakyta aukščiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje, dalyvauti kartu su kitais kreditoriais dengiant BUAB „Netimpex“ bankroto proceso administravimo eigoje patirtas išlaidas. Tačiau apeliantė nesutinka su administravimo išlaidų nustatymu, taip pat jų sudėtimi (struktūra) ir dydžiu. Pirmiausia apeliantė (pareiškėja) teigia, kad atsiskaičius su pareiškėja – pervedus jai 62 081,85 Eur sumą, gautą pardavus bankrutavusiai įmonei priklausiusį hipotekos objektą, tačiau nesant teismo nutarties, kuria būtų išspręstas pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas (ĮBĮ 26 straipsnis), buvo apribotos pareiškėjos galimybės dalyvauti BUAB „Netimpex“ administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūrose (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija įvertina šį apeliantės argumentą nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtų procesinių sprendimų kontekste. Pagal bylos duomenis Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi UAB „Netimpex“ iškėlė bankroto bylą bei skyrė bankroto administratorę. To paties teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi BUAB „Netimpex“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone; likviduojant bankrutavusią įmonę dėl bankroto buvo patvirtintas patikslintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas (t. 1, b. l. 4-5, 11-12).Pareiškėja UAB Medicinos bankas 2012 m. sausio 6 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir įtraukti į kreditorių sąrašą su 592 834,40 Lt finansiniu reikalavimu (t. 1, b. l. 13-14). Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartimi klausimo dėl UAB Medicinos bankas prašymo atnaujinti terminą ir patvirtinti finansinį reikalavimą nagrinėjimas buvo sustabdytas iki teismo sprendimo byloje pagal BUAB „Netimpex“ ieškinį atsakovei UAB Medicinos bankas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu įsiteisėjimo (t. 1, b. l. 62-63).BUAB „Netimpex“ inicijuotas ginčas prieš hipotekos kreditorę UAB Medicinos bankas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu galutinai buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-525-330/2015), kuriuo BUAB „Netimpex“ ieškinys dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas (t. 1, b. l. 84-91). Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-187-254/2015) atnaujino pareiškėjai UAB Medicinos bankas terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtino UAB Medicinos bankas 136 250 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Netimpex“ bankroto byloje (t. 2, b. l. 77-80). Tačiau ši nutartis visa apimtimi neįsiteisėjo, nes BUAB „Netimpex“ bankroto administratorė apskundė ją atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-1603-180/2015) buvo panaikinta apskųstos nutarties dalis, kuria patvirtintas UAB Medicinos bankas 136 250 Eur finansinis reikalavimas, ir byla šioje dalyje grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 3, b. l. 6-9). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, be kita ko, išaiškino, jog įkeisto daikto savininkas atsako tik už tą skolininko įsipareigojimo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai šį daiktą pardavus, todėl BUAB „Netimpex“ bankroto byloje galėtų būti patvirtintas 90 361,46 Eur dydžio UAB Medicinos bankas reikalavimas. Kita vertus, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodė, jog nutarties priėmimo metu esant tik daliniam apmokėjimui už parduotą nekilnojamąjį turtą (įkaito objektą), apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamai duomenų, kad nustatytų tikslų tvirtintiną kreditorinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo ir tai, kad remiantis ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalimi, kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą, todėl teismui iš naujo svarstant dėl tvirtintino UAB Medicinos bankas kreditorinio reikalavimo, galėtų būti įvertinta ir tai, kokia suma buvo skirta administravimo išlaidoms apmokėti (civilinė byla Nr. 2-1603-180/2015, t. 3, b. l. 6-9).Pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi, spręsdamas pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, nustatė, kad pareiškėja nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. jau disponuoja 62 081,85 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalimi, jai pervesta BUAB „Netimpex“ bankroto administratorės iš pardavus hipotekos objektą gautų pajamų (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjai šių pinigų negrąžinus į BUAB „Netimpex“ sąskaitą (nors ir tvirtinančiai, kad toks pinigų gavimas nesant teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo esąs neteisėtas), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 62 081,85 Eur finansinio reikalavimo dalies tvirtinimas nepagrįstai suteiktų pareiškėjai galimybę reikalauti pakartotinio šio finansinio reikalavimo patenkinimo. Remdamasis šia nuostata, teismas svarstė pareiškėjos finansinį reikalavimą tik dėl likusios pajamų iš parduoto hipotekos objekto dalies (28 279,61 Eur), kuri buvo skirta (atskaityta) administravimo išlaidų bankroto byloje dengimui.Kaip matyti iš šios nutarties 18-21 punktuose išdėstytų aplinkybių, pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas dėl kilusių teisminių ginčų užsitęsė iki pat įkeisto turto pardavimo (ginčo dėl parduoto turto kainos byloje nėra). Kaip jau minėta, pardavus įkeistą turtą ir gavus už jį visą sumokėtą kainą, įstatymas įpareigoja ne vėliau kaip per 10 dienų nuo kainos gavimo dienos pervesti pinigus į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patikslintą pareiškėjos prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą bei nustatęs, kad su pareiškėja jau buvo iš dalies atsiskaityta gavus lėšų iš parduoto įkeisto turto, tinkamai taikė ir aiškino įstatymo nuostatas. Įvertinusi paminėtas faktines aplinkybes (bankroto bylos ir pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo eigą) teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog 62 081,85 Eur suma pareiškėjai buvo pervesta (sumokėta) siekiant, jog šioji neįgytų BUAB „Netimpex“ kreditorės statuso ir galimybės apskųsti įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pareiškėjos nesutikimo su apskųsta nutartimi argumentą, grindžiamą tuo, kad ji negalėjo skųsti kreditorių susirinkimo nutarimų (kuriais, be kita ko, buvo nustatomas ir administravimo išlaidų dydis), būtina įvertinti bankroto administravimo išlaidų tvirtinimą ir tokių išlaidų atlyginimą reglamentuojančių teisės normų kontekste. Didžiąją dalį bankroto procese dalyvaujančių suinteresuotų asmenų sudaro įmonės kreditoriai, t. y. asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (ĮBĮ 3 straipsnis). Įstatymas nenumato, jog kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus galėtų spręsti teismas (išskyrus vykdant supaprastinto bankroto procedūras). ĮBĮ 23 straipsnyje apibrėžtos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų ir teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas), nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. Kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu su bankroto administratoriumi sudaroma pavedimo sutartis, kurioje fiksuojamas nustatytas administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl ĮBĮ 23 ir 36 straipsniuose reglamentuotos kreditorių susirinkimo teisės nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą. Tokią kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus; juo siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl lėšų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį bankroto byloje Nr. 3K-3-486/2010). Bankroto administravimo išlaidų tvirtinimas ir atlyginimas susideda iš keleto etapų, kurie atliekami tam tikra seka, o ne vienu metu. Iš pradžių pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtina bankroto administratoriaus atlyginimą (įskaitant ir laikotarpį nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos) bei nustato administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas, 36 straipsnio 2 dalis ir 4 dalis). Kreditorių susirinkimas šią sąmatą bei bankroto administratoriaus atlyginimo dydį gali tikslinti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, susijusių su bankroto administravimo procedūrų apimčių ar intensyvumo padidėjimu arba sumažėjimu (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas, 36 straipsnio 2 dalis ir 4 dalis). Taigi kitas etapas, susijęs su bankroto administravimo išlaidomis, yra bankroto administratoriaus įrodymų apie realiai patirtas bankroto administravimo išlaidas pateikimas kreditorių susirinkimui, iš kurių (įrodymų) kreditorių susirinkimas gali nustatyti, ar šios išlaidos pagrįstos bei atitinkamai nuspręsti, ar nėra poreikio koreguoti (didinti / mažinti) bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Kitas atskiras etapas yra susijęs su jau realiai patirtų (ir pagrįstų) bankroto administravimo išlaidų atlyginimo tvarkos nustatymu iš bankrutuojančios įmonės turto. Būtent kreditorių susirinkimas sprendžia, kaip ir kokiomis proporcijomis turi būti padengtos administravimo išlaidos iš įmonės turto prieš pradedant tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas, 36 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kreditorių susirinkimo nutarimo turiniui dėl administravimo išlaidų dengimo tvarkos nustatymo įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs imperatyvius reikalavimus, kurių aiškinimas ir taikymas plėtojamas teismų praktikoje. Vienas iš tokių reikalavimų yra hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo, taip pat būtinumas laikytis visų kreditorių lygybės ir proporcingumo principų, pagal kuriuos administravimo išlaidų dengimo proporcija išvedama priklausomai nuo už parduotą turtą gautų sumų dydžio (ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis, 36 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012). Pastebėtina, jog ginčo dėl administravimo išlaidų paskirstymo proporcijos šioje byloje nekilo. Byloje nekvestionuota, kad nutarimus dėl BUAB „Netimpex“ administravimo išlaidų patvirtinimo priėmė tinkamas subjektas – kreditorių susirinkimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje bankroto proceso stadijoje, kai įmonė jau yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kai jau išspręstas klausimas dėl įmonei priklausiusio ir hipoteka apsunkinto turto pardavimo, o iš kainos, gautos už parduotą turtą, buvo padengtas hipotekos kreditorės (pareiškėjos) finansinis reikalavimas, apeliantės atskirajame skunde keliamas klausimas dėl konkrečių administravimo išlaidų (pvz., buhalterinių, ryšio, juridinių, turto vertinimo, archyvavimo paslaugų, kuro ir biuro išlaidų ir kt.) poreikio (reikalingumo, būtinumo) laikytinas nesavalaikiu bei sudarančiu prielaidas išvadai, jog tokiu būdu apeliantė, tvirtindama, jog pagrįsta (taipogi teisinga ir protinga) galėtų būti nebent tik 6 694,29 Eur dydžio administravimo išlaidų suma, remdamasi dominuojančia padėtimi inicijuotų ir vienasmeniškai siektų sprendimo, kurio pagrindu ji būtų itin didele dalimi atleista nuo bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo, priėmimo. Tokia situacija iš esmės prieštarautų kitų kreditorių interesams, neatitiktų įstatymų nuostatų ir šios nutarties 16 punkte aptartos teismų praktikos, kurioje pripažįstama hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas.Aktualu pažymėti tai, kad bet kuriuo atveju net ir naujos sudėties kreditorių susirinkimas negalėtų peržiūrėti ir (ar) pakeisti administravimo išlaidų sąmatos ir administratorei nustatyto atlyginimo dydžio už praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog atlyginimas administratoriui gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos. Kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas. Tuo atveju, jei atlyginimo administratoriui dydis būtų nustatytas fiksuota per visą įmonės bankroto administravimo procesą mokėtina pinigų suma, esant galiojančiam kreditorių susirinkimo nutarimui šiuo klausimu, administratoriaus atlyginimo dydis galėtų būti pakeistas kreditorių susirinkimo vėlesniu nutarimu tik tuo atveju, jei dėl tokio pakeitimo nepablogėtų administratoriaus padėtis, išskyrus tuos atvejus, jei administratorius sutiktų su priešingo nutarimo priėmimu. Tie patys reikalavimai taikytini ir kitoms administravimo išlaidoms, kurių maksimalaus leistino dydžio nustatymui kompetencija suteikta kreditorių susirinkimui. Šioms išlaidoms taikytina taisyklė, kad administratorius negali viršyti maksimalaus kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytų kitų administravimo išlaidų dydžio, suponuoja išvadą, jog šio dydžio pakeitimą nustatantys kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat galioja tik ateityje patirtinoms kitoms administravimo išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, bankroto byloje Nr. 3K-3-568/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Jau minėta, kad tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (ją keisti) priskirta kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). Kreditorių susirinkimo nutarimams dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo nesant nuginčytiems ir (ar) panaikintiems teismine tvarka, jie yra privalomi ir vykdytini. Vadinasi, šioje byloje apeliantė neturi teisės kvestionuoti tų nutarimų pagrįstumo. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad byloje ginčas yra kilęs dėl apeliantės finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo, o ne ginčas dėl administravimo išlaidų struktūros, dydžio nustatymo, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliantės nepatenkinto reikalavimo dalis yra tiesiogiai susijusi su jai tenkančia apmokėti administravimo išlaidų dalimi, analizuotina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjai tenkančios apmokėti (administratorės atskaitytos) administravimo išlaidų sumos pagrįstumą, ar šioje byloje pateikti duomenys pagrindžia administravimo išlaidų realumą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).Nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. BUAB „Netimpex“ kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta 100 000 Lt administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto proceso pradžios iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, įskaitytinai ir administratorės atlyginimas – 60 000 Lt (t. 3, b. l. 132-136). 2015 m. gegužės 21 d. BUAB „Netimpex“ kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nutarta bendrovės administravimo išlaidų sąmatą padidinti 3 087,37 Eur suma, kurią Lietuvos apeliacinis teismas priteisė UAB Medicinos bankas advokato pagalbos išlaidoms apmokėti (t. 3, b. l. 137-138). 2015 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimas sąmatą padidino ir nustatė nuo 2015 m. lapkričio 1 d. bankroto administratorės mėnesinį atlyginimą, lygų tuo metu galiojančiam MMA (t. 5, b. l. 98). Administratorė nurodė, kad iš viso (nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. spalio 16 d.) administravimo išlaidoms buvo panaudota 32 049,37 Eur; ji detalizavo šių išlaidų struktūrą ( VĮ Registrų centras paslaugos – 68,36 Eur; VĮ Regitra paslaugos – 24,53 Eur; registruotų laiškų siuntimas – 399,81 Eur; vertimo paslaugos – 218,63 Eur; buhalterinės paslaugos – 6 605 Eur; Centrinės hipotekos įstaigos paslaugos – 18,54 Eur; automobilių aikštelės paslaugos – 28,13 Eur; ryšio paslaugos – 40,49 Eur; kuro sąnaudos – 1 621,83 Eur; teisinės paslaugos – 1 450,56 Eur; turto vertinimo paslaugos – 989,62 Eur; skelbimai spaudoje – 57,80 Eur; kanceliarinės ir ūkinės prekės –54,60 Eur; vykdymo išlaidos – 3 092,57 Eur; bankroto administravimo paslaugos – 8 606,68 Eur; biuro paslaugos – 3 848,69 Eur; archyvavimo paslaugos – 4 923,54 Eur), taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius šių išlaidų turėjimo faktą bei jų dydį. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad teisminiam svarstymui buvo pateikti išlaidų turėjimo rašytiniai įrodymai: mokėjimo kvitai, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, paslaugų teikimo sutartys, išsiųstos korespondencijos sąrašai, 2012 m. - 2015 m. kasos dokumentų kopijos, 2011 m. – 2015 m. banko išrašai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos išvados, turto vertinimo ataskaitos ir kt. (t. 4, b. l. 4-130, t. 5, b. l. 4-20, 40-70, t. 6, b. l. 5-19, 103-135, t. 7, b. l. 27-93). Byloje taip pat pateiktos bankroto administratorės parengtos ataskaitos (t. 3 b. l. 76-131), kurios buvo patvirtintos kreditorių susirinkimuose, tokiu būdu pritariant administratorės veiklai (2011 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu, 2015 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo metu pirmuoju darbotvarkės klausimu pritarta bankroto administratorės veiklai (t. 3, b. l. 132-136, 137-138).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti administratorės pateiktų rašytinių duomenų patikimumu. Nustatęs, kad įrodinėjamu laikotarpiu administravimo išlaidos realiai buvo patirtos, kad kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nebuvo viršyta, kad bankroto administratorė taip pat neviršijo ir jai nustatyto atlyginimo dydžio, teismas neturėjo pagrindo manyti, kad patirtų administravimo išlaidų suma galėjo būti neadekvati bankroto administratorės, kuri įstatymo įpareigota atstovauti bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių interesus ir imtis visų įmanomų priemonių užtikrinant sklandžią bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrą, suteiktoms paslaugoms.Atskirojo skundų argumentai nepaneigia šioje byloje priimtoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų dėl pareiškėjos prievolės apmokėti bankrutavusios įmonės administravimo išlaidas pagal patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą ir nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl proceso normų pažeidimo

Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo, jog pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimų. Teisėjų kolegija nenustatė proceso normų pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantės argumentai taip pat neteikia pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus šioje byloje pareikštus reikalavimus (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).Kaip minėta, apeliantė kreipėsi į teismą su pareiškimu įtraukti ją į BUAB „Netimpex“ kreditorių sąrašą su 28 279,61 Eur finansiniu reikalavimu, tokį pareiškimą grįsdama aplinkybe, kad dalis gautų įkeisto turto pardavimo lėšų (21 667,28 Eur suma) buvo nepagrįstai skirta (atskaityta) administravimo išlaidoms padengti, o savo pareiškime, be kita ko, išdėstė ir prašymą dėl pastarosios aplinkybės (nepagrįsto lėšų atskaitymo) pripažinimo (CPK 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nustatė, kad pasisakydamas dėl administravimo išlaidų dengimo iš parduoto turto pajamų pagrįstumo, teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog bankroto administratorė nepateikusi 429,78 Eur sumos teisėtą panaudojimą UAB „JM biuro sprendimai“ patvirtinančių duomenų bei 40,49 Eur sumos ryšio paslaugų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, šias sumas nepagrįstai skyrė (atkaitė) administravimo išlaidoms padengti, taigi pareiškėjos reikalavimą dėl administravimo išlaidų pagrįstumo patenkino iš dalies. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs pareiškėjos reikalavimus, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė tai, jog tvirtintinas pareiškėjos 460,34 Eur dydžio finansinis reikalavimas, šioje nutarties dalyje papildomai nefiksuodamas, kad dėl tokios sumos atskaitymo iš įkeisto turto pardavimo pajamų administravimo išlaidoms pagrįsti byloje nepateikta duomenų (t. y. tokia suma atskaityta nepagrįstai), nelaikytina teismo procesinio sprendimo trūkumu (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio prašymas (pripažinti lėšų atskaitymo nepagrįstumą) šioje byloje negali būti laikomas savarankiškai pareikštu reikalavimu, dėl kurio (ne)patenkinimo teismui nepasisakius, būtų pagrindas naikinti nutartį CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Be to, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu (nepagrįsto lėšų atskaitymo) pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkinimo iš dalies motyvus detaliai aptarė nutartyje. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Apeliantė taip pat ginčija bylinėjimosi išlaidų priteisimą proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, teigdama, kad BUAB „Netimpex“ bankroto administratorė, administruodama bendrovės bankroto procedūras netinkamai vykdė savo pareigas. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato galimybę teismui, skirstančiam bylinėjimosi išlaidas, nukrypti nuo to paties straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jeigu šalių procesinis elgesys nebuvo tinkamas, taip pat įvertinęs bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal pareiškėjos patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai nekompensuotinos (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis, 338 straipsnis). Atsakovė BUAB „Netimpex“ prašo priteisti 420 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, rengiant 2016 m. lapkričio 11 d. atsiliepimą į atskirąjį skundą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2016 m. lapkričio 10 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 133/2016, sąskaitą už teisines paslaugas ir tos pačios datos mokėjimo nurodymą, įvykdytą per AB SEB banką. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.16 punktą, kuriame nustatyta, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,4 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 771,90 Eur), nutaria, kad BUAB „Netimpex“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas, priteisiant iš apeliantės 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas (juridinio asmens kodas 112027077) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Netimpex“ (juridinio asmens kodas 134863751) 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.