Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-06 · Administracinė byla Nr. A-62-3037-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-03-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-10-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-06
Bylos Nr.
A-62-3037-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00802-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos
Administracinė byla Nr. A62 – 3037/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00802-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 24 (S) .
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

teismo posėdyje rašytine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos advokatūrai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui K. K. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo paskirti kitą advokatą bei 30 000 litų neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. (1.7)-SR-4077 „Dėl bendradarbiavimo su advokatu“ (toliau – ir 2010 m. lapkričio 11 d. Raštas), 2) įpareigoti Tarnybą paskirti jai kitą advokatą bei 3) iš Tarnybos direktoriaus ir advokato K. K. solidariai priteisti 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 6-7).

Nurodė, jog Tarnybos 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-447-10 (toliau – ir 2010 m. kovo 25 d. Sprendimas) jai suteikta antrinė teisinė pagalba Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-26-730/2010 dėl žalos atlyginimo, kurioje ji yra atsakovė, antrinę teisinę pagalbą paskirtas teikti advokatas K. K. (toliau – ir advokatas).

Teigė, kad 2010 m. kovo 31 d. Tarnybai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai padavė prašymą dėl advokato pakeitimo, prašydama nušalinti Tarnybos direktorių R. V. nuo prašymo nagrinėjimo. Prašymas buvo netenkintas, Tarnybos direktorius nenusišalino, o iš Teisingumo ministerijos atsakymo pareiškėja negavo. Pažymėjo, jog skundus padavė ir Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai (2010 m. balandžio 15 d.), Teisingumo ministerijai ir Lietuvos advokatūrai (2010 m. liepos 19 d.), tačiau atsakymai gauti nebuvo.

Pareiškėja argumentavo, jog advokatas su ja nebendrauja, neruošia procesinių dokumentų ir neatlieka prašomų veiksmų, apsunkina jos padėtį ir net jai kenkia. Nurodė, jog iš Tarnybos direktoriaus buvo gautas 2010 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. (1.7)-SR-2850, kuriame pakartotinai išsakyta pozicija, jog advokatas pakeistas nebus. 2010 m. lapkričio 3 d. Tarnybai ir advokatui pareiškėja pateikė pranešimą dėl atstovavimo aplinkybių, šio pranešimo gavimą advokatas patvirtinti atsisakė. 2010 m. lapkričio 3 d. pareiškėja ir jos atstovas J. S. lankėsi pas advokatą (advokatas kalbėjosi, pažadėjo atlikti reikiamus procesinius veiksmus, tačiau 2010 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje jų neatliko). 2010 m. lapkričio 12 d. pareiškėja su savo atstovu J. S. dar kartą apsilankė pas advokatą, šio apsilankymo metu Tarnybos direktorius R. V. elgėsi nepagarbiai. 2010 m. lapkričio 26 d. padavė advokatui prašymą jos neatstovauti, tačiau tą pačią dieną vykusiame teismo posėdyje advokatas ją atstovavo ir veikė priešingai jos interesams (neatliko būtinų veiksmų dėl liudytojų apklausos). Pareiškėjos vertinimu, advokatas nesilaiko advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų, o Tarnybos direktorius užkerta kelią šios problemos taikiam išsprendimui.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 46-49).

Nurodė, jog pareiškėja 2010 m. kovo 31 d. pateikė prašymą pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, tačiau, nenustačius Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 18 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų, 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (1.7)-SR-1127 (toliau – ir 2010 m. balandžio 8 d. Raštas) Tarnyba pareiškėjos prašymo nepatenkino. Tarnyba 2010 m. liepos 29 d. gavo advokato K. K. pranešimą, kad pareiškėja su juo nebendradarbiauja, neteikia informacijos apie bylą, nepaaiškina savo pozicijos, nedalyvauja teismo posėdžiuose, ir pasiūlymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai nutraukimo VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Tarnyba 2010 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (1.7)-SR-2850 (toliau – ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. Raštas) informavo pareiškėją bei advokatą apie tai, jog, nesant pagrindų pakeisti advokatą, įpareigoja pareiškėją bendrauti ir bendradarbiauti su jai paskirtu advokatu. 2010 m. lapkričio 3 d. Tarnyba gavo pareiškėjos S. S. pranešimą, jog tarp jos ir advokato K. K. yra interesų konfliktas ir ji nukentėjo nuo advokato veiksmų.

Tarnybos teigimu, skundžiamu 2010 m. lapkričio 11 d. Raštu ji informavo pareiškėją apie tai, kad jos 2010 m. lapkričio 3 d. prašymas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo konstatuoti tarp pareiškėjos ir advokato esant interesų konfliktą, ir pasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos kaltinimus advokatui ir nepasitikėjimą juo, arba tinkamai bendradarbiauti su advokatu ir teikti jam su byla ir antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusią informaciją.

Tarnyba argumentavo, jog skunde teismui pareiškėja taip pat dėsto tik abstrakčius kaltinimus, nenurodo, kokie konkretūs advokato veiksmai apsunkino jos padėtį civilinėje byloje, kaip konkrečiai advokatas galėjo jai pakenkti. Tarnybos nuomone, pareiškėjo skundas nemotyvuotas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat teigė, kad pareiškėjos nurodomas, galbūt įvykęs 2010 m. lapkričio 12 d. susitikimas su advokatu, buvo jau po skundžiamo Tarnybos rašto priėmimo, todėl neturi jokio priežastinio ryšio su minėtu raštu. Dėl Tarnybos direktoriaus atostogų atsakovas plačiau apie galimai įvykusį susitikimą pasisakyti negalėjo.

Taip pat pabrėžė, jog netenkinama nei viena Tarnybos civilinės atsakomybės sąlyga, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti, pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą (b. l. 77-78).

Nurodė, jog pareiškėjos skunde minimas 2010 m. kovo 31 d. prašymas dėl advokato pakeitimo nebuvo gautas, o į jos 2010 m. liepos 19 d. prašymą atsakyta 2010 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (1.23.)7R-7288.

Teigė, jog pareiškėja, prašydama atlyginti žalą, nenurodė jos pobūdžio ir nepateikė įrodymų, jog Tarnybos veiksmai buvo neteisėti, o pareiškėja patyrė neigiamų išgyvenimų ar kitų padarinių. Pabrėžė, jog pareiškėja, inicijuodama nepagrįstus teisminius procesus, į kuriuos įtraukia valstybės institucijas, fizinius bei juridinius asmenis, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, elgiasi nesąžiningai.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 104-108).

Nurodė, jog antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (VGTPĮ 18 str. 7 d.). Iš šios VGTPĮ nuostatos nustatė, kad nėra baigtinio sąrašo pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Pareiškėja, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nei Tarnybai, nei teismui nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų ir konkretizuotų jos teiginius dėl kilusio interesų konflikto ir advokato negalėjimo tinkamai atlikti savo pareigas bei jai atstovauti. Priešingai, iš faktinės situacijos buvo matyti, jog advokatas S. S. paskirtas 2010 m. kovo 25 d. sprendimu, o jau 2010 m. kovo 31 d. ji pateikė prašymą pakeisti advokatą. Nurodyta aplinkybė leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog pareiškėja yra iš anksto neigiamai nusistačiusi prieš jai paskirtą advokatą ir pati nesiekia su juo bendradarbiauti. Teismo nuomone, tai akivaizdžiai matyti ir iš S. S. skundo turinio ir advokato K. K. 2010 m. liepos 29 d. pranešimo Tarnybai (b. l. 67). Teismo vertinimu, pareiškėjos konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu advokatu, nebendravimas ir nebendradarbiavimas, neigiamas požiūris yra akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17 – 714/2007, 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442 – 693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63 – 558/2009).

Pažymėjo, jog iš Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėtų ir nagrinėjamų administracinių bylų matyti, kad administracinėse bylose, kuriose pareiškėjams pagal pavedimą (įgaliojimą) atstovauja J. S., kaip yra nagrinėjamoje byloje, arba kuriose jis pats yra pareiškėjas, J. S. ir Tarnybos advokatų darbas yra praktiškai neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi administracinių bylų Nr. I-216-57/2011, Nr. I-157-243/2011, Nr. I-413-243/2008, Nr. I-199-243/2008, Nr. I-800-162/2010, Nr. I-799-583/2010, Nr.I-780-583/2010, Nr. I-728-57/2010, Nr. I-2241-57/2007 medžiaga. Aptartų faktinių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos įgaliotas asmuo J. S. konfrontuoja su absoliučia dauguma Tarnybos advokatų, ir administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas yra J. S. arba jis veikia įgaliojimo pagrindu, Tarnybos advokatai negali tinkamai įgyvendinti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai keliamų tikslų ir uždavinių bei tinkamai atlikti savo pareigų.

Nurodė ir tai, jog Tarnybai nėra nustatyta pareiga pareiškėjos prašymu pakeisti paskirtą advokatą. Absoliučią teisę pasirinkti advokatą pareiškėja turėtų, jeigu pati sudarytų sutartį su advokatu ir mokėtų jam už suteiktas paslaugas. Tuo tarpu S. S. yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, už kurią jai mokėti nereikia. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad advokatas K. K. negali S. S. teikti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos.

Konstatavo, kad Tarnybos 2010 m. lapkričio 11 d. Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybą paskirti pareiškėjai kitą advokatą.

Nurodė, jog byloje nenustatyta neteisėtų veiksmų, todėl atmetė prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III.

Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 110).

Nurodo, jog Tarnyba neužtikrina antrinės teisinės pagalbos tiekimo, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatai veikia prieš pareiškėjos teises ir interesus. Be to, šios abi institucijos bendradarbiauja veikdamos prieš pareiškėjos interesus. Pažymi, jog Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nėra galimybių tinkamai ginti pažeistas teises ir interesus. Teismas bylas nagrinėja šališkai. Pabrėžia, jog yra pažeista jos teisė į gynybą. Teismas nagrinėjo bylą neobjektyviai ir formaliai, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, netinkamai taikytos procesinės teisės normos.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (b. l. 114-115).

Nurodo, jog nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei VGTPĮ nenumato privalomo atstovo dalyvavimo administracinėse bylose. Taigi pareiškėjo advokato ar atstovo paskyrimas ir jo dalyvavimo užtikrinimas procese nėra bylą nagrinėjančio teismo pareiga, todėl pareiškėjos išvada, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę į gynybą, yra nepagrįsta. Kadangi nei viena proceso šalis, nei jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Pabrėžia, jog pareiškėja nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių, dėl ko, pareiškėjos vertinimu, bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, aktualių teisės normų, taip pat faktinių aplinkybių, nustatytų kitose administracinėse bylose, analize.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Tarnybos 2010 m. lapkričio 11 d. Rašto, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai tenkiantį advokatą K. K., nenustačius VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje inter alia numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Lingvistinis minėtos teisės normos aiškinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas, ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu.

Analizuojant kiekvieną iš šių pagrindų detaliau, dėl pirmojo pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nereglamentuoja interesų konflikto, iškilusio tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam ji teikiama, sąvokos, neatskleidžia jos turinio. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atstovavimas, kaip civilinės teisės institutas, yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 2.135 straipsnyje, apibrėžiant interesų konfliktą, nurodoma, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti (1 d.), ir kad asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu, tačiau ši nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų (2 d.). Pagal prasmę analogiška, tik atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį pakoreguota, interesų konflikto samprata atsispindi ir advokato teisinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad advokato veikla turi būti grindžiama lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principu, o 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte inter alia numatyta, kad advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų. Lietuvos advokatų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-345, 3 straipsnyje atskleistas interesų konflikto vengimo principo turinys, įtvirtinant, kad advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi (3.1 p.). Nurodoma, kad jeigu atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu (3.2 p.).

Tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam tokia antrinė teisinė pagalba teikiama, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos administracinio akto (VGTPĮ 18 str. 6 d.) pagrindu susiklosto specifiniai atstovavimo teisiniai santykiai. Todėl, vadovaujantis paminėtų teisės aktų nuostatų sistemine analize, darytina išvada, kad VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalies taikymo aspektu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gali pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą kitu advokatu, jeigu objektyviai nustatoma tokia situacija (interesų konfliktas), kai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas konsultuoja, atstovauja, gina ar veikia asmens, kuriam antrinė teisinė pagalba teikiama, ir kito (ar kitų) klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu šių atstovaujamųjų asmenų interesai yra priešingi. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Kaip minėta, pagal VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalį pagrindas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu gali būti ir kitos (su interesų konfliktu nesusijusios) pareiškėjo arba paties advokato motyvuotame rašytiniame prašyme išdėstytos aplinkybės. VGTPĮ nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio tokių aplinkybių sąrašo, kas, teisėjų kolegijos nuomone, reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas turi būti grindžiamas siekiu užtikrinti asmens teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugą (VGTPĮ 3 str. 1 d. 1 p.), suteikti asmeniui kokybišką ir efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (VGTPĮ 3 str. 1 d. 2 p.), tačiau taip pat būtina atsižvelgti į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo (VGTPĮ 3 str. 1 d. 2 p.) ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (VGTPĮ 3 str. 1 d. 4 p.) principus.

VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas inter alia nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą. Sutartyje turi būti nustatyta advokatų pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, tarnybos teisė nutraukti sutartį, jeigu advokatas neteikia ar netinkamai teikia antrinę teisinę pagalbą, ir kitos sąlygos. Pagal minėtas sutartis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str. 3 d. 6 p.). VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Minėtos teisės akto nuostatos suponuoja išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu, privalo būti aktyvi ir atlikti išsamų advokato ar pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą, realiai naudodamasis VGTPĮ suteiktais įgalinimais, o šio proceso rezultatai, pagrindžiant juos objektyviais tyrimo metu surinktais duomenimis, turi atsispindėti motyvuotame sprendime.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigą atlikti išsamų pareiškėjo ar advokato rašytiniame prašyme, pateiktame VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalyje nurodytu tikslu, išdėstytų aplinkybės tyrimą implikuoja ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2008 m. spalio 6 d. įstatymo redakcija Nr. X-1743) nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektą priimamą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti.

Analizuojant nagrinėjamoje administracinėje byloje susiklosčiusią situaciją teisiniu ir faktiniu aspektu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokatas K. K. buvo paskirtas Tarnybos 2010 m. kovo 25 d. Sprendimu (b. l. 8-9) atstovauti pareiškėjos interesus civilinėje byloje Nr. 2-26-730/2010. Tarnyboje 2010 m. kovo 31 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl advokato pakeitimo (b. l. 62). Tarnyba 2010 m. balandžio 8 d. Raštu jį pakeisti atsisakė, nesant 18 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų (b. l. 63-64). 2010 m. liepos 29 d. K. K. Tarnybai pateiktame prašyme pažymėjo, kad pareiškėja nuo 2010 m. kovo 25 d. į jį nesikreipė, taip pat nepateikė jokios informacijos, su advokatu nebendradarbiavo, nedalyvavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 9 d. posėdžiuose, todėl siūlė teikiama antrinę teisinę pagalbą nutraukti pagal VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punktą (b. l. 67). Tarnyba 2010 m. rugpjūčio 16 d. Rašte pažymėjo, kad pareiškėjos nepasitikėjimas advokatu nėra pagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, o tik subjektyviu vertinimu, įpareigojo pareiškėją bendradarbiauti su advokatu (b. l. 71-72). Pareiškėja 2010 m. lapkričio 3 d. pateikė Tarnybai dar vieną pranešimą, kuriame prašė pakeisti advokatą K. K. kitu advokatu. Argumentavo, jog nuo advokato yra nukentėjusi, tarp jos ir advokato yra interesų konfliktas, pareiškėja ruošia du civilinius ieškinius prieš Tarnybos direktorių ir K. K. (b. l. 72). Tarnyba, atsakydama į 2010 m. lapkričio 3 d. prašymą, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjos teiginiai dėl egzistuojančio interesų konflikto tarp jos ir advokato yra nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, o paremti tik subjektyviu jos vertinimu (b. l. 73-74).

Teisėjų kolegija su šia atsakovo išvada sutinka, kadangi pareiškėjos pateikti teiginiai (apie egzistuojantį interesų konfliktą su advokatu, advokato nebendradarbiavimą, veikimą prieš jos interesus), nėra pagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis (pvz., kaip pasireiškė advokato nebendradarbiavimas, kaip ir kokiais konkrečiais advokato veiksmais buvo pažeisti pareiškėjos interesai, kokiu konkrečiu pagrindu atsirado interesų konfliktas ir pan.). Tokių duomenų pareiškėja nepateikė nei Tarnybai, nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui. Tuo tarpu teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose civilinėje byloje Nr. 2-26-730/2010, atstovavo pareiškėjos interesus tiek prieš ginčijamo sprendimo priėmimą, tiek po jo priėmimo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-26-730/2010, 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 2-26-730/2010, 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-26-730/2010). Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai įvertino tarp pareiškėjos ir advokato K. K. vykusį bendradarbiavimą, priimtame sprendime jį tinkamai detalizavo, todėl teisėjų kolegija dar kartą šių aspektų nekartoja.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad interesų konflikto tarp pareiškėjos ir advokato ar kitų aplinkybių (nesusijusių su interesų konfliktu), sudarančių pagrindą taikyti VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalį, nėra.

Be to, vadovaujantis ABTĮ 6 straipsniu, teisingumą administracinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybe įstatymui ir teismui, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų (ABTĮ 7 str. 1 d.). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, bylą išnagrinėjo formaliai, priėmė nepagrįstą sprendimą, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančią medžiagą ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė jokių pareiškėjos argumentus patvirtinančių aplinkybių. Priešingai, Klaipėdos apygardos administracinis teismas išsamiai, argumentuotai, pasisakydamas dėl kiekvieno pareiškėjos skunde pateikto reikalavimo, remdamasis teisės aktų nuostatomis ir aktualia teismų praktika, priėmė pagrįstą ir motyvuotą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos pateiktais argumentais ir padarytomis išvadomis, todėl jų nekartoja. Naujų argumentų, kurie paneigtų padarytas išvadas, pareiškėja savo apeliaciniame skunde nepateikė.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą išnagrinėjo šališkai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vienas iš sąžiningo teismo proceso reikalavimų yra reikalavimas, kad bylą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo reikalavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos 109 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 7 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Tai yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina asmenų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą inter alia yra esminė pasitikėjimo teismo sąlyga. Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. priimtame nutarime, pasisakydamas dėl tinkamo proceso teisme, nurodė, jog jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, reiškiantis, kad teisme iš viso nebuvo tinkamo teismo proceso. Tiek Europos žmogaus teisių teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek Lietuvos teismų praktika pripažįsta, kad nešališkumo reikalavimas apima du aspektus. Viena vertus, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. joks jo narys neturi asmeniškai palaikyti kurios nors šalies ar iš anksto būti nusistatęs – asmeninis nešališkumas preziumuojamas tol, kol neįrodyta kitaip. Kita vertus, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. pateikti pakankamas garantijas, kad šiuo atžvilgiu būtų panaikintos bet kokios pagrįstos abejonės (šiais aspektais žr. 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83), 2005 m. gegužės 1 d. sprendimčą byloje Indra prieš Slovakia (pareiškimo Nr. 46845/99), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą susijusiose bylose C-341/06 P ir C-342/06, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 2472/11, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei objektyvaus, nei subjektyvaus teismo nešališkumo aspektų pažeidimų. Pareiškėja ar jos įgaliotas atstovas J. S. tai paneigiančių duomenų taip pat nepateikė.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme, nustačius, jog proceso šalys neatvyko į teismo posėdį, nors apie bylą joms buvo pranešta tinkamai, buvo nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 93-99). Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą pateiktas jau pasibaigus pirmosios instancijos teismo posėdžiui (b. l. 101). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalimi, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjos procesinių teisių pažeidimo nenustatyta.

Pareiškėja apeliaciniame skunde pateikė reikalavimą atlyginti turtinę žalą. Nenustačius vienos iš būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo salygų (CK 6.245-6.250 str., 6.271 str.) – Tarnybos neteisėtų veiksmų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.

Pagrindo skirti pareiškėjai baudą nenustatyta, todėl trečiojo suinteresuoto asmens reikalavimas netenkinamas (ABTĮ 59 str. 1 d., 71 str. 6 d., 77 str. 2 d., 84 str.). Pareiškėjos reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, tuo tarpu pareiškėjos reikalavimas pripažintas nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas