Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-03-04 · Administracinė byla Nr. I-132-243/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-03-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-10-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-04
Bylos Nr.
I-132-243/2011
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00802-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vida Stonkuvienė, Aušrelė Mažrimienė, Irena Stulpinienė
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Advokatai
Kęstutis Kanišauskas
Administracinė byla Nr. I-132-243/2011Proceso Nr. 3-63-3-00802-2010-8
Teismo procesinio sprendimo kategorija 24, 74(S)KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Aušrelės Mažrimienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui K. K., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos advokatūrai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-11-11 rašto Nr. (1.7)-SR-4077 „Dėl bendradarbiavimo su advokatu“ panaikinimo ir įpareigojimo paskirti kitą advokatą bei 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja S. S. skunde nurodo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-03-25 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-447-10 jai suteikta antrinė teisinė pagalba Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo ir paskirtas advokatas K. K. Teigia, jog Tarnyba neatsižvelgė į jos siūlymą dėl advokato paskyrimo ir tai, kad tarp jos ir advokato yra interesų konfliktas. Nurodo, kad 2010-03-31 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai padavė prašymą dėl advokato pakeitimo, prašydama nušalinti Tarnybos direktorių R. V. nuo prašymo nagrinėjimo. Prašymas buvo nepatenkintas, Tarnybos direktorius nenusišalino, o iš Teisingumo ministerijos atsakymo negavo. Teigia, jog skundus padavė ir Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai (2010-04-15), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos advokatūrai (2010-07-19), tačiau atsakymų negavo. Pareiškėja argumentuoja, jog advokatas K. K. su ja nebendrauja, neruošia procesinių dokumentų ir neatlieka prašomų veiksmų, apsunkina jos padėtį ir net jai kenkia. Nurodo, jog 2010-11-26 padavė advokatui prašymą jos neatstovauti, tačiau tą pačią dieną vykusiame teismo posėdyje advokatas ją atstovavo ir veikė priešingai jos interesams. Prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-11-11 raštą Nr. (1.7)-SR-4077 „Dėl bendradarbiavimo su advokatu“ ir įpareigoti paskirti kitą advokatą bei priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu pareiškėjos S. S. skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2010-03-25 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-447-10 pareiškėjai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, paskirtas advokatas K. K. Pareiškėja 2010-03-31 padavė prašymą pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, tačiau, nenustačius Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų, 2010-04-08 sprendimu Nr. (1.7)-SR-1127 pareiškėjos prašymo nepatenkino. Nurodo, jog 2010-07-29 gavo advokato K. K. pranešimą, kad pareiškėja su juo nebendradarbiauja, neteikia informacijos apie bylą, nepaaiškina savo pozicijos, nedalyvauja teismo posėdžiuose, ir pasiūlymą antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai nutraukti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. 2010-08-16 raštu Nr. (1.7)-SR-2850 informavo pareiškėją bei advokatą apie tai, jog nesant pagrindų pakeisti advokatą, įpareigoja pareiškėją bendrauti ir bendradarbiauti su jai paskirtu advokatu. Nurodo, jog 2010-11-03 gavo pareiškėjos S. S. pranešimą, jog tarp jos ir advokato K. K. yra interesų konfliktas ir ji nukentėjo nuo advokato veiksmų. Atsakovės teigimu, skundžiamu 2010-11-11 raštu Nr. (1.7)-SR-4077 informavo pareiškėją, kad jos 2010-11-03 prašymas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo konstatuoti tarp pareiškėjos ir advokato esant interesų konfliktą ir pasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos kaltinimus advokatui ir nepasitikėjimą juo, arba tinkamai bendradarbiauti su advokatu ir teikti jam su byla ir antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusią informaciją. Argumentuoja, jog skunde teismui pareiškėja taip pat dėsto tik abstrakčius kaltinimus, nenurodo, kokie konkretūs advokato veiksmai apsunkino jos padėtį civilinėje byloje, kaip konkrečiai advokatas galėjo jai pakenkti. Atsakovės teigimu, nėra nei vienos Tarnybos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat yra nepagrįstas (b.l. 46-49).

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu pareiškėjos S. S. skundą siūlo nepatenkinti. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjos skunde minimas 2010-03-31 prašymas dėl advokato pakeitimo nebuvo gautas, o į jos 2010-07-19 prašymą atsakyta 2010-08-19. Teigia, jog pareiškėja prašydama atlyginti žalą nenurodė jos pobūdžio ir nepateikė įrodymų, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmai buvo neteisėti, o ji patyrė neigiamų išgyvenimų ar kitų padarinių. Teigia, jog pareiškėja, inicijuodama nepagrįstus teisminius procesus, į kuriuos įtraukia valstybės institucijas, fizinius bei juridinius asmenis, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, elgiasi nesąžiningai (b.l. 77-78).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų teisėtumo, atsisakius pareiškėjai jos prašymu pakeisti advokatą, ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nustatyta, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-03-25 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-447-10 pareiškėjai S. S. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas K. K. (b.l. 8-9). Pareiškėja Tarnybai 2010-03-31 padavė prašymą pakeisti paskirtą advokatą kitu advokatu motyvuodamas tuo, jog advokatas negali jos atstovauti, nes bylose, kuriose atstovavo anksčiau padarė jai žalą (b.l. 10). Tarnyba 2010-04-08 sprendimu Nr. (1.7.)-SR-1127 nepatenkino pareiškėjos prašymą ir nepakeitė advokatą K. K., išaiškindama pareiškėjai pareigą bendradarbiauti su paskirtu advokatu (b.l. 11-12). Klaipėdos Tarnyba 2010-08-16 raštu Nr. (1.7)-SR-2850 dar kartą nurodė pareiškėjai pareigą bendradarbiauti su advokatu (b.l. 15). S. S. 2010-11-03 pakartotinai padavė Tarnybai prašymą su analogišku prašymu, tačiau Tarnyba 2010-11-11 raštu Nr. (1.7)-SR-4077 informavo pareiškėją, kad jos 2010-11-03 prašymas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo konstatuoti tarp pareiškėjos ir advokato esant interesų konfliktą ir pakeisti advokatą (b.l. 16, 17-18). Pareiškėja prašo panaikinti šį Tarnybos raštą ir įpareigoti atsakovę pakeisti jai paskirtą advokatą, motyvuodama, kad advokatas K. K. jai kenkia, siekia nepalankaus teismo sprendimo, neatlieka procesinių veiksmų. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Skundu ji nedetalizuoja žalos padarymo fakto ir dydžio.

Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuris nustato teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą realizavimo detales. Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (Įstatymo 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (Įstatymo 18 straipsnio 7 dalis). Iš šios Įstatymo nuostatos matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja S. S. prašymą pakeisti paskirtą advokatą kitu grindžia tuo, kad advokatas, jos teigimu, netinkamai ją atstovauja, kenkia, siekia nepalankaus teismo sprendimo, neatlieka procesinių veiksmų. Skundžiamame Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-11-11 rašte Nr. (1.7)-SR-4077 nurodyta, jog nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų pakeisti advokatą K. K. (b.l. 17-18). Pareiškėja nei Tarnybai, nei teismui nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų ir konkretizuotų jos teiginius dėl kilusio interesų konflikto ir advokato negalėjimo tinkamai atlikti savo pareigas ir jai atstovauti. Priešingai, iš faktinės situacijos matyti, jog advokatas S. S. paskirtas 2010-03-25 sprendimu, o jau 2010-03-31 ji pateikė prašymą pakeisti advokatą. Nurodyta aplinkybė leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėja yra iš anksto neigiamai nusistačiusi prieš jai paskirtą advokatą ir pati nesiekia su juo bendradarbiauti. Tai akivaizdžiai matyti ir iš S. S. skundo turinio ir advokato K. K. 2010-07-29 pranešimo Tarnybai (b.l. 67). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėja privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pagal nurodytą Įstatymo nuostatą asmuo, kuriam teikiama teisinė pagalba, turi aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su tais asmenimis, kurie jam tokią pagalbą teikia, kad būtų realizuotas to paties Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principai. Įstatymu nustatyta, jog fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis. Įgyvendinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo tikslus ir suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai, kurių pareiga užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu advokatu, nebendravimas ir nebendradarbiavimas, neigiamas požiūris yra akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba. Tokia išvada ne kartą įtvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 – 558/2009 ir kt.). Dėl pareiškėjos nenoro bendradarbiauti su paskirtu advokatu atstovavimas byloje iš esmės tampa neperspektyvus. Pažymėtina, jog šiuo atveju atstovavimo byloje perspektyvumas nesietinas su pačios bylos perspektyvumu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-11-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A63 – 1579/2010 konstatavo, jog susidariusi faktinė situacija, panaši į tą, kuri yra ir nagrinėjamoje byloje, bei pareiškėjo veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti teikiamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6, 9 bei 10 punktais net nesvarstant pareiškėjos prašymo dėl advokato pakeitimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog vertinant situaciją priešingai, būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiškėjui sudaromos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant nepagrįstus prašymus pakeisti advokatą, esant, jo manymu, interesų konfliktui. Teismo nuomone, esant tokiai situacijai atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tikslinga svarstyti, ar yra pagrindas toliau teikti pareiškėjai S. S. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėtų ir nagrinėjamų administracinių bylų matyti, kad administracinėse bylose, kuriose pareiškėjams pagal pavedimą (įgaliojimą) atstovauja J. S., kaip yra nagrinėjamoje byloje arba kuriose jis pats yra pareiškėjas, J.S. ir Klaipėdos Tarnybos advokatų darbas yra praktiškai neįmanomas. Administracinėje byloje Nr. I-216-57/2011 pareiškėjas M. S., kuriam atstovauja J. S., prašo pakeisti Tarnybos jam paskirtą advokatę L. B.; iš administracinės bylos Nr. I-157-243/2011 duomenų matyti, jog J. S. Tarnybos 2008-01-02 sprendimu paskirtas advokatas K. K., 2008-11-17 pakeistas advokatu A.P., 2008-12-02 pastarasis advokatas pakeistas advokatu V. M., kurį pareiškėjas J. S. nurodytoje byloje vėl prašo pakeisti. Administracinėje byloje Nr. I-413-243/2008 pareiškėja S. S., kuriai atstovavo J. S., skundė Klaipėdos Tarnybos sprendimą, kuriuo jai paskirtas advokatas V. V. buvo pakeistas advokate T. B., o ne kita jos prašoma advokate; iš administracinės bylos Nr. I-199-243/2008 duomenų matyti, jog pareiškėjo J.S. prašymu Tarnybos jam paskirtas advokatas R. K. pakeistas advokatu J. K. Administracinėje byloje Nr. I-800-162/2010 pareiškėja T. Ž., kuriai atstovavo J. S., skundė Klaipėdos Tarnybos sprendimą, kuriuo jai paskirta advokatė M. S., pakeistus prieš tai paskirtą advokatą V. M., nebuvo pakeista kitu advokatu; administracinėje byloje Nr. I-799-583/2010 pareiškėja T. Ž., atstovaujama J. S., prašė pakeisti jai paskirtą advokatę L. B., pakeitus prieš tai paskirtą advokatą V. M. kitu advokatu; iš administracinės bylos Nr.I-780-583/2010 matyti, kad pareiškėjui J. S. buvo paskirtas advokatas K. K., pakeistas advokatu A. P., kuris vėliau pakeistas advokatu V. M. ir kurį administracinėje byloje pareiškėjas prašė dar kartą pakeisti; administracinėje byloje Nr. I-728-57/2010 pareiškėja D. S., atstovaujama J. S., prašė pakeisti jai paskirtą advokatę M. S.; administracinėje byloje Nr. I-2241-57/2007 pareiškėjas J. S. prašė pakeisti jam paskirtą advokatą R. K., kuris paskirtas pakeitus advokatą L. Z. ir t.t. Aptartų faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjos įgaliotas asmuo J. S. konfrontuoja su absoliučia dauguma Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatų ir administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas yra J. S. arba jis veikia įgaliojimo pagrindu, Klaipėdos tarnybos advokatai negali tinkamai įgyvendinti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai keliamus tikslus ir uždavinius bei tinkamai atlikti savo pareigas.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog Tarnybai nėra nustatyta pareiga pareiškėjos prašymu pakeisti paskirtą advokatą. Absoliučią teisę pasirinkti advokatą pareiškėja turėtų, jeigu pati sudarytų sutartį su advokatu ir mokėtų jam už suteiktas paslaugas. Tuo tarpu, S.S. yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, už kurią jai mokėti nereikia. Minėta, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, tuo labiau negali būti absoliuti teisė pareiškėjai pačiai pasirinkti advokatą, teiksiantį jai antrinę teisinę pagalbą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu nėra pagrindo konstatuoti, kad advokatas Kęstutis Kanišauskas negali S. S. teikti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-11-11 raštas Nr. (1.7.)-SR-4077 „Dėl bendradarbiavimo su advokatu“ yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę paskirti pareiškėjai kitą advokatą. Pareiškėjos S. S. skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėja S. S. skundu taip pat prašo priteisti 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą eliminuojama. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta pirmoji sąlyga, nes nėra duomenų, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažeidė jos veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus. Vienos iš privalomų sąlygų nebuvimas šalina civilinės atsakomybės atsiradimą, todėl teismas plačiau neanalizuoja kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismui nenustačius, kad Klaipėdos teisinės pagalbos tarnybos aktais, veiksmais pareiškėjai padaryta neturtinė žala, atmestinas jos prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

atmesti pareiškėjos S.S. skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-11-11 rašto Nr. (1.7)-SR-4077 „Dėl bendradarbiavimo su advokatu“, kuriuo atsisakyta pakeisti advokatą, panaikinimo ir įpareigojimo paskirti kitą advokatą bei 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

nepatenkinti pareiškėjos S. S. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Vida StonkuvienėAušrelė MažrimienėIrena Stulpinienė