- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-03
- Bylos Nr.
- I-413-243/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui V. V. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-05-14 sprendimo Nr. 726-556-C/08, kuriuo pakeistas teisinę pagalbą teikiantis advokatas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. S. skunde nurodo, jog 2008-05-09 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau Tarnyba) padavė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, siūlydama paskirti advokatę A. V. Tarnyba tą pačią dieną sprendimu Nr. 708-556-A/08 patenkino prašymą, tačiau 2008-05-14 sprendimu Nr. 726-556-C/08 pakeitė teisinę pagalbą teikiantį advokatą ir paskyrė advokatą V. V. Pareiškėjos teigimu, šiuo sprendimu ignoruota jos teisė pasirinkti advokatą, be to, advokatas V. V. anksčiau netinkamai ją atstovavo kitoje baudžiamojoje byloje, todėl ji nepasitiki advokatu. Nurodo, jog 2008-05-19 Tarnybai padavė prašymą pakeisti advokatą V. V. ir prašė paskirti advokatę T. B., tačiau Tarnyba 2008-05-20 raštu Nr. (1.7)-SR-2231 prašymą nepatenkino. Pareiškėja reikalavimą grindžia tuo, jog teisė nemokamai gauti teisinę pagalbą, pasirinkti advokatą įtvirtintina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje, įpareigojančioje Tarnybą parenkant advokatą atsižvelgti į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato, todėl pažeidus teisę pasirinkti advokatą, pažeisti jos teisėti interesai, sukeltos neigiamos pasekmės. Pareiškėja taip pat nurodo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui pareiškė nušalinimą dėl priešiškos pozicijos ir interesų konflikto, tačiau jis nenusišalino ir priėmė ginčijamą sprendimą. Prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-05-14 sprendimą Nr. 726-556-C/08, kuriuo pakeistas teisinę pagalbą teikiantis advokatas.
Pareiškėjos atstovas, išdėstęs tuos pačius reikalavimą pagrindžiančius argumentus, prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjos S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėja 2008-05-09 padavė tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-12-12 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorės 2007-10-29 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto ir dokumentų nusavinimo bei piktnaudžiavimo tarnyba panaikinimo. Pareiškėja prašė paskirti advokatę A. V. Nurodo, jog patenkino S. S. prašymą. Pažymi, jog pareiškėja prašymą padavė 2008-05-09 (penktadienį), o teismo posėdis buvo paskirtas 2008-05-12 (pirmadienį), todėl tarnyba jos prašymą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė nedelsdama, neišsiaiškinusi aplinkybių dėl advokatės galimybės teikti antrinę teisinę pagalbą. Nurodo, kad 2008-05-12 gavo advokatės prašymą pakeisti ją kitu advokatu, nes ji nuo 2008-06-01 atostogaus ir turi pabaigti pradėtas bylas, kad nebūtų pažeisti atstovaujamųjų interesai. Atsakovės teigimu, dėl šių aplinkybių Tarnyba patenkino advokatės prašymą ir 2008-05-14 sprendimu Nr. 726-556-C/08 paskyrė advokatą V. V. teikti teisinę pagalbą S. S. Pažymi, jog advokatė A. V. pareiškėjai dar nebuvo pradėjusi teikti antrinės teisinės pagalbos, advokatė antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus, o ne nuolat, todėl neprivalo atostogų laiką derinti su Tarnyba, o Tarnyba neturi teisės riboti advokatės teisės į atostogas ir neturi teisės reikalauti duomenų apie advokatės klientus, nes tai sudaro advokato profesinę paslaptį.
Atsakovė atsikirtimą grindžia tuo, jog pareiškėjos teisė pasirinkti konkretų advokatą nėra absoliuti, nes tarnyba privalo atsižvelgti ne tik į pareiškėjos pageidavimą, bet ir į kitas svarbias aplinkybes (advokato darbo krūvį, atostogas ir pan.) ir kad pareiškėjos S. S. teisės pasirinkti advokatą neignoravo, tačiau ši teisė nebuvo visiškai realizuota dėl objektyvių priežasčių. Pažymi, jog pareiškėjos teiginiai dėl advokato V. V. netinkamo atstovavimo nepagrįsti įrodymais ir kad advokato pakeitimo klausimas nesusijęs su Tarnybos direktoriaus privačiais interesais, todėl jis, neįžvelgęs viešųjų ir privačių interesų konflikto, nuo prašymo nagrinėjimo nenusišalino (b.l. 24-27).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
pareiškėja S. S. 2008-05-09 kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, siūlydama paskirti advokatę A. V. Tarnyba 2008-05-09 sprendimu Nr. 708-556-A/08 patenkino jos prašymą (b.l. 10), tačiau 2008-05-14 sprendimu Nr. 726-556-C/08 pakeitė teisinę pagalbą teikiantį advokatą ir paskyrė advokatą V. V. (b.l. 12). Pareiškėja nesutinka su šiuo sprendimu ir prašo jį panaikinti, skundo reikalavimą grindžia tuo, jog pažeista jos teisė pasirinkti advokatą. Pareiškėjos skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte, kuriuo savo teisę pasirinkti advokatą motyvuoja pareiškėja, įtvirtintos minimalios garantijos asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu, t.y. teisė gintis per savo pasirinktą gynėją. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog S. S. byloje, kurioje prašė paskirti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra kaltinamoji. Ji pati inicijavo baudžiamąjį procesą (b.l. 14-16, 28, 36-37, 38-41). Absoliučią teisę pasirinkti advokatą pareiškėja turėtų, jeigu pati sudarytų sutartį su advokatu ir mokėtų jam už suteiktas paslaugas. Tuo tarpu pareiškėjai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, už kurią jai mokėti nereikia. Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuris nustato teisės gauti valstybės teisinę pagalbą realizavimo detales. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o įstatymo 11-12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, tuo labiau negali būti absoliuti teisė pareiškėjui pačiam pasirinkti advokatą, teiksiantį jam antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjos argumentas dėl įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatų neteisingo taikymo pripažįstamas nepagrįstu, nes Tarnyba pagal įstatymo nuostatas parinkdama advokatą, atsižvelgia ne tik į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato, į pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, bet ir į advokato darbo krūvį ir kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. „Atsižvelgia“ reiškia „atkreipia dėmesį“, t.y. reaguoja į siūlymą, bet neprivalo priimti tokį sprendimą, kaip pasiūlyta. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog advokatė A. V. buvo pakeista pačios advokatės prašymu dėl jos didelio užimtumo kitose bylose ir atostogų, t.y. dėl objektyvių priežasčių (b.l. 12, 44,52-55 ). Pripažįstami pagrįstais atsakovės atsikirtimo argumentai, jog advokatė antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus, o ne nuolat, todėl neprivalo atostogų laiką derinti su Tarnyba, o Tarnyba neturi teisės riboti advokatės teisės į atostogas ir neturi teisės reikalauti duomenų apie advokatės A. V. klientus, nes tai sudaro advokato profesinę paslaptį.
S. S. prašyme Tarnybai dėl advokato V. V. pakeitimo ir skunde teismui nurodė, kad advokatas V. V. ją netinkamai atstovavo baudžiamojoje byloje, todėl prašė jai paskirti kitą advokatą (b.l. 17). Advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 18 straipsnio 7 dalyje: pareiškėjo arba paties advokato motyvuotas rašytinis prašymas, taip pat jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba (Įstatymo 18 straipsnio 7 dalis). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-05-20 rašte Nr. (1-7)-SR-2231 nurodyta, jog nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų pakeisti advokatą V. V. (b.l. 18). Pareiškėja ir jos atstovas nepateikė teismui objektyvių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjos teiginius dėl advokato nekompetentingumo, suinteresuotumo, interesų konflikto, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad advokatas V. V. negali jai teikti antrinę teisinę pagalbą. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuojama, jog pareiškėjos teisė pasirinkti konkretų advokatą nėra absoliuti, nes tarnyba privalo atsižvelgti ne tik į pareiškėjos pageidavimą, bet ir į kitas svarbias aplinkybes (advokato darbo krūvį, atostogas ir pan.) ir kad pareiškėjos S. S. teisės pasirinkti advokatą atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neignoravo, tačiau ši teisė nebuvo visiškai realizuota dėl objektyvių priežasčių.
Pareiškėjos S. S. skundo argumentas, jog ginčijamas sprendimas neteisėtas, nes Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius jos prašymu nenusišalino dėl interesų konflikto ir priešiškumo taip pat pripažįstamas nepagrįstu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Klaipėdos Tarnyba yra valstybės institucija (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), todėl privalo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Viešojo administravimo subjektų sistemai priskirtinos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, todėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas taikytinas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veikloje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas šiuo atveju yra lex generalis, o Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymas – lex specialis, o tai reiškia, jog pirmasis įstatymas yra taikomas tiek, kiek įsakmiai nedraudžia antrojo įstatymo nuostatos. Analogiškai taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo nuostatos.
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje, reglamentuojančiame asmenų, asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punktuose nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pagal įstatymo 2 straipsnio 4 dalies definiciją interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su privačiais interesais. Privatūs interesai – turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis. Vienas iš šių principų yra objektyvumo principas (2 punktas), kurį įstatymų leidėjas apibrėžė kaip reiškiantį, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (1 ir 2 punktuose numatyti giminystės ryšiai, pavaldumo santykiai), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas. Iš aptartojo teisinio reguliavimo akivaizdu, kad administravimo subjekto nušalinimo ar nusišalinimo nuo administracinės procedūros tvarka ir sąlygos yra detaliai aptartos. Jeigu toks nušalinimas reiškiamas asmens kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros ir mano, kad tarnautojas yra šališkas, pirmiausia turi būti teikiamas prašymas, kuriame išdėstyti argumentai dėl asmens interesų konflikto ar kitų aplinkybių keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens šališkumo.
Pareiškėja prašė nuo jos prašymo nagrinėjimo dėl interesų konflikto nusišalinti Tarnybos direktorių, o ne visą Tarnybą. Prašyme pareiškėja nenurodė aplinkybių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Prašymas nemotyvuotas, nenurodyti ir nepateikti duomenys, įrodantys Tarnybos vadovo suinteresuotumą. Atsakovo atsiliepime nurodoma, jog advokato pakeitimo klausimas nesusijęs su Tarnybos direktoriaus privačiais interesais, todėl jis, neįžvelgęs viešųjų ir privačių interesų konflikto, nuo prašymo nagrinėjimo nenusišalino (b.l. 24-27). Analizuotina, ar šis pareiškėjos prašymas išspręstas tinkamai. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima atitinkama tarnyba. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-05 įsakymu Nr.1R-105 patvirtinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai (toliau – Nuostatai), kurių 6 punkte numatyta, kad Tarnybos veiklos sritis – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje , o 7 punkte išvardintos Tarnybos funkcijos ir viena iš jų – sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimas (7.3 punktas). Pagal 8 punkto nuostatas Tarnybos vadovas (direktorius) yra atsakingas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiką ir jo funkcijos apibrėžtos 14 punkte. Remiantis įstatymo nuostatomis sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kompetentingas priimti yra Tarnybos vadovas. Ginčo teisiniame santykyje sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, advokato pakeitimo priėmė kompetentingas pareigūnas, turintis teisę priimti sprendimą. Tarnybos direktoriui neįžvelgus nei interesų konflikto, nei kitų aplinkybių dėl kurių jis negalėtų priimti sprendimo, pareiškėjai nepagrindus ir tinkamai nesuformulavus nušalinimo pagrindų, nebuvo kliūčių išspręsti pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, todėl pareiškėjos argumentai dėl sprendimo neteisėtumo, kad jį priėmė suinteresuotas ir šališkas Tarnybos direktorius yra nepagrįsti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis (3 dalies įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2008-07-01) numato vienintelį atvejį, kada sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje turi priimti kita tarnyba. Įstatymu nustatyta, kad taip daroma, kai ginčo dalykas yra tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos. Tada sprendimą priima kita Tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šiuo atveju ginčo dalyku nebuvo tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, todėl pareiškėjos prašymą galėjo išnagrinėti Klaipėdos Tarnybos direktorius. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Tarnybos vadovas pagrįstai nenusišalino nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo ir vykdydamas jo kompetencijai priskirtas pareigas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti. Skundas atmestinas, kaip nepagrįstas, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui V. V. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-05-14 sprendimo Nr. 726-556-C/08, kuriuo pakeistas teisinę pagalbą teikiantis advokatas, panaikinimo,
nepatenkinti pareiškėjos S. S. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.