- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-03
- Bylos Nr.
- I-728-57/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00546-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjos D. S. atstovui J. S., atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatei M. S., viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą ir patikslintą skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatei M. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos advokatūrai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. dėl 2010-06-07 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-128-10 panaikinimo ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. S. skunde ir patikslintame skunde nurodo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009-10-02 sprendimu Nr. 1835-1539-A/09 suteikė jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6230-777/2009 (Nr. 2-203-777/2010), kuri nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme, ir paskyrė antrinę teisinę pagalbą teiksiančią advokatę M. S., su kuria jau buvo kilęs interesų konfliktas. Nurodo, jog ją taip pat atstovauja įgaliotas asmuo J. S., kuris teikė advokatei visus reikalingus dokumentus Tarnybos paskirtai advokatei. Pareiškėjos teigimu, advokatė M. S. su ja ir įgaliotu atstovu atsisakė bendrauti, atsisakė ruošti procesinius dokumentus (priešieškinį), veikia priešingai jos interesams, atsisako priimti dokumentus, nederina pozicijos, kartu su Tarnybos direktoriumi siekia pakenkti jos interesams. Teigia, jog advokatė 2009-12-17 teismo posėdyje pateikė nepagrįstą prašymą, kad jos dalyvavimas teismo posėdyje būtinas, nors jos interesus atstovavo įgaliotas asmuo. Nurodo, jog pateikė Tarnybai prašymą pakeisti jai antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, tačiau Tarnyba 2010-06-07 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-128-10 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą. Argumentuoja, jog sprendimas nepagrįstas, Tarnyba pažeidė jos teisę gauti tinkamą antrinę teisinę pagalbą, neužtikrino kokybiškos ir efektyvios antrinės teisinės pagalbos teikimo, o advokatės Tarnybai pateikta informacija dėl pagalbos nutraukimo melaginga ir nepagrįsta. Teigia, jog Tarnyba pažeidė Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti advokatą, kuris atstovautų ar gintų asmens interesus. Nurodo, kad dėl Tarnybos ir advokatės veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-06-07 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-128-10, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas ir iš atsakovų solidariai priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (b.l.4-6, 85-86).
Pareiškėjos atstovas skunde išdėstytų motyvų pagrindu prašo pareiškėjos skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu su pareiškėjos D. S. skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pagal 2009-10-01 Tarnyboje gautą pareiškėjos D. S. įgalioto atstovo J. S. pasirašytą prašymą 2009-10-02 sprendimu Nr. 1835-1539-A/09 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-6230-777-2009 pagal V. M. M. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš pareiškėjos D. S. bei kitų atsakovų teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė M. S. Nurodo, kad 2009-12-15 gavo pareiškėjos įgalioto asmens J. S. pasirašytą prašymą pakeisti advokatę M. S., kuriame nurodyta, kad advokatė veikia prieš jos interesus, 2009-12-14 teismo posėdyje pateikė prašymą nustatyti pareiškėjos dalyvavimą būtinu, nors tam nebuvo priežasčių, atsisako paruošti priešieškinį, nors toks pareiškėjos pageidavimas advokatei pateiktas, rodo nepagarbą jos atstovui. Tarnyba 2010-01-14 sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė kaip nepagrįstą, nes nenustatė aplinkybių, dėl kurių advokatė M. S. negali teikti antrinės teisinės pagalbos. 2010-01-08, gavusi advokatės paaiškinimą, nustatė, kad M. S. prašymą nustatyti atsakovų, tame tarpe ir pačios pareiškėjos, dalyvavimą būtinu teismo posėdyje, pateikė veikdama savo atstovaujamos pareiškėjos interesais, rūpestingai ir protingai ją gindama, nes pareiškėjos atstovas J. S. civilinėje byloje buvo visų atsakovų atstovas, o atsakovų pozicijos byloje skyrėsi. Tarnybos teigimu, pareiškėjos atstovas J. S. apsunkino bendravimą per atstovą, pas advokatę parengto procesinio dokumento atsiimti neatvyko, savo iniciatyva su advokate nebendravo, nuo pat 2009-10-13 su ja nesusisiekė, ir pati pareiškėja su advokate nebendravo. Pažymi, jog Tarnyba įspėjo pareiškėją, kad jai ir toliau nebendradarbiaujant su advokate, antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas. 2010-05-25 Tarnyba gavo advokatės M. S. pranešimą apie tikslingumą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai, nes nei pareiškėja, nei jos atstovas su advokate nebendradarbiauja. Siekdama išsiaiškinti pareiškėjos poziciją byloje, advokatė paskyrė laiką susitikimui ir apie paskirtą laiką informavo pareiškėją raštu, tačiau nei ji, nei jos atstovas į susitikimą neatvyko. Šių aplinkybių pagrindu ir vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 punktu ir 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2010-06-07 priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPD-128-10. Teigia, kad neturi jokių įrodymų, jog advokatė būtų įžeidusi pareiškėją ir jos atstovą, o tai, jog advokatė nedavė S. S. atsiliepimo, nurodo, jog ji nepateikė atstovavimą pareiškėjai D. S. pagrindžiančio dokumento. Taip pat argumentuoja, kad nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog varžoma jos teisė pasirinkti advokatą, numatyta Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, kad Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta advokatų teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos reglamentavimo išlyga ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas yra specialusis Advokatūros įstatymo atžvilgiu. Pažymi, jog pareiškėjo siūlymas dėl konkretaus advokato Tarnybai nėra privalomas, o skiriant advokatą vertinamos kitos aplinkybės – advokato darbo krūvis, užimtumas ir pan. Besąlygišką teisę pasirinkti advokatą savo nuožiūra pareiškėja turėtų tik tuo atveju, jeigu pati mokėtų už advokato teikiamas paslaugas.
Dėl pareiškėjos reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo pažymi, jog pareiškėja neįrodė, kad Tarnybos ar Tarnybos direktoriaus veiksmais (neveikimu) jai buvo padaryta žala. Argumentuoja, jog pareiškėjos ir jos atstovės teiginiai apie dvasinius išgyvenimus tėra subjektyvi nuomonė, nepagrįsta įrodymais (b.l. 94-98).
Tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai.
Šalies argumentai
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė M. S. su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdžio metu nurodė, jog D. S. nėra mačiusi. Teigia, kad siekė susitikti su D. S., kad galėtų jai tinkamai atstovauti civilinėje byloje, tačiau į jos pranešimus ir kvietimus niekas nereagavo. Pareiškėjos atstovas civilinėje byloje atstovavo ir kitus atsakovus, kurių pozicijos skyrėsi, todėl siekė su D. S. suderinti poziciją, norėjo žinoti tikrą D.S. valią. Teigia, jog S. S. buvo pas ją atvykusi atsiimti atsiliepimo, tačiau nepateikė jos įgaliojimų patvirtinančio dokumento, todėl atsiliepimo jai nedavė.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti, nes jis absoliučiai nepagrįstas. Nurodo, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, savarankiškai priimančios sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip įtakoti tarnybų priimamų sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo (neteikimo), todėl mano, jog nepagrįstai Teisingumo ministerija yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Teigia, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nei pareiškėja, nei jos įgalioti asmenys nebendradarbiavo su paskirta advokate, nereagavo į advokatės siunčiamus pranešimus, veikė bylą savarankiškai, todėl Tarnyba pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai (b.l. 64-65, 100).
Pareiškėja, atsakovų atstovas bei tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d. ).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuris nustato teisės gauti valstybės teisinę pagalbą realizavimo detales. Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (Įstatymo Nr. XI-223 redakcija 2009-04-16) (toliau Įstatymas). Tai reiškia, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti.
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjos D. S. įgaliotas asmuo J. S. 2009-10-01 kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti pareiškėjai teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, kurioje D. S. yra atsakovė (b.l. 18-22). Tarnybos 2009-10-02 sprendimu Nr. 1835-1539-A/09 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirta advokatė M. S. (b.l. 42). Advokatė, susipažinusi su civiline byla, 2009-10-07 pranešimu pareiškėjai D.S. 2009-10-12 siūlė atvykti suderinti poziciją ir paruošti atsiliepimą (b.l. 47). Pareiškėjos atstovas 2009-12-15 Tarnybai pateikė prašymą pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiančią advokatę, motyvuodamas, kad advokatė 2009-12-14 pateikė civilinę bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pripažinti atsakovės D. S. dalyvavimą būtinu, pažeidė etiką, veikė priešingai jos interesams, neruošia priešieškinio (b.l. 43). 2010-01-08 pranešimu advokatė M. S. informavo Tarnybą, jog nuo antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai dienos (2009-10-02) nei pareiškėja, nei jos atstovas į ją nesikreipė, ji savo iniciatyva susipažino su civiline byla, siuntė pareiškėjai pranešimus siūlydama susitikti ir aptarti poziciją byloje, suderino poziciją su pareiškėjos įgaliotu asmeniu J. S., tačiau bylą nagrinėjant teismo posėdyje išaiškėjo, jog pareiškėjos atstovas atstovauja ir kitus atsakovus (M. S., G. K.), kurių pozicija skyrėsi. Dėl to manė tikslinga pripažinti D. S. dalyvavimą civilinėje byloje būtinu, kad, sužinojusi jos poziciją, galėtų tinkamai ją atstovauti, nes į jos siūlymus susitikti pareiškėja nereagavo. Advokatė taip pat pranešime nurodė, jog pas ją du kartus atsiimti atsiliepimo buvo atvykusi S. S., tačiau nepateikė įgaliojimo. Advokatė pasiūlė Tarnybai antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai nutraukti (b.l. 45-46). Įvertinusi šias aplinkybes Tarnyba 2010-01-14 sprendimu pareiškėjos atstovo prašymą pakeisti advokatą atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 51-53). Advokatė M. S. 2010-05-25 pakartotinai pasiūlė Tarnybai nutraukti antinės teisinės pagalbos teikimą D. S. Pranešime išdėstė analogiškas priežastis kaip ir 2010-01-08 pranešime bei nurodė, jog pagal D. S. atstovo pranešimą jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 56-57). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2010-06-07 priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPD-128-10, kuriuo nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą D. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu (b.l. 58-60).
Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, jog ši norma yra imperatyvi, tai yra Tarnybos pareiga, o ne teisė, esant šiam pagrindui nutraukti teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtinta analogiška pareiškėjo pareiga bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Prieš vertinant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą šiuo aspektu (dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą minėtų teisės normų pagrindu), pažymėtina, kad, siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pradinės pozicijos pasirinkimo, atitinkamos teisinės elgsenos bylos nagrinėjimo metu, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai. Pastarųjų pareiga - užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, nagrinėjamos bylos apimtyje padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, prilygtinas reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, draudimas advokatui dalyvauti teismo posėdyje bei ginti atstovaujamojo teises, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba. Konstatavus tokią faktinę aplinkybę, Tarnyba turi teisę nutraukti antrinę teisinę pagalbą vadovaudamasi ne tik nurodytu teisiniu pagrindu, bet ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įtvirtina vieną iš pagrindinių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teikiama antrinė teisinė pagalba negalėjo būti kokybiška ir efektyvi dėl jos pačios neveiklumo, nesidomėjimo ir nenoro bendradarbiauti su advokate. Kita vertus, teisės aktai užtikrina asmeniui galimybę veikti per atstovą. Tačiau iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog būtent pareiškėjos D. S. įgaliotas asmuo, turintis pareigą veikti išskirtinai jos interesais, taip neveikė nebendradarbiaudamas su advokate M. S., keldamas jai baudžiamąją bylą bei atstovaudamas civilinėje byloje tris atsakovus, tarp jų – ir pareiškėją. Liudytoja S. S. parodė, kad advokatė S. elgiasi negražiai, tarnybos direktorius nuteikinėja žmones, sakydamas, kad jei susidėsit su S. bylų nelaimėsit. Liudytoja T. Ž. parodė, kad M. S.padarė žalą D. S. Advokatė nesurašė procesinių dokumentų. Jai tai žinoma iš D. S. pasakojimo. Su advokatais, kuriuos skiria Tarnybos direktorius, neįmanoma susikalbėti, stumdo iš kabineto į kabinetą, vilkina dokumentų surašymą, neatsako į elektroninius laiškus. Šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai. Jų parodymai neparemti jokiais konkrečiais faktais, o tik jų pačių samprotavimais. Nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kad advokatė nesiekė užtikrinti tinkamą D. S. interesų apsaugą, kad veikė prieš D. S. valią. Pareiškėjos skundo teiginys, jog jos įgaliotas atstovas teikė advokatei visus reikiamus duomenis ir dokumentus, pripažintinas nepagrįstu. Tai, kas pareiškėjos ir jos atstovo suvokimu buvo visi reikiami duomenys ir dokumentai, galėjo būti nepakankama profesionaliam teisininkui (advokatei) įvertinus situaciją ir susipažinus su civiline byla. Pareiškėjos argumentas, kad advokatės veiksmai nemotyvuoti, galimai įtakoti trečiųjų asmenų, pripažintinas nepagrįstu. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas advokatams, teikiantiems valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nustatyta pareiga užtikrinti efektyvų ir kokybišką antrinės teisinės pagalbos teikimą, parinkti teisinių veiksmų atlikimo variantą, kuris maksimaliai garantuotų atstovaujamo asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jeigu nustatomas jų pažeidimas ( Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4, 8 punktai, 10 straipsnis). Pareiškėja ir jos atstovas nepateikė teismui objektyvių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjos teiginius dėl advokatės nekompetentingumo, suinteresuotumo, interesų konflikto, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad advokatė M. S. netinkamai jai teikė antrinę teisinę pagalbą. Be to, Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta advokato pareiga nedelsiant pranešti tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Darytina išvada, jog advokatė M. S., būdama profesionali teisininkė ir turėdama pareigą veikti pareiškėjos interesais, susipažinusi su civiline byla ir išanalizavusi teisines ir faktines bylos aplinkybes, pagrįstai pranešė Tarnybai, jog tikslinga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą D. S.
Advokatės, priskirtos padėti tinkamai įgyvendinti pareiškėjos teises, ignoravimas suponuoja išvadą, jog D.S. naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba tam, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas suformuluotų tokią poziciją, kokią laiko tikslingą ji pati, neatsižvelgdama į profesionalios teisininkės teikiamą teisinę informaciją, teisines konsultacijas, faktinius bei teisinius argumentus. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, bei paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
Pripažintinas nepagrįstu ir pareiškėjos argumentas, jog atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažeidė Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą jos teisę įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti advokatą, kuris atstovautų ar gintų asmens interesus. Absoliučią teisę pasirinkti advokatą pareiškėja turėtų, jeigu pati sudarytų sutartį su advokatu ir mokėtų jam už suteikiamas paslaugas. Tuo tarpu pareiškėjai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, už kurią jai mokėti nereikia. Nurodytoje Advokatūros įstatymo normoje būtent ir yra įtvirtinta sąlyga – įstatymų nustatyta tvarka. Šią tvarką ir apibrėžia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kuris yra specialioji norma Advokatūros įstatymo atžvilgiu nagrinėjamų teisnių santykių kontekste. Vadinasi, ir jau minėta, antrinė teisinė pagalba yra teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-06-07 sprendimas Nr. (1.31)-TPD-128-10 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovų solidariai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Byloje nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, todėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos plačiau nenagrinėtinos. Prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti ( Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1dalies 1 punktas ).
Proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuoja ABTĮ 44 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas netenkintini, todėl ji neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjos D.S. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.