Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos tarnybos advokatų kontoros advokatui V.M. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 21 d. rašto (sprendimo) Nr. (1.7)-SR-2577 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

- panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 21 d. raštą (sprendimą) Nr.(1.7)-SR-2577 ir tenkinti 2010 m. birželio 19 d. prašymą dėl advokato V.M. pakeitimo civilinėje byloje Nr.2-8-730/2010.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2008 m. sausio 2 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo (b.l.27-35). 2008 m. sausio 2 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 1-1-A/08 (b.l.36-37) nuspręsta suteikti J.S. antrinę teisinę pagalbą, paskirti antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą K. K. 2008 m. lapkričio 17 d. Tarnybos sprendimu Nr. 1848-1-C1/08 nuspręsta pakeisti advokatą K.K. ir pareiškėjui J.S. antrinę teisinę pagalbą teikti paskirti advokatą A.P. 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 1929-1-C208 advokatas A.P. pakeistas ir antrinę teisinę pagalbą J.S. paskirtas teikti V.M. (b.l.43). 2010 m. birželio 19 d. J.S. kreipėsi prašymu į atsakovą (b.l.44), prašydamas pakeisti Tarnybos advokatų kontoros advokatą V.M. kitu advokatu iš prireikusiųjų advokato sąrašo, taip pat nurodė, kad nesutinka, kad jį atstovautų advokatai iš Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros. Pareiškėjas savo prašymą dėl advokato pakeitimo grindė tuo, kad tarp jo ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus yra interesų konfliktas ir Tarnybos direktorius įtakoja advokatus veikti prieš jo interesus, trukdo paskirtam advokatui atlikti savo pareigas. Kadangi advokatas yra priklausomas nuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuri byloje atstovauja valstybę, byloje jo negali atstovauti advokatas, kuris žinybiškai yra priklausomas nuo atsakovo, todėl pareiškėjo manymu jo interesus gali atstovauti tik visiškai nepriklausomas advokatas.

2010 m. birželio 21 d. Tarnyba raštu Nr. (1.7)-SR-2194 (b.l.45) kreipėsi į advokatą V.M., prašant išdėstyti argumentus dėl pareiškėjo prašymo pakeisti advokatą. 2010 m. birželio 23 d. raštu Nr. 894/10 (b.l.46-47) advokatas V.M. nurodė, kad jis sutinka su pareiškėjo argumentais, taip pat nurodė, kad tarp jo ir pareiškėjo yra interesų konfliktas, kadangi jis atstovavo J.S. buvusią sutuoktinę civilinėse bylose, kuriose jų siekiami tikslai skyrėsi, dėl ko pareiškėjo ir jo bendravimas ir kitose bylose nėra konstruktyvus.

2010 m. liepos 21 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba raštu (sprendimu) Nr. (1.7.)-SR-2577 netenkino pareiškėjo prašymo dėl advokato pakeitimo (b.l.48-42), nurodydama, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai nėra priklausomi nuo tarnybos ir tarnyba negali įtakoti konkretaus advokato veiksmų, pasirinktos pozicijos ir kt. Taip pat nurodė, kad nurodomas interesų konfliktas negali būti pripažįstamas interesų konfliktu, dėl kurio negali būti teikiama teisinė pagalba, nes advokatas V.M. atstovauja pareiškėjo J.S. buvusiai sutuoktinei kitose bylose ir tai pagal Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas nelaikoma interesu konfliktu.

Taigi šioje byloje būtina analizuoti ar pareiškėjo 2010 m. birželio 19 d. prašyme nurodytieji argumentai yra pakankamas pagrindas 2008 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos VGTPT sprendimu Nr. 1929-1C208 paskirto antrinę teisinę pagalbą teikti advokato V.M. pakeitimui kitu advokatu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą visose bylos ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.

Vienu iš argumentų dėl kurių reiškiamas prašymas pakeisti advokatą, pareiškėjas nurodo tai, kad paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą advokatas yra sudaręs nuolatinę antrinės teisinės pagalbos sutartį, yra priklausomas nuo tarnybos direktoriaus, kuris veikia prieš pareiškėjo interesus, todėl jis negali tinkamai atstovauti jo interesų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarnybų uždavinys yra užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo teritorijoje. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 17 straipsnio 1 dalį Tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis. Konkurso nuostatus, suderinęs su Lietuvos advokatūra, tvirtina teisingumo ministras. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad siekiant užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, sudaromos atskiros sutartys: 1) su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti; 2) su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo ir antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus pavyzdinės sutartys yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-123. Pagal nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinės sutarties 2.2.3 punktą ir antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus pavyzdinės sutarties 2.2.2 punktą, sudaręs sutartį advokatas teisinę pagalbą teikia laikantis advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatūros įstatų, advokatų etikos kodekso ir kt.). Advokatų veiklos sąlygas bei tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, kurio 5 straipsnis numato advokatų veiklos pagrindinius principus 1) advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas; 2) advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija; 3) advokatų veiklos teisėtumas; 4) kliento paslapties neatskleidimas; 5) lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas; 6) nepriekaištingas elgesys. Prieš pradėdamas verstis advokato veikla asmuo pripažintas advokatu turi prisiekti perskaitydamas ir pasirašydamas Advokatūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatytą priesaikos tekstą. Taigi iš šio teisinio reguliavimo akivaizdu, kad advokato profesinės veiklos principus bei tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, todėl advokatai teikdami teisines paslaugas savo veikloje prioritetiškai vadovaujasi advokatūros įstatymo nuostatomis. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, nors ir sudaręs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytas sutartis negali būti pripažįstamas priklausomu nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, nes nežiūrint sudarytos sutarties jis teisinę pagalbą jis privalo teikti laikydamasis Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje numatytų advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo principų. Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja kiti įstatymai. Kaip jau minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba būtent vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, 17 straipsnio 2 dalimi organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau pagal jai suteiktos kompetencijos apimtį negali įtakoti advokato profesinės veiklos ir riboti jo laisvės ir nepriklausomumo. Todėl pareiškėjo nurodytieji argumentai dėl advokato priklausomumo nuo Tarnybos vadovo advokatui vykdant profesinę veiklą yra nepagrįsti.

Taipogi pažymėtina, kad pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad abejonių dėl advokato V.M. kompetencijos nekyla, advokato veikla jį tenkina ir jis jį laiko vienu iš kompetentingiausių antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, tačiau jo manymu advokatui yra daromas spaudimas atstovaujant jį, dėl ko jis negali tinkamai atstovauti jo interesų ir ši situacija kenkia tiek advokatui, tiek jam. Kaip jau minėta šiame teismo sprendime advokatas teisinę pagalbą teikia laikantis advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų, užtikrinančių advokato veiklos laisvę ir nepriklausomumą, todėl advokatas turi pakankamus instrumentus, suteikiančius jam teisę reaguoti į situacijas jei yra ribojamos jo teisės vykdant profesinę veiklą. Pareiškėjo keliami klausimai dėl advokato priklausomumo, o taip pat advokato V.M. 2010 m. birželio 23 d. rašte Nr. 894/10 keliami klausimai dėl jo priklausymo nuo Tarnybos vykdant teisingumą yra nepagrįsti. Pasisakant šiuo aspektu reikėtų atskirti – advokato profesinės veiklos garantijas teikiant teisinę pagalbą ir advokato veiklos organizacinius klausimus. Kaip jau paminėta aukščiau cituojant Advokatūros įstatymo nuostatas, advokatas vykdydamas profesinę veiklą vadovaujasi tik įstatymu, garantuojančiu jo veiklos laisvę ir nepriklausomumą. Su Tarnyba sudaręs nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį advokatas nepraranda šių veiklos garantijų, o tik perduoda tam tikras funkcijas Tarnybai dėl jo darbo organizavimo ypatumų, t.y. jam suteikiama darbo vieta, sudaromos sąlygos teisinės pagalbos teikimui aprūpinant techninėmis priemonėmis ir kt. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo į Tarnybą 2008 m. sausio 2 d. prašymu (b.l.27-30) kreipėsi prašydamas skirti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje Tarnyba nėra proceso šalis, iš jos veiksmų nėra kildinama žala, todėl Tarnyba iš vis nelaikytina suinteresuota šalimi procese, kuriame yra paskirtas antrinę teisinę pagalbą teikti Tarnybos advokatas V.M. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjo argumentai dėl paskirto antrinę teisinę pagalbą teikti advokato pakeitimo kitu advokatu iš prireikusiųjų advokatų sąrašo yra nepagrįsti.

Prašyme ir ginčijamame akte keliamas klausimas ir dėl paskirto teikti teisinę pagalbą advokato ir pareiškėjo galimo interesų konflikto. Šias aplinkybes nurodo ir antrinę teisinę pagalbą skirtas teikti advokatas, manydamas, kad galimas interesų konfliktas dėl S.S. atstovavimo civilinėse bylose, kuriose pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės interesai skyrėsi ir dėl to tas konfliktas yra perėjęs į kitas bylas. Tarnyba ginčijamame akte nurodė, kad advokato ir pareiškėjo interesų konflikto nėra, kadangi antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjo buvusiai sutuoktinei kitoje byloje negali būti laikomas turinčiu intereso konflikto požymių byloje, kurioje pareiškėjui skirta antrinė teisinė pagalba.

2005 m. balandžio 8 d. visuotiniame advokatų susirinkime patvirtintas Lietuvos advokatų etikos kodeksas, kurio 3.1 punkte numatyta, kad advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi, o 3.2 punkte numatyta, kad jei atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu. 2010 m. birželio 23 d. advokato V.M. rašte nurodoma, kad tariamas interesų konfliktas tarp jo ir pareiškėjo yra dėl vykusio pareiškėjo buvusios sutuoktinės atstovavimo civilinėse bylose, kuriose jų interesai buvo priešingi, o tai neigiamai atsiliepia ir teikiant antrinę teisinę pagalbą įvardijamoje civilinėje byloje. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą advokatas V.M. paskirtas teikti kitoje civilinėje byloje, iškeltoje dėl žalos atlyginimo atsakovui valstybei, advokatas atstovauja tik pareiškėją, todėl nėra teisinių prielaidų teigti apie galimą interesų konfliktą ir sieti tai su ankstesniu atstovavimu civilinėje byloje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba vykdo jai priskirtas kaip valdžios įstaigai funkcijas vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu. Šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, antrinę teisinę pagalbą teikia advokatai. Advokatų veiklos sąlygas bei tvarką reglamentuoja Advokatūros įstatymas, kurio 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja kiti įstatymai. Taigi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, kuriuo reglamentuojamos advokato profesinės veiklos sąlygos bei tvarka teikiant antrinę teisinę pagalbą yra lex generalis, o Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas – lex specialis, o tai reiškia, jog pirmasis įstatymas yra taikomas tiek, kiek įsakmiai nedraudžia antrojo įstatymo nuostatos. Todėl pareiškėjo cituojamos Advokatūros įstatymo nuostatos dėl teisės pasirinkti advokatą, advokato darbo vietos reikalavimų ir sutarčių dėl teisinių paslaugų teikimo sudarymo, reglamentuoja tas situacijas, kai teisinė pagalba yra teikiama ne pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas. Subjektų ratas, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą apibrėžtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11-12 straipsniuose, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimas šiems asmenims yra organizuojamas būtent pagal šio įstatymo nuostatas, o šiame įstatyme nėra įtvirtinta galimybė pareiškėjui laisvai pasirinkti advokatą, kuris atstovautų jo interesus. Be to pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 6 dalį sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir yra jo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad santykiai nėra apibrėžti ir tai sudaro galimybes piktnaudžiauti. Antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimas yra pavestas Tarnyboms, todėl būtent tarnybos atlieka tas funkcijas, kurios įvardijamos kaip korespondencijos priėmimas ir kitų organizacinių klausimų sprendimas, todėl nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, teigiant, kad atsakovas privalo savo veikloje laikytis būtent įvardijamų Advokatūros įstatymo nuostatų.

Kaip jau ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, o taip pat teisė rinktis antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama: ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (pavyzdžiui, 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009). Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisėtai ir pagrįstai, skundžiamu 2010 m. liepos 21 d. raštu (sprendimu) Nr. (1.7)-SR-2577 atsisakė tenkinti pareiškėjo J. S. 2010 m. birželio 19 d. prašymą dėl advokato V.M. pakeitimo kitu advokatu, todėl teisinio pagrindo tenkinti J. S. skundą, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nuspren d ė:

pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būto skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.