- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-05
- Bylos Nr.
- I-799-583/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00616-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Vida Stonkuviene, Irena Stulpiniene
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos
- Suinteresuotas asmuo
- Rimvidui Valanciui
- Trečiasis asmuo
- Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos
Klaipedos apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešejas), Vidos Stonkuvienes, Irenos Stulpinienes, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant pareiškejai T. Ž., jos atstovui pagal igaliojima J. S., atsakovo – valstybes, atstovaujamos Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos ir atsakovo Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos atstovui Rimvidui Valanciui, treciajam suinteresuotam asmeniui Rimvidui Valanciui, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos T. Ž. skunda atsakovams - valstybei, jai atstovaujant Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai, Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valanciui, Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos advokatams – V. M., L. B., Klaipedos apskrities Valstybinei mokesciu inspekcijai, Valstybes imones Registru centro Klaipedos filialui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipedos skyriui del Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-151-10 panaikinimo, advokato pakeitimo, turtines ir neturtines žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Žemesnės instancijos teismas
pareiškeja T. Ž. kreipesi skundu i teisma ir teismas 2010 m. rugsejo 1 d. nutartimi (b.l.3-4) prieme nagrineti šiuos pareiškejos skundo reikalavimus:
1) panaikinti 2010 m. liepos 8 d. Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos sprendima Nr.(1.31.)-TPD-151-10 del antrines teisines pagalbos teikimo nutraukimo;
2) ipareigoti Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba skubos tvarka pakeisti advokate L. B. kitu, nepriklausomu nuo Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos ir valstybes advokatu, arba leidžiant pareiškejai paciai pasirinkti tinkama nepriklausoma, savarankiška advokata;
3) skubiai priteisti iš Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos jai ir jos išlaikomam nepilnameciui vaikui 400 000 litu turtine žala ir 5 proc. metiniu palukanu nuo ieškinio bendros kompetencijos teismui padavimo dienos (2008-12-11) iki visiško atsiskaitymo ir padarytos turtines žalos atlyginimo. Regreso teise nukreipti i Klaipedos VGTPT direktoriu Rimvida Valanciu istatymo nustatyta tvarka;
4) priteisti iš atsakovu solidariai jai ir jos išlaikomam nepilnameciui vaikui padaryta 500 000 litu neturtine (moraline) žala ir 5 proc.metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo šio skundo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, o regreso teise nukreipti i treciuosius suinteresuotus asmenis istatymo nustatyta tvarka;
5) priteisti iš atsakovu solidariai bylinejimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus ir 5 proc.metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo skundo teismui padavimo dienos iki visiško sprendimo ivykdymo, regreso teise nukreipti i treciuosius suinteresuotus asmenis istatymo nustatyta tvarka;
Žemesnės instancijos teismas
6) už piktnaudžiavima tarnyba ir kitus teises pažeidimus Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valanciui paskirti istatymo nustatyta tvarka 20 000 litu bauda.
Pareiškeja savo reikalavimus grindžia tuo, jog 2010 m. sausio 4 d. pateike Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) prašyma suteikti jai antrine teisine pagalba Klaipedos apygardos teisme iškeltoje civilineje byloje del žalos atlyginimo, taciau Tarnybos direktorius R.Valancius, nesilaikydamas Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo (toliau - ir VGTPI) per 3 darbo dienas neišnagrinejo prašymo ir nesuteike antrines teisines pagalbos, o pareikalavo pateikti procesinius dokumentus bei nauja Metine pajamu ir turto deklaracija (toliau - Deklaracija), nors visi reikalingi dokumentai jau buvo pateikti. Nauja Deklaracija Tarnybai pateikta 2010 m. vasario 2 d. Tarnyba sprendima prieme užvilkinusi prašymo nagrinejima 39 dienomis, del ko Klaipedos apygardos teisme buvo priimtos nepalankios jai nutartys, kurias buvo priversta skusti ir byla perduota Lietuvos Apeliaciniam teismui. 2010 m. vasario 12 d. sprendimu buvo paskirtas Tarnybai priklausantis, nesavarankiškas ir nelaisvas advokatas V.M., taciau jis realiai neteike jokios teisines pagalbos. Del iškilusio interesu konflikto advokatas V.M. buvo pakeistas kitu advokatu - L.B., taciau ji nepageidavo atstovauti jos interesus teisme jei atsakovu bus Lietuvos valstybe, todel savavališkai atsisake teikti bet kokia antrine teisine pagalba. Veliau ji teike net 2 prašymus Tarnybai del advokates L.B. pakeitimo kitu advokatu, taciau gavo Tarnybos direktoriaus R.Valancius neteiseta ispejima Nr.(1.7)-SR-196, kuriame pareikalavo pateikti dar viena nauja Deklaracija iki 2010 m. liepos 21 d. Deklaracija buvo pateikta 2010 m. liepos 7 d., taciau Tarnybos direktorius R.Valancius 2010 m. liepos 8 d. prieme neteiseta, neteisinga ir absoliuciai nepagrista sprendima Nr.(1.31)-TPD-151-10 del visiškos valstybes garantuojamos antrines teisines pagalbos nutraukimo Klaipedos apygardos teisme, civilineje byloje Nr.2-1162-370/2010 bei nurode melagingas aplinkybes, kad ji samoningai teikia Tarnybai tikroves neatitinkancia informacija apie jos turta bei pajamas, piktnaudžiauja savo teisemis ir pan.
Šalies argumentai
Pareiškejos teigimu del neteisetu Tarnybos direktoriaus R.Valanciaus sprendimu padaryta turtine ir neturtine žala ir ji turi buti regreso tvarka atlyginta iš jo. Teigia, kad Metine pajamu ir turto deklaracija užpildyta Klaipedos apskrities valstybineje mokesciu inspekcijoje (toliau Klaipedos AVMI), turto verte taip pat buvo nustatyta Klaipedos AVMI pagal ivertinimo metodika, todel R.Valancius neteisetai viešai apkaltino ja norejus apgauti ar samoningai nuslepti savo turta. Del to, neteisetai ir nepagristai Tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimu nutrauktas antrines teisines pagalbos teikimas. Be to, VI Registru centras Klaipedos filialas niekada nepranešdavo jai apie pasikeitusia jos turto vidutine rinkos verte, nebuvo sudarytos galimybes laiku užgincyti arba jai paciai nustatyti turto verte. Šiu ir skunde išsamiau išdestytu motyvu pagrindu pareiškeja prašo teisma skunde išdestytus reikalavimus patenkinti.
Pareiškeja T.Ž. palaiko skunda jame išdestytu motyvu pagrindu ir prašo tenkinti.
Pareiškejos atstovas J. S. palaiko pareiškejos skunda ir prašo ji tenkinti. Teisminio nagrinejimo metu paaiškino, kad Teisingumo ministro patvirtina Pavyzdine antrines pagalbos teikimo sutartis, kurioje ivardintos advokato pareigos. Advokatu teikianciu antrine teisine pagalba profesines veiklos civilinese ir administracinese bylose pavyzdiniu reikalavimu 2 punkte akcentuota, kad advokatas privalo informuoti, paaiškinti bei patarti klientui del jo teisiu, bylos perspektyvos, atsakyti i kliento klausimus, taciau Tarnyboje dirbantis advokatas V.M. šiu reikalavimu nesilaike. O butent, 2010-02-22 advokatas V.M. pateike skunda prieš savo kliente, tai yra pareiškeja, kuriame nurode subjektyvias prielaidas, nes advokatas tiksliais duomenimis negalejo disponuoti, o 2010-03-23 teike teismui pranešima pasirašydamas už pareiškeja, kuris buvo tendencingas ir darantis pareiškejai žala. Nurodo, kad advokatas privalo teikti nenutrukstama atstovavima visose bylos proceso stadijose, taciau kaip matyti Klaipedos apygardos teismas pareiškejos byloje tris kartus atidejo termina ieškinio trukumams pašalinti, taciau jie nebuvo pašalinti. Nurodo, kad gincijamas Tarnybos sprendimas nutraukti antrine teisine pagalba yra visiškai nepagristas. Tarnyba sprendžiant del antrines teisines pagalbos suteikimo vadovaujasi kliento turto ir pajamu deklaracija, kuria tvirtina valstybine mokesciu inspekcija ir ji yra atsakinga už Deklaracijoje nurodytu duomenu teisinguma, nes duomenu bazese turi visa informacija apie pilieciu turima turta ir jo verte. Esant šioms aplinkybems negalima konstatuoti, kad pareiškeja samoningai norejo apgaules budu gauti antrine teisine pagalba, todel antrines teisine pagalbos teikimas pareiškejai nutrauktas neteisetai.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba, tuo paciu atstovaujant atsakova – valstybe, atsiliepime i skunda (b.l.69-76) nurode, kad su skundu nesutinka ir prašo ji atmesti. Teigia, kad 2010-01-04 buvo gautas pareiškejos prašymas suteikti jai antrine teisine pagalba civilineje byloje del žalos atlyginimo iš valstybes, taciau Tarnyba pareikalavo pateikti Gyventoju turto deklaravimo istatymo 7 str. 2 d. reikalavimus atitinkancia Deklaracija. Pareiškeja deklaracija pateike 2010-02-10 ir Tarnyba 2010-02-12 sprendimu suteike jai antrine teisine pagalba bei pavede ja teikti advokatui V.M.. Advokatas V.M. 2010-04-09 savo paaiškinime nurode, kad tarp jo ir pareiškejos kiles interesu konfliktas, todel tarnyba 2010-04-08 sprendimu pavede teikti antrine teisine pagalba advokatei L.B. 2010-05-31 Tarnyboje gautas pareiškejos prašymas pakeisti L.B. kitu advokatu, nes ji neatstovauja pareiškejos interesu, taciau pati L.B. paaiškino, jog pareiškeja vengia bendradarbiauti ir teikia melaginga informacija Tarnybai. 2010-06-01 Tarnyboje gauti VI Registru centro išrašai apie T.Ž. vardu iregistruota nekilnojamaji turta, kurio bendra rinkos verte buvo 378460 Lt, todel tapo akivaizdu, kad pareiškeja savo Deklaracijoje už laikotarpi nuo 2009-02-01 – 20010-01-31 nedeklaravo savo turimo žemes sklypo ir garažo. 2010-07-01 tarnyboje gautas Klaipedos AVMI raštas, kuriame nurodyta, kad T.Ž. Turto deklaracijose už ataskaitinius laikotarpius, tame tarpe ir 2009-02-01 – 2010-01-31 nurodyti neteisingi duomenys, nes Deklaracijose nenurodytas turimas žemes sklypas bei garažas. 2010-07-07 Tarnyboje gauta nauja pareiškejos deklaracija, kurioje pareiškeja deklaravo savo nekilnojamaji turta už 75 000 litu bei 5367 litu metiniu pajamu. Tarnyba 2010-07-08 sprendimu antrines teisines pagalbos teikima pareiškejai nutrauke, nes pareiškeja samoningai pateike neteisinga informacija apie turta ir piktnaudžiavo valstybes garantuojama teisine pagalba. Teigia, jog tarnybos sprendimas yra teisetas ir pagristas, nes Deklaracijoje už 2009-02-01 – 2010-01-31 laikotarpi, kuria remiantis nustatytas pareiškejos pirmasis turto pajamu lygis antrinei teisinei pagalbai gauti, buvo pateikti neteisingi duomenys: nebuvo deklaruotas žemes sklypas ir garažas Klaipedos mieste, kuriu vidutine rinkos verte galioja nuo 2010 m. sausio 1 d. ir buvo atitinkamai 274 000 Lt ir 7860 Lt. Del šiu aplinkybiu pareiškejos turimas turtas viršijo pirmaji turto lygu lygi, todel ji galejo pretenduoti i antrine teisine pagalba apmokant 50 procentu antrines teisines pagalbos išlaidu, o del neteisingu duomenu apie turta pateikimo jai buvo suteikta antrine teisine pagalba apmokant 100 procentu antrines teisines pagalbos išlaidu. Tarnyba atsižvelge ir i tai, kad neteisingu duomenu pateikimas tarnybai nebuvo vienkartinis, nes buvo siekiama gauti antrine teisine pagalba ir kitose bylose, todel konstatavo, kad pareiškeja samoningai pateike neteisinga informacija apie savo turta bei pripažino, kad pareiškeja piktnaudžiavo valstybes garantuojama teisine pagalba. Teigia, kad pareiškejos reikalavimas del ipareigojimo pakeisti advokate L.B. yra nepagristas, nes nutraukus antrines teisines pagalbos teikima pareiškejai, tokio reikalavimo vykdyti neimanoma. Nurodo, kad pareiškejos reikalavimas del baudos skyrimo Tarnybos direktoriui R.Valanciui yra nepagristas, nes teisine atsakomybe asmeniui gali atsirasti tik del priešingo teisei, kalto veikimo ar neveikimo, taciau tokie veiksmai direktoriaus veikloje nenustatyti. Del turtines ir neturtines žalos pareiškejai atlyginimo nurode, kad tarp skundžiamu Tarnybos administraciniu aktu bei pareiškejos nurodomos turtines ir neturtines žalos nera jokio priežastinio ryšio, be to nera irodytas žalos faktas ir dydis.
Atsakovo atstovas R.Valancius palaiko atsiliepime išdestyta pozicija ir prašo skundo netenkinti. Teisminio nagrinejimo metu papildomai paaiškino, kad Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 18 str. 13 d. ipareigoja Tarnyba, reikalui esant patikrinti pareiškejo pateikta turto ir pajamu deklaracija. Šiuo atveju Tarnyba gavusi iš Teisingumo ministerijos bei advokato M. tam tikrus duomenis užsiklause atitinkamas institucijas ir gavo informacija, kad pareiškeja pateike neteisinga turto ir pajamu deklaracija už ataskaitini laikotarpi. Šio istatymo 23 str. isakmiai ipareigoja Tarnyba priimti sprendima nutraukti teisine pagalba nustacius, kad samoningai pateikti neteisingi duomenys apie turta.
Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šaliu ar ju atstovu neatvykimas i teismo posedi, jeigu jiems apie posedi buvo tinkamai pranešta, nera kliutis bylai nagrineti ir sprendimui priimti. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinejimo vieta ir laika pranešta tinkamai ir laiku, privalomas dalyvavimas teismo posedyje nenustatytas, todel kliuciu bylos nagrinejimui nera.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Del pareiškejos skundo argumentu, kad atsakovas vilkinimo išspresti pareiškejos prašyma suteikti antrine teisine pagalba, pagristumo ir advokatu veiksmu teisetumo.
Skundo nagrinejimo ribos ir proceso šaliu procesine padetis apibrežta skundo priemimo stadijoje 2010 m. rugsejo 1 d. nutartimi (b.l.3-4) ir šia apimtimi bus nagrinejami skundo reikalavimai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad prašymu pateiktu ir iregistruotu 2010 m. sausio 04 d. (b.l.77), pareiškeja kreipesi i Tarnyba, prašydama suteikti antrine teisine pagalba byloje prieš atsakova valstybe del turtines ir neturtines žalos atlyginimo priteisimo. Su prašymu pateiktas ieškinio nuorašas (b.l.82-87), Alytaus pataisos namu raštas (b.l.87), dukters gimimo liudijimas (b.l.89). Atsakovas 2010 m. sausio 7 d. raštu Nr.(1.7)-SR-25 (b.l.90) informavo pareiškeja, kad jos prašymo nagrinejimas sustabdytas, kol Tarnybai bus pateikta tinkama metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesciu administratorius žyma, kad deklaracija pateikta už laikotarpi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Ši reikalavima argumentavo tuo, kad pareiškejos prašyme suteikti teisine pagalba nurodoma Tarnybai pateikta 2009 metu kovo menesi deklaracija yra už ataskaitini laikotarpi nuo 2008-03-01 iki 2009-02-28 ir tai nera dokumentas, kuris irodo teise gauti antrine teisine pagalba. 2010 m. sausio 29 d. raštu (b.l.91-92) pareiškeja nurode, kad paveluotai gavo pranešima bei nurode, kad 2009 m. kovo 5 d. buvo pateikta Tarnybai deklaracija ir jos turtine padetis po šios deklaracijos pateikimo nesikeite. 2010 m. vasario 10 d. pareiškeja pateike metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija už ataskaitini laikotarpi 2009-02-01 iki 2010-01-31 (b.l.96-99) ir 2010 m. vasario 12 d. Klaipedos VGTPT sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-218-10 nuspresta pareiškejai teikti antrine teisine pagalba civilineje byloje del žalos atlyginimo (b.l.101)
Garantuojamos teisines pagalbos teikima fiziniams asmenims, kad šie galetu tinkamai ginti pažeistas ar gincijamas savo teises ir istatymu saugomus interesus, nustato Lietuvos Respublikos valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymas (toliau – VGTPI). Šio istatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrine teisine pagalba turi teise gauti inter alia Lietuvos Respublikoje teisetai gyvenantys fiziniai asmenys, kuriu turtas ir metines pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatytu turto ir pajamu lygiu teisinei pagalbai gauti pagal ši istatyma. Pagal VGTPI 4 straipsnio 2 dali pareiškejas privalo pateikti valstybes garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalinga išsamia ir teisinga informacija. Šio istatymo 18 straipsnio 1 dali norint gauti antrine teisine pagalba asmuo pateikia tarnybai prašyma, jo reikalavima pagrindžiancius dokumentus ir dokumentus, irodancius jo teise gauti antrine teisine pagalba. Šio Istatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad mineto 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu asmenu teise gauti antrine teisine pagalba irodo metine gyventoju (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesciu administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.
Pagal aptartaji teisini reglamentavima pareiškeja kreipdamasi i Tarnyba su prašymu suteikti antrine teisine pagalba, privalejo pateikti jos reikalavima del žalos atlyginimo priteisimo pagrindžiancius dokumentus bei dokumentus, irodancius jos teise gauti antrine teisine pagalba, tai yra metine gyventoju (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesciu administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.
Gyventoju turto deklaravimo istatymo 7 straipsnio 2 dalis (istatymo redakcija galiojusi prašymo pateikimo metu) numate, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybes garantuojama teisine pagalba, deklaruoja menesio, einancio prieš menesi, kuriuo pateikiamas prašymas gauti valstybes garantuojama teisine pagalba, paskutine diena turima turta ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutiniu menesiu) iki prašymo gauti valstybes garantuojama teisine pagalba pateikimo dienos. Tais atvejais, kai gyventojas, pageidaujantis gauti valstybes garantuojama teisine pagalba, yra deklaraves turima turta ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutiniu menesiu) triju menesiu, einanciu prieš menesi, kuri pateikiamas prašymas gauti valstybes garantuojama teisine pagalba, laikotarpiu, turimo turto ir gautu pajamu už vienerius metus (12 menesiu) tam gyventojui deklaruoti nereikia. Jeigu valstybes garantuojama teisine pagalba teikiama ilgiau kaip vienerius metus, praejus vieneriems metams po sprendimo suteikti valstybes garantuojama teisine pagalba priemimo dienos, vietos mokescio administratoriui turi buti pateikiama kitu metu (12 menesiu) deklaracija, pradedant skaiciuoti nuo to menesio, kuri buvo pateikta ankstesne deklaracija. Iš to seka, kad pareiškejos 2010 m. sausio 4 d. prašyme nurodyta deklaracija, pateikta Tarnybai 2009 m. kovo menesi, nebuvo galima pagristi pareiškejos teises i valstybes garantuojama teisine pagalba, todel atsakovas pagristai pareiškeja ipareigojo iki 2010 m. sausio 20 d. pateikti nauja deklaracija. Kaip matyti iš 2010 m. vasario 10 d. deklaracijos duomenu, ši deklaracija Tarnybai buvo pateikta 2010 m. vasario 10 d. (b.l.96) ir 2010 m. vasario 12 d. priimtas sprendimas suteikti antrine teisine pagalba ir pareiškejai išsiustas pranešimas apie suteikta antrine teisine pagalba ir sprendimas (b.l.100).
Teisines pagalbos istatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas del antrines teisines pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nera galimybes priimti sprendima iš karto, jis priimamas ne veliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytu dokumentu, 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Šioje istatymo normoje nurodytu sprendimo priemimo termino eigos pradžia sietina ne su prašymo suteikti antrine teisine pagalba pateikimo data, o su dokumentu, nurodytu Teisines pagalbos istatymo 18 straipsnio 1 dalyje, gavimo valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyboje gavimo data (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracineje byloje Nr.A146-769/2008). Sprendimas del antrines teisines pagalbos teikimo turi buti priimtas iš karto, kai asmuo kreipiasi, tuo atveju, kai pareiškejas prašymo pateikimo metu suteikia valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai visa istatymu numatyta informacija ir dokumentus, irodancius prašyma pateikusio asmens teise gauti antrine teisine pagalba. Taigi iš aukšciau paminetu aplinkybiu nustatyta, kad pareiškeja dokumentus, irodancius teise gauti antrine teisine pagalba (šiuo atveju 2010-02-10 deklaracija) Tarnybai pateike tik 2010 m. vasario 10 d. ir tarnyba per VGTPI 18 straipsnio 2 dalyje numatyta 3 darbo dienu termina prieme sprendima del antrines teisines pagalbos teikimo. Todel teismas nepagristais pripažista pareiškejos skundo argumentus, kad atsakovas vilkino antrines teisines pagalbos suteikima pagal jos 2010 m. sausio 4 d. pateikta prašyma.
2010 m. kovo 20 d. pareiškeja pateike prašyma tarnybai del paskirto teikti antrine teisine pagalba advokato V.M. ipareigojimo parengti procesinius dokumentus (b.l.102-103). 2010 m. kovo 25 d. ir 2010 m. balandžio 09 d. raštais V.M. pateike paaiškinima Tarnybai ir nurode, kokie veiksmai buvo atlikti pagal priimta sprendima teikti antrine teisine pagalba (b.l.107, 111-114). Ivertinus pateikta informacija 2010 m. balandžio 8 d. Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-50-10 nuspresta pakeisti advokata ir antrine teisine pagalba pareiškejai paskirta teikti L. B. (b.l.115-117). Pareiškeja savo skunde nurodo, kad advokatai jai nesuteike teisines pagalbos, del ko ji negalejo ištaisyti ieškinio trukumu ir ivykdyti 2010 m. sausio 11 d. Klaipedos apygardos teismo nutarties (b.l.94-95) ir del to patyre tiek turtine tiek neturtine žala.
Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarnybu uždavinys yra užtikrinti antrines teisines pagalbos teikima pagal ši istatyma. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad tarnyba organizuoja antrines teisines pagalbos teikima apygardos teismo teritorijoje. Pagal VGTPI 17 straipsnio 1 dali Tarnybos konkurso budu atrenka antrine teisine pagalba teikiancius advokatus ir su jais sudaro sutartis. Konkurso nuostatus, suderines su Lietuvos advokatura, tvirtina teisingumo ministras. VGTPI 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad siekiant užtikrinti nuolatine antrine teisine pagalba, sudaromos atskiros sutartys: 1) su advokatais, kurie nuolat teikia antrine teisine pagalba tik asmenims, turintiems teise ja gauti; 2) su advokatais, kurie prireikus teikia antrine teisine pagalba. Nuolatinio antrines teisines pagalbos teikimo ir antrines teisines pagalbos teikimo prireikus pavyzdines sutartys yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. isakymu Nr. 1R-123. Pagal nuolatinio antrines teisines pagalbos teikimo pavyzdines sutarties 2.2.3 punkta ir antrines teisines pagalbos teikimo prireikus pavyzdines sutarties 2.2.2 punkta, sudares sutarti advokatas teisine pagalba teikia laikantis advokatu profesine veikla reglamentuojanciu teises aktu (Advokaturos istatymo, Lietuvos advokaturos istatu, advokatu etikos kodekso ir kt.). Prieš pradedamas verstis advokato veikla asmuo pripažintas advokatu turi prisiekti perskaitydamas ir pasirašydamas Advokaturos istatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta priesaikos teksta. Taigi iš šio teisinio reguliavimo akivaizdu, kad advokato profesines veiklos principus bei tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokaturos istatymas, todel advokatai teikdami teisines paslaugas savo veikloje prioritetiškai vadovaujasi advokaturos istatymo nuostatomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodes, kad viešoji atsakomybe siejama tik su valdžios institucija, tuo tarpu advokatas nera Valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos darbuotojas, todel jo atlikti veiksmai, iš kuriu kildinama atsakomybe, niekaip negali buti siejami su šia institucija, kaip valstybes institucija. Vadinasi, reikalavimas del turtines ir neturtines žalos atlyginimo priteisimo del pareiškejos manymu netinkamai atliktu advokatu atstovavimo veiksmu atitinkamoje civilineje byloje, nepagristai nukreiptas i atsakova valstybe (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracineje byloje Nr. A556 - 964/2010).
Ivertinus aukšciau aptartaji teisini reguliavima akivaizdu, kad Tarnyba tik organizuoja antrines teisines pagalbos suteikima asmenims, turintiems teise ja gauti, o antrine teisine pagalba teikiantys advokatai šia teisine pagalba teikia asmenims pagal Tarnybos priimtus sprendimus. Todel teikiamos antrines teisines pagalbos kokybes klausimas, kiek tai yra susije su advokato kompetencija ir jo teikiamu paslaugu kokybes vertinimu nera viešojo administravimo sritis už kuria atsakomybe tenka atsakovui – valstybei, žala kildinant iš Tarnybos veiksmu. Jei pareiškeja mane, kad advokatas pažeide jos teises, Advokaturos istatymo 51 straipsnyje yra numatyta, kad kilus kliento ir advokato gincui del teisiniu paslaugu, klientas turi teise kreiptis i Lietuvos advokatura ar teisma. Toks gincas gali buti sprendžiamas kreipiantis i Lietuvos advokatura ar i bendrosios kompetencijos teisma pagal Civilinio proceso kodekso numatytas teismingumo taisykles. Tai yra pareiškejos teise ir ji gali buti ginama pareiškejos pasirinktu alternatyviu budu (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracineje byloje Nr. A822-994/2009; Lietuvos aukšciausiojo teismo nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-97/2008).
Del antrines teisines pagalbos suteikimo ir 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr.(1.31)-TPD-151-10 pagristumo ir teisetumo.
Kaip jau nurodyta šiame sprendime Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrine teisine pagalba turi teise gauti inter alia Lietuvos Respublikoje teisetai gyvenantys fiziniai asmenys, kuriu turtas ir metines pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatytu turto ir pajamu lygiu teisinei pagalbai gauti pagal ši istatyma. Pagal VGTPI 4 straipsnio 2 dali pareiškejas privalo pateikti valstybes garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalinga išsamia ir teisinga informacija. Šio istatymo 18 straipsnio 1 dali norint gauti antrine teisine pagalba asmuo pateikia tarnybai prašyma, jo reikalavima pagrindžiancius dokumentus ir dokumentus, irodancius jo teise gauti antrine teisine pagalba. Šio Istatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad mineto 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu asmenu teise gauti antrine teisine pagalba irodo metine gyventoju (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesciu administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.
Realizuodama šia teise ir siekdama antrines teisines pagalbos, pareiškeja Tarnybai 2010 m. vasario 10 d. pateike deklaracija, su mokesciu administratoriaus spaudu apie jos pateikima (b.l.96-99). Pateiktoje deklaracijoje pareiškeja nurode, kad laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2010-01-31 turejo privalomo registruoti nekilnojamojo turto, kurio verte 150 000 litu ir gavo 6980 Lt pajamu (deklaracijos formos FR001 23 ir 28 punktai). Deklaracijos priede FR0001T „Privalomas registruoti turtas“ pareiškeja nurode vieninteli nekilnojamaji turto vieneta (nekilnojamojo turto rušis 30 – butas daugiabuciame name). Atsakovas 2010 m. vasario 12 d. sprendime Nr. (1.31.)-TPA-218-10 šios deklaracijos duomenis ivertino kaip suteikiancius pareiškejai teise i antrines teisines pagalbos suteikima, apmokant 100 procentu antrines teisines pagalbos išlaidu.
2010 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai buvo pateiktas advokato V.M. raštas, kuriuo buvo iškelta abejone del pareiškejos turtines padeties ir galimybes pretenduoti i antrines teisines pagalbos teikima. 2010 m. kovo 17 d. Teisingumo ministerijos raštas persiustas atsakovui, nurodant pateikti paaiškinima del rašte išdestytu aplinkybiu. Pagal Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 18 straipsnio 13 dali Tarnyba turi teise iš valstybes ir savivaldybiu instituciju, valstybes registru, kitu fiziniu ar juridiniu asmenu Lietuvos Respublikos istatymu nustatyta tvarka gauti ju turima informacija, reikalinga nustatyti, ar asmuo turi teise gauti antrine teisine pagalba, ar pareiškeju prašymuose ir prie ju pridetuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašoma informacija turi pateikti tarnybai ne veliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Realizuodama ivardijama teise ir aiškinantis nurodytas aplinkybes Tarnyba 2010 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (1.22.)-SR-1149 ir 2010 m. gegužes 10 d. raštu Nr. (1.7)-SR-1583 kreipesi i VI Registru centro Klaipedos filiala, prašant suteikti informacija apie T.Ž. vardu registruota nekilnojamaji turta (b.l.121-122). VI Registru centro Klaipedos filialas pateike duomenis, kad pareiškejos vardu nuosavybes teise iregistruoti šie nekilnojamojo turto objektai:
- žemes sklypas Klaipedos m. sav. Klaipedos m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksuota žemes sklypo verte 4824, žemes sklypo verte 3015, vidutine rinkos verte 274 000 Lt., irašas apie nuosavybes teise galioja nuo 1998-01- 28 (b.l.124-125);
- butas Klaipedos m. sav. Klaipedos m. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos verte 96600 Lt, irašas apie nuosavybe galioja nuo 1992-09-10 (b.l.126-127);
- negyvenamoji patalpa – garažas, Klaipedos m. sav. Klaipedos m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutine verte 7860 Lt., irašas apie nuosavybe galioja nuo 1996-04-02 (b.l.128-129).
2010 m. birželio 23 d. Klaipedos apskrities VMI raštu Nr.(18.32) L2-5181 (b.l.134) nurodyta, kad T.Ž. Metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija už laikotarpi nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31 yra neteisinga, nes šioje deklaracijoje nedeklaruotas turimas žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipeda ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipeda. Taigi iš šiu rašytiniu irodymu nustatyta, kad pareiškeja pateike neteisingus duomenis apie savo nekilnojamaji turta ir atsakovas Klaipedos VGTPT 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr.(1.31.)-TPD-151-10 konstatavo, kad del šiu aplinkybiu priimant sprendima suteikti antrine teisine pagalba pareiškejai nepagristai buvo nustatytas pirmasis turto lygis, kai tuo tarpu ji galejo pretenduoti i antrine teisine pagalba pagal antra asmens turto ir pajamu lygi ir galejo buti suteikta antrine teisine pagalba apmokant 50 procentu antrines teisines pagalbos išlaidu. Šios aplinkybes buvo ivertintos kaip samoningas neteisingos informacijos apie savo turta pateikimas ir nutrauktas antrines teisines pagalbos teikimas pagal 2010 m. vasario 12 d. sprendima Nr. (1.31.)-TPA-218-10 (b.l.101, 143-147).
Pagal Lietuvos Respublikos valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 23 straipsnio l dalies l punkta, antrines teisines pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškeja, kad asmuo, kuriam teikiama antrine teisine pagalba, neturi teises gauti antrine teisine pagalba, o pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkta, - jeigu paaiškeja, kad asmuo samoningai pateike neteisinga informacija apie ginco ar bylos esme, savo turta ar pajamas. Šioje normoje itvirtinta valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos ne tik teise, bet ir pareiga nutraukti antrines teisines pagalbos teikima nustacius ivardijamus pagrindus (žr.: LVAT nutartis administracineje byloje Nr. A6-1826/2006). Todel teismas turi nustatyti ar buvo teisines prielaidos antrines teisines pagalbos nutraukimui. Kiekviena iš aplinkybiu, numatanciu savarankiška antrines teisines pagalbos nutraukimo pagrinda yra savarankiškas ir tuo paciu pakankamas pagrindas nutraukti asmeniui teikiama teisine pagalba. Kolegija pažymi, kad išvardinti pagrindai yra suteikiancios teisine pagalba institucijos (atsakovo) vertinimo rezultatas. Toks vertinimas del vertinamo dalyko savybiu (kurios gali paaišketi po to, kai priimtas sprendimas suteikti teisine pagalba) bei trumpo laiko priimti sprendima del šios pagalbos suteikimo (ne veliau kaip per 3 dienas nuo dokumentu gavimo dienos - Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 18 str. 2 d.) gali buti atliktas bei jo rezultatai paaišketi ir po sprendimo suteikti teisine pagalba priemimo. Informacijos toki vertinima atlikti šaltinis gali buti antrine teisine pagalba teikiantis advokatas (Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 23 str. 2 d.). Todel net ir jau esant suteiktai antrinei teisinei pagalbai istatymas nenumato jokiu apribojimu nutraukti antrine teisine pagalba jei paaiškeja jos nutraukimo pagrindai.
Sprendžiant klausima ar pareiškeja samoningai pateike neteisingus duomenis apie turta butina analizuoti turto deklaravimo tvarka, kuria detalizuoja 2004 m. vasario 9 d. Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansu ministerijos viršininko isakymu Nr. VA-13 patvirtintos “Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedu užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykles” (toliau – ir Taisykles). Pagal šiu taisykliu (akto redakcija galiojusi 2009 02 15 iki 2010 03 24) 8 punkta, Gyventoju turto deklaravimo istatymo (toliau – ir GTDI) 7 straipsnyje nurodyti asmenys, pageidaujantys gauti valstybes garantuojama teisine pagalba, turi deklaruoti deklaracijoje nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybese tureta turta ir per ta ataskaitini laikotarpi visas gautas pajamas. Gyventojai, kurie pageidauja gauti valstybes garantuojama teisine pagalba ar pinigine socialine parama, ataskaitini laikotarpi turi nurodyti 12 paskutiniu menesiu, ejusiu prieš ta menesi, kuri buvo paduoti prašymai gauti valstybes garantuojama teisine pagalba ar buvo kreiptasi del pinigines socialines paramos. Pagal taisykliu 9.1 punkta turto deklaracijoje turi buti nurodomas ataskaitiniu metu pabaigoje (ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) turetas nekilnojamasis turtas, iskaitant ir nebaigtus statyti statinius, o taip pat Taisykliu 9.2-9.7 ivardijamas turtas, kuris nurodomas deklaracijos FR0001T priede (Taisykliu 14.1.1 punktas). Taisykliu III skyriuje “FR0001T priedo užpildymas” (Taisykliu 15 punktas) nurodyta, kad deklaracijos FR0001T priede turi buti nurodomas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybese ataskaitiniu metu (ataskaitinio laikotarpio) pabaigoje turetas nekilnojamasis turtas (iskaitant nebaigtus statyti statinius) ir pagal Lietuvos Respublikos teises aktus privalomai teisiškai registruotinas kilnojamasis turtas. Taisykliu 15.1. punkte paaiškinama, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro istatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 9 straipsni, privalomai registruojami nekilnojamieji daiktai (turtas), t.y. daiktai, kurie pagal CK 4.2 straipsnio nuostatas laikomi nekilnojamaisiais daiktais pagal prigimti, yra:1) žemes sklypai, 2) statiniai, 3) butai daugiabuciuose namuose, 4) patalpos. Pagal Taisykliu 150 punkta gyventojai, pageidaujantys gauti valstybes garantuojama teisine pagalba ar pinigine socialine parama bei pinigine socialine parama pageidaujanciu gauti gyventoju šeimu nariai (nurodyti GTDI 7 straipsnyje), AVMI turi pateikti du deklaracijos egzempliorius, vienas iš ju per 7 darbo dienas (nuo deklaracijos pateikimo dienos) su AVMI žyma, kad deklaracija pateikta, gražinamas gyventojui. Ši deklaracijos egzemplioriu gyventojas pateikia institucijai, priimanciai sprendima del valstybes garantuojamos teisines pagalbos suteikimo, arba savivaldybei – del pinigines socialines paramos skyrimo. Gyventojo pageidavimu gali buti pateikti trys deklaracijos egzemplioriai, tada du iš ju su gavimo žyma gražinami deklaruotojui. Pagal taisykliu 156.1 punkta užpildyta deklaracija turi pasirašyti turta deklaruojantis gyventojas – kai pildoma vieno gyventojo deklaracija.
Taigi išanalizavus Taisykliu, reglamentuojanciu turto deklaravimo tvarka turini, akivaizdu, kad juose išsamiai (su teikiamais deklaraciju ir priedu užpildymo pavyzdžiais) yra nurodoma turto deklaravimo tvarka. Pareiškeja teikdama 2010 m. vasario 10 d. metine gyventojo turto deklaracija (b.l.96-99) joje nenurode dvieju nekilnojamuju daiktu (garažo ir sklypo (b.l. 124-125, 128)) ir tuo nepaise aukšciau aptartu Taisykliu reikalavimu nurodyti tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybese ataskaitiniu metu (ataskaitinio laikotarpio) pabaigoje tureta nekilnojamaji turta. Vertinant ar pareiškeja samoningai pateike neteisinga informacija apie savo turta pažymetina, kad „Dabartines lietuviu kalbos žodynas“ (Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas, Vilnius 2000 m.) aiškindamas žodžio samoningas reikšme ja prilygina žodžio tycia reikšmei (samoningai, specialiai). Taigi iš šio aiškinimo ir ivertinus tai, kad pareiškeja deklaracijoje nenurode net dvieju nekilnojamojo turto objektu, kurie negali buti pripažistami menkaverciais tiek pagal savo masta tiek pagal savo verte, akivaizdu, kad ji samoningai (tycia) 2010 m. vasario 10 d. turto deklaracijoje ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31 pateike neteisinga informacija apie savo turta.
Pareiškeja teigia, kad deklaracijas pilde Klaipedos apskrities VMI deklarantas, VMI turi centralizuotas duomenu bazes apie asmenu turta ir pajamas, todel jos teigimu už deklaracijoje nurodytu duomenu teisinguma yra atsakinga ne ji o VMI deklarantas. Taciau šie pareiškejos argumentai yra nepagristi, nes metines gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarka reglamentuojantys aktai numato, kad mokesciu administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priemimo iš asmens fakta, o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisinguma. Už pateiktos informacijos teisinguma yra atsakingas asmuo deklaruojantis turta ir pajamas (VGTPI 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinese bylose Nr. A146-769/2008; Nr. A146-755/2008).
Mokesciu administratorius turi ne tik teise, bet ir pareiga tikrinti pateiktu deklaraciju duomenis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, mokesciu administratorius Tarnybos prašymu patikrines pareiškejos 2010 m. vasario 10 d. pateiktos deklaracijos duomenis ir nustates, kad jos pateiktoje deklaracijoje tikslu gauti valstybes garantuojama teisine pagalba, neteisingai deklaruotas turtas (atitinkamai mažesnes apimties), 2010 m. birželio 23 d. raštu Nr.(18.32) L2-5181 informavo apie tai Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba (b.l.134). Todel atsakovas Klaipedos VGTPT turejo pakankama pagrinda pripažinti, kad pareiškeja samoningai pateike neteisingus duomenis apie turta ir tai salygojo didesnes apimties antrines teisines pagalbos suteikima, nei pareiškeja galejo pretenduoti pagal turima turta (buvo suteikta apmokant 100 procentu, o galejo pretenduoti i 50 procentu).
Pareiškeja nurodo, kad gavusi 2010 m. birželio 7 d. Klaipedos VGTPT ispejima pateike 2010-07-02 deklaracija, kurioje deklaravo garaža ir žemes sklypa. Taciau kaip jau mineta sprendime, Tarnybai nustacius, kad asmuo samoningai pateike neteisingus duomenis, kyla ne teise o pareiga nutraukti antrines teisines pagalba. Todel teisinio vertinimo prasme nera reikšminga aplinkybe, kad pareiškeja 2010 m. liepos 2 d. pateike nauja deklaracija. Be to 2010 m. liepos 2 d. deklaracija yra teikiama ne tikslinant 2010-02-10 deklaracijos duomenis, kaip tai numato Taisykliu XI skyriaus 151-155 punktai, o deklaruojant turta už visai kita ataskaitini laikotarpi 2009-07-01 iki 2010-06-30 (b.l.27-30) ir tai patvirtina deklaracijos 13 punktas, kuriame nurodoma, kad pateikta pirmine deklaracija, o ne patikslinta. Todel nera teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškejai pateikus deklaracija už visai kita laikotarpi yra pašalinami neteisingi duomenys deklaracijoje, kurios pagrindu yra suteikta antrine teisine pagalba. Iš šiu aplinkybiu seka, kad atsakovas pagristai nutrauke antrines teisines pagalbos teikima pagal Lietuvos Respublikos valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 23 straipsnio l dalies 2 punkta, paaiškejus, kad pareiškeja samoningai pateike neteisinga informacija apie savo turta.
Gincijamas sprendimas priimtas ir dar vienu pagrindu, numatytu Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte – kai pareiškejas piktnaudžiauja valstybes garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinemis teisemis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodes, kad teisinis vienetas, priemes Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatyma, nepateike piktnaudžiavimo valstybes garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinemis teisemis savokos. Mineta definicija, o ypac aspektas del piktnaudžiavimo susijes su valstybes garantuojama teisine pagalba, aiškintina pasitelkiant teises aiškinimo taisykles. Vienas iš dažniausiai taikomu teises aiškinimo budu – kalbinis. Kalbinio teises aiškinimo budu aiškinant žodžius, sakinius reikia atsižvelgti i ju vartojimo konteksta, kuris lemia žodžio ar sakinio prasme (kontekstinio aiškinimo taisykle). Dabartines lietuviu kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikšme pateikia kaip naudojimasi kuo piktam, neleistina naudojimasi turimomis teisemis. Tai reiškia, kad toks elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisemis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisemis piktam (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracineje byloje Nr. A556 - 964/2010).
Nagrinejamu atveju pareiškeja sieke antrines teisines pagalbos civilineje byloje del žalos atlyginimo ir antrine teisine pagalba 2010 m. vasario 12 d. sprendimu (b.l.37) pareiškejai suteikta pateikus aukšciau nurodytaja turto deklaracija, kurioje samoningai nurodyti neteisingi duomenys apie turta, todel konstatavus, kad pareiškeja samoningai pateike neteisingus duomenis apie turta, tuo paciu ji piktnaudžiavo ir valstybes garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinemis teisemis, todel Tarnyba 2010 m. liepos 8 d. sprendima nutraukti antrine teisine pagalba pagristai grinde ir 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytuoju pagrindu.
Del pareiškejos skundo reikalavimo pakeisti advokate L.B. kitu advokatu.
2010 m. balandžio 8 d. Tarnyba sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-50-10 pakeite advokata V.M. ir pareiškejai T.Ž. antrine teisine pagalba pagal 2010 m. vasario 12 d. sprendima Nr. (1.31.)-TPA-218-10 paskyre teikti advokate L. B. 2010 m. gegužes 31 d. pareiškeja pateike prašyma, kuriuo praše pakeisti advokate L.B. kitu advokatu (b.l.158-159). 2010 m. birželio 10 d. Tarnybos raštu (b.l.135) advokatei pasiulyta išdestyti argumentus del pateikto prašymo. 2010 m. birželio 22 d. advokate raštu (b.l.136-137) nurode, kad mano esant tikslinga pareiškejai antrines teisines pagalbos teikima nutraukti.
Kaip jau nurodyta šiame sprendime šios bylos nagrinejimo dalyku yra gincijamas isakymas del antrines teisines pagalbos nutraukimo. Antrines teisines pagalbos teikimas pareiškejai nutrauktas konstatavus, kad pareikeja samoningai pateike neteisingus duomenis apie savo turta, o taip pat piktnaudžiavo valstybes garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinemis teisemis. Šiuos sprendimo priemimo pagrindus teismas ivertino ir konstatavo, kad pareiškejai antrines teisines pagalbos teikimas 2010 m. liepos 8 d. isakymu Nr. (1.31.)-TPD-151-10 yra nutrauktas pagristai, todel antrine teisine pagalba civilineje byloje, kurioje pareiškejai ji buvo suteikta 2010 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-218-10 (b.l.101) pagal jos 2010 m. sausio 4 d. prašyma (b.l.77-81) pagristai nebeteikiama. Nesant teisinio pagrindo antrines teisines pagalbos teikimui, nera teisiniu prielaidu spresti ir klausimo del advokato pakeitimo, todel pareiškejos skundas ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagristas.
Be to butina ivertinti ir tai, kad tenkinant pareiškejos 2010 m. sausio 4 d. prašyma, pareiškejai antrine teisine pagalba 2010 vasario 12 d. sprendimu suteikta civilineje byloje del neteisetu veiksmu ir žalos atlyginimo priteisimo (b.l.94-95). Kaip nurode pati pareiškeja, bei nustatyta tikrinant Lietuvos teismu informacines sistemos „Liteko“ duomenis, T.Ž. ieškini 2010 m. balandžio 15 d. Klaipedos apygardos teismo nutartimi civilineje byloje Nr. 2-1162-370/2010 atsisakyta priimti. Pareiškeja teismui pateike 2010 m. rugsejo 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarti civilineje byloje Nr. 2-1208/2010, kuria nutarta palikti nepakeista Klaipedos apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarti. Taigi iš šiu procesiniu dokumentu akivaizdu, kad procesas pagal pareiškejos pateikta ieškini civilineje byloje, kurioje jai buvo suteikta antrine teisine pagalba iki jos teikimo nutraukimo, yra baigtas, todel jokia antrine teisine pagalba šioje byloje daugiau nebegali buti teikiama. Taigi reikalavimas tiek del gincijamo sprendimo, kuriuo nutrauktas antrines teisines pagalbos teikimas, tiek del advokato pakeitimo teisiškai yra beprasmis. Pažymetina, kad Administraciniu bylu teisenos istatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis istatymas nustato administraciniu bylu del gincu, kylanciu iš administraciniu teisiniu santykiu, nagrinejimo tvarka, kuri privaloma visiems administraciniams teismams. Administraciniai - teisiniai santykiai apibrežiami, kaip istatymais ir kitais teises norminiais aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys vykdant viešaji administravima, taip pat vidaus administravima (Administraciniu bylu teisenos istatymo 2 str. 16 d.). Tam tikri visuomeniniai santykiai paprastai turi pradžia bei pabaiga. Kreipiantis teismines gynybos visuomeniniai santykiai daugelyje atveju buna susikloste, t. y. ju turinys užpildytas, todel vertinimas buna retrospektyvus. Iš suinteresuotu šaliu puses siekiama ta visuomeniniu santykiu turini pakreipti kitaip, nei jis susiformavo kreipimosi i teisma metu. Taciau kiekvienu konkreciu atveju butina analizuoti, ar tu visuomeniniu santykiu turinio korektura, taikant konkrecias teises normas, yra apskritai dar imanoma, ar dar galima teismine intervencija, salygojanti kitokia visuomeniniu santykiu dalyviu elgsena bei kitas teisines pasekmes. Jei atitinkamas visuomeniniu santykiu susiformavimas del savo specifikos neturi grižtamojo pobudžio arba tas pobudis yra tik hipotetiškai imanomas, toks teismo procesas nebeturi prasmes. Suinteresuotas subjektas akivaizdžiai nebegali pasiekti negrižtamai pasibaigusios visuomeniniu santykiu srities koregavimo, o teismas turi atmesti toki pareiškejo reikalavima (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracineje byloje Nr. A556-1376/2008).
Del neturtines ir turtines žalos atlyginimo bei palukanu priteisimo
Atsakomybes už neteisetais veiksmais asmeniui padaryta žala pagrindai ir salygos numatyti Civiliniame kodekse. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybes valdžios instituciju) pareiga laikytis tokiu elgesio taisykliu, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytu kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civiline atsakomybe. Padaryta turtine žala, o istatymu numatytais atvejais ir neturtine žala, turi buti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Siekiant pripažinti reikalavima del žalos atlyginimo pagristu, turi buti nustatytos visos civilines atsakomybes salygos: žalos faktas, neteiseta veika, priežastinis ryšys tarp ju bei žala padariusio asmens kalte. Speciali valstybes pareiga atlyginti žala pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda del valstybes valdžios instituciju neteisetu aktu nepriklausomai nuo konkretaus valstybes tarnautojo ar kito valstybes valdžios institucijos darbuotojo kaltes. Valstybes atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios instituciju darbuotojai nebutu veike taip, kaip pagal istatymus šios institucijos ar ju darbuotojai privalejo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas istatymo siejamas su jos atsiradimu del neteisetu institucijos bei jos tarnautoju veiksmu ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigunui) neivykdžius istatymuose nustatytos pareigos (neteisetas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos istatymai draudžia atlikti (neteisetas veikimas), arba pažeidus bendro pobudžio pareiga elgtis atidžiai ir rupestingai (Civilio kodekso 6.246 str.).
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtine žala atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Kaip ir turtines žalos padarymo atveju, sprendžiant del neturtines žalos atlyginimo, butina nustatyti visus keturis elementus, lemiancius pastarosios žalos atlyginima: neteisetus veiksmus (Civilio kodekso 6.246 str.); priežastini ryši tarp priešingu teises pažeidejo veiksmu ir žalos arba nuostoliu (Civilio kodekso 6.247 str.); kalte (Civilio kodekso 6.248 str.); teises pažeidimu padaryta žala. Šie elementai, vienas be kito, žalos atsiradimo kontekste, egzistuoti negali. Neturtine žala konstatuojama tada, kai ja darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiuriu ir gali buti ivertinti pinigais, atsižvelgiant i pažeidžiamu vertybiu pobudi, pakenkimo intensyvuma, trukme ir kt.
Pareiškeja, kreipdamasi i teisma, turi nurodyti, kaip pasireiške turtines ar/ir neturtines žalos atsiradimas ir tai patvirtinancius irodymus, kurie, jos nuomone, igalintu teisma patenkinti visiškai ar iš dalies reikalavima del turtines ir neturtines žalos atlyginimo. Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama turtines ir neturtines žalos dydžiu ivardijimu, abstrakciais teiginiais del žalos atsiradimo del tariamu Valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos, tarnybos vadovo, treciuju suinteresuotu asmenu teikusiu duomenis apie jos turta ir pajamas neteisetu veiksmu, nežiurint to, kad turi buti konkretus skundo pagrindas ir nurodomos aplinkybes ir pateikiami irodymai pagrindžiantys reikalavimo pagrinda (Administraciniu bylu teisenos istatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.).
Kaip jau pamineta teismo sprendime, teisiniu prielaidu pripažinti, kad atsakovas vilkino sprendimo priemima del jos 2010 m.sausio 4 d. prašymo suteikti antrine teisine pagalba, taip pat nera, nes 2007 m. balandžio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracineje byloje Nr. A11-397/2007 yra konstataves, kad 3 dienu termino priimti sprendima eigos pradžia yra siejama ne su paties prašymo padavimo data, o su atitinkamu dokumentu (dokumentu irodanciu prašyma pateikusio asmens teise gauti antrine teisine pagalba) gavimo data. Tai reiškia, kad tuo atveju kai kartu su prašymu suteikti antrine teisine pagalba nera pateikti dokumentai, ar pateikti ne visi dokumentai, irodantys prašyma pateikusio asmens teise gauti antrine teisine pagalba, nurodytas 3 dienu terminas nera skaiciuojamas. Atsakovas pareikejai nurode pateikti deklaracija, pagrindžiancia jos teise i antrine teisine pagalba ir jos prašyma išnagrinejo per istatymo nustatyta termina kai buvo pateikti visi reikalingi duomenys (b.l.96-101).
Taigi kolegijos išvardinti argumentai yra pakankami daryti išvada, kad atsakovo – Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos – veiksmuose nera neteisetumo elemento CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.
Del advokatu teisiniu paslaugu kokybes vertinimo teismas taip pat jau pasisake, kad teikiamos antrines teisines pagalbos kokybes klausimas, kiek tai yra susije su advokato kompetencija ir jo teikiamu paslaugu kokybes vertinimu nera viešojo administravimo sritis už kuria atsakomybe tenka atsakovui valstybei ar Klaipedos VGTPT, todel pareiškejos reikalavimas nukreiptas i valstybe yra nepagristas, todel netenkintinas.
Treciaisiais suinteresuotais asmenimis itrauktu Klaipedos apskrities valstybines mokesciu inspekcijos, VI Registru centro Klaipedos filialas, Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Klaipedos skyriaus veiksmais, teikiant duomenis apie pareiškejos turta ir pajamas, teisinis reguliavimas nebuvo pažeistas, šiu instituciju veiksmais pareiškejai nei turtine nei neturtine žala nebuvo padaryta, todel nera teisiniu prielaidu pareiškejos skundo reikalavimu del turtines ir neturtines žalos atlyginimo priteisimo iš valstybes tenkinimui.
Pareiškeja skundu prašo priteisti 5 procentu metiniu palukanu. Kaip jau mineta teismo sprendime, nenustatyta, kad del atsakovo ar treciuju suinteresuotu asmenu veiksmu ar neveikimo butu atsiradusi turtine ar neturtine žala, todel pareiškejos reikalavimas del palukanu priteisimo ši reikalavima kildinant net ir iš žalos atlyginimo instituto, nepagristas ir netenkintinas.
Pareiškejos reikalavimas už piktnaudžiavima valstybes pareiguno teisemis, tarnybine padetimi ir tarnyba, samoninga atsisakyma tarnauti žmonems ir Konstitucijos pažeidima nutraukus antrines teisines pagalbos teikima R.Valanciui skirti istatymo nustatyta tvarka iki 20 000 litu bauda yra nepagristas ne tik aukšciau išdestytais argumentais, bet jis nepatenka ir i teismo kompetencijos ribas. Teismo teise skirti baudas yra apibrežta ABTI 84 straipsnyje ir tai yra susije su procesiniu normu ar teismo ipareigojimu vykstant procesui ignoravimu, taciau teismui net ir nustacius istatymo pažeidimus nera suteikti igalinimui taikyti pareiškejos prašomas poveikio priemones.
Pareiškeja taip pat reiške reikalavima del bylinejimo išlaidu atlyginimo priteisimo. Pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teise gauti iš kitos šalies savo išlaidu atlyginima, taip pat turi teise reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis šia teises norma, istatymu leidejas numato galimybe proceso dalyviui atlyginti jo turetas teismo išlaidas, jeigu sprendimas administracineje byloje yra priimtas jo naudai. Nagrinejamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškejos skundo reikalavimai yra nepagristi ir netenkintini, todel pagal ABTI 44 straipsnio 2 dalies nuostatas negali buti pripažistama, kad sprendimas priimtas pareiškejos naudai ir pareiškeja negali pretenduoti i patirtu išlaidu atlyginima.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, remdamasi tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškejos T. Ž. skunda atmesti kaip nepagrista.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacini skunda paduodant apeliacines instancijos teismui tiesiogiai arba per Klaipedos apygardos administracini teisma.