- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-08
- Bylos Nr.
- 3K-3-97/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Juozas Šerkšnas, Algirdas Taminskas, Pranas Žeimys
- Ieškovas
- A. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį Lietuvos advokatūrai dėl teisių pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Skundžiami procesiniai sprendimai priimti civilinėje byloje pagal A. B. ieškinį dėl Lietuvos advokatūros veiksmų, kuriais, ieškovo vertinimu, neužtikrinta jo teisė dalyvauti Advokatūros tarybos 2005 m. liepos 21 d. posėdyje, sprendžiant dėl drausmės bylos advokatui A. D. iškėlimo pagal A. B. paduotą skundą. Advokatūros įstatymo (2004 m. kovo 18 d. įstatymas Nr. IX–2066; Žin., 2004, Nr. 50–1632, toliau – ir Įstatymas) 52 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui, turi teisę dalyvauti, kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama. Byloje keliamas klausimas dėl pirmiau nurodytos Advokatūros įstatymo normos taikymo ir aiškinimo, sprendžiant dėl atsakovo pareigos pranešti asmeniui apie jo skundo nagrinėjimą, taip pat dėl atsakovo veiksmų, kuriais neužtikrinama ieškovo ginčijama teisė, pripažinimo neteisėtais, o sprendimų – negaliojančiais, kai jie priimami, nepaisant Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 3 dalyje skundą padavusiam asmeniui reglamentuotos teisės. Byloje taip pat ginčijama, kad Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo laikinai einančios teismo pirmininkės pareigas D. Kazlauskienės priimta 2006 m. gegužės 19 d. nutartis, kuria teisėjas I. Kasimovas nenušalintas nuo bylos nagrinėjimo, atitinka CPK 69 straipsnio nuostatas, ieškovui pareiškus nušalinimą ne tik bylą nagrinėjančiam, bet visiems Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo teisėjams, ir kad tokiu atveju byla išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2006 m. spalio 24 d. sprendimu atmetė ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus, kuriais neužtikrinta ieškovo teisė dalyvauti Advokatų tarybos 2005 m. liepos 21 d. posėdyje, sprendžiant dėl drausmės bylos advokatui A. D. iškėlimo pagal ieškovo paduotą skundą, pripažinti, kad atsakovas pažeidė Advokatūros įstatymo, Advokatūros statuto ir Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimus, nagrinėjant pirmiau nurodytą ieškovo skundą, įpareigoti atsakovą per dešimt dienų nuo sprendimo įsigaliojimo pašalinti padarytus pažeidimus ir užtikrinti ieškovo teisę dalyvauti Advokatų tarybos posėdyje, registruotu paštu pranešant ieškovui apie posėdžio vietą ir laiką, taip pat atsiųsti ieškovui registruotu paštu jo skundo pagrindu Advokatų tarybos priimtą sprendimą, kad nebūtų suvaržyta jo teisė sprendimui apskųsti. Teismas nustatė, kad ieškovas 2005 m. birželio 1 d. skundu prašė atsakovą patikrinti ir įvertinti advokato A. D. veiksmus, ginant jį baudžiamojoje byloje, bei raštu informuoti apie tai, kokių priemonių bus imtasi dėl advokato. Advokatų tarybos 2005 m. liepos 21 d. įvykusiame posėdyje atsisakyta advokatui kelti drausmės bylą, nenustačius Advokatūros įstatymo ir Advokatų profesinės etikos kodekso normų pažeidimų faktų; apie priimtą sprendimą ieškovui pranešta 2005 m. liepos 27 d. raštu Nr. 419. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas skunde išreiškė valią gauti informaciją raštu apie priimtą sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių; nesant įrodymų apie tai, kad ieškovas būtų išreiškęs valią dalyvauti posėdyje, Advokatų taryba neturėjo pareigos jam pranešti apie posėdžio laiką. Dėl to ieškovo reikalavimą pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais teismas laikė nepagrįstais; kitus išvestinius ieškinio reikalavimus teismas taip pat pripažino nepagrįstais.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. birželio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškinio reikalavimų išsprendimo; ieškovas neginčijo Advokatų tarybos 2005 m. liepos 21 d. sprendimo atsisakyti kelti drausmės bylą advokatui A. D.; jis nepanaikintas ir galiojantis, todėl nelaikytini pagrįstais ieškovo reikalavimai, kuriais siekiama pakartotinio skundo išnagrinėjimo. Teismas pažymėjo, kad Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, kad tuo atveju, kai klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo yra išnagrinėtas ir sprendimas priimtas, nepranešus asmeniui, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, sprendimas yra negaliojantis ir klausimas turi būti svarstomas iš naujo; aplinkybė, kad ieškovui nepranešta apie skundo nagrinėjimą, teismo vertinimu, nėra pagrindas Advokatų tarybos sprendimo neteisėtumui konstatuoti. Be to, iš ieškinio pagrindo ir dalyko neišplaukia, kad juo siekiama nuginčyti priimtą Advokatų tarybos sprendimą. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių kolegija pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovo veiksmai, sprendžiant dėl drausmės bylos advokatui A. D. iškėlimo pagal ieškovo skundą, yra neteisėti, kad atsakovas pažeidė Advokatūros įstatymo, Advokatūros statuto ir Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimus ir todėl turėtų būti įpareigotas pašalinti padarytus įstatymo ir ieškovo teisių pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl teisėjo I. Kasimovo suinteresuotumo bylos baigtimi, ar aplinkybių, keliančių abejonių teisėjo nešališkumu, sudarančių pagrindą jam nusišalinti; apeliacinio skundo argumentus dėl teisėjams pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarkos pripažino nepagrįstais.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai lėmė neteisėtų sprendimo ir nutarties priėmimą. Iš nurodytos įstatymo normos turinio išplaukia, kad advokatūra įsipareigoja užtikrinti asmeniui, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo, suteikti teisę dalyvauti, sprendžiant šį klausimą; taip užtikrinti galimybę ginti savo teises ir teisėtus interesus. Remdamasis tokiu reglamentavimu, ieškovas prašė pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus ir negaliojančiu Advokatų tarybos priimtą sprendimą, taip pat kėlė kitus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo nurodyti teiginiai nėra pagrindas Advokatų tarybos sprendimo neteisėtumui konstatuoti ir skundui iš naujo nagrinėti, neatitinka Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 3 dalies nuostatų; pagal nurodytą įstatymo normą Advokatų taryba gali spręsti dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui, tik užtikrinusi asmeniui, kurio skundas dėl drausmės bylos iškėlimo nagrinėjamas, teisę žinoti apie jo skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, taip sudaryti galimybių šiam asmeniui nuspręsti, ar dalyvauti posėdyje, ginant savo teises ir interesus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas neginčijo Advokatų tarybos priimto sprendimo teisėtumo, bet siekė skundo nagrinėjimo iš naujo; kolegija nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas atsakovo priimto sprendimo neteisėtumą grindė tuo, kad pažeista Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 3 dalies norma, ir kad tik pašalinus pažeidimą, t. y. ieškovui suteikus galimybių dalyvauti svarstant jo skundą dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo, jis įgytų teisę priimtą ir gautą sprendimą apskųsti Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka. Kitoks nurodytos Įstatymo normos aiškinimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio, kad kiekvienas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų informaciją apie jį. Sprendžiant dėl pagrindo Advokatų tarybos sprendimui pripažinti negaliojančiu, šiuo atveju taikytina įstatymo analogija – CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas atvejis, kuris yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas; nurodytas CPK normoje nustatytas pagrindas laikytinas tinkamu taip pat teismų priimtiems sprendimams pripažinti negaliojančiais.
2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 69 straipsnio nuostatas dėl teisėjams pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarkos. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo laikinai einanti teismo pirmininkės pareigas teisėja D. Kazlauskienė byloje priimta 2006 m. gegužės 19 d. nutartimi neturėjo teisės spręsti dėl bylą nagrinėjusiam teisėjui I. Kasimovui ir visiems Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo teisėjams ieškovo pareikšto nušalinimo; vadovaujantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, klausimą dėl pareikšto nušalinimo turėjo išspręsti atitinkamas aukštesniosios pakopos teismas. Nurodytas CPK normos pažeidimas suponuoja išvadą, kad bylą išnagrinėjo priklausomas ir šališkas teisėjas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog teisėjas I. Kasimovas ir visi teismo teisėjai yra šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi, ar yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, sudarančių pagrindą teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Teismo nutartimi atsisakyta nušalinti teisėją I. Kasimovą nuo bylos nagrinėjimo, reaguojant į pareikšto nušalinimo teisėjui motyvus. Teisėjo šališkumą ir priklausomumą patvirtina tai, kad po bylos išnagrinėjimo jis kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl nušalinime išdėstytų aplinkybių, kurios jam buvo žinomos iki sprendimo dėl pareikšto nušalinimo priėmimo. Priimtas nepalankus sprendimas ieškovui yra teisėjo atsakas į ieškovo išdėstytus nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo motyvus.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2005 m. liepos 21 d. posėdyje išnagrinėjo ieškovo skundą dėl advokato A. D. veiksmų ir nusprendė nekelti šiam advokatui drausmės bylos, nenustačius Advokatūros įstatymo, Advokatų profesinės etikos kodekso normų pažeidimų. Ieškovas neišreiškė valios dalyvauti Advokatų tarybos posėdyje. Apie priimtą sprendimą ieškovui pranešta 2005 m liepos 27 d. raštu. Advokatų tarybos 2005 m. liepos 21 d. sprendimas yra galiojantis. Ieškovas ginčija, kad atsakovo veiksmai atitinka Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas ir įrodinėja, jog, nepranešus apie jo skundo nagrinėjimą, buvo suvaržyta nurodytoje įstatymo normoje reglamentuota teisė dalyvauti posėdyje, kai sprendžiamas klausimas dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo.
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo laikinai einanti teismo pirmininkės pareigas D. Kazlauskienė 2006 m. gegužės 19 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo nušalinti teisėją I. Kasimovą nuo bylos nagrinėjimo; ieškovas 2006 m. gegužės 17 d. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui I. Kasimovui ir visiems Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo teisėjams.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 1 straipsnyje reglamentuojamos advokatų veiklos sąlygos ir tvarka, 39 straipsnyje nustatytos advokatų pareigos. Kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. Klientų ir advokatų ginčus dėl teisinių paslaugų Lietuvos advokatūroje nagrinėja Lietuvos advokatūros Advokatų taryba ar jos sudarytas organas. Šie ginčai nagrinėjami Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Lietuvos advokatūros įstatymo 51 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovo skundo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ginčų dėl teisinių paslaugų teikimo nagrinėjimo tvarka; tokia tvarka patvirtinta Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2007 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu. A. B. 2005 m. birželio 1 d. skunde Lietuvos advokatų tarybos pirmininkui dėl jo gynėjo advokato A. D. veiksmų bei kitų skunde nurodytų pažeidimų prašė pranešti jam raštu apie priimtas priemones. Šis A. B. prašymas turėtų būti vertinamas tuo aspektu, kad jis neprašė dalyvauti svarstant pateiktą skundą, o tik prašė informuoti raštu apie priimtas priemones.
Esminis skirtumas nagrinėjant A. B. skundą buvo tas, kad ieškovas į Lietuvos advokatūrą kreipėsi ne dėl savo pažeistos teisės, bet dėl advokato A. D. atsakomybės ir savo skunde prašė informuoti jį raštu apie priimtas priemones A. B. skundo nagrinėjimo metu. Kadangi skundų nagrinėjimo procesas nebuvo reglamentuotas, Įstatymo nenustatytos nepranešimo pasekmės apie skundo nagrinėjimą, tai ginčą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo išvadai, kad Lietuvos advokatūros veiksmai, kuriais neužtikrinta ieškovo teisė dalyvauti 2005 m. liepos 21 d. Advokatų tarybos posėdyje, sprendžiant drausmės bylos iškėlimo advokatui A. D. klausimą ieškovo skundo pagrindu, buvo neteisėti ir kad buvo pažeistos Lietuvos advokatūros įstatymo 52 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 69 straipsnio nuostatas dėl teisėjams pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarkos. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu. Pagal CPK 68 straipsnio prasmę nušalinimas teisėjui turi būti motyvuotas; apylinkės teismo teisėjui (teisėjams) pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka reglamentuota CPK 69 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1, 4 dalių prasmę ir turinį teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimas spręstinas vadovaujantis principu, kad niekas negali būti teisėjas savo paties byloje (nemo index in propria causa). Šioje byloje ieškovas pareiškė nušalinimą teisėjui I. Kasimovui ir visiems Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo teisėjams, konkrečiai jų neįvardydamas ir neindividualizuodamas, nenurodydamas konkrečių nušalinimo motyvų. Dėl to nekonkretus nepasitikėjimas visu teismu buvo pagrindas teismo pirmininkei nagrinėti teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo klausimą.
Dėl nurodytų argumentų kasacinis skundas netenkintinas, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimas ir nutartis paliktini nepakeisti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.