Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalys nei jų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai, todėl byla nagrinėti rašytinio proceso tvarka ( ABTĮ 79 str. 5 d. 78 str. 3 d. ).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-10-26 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1664-10 pareiškėjui M. S. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją apeliacinės instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė L. B. (b.l. 43-44). Šiuo metu byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Pareiškėjas Tarnybai 2010-11-08 padavė prašymą pakeisti paskirtą advokatę kitu advokatu motyvuodamas tuo, kad advokatė negalės tinkamai atlikti savo pareigų, nes žemino ir nepagarbiai elgėsi su jo žmona D. S. ir tėvais J. S. ir S. S., be to, toje pačioje civilinėje byloje jį atstovauja tėvas J. S., su kuriuo advokatė nepageidauja bendrauti (b.l. 45). Tarnyba 2010-12-15 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (1.7.)-SR-4530, kuriuo nepatenkino pareiškėjo prašymo ir nepakeitė jam paskirtos advokatės (b.l. 46-48).

Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuris nustato teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą realizavimo detales. Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (Įstatymo 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (Įstatymo 18 straipsnio 7 dalis). Iš šios Įstatymo nuostatos matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Minėta, jog pareiškėjas M. S. prašymą pakeisti paskirtą advokatę kitu grindžia tuo, kad advokatė, jo teigimu, žemino ir nepagarbiai elgėsi su jo žmona D. S. ir tėvais S. S. ir J. S., kuris taip pat jį atstovauja įgaliojimo pagrindu toje pačioje civilinėje byloje. Skundžiamame Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-12-15 rašte Nr. (1.7)-SR-4530 nurodyta, jog nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų pakeisti advokatę L. B. (b.l. 46-48). Pareiškėjas nei Tarnybai, nei teismui nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl advokatės negalėjimo tinkamai atlikti savo pareigas ir jam atstovauti. Priešingai, iš faktinės situacijos matyti, jog advokatė jam paskirta 2010-10-26 sprendimu, o jau 2010-11-08 jis pateikė prašymą pakeisti advokatę. Ši aplinkybė leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas yra iš anksto neigiamai nusistatęs prieš jam paskirtą advokatę ir pats net neketina su ja bendradarbiauti. Tai akivaizdu ir iš M. S. skundo turinio. Minėto Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ši nuostata suponuoja, kad asmuo, kuriam teikiama teisinė pagalba, turi aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su tais asmenimis, kurie jam tokią pagalbą teikia, kad būtų realizuotas to paties įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principas. Vadinasi, fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis. Įgyvendinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo tikslus ir suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai, kurių pareiga – užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančia advokate, nebendravimas ir nebendradarbiavimas, neigiamas požiūris yra akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba. Tokia išvada ne kartą įtvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 – 558/2009 ir kt.). Be to, iš pareiškėjo nenoro bendradarbiauti su advokate atstovavimas iš esmės tampa neperspektyvus. Pažymėtina, jog šiuo atveju atstovavimo byloje perspektyvumas nesietinas su pačios bylos perspektyvumu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-11-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A63 – 1579/2010 konstatavo, jog susidariusi faktinė situacija, panaši į tą, kuri yra ir nagrinėjamoje byloje, bei pareiškėjo veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti teikiamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6, 9 bei 10 punktais net nesvarstant pareiškėjo prašymo dėl advokato pakeitimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog vertinant situaciją priešingai, būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiškėjui sudaromos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant nepagrįstus prašymus pakeisti advokatą, esant, jo manymu, interesų konfliktui. Teismo nuomone, esant tokiai situacijai atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai būtų tikslinga svarstyti, ar yra pagrindas toliau teikti pareiškėjui M. S. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.