Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei J. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino palikimui priimti pratęsimo, palikimo priėmimo teisėtumo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto 35-asis notaro biuro notarė A. P., J. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio ir atsiliepimo argumentai

Dėl 2018-12-19 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Dėl restitucijos taikymo ir kompensacijos išmokėjimo

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

`Faktinės bylos aplinkybės

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad aplinkybes, kad ieškovas R.Š. po motinos mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina įrodymai iš baudžiamosios bylos Nr. 1-753-1058/2018 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-54394-17): 1) 2017-12-28 nutarimą atvesdinti, kuriame yra užfiksuota, faktinė R. Š. gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini); 2) 2017-12-29 nutarimą skirti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kuriuo nutarta įpareigoti R. Š. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

27. Ieškovas pateikė AB „Šilumos tinklai“ pažymą, kad 2018 m. sausio, birželio ir 2019 m. sausio mėnesį buvo mokama už paslaugas butui (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės – gruodžio mėnesį buvo mokama už paslaugas butui (duomenys neskelbtini). Mokėtojas nenurodytas, nes mokama per terminalą.

28. Laisvės atėmimo bausmę ieškovas nuo 2018-03-12 iki 2018-09-26 atliko (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Ieškovas 2018-08-16 išsiuntė notarei laišką dėl močiutės S. J. palikimo priėmimo, kuriame nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę ir pas notarę atvyks dėl palikimo priėmimo atlikus bausmę.

Dėl prejudicijos ir bylos nutraukimo

29. Atsakovė prašo atmesti ieškinį ir nutraukti bylą CPK 293 str. 3 p. nurodytu pagrindu. Atsakovės tvirtinimu, dalis ieškovo pareikštų reikalavimų jau teismo yra išnagrinėta ir priimtas procesinis sprendimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-18 yra priėmęs nutartį, civ. byloje Nr. e2YT-24926-608/18. Šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės prašymo „Atnaujinti pareiškėjai J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.“ Šios bylos šalys buvo tiek atsakovė, tiek ir ieškovas. Aukščiau minėtą bylą išnagrinėjęs teismas priėmė nutartį, kuria buvo patenkintas atsakovės prašymas. Minėta nutartis yra įsiteisėjus ir įgijusi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Todėl ieškovo ieškinio reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę faktą, kad po motinos A. J. jos sūnus R. Š. priėmė jos palikimą, butą esantį (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs jį valdyti ir tvarkyti, yra nepagrįstas ir turi būti paliktas nenagrinėtu vadovaujantis LR CPK CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu.

30. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), turi konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Taikant CPK 293 straipsnio 3 punktą svarbu nustatyti ieškinio tapatumo klausimą. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačių, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; kt.).

31. Tik esant visiems trims kriterijams preziumuojamas ieškinio tapatumas. Atsakovė pareiškimu dėl turto po A. J. mirties (c/b Nr. e2YT-24926-608/2018) kreipėsi dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo (CK 5.57 str. 1 d.), o ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad jis turtą po savo motinos A. J. mirties paveldėjo likęs jame gyventi - faktiniu valdymu (CK 5.51 str. ). Todėl tiek faktinis ir teisinis ieškinio pagrindas, tiek ieškinio dalykas nagrinėjamu atveju nėra tapatūs. Todėl 2018-09-18 nutartis byloje ir 2019-10-15 nutartis negali būti vertintinos kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, turintis teismo sprendimui būdingą res judicata galią.

Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini)

32. Ieškovas siekia atstovavimo paveldėti ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini) po senelės S. J. mirties, nes viena ½ buto, nes nėra gyva motina A. J., kuri būtų paveldėjusi ½ dalį buto. Ieškovas neįrodinėja, kad šį turtą jis perėmė faktiniu valdymu, bet siekia atkurti praleistą terminą palikimui priimti.

33. Vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pratęsti terminą palikimui priimti, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Spręsdamas dėl termino pratęsimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat kiek terminas buvo praleistas, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar išreiškė norą priimti palikimą, kokios svarbios priežastys lėmė, kad per įstatyme nustatytą terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 03 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 103/2007; 2011 03 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 05 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

35. Nustatyta, kad senelė A. J. mirė (duomenys neskelbtini) (palikimo atsiradimo momentas), kai ieškovui laisvė nebuvo apribota, tačiau nepasibaigus trijų mėnesių terminui palikimui priimti, R. Š., buvo apribota laisvė - jis buvo nuteistas ir nuo 2018-03-12 iki 2018-09-26 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, todėl jis negalėjo tinkamai ir laiku pasinaudoti savo teise ir kreiptis į notaro biurą dėl paveldėjimo priėmimo. Šios aplinkybės notarei buvo žinomos, nes ieškovui atlikinėjant bausmę pataisos namuose jam telefonu iš notaro biuro buvo pranešta, kad po senelės mirties gali paveldėti turtą kaip mirusiosios A. J. sūnus. Ieškovas paveldėjimo neatsisakė ir telefoninio pokalbio metu informavo notare, kad išėjęs į laisvę kreipsis į notarų biurą dėl paveldėjimo priėmimo, taip pat notarei išsiuntė 2018-08-16 pranešimą, kuriame išreiškė norą priimti plikimą po senelės mirties bausmei pasibaigus.

36. Reikšminga aplinkybė, kad ieškovui trijų mėnesių terminas priimti iki ieškovo suėmimo 2018-03-12 dar buvo nepsibaigęs, tačiau ieškovas ir pasibaigus laisvės atėmimo bausmei itin ilgą laiką nesikreipė, kaip žadėjo, pas notarę dėl palikimo priėmimo. Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė A.P. 2019 m. gruodžio 19 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J. J. paveldėjo ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį po S. J. mirties.

37. Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

39. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos priežastys teismo nepripažįstamos svarbiomis, todėl teismas atmeta ieškinio reikalavimą atnaujinti/pratęsti ieškovui 3 mėnesių terminą S. J. (jo senelės) palikimui priimti CK 5.12 straipsnio pagrindu ir išvestinius reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir kompensacijos priteisimo.

40. Ieškovas teigė, kad rūpinosi senele ir ją prižiūrėjo jai esant gyvai, ieškovas nuo 2014-06-10 yra deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini), laidojo senelę. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nereikšmingos sprendžiant prašymą atnaujinti/pratęsti ieškovui 3 mėnesių terminą S. J. (jo senelės) palikimui priimti CK 5.12 straipsnio pagrindu.

Dėl buto adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo

41. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

42. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

43. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 468/2009; kt.).

44. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis butas faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

45. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo yra tam tikri įrodinėjimo ypatumai. Šių ypatumų reikšmę konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-03-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (C.B. Nr. e2YT-88-547/2018).

46. Nustatyta, kad ieškovas po savo motinos mirties kartu su savo tėvu J. Š. liko ir toliau gyventi kaip savo bute (duomenys neskelbtini) (pagrindas J. Š. ir R. Š. parodymai teisme). Po motinos mirties ieškovas rūpinosi butu, 2017 m. gegužės – gruodžio mėnesiais mokėjo mokesčius (bylos 1 t. b.l. 74-76 ), priėmė visus daiktus po motinos mirties ir tokiu būdu prisidėjo prie būto išlaikymo ir priežiūros bei pradėjo butu faktiškai naudotis ir jį valdyti. Ieškovas savo, tėvo ir senelės bendromis lėšomis palaidojo savo motina (liudytojos J. D. parodymai, J. Š. parodymai ir priedas 1 t. b.l. 79). Ieškovas teigia, kad pagal UAB „Laidojimo paslaugų centro" dokumentus užsakovė buvo S. J., o 1 249 EUR suma buvo sumokėta bendromis ieškovo, jo tėvo ir senelės lėšomis. Nepaneigtas ieškovo argumentas, kad J. J. neprisidėjo nei finansiškai nei jokia kitokia pagalba prie savo sesers A. J. laidotuvių.

47. Motinai nuosavybės teise priklausančiame bute ieškovas po motinos mirties liko gyventi ir jame gyveno tol kol nebuvo sulaikytas, t.y. iki (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, kad ieškovas buvo sulaikytas būtent šiuo adresu patvirtina, 2017-12-26, 2017-12-28 nutarimai atvesdinti ( 2 t. b.l.68) lydraščio priedai, taip pat 2018-08-01 (duomenys neskelbtini) pataisos namų pažyma apie laisvės atėmimo bausmės atlikimą pateikta su paveldėjimo bylos medžiaga. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos, ieškovas grįžo gyventi į savo, kaip tuo metu manė, būtą adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau maždaug 2019 m. vasario mėnesio pradžioje, pastarasis sužinojo, kad tėvą išvarė kažkokie vyrai, kurie prisistatė naujų savininkų atstovais. Nuo to laiko į butą ieškovas neturėjo galimybės užeiti ir juo naudotis. Už komunalines paslaugas visada buvo mokama per terminalą 2017 m. gegužės – gruodžio mėnesiais (t. 1 b.l. 74-76) (Šilumos tinklų atsakymas iš kurio matyti, kad kiekvieną mėnesiui buvo mokami mokesčiai po motinos mirties iki 2018-01-25 d.).

48. Teismas sprendžia, kad ieškovas pradėjo faktiškai valdyti paveldimą po motinos mirties turtą, tokį palikimo priėmimo būdą išreiškęs savo konkliudentiniais veiksmais, kurie rodo, kad įpėdinis, ieškovas priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininku (R.Š. parodymai ir J. Š. parodymai). Ieškovas gyveno šiame bute kartu su tėvu, visapusiškai rūpinosi - tvarkė ir gerino buitį, mokėjo mokesčius kas mėnesį po motinos mirties.

49. Atsakovės pateiktas mokesčių už butą sumokėjimo kvitas - vartotojo kodas 4357142- 415 eur sumai, 2019-05-27 nepatvirtina, kad šiuos mokėjimus atliko ji asmeniškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) parduotas 2019-01-25 pirkimo- pardavimo sutartimi. Ieškovas pagrįstai nurodė, parduodant turtą praktikoje yra taip, kad notaras nepatvirtina sandorio kol negauna pažymos apie tai, kad bute nėra skolų, tik po tokios pažymos iš trečiųjų asmenų gavimo tvirtinamas sandoris. Atsakovė jau pardavusi butą T. M. ir V. M. negalėjo sumokėti 2019-05-27 buto komunalines išlaidas. Taip pat atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai 2019-05-28 d. Lydraščiu (sąskaita UAB "Karoliniškių būstas", VASA apmokėjimo patvirtinimas 51,25 EUR sumai ir VASA (vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas) yra už objektą (duomenys neskelbtini). Tai yra atsakovės gyvenamosios vietos adresas, todėl įrodymas nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku (reikalavimu).

50. Teismas sprendžia, kad R.Š. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas palikimo turtą (adresu (duomenys neskelbtini)) valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2-3 d., 5.51 str. 1 d.) ir tenkina ieškinio reikalavimus dalyje dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.

Dėl restitucijos taikymo ir kompensacijos išmokėjimo

51. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

52. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

53. Taikant restituciją ir sprendžiant klausimą dėl jos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros teisiškai reikšmingas sąžiningumo principas, bet ne asmens sąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014). Tai reiškia, kad sprendžiant dėl to, ar vykdyti restituciją ir ar vykdyti ją natūra, turi būti vertinama ne tai, ar sandorį sudaręs asmuo buvo sąžiningas, tačiau ar restitucijos taikymas nesukels padarinių, kurie nesąžiningai iškreips sandorio šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nepagrįstai pablogins vienos iš šalių padėtį.

54. Ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po motinos A. J. mirties jis priėmė palikimą pradėjęs faktiškai juo naudotis; atnaujinti praleistą terminą palikimui po senelės S. J. mirties CK 5.12 straipsnio pagrindu priimti bei panaikinti 2018-12-19 išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tenkinant nurodytą ieškinio reikalavimą, ieškovas įgytų teises į savo motinos turtą, butą esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir teises į 1/2 dalį senelės buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad butas iš karto po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo buvo parduotas, ieškovas pagrįstai mano, kad nagrinėjamu atveju restitucija natūra yra negalima, nes visi paskesni nekilnojamojo turto savininkai yra laikomi teisėtais įgijėjais.

55. Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.”

56. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad restitucija natūra negali būti atlikta ir atlieka restituciją priteisiant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis).

57. Pagal 2019-06-19 gautą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą 2019-01-22 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra nustatyta - 27 800 Eur. Nors nurodyta rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu ir nėra individuali, tačiau nesant kitų duomenų (individualaus vertinimo ir pan.), masinio vertinimo būdu nustatyta verte galima remtis nustatant iš atsakovės ieškovui priteisiamos kompensacijos sumą. Pati atsakovė neteikė individualaus vertinimo duomenų. Be to, visuotinai žinoma, kad butai Vilniaus mieste nuosekliai brangsta, todėl ieškovo taktika remtis tik senesnio laikotarpio masinio vertinimo duomenimis naudingesnė atsakovei. Teismas sprendžia, kad apskaičiuojant kompensacijos sumą gali būti remiamasi ieškovo nurodyta masinio vertinimo būdu nustatyta rinkos verte.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

58. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 922 Eur. Ieškovas sumokėjo 400 Eur žyminio mokesčio ir buvo atleistas nuo 522 Eur žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinį tenkinus iš dalies (60/100 dalimi), iš atsakovės priteisiama ieškovui 240 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio. Valstybės naudai iš atsakovės priteisiama 313,20 Eur žyminio mokesčio.

59. Ieškovas patyrė 3589,32 Eur įrodymų rinkimo ir atlyginimo advokatui/advokato padėjėjui išlaidų, kurios Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio, todėl proporcingai patenkintų reikalavimui daliai ieškovui iš atsakovės priteisiama 2153,59 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 240 Eur žyminio mokesčio – iš viso 2393,59 Eur (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos A. J. mirties, jos sūnus R. Š. priėmė jos palikimą, butą esantį (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs jį valdyti ir tvarkyti.

Panaikinti dalyje Vilniaus 35-ojo notaro biuro 2018-12-19 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J. J. paveldėjo A. J. turtą po jos mirties - butą adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui R. Š. iš atsakovės J. J. 27 800 EUR kompensaciją.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui R. Š. 2393,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.