- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- e2YT-88-547/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- M. P., O. R., P. V.
- Suinteresuotas asmuo
- J. P., V. P., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
dalyvaujant pareiškėjai M. P., jos atstovei pagal įgaliojimą V. V. bei jos atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,
suinteresuotiems asmenims J. P., V. P., suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir Valstybės įmonės Turto banko atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. P., O. R., P. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. P., V. P. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens V. P. atsiliepimą-pareiškimą pareiškėjoms: M. P., O. R., P. V., suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. P. dėl savarankiško reikalavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos M. P., O. R., P. V. prašo turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: (1) kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikai: J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš karto po mamos mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti jos turtą; 2) kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš karto po brolio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti jo turtą.
Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos M. P. vyras J. P., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pagal 2011-11-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro, pareiškėja M. P. paveldėjo vyro palikimą, tačiau jos vyras J. P. turėjo ir daugiau turto, kurio ji negali paveldėti, nes vyras tris paskutinius metus iki savo mirties sunkiai susirgo ir nespėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turto paveldėjimo tikslu. Pareiškėja M. P., kaip jos mirusio vyro turtinių teisių perėmėja, priversta transmisijos būdu kreiptis į teismą tuo pačiu pareiškimu, kaip ir turėjo kreiptis jos vyras J. P.. Kartu su pareiškėja M. P. kreipiasi ir jos vyro seserys, pareiškėjos O. R. bei P. V., kadangi jos visos nori susitvarkyti (duomenys neskelbtini) mirusios V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirusio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo paveldėjimo dokumentus. Po jų mirties, tik 2006-10-16 buvo sutvarkyti ir įregistruoti VĮ Registrų centro Alytaus filiale žemės nuosavybės atkūrimo dokumentai (jų pavardėmis): - 278/1390 dalių 13,9000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini); - 278/1390 dalių 13,9000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Perlojos k.v., esantis (duomenys neskelbtini); - 60/300 dalių 3,000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); - 60/300 dalių 3,000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės klypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjos pareiškime nurodo, kad V. P. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jos sūnaus A. P. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). V. P. vyras B. P. mirė (duomenys neskelbtini). Jie turėjo vaikus: A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), O. P.-R., gimusią (duomenys neskelbtini), P. P.-V., gimusią (duomenys neskelbtini), J. P., gimusį (duomenys neskelbtini), J. P., gimusį (duomenys neskelbtini), V. P., gimusį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos nurodo, kad A. P. savo mirties dienai šeimos nesukūrė, vaikų nepaliko, todėl jį palaidojo, tvarko kapą ir jo žemės dalį. Patvirtino, kad po V. P. mirties J. P., O. R. ir P. V. iš karto priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti jos palikimą: tvarkė žemės nuosavybės dokumentus, savo žinioje naudojo ir valdė pamatuotus žemės sklypus, o vėliau nuomojo žemę. Mamą V. P. laidojo vaikai ir marčios, prižiūri jos kapą. Mamos V. P. palikimą: įvairius asmeninius ir namų apyvokos daiktus pasidalino, o žemę apsisprendė pasidalyti, nes mama testamento nepaliko.
Pareiškime nurodoma, kad A. P. mirė netikėtai, todėl ir po jo mirties J. P., P. V. ir O. R., iš karto priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti jo palikimą. Jie visi pasidalino jo namų apyvokos daiktus, iki šiol valdo jo žemės dalis.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodo, kad jos negali pateikti rašytinių įrodymų apie tai, kad J. P., P. V. ir O. R., laiku priėmė mamos ir brolio palikimą, todėl aplinkybes, kad jų palikimą priėmė, faktiškai pradėdami valdyti jų turtą, įrodys teisme liudytojų pagalba.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjų patikslintą pareiškimą ir nurodė, kad pareiškėjų prašomiems nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėjos teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais bei prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo, Valstybės įmonė Turto bankas, pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą ir prašė, pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą, kuriame nurodo, kad liudytojams patvirtinus pareiškėjų nurodomas aplinkybes, pareiškimas galėtų būti tenkinamas. Prašė pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra bei prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė atsiliepimą – pareiškimą dėl savarankiško reikalavimo ir nurodė, kad jis kartu su kitais įpėdiniais priėmė savo motinos V. P. ir brolio A. P. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir prašė: (1) nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties kartu su kitais įpėdiniais palikimą priėmė ir jis, jos sūnus V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti; (2) nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties kartu su kitais įpėdiniais palikimą priėmė ir jis, jo brolis V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepime-pareiškime dėl savarankiško reikalavimo V. P. nurodė, kad po V. P. mirties jis, kartu su kitais mirusiosios vaikais - J. P., O. R. ir P. V. iš karto priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos palikimą: tvarkė jų bendros žemės nuosavybės dokumentus, visi savo žinioje naudojo ir valdė pamatuotus žemės sklypus, o vėliau jis neprieštaravo, kad kiti įpėdiniai nuomotų motinos žemę. Jis, kartu su kitais įpėdiniais, pasidalino įvairius motinos asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis.
Po jo brolio, A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties - 2006 metais buvo sutvarkyti ir įregistruoti VĮ Registrų centre jam priklausiusio nekilnojamojo turto dokumentai. Šiuo metu mirusio jo brolio A. P. vardu yra registruotas šis turtas: 278/1390 dalys 13,9000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Perlojos k.v., esantis (duomenys neskelbtini); 60/300 dalys 3,000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Be to po brolio mirties liko jo asmeniniai daiktai, namų apyvokos reikmenys. Jo brolis A. P. šeimos nesukūrė, vaikų nepaliko, todėl jį visi palaidojo, tvarko kapą ir jo žemės dalį. Po A. P. mirties, jis - V. P., J. P., P. V. ir O. R., iš karto priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti jo turtą, t. y. jie pasidalino jo namų apyvokos daiktus, iki šiol valdo jo žemės dalis.
Jis mano, kad nėra teisinga, kad jo sesuo O. ir mirusio brolio J. sutuoktinė siekia pasidalinti mirusiųjų palikimą nesąžiningai, todėl, kad ir jis kartu su kitais įpėdiniais priėmė savo motinos V. P. ir brolio A. P. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Atsiliepimas
Pareiškėjos M. P. ir O. R. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens V. P. pareiškimą dėl savarankiško reikalavimo ir nurodė, kas su V. P. pareiškimu nesutinka, nes jis nepriėmė nei mamos, nei brolio palikimo, nesidomėjo palikimo tvarkymu, iki tol kol pajuto, kad gali be jokio vargo ir įdėtų lėšų palikimo dalį gauti šiaip sau, padedant advokatui. Jis, kaip artimiausios eilės įpėdinis privalėjo padėti laidoti, prisidėti lėšomis prie kapų tvarkymo, rūpintis kartu su visais galimais įpėdiniais palikimo priežiūra, tvarkymu, palikimą turėjo pradėti valdyti realiai savo veiksmais. Pareiškėjos M. P. ir O. R. prie atsiliepimo į V. P. pareiškimą, raštu pateikė rašytinius paaiškinimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos M. P. ir O. R. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad jos prieštarauja, kad prie šios civilinės bylos būtų prijungtas V. P. reikalavimas. Jos siūlo atmesti pareiškimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą prašymą, kadangi po V. P. ir A. P. mirties V. nepriėmė palikimo ir nepradėjo turto valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Šį faktą patvirtina tai, kad jis nesirūpino žemės sklypų atkūrimo procesu, neteikė dokumentų ir neatliko kitų reikiamų veiksmų atkurti nuosavybę į žemės sklypus. Kai atstatė nuosavybę V. P. pats pirmasis persikėlė jam priklausančias žemes (3,38 ha žemės dalį), nors atstatymo procedūroje nedalyvavo. Žemių matavimuose ir tolesnėje jos priežiūroje nedalyvavo. V. P. niekada neatvažiuodavo aplankyti ir padėti motinai, jai esant gyvai. Jis ir jo šeima nedalyvavo, net mamos V. P. šermenyse bei laidotuvėse ir neprisidėjo finansiškai palaidoti mamą. Jis po mamos ir brolio mirties neprižiūri žemių, gal net neparodytų, kur yra žemių ribos. Taip pat netvarko tėvų ir brolio kapų ir vargu ar begalėtų parodyti kur jie palaidoti.
Atsiliepimas
Pareiškėjos papildomai nurodė, kad 2005 m. lapkričio 11 d. buvo gautas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tuomet jie visi (J. P., M. P., jų dukra V., R.) vyko į žemės sklypų matavimą. Nors V. P., 2017-11-06 atsiliepime-pareiškime teismui teigia, kad dalyvavo turto valdymo ir tvarkymo procesuose, jo matavimuose tikrai nebuvo, o tai vienas iš svarbiausių turto valdymo momentų. Už matavimus sumokėjo pareiškėja O. R. su broliu J. P. (pareiškėjos M. P. vyru). Po matavimų reikėjo surinkti gretimų sklypų savininkų parašus. Tai padarė J. P. (pareiškėjos M. P. vyras bei pareiškėjos O. R. brolis) su savo šeimomis. Jie surinkinėjo parašus, važinėjo kelis kartus į Kauną ir daug kartų į Varėną. Jiems brangiai kainavo ir transporto išlaidos.
Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad su V. P. gyveno psichinę negalią turintis jos sūnus J. P.. Kelis kartus per metus jis gulėdavo Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, visą kitą laiką buvo namuose. V. P. gyveno su neįgaliu sūnumi J., kol vieną dieną sudegė visi ūkiniai pastatai su gyvuliais. Liko tik senas namas. Melioracijos metu namas buvo įvertintas 5000 rublių ir nugriautas. Nugriovus namą, V. P. pusę metų gyveno O. R. namuose. Po to, ji gyveno Kelmėje - pas jos sūnų J. su žmona M.. Ten V. P. gyveno apie tris metus. Dukra P. V., stovėjo eilėje būsto pagerinimui ir kai jį gavo, V. P. persikėlė gyventi pas P. bei mama V. pavedė P. rūpintis jos finansais. Vasaros laiku V. P. gyvendavo pas sūnų J. P. ir jo žmoną M. P. (pareiškėją). Jokio turto, išskyrus santaupas, už nugriautą namą motina neturėjo. Palaidojus motiną dalį išlaidų P. V. kompensavo jų šeimos. Nei sūnus V. P., nei jo vaikai motinos laidotuvėse nedalyvavo. Po A. P. mirties jokio turto neliko: A. P. iš pradžių gyveno Elektrėnuose vieno kambario bute, tačiau prasidėjus nedarbui jis prarado savo būtą. Jis kreipėsi į pareiškėją, O. R. bei jos vyrą J. pagalbos. Jie paskolino jam 3000 litų, jis nusipirko bendrabutį (duomenys neskelbtini). Skolą žadėjo grąžinti, bet pasirinko netvarkingą gyvenimo būdą, todėl prarado ir šį bendrabutį, kuriame susižalojo, gavo traumą. Jam buvo paskirta socialinė priežiūra ir pašalpa, tuo metu jis gyveno nuomojamame kambaryje. Ten ir mirė. Jų šeimos jį palaidojo. Jie dažnai nuvažiuoja tvarkyti A. kapo. V. P. visai nesirūpino savo broliu A. P. jam esant gyvam bei jam mirus nelanko jo kapo. V. netvarkė nei žemių, nei miškų, nes po Žemės atkūrimo reformos žemes persivedė į Prienų raj. V. P. niekad nelankė ir tėvų kapų.
Atsiliepimas
Pareiškėja P. V. pateikė atsiliepimą į V. P.pareiškimą dėl savarankiško reikalavimo, su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo pareiškimas nepagrįstas.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pateikė atsiliepimus į V. P. pareiškimą dėl savarankiško reikalavimo ir prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, jų atstovams nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. P. pateikė atsiliepimą į V. P. pareiškimą bei nurodė, kad jis su pareiškimu sutinka tik vadovaudamasis teorine galimybe, jog pareiškime nurodytos aplinkybės nurodytos teisingai. Pareiškime nurodytų aplinkybių jis negali nei patvirtinti, nei paneigti. Jis nurodo, kad teisės į paveldėtą turtą jis atsisako bei prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos M. P. ir O. R. savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, o V. P. atsiliepimą- pareiškimą dėl savarankiško reikalavimo atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėja M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos anyta V. P., po jos mirties liko žemė. (duomenys neskelbtini) mirė jos vyro brolis A. P., kuris turto neturėjo, po jo mirties liko jo dalis žemės. Po anytos V. mirties, jie iš karto priėmė jos palikimą – šienavo žolę, pjovė medžius. Pateikė dokumentus žemėtvarkai, dalyvavo matavimuose. Tvarkė vėjovartas, tai darė jos ir O. R. šeimos. Ten jie pasistatę kilnojamą namelį.
Ji patvirtino, kad V. P. po V. P. mirties palikimo nepriėmė. Jis nė karto neatvyko į žemės matavimus, mano, kad jis nė nežino žemės ribų. Po nuosavybės sugrąžinimo, t. y. 2005 metų nebuvo atvažiavęs bei nebuvos atvykęs ir į motinos V. laidotuves. Jis niekuo nesirūpino ir po brolio A. mirties.
Nurodė, kad jos anyta iš pradžių gyveno pas O., paskui ją jie (jos šeima) parsivežė į savo namus, anyta džiaugėsi pas juos būdama. Po to, anytą pasiėmė P., iki mirties ten ji ir gyveno. Mirus anytai ją laidojo jos vaikai: J. (jos vyras), O. ir P.. Ji pritaria, kad ir P. turi teisę į palikimo dalį. Po A. P. mirties žemę tvarkė jos ir O. šeimos. Nuosavybės atkurtos 2 sklypams: vienas sklypas (duomenys neskelbtini), kitas - (duomenys neskelbtini). Po jos anytos V. mirties jos pinigai liko P..
Pareiškėjos M. P. atstovė advokatė Virginijai Pluščiauskienei palaikė trijų pareiškėjų pareiškimą, prašė jį tenkinti, o V. P. pareiškimą dėl savarankiško reikalavimo atmesti, nes neįrodė savo reikalavimo. Ji nurodė, kad V. P. mirties dienai registruojant turto nebuvo. Palikimą vaikai priėmė laiku, tik kaip žinoma - dokumentai tvarkomi labai lėtai. Vaikai (3 pareiškėjai) rūpinasi žeme, šienauja žolę (leidžia ir kaimynams pasišienauti), valo mišką nuo vėjovartų. A. P. mėgo išgerti, juo rūpinosi broliai, seserys. J. P. neįgalus. Juo rūpinasi visi broliai ir seserys, išskyrus V..
Šalies argumentai
Pareiškėja O. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos ir M. P. šeimos viską tvarko: rūpinasi paveldėta žeme ir t. t., tačiau ji neprieštarauja, kad ir P. būtų pareiškėja šioje civilinėje byloje.
Liudytojas J. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, paaiškino, kad jis dirbo matininku. Dėl žemės tvarkymo iniciatorius buvo J. P., dalyvavo ir pareiškėjos, visų tiksliai neprisimena. Pastatų toje vietoje nebuvo.
Liudytojas M. G., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, paaiškino, kad jo ganyklos prie pareiškėjų žemės. Žemės savininkas – J. P.. Jų tėvų nepažinojo.
Liudytoja M. M., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, nurodė, kad ji pažįsta O., nes jų gimtinė viename kaime – (duomenys neskelbtini) k. Gyvenat Vilniuje bendrauja, kartu važiuoja į kapus. Onutė labai prižiūri kapus, jos vyras labai gražiai juos sutvarkė. Jų žemė labai sutvarkyta, viskas apšienauta.
Liudytojas M. V. (P. V. sūnus), gimęs (duomenys neskelbtini) metais, paaiškino, kad jis dalyvavo žemės matavimo metu – kartu kasė kapčius. Jo motina P. ne kartą buvo Varėnoje kartu su juo. Jo mamos sveikata prasta. Jam mama sakiusi, kad močiutė pas ją gyveno apie 8 metus, iki pat mirties. V. visai niekur nedalyvavo, močiutei gyvenat 8 metus pas jo motiną P., jos nė karto neaplankė. V. sako, kad pasidalino turtą kartu, bet jis atsirado tik tada, kai atsirado žemė. Vienas susitvarkė ir persikėlė žemę, niekam nieko nesakęs. Jis patvirtino, kad iš V. jokios iniciatyvos niekada nebuvo – ji atsirado tik po to, kai buvo užvesta civilinė byla.
Liudytoja A. G., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, paaiškino, kad žemę prižiūri M., jos vyras J., jų dukra V. ir O. R.. Kitų vaikų J., V., P. nepažinojo. (duomenys neskelbtini) jos vyro gimtinė ir ten gyvena pastoviai. 2014 metais retino mišką, šienauja žolę. Patvirtino, kad V. P. nepažįsta, sodyboje jo nematė.
Liudytojas M. V., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, nurodė, kad jis M. P. žentas. Jie prižiūri žemes, tvarko, aplanko Jurgio tėvų kapus. Sapiegiškės k., Varėnos r. , esančiomis pievomis leidžia naudotis M. G.. Mišku rūpinasi patys. Nuo 2004 metų atvažiavę į kaimą niekada nieko ten nerasdavo – tik O., J. ir jos šeimą. V. gal 3 kartus matęs. Važiuojant iš Vilniaus buvo pas juos užsukę į svečius ir per J. laidotuves. Žemės ir miško yra apie 4 ha.
Liudytojas J. R. (O. R. vyras), gimęs (duomenys neskelbtini) metais, nurodė, kad jis tikrai žino, kad V. P. nieko nedarė ir nesirūpino. Dažnai važiuodavo, kiemą tvarkė, krūmus kapojo. Jis nesirūpino ir žemės atgavimo reikalais, tačiau pirmas persikėlė žemę. Jis nepadėjo ir broliui A.. Po gaisro „melioracija“ nugriovė namą. V. P. pirmiausia gyveno pas juos, po to pasiėmė M., o po to - P.. Po V. mirties liko pinigai, kiek jų buvo nežino, jų nenaudojo, gal P. jie liko. Nuosavybės teisių atkūrimu rūpinosi A. su P. ir J.. Žeme rūpinosi – jo šeima ir J.. Mišką taip pat apžiūrėdavo jie. V. niekur nedalyvavo ir kapų neprižiūri. Jo šeima ir M. rūpinasi kapais.
Jis taip pat nurodė, kad po pastatų nugriovimo mama gavo 5000 rublių. Ar tie pinigai buvo likę pas mamą V. po jos mirties jis nežino. V. P. nebuvo net mamos laidotuvėse ir niekuo neprisidėjo. Žemė yra 2 gabaluose. Dalį gavo V. ir persikėlė į Prienų r., pas juos nieko neklausė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
M. P., O. R. ir P. V. patikslintas pareiškimas tenkintinas.
V. Paznėko pareiškimas dėl savarankiško reikalavimo atmestinas.
Pareiškėjų M. P., O. R. ir P. V. nurodytas aplinkybes, kad V. P. vaikai: J. P., A. P., P. V. ir O. R., iš karto po jų mamos (V. P.) mirties (duomenys neskelbtini) bei kad, J. P., O. R. ir P. V. iš karto po brolio A. P., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti jų turtą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, suinteresuotų asmenų bei liudytojų parodymai.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjų motina V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tėvas B. P., K., mirė (duomenys neskelbtini), brolis A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), brolis J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimai bei mirties akto įrašas (elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 6, 7, 8, 19) . Santuokos metu V. P. ir B. P., K. susilaukė šešių vaikų – A. P., gimusio (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)), pareiškėjos O. R. (iki santuokos – P.), gimusios (duomenys neskelbtini), P. V. (iki santuokos – P.), gimusios (duomenys neskelbtini), J. P., gimusio (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)), J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), V. P., gimusio (duomenys neskelbtini). Jų visų giminystę su tėvais bei tarpusavio giminystę, patvirtina gimimo liudijimai, gimimo akto įrašai, santuokos liudijimai bei pažyma (e. b. l. 13-18, 20).
Iš byloje, esančių 2006-10-16 pažymėjimų apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (e. b. l. 11-12), matosi, kad jau po V. P., mirusios (duomenys neskelbtini) ir A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, o būtent 2006-10-16, VĮ Registrų centro Alytaus filiale buvo įregistruoti žemės nuosavybės atkūrimo dokumentai ir mirusiųjų V. P. ir A. P. pavardėmis: - 278/1390 dalių 13,9000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); - 278/1390 dalių 13,9000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); - 60/300 dalių 3,000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); - 60/300 dalių 3,000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės klypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Aukščiau minėtų žemės sklypų dalių naudotojais, kartu su kitais savininkais – O. R., J. P. (miręs), P. V., nurodyti ir V. P. (mirusi) ir A. P. (miręs), juridinis įregistravimo pagrindas – Alytaus apskrities viršininko sprendimas, 2005-11-11, Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės neįregistruotos.
Iš pateikto Centrinės hipotekos įstaigos rašto „Dėl informacijos pateikimo iš testamentų registro“, matosi, kad Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 21) bei Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. K. raštu „Dėl duomenų pateikimo“ patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) mirusios V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui, jos biure byla neužvesta, paveldėtojai nesikreipė (e. b. l. 22).
Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažymomis patvirtinama, kad V. P., gim. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą deklaravo 1987-12-09, adresu (duomenys neskelbtini); A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą deklaravo 1995-12-28, adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9). 2011-11-28 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu patvirtinama, kad po J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldi jo sutuoktinė M. P., gimusi (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4).
Teismo posėdžio metu visi liudytojai M. G., M. M., M. V., A. G., M. V., J. R. patvirtino, kad būtent pareiškėjos O. R., P. V., M. P. (mirusio J. P. sutuoktinė paveldėjusi jo turtą), padedant kitiems jų šeimos nariams (jų vaikams, vyrams) rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimo procesu tiek V. P., tiek A. P.. Jos rūpinosi po motinos mirties bei po brolio A. mirties likusiu turtu, jį priėmė ir rūpinasi bei naudojasi juo kaip savininkės iki šiol. Liudytojas J. Ž. – matininkas, patvirtino, kad dėl paveldėtos žemės tvarkymo - iniciatorius buvo J. P.. J. P. (miręs), jo turtą paveldėjo jo sutuoktinė pareiškėja šioje byloje M. P..
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po V. P., mirties ((duomenys neskelbtini)) jai priklausiusią turto dalį kaip savo iškart pradėjo valdyti, naudoti ir disponuoti jos vaikai J. P. (miręs), A. P. (miręs), P. V. ir O. R., jie kaip pirmos eilės įpėdiniai perėmė likusį turtą (rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimo procesu, susigrąžino žemę) ir juo rūpinasi iki šiol bei po brolio A. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) J. P. (miręs), P. V. ir O. R., jie kaip ketvirtos eilės įpėdiniai priėmė jo palikimą - susigrąžino žemę ir ja rūpinasi, valdo, naudojasi iki šiol. Kiti suinteresuoti asmenys: pareiškėjų O. R. ir P. V. brolis J. P. į palikimą nepretenduoja, jis savo atsiliepime nurodęs, kad savo teisės į paveldimą turtą jis atsisako.
V. P. mirties laiku galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Mirus V. P., buvo šie jos pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai: vaikai – A. P., (miręs (duomenys neskelbtini)), O. R., P. V., J. P., (miręs (duomenys neskelbtini)), J. P., V. P.. Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui). Šiuo atveju į notarinę įstaigą dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, tačiau V. P. palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjos O. R., P. V. bei jų broliai J. P. (miręs(duomenys neskelbtini)) ir A. P. (miręs (duomenys neskelbtini)). Po motinos mirties likusį turtą jos dukros O. ir P. bei jos sūnūs J. ir A. (mirę) iškart pradėjo valdyti ir tvarkyti jos palikimą kaip savo – tvarkė žemės nuosavybės dokumentus savo žinioje naudojo ir valdė pamatuotus žemės sklypus, o vėliau nuomojo žemę. Pasidalino po mamos mirties likusius įvairius asmeninius ir namų apyvokos daiktus. Mamą palaidojo, tvarko jos kapą.
Po A. P. mirties, jo palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjos O. R., P. V. bei jų brolis J. P. (miręs 2011-08-22). Po jo netikėtos mirties pareiškėjos O. ir P. bei jų brolis J. iš karto priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti jo palikimą: pasidalino jo namų apyvokos daiktus iki šiol valdo jo žemės dalis.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėjai testamento nebuvo sudarę, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis).
CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Iš pareiškėjų paaiškinimų, liudytojų parodymų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad tiek pareiškėjos O. R., P. V., tiek jų mirę broliai A. P. ir J. P. palikimą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.
CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po V. P. mirties likusį palikimą priėmė jos vaikai : J. P. (miręs), A. P. (miręs), P. V. ir O. R.. Mirus broliui A. P., jo palikimą priėmė P. V. ir O. R., J. P. (miręs), kurio turtą paveldėjo jo sutuoktinė pareiškėja M. P., tai patvirtinama paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą. Tad pareiškėjų M. P., P. V. ir O. R. prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjoms.
Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, liudytojų parodymus, neginčijamai buvo įrodyta, kad po motinos V. P. mirties jos palikimą priėmė J. P. (miręs), A. P. (miręs), P. V. ir O. R. bei po brolio A. P. mirties jo palikimą priėmė J. P. (miręs), P. V. ir O. R.. Po V. P. ir A. P. mirties jie iš karto priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti jų palikimą. Pareiškėjų bei liudytojų parodymais patvirtinama, kad A. P. jo mirties dienai šeimos nesukūrė, vaikų nepaliko, todėl pareiškėjos su savo šeimomis jį palaidojo, tvarko jo kapą bei jo žemės dalį. Po V. P. mirties J. P. (pareiškėjos M. P. sutuoktinis), O. R. ir P. V. iš karto priėmė jos palikimą - tvarkė žemės nuosavybės dokumentus, savo žinioje naudojo ir valdė pamatuotus žemės sklypus, o vėliau nuomojo žemę. Mamą palaidojo, prižiūri jos kapą, gerbdami mamos atminimą pasidalino mamos asmeninius ir namų apyvokos daiktus, o žemę apsisprendė pasidalyti, nes testamento nepaliko.
Dėl V. P. pareiškimo dėl savarankiško reikalavimo
Suinteresuotas asmuo V. P. šioje byloje pateikė pareiškimą dėl savarankiško reikalavimo ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ir jis kartu su kitais įpėdiniais po motinos V. P. mirties (1996-06-04) ir brolio A. P. (2004-01-13) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Dėl šio jo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, šiuo atveju kyla ginčas - ar kartu su pareiškėjomis M. P., P. V. ir O. R., po V. P. (mirusios (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė ir suinteresuotas asmuo V. P..
Atkreiptinas dėmesys, kad šioje civilinėje byloje teikiant pirminį pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjomis buvo nurodomos M. P. ir O. R., vėliau byloje buvo pateiktas patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kur pareiškėjomis nurodomos - M. P., O. R. ir P. V.. Pareiškėjos M. P. ir O. R. sutiko, kad palikimą su jomis priėmė ir P. V., tačiau visos trys pareiškėjos (M. P., O. R. ir P. V.) kategoriškai nesutinka su V. P. pareiškimu dėl savarankiško reikalavimo, nurodydamos, kad jis nepriėmė nei mamos nei brolio palikimo. V. P. nesidomėjo palikimo tvarkymu, nepadėjo jų palaidoti, niekuo neprisidėjo (nei lėšomis, nei kitokiais darbais) prie mamos ir brolio kapų tvarkymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga - ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Pareiškėjui neįrodžius pareiškimo faktinio pagrindo, pareiškimas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 187/2012). Vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir formuojama teismų praktika suinteresuotas asmuo V. P. pareiškęs savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo fakto, norėdamas nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turi įrodyti, kad jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo yra tam tikri įrodinėjimo ypatumai. Šių ypatumų reikšmę konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-03-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė.
Pagal CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Šiuo atveju konstatuotina, kad suinteresuotas asmuo V. P. pateikė atsiliepimą- pareiškimą dėl savarankiško reikalavimo, tačiau jokių įrodymų nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismo posėdžio metu visi liudytojai patvirtino, kad būtent pareiškėjos O. R., P. V., M. P. (mirusio J. P. sutuoktinė paveldėjusi jo turtą), padedant kitiems jų šeimos nariams (jų vaikams, vyrams) rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimo procesu tiek V. P., tiek A. P.. Jos rūpinosi po motinos mirties bei po brolio Albino mirties likusiu turtu, jį priėmė ir rūpinasi bei naudojasi juo kaip savininkės iki šiol. Liudytojai patvirtinę, kad V. P. nėra matę tvarkant žemės reikalų, jo nieks nematė pjaunant žolę, genėjant krūmus, tvarkant kapus ir t. t.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis kartu su kitais įpėdiniais – broliais ir seserimis priėmė motinos V. ir brolio A. palikimą, todėl jo pareiškimas dėl savarankiško reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisme surinktų duomenų analizė, teismo nuomone, suponuoja išvadą, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad po motinos V. P. mirties jos palikimą priėmė J. P. (miręs), A. P. (miręs), P. V. ir O. R. bei po brolio A. P. mirties jo palikimą priėmė J. P. (miręs), P. V. ir O. R..
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 d.). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti įstatymas priskiria bylinėjimosi išlaidoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Pareiškėja M. P. prašo priteisti iš suinteresuoto asmens V. P. bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja M. P. (kartu su kitomis pareiškėjomis O. R. ir P. V.) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje pateikti minėtas išlaidas patvirtinantys dokumentai - mokėjimo kvitai iš kurių matosi, kad būtent pareiškėja M. P. sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio valstybei bei 300 Eur advokatės atstovavimo išlaidų: 100 Eur už procesinių dokumentų ruošimą teismui bei 200 Eur už atstovavimą teisme. Pagal pareiškėjų patikslintą pareiškimą teisme iškelta civilinė byla bei šiuo atveju teismas jų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tenkina. Iš suinteresuoto asmens V. P. atsiliepimo- pareiškimo dėl savarankiško reikalavimo matyti, kad ir jis siekė kartu su kitais įpėdiniais priimti savo motinos ir brolio palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjos kategoriškai nesutiko su suinteresuoto asmens prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu. Tai reiškia, kad šioje byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, jų interesai priešingi. Nors suinteresuoto asmens V. P. pareiškimas dėl savarankiško reikalavimo buvo atmestas, tačiau tai nereiškia, kad suinteresuotam asmeniui nebuvo pagrindo reikalauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis, nėra.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, taip pat atsižvelgia į teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat bylos sudėtingumą (byla nesudėtinga, nagrinėjami klausimai nėra nauji) ir atliktų veiksmų apimtis, pareiškimo turinį, teikiamų paslaugų pobūdį, į Teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose numatytus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose dydžius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijumi iš suinteresuoto asmens pareiškėjai M. P. priteistina 150 Eur suma.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290) sudaro 86,42 Eur, kurios priteistinos lygiomis dalimis iš pareiškėjų bei suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, V. P., valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. P., O. R. ir P. V. patikslintą pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos vaikai: J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti jos turtą.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po brolio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti jo turtą.
Faktas nustatytas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu.
V. P. pareiškimą dėl savarankiško reikalavimo atmesti.
Priteisti iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 21,61 Eur (dvidešimt vieną eurą 61 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Dėl sumokėtų sumų valstybės naudai, mokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Varėna, Aušros g. 15, 111 kab.) arba pateikti per EPP sistemą.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.