Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Daliui Bielskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo) ir atsakovo S. K. priešieškinį ieškovei S. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Ukmergės rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė teismui pateikė ieškinį, prašydama: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-967-675/2019 iš S. K. priteistą išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį jį padidinant ir priteisti iš S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 eurų (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros E. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių paskaičiavimą man atstovaujanti advokatė pateiks teismo posėdyje.

Institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškovės ieškinio, kurioje nurodoma, kad turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis nepilnametės E. K. gim. (duomenys neskelbtini), poreikius išlaikymo dydis. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (el. b. l. 30-32).

Tarnyba, teikdama išvadą į atsakovo priešieškinį, nurodė, kad Tarnyba nurodo, kad turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis nepilnametės E. K. poreikius išlaikymo dydis. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais. Tarnyba vertina, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra konkreti ir aiški vykdymui. Detalizuota ir nustatyta tiksli bendravimo tvarka, aptartas atskirai gyvenančio vieno iš tėvų bendravimas su vaiku savaitgaliais, švenčių, atostogų ir kitomis šeimai svarbiomis progomis, leistų užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo ritmo stabilumą ir ateityje leistų išvengti galimų nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Kitus ieškinio reikalavimus paliekame spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (el. b. l. 12-128).

Teismo posėdžio metu ieškovė parodė, kad vaiko išlaikymui reikia daugiau lėšų, kadangi dėl vaiko sveikatos reikia dažnai lankytis pas gydytojus, vykti į sanatorijas, ne viskas yra kompensuojama. Vaikas išrankus maistui, ne viską gali gaminti. Nuo 3 metų pastebėjo vaiko sveikatos problemas, būtina nuolatinė medikų priežiūra, vaiko gebėjimų ugdymas. Vaiko (duomenys neskelbtini) jam augant ryškėja, būklė blogėja. Būtinos įvairios procedūros, logopedo užsiėmimai, viskas yra mokama. Jos pačios gaunamos pajamos nėra didelės, bendrai už dukrą iš valstybės gauna apie 600,00 eurų. Dukros išlaikymui per mėnesį reikia apie 1 000,00 eurų. Finansiškai padeda mama. Su atsakovu bendrauja tik dėl dukros. Bendravimas yra retas, porą kartų per mėnesį vaikui paskambina vaizdo skambučiu. Sutinka su atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka, kadangi niekada nedraudė jiems bendrauti. Jos žiniomis atsakovas gauna neįgalumo, našlaičio pensijas, nedarbo draudimo išmoką. Nėra žinoma, ar jis dirbantis. Iki kreipiantis į teismą, kalbėjosi su atsakovu dėl išlaikymo, tačiau jis nenori mokėti didesnio išlaikymo vaikui. Atsakovas nuo gimimo turi (duomenys neskelbtini) negalią, tačiau tai nėra trukdis susirasti darbą, kadangi naudojant (duomenys neskelbtini) aparatus, jis girdi. Teismo prašo ieškinį tenkinti pilnai, o priešieškinį – iš dalies dėl bendravimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.

Šalys turi vieną nepilnametę dukrą E. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Šalys santuokos nebuvo sudarę, kartu negyvena. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-967-675/2019 buvo patvirtinta Šalių taikos sutartis, pagal kurią atsakovas S. K. įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai E. K. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (el. b. l. 7-9). Atsakovas S. K. išlaikymą dukrai E. K. moka.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ar jų nebuvimą, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Lietuvos Respublikos Konstitucija šeimą laiko itin svarbiu socialiniu institutu, sudarančiu visuomenės ir valstybės pagrindą. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą).

Vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Tačiau tais atvejais, kai vaikas neturi galimybės augti prižiūrimas savo abiejų tėvų, kiekvienas iš jų turi imtis tinkamų priemonių šeimos ryšiui su vaiku išsaugoti.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Pareiga reiškia tinkamą vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikai gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, jog abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).

Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas priešieškinyje pateikė reikalavimą nustatyti jo ir nepilnametės dukros E. K. bendravimo tvarką, motyvuodamas, kad iki šiol nebuvo nustatyta aiški bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, todėl prašo nustatyti maksimalią bendravimo su vaiku tvarką. Priešieškinyje taip pat nurodoma, kad nustačius bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, ieškovei būtų palengvinta dukros priežiūros našta, atsakovas turėtų galimybę ilgesnį laiką bendrauti su dukra, daugiau laiko praleistų kartu.

Atsižvelgiant į tai, teismas, tenkina atsakovo priešieškinyje nurodytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.

Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaikų interesais, derinti savo galimybes, kurios bėgant laikui gali keistis. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaikų teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).

Dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio

Nustačius nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaikų poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Teismas, spręsdamas dėl nuolatinio išlaikymo dydžio ir nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.).

Išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Įvertinus atsakovo darbingą amžių, atsižvelgus į ieškovės poziciją dėl išlaikymo formos, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis.

Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti nepilnamečiam vaikui iš atsakovo po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nurodo, kad nepilnametės dukros būtiniems poreikiams per mėnesį reiktų apie 300 – 350 eurų (dukra išranki maistui, ieškovė turi pirkti tuos produktus, kuriuos dukra išsirenka ir nori) maistui, rūbams, avalynei apie 50 – 80 eurų, asmeninės higienos priemonėms (šampūnui, prausimosi priemonėms, kt.) apie 15 eurų, vitaminams, papildams, vaistams – 60 eurų (dukra dažnai serga peršalimo ligomis, todėl reikalinga stiprinti imuninę sistemą, pirkti vitaminus, papildus), skalbimo priemonėms – 10 eurų, dukros lavinimo priemonėms – apie 50 eurų, buities apyvokos daiktams – 10 eurų, kelionėms pas gydytojus – apie 15 Eur, laisvalaikiui, pramogoms – apie 20 Eur. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. STS-4623 E. K. nustatytas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9, 11), nustatytas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12). Dėl (duomenys neskelbtini), E. K. reikia sanatorinio gydymo, lavinimo užsiėmimų (el. b. l. 130, 144). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad su atsakovu S. K. kartu negyvena, todėl nuolatine dukros priežiūra užsiimu tik ji viena. Ieškovė šiuo metu yra nedirbanti, nes namuose auginu dar du mažamečius vaikus (el. b. l. 14, 15). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. rugsėjo 22 d. pažymos apie pajamas Nr. 1292 nurodyta, kad S. K. nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. išmokėta 4 256,88 Eur, kurią sudaro išmoka vaikui, parama mokinio reikmėms įsigyti, tikslinė pašalpa, priežiūros (pagalbos) tikslinė kompensacija (el. b. l. 13). Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos apie S. K. gaunamas pajamas nustatyta, kad ieškovė gauna Nedarbo draudimo išmoką, kurią 2023 m. balandžio mėnesį sudarė 415,80 Eur, ir Vaiko išlaikymo išmoką, kurią 2023 m. balandžio mėnesį sudarė 88,20 Eur (el. b. l. 163-166). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 17-20), nurodžiusi, kad yra eilėje dėl socialinio būsto.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas turi (duomenys neskelbtini) negalią, dėl kurios jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, jo gaunamas mėnesines pajamas sudaro valstybės mokamos išmokos. Gretinant ieškovės turtinę padėtį, pažymėtina, kad ieškovė taip pat yra nedirbanti, auginanti du mažamečius vaikus ir slaugantį šalių bendrą neįgalią dukrą, todėl jos mėnesines pajamas taip pat sudaro gaunamos valstybės ir savivaldybės mokamos išmokos. Vertinant šalių turimą nekilnojamąjį turtą, pažymėtina, kad nors atsakovui nuosavybės teise priklauso dalis nekilnojamojo turto, tačiau tai nelaikytina aplinkybe iš esmės gerinančia jo turtinę padėtį, kadangi atsakovui priklauso nedidelė dalis buto, kurio vidutinė rinkos kaina nėra didelė (el. b. l. 90).

Teismas atkreipia dėmesį, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą mokant po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės tenkintinas iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-967-675/2019 buvo patvirtinta mano ir atsakovo taikos sutartis, pagal kurią atsakovas S. K. įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai E. K. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, jo poreikius, taip pat vertindamas atsakovo galimybes gauti didesnes pajamas dėl turimos negalios, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neturi realių galimybių nepilnamečiam vaikui mokėti ieškovės prašomos 250,00 Eur sumos, tačiau kartu atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, minimaliosios mėnesinės algos dydį, vertintina, kad nagrinėjamu atveju optimaliausias iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra išlaikymas mokamas po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės ieškinio pareiškimo teismui dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutartis dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo keistina, nurodant, kad iš S. K. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai E. K. po 220,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros E. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Nustatytina, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1Mr)TP-22-T-03086 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.

Atsakovas pagal 2023 m. sausio 10 d. VGTPT sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1Mr)ATP-C-2023-00073 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos jo atžvilgiu taip pat nėra priteisiamos.

Vadovaujantis VGTPT 2023 m. balandžio 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-07470 už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovui S. K. yra sudariusios 295,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju šalys byloje buvo aktyvios, siekė rasti kompromisą byloje, tačiau nepavykus to pasiekti, pats teismo procesas nebuvo ilgas. Taip pat atsižvelgtina į ieškovės ir atsakovo finansinę padėtį, į tai, kad atsakovas geranoriškai sutinka mokėti išlaikymą savo vaikui. Išdėstyto pagrindu, atsižvelgiant ir į tai, kad šalys procese elgėsi tinkamai ir sąžiningai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir žyminio mokesčio išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 99 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-967-675/2019 iš S. K. priteistą išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį jį padidinant ir priteisti iš S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 220,00 eurų (du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros E. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiam vaikui E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti S. K., nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę.

Nustatyti atsakovo S. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku E. K., nustatant:

1. Pasiimti dukrą iš motinos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. ir grąžinti ją motinai sekmadienį iki 18 val. į motinos gyvenamąją vietą.

2. Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus ir Velykas nustatyti tokią bendravimo tvarką:

2.1. Poriniais metais, t. y. 2024 m., ir t. t. Kūčias bei Kalėdas dukra praleistų motinos namuose.

2.2. Neporiniais metais, t. y. 2023 m. ir t. t. Kūčias bei Kalėdas dukra praleistų tėvo namuose, dukrą iš motinos pasiimtų tėvas gruodžio 23 d. nuo 15 vai. ir grąžintų gruodžio 25 dieną iki 18 valandos.

2.3. Poriniais metais t. y. 2024 m. ir t.t. dukra praleistų Velykas tėvo namuose. Vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiims vieną dieną prieš Velykas iki 18 val. ir gražins antrąją Velykų dieną iki 18 val.

3. Nustatyti, kad tėvas gali nevaržomai bendrauti su dukra telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis kiekvieną savaitgalį nuo 14 val. iki 18 val.

4. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui ar motinai kieno diena bus švenčiama. Tėvo dieną dukrą iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiims nuo 9 val., o grąžins motinai iki 18 val.

5. Tėvas bendrauja su dukra pusę dukros kiekvienų atostogų metu, pradeda bendrauti pirmąją atostogų pusę su dukra, paimant dukrą į savo gyvenamąją vietą pirmąją atostogų dieną nuo 9 val. ir baigiantis bendravimo laikui, grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.

6. Tėvas ir motina įsipareigoja tarpusavyje derinti atostogų laiką, kad nesidubliuotų, bei atsižvelgiant į vaiko mokinių atostogas.

7. Nustatyti, kad tėvas turi teisę nevaržomai domėtis vaiko pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose, gydymo įstaigose, mokykloje, ikimokyklinio ugdymo ištaigose ir kitur.

8. Vaiko ligos metu vaikas būna motinos gyvenamoje vietoje. Motina privalo informuoti tėvą apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata tą pačią dieną. Motina įsipareigoja sudaryti tėvui galimybes lankyti vaiką ligos metu gydymo įstaigoje arba vaiko gyvenamoje vietoje ir įpareigoti motiną leisti bendrauti tėvui su dukra ligos atveju telefonu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis.

9. Tėvas aplanko vaiką per vaiko gimtadienį vaiko gyvenamoje vietoje.

10. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, ne vėliau, kaip per 24 valandas ir artimiausiu metu informuoti ir suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.

11. Motina įsipareigoja apie motinos ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą informuoti per 24 val. Jei motina siekia pakeisti savo ir vaiko gyvenamosios vietos valstybę (išvykimas nuolatinai gyventi į užsienio valstybę), motina privalo gauti tėvo rašytinį sutikimą nurodyti tėvui konkretų gyvenamosios užsienio valstybėje adresą, sudaryti tėvui galimybes bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio susisiekimo priemonėmis.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.