Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - išsituokęs, bedarbis - registruotas darbo biržoje, anksčiau teistas: 2007-12-06 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 223 str. 1 d. pinigine 1875 litų bauda; 2010-10-26 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 300 str. 1 d. 1300 litų pinigine bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

P. S. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini)) (toliau - Bendrovė) direktoriumi bei pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, privalantis savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, turėdamas teisę sudaryti bendrovės vardu sandorius, užimamų pareigų pagrindu atstovaudamas minėtai bendrovei ir veikdamas jos vardu, turėdamas savo žinioje grynuosius bendrovės pinigus, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą; pažeisdamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 red. Nr. IX-1889) 19 str. 1 d. ir 8 d. reikalavimus, kad: bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę - ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi; privalėdamas veikti bendrovės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus kreditoriams, sąmoningai blogai valdydamas įmonę bei jos pinigines lėšas esančias įmonės sąskaitose, tyčia, nesilaikydamas bendrovės veiklos tikslo - pelno siekimo ir bendrovės turto didinimo, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, dėl sunkios bendrovės ekonominės padėties (bendrovei turint 53 645,27 eurų kreditorinių įsiskolinimų), akivaizdžiai gresiant bankrotui, nuo 2019 metų 12 mėn., tyčia nemokėdamas privalomų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžetą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžetą, neatsiskaitydamas su D. G., darbuotojais, antstoliu Nijole Jutkiene, UAB „Dezinfa“, UAB „Ekskomisarų biuras“, nesiimdamas protingų priemonių apsaugoti kreditorių interesus nuo nuostolių, Bendrovės mokumui atkurti ir pajamoms uždirbti, sąmoningai blogai valdė Bendrovę, perleidęs visą Bendrovės veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš Bendrovės kasos paėmęs 23 494, 34 eurų sumą, nors Bendrovė laikotarpiu nuo 2020-09-30 iki 2021-09-30 jokios veiklos nevykdė, toliau, kaip Bendrovės atskaitingas asmuo, atlikdamas mokėjimus už patalpų nuomą ir komunalines išlaidas ir tokiu būdu Bendrovės lėšomis dengdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles, sumokėdamas grynais pinigais pagal pinigų perdavimo kvitus (toliau – PPK) ir elektroninius kasos aparato čekius (toliau – EKA):

- 2020-10-08 PPK Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1350 Eur;

- 2020-12-31 EKA čekis ESO AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 2295,41 Eur;

- 2020-12-31 EKA čekis Nr. PE AB „Panevėžio energija“ – 982,81 Eur;

- 2021-01-15 PPK Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 450 Eur;

- 2021-02-12 PPK Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 675 Eur;

- 2021-02-28 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Panevėžio būtų ūkis“ – 678,71 Eur;

- 2021-03-12 PPK Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 675 Eur;

- 2021-03-31 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Utenos komunalininkas“ – 47,52 Eur;

- 2021-03-31 EKA čekis ESO AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 426,73 Eur;

- 2021-04-19 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 675 Eur;

- 2021-05-19 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 675 Eur;

- 2021-06-15 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1000 Eur;

- 2021-07-16 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1350 Eur;

- 2021-08-10 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1350 Eur;

- 2021-08-25 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 400 Eur;

- 2021-08-25 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Panevėžio energija“ – 500 Eur;

- 2021-09-09 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1350 Eur;

- 2021-09-20 EKA čekis UAB „Aukštaitijos vandenys“ – 515 Eur;

- 2021-09-20 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Panevėžio energija“ – 666,17 Eur;

- 2021-09-20 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Panevėžio specialus autotransportas“ – 50 Eur;

- 2021-09-27 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 2438,66 Eur, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 18 551,01 Eur., o likusios sumos – 4 943,31 Eur, negrąžinęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, ir ją panaudojęs savo poreikiams tenkinti, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 4 943, 31 Eur., šiais savo veiksmais sąmoningai blogai valdydamas įmonę, žymiai pablogino UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę ir turtinę padėtį, kas nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą ir bankrotą ir šiais savo veiksmais padarė – 53 645,27 Eur turtinę žalą kreditoriams:

- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 6 725,45 Eur,

- Antstolei Nijolei Jutkienei – 68,87 Eur.

Šiais veiksmais P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini),) (toliau – Bendrovė) direktoriumi, iš Bendrovės kasos paėmęs 23 494, 34 eurų sumą, nors Bendrovė laikotarpiu nuo 2020-09-30 iki 2021-09-30 jokios veiklos nevykdė, toliau, kaip Bendrovės atskaitingas asmuo, atliko mokėjimus už patalpų nuomą ir komunalines išlaidas, Bendrovės lėšomis dengdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles – viso 18 551,01 Eur., o likusios sumos – 4 943,31 Eur., negrąžinęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, ją panaudojęs savo poreikiams tenkinti, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 4 943, 31 Eur. ir šiais savo veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 943,31 Eur. turtinę žalą.

Šiais veiksmais P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Be to jis, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini),) (toliau – Bendrovė) direktoriumi, iš Bendrovės kasos paėmęs 23 494, 34 eurų sumą, nors Bendrovė laikotarpiu nuo 2020-09-30 iki 2021-09-30 jokios veiklos nevykdė, toliau, kaip Bendrovės atskaitingas asmuo, atlikdamas mokėjimus už patalpų nuomą ir komunalines išlaidas ir tokiu būdu Bendrovės lėšomis dengdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles, sumokėdamas grynais pinigais pagal pinigų perdavimo kvitus (toliau – PPK) ir elektroninius kasos aparato čekius (toliau – EKA):

- 2020-10-08 PPK Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1350 Eur;

- 2020-12-31 EKA čekis ESO AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 2295,41 Eur;

- 2020-12-31 EKA čekis Nr. PE AB „Panevėžio energija“ – 982,81 Eur;

- 2021-01-15 PPK Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 450 Eur;

- 2021-02-12 PPK Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 675 Eur;

- 2021-02-28 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Panevėžio būtų ūkis“ – 678,71 Eur;

- 2021-03-12 PPK Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 675 Eur;

- 2021-03-31 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Utenos komunalininkas“ – 47,52 Eur;

- 2021-03-31 EKA čekis ESO AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 426,73 Eur;

- 2021-04-19 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 675 Eur;

- 2021-05-19 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 675 Eur;

- 2021-06-15 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1000 Eur;

- 2021-07-16 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1350 Eur;

- 2021-08-10 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1350 Eur;

- 2021-08-25 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 400 Eur;

- 2021-08-25 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Panevėžio energija“ – 500 Eur;

- 2021-09-09 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1350 Eur;

- 2021-09-20 EKA čekis UAB „Aukštaitijos vandenys“ – 515 Eur;

- 2021-09-20 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Panevėžio energija“ – 666,17 Eur;

- 2021-09-20 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Panevėžio specialus autotransportas“ – 50 Eur;

- 2021-09-27 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 2438,66 Eur., iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 18 551,01 Eur. ir šiais savo veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 18 551,01 Eur. turtinę žalą.

Šiais veiksmais P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

Be to jis, nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą; už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021-08-30, neišsaugodamas apskaitos registrų ir pirminių apskaitos dokumentų, aplaidžiai tvarkė ir organizavo teisės aktais reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą - įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų, nesivadovavo 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių (apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo turi būti saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis) reikalavimais, nes neišsaugojo:

- 2019-08-05 – 2021-09-30 laikotarpio pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, atsargų apskaitos registrų, gautinų ir mokėtinų sumų (išskyrus skolų tiekėjams) apskaitos registrų, kuriuose būtų registruotos visos vykdytos ūkinės operacijos pagal buhalterines sąskaitas;

- 2019-08-05 – 2020-12-31 laikotarpio metinių suvestinių apskaitos registrų – didžiosios knygos, balansų, bandomųjų balansų, kuriuose būtų registruotos buhalterinių sąskaitų apyvartos už metus.

Nesivadovavo 2000-07-13 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies reikalavimais, nes bendrovė Juridinių asmenų registrui nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių už 2019, 2020 ir 2021 metus, bei 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija, o Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtintoje Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje nurodyta, kad apskaitos registrai (Rodyklės 10.19 p.) privalo būti saugomi 10 metų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019, 2020 metų ir 2021-01-01 – 2021-09-30 laikotarpio ūkinės-finansinės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais veiksmais P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis P. S. teismo posėdyje kaltę pagal jam pareikštus kaltinimus pripažino iš dalies, kaltinimo dalyje dėl visų ūkinių veiklos dokumentų neišsaugojimo, nepripažino. Paaiškino, kad visi dokumentai buvo pateikti bankroto administratoriui, o jeigu nepateikta, mano, kad tvarkant viską bankroto administratorius turėjo užsiklausti ar jam trūko ar ne, bet nei jis, nei buhalterinė įmonė negavo užklausimo iš bankroto administratoriaus. Ir tyrimo metu kai gavo surašymus, kad trūko dokumentų, jis nuvažiavo į buhalterinę įmonę, ir nusiuntė bankroto administratoriui visus tuos popierius, ir popieriai buvo, bet kaip jie mistiškai dingo jis nežino. Ir tai gali patvirtinti buhalterinė įmonė, kad net buvo išsiųsti el. paštu. Visą tą el. laišką kas buvo siųsta 2021 metų rugsėjo mėnesį, viską nuskenavo ir nusiuntė tyrėjai, ten visos didžiosios knygos, išrašai. Tyrėjai, kuri viską surašinėjo Panevėžyje, nuvežė net atspausdintus tuos popierius, tikrai nepripažįsta, kad dokumentai buvo neišsaugoti, tai gali patvirtinti buhalterinė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ukmergėje. Įmonė dirbanti jau 21 metus, nemano, kad jie tikrai neišsaugotų kažko. Su buhalterija tik ši įmonė dirbo, tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją irgi tvarkė ši įmonė. „(duomenys neskelbtini)“ uždaryta jau. Viską uždarė tvarkingai. O dėl kitų straipsnių – pripažįsta iš dalies, gal kažkur ir finansiškai kažką ne taip darė. Tai ne iš blogos valios, viskas prasidėjo per pandemiją, visa ši situacija susidarė. Pandeminis laikotarpis buvo, buvo kalbėta su kreditoriais, laiškai „SODRAI“ siųsti, kad atidėti įmokas. Tikrai nepiktybiškai, ir su D. G. kalbėjo, bet sąlygos buvo tokios, kurių negalėjo įvykdyti, o pandemijos laikotarpiu mokėti po 1000 eurų tikrai negalėjo, siūlė po 300 eurų, bet jis nesutiko, sakė nesileis net į kalbas, o daugiau su visais kreditoriais buvo tvarkomasi, kalbama. Ir „SODRAI“ buvo rašoma, prašoma atidėti. Nežino ar ten savo poreikiams, ar ne paėmė tuos 4000 eurų, visą šitą sumą bankroto administratorius prisiteisė iš jo, viso 53 tūkst. 2024-06-05 duotus parodymus, kad savo kaltę pilnai pripažįsta, tikrai negalėjo to sakyti, ir tada kai gavo raštą pateikė dokumentus, kad pateikti. Kai įteikė, jis nuvažiavo pas buhalterį, jis sakė tikrai šie dokumentai buvo pristatyti ir atsidarė el. paštą ir parodė, kad buvo nusiųsti, pateikė tyrėjai. 18 551,01 eurų buvo apmokėtos skolos „(duomenys neskelbtini)“, veikla nebuvo vykdoma, bet skolas reikėjo sumokėti. Kad „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo tai kaltas covidas. Tai viešojo maitinimo įstaiga, valgykla. Elektros ir nuomos sąnaudos privedė iki bankroto. Ir iš anksčiau buvo skolų, bet covidas pribaigė. Mokėta buvo už „(duomenys neskelbtini)“ skolas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, kaltinamojo P. S. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu.

Ikiteisminio tyrimo apklausos metu 2024-06-05 P. S. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 223 str. 1 d. savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Pripažįsta visas aplinkybes nurodytas įtarime. Nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Nebuvo labai gerai susipažinęs su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo procedūromis ir iškart nesuprato, kad daro nusikaltimą kažkokių dokumentų neapteikdamas ar neišsaugodamas. Kadangi tai buvo senai, praėjo virš 3-4 metų, tikrai neprisimena dėl ko neišsaugojo ir nepateikė tam tikrų dokumentų, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, negali to prisiminti ir smulkiai papasakoti priežasčių, bet savo kaltę pripažįsta. Šiandien supranta, kad visi veiksmai, susiję su bendrovės turtu ir piniginėmis lėšomis turi atsispindėti buhalterinėje apskaitoje, ir dokumentai privalomi būti pateikti buhalteriui, ir saugomi (tomas 3, b. l. 184).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl nusikalstamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto (BK 209 straipsnis)

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, P. S. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. (iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) buvo vienintelis jos vadovas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga kreditoriams 53 645,27 Eur – bankroto byloje patvirtintas bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių nepatenkintų finansinių reikalavimų sąrašas. Nėra jokio teisinio pagrindo kvestionuoti šių patvirtintų kreditinių reikalavimų, nes kreditiniai reikalavimai įmonės likvidavimo proceso metu nebuvo padengti, kadangi tokios vertės turto, kuris užtikrintų bent dalį šios žalos atlyginimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Įvertinus šią aplinkybę, nėra pagrindo abejoti, kad, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavus, kreditoriams buvo padaryta didelė turtinė žala. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aplinkybė, kad įmonės bankroto administratorius gynė savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamojo veiksmais nebuvo apsunkintas pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia P. S. veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių.

Dėl svetimo turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 1 dalis)

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Pagal suformuotą teismų praktiką tokiais atvejais kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai pasisavinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-19-697/2015, Nr. 2K-89-303/2017, Nr. 2K-184-697/2017). Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nusikalstami padariniai – tai nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2014, Nr. 2K-175-1073/2019, Nr. 2K-136-489/2023, Nr. 2K-59-1073/2024). Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-150-628/2018, Nr. 2K-322-1073/2019). BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas yra specialus – tai asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-696/2018). Byloje nustatyta, kad P. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl jis yra tinkamas subjektas pagal inkriminuojamą straipsnį.

Byloje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis P. S. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuri nuo 2020-09-30 iki 2021-09-30 jokios veiklos nevykdė, būdamas atskaitingu asmeniu, iš įmonės kasos paėmė 23 494,34 Eur sumą ir atliko mokėjimus už patalpų nuomą ir komunalines išlaidas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis dengdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles – viso 18 551,01 Eur, o likusios sumos – 4 943,31 Eur, negrąžinęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, šią pinigų sumą panaudojęs savo poreikiams tenkinti, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 4 943, 31 Eur. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šių aplinkybių nepaneigė. Kaltinamojo padaryta veika įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais ir teismo ištirtais, įvertintais duomenimis, jų visetu. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, neabejojama, kad P. S. tikslas buvo pasisavinti svetimą turtą, tame tarpe ir savo asmeninių poreikių tenkinimui. Šį tikslą jis įgyvendino naudodamasis savo padėtimi darbo santykių srityje, per galimybę disponuoti įmonės lėšomis ir nesant teisėto pagrindo atliko mokėjimus kitos įmonės naudai bei savo poreikiams pasisavindamas svetimą turtą, turėdamas bendrą nusikalstamą ketinimą, pasireiškusį vieningos tyčios forma. Taigi, šių duomenų visetas leidžia pagrįstai teigti, kad P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje

Dėl svetimo turto iššvaistymo (BK 184 straipsnio 1 dalis)

Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas kitiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-168/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-7-182/2015 ir kt.). Pagal šį BK straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas buvo patikėtas ar buvo jo žinioje. Įgaliojimai turtui kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais (pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams) pagrindais. Svetimas turtas BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Pagal teismų praktiką patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė dažniausiai pasireiškia tyčios forma, t. y. tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis P. S. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėdamas administracinius įgaliojimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, visiškai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis, iššvaistė jo žinioje buvusį įmonės turtą šiomis aplinkybėmis: iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmęs 23 494, 34 eurų sumą, nors bendrovė laikotarpiu nuo 2020-09-30 iki 2021-09-30 jokios veiklos nevykdė, kaip bendrovės atskaitingas asmuo, atlikdamas mokėjimus už patalpų nuomą ir komunalines išlaidas ir tokiu būdu bendrovės lėšomis dengdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles, sumokėdamas grynais pinigais pagal pinigų perdavimo kvitus ir elektroninius kasos aparato čekius: 2020-10-08 PPK Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1350 Eur; 2020-12-31 EKA čekis ESO AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 2295,41 Eur; 2020-12-31 EKA čekis Nr. PE AB „Panevėžio energija“ – 982,81 Eur; 2021-01-15 PPK Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 450 Eur; 2021-02-12 PPK Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 675 Eur; 2021-02-28 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Panevėžio būtų ūkis“ – 678,71 Eur; 2021-03-12 PPK Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 675 Eur; 2021-03-31 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Utenos komunalininkas“ – 47,52 Eur; 2021-03-31 EKA čekis ESO AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 426,73 Eur; 2021-04-19 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 675 Eur; 2021-05-19 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 675 Eur; 2021-06-15 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1000 Eur; 2021-07-16 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1350 Eur; 2021-08-10 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1350 Eur; 2021-08-25 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 400 Eur; 2021-08-25 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Panevėžio energija“ – 500 Eur; 2021-09-09 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1350 Eur; 2021-09-20 EKA čekis UAB „Aukštaitijos vandenys“ – 515 Eur; 2021-09-20 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Panevėžio energija“ – 666,17 Eur; 2021-09-20 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Panevėžio specialus autotransportas“ – 50 Eur; 2021-09-27 EKA čekis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 2438,66 Eur, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 18 551,01 Eur, ir šiais savo veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 18 551,01 Eur turtinę žalą.

Dėl aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo (BK 223 straipsnio 1 dalis)

Kaltinamajam P. S. inkriminuotoje BK 223 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Po P. S. nusikalstamos veikos padarymo BK 223 straipsnio 1 dalies redakcija keitėsi du kartus. Nuo 2022 m. gegužės 5 d. įsigaliojusioje redakcijoje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šioje teisės normos redakcijoje įstatymų leidėjas įtvirtino aplaidų buhalterinės apskaitos organizavimą kaip alternatyvųjį objektyviosios pusės – veikos – požymį. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, ja, be kita ko, vėl buvo pakeistos ir BK 223 straipsnio nuostatos ir be ankstesnėje straipsnio redakcijoje buvusių numatytų padarinių – „negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ – šiuo metu galiojančioje redakcijoje yra alternatyvūs padariniai, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį gali būti taikoma ir tada, jeigu dėl nusikalstamų veiksmų/neveikimo „buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui“. Sprendžiant kaltinamojo P. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, minėtos pasikeitusios BK 223 straipsnio redakcijos, nustačiusios naujus alternatyviuosius objektyviuosius požymius, taip pat nauja BK 223 straipsnio 3 dalis, nustačiusi, kad pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo, jos nešvelnina, taigi, nauja ir tarpinė baudžiamojo įstatymo redakcija neturi grįžtamosios galios ir nagrinėjamoje byloje taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad pagal BK 223 straipsnį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) verslo subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-895/2018, 2K-4-458/2021, 2K-185-489/2022). Visgi, pagal teismų praktiką įmonės vadovas taip pat gali būti aptariamos nusikalstamos veikos subjektas, nes būtent jis yra atsakingas už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą įmonės buhalteriui, kuris privalo juos apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Dėl to, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba pateikia neteisingus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-1073/2019, 2K-4-458/2021).

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Kvalifikuojant veiką kaip aplaidų apskaitos tvarkymą, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė, nes BK 223 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. nukreipia į kitus norminius aktus. Tai neatsargus nusikaltimas, kurio sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikalstami padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai yra alternatyvūs – pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Be to, aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama – ekspertizė.

Pagal teismų praktiką buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos. Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kita vertus, teismų praktikoje konstatuota ir tai, kad jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018, 2K-133-697/2019, 2K-203-495/2021 ir kt.).

Kaltinamasis P. S. savo kaltės dėl šios veikos nepripažino. Teisme paaiškino, kad visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo pateikti bankroto administratoriui, o jeigu kas nors nebuvo pateikta, mano, kad bankroto administratorius turėjo užsiklausti dėl dokumentų, tačiau nei jis, nei buhalterinė įmonė negavo užklausimo. Ikiteisminio tyrimo metu, kai gavo pranešimą, kad trūksta dokumentų, jis nuvyko į buhalterinę įmonę, ir jie nusiuntė bankroto administratoriui dokumentus, ir tuo metu buvo visi dokumentai, o kur jie mistiškai dingo jis nežino. Ir tai gali patvirtini buhalterinė įmonė, nes buvo išsiųsta el. paštu. Visą tą el. laišką kas buvo siųsta 2021 metų rugsėjo mėnesį, viską nuskenavo ir nusiuntė tyrėjai, ten buvo visos didžiosios knygos, išrašai. Tyrėjai, kuri viską surašinėjo Panevėžyje, nuvežė net atspausdintus tuos popierius, todėl tikrai nepripažįsta, kad dokumentai buvo neišsaugoti. Buhalteriją tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ukmergėje.

Tačiau nepaisant kaltinamojo pozicijos, teismas sprendžia, kad byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinimas P. S. pasitvirtino.

Pažymėtina, kad nors kaltinamojo ir liudytojo A. K. pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021). Remiantis tokia kasacinio teismo praktika, nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgtina ir į P. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu 2024-06-05 apklausoje P. S. nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 223 str. 1 d. savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Pripažįsta visas aplinkybes nurodytas įtarime. Nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Nebuvo labai gerai susipažinęs su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo procedūromis ir iškart nesuprato, kad daro nusikaltimą kažkokių dokumentų neapteikdamas ar neišsaugodamas. Kadangi tai buvo senai, praėjo virš 3-4 metų, tikrai neprisimena dėl ko neišsaugojo ir nepateikė tam tikrų dokumentų, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, negali to prisiminti ir smulkiai papasakoti priežasčių, bet savo kaltę pripažįsta. Šiandien supranta, kad visi veiksmai, susiję su bendrovės turtu ir piniginėmis lėšomis turi atsispindėti buhalterinėje apskaitoje, ir dokumentai privalomi būti pateikti buhalteriui, ir saugomi (tomas 3, b. l. 184). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus atstovas A. K. nurodė, kad P. S. perduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus kilo daug problemų, P. S. ilgą laiką dokumentų neperdavė, delsė, o pateikus dokumentus nepateikė 2020-09-01 – 2021-08-30 laikotarpio kasos dokumentų, (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnalo, debitorių sąrašo, neperdavė materialaus turto, įmonės lėšų, apskaitos registrų. Panevėžio apygardos teismas 2021-08-30 nutartimi įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių P. S. ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarties įmonei iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti teismo paskirtai nemokumo administratorei MB „Atisa“ ar jos įgaliotam asmeniui visą bendrovės valdomą ir naudojamą turtą, visus bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla. Nutartis įsiteisėjo nuo 2021-09-08. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. S. nesilaikė Panevėžio apygardos teismo įpareigojimų ir bendrovės dokumentus nemokumo administratoriui perdavė pavėluotai, tai yra 2021-10-18 (tomas 2, b. l. 171-172).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Pažymėtina, kad bylose dėl apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo skiriama ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-495/2021). Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta 2023-12-15 FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvada (toliau – Specialisto išvada) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos (tomas 3, b. l. 28-46).

Pirmiausia, specialisto išvadoje konstatuota, kad P. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neišsaugojo: - 2019-08-05 – 2021-09-30 laikotarpio pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, atsargų apskaitos registrų, gautinų ir mokėtinų sumų (išskyrus skolų tiekėjams) apskaitos registrų, kuriuose būtų registruotos visos vykdytos ūkinės operacijos pagal buhalterines sąskaitas; - 2019-08-05 – 2020-12-31 laikotarpio metinių suvestinių apskaitos registrų – didžiosios knygos, balansų, bandomųjų balansų, kuriuose būtų registruotos buhalterinių sąskaitų apyvartos už metus. Be to, specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registrui nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių už 2019, 2020 ir 2021 metus.

Bylai reikšmingu laiku galiojo Buhalterinės apskaitos įstatymas (nuosprendžio paskelbimo metu šio įstatymo pavadinimas pasikeitęs ir įvardijamas kaip Finansinės apskaitos įstatymas). Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, be kita ko, už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Šio straipsnio antra dalis numato, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis. Dokumentų ir archyvų įstatymas 13 straipsnis numato, kad dokumentų saugojimo terminus rengia ir tvirtina Lietuvos vyriausiasis archyvaras. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“: 10.15 punktas nustato, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentas saugomas 10 metų, o 10.19 punktas nustato, kad apskaitos registrai yra saugomi 10 metų.

Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų numatytą laiką – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Reikalavimas saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus reiškia, kad tokie dokumentai turi būti saugomi tinkamai ir patikimoje vietoje, kurioje nekiltų pavojus, kad tie dokumentai bus prarasti, sugadinti, pagrobti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-628/2019).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis iš esmės nenurodė jokių aplinkybių dėl ko Specialisto išvadoje nurodyti bendrovės dokumentai nebuvo pateikti ar atitinkamai išsaugoti. Kaltinamasis P. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nepripažino, ir laikėsi gynybinės pozicijos, kad visi įmonės dokumentai turėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančioje įmonėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu liudytojo A. K. duotų parodymų, bei kitų įrodymų, surinktų baudžiamojoje byloje, o būtent Specialisto išvados, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentai, o būtent: 2019-08-05 – 2021-09-30 laikotarpio pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai, atsargų apskaitos registrai, gautinų ir mokėtinų sumų (išskyrus skolų tiekėjams) apskaitos registrai, kuriuose būtų registruotos visos vykdytos ūkinės operacijos pagal buhalterines sąskaitas; bei 2019-08-05 – 2020-12-31 laikotarpio metinių suvestinių apskaitos registrai – didžiosios knygos, balansai, bandomieji balansai, kuriuose būtų registruotos buhalterinių sąskaitų apyvartos už metus, nebuvo išsaugoti.

Taip pat byloje įrodyta, kad kaltinamasis P. S. nesilaikė 2000-07-13 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registrui nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių už 2019, 2020 ir 2021 metus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019, 2020 metų ir 2021-01-01 – 2021-09-30 laikotarpio ūkinės-finansinės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

BK 223 straipsnyje numatyta veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo laikoma padaryta tuo atveju, kai asmuo nenumatė, kad dėl įstatymų nesilaikymo nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ir struktūros, nors pagal savo pareigas, darbo specifiką ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad kaltinamasis P. S. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo P. S. nerūpestingumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai nebuvo tinkamai išsaugoti. Pagal Specialisto išvadą nustatyti realią UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju P. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių, „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 10.19 punkto reikalavimų, LR Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atlikus specialių žinių reikalaujamą tyrimą, nustatyta, kad, būtent, dėl kaltinime apibrėžtame laikotarpyje padarytų įstatyminių reikalavimų pažeidimų – neišsaugotų ir tyrimui nepateiktų buhalterinės apskaitos duomenų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismas konstatuoja, kad dėl netinkamai tvarkomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos – buhalterinės apskaitos duomenų neišsaugojimo, nulemto kaltinamojo nerūpestingumo, atsirado minėto pobūdžio padariniai, o tarp jų ir P. S. neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Aptartos aplinkybės rodo buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo pasekmių mastą, o tai leidžia kaltinamojo veiksmus vertinti kaip pavojingus baudžiamojo įstatymo kontekste. Kaltinamojo P. S. padaryti pažeidimai negali būti laikomi formaliais, kadangi dėl jų kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, be to, P. S., būdamas bendrovės vadovu, turėjo ir galėjo žinoti savo, kaip bendrovės vadovo pareigas ir atsakomybę. Kaltinamojo P. S. veikoje nustatyti visi nusikaltimo, nurodyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymiai, jo padaryta veika nagrinėjamoje situacijoje nėra aiškiai mažesnio pavojingumo nei bendras šios veikos rūšinis pavojingumas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, jog P. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 patvirtinta redakcija), nes jis, nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą; už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021-08-30, neišsaugodamas apskaitos registrų ir pirminių apskaitos dokumentų, aplaidžiai tvarkė ir organizavo teisės aktais reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą - įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų, nesivadovavo 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių (apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo turi būti saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis) reikalavimais, nes neišsaugojo:

- 2019-08-05 – 2021-09-30 laikotarpio pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, atsargų apskaitos registrų, gautinų ir mokėtinų sumų (išskyrus skolų tiekėjams) apskaitos registrų, kuriuose būtų registruotos visos vykdytos ūkinės operacijos pagal buhalterines sąskaitas;

- 2019-08-05 – 2020-12-31 laikotarpio metinių suvestinių apskaitos registrų – didžiosios knygos, balansų, bandomųjų balansų, kuriuose būtų registruotos buhalterinių sąskaitų apyvartos už metus.

Nesivadovavo 2000-07-13 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies reikalavimais, nes bendrovė Juridinių asmenų registrui nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių už 2019, 2020 ir 2021 metus, bei 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija, o Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtintoje Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje nurodyta, kad apskaitos registrai (Rodyklės 10.19 p.) privalo būti saugomi 10 metų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019, 2020 metų ir 2021-01-01 – 2021-09-30 laikotarpio ūkinės-finansinės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 41, 54, 61 straipsniuose.

P. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Taip pat nėra nustatyta ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. P. S. anksčiau teistas, teistumas išnykęs. Baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų, kad P. S. būtų įrašytas į psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitą, nėra.

Kaltinamasis P. S. padarė tris apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, ir vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 209 straipsnio 2 dalyje.

BK 209 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudos bausmę arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.

BK 183 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę.

BK 184 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę.

BK 223 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-104-976/2022). Esant galimybei būtina išnaudoti nuteistojo asmens motyvaciją, norą ir pastangas siekti pokyčių savo gyvenime. Alternatyvios, su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar teisinės priemonės leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Siekiant asmens resocializacijos kaip vieno pagrindinių bausmės tikslų itin reikšminga ne asmens atskirtis nuo visuomenės, o bandymas, pvz., baudžiamojo poveikio priemonėmis, jį integruoti į darbo rinką, suteikiant jam galimybę kurti konstruktyvų, produktyvų gyvenimą, taip prisidedant prie ekonominio šalies augimo ir bendrojo gėrio. Be abejo, toks sprendimas turi būti siejamas ir suprantamas ne kaip bausmės išvengiamumo galimybė, o kaip sėkmingos integracijos į visuomenę prielaida.

Kaltinamasis P. S. nusikalstamas veikas padarė dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, jog įstatymas už sunkią nusikalstamą veiką numato baudos ar laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų, į tai, jog kaltinamasis anksčiau teismo buvo teistas, bet dabar laikytinas pirmą kartą teisiamu, nes teistumas išnykęs, atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – asmuo sveikas, darbingo amžiaus, nedirba, išsituokęs, ir prieina išvados, kad kaltinamajam P. S. už padarytas nusikalstamas veikas skirtina bausmė – bauda, bausmės dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismo išvada ta, jog būtent tokių bausmių skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti P. S. už sunkaus nusikaltimo ir apysunkių nusikaltimų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šiuo atveju teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003-06-10 nutarimu, kuriame nurodyta, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos ir adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, todėl, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla (BK 68¹ straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis P. S. nusikalstamas veikas padarė darbinės veiklos srityje, siekdamas asmeninės turtinės naudos, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis ir pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos tikslai bus pasiekti skyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės užimti vadovaujančias pareigas juridiniuose asmenyse trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 68¹ straipsnio 4 dalis).

P. S. veikos, numatytos BK 209 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje padarytos turint vieną sumanymą, padarytos tuo pačiu laikotarpiu, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta, proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

P. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

- pagal BK 209 straipsnio 2 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 130 MGL (6 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68¹ straipsniu, skirti P. S. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės užimti vadovaujančias pareigas juridiniuose asmenyse atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti P. S., kad baudą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo bankas, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos skyrius. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, kvitą (-us), jei mokama per kelis kartus, pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui.

Įspėti P. S., kad nesumokėjus baudos per nurodytą laiką, bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.