Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo formos nepilnamečiams vaikams pakeitimo, ir atsakovo priešieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (sumažinimo), institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, advokatė Inga Kostogriz - Vaitkienei pareikštą ieškinį pilnai palaikė jame išdėstytais argumentais bei motyvais.

2019 m. vasario 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė aktą, kuriame nurodė, kad tarnybos specialistei apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje, duris atidarė vyras bei paaiškino, kad atsakovas šiuo adresu lankosi retai, nesutiko perduoti kvietimo susisiekti su vyriausiąja specialiste (I tomas, e. b. l. 125).

2019 m. gegužės 30 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl priešieškinio, kurioje nurodė, jog nėra aišku, ar sumažinus išlaikymą bus užtikrinti augančių vaikų poreikiai ir būtinos sąlygos jų visapusiškam vystymuisi. Pažymėjo, kad atsakovas turi teikti įrodymus dėl iš esmės pasikeitusios jo turtinės padėties (III tomas, e. b. l. 117).

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai (2019 m. rugsėjo 13 d. teismo šaukimai išsiųsti el. ryšių priemonėmis (per EPP sistemą)), todėl byla išnagrinėta tarnybos atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių ir jų atstovų paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, jog šalys turi du nepilnamečius vaikus: sūnų K. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) (I tomas, e. b. l. 25) ir dukrą L. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) (I tomas, e. b. l. 26).

2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2357-391/2018 šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintas dėl abiejų sutuoktinių kaltės; šalių nepilnamečių vaikų K. D. ir L. D. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. R.; nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka; iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. D. ir L. D., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2016 m. kovo 14 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirta vaikų motina A. R.; iš atsakovo taip pat priteistas išlaikymo įsiskolinimas, sudarantis po 1500 Eur kiekvienam vaikui. Teismo sprendimu taip pat buvo išspręsti šalių turtiniai klausimai, t. y., nustatyta, kad santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., padalintas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, pasisakyta dėl šalių tolimesnių įsipareigojimų turimiems kreditoriams vykdymo ir pan. Vilniaus miesto apylinkės teismas priimtu 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu taip pat: 1) priteisė atsakovui A. D., 26472,00 Eur kompensaciją iš ieškovės A. R.; 2) priteisė ieškovei A. R. 4380,00 Eur negautų pajamų iš atsakovo A. D.; 3) išdėstė ieškovei A. R. 26472,00 Eur kompensacijos atsakovui A. D. sumokėjimą vienerių metų laikotarpiui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisė ieškovei A. R.3000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. D.; 5) priteisė atsakovui A. D. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės A. R. (I tomas, e. b. l. 61-86).

2018 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2188-258/2018 (toliau – 2018 m. rugsėjo 28 d. Teismo nutartis) 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, padidindamas valstybės naudai iš atsakovo A. D. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 5619,68 Eur bei priteisė iš ieškovės A. R. – D. 700,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, o iš atsakovo A. D. 3000,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (I tomas, e. b. l. 27-60).

2018 m. spalio 8 d. atsakovas A. D. pateikė teismui prašymą atidėti iš jo priteistų bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio mokėjimą iki 2020 m. spalio 1 d. 2018 m. spalio 25 d. atsakovas A. D. pateikė teismui prašymą dėl 26472 Eur kompensacijos, priteistos iš ieškovės A. R., išdėstymo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

Išnagrinėjęs šiuos prašymus Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimis nusprendė atsakovo A. D. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo tenkinti iš dalies: 1) atidėti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. e2A-2188-258/2018, kuria iš atsakovo A. D. į valstybės biudžetą priteista 8619,68 Eur bylinėjimosi išlaidų vykdymą iki 2020 m. spalio 1 d.; 2) atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2357-391/2018 dalies, kuria priteista ieškovei A. R. iš atsakovo A. D. 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 4380 Eur negautų pajamų vykdymą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) kitą prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą dalį atmesti; 4) prašymą išdėstyti atsakovui iš ieškovės priteistą kompensaciją kas mėnesį mokamos periodinėmis išmokomis atmesti (I tomas, e. b. l. 18-24, V tomas, e. b. l. 73-75).

Atsakovas A. D. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, kuriame nurodė, kad pagal 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimą ir 2018 m. rugsėjo 28 d. Teismo nutartį atsakovas turi sumokėti ieškovei 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 4380 Eur negautų pajamų, o ieškovė turi atsakovui sumokėti 26472 Eur kompensaciją ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimis Vilniaus miesto apylinkės teismas atidėjo atsakovui 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 4380 Eur negautų pajamų vykdymą vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ieškovės 26472 Eur kompensacijos mokėjimo teismas neišskirstė ir paliko sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas nurodė, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo vaikams formos pakeitimo, o atsakovas pateikė priešieškinį dėl išlaikymo vaikams sumažinimo. Ieškovė atsiliepime į pareikštą atsakovo prašymą nurodė, jog dėl atsakovo sąmoningų veiksmų, susijusių su jam priklausančio turto mažinimu, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo formos pakeitimo, todėl ieškovė prašė teismo atidėti 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimo dalies, kuria priteista atsakovui iš ieškovės 26472,00 Eur kompensacija vykdymą, nustatant, kad ieškovė kompensacijos dalį dėl 16433,00 Eur privalo atsakovui sumokėti sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6722-869/2019 įsiteisėjimo dieną. 2019 m. spalio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė atidėti 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2357-391/2018 vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6722-869/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-01724-2019-5) (V tomas, e. b. l. 177-179).

Šios teismo nustatytos aplinkybės bei priimti procesiniai teismų sprendimai leidžia teismui daryti išvadą, kad teismo sprendimo priėmimo dieną atsakovas turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę pagal 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimą.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo)

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių (jų atstovų) paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, jog 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu buvo panaikintas šalių santuokos apskaitos įrašas bei išspręsti kausimai susiję, su šalių nepilnamečiais vaikais, t. y., šalių nepilnamečių vaikų K. D. ir L. D. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. R.; nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka; iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. D. ir L. D., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2016 m. kovo 14 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirta vaikų motina A. R. Iš atsakovo taip pat priteistas išlaikymo įsiskolinimas, sudarantis po 1500 Eur kiekvienam vaikui.

Atsakovas prašė teismo sumažinti nustatytą išlaikymo dydį nuo 250 Eur iki 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui ir tokį savo prašymą grindė pasikeitusia šalių turtine padėtimi. Pasisakydamas teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog pareikštas priešieškinis nėra grindžiamas aplinkybe, susijusia su pasikeitusiais nepilnamečių vaikų poreikiais, todėl ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo plačiau analizuojama.

Įstatymai numato, kad sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį galima, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį (ar jos pasikeitimą), teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju vienu iš pagrindų peržiūrėti nustatytą atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir jį sumažinti, atsakovas nurodė pasikeitusią šalių turtinę padėtį.

Vertinant šalių turtinę padėtį, atsižvelgtina į šalims nuosavybės teise priklausantį turtą. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės Lietuvoje turimas nekilnojamasis turtas (V tomas, e. b. l. 89, 91-95, 99, 100-101, 102-103) ginčo laikotarpiu nesikeitė. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovei taip pat tebepriklauso žemės sklypas bei jame esantis gyvenamasis namas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių neatsirado (V tomas, e. b. l. 83).

Atsakovui A. D. nuosavybės teise tebepriklauso šis turtas: 500 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų (350 Eur vertės), reikalavimo teisė į 26472 Eur kompensaciją iš ieškovės (2019 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimo vykdymas atidėtas iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje), žemės sklypas su jame esančiais statiniais, (duomenys neskelbtini) (2019 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nagrinėjamoje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant atsakovui šiuo žemės sklypu disponuoti – I tomas, e. b. l. 110-112). Ginčo laikotarpiu atsakovas yra perleidęs šį jam priklausiusių registruotiną turtą: transporto priemones VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 4615 Eur, ir VW Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 5240 Eur. Atsakovas nurodė, jog šias transporto priemones yra pardavęs. Teismo vertinimu, paties transporto priemonių pardavimo faktas savaime nelemia jas pardavusio asmens turtinės padėties pasikeitimo, kadangi pirkimo – pardavimo sandoriu pasikeičia tik turimo turto forma – vietoje turėtų transporto priemonių pardavėjas gauna pinigus. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nei transporto priemonių pardavimo kainos, nei kokiam tikslui buvo panaudotos gautos lėšos, nurodyti negalėjo bei nepateikė į bylą jokių kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Dėl šios priežasties pripažintina, kad atsakovas neįrodė, kad jam priklausiusių transporto priemonių pardavimas sąlygojo jo turtinės padėties pablogėjimą.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovas yra neatlygintinai perleidęs savo motinai V. D. turėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra neregistruotas gyvenamasis namas: 1) 2018 m. birželio 6 d. buvo sudaryta 1/3 žemės sklypo dalies dovanojimo sutartis. Šios dovanojimo sutarties 6.11 punkte nurodoma, kad žemės sklype, kurio dalis yra dovanojama, teisiškai įregistruotų statinių nėra, tačiau yra pradėtas statyti statinys, kuris po šios sutarties sudarymo priklausys dovanotojui, nes šia sutartimi yra dovanojama tik 1/3 dalis žemės sklypo (VI tomas, e. b. l. 8-12); 2) 2018 m. spalio 16 d. buvo sudaryta likusių 2/3 žemės sklypo dalių dovanojimo sutartis, kurios pagrindu kartu su dovanojama žemės sklypo dalimi apdovanotajai neatlygintinai buvo perleistas gyvenamojo namo techninis projektas bei dovanotojas sutiko, kad statybos leidimas būtų perregistruotas apdovanotosios vardu (2.4-2.5 punktai) (IV tomas, e. b. l. 11-17). Pasisakydamas dėl šių dovanojimo sutarčių sudarymo aplinkybių atsakovas tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. spalio 16 d. Dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo žemės sklypo dalį savo motinai V. D. dėl to, kad prieš tai iš motinos gautas dovanotas pinigų sumas panaudojo ne pagal motinos (dovanotojos) prašymus, reikalavimus ir norus. Atsakovas nurodė, jog 2007 m. birželio 6 d. tėvai V. D. ir K. D. padovanojo savo sūnui 6 a. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (II tomas, b. l. 46-51), be to, atsakovo motina V. D. padovanojo jam šias pinigų sumas: 2004 m. vasario 18 d. – 31000 Lt (II tomas, e. b. l. 34), 2008 m. balandžio 10 d. – 25000 Lt (II tomas, e. b. l. 35), 2009 m. kovo 14 d. – 25000 Lt (II tomas, e. b. l. 36), 2012 m. sausio 5 d. - 25000 Lt (II tomas, e. b. l. 37), 2014 m. rugsėjo 21 d. – 24000 Lt (II tomas, e. b. l. 38). Pasak atsakovo, jo motinos valia buvusi tokia, jog 2004 m. vasario 18 d. padovanotas lėšas atsakovas turėjęs panaudoti savo asmeninio būsto pirkimui, tačiau šios lėšos buvo panaudotos bendram su ieškove būsto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimui; 2008 m. balandžio 10 d. ir 2009 m. kovo 14 d. padovanotas lėšas atsakovas turėjęs panaudoti namo (duomenys neskelbtini), statybai, o panaudojęs ieškovės būsto (duomenys neskelbtini), privatizavimui ir kapitaliniams remontui; 2012 m. sausio 5 d. ir 2014 m. rugsėjo 21 d. sutartimis padovanotas lėšas atsakovas turėjęs panaudoti namo (duomenys neskelbtini), statybai ir priežiūrai, o panaudojęs namo statybai, tačiau vėliau išvykęs į Belgiją ir namo neprižiūrėjęs, nieko nedaręs apleistai žemei, netvarkęs namo „dėžutės“, dėl ko kilusi turto žuvimo grėsmė. Pasak atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gautas dovanas panaudojo ne pagal dovanotojos (motinos V. D.) prašymus, reikalavimus bei jos valią, dovanotoja, pasinaudodama CK 6.472 straipsniu pareikalavo grąžinti dovanas atgal. Kadangi visų dovanų atsakovas grąžinti negalėjo, jis padovanojo motinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini), su išduotu statybos leidimu.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

CK 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 6.467 straipsnio 1 dalis).

Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal CK šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas nurodė, jog jo motina V. D. pareikalavo grąžinti dovanotas pinigines lėšas atgal, kadangi atsakovas gautas dovanas panaudojęs ne pagal dovanotojos valią, prašymus, reikalavimus. Tai reiškia, jog dovanotoja, prašydama pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, pasak atsakovo, rėmėsi antruoju alternatyviuoju pagrindu, t. y., kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

CK konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (2010 m. balandžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (žr., pvz., 2015 m. spalio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (žr. 2011 m. liepos 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs atsakovo paaiškinimų, duotų bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas atmeta kaip neįrodytus bei nepagrįstus atsakovo teiginius, kad 2004 m. vasario 18 d., 2008 m. balandžio 10 d., 2009 m. kovo 14 d., 2012 m. sausio 5 d., 2014 m. rugsėjo 21 d. sudarytomis pinigų dovanojimo sutartimis (II tomas, e. b. l. 34-38) piniginės lėšos atsakovui buvo dovanotos su tam tikromis sąlygomis, kurias atsakovas išdėstė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį. Tokių aplinkybių nenustatyta ir 2007 m. birželio 6 d. dovanojimo sutartyje (II tomas, e. b. l. 46-50). Pažymėtina, jog ir pačiose dovanojimo sutartyje, jokios piniginių lėšų ar turto dovanojimo (panaudojimo) sąlygos nebuvo numatytos. Duomenų apie tai, jog dovanotoja žodžiu būtų išsakiusi kokius nors prašymus, reikalavimus dėl dovanojamų piniginių lėšų ar turto panaudojimo, byloje taip pat nenustatyta, juolab pažymėtina, kad įstatymas nenumato asmeniui pareigos vykdyti duotą žodinį pažadą. Byloje taip pat nenustatyta, kad dovanotoja būtų ėmusis kokių nors veiksmų (pareiškusi pretenzijų ar kreipusis į teismą) dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta jokių atsakovo A. D. veiksmų, kurie būtų vertintini kaip griežtai smerktini geros moralės požiūriu, kurie galėtų būti smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojos ar jos artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas.

Kartu pažymėtina, jog iš atsakovo sudarytų 2018 m. birželio 6 d. ir 2018 m. spalio 16 d. Dovanojimo sutarčių turinio matyti, jog jose nenurodoma, kad šios sutartys būtų buvę sudarytos ir nekilnojamasis turtas atsakovo V. D. dovanotas, siekiant išspręsti turto grąžinimo klausimą pagal 2004 m. vasario 18 d., 2008 m. balandžio 10 d., 2009 m. kovo 14 d., 2012 m. sausio 5 d., 2014 m. rugsėjo 21 d. sudarytas piniginių lėšų dovanojimo sutartis, 2007 m. birželio 6 d. nekilnojamoj turto dovanojimo sutartį ar siekiant išspręsti skolų grąžinimo klausimus.

Duomenų apie tai, kad V. D. su atsakovu būtų sudariusi kitų dovanojimo ar kito pobūdžio sutarčių, byloje nėra, atsakovo nurodytos 2018 m. rugsėjo 1 d., 2018 m. lapkričio 30 d., 2019 m. sausio 1 d., 2019 m. vasario 6 d. paskolos sutartys dėl viso 2400 Eur piniginių lėšų skolinimo buvo sudarytos jau po 2018 m. birželio 6 d. ir 2018 m. spalio 16 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutarčių sudarymo, todėl sudarytomis 2018 m. birželio 6 d. ir 2018 m. spalio 16 d. Dovanojimo sutartimis negalėjo būti sprendžiamas šių paskolos sutarčių pagrindu gautų lėšų grąžinimo klausimas. Atsakovo deklaratyvūs teiginiai, jog neva jis skolinosi iš motinos lėšas pripažintini neįrodytais, kadangi 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendime konstatuota, jog atsakovo kreditorių, taip pat bendrų sutuoktinių kreditorių nenustatyta (I tomas, e. b. l. 77). Priešingu atveju dėl tokių prievolių pobūdžio turėjo būti sprendžiama santuokos nutraukimo byloje.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė būtinybės sudaryti 2018 m. birželio 6 d. ir 2018 m. spalio 16 d. žemės sklypo dovanojimo sutartis (IV tomas, e. b. l. 11-17, VI tomas, e. b. l. 8-12) bei kad jų sudarymu buvo siekiama išspręsti atsakovui motinos dovanotų ir ne pagal dovanotojos valią panaudotų piniginių lėšų grąžinimo ar skolįų įskaitymo klausimą.

Byloje nustačius, jog 2018 m. birželio 6 d. (t. y., esant priimtam 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimui, tačiau bylai dar nesant išnagrinėtai apeliacinės instancijos teismo) buvo sudaryta atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusios 1/3 žemės sklypo dalies dovanojimo sutartis (VI tomas, e. b. l. 8-12), o 2018 m. spalio 16 d. (t. y., pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams priėmus galutinį sprendimą dėl šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių) buvo sudaryta atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusių likusių 2/3 žemės sklypo dalių dovanojimo sutartis (IV tomas, e. b. l. 11-17), kurių atsakovas sudaryti neprivalėjo, tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip sąmoningi, tyčiniai atsakovo veiksmai, siekiant sumažinti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą bei pabloginti atsakovo turtinę padėtį.

Nepaisant to, jog sudarytoje žemės sklypo dovanojimo sutartyse šalys dovanojamą žemės sklypą įvertino 9390 Eur, iš į bylą pateiktų tame pačiame rajone esančių, tokio pat dydžio sklypų pardavimo kainų matyti, jog jos yra kur kas didesnės ir svyruoja nuo 17000 Eur iki 30000 Eur (I tomas, e. b. l. 85-87). Kartu pažymėtina, jog kartu su perleistu žemės sklypu atsakovo motinai V. D. neatlygintinai buvo perleistas šiame žemės sklype pastatyto, tačiau dar neįregistruoto gyvenamojo namo techninis projektas bei apdovanotosios vardu perregistruotas statybos leidimas. Nepaisant to, jog 2019 m. lapkričio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nesugebėjo nurodyti nei perleistame žemės sklype pastatyto gyvenamojo namo ploto (nurodė, jog namo plotas yra didesnis nei 100 kv. m.), nei jo vertės, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2017 m. gegužės 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (I tomas, e. b. l. 90-92), matyti, jog gyvenamojo mano (duomenys neskelbtini), sienos, stogas 2017 m. gegužės mėnesį buvo pilnai pastatyti ir šio namo bendrasis plotas yra gerokai didesnis nei atsakovo nurodyti 100 kv. m., kas neabejotinai padidina perleisto nekilnojamojo turto rinkos vertę.

Teismo vertinimu, atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, susiję santuokos metu atsakovo atliktais lėšų pervedimais ieškovei, atsakovo atliktais remonto darbais (tiek nekilnojamojo turto objektuose, esančiuose Lietuvoje bei Belgijoje), atsakovo bendravimu su nepilnamečiais vaikais bei trečiųjų asmenų lankymuisi bei atostogavimu ieškovės namuose, nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama civiline byla dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, dalis šių aplinkybių teismų buvo įvertinta šalių santuokos nutraukimo byloje, todėl teismas nagrinėjamoje byloje dėl jų plačiau nepasisako.

Pažymėtina, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, ne tik atsižvelgiant į jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau ir į jų sveikatą bei elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; ir kt.).

Viena priežasčių, dėl kurių atsakovas negali skirti vaikams teismo nustatymo išlaikymo, atsakovas įvardijo jo sveikatos būklę. Teismui pateiktame atsiliepime atsakovas nurodė, jog 2014-2015 metais jis susirgo (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo nustatytas neįgalumas, yra reikalingos (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat nurodė, jog 2018 m. gruodžio 7 d. jam nustatyta (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gruodžio 24 d. nustatytas tik 50 proc. darbingumo lygis. Tiek pateiktame atsiliepime į ieškinį, tiek ir apklaustas teismo posėdžių metu atsakovas akcentavo, kad siekiant išspręsti sveikatos problemas jam yra reikalinga atlikti dvi brangiai kainuojančias operacijas – (duomenys neskelbtini). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, jog nepageidauja, kad jam nemokamai būtų (duomenys neskelbtini), kuris paprastai tokiu atveju yra siūlomas, o (duomenys neskelbtini) kainuoja 8000 – 30000 Eur, o (duomenys neskelbtini) jo atveju reikėtų dviejų. Po operacijos yra taikomas apie pusantrų metų reabilitacinis gydymas. Operacijai nepavykus – asmuo tampa neįgaliu ir visam gyvenimui sėda į invalido vežimėlį. Atsakovas teismui nurodė, jog Ligonių kasos kompensuoja tik mažą (duomenys neskelbtini) kainos dalį, t. y., tik 500 Eur, ir tik po trijų metų, kai padaryta operacija. Kitą (duomenys neskelbtini) dalį pacientui reikia sumokėti iš anksto. Tokių pinigų atsakovas neturi, todėl (duomenys neskelbtini) operacijų iki šiol nėra atlikęs.

Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis apie atsakovo sveikatos būklę, nustatyta, kad atsakovas A. D. sveikatos problemomis, susijusiomis su (duomenys neskelbtini), skundžiasi nuo 2015-2016 metų (III tomas, e. b. l. 59-61, 91, 94-95). Bylos duomenimis, atsakovui neįgalumas nustatytas 2015 metais, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. atsakovo darbingumas sudarė 55 proc. (III tomas, e. b. l. 96). 2019 m. sausio 4 d. atsakovui išduotos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos bei išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų duomenimis, A. D. 50 proc. neįgalumas nustatytas nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d. Atsakovui nustatyti ribojimai dirbant nuolatinį stovimą bei su nuolatiniu vaikščiojimu ar priverstiniais liemens palenkimais susijusį darbą, atsakovui taip pat yra nerekomenduojama kelti sunkesnius nei 15 kg krovinius (II tomas, e. b. l. 142, 143, III tomas, e. b. l. 57, 58). Kitų darbo sąlygų ribojimų atsakovui nenustatyta. Bylos duomenimis, 2019 m. sausio 8 d. nustatytas 50 proc. neįgalumas iki 2020 m. gruodžio 31 d. (II tomas, e. b. l. 42, 96, III tomas, e. b. l. 62). 2019 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, atsakovas tris kartus buvo įrašytas į eilę (duomenys neskelbtini) gauti: 1) 2015 m. gruodžio 11 d. buvo įtrauktas į sąrašus kompensuojamam (duomenys neskelbtini) gauti. 2017 m. sausio 30 d. asmeniui buvo skirtas kompensuojamasis (duomenys neskelbtini). Asmeniui nesikreipus į gydymo įstaigą dėl operacijos suderinimo, 2017 m. kovo 13 d. eilė buvo sustabdyta, o nesikreipus iki 2018 m. kovo 6 d., eilė buvo uždaryta. 2) 2017 m. sausio 2 d. buvo įtrauktas į sąrašus kompensuojamam (duomenys neskelbtini) gauti. 2017 m. liepos 4 d. asmeniui buvo skirtas kompensuojamasis (duomenys neskelbtini). Asmeniui nesikreipus į gydymo įstaigą dėl operacijos suderinimo, 2017 m. rugpjūčio 11 d. eilė buvo sustabdyta, o nesikreipus iki 2018 m. rugpjūčio 8 d., eilė buvo uždaryta. 3) 2019 m. balandžio 29 d. buvo įtrauktas į sąrašus kompensuojamam (duomenys neskelbtini) gauti. 2019 m. liepos 25 d. asmeniui buvo skirtas kompensuojamasis (duomenys neskelbtini) (IV tomas, e. b. l. 131-143). Valstybinė ligonių kasa, teikdama atsakymą į teismo paklausimą, nurodė, jog vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, apdraustiesiems kompensuojamuosius (duomenys neskelbtini) Valstybinė ligonių kasa skiria nemokamai. Taip pat (duomenys neskelbtini) operacijos bei reabilitacijos paslaugos yra apmokamos ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kompensuojamo (duomenys neskelbtini) paskyrimo terminas gali būti nuo 1 iki 3 mėnesių, operacija turi būti atlikta per 120 dienų nuo (duomenys neskelbtini) skyrimo dienos. Apdraustasis gali įsigyti savo lėšomis kitą Valstybinės ligonių kasos neperkamą (duomenys neskelbtini) ir gauti atitinkamą kompensaciją, kaip tai nurodoma ir detalizuojama Valstybinės ligonių pateiktame atsakyme (IV tomas, e. b. l. 131-143).

Išdėstytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovo sveikatos problemos, susiję su (duomenys neskelbtini), A. D. buvo nustatytos prieš ketverius metus. Atsakovui nustatytas 50-55 proc. darbingumo lygis buvo žinomas ir teismo buvo įvertintas priimant tiek 2018 m. vasario 28 Teismo sprendimą, tiek ir 2018 m. vasario 28 Teismo nutartį. Pažymėtina, jog duomenų apie tai, kad atsakovo sveikatos būklė būtų pablogėjusi po 2018 m. vasario 28 Teismo sprendimo bei 2018 m. rugsėjo 28 d. Teismo nutarties priėmimo, byloje nėra, t. y., vertinant šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovo sveikatos būklė po šalių santuokos nutraukimo nepablogėjo (atsakovui nustatytas tas pats 50 proc. darbingumo lygis). Be to, vadovaujantis gautas Valstybinės ligonių kasos duomenimis, konstatuotina, jog (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo skirti neatlygintinai, tiek ir jų pakeitimo operacijos atsakovui galėjo būti atliekamos neatlygintinai (apmokant privalomojo sveikatos fondo draudimo biudžeto lėšomis), tačiau dėl subjektyvių, išimtinai nuo atsakovo valios priklausančių priežasčių, atsakovas A. D. jam siūlomu gydymu net tris kartus nepasinaudojo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo argumentai sumažinti iš jo priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, atsižvelgiant į jo sunkią sveikatos būklę, atmestini, kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

Duomenų apie ieškovės turimas sveikatos problemas (neįgalumą, ribotą darbingumą ir pan.) ar ieškovės sveikatos pablogėjimą ginčo laikotarpiu, byloje nenustatyta.

Tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir apklaustas teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog pagrindu sumažinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį pripažintina aplinkybę, jog atsakovas šiuo metu yra bedarbis ir vieninteles jo gaunamas pajamas sudaro gaunama 146,63 Eur netekto darbingumo pensija.

Bylos duomenimis, atsakovas A. D. Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2018 m. kovo 5 d. šios registracijos laikotarpiu atsakovui nebuvo išduoti tinkamo darbo pasiūlymai (II tomas, e. b. l. 137, III tomas, e. b. l. 63, 183-185). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas darbo santykius su (duomenys neskelbtini) nutraukė 2018 m. kovo 2 d. (V tomas, e. b. l. 113), t. y., praėjus vos porai dienų po 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimo priėmimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nurodė, jog darbo santykius nutraukė dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su atsakovo A. D. sveikatos būkle, byloje nesant duomenų apie atsakovo sveikatos būklės pablogėjimą minimu laikotarpiu, teismas atsakovo A. D. veiksmus, susijusius su darbo santykių (duomenys neskelbtini) nutraukimu atsakovo iniciatyva vertina kaip sąmoningus veiksmus, siekiant pabloginti savo turtinę padėtį bei tokiu būdu sumažinti nepilnamečiams vaikams teiktiną išlaikymą. Pasisakydamas šiuo aspektu teismas taip pat pažymi, jog 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendime nustatyta, jog atsakovas turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą (inžinierius – mechanikas), yra verslus žmogus. Atsakovas taip pat yra baigęs 72 valandų klasikinio masažo ir 24 valandų anticeliulitinio masažo kursus (I tomas, e. b. l. 73). 2019 m. sausio 4 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų duomenimis, A. D. nustatyti ribojimai dirbant nuolatinį stovimą bei su nuolatiniu vaikščiojimu ar priverstiniais liemens palenkimais susijusį darbą, atsakovui taip pat yra nerekomenduojama kelti sunkesnius nei 15 kg krovinius (II tomas, e. b. l. 142, 143, III tomas, e. b. l. 57, 58). Kitų darbo sąlygų ribojimų atsakovui nenustatyta, t. .y, atsakovui nėra nustatyta jokių ribojimų dirbti, pvz., sėdimą darbą. Bylos duomenimis, teismui nagrinėjant civilinę bylą dėl šalių santuokos nutraukimo, atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku, jo darbas buvo susijęs su prekių išdavimu. Atsakovo sveikatos būklė leido jam šį darbą dirbti beveik devynerius mėnesius, t. y., nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2018 m. kovo 2 d. (V tomas, e. b. l. 113). Tuo tarpu 2018 m. vasario 28 d. priėmus Teismo sprendimą, kuriuo buvo išspręstas nepilnamečiams vaikams atsakovo teiktino išlaikymo klausimas, pasak atsakovo, jo sveikatos būklė staiga itin pablogėjo, jog atsakovas ne tik nebegalėjo dirbti (duomenys neskelbtini), bet ir iki šiol negali susirasti jokio darbo atitinkančio atsakovo galimybes. Pasisakydamas dėl atsakovo sąžiningumo bei galimybių įsidarbinti, teismas pažymi, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovo sveikatos būklės pablogėjimą 2018 m. kovo mėnesį ar vėlesniu laikotarpiu, byloje taip pat nenustatyta, kad po teismo sprendimo dėl šalių santuokos nutraukimo priėmimo atsakovas būtų susirgęs kitomis (iki tol nesirgtomis ligomis) ligomis (tiek 2018 m, tiek ir 2019 m. atsakovui diagnozuotos ligos pagal TLK klasifikatorių (duomenys neskelbtini)– III tomas, e. b. l. 59-61, 91, 94-95), kad būtų dar labiau sumažėjęs jo darbingumas ar atsakovui būtų nustatyta papildomų darbo sąlygų ribojimų. Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė byloje yra ir ta, jog teismo posėdžio metu atsakydamas į klausimą, kokių priemonių ėmėsi, siekdamas susirasti darbą, atsakovas jokių priemonių teismui nurodyti nesugebėjo, o savo nedarbą grindė vienintele aplinkybe – sunkia sveikatos būkle ir atsakovui nustatytu ribotu darbingumu.

Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovas turi realias galimybes dirbti tam tikrą, savo išsilavinimą, sveikatos būklę atitinkantį darbą bei gauti pajamas, kurių dalis būtų skiriama nepilnamečių vaikų išlaikymui. Dabartinius atsakovo veiksmus, kuomet atsakovas, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, taip pat papildomų įgūdžių (baigti masažo kursai), ne tik savo iniciatyva nutraukia iki tol buvusius darbo santykius, bet ir nededa jokių pastangų susirasti kitą, jo išsilavinimą, sveikatos galimybes atitinkantį darbą, jį dirbti bei užsidirbti ne mažesnę nei minimalią mėnesinę algą, teismas vertina kaip tyčinius veiksmus, siekiant pabloginti savo turtinę padėtį ir tokiu būdu išvengti (ar sumažinti) prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Pažymėtina, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, ne tik atsižvelgiant į jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, į jų sveikatos būklę, bet ir į gaunamas pajamas, šalių elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; ir kt.). Nagrinėjamu atveju, byloje nenustatyta, jog atsakovo sveikatos būklė, teismui priėmus sprendimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, būtų pablogėjusi, jog jam būtų dar labiau ribotas darbingumas, nustatytos naujos diagnozės ir pan. Byloje taip pat nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių atsakovui spręsti sveikatos grąžinimo problemas (neatlygintinai atlikti (duomenys neskelbtini) operacijas) bei ieškoti kito jo išsilavinimą, darbo patirtį ir sveikatos galimybes atitinkančio darbo, tokiu būdu siekiant dirbti ir užsidirbti.

Bylos duomenimis, nustatyta, jog ieškovės turtinė padėtis po teismo sprendimo dėl šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo iš esmės nėra pasikeitusi. Nepaisant to, jog bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas įrodinėjo ženkliai pasikeitusią (pagerėjusią) ieškovės turtinę padėtį, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir toliau dirba diplomatinį darbą (duomenys neskelbtini) (IV tomas, e. b. l. 87-88), ieškovės bazinis mėnesinis atlyginimas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. lygus 7714,25 Eur (IV tomas, e. b. l. 102-103). 2019 m. balandžio mėnesį ieškovei buvo išmokėta 8175,07 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų (VI tomas, e. b. l. 26-27). Iš byloje esančių duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas, matyti, jog jos yra padidėję (2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendime nustatyta, jog bylos dėl šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nagrinėjimo metu ieškovės gaunamas pajamas sudarė 6350,35 Eur gaunamas atlyginimas - I tomas, e. b. l. 73), tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog šiuo metu ieškovė nebegauna nekilnojamojo turto Belgijoje nuomos pajamų, sudariusių 1800 Eur per mėnesį (IV tomas, e. b. l. 129-130). Ieškovė užsiėmė Namo su garažu ir žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini) nuoma iki 2019 m, birželio 30 d., kuomet nuoma buvo nutraukta (IV tomas, e. b. l. 130) ir gaudavo 1800 Eur dydžio nuomos mokestį už vieną mėnesį (IV tomas, e. b. l. 109). Bylos duomenimis, ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo 28 d., nuomodama namą (duomenys neskelbtini), patyrė 3746,46 Eur išlaidų (IV tomas, e. b. l. 99, 113, 123). Pažymėtina, kad ieškovė turėjo ir turi kitų turtinių įsipareigojimų, susijusių su namu (duomenys neskelbtini): 2018 m. spalio 1 d. ieškovė bankui buvo skolinga 35594,74 Eur už paskolą namo (duomenys neskelbtini) įsirengimui (IV tomas, e. b. l. 55). Ieškovė taip pat patyrė išlaidų 2018 m. gruodžio 31 d. grąžinusi visą paskolos sumą bankui, sudarančią 35255,07 Eur su priskaičiuotais delspinigiais (IV tomas, e. b. l. 54). Ieškovė 2018 m. rugsėjo 1 d. bankui buvo skolinga 337296,25 Eur (273245 Eur + 64051,25 Eur palūkanos) už paskolą namo (duomenys neskelbtini) įsigijimui (IV tomas, e. b. l. 48). Tuo tarpu 2019 m. balandžio 1 d. ieškovė bankui vis dar buvo skolinga 321652,84 (262499,87 Eur + 59152,97 Eur palūkanos) (IV tomas, e. b. l. 48). Paskolos grąžinimo sumą ieškovė turės mokėti bankui iki 2033 m. liepos 1 d. Ieškovė negauna pajamų iš Buto/Patalpos - Buto, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso tik 3/8 šio buto dalys. Butu (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. liepos mėnesio naudojasi ieškovės mama, kuriai jis ir priklauso nuosavybės teise (ieškovės mama valdo 5/8 šio buto dalis). Ieškovė užsiėmė Buto/Patalpos - Buto su terasa, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuoma nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 10 d. (IV tomas, e. b. l. 124). Ieškovė gaudavo 428,04 Eur dydžio nuomos mokestį už vieną mėnesį (IV tomas, e. b. l. 127). Tuo tarpu, patyrė 1318,04 Eur išlaidų minėtu laikotarpiu, susijusių su (duomenys neskelbtini) esančiu butu (IV tomas, e. b. l. 110, 116, 119, 125-126). Nutraukus nuomos sutartį, ieškovė negavo pajamų ir iš buto (duomenys neskelbtini) nuomos (IV tomas, e. b. l., 124-125, 128), tačiau paskutinio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad artimiausiu metu butą (duomenys neskelbtini) vėl yra planuojama išnuomoti. Be to, bylos duomenimis, ieškovė iki šiol nėra grąžinusi pasiskolintų lėšų fiziniams asmenims (V tomas, e. b. l. 158-163).

Įvertinus šalių turtinę padėtį, pripažintina, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, tačiau jai taip pat tenka pareigas didesne dalimi prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nurodė, jog priešieškinis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) nėra grindžiamas pasikeitusiais nepilnamečių vaikų poreikiais, t. y., bylos nagrinėjimo teisme metu, tarp šalių nekilo ginčo dėl nepilnamečių vaikų poreikių, nustatytų 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendime. Minėtame teismo sprendime buvo konstatuota, kad išlaidas vaikų išlaikymui sudaro išlaidos komunalinėms paslaugoms (po 25,00 Eur vaikui), maistui (po 235,00 Eur vaikui), rūbams ir avalynei (po 160,00 Eur vaikui), higienos priemonėms, vaistams, vitaminams (po 20,00 Eur vaikui), pramogoms (po 70,00 Eur vaikui), kelionėms (po 140,00 Eur vaikui), telefonui, internetui (po 15,00 Eur vaikui), kompiuteriui ir pan. (po 30,00 Eur), transportui, taksi (po 80,00 Eur vaikui), viso po 775,00 Eur vaikui.

Teismui pateiktame priešieškinyje atsakovas nurodė, jog iš jo priteistas išlaikymo kiekvienam iš vaikų dydis, sudarantis po 250 Eur per mėnesį, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos. Pasak atsakovo, kasacinės instancijos teismas yra nurodę, kad orientacinis kriterijus dėl priteisto išlaikymo dydžio yra minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Priešieškinio pateikimo metu MMA, atskaičius mokesčius, sudarė 430 Eur, taigi, kiekviena tėvui turėtų tekti po 215 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nurodė šios prieieškinyje išdėstytos pozicijos nebepalaikantis ir prašė priteistą išlaikymą sumažinti iki 150 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.

Pasisakant dėl MMA vertinimo išlaikymo priteisimo (ar išlaikymo pakeitimo) bylose, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas. Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai MMA dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pažymėtina, kad pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog nuo 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimo bei 2018 m. rugsėjo 28 d. Teismo nutarties priėmimo, pasikeitė (t. y., pablogėjo) atsakovo turtinė padėtis, tačiau bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovo turtinės padėties pablogėjimas sąlygojo ne objektyvios priežastys, o paties atsakovo veiksmai, t. y., atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perleidimas, nesant tam objektyvios būtinybės, atsakovo vengimas spręsti turimas sveikatos problemas, maksimalių pastangų susirasti savo amžių, išsilavinimą, profesines galimybes bei sveikatos būklę atitinkantį darbą, dirbti ir užsidirbti pajamų, kurių dalis galėtų būti skiriama nepilnamečių vaikų išlaikymui, nebuvimas.

Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo priteista suma sudaro tik 1/3 dalį kiekvieno iš nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti skiriamų lėšų, likusias 2/3 dalis vaikų išlaikymui skiria ieškovė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, dedamas pastangas ją pagerinti, šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingas lėšas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (sumažinimo). Teismo manymu, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo perkelti dar didesnę išlaikymo naštą vaikų motinai, kuriai ir taip tenka didesnė atsakomybė ir pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis nepilnamečių vaikų auklėjimu ir vystymusi.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog jo turtinės padėties pablogėjimą sąlygojo objektyvios, nuo atsakovo nepriklausančios aplinkybės ir jis ėmėsi visų priemonių gauti atitinkančias savo amžių, išsilavinimą, profesines galimybes bei sveikatos būklę pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, todėl atsakovo priešieškinis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo (sumažinimo) atmestinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo/priverstinės hipotekos nustatymo

Pareikštame ieškinyje ieškovė reiškia du alternatyvius reikalavimus, t. y., prašo pakeiti 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą konkrečiu atsakovo turtu t. y., reikalavimo teise į atitinkamą ieškovės prievolę, nustatytą 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu arba, tuo atveju, jei teismas nesutiktų pakeisti 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu nustatytos išlaikymo formos, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, L. D. ir K. D. išlaikymo užtikrinimui.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (2013 m. kovo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; kt.).

Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu.

Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios išlaikymo formos taikymo. Konkreti pinigų suma ar turtas natūra paprastai priteisiamas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas (motina) laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar iš kito turto gaunamų pajamų.

Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui (vaikams) išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas tik gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-926/2016; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (2006 m. birželio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Teismui parenkant išlaikymo formą, atsižvelgtina į tai, kad išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y., maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (2013 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir joje nurodyta praktika).

Nagrinėjamu atveju 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu bei 2018 m. rugsėjo 28 d. Teismo nutartimi iš atsakovo priteistas išlaikymas dviem nepilnamečiams vaikams, mokamas periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Ieškovė paskirta vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu ieškovei taip pat numatyta pareiga išmokėti atsakovui 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendime numatytą kompensaciją, kurios mokėjimo terminas yra atidėtas iki bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek ieškovės atstovė, tiek ir atsakovas nurodė, kad atsakovas tinkami vykdo 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu nustatytą pareigą teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis, sudarantį po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui ir už laikotarpį iki 2019 m. lapkričio mėnesio atsakovas išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, įsiskolinimo neturi.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pakeisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams formą, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams konkrečiu atsakovo turtu, t. y., reikalavimo teise į atitinkamą ieškovės prievolę, nustatytą teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2357-391/2018, tačiau ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ji turi sukaupusi finansinių lėšų prašomą sumą sumokėti, t. y., kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovė, per 2-3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pervesti į nepilnamečių vaikų banko sąskaitas. Teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu ieškovei yra numatyta pareiga išmokėti atsakovui teismo sprendime numatytą 26472,00 Eur kompensaciją, tačiau ieškovei kartu esant ir nepilnamečiams vaikams atsakovo teikiamo išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, nėra aišku, kaip ieškinio patenkinimo atveju, t. y., pakeitus išlaikymo nepilnamečiams vaikams formą iš išlaikymo periodinėmis išmokomis į atsakovo turimą reikalavimo teisę į ieškovę, bus užtikrinta tinkamo ieškovės pareigos pervesti nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas įvykdymo kontrolė. Pažymėtina, jog teismui ieškovės reikalavimą tenkinus, ieškovė privalėtų pervesti vaikų išlaikymui skirtas sumas, tačiau šios pareigos nevykdymo atveju, būtent pati ieškovė yra tas asmuo, kuris yra atsakingas už gaunamų nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų kontrolę ir išlaikymo nevykdymo atveju įgyja teisę kreiptis dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat tarp šalių nesant ginčo, jog atsakovas išlaikymą vaikams teikia, t. y., tinkami vykdo 2018 m. Teismo sprendimu periodinėmis išmokomis priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams ir už laikotarpį iki 2019 m. lapkričio mėnesio išlaikymo įsiskolinimo nėra, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu nustatytą išlaikymo formą. Teismo vertinimu, toks pakeitimas neproporcingai pažeistų atsakovo interesus, todėl šis ieškovės reikalavimas netenkintinas. Be to, ieškovei išmokėjus atsakovui priklausančią kompensaciją, atsakovas gautų papildomų lėšų, kurių dalį, būdamas sąžiningas, galėtų ir turėtų skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui, mokamam periodinėmis išmokomis, tokiu būdu geriausiai užtikrinant nepilnamečių vaikų poreikius.

Teismui pareikštame ieškinyje ieškovė taip pat pareiškė alternatyvų reikalavimą - tuo atveju, jei teismas nesutiktų pakeisti 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu nustatytos išlaikymo formos, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, L. D. ir K. D. išlaikymo užtikrinimui.

Pasisakydamas dėl šio pareikšto reikalavimo, teismas pažymi, nepaisant to, kad atsakovas A. D. teikia 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu nustatytą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį iki vaikų pilnametystės (t. y., išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, įsiskolinimo iki 2019 m. lapkričio mėnesio nėra), nagrinėjamoje civilinėje byloje nustačius, jog atsakovas tyčiniais veiksmais blogina savo turtinę padėtį, sudarydamas neatlygintinus nekilnojamojo turto sandorius, kurių jis neturi pareigos sudaryti, be to, nesprendžia sveikatos problemų, nededa maksimalių pastangų siekdamas susirasti savo amžių, išsilavinimą, profesines galimybes bei sveikatos būklę atitinkantį darbą, dirbti bei užsidirbti pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, be to, siekia parduoti ir paskutinį nekilnojamojo turto objektą, priklausantį atsakovui asmeninės nuosavybės teise, t. y., žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusia 2018 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2357-391/2018 – I tomas, e. b. l. 18-24), teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gauti išlaikymą, byloje spręstinas klausimas dėl galimybės užtikrinti tinkamą prievolės teikti išlaikymą vykdymą, taikant atsakovo turtui (Žemės sklypui) priverstinį įkeitimą (hipoteką).

Formuodamas teismų praktiką, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018, kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog teismas nustatęs, jog vaikų išlaikymo prievolės realiam įvykdymui užtikrinti tikslinga taikyti priverstinį įkeitimą (hipoteką), vadovaudamasis CK 3.197 straipsniu, gali tiek šalies, tiek savo iniciatyva nustatyti priverstinį konkretaus skolininko (nagrinėjamu atveju tėvo) turto įkeitimą (hipoteką). Paprastai priverstinė hipoteka yra nustatoma kreditoriaus prašymu, tačiau išimtiniais įstatymų nurodytais atvejais (CK 3.197 straipsnis) teismas gali nustatyti priverstinį įkeitimą (hipoteką) savo iniciatyva. CPK įtvirtintos teisės normos nustato aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, jeigu tai yra būtina bylai teisingai išspręsti (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys).

2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-695/2017, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pagal pareigas) (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos visos sąlygos, kurių pagrindu atsakovo nekilnojamajam turtui turėtų būti nustatyta priverstinė hipoteka: 1) 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu, įsiteisėjusiu 2018 m. rugsėjo 28 d., ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies ir iš atsakovo A. D. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui K. D. ir dukrai L. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2016 m. kovo 14 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) ieškovė, kaip kreditorė, nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo prašė nustatyti priverstinę hipoteką; 3) egzistuoja CK įtvirtintinas priverstinės hipotekos atvejis – būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; 4) nekilnojamasis turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Priverstiniam įkeitimui (kai įkeitimas atsiranda įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu) mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios priverstinę hipoteką (CK 4.199 straipsnio 3 dalis). Dėl priverstinės hipotekos taikymo nepilnamečių vaikų išlaikymo bylose principinių nuostatų yra pasisakęs kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2008).

Pažymėtina, jog būtinumas nustatyti priverstinę hipoteką turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių būtų matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Teismas taip pat turi įvertinti, ar priverstinė hipoteka nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina reikalavimui dėl išlaikymo užtikrinti. Nagrinėjamu atveju tokios objektyvios aplinkybės (atsakovo turtinės padėties pablogėjimas, t. y., sąmoningi atsakovo veiksmai siekiant sumažinti turimo turto kiekį ir tokiu būdu išvengti vaikų išlaikymo – atsakovui priklausiusio turto perleidimas, ketinimas parduoti ir paskutinį atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, darbo santykių nutraukimas atsakovo iniciatyva, sveikatos problemų nesprendimas ir pan.), iš kurių būtų matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės, byloje nustatytos. Byloje nenustatyta, jog priverstinė hipoteka suvaržytų atsakovo teises labiau, nei tai yra būtina reikalavimui dėl išlaikymo užtikrinti, todėl ieškovės reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo tenkintinas.

Byloje nustačius, jog iki 2019 m. lapkričio mėnesio atsakovas teikė šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis, šalių nepilnamečiui sūnui K. D. nuo 2019 m. lapkričio mėnesio (2019 m. lapkričio 3 d.) iki pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) atsakovo teiktina bendra išlaikymo suma sudarys 1250,00 Eur (250 Eur per mėnesį x 5 mėn.), o šalių nepilnametei dukrai L. D. nuo 2019 m. lapkričio mėnesio (2019 m. lapkričio 19 d.) iki pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) teiktina bendra išlaikymo suma sudarys 11500,00 Eur (250 Eur per mėnesį x 46 mėn.), todėl siekiant užtikrinti tinkamą 2018 m. vasario 28 d. Teismo sprendimu nustatyto išlaikymo teikimą, atsakovui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui - 0,0602 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 43000,00 Eur (I tomas, e. b. l. 61-86) nustatytina priverstinė hipoteka.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

2019 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždrausta disponuoti 0,0602 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), t. y., iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įsiteisėjimo atsakovui uždrausta parduoti, kitaip perleisti tretiesiems asmenims, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti šio turto teisinę būklę. Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus teismo sprendimą, išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, tačiau teismo sprendimas gali būti skundžiamas, šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys (vienas iš alternatyvių reikalavimų) patenkintas pilnai, o atsakovo priešieškinis atmestas. Tokiu atveju iš atsakovo priteistinas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškovė, pateikdama ieškinį dėl išlaikymo formos pakeitimo sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinio patenkinimo atveju ši suma ieškovės naudai priteistina iš atsakovo.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas realumo kriterijus, t. y., kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y., kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė patyrusi 4298,55 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei vertimams į lietuvių kalbą organizuoti (VI tomas, e. b. l. 31-42), tačiau į bylą pateikė atliktus mokėjimus tik 3614,88 Eur sumai (V tomas, e. b. l. 79, VI tomas, e. b. l. 35, 39, 42). Ieškovės išlaidos ieškinio parengimui bei 2 NRT išrašams (III tomas, e. b. l. 151, 152), taip pat atsiliepimui į prašymą dėl LAP panaikinimo parengti (III tomas, e. b. l. 153, 154), nesant byloje pateiktų apmokėjimo dokumentų, ieškovės naudai nepriteistinos, likusios ieškovės patirtos išlaidos, sudarančios 3614,88 Eur atitinka Rekomendacijose nustatytus koeficientus, todėl pripažintinos pagrįstomis bei įrodytomis, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog 2019 m. liepos 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje yra įtraukta 160 Eur (200 Eur - 20 proc. =160 Eur) suma už paslaugas, kurios nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo suteiktos, iš atsakovo priteistina suma, mažintina šia 160 Eur ir sudaro 3454,88 Eur (3614,88 Eur – 160 Eur).

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 21,92 Eur, todėl šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės A. R. ieškinį dėl priverstinės hipotekos nustatymo tenkinti.

Nustatyti atsakovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui - 0,0602 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką), siekiant užtikrinti 1250,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdymą, nustatant, kad priverstinė hipoteka galios iki to momento, kol atsakovas visiškai įvykdys 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2357-391/2018 dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. D. teikimo.

Nustatyti atsakovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui - 0,0602 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką), siekiant užtikrinti 11750,00 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdymą, nustatant, kad priverstinė hipoteka galios iki to momento, kol atsakovas visiškai įvykdys 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2357-391/2018 dėl išlaikymo nepilnametei dukrai L. D. teikimo.

Likusioje dalyje (dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo) ieškovės A. R. ieškinį atmesti.

Atsakovo A. D. priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo (sumažinimo) atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 3454,88 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 3529,88 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt devynis eurus 88 euro centus).

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 21,92 Eur (dvidešimt vieną eurą 92 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Šios sumos šalių turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2019 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.