Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Remiantis ginčo projekto rengimo ir derinimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento

STR 1.01.07:2002, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2002 m. balandžio

16 d., Nr. 184, nuostatomis, tuo atveju, kai dirbtinio pratekamo paviršinio vandens telkinio (kūdros ir pan.) gylis yra iki 3 m ir didžiausias užimamas plotas sudaro nuo 300 kv. m iki 5000 kv. m, jis

priskiriamas nesudėtingų statinių II grupei. Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2005

„Statinio projektavimas", patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio

30d. įsakymu Nr. D1-708, nustatyta, kad tokiu atveju nereikalingas projektavimo

sąlygų sąvadas ir statybos leidimas, neprivaloma ir statinio techninė priežiūra, tačiau jiems būtinas

supaprastintas statinio projektas, kurį turi patvirtinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojas. Atsakovas M. M. buvo gavęs šiuose teisės aktuose nurodytus būtinus leidimus, tačiau jis nesilaikė leidimo sąlygų ir iškasė kūdrą didesnio ploto ir gilesnę, o

tokiam statiniui buvo reikalingas projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas, o savivaldybė išdavusi leidimą nekontroliavo statybos, nepasidomėjo ar laikomasi leidime nurodytų sąlygų. V. K. projektavimo įmonė neturėjo licencijos (leidimo) vykdyti projektavimo darbus.

Į bylą V. K. projektavimo įmonė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ji gali atlikti

projektavimo darbus, turi galiojančią licenciją. Rokiškio rajono savivaldybė neįsitikino ar projektą

paruošė kvalifikuotas asmuo, turintis teisę tokį projektą rengti.

LR Melioracijos įstatymas yra privalomas asmenims, kurių teritorijoje yra melioracijos sistema. Byloje ekspertizės metu yra nustatyta kad ieškovų ir atsakovo žemės sklypuose yra melioracijos sistema, kuri buvo vientisa. Ekspertizės išvadų šalys neginčijo. Atsižvelgiant į vamzdelių dydį -10 cm. jie laikytini žemės sklypo priklausiniais, kuriuos pagal LR Melioracijos įstatymo reikalavimus žemės savininkai privalo naudoti pagal paskirtį, prižiūrėti ir skubiai remontuoti, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų turtui, gamtinei aplinkai.

Atsakovas M. M. neįvykdė Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai" 14 punkto reikalavimo, t.y. radęs inžinerinį statinį, darbus tęsė toliau, nesprendė inžinerinių statinių perkėlimo, išsaugojimo problemų.

Ekspertas G. M., atlikęs teismo ekspertizę, nustatė, kad M. M. užsakymu parengtas projektas neatitiko Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų reikalavimų.

Taip pat ekspertizės akte yra nustatyta, kad Rokiškio rajono savivaldybė derindama V.

LR Žemės įstatymo 21 str. 7 p. nustato, kad žemės savininkai ar naudotojai savo

naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą turi nepažeisti gretimų žemės

sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymu saugomų teisėtų interesų. Pagal LR

CK 6.266 str. 1 d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant

kelius, sugriovimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas, t.y. atsakovas M.

M.

Viešosios civilinės atsakomybės specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo - valstybė arba savivaldybė (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodytą teisės normą žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

V. K. projektavimo įmonės „N." rengtas kūdros projektas neatitiko reikalavimų. Nepaisydama šių pažeidimų Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus specialistas šį projektą suderino ir jam pritarė. Nustačius, kad savivaldybės įgaliotas pareigūnas turėjo pareigą patvirtinti tik visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius projektus, tačiau jos neįvykdė, šis atsakovas taip pat turi atsakyti už padarytą žalą. Nustačius abiejų atsakovų kaltę ir priežastinį ryšį , atsakovams reiškia solidarų reikalavimą, nes dėl abiejų atsakovų jiems yra padaryta žala ( LR CK 6.6 str.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba

sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų

gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis

nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį

atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais

skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį

gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Yra tiesioginis priežastinis

ryšys tarp atsakovų veikų ( kūdros kasimo, leidimo kasti kūdrai išdavimo, netinkamo kūdros

iškasimo, kūdros kasimo nestabdymo nustačius, kad yra melioracijos įrengimai, melioracijos

sistemos pažeidimo, išduoto leidimo statyti statinį įgyvendinimo nepriežiūros ir žalos - negauto

derliaus, sunaikintų medžių, krūmų, negalėjimo naudotis žeme pagal tiesioginę paskirtį). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti .

daržovių 6 arų sklype (kasmet daržoves priversti pirkti). Paskaičiuodami žalą dėl daržovių derliaus

netekimo vadovaujasi UAB „Impeksservis" atliktu žalos dydžio paskaičiavimu. Atsižvelgiant į

Rinkos vertės ir žalos (nuostolių) dydžio įvertinimo ataskaita Nr. 163 B. Č. ir A. Č.

patiria 864 litų nuostolį per metus ( 2001,6 : 27,8 x 6 ). Atsakovas M. M. ieškovams dalį žalos

864 litus atlygino, todėl ieškinio sumą už negautą derlių sudaro 3456 litus ( 864 Lt x 4 m.).

Dėl vandeniu užlieto žemės ploto nukentėjo ieškovų vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Medžiai yra 16 metų. Į medžius dėl nuolatinės drėgmės įsimetė puvinys, todėl kasmet mažėjo obuolių, kriaušių, vyšnių ir slyvų derlius. Galutinai sunyko 2 obelys, 1 kriaušė, 3 vyšnios ir 1 slyva. Tą konstatuoja ekspertizės išvadose ir ekspertas G. M., apžiūrėjęs sodą ekspertizės metu. Dėl vaismedžių sunykimo ir dėl derliaus netekimo patyrė 3000 litų žalą. Viso ieškinio suma yra 6456 litai.

Pasirinkdami savo pažeistų teisių gynimo būdą, reiškia reikalavimą dėl buvusios padėties,

iki teisės pažeidimo, atkūrimo, tai numatyta LR CK 1.138 str. 2 p.2013-07-23 ekspertizės akte yra

nurodytos eksperto rekomendacijos, t.y. norint pažeminti gruntinio vandens lygį ieškovų žemės

sklype, būtina įrengti drenažo sistemos apvedimą su pajungimu į esamą g/b šulinį kuris yra esamos

(sugadintos aukštupyje) valstybei nuosavybės teise priklausančios sausinimo sistemos dalis ir

statinys bei įrengtas savivaldybės lėšomis bei pažeminti M. M. kūdros vandens lygį iki

sausinimui būtinų normų vandens nuleistuvo arba ištekėjimo įrenginio pagalba.

Nurodytoms rekomendacijos įvykdyti būtina paruošti melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą, o jį paruošus projektą turi būti atlikti melioracijos sistemos rekonstrukcijos darbai. Šiuos darbus turi savo lėšomis ir jėgomis atlikti atsakovai.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 135 str., teismo prašė :

Priteisti iš atsakovų M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos, į.k. 188772248, solidariai ieškovams A. Č. ir B. Č., kiekvienam po 3228 Lt turtinei žalai atlyginti.Įpareigoti atsakovus M. M. ir Rokiškio rajono savivaldybės administraciją, per teismo nustatytą terminą, kuris ieškovų nuomone yra 6 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos :paruošti melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą pagal eksperto G. M. ekspertizės akte nurodytas rekomendacijas ( įrengti drenažo sistemos apvedimą su pajungimu į esamą g/b šulinį, kuris yra esamos ( sugadintos aukštupyje) valstybei nuosavybės teise priklausančios sausinimo sistemos dalis ir statinys bei įrengtas savivaldybės lėšomis bei pažeminti M. M. kūdros vandens lygį iki sausinimui būtinų normų vandens nuleistuvo arba ištekėjimo įrenginio pagalba) bei įrengti melioracijos sistemą taip, kad būtų nusausinti ieškovams priklausantis žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini).Priteisti iš atsakovų jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas M. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį (VI tomas,b.l.48-62 ) ir teismo posėdžio metu jis ir jo atstovai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip prieštaraujantį teisei, neapagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad valstybės institucijų pažymos vienareikšmiškai teigia, kad ginčo sklypuose esantys melioracijos statiniai yra neįregistruoti, pastatyti savavališkai. Ieškovų užsakymų antstolės O. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.122-28/10, kuriame antstolė konstatavo, kad tai ištrauka iš Ž. kaimo genplano ir matoma vandentiekio trasa pažymėta mėlyna spalva bei matoma vandens rinktuvo šaka, pažymėta raudona trasa yra melagingas. Atsakovas pateikė Rokiškio rajono Ž. gyvenvietės generalinį planą, sudarytą 1987 m., kurio originalas saugomas savivaldybėje, iš kurio matyti, kad tai ne vandens rinktuvo trasos šaka, kaip teigia antstolė, o „V. upelio apsaugos zonos juosta“, kuri eina per ginčo šalių sklypus, kūdrą.

Eksperto G. M. akte Nr.13-01 taip pat minima, jog „ rasto drenažo trasa atitinka parodytai genplane drenažo trasai“, nors nėra ir nebuvo melioracijos drenažo ir jo plano .Ekspertizės akte (11 psl.) esantis kūdros brėžinys neatitinka tikrojo kūdros brėžinio ir iškastos kūdros plotas padidėja nuo 500 iki 528 kvadratinių metrų. Ekspertas teigia, kad giliausias kūdros gylis yra 4,1 m. (2013-06-06), o jau 2013-06-18 jis išsikvietė antstolę I. B., kuri konstatavo, kad kūdros giliausias gylis yra 2,7 m., t.y. vandens lygis per 12 dienų nukrito 1,40 m. Ekspertas nepranešė atsakovams apie būsimos ekspertizės datą ,laiką. Nurodė, kad nesutinka su eksperto išvadomis, nes jis pateikė tikrovės neatitinkančius faktus, peržengė savo žinių ribas, kadangi jo žinios pagal kvalifikacijos atestatą yra melioracijos srityje, tuo tarpu jis dar davė išvadas statinių, projektų, kūdros brėžinių, leidimų ir kitais klausimais.

Iš ieškovų pasisakymų byloje, atsakovas daro išvadą, kad jie žinojo apie esamą drenažą ir žinodami apie M. planus kasti kūdrą neinformavo nei M., nei savivaldybės, todėl žalos atsiradimo priežastis yra ieškovų (melioracijos drenažo valdytojo) tyčia nuslėptas. Ieškovai taip pat savo sklypą yra apkasę grioviu, kuris surenka vandenį iš ieškovų sklypo ir vanduo ieškovų pravestais vamzdžiais teka žemyn pas M. Kitas melioracijos įrenginys Č. sklype yra nuo jų klėties į Č. kūdrą įvestas didelės apimties drenažo vamzdis, skirtas sausinti ieškovų sklypą. Minėti ir vizualiai matomi melioracijos statiniai nėra įregistruoti valstybiniame registre. Atsakovas kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kuri įvertino geologijos sąlygas (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad kūdra, esanti valdoje (duomenys neskelbtini) (M.) negali įtakoti gruntinio vandens pakilimo valdoje (duomenys neskelbtini) (Č.) įrengti tvenkiniai yra žemiau pagal gruntinį srautą ir neskatina aplinkinių valdų periodiško ar sezoninio užliejimo (gruntinio sluoksnio patvankos, lygio kilimo ir kt.), bet priešingai- įtakoja ir gerina šlapios žemės drenavimą ir sausinimą.

Atsakovas pateikė viešai skelbiamą Lietuvos erdvinės informacijos portalo valdytojos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėlapį (http://www.geoportal.lt/lvzfondas/zemelapis.aspx), kuriame parodyta, jog R. rajono Ž. kaime nėra melioracijos, o jei ji yra nepriduota, t.y. tinkamai nefunkcionuojanti arba avarinės būklės. Ieškovų sodas yra 1 m. 67 cm aukščiau kūdros, o tai reiškia, kad vanduo negali tekėti aukštyn, nes ginčo kūdra yra dauboje ir įvykdyti ieškovo reikalavimo :“pažeminti M. kūdros vandens lygį iki sausinimui būtinų normų“ neįmanoma išpildyti, nes žeminti nebėra kur.

Ieškovų vaismedžiai negalėjo nudžiūti dėl atsakovo kūdros pakilusio vandens pertekliaus, nes yra aukščiau ir abiejų ginčo šalių kūdros dėl gamtinių priežasčių yra patvankos teritorijoje, bet ieškovų sodo gamtinės sąlygos kitokios. Vaismedžiai galėjo nudžiūti ir nuo kitų aplinkos veiksnių: ligų, amžiaus, nepriežiūros, nes vaismedžių šakos neišgenėtos, vaismedžių šakų plotyje neišpurenta žemė, apdėti šakomis ir/ar galimai žolėmis, dėl to pūna šaknys, todėl daro išvadą, kad jie nudžiuvo dėl ieškovų kaltės ir be to ieškovai žinojo, kad ginčo žemių sklypai per amžius bus šlapi.

V. K. projektavimo „įmonė „N.“ atliko projektavimo darbus, kurį patvirtino savivaldybės specialistas. Mano, kad projektas teisėtas, kūdra yra nesudėtingas statinys, kuriam keliami nesudėtingiems statiniams įstatymo numatyti reikalavimai, o šiuo metu kūdra net nebelaikytina statiniu. Nei paruoštas projektas, nei kūdros kasimo faktas nesukėlė neigiamų padarinių ieškovams, įmonė teisingoje vietoje pasiūlė iškasti prūdą, t.y. žemiausioje vietoje, dauboje.

Nurodė, kad atsakovui nėra prie ko prijungti ieškovo reikalaujamo įvesti melioracijos drenažo. Mano jog ginčo priežastis yra Rokiškio rajono savivaldybės neveikimas ir ieškovų neteisėto ieškinio padavimas. Valstybinėje žemėje esantys melioracijos drenažo įrenginiai yra apaugę krūmais, kurių šaknys ardo melioracijos sistemą. Rokiškio rajono savivaldybės atlikti melioracijos darbai Ž. kaime yra netinkamos kokybės, nekokybiškai įrengti ir nefunkcionuoja, nebuvo atlikta jokia studija, nėra projektų, neskelbtas viešasis konkursas darbams atlikti, atlikti melioracijos darbai nepriduoti, neregistruoti kadastrų sistemoje.

Supaprastintą kūdros projektą atsakovui M. M. rengė V. K. projektavimo įmonė „N.", o šį projektą suderino Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjos pavaduotojas R. S. Nesutinka su ieškovų teiginiais, kas savivaldybė išdavusi leidimą nekontroliavo statybos, nesidomėjo ar laikomasi leidime nurodytų sąlygų. Pažymėjo, kad teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą pagal kompetenciją vykdo valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Nurodė, jog žemės sklypų savininkų R. U., M. M. ir A. Č. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kertanti drenažo linija yra nepažymėta aplinkinių melioracijos projektų planuose, įrengta ne valstybės lėšomis ir šis plotas neįtrauktas į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į visus Lietuvos archyvus pateikti duomenis ar dokumentus, t.y. Rokiškio melioracijos statybos valdybos Ž. kaimo vietovės (buvusio Ž. kolūkio) drenažo priėmimo aktą, melioracijos projektus ar planus. Tačiau duomenų negavo, o jų nesant ir rengiant supaprastintą statinio projektą bei jį derinant, aplinkybė, jog šalių žemės sklypus kerta drenažo linija, nebuvo žinoma nei V. K. projektavimo įmonei „N.‘, nei Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriui. Iš byloje esančių duomenų, jog ieškovai žinojo apie esamą melioracijos sistemą, bet apie tai nepranešė nei savivaldybei, nei atsakovui, net ir žinodami jo planus iškasti prūdą, ieškovai padėjo surasti darbus atliksiančią įmonę, todėl daro išvadą, kad ieškovai patys buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi. Ieškovų teiginys, kad „melioracijos sistema pažymėta Ž. kaimo generalinio plano M1:2000 ištraukoje“, nėra teisinga, nes tai yra šalia tekančio V. upelio apsauginė zona 200 m., kuri plano ištraukoje negali būti traktuojama kaip melioracijos sistema.

Pateikė savo prieštaravimus dėl byloje atliktos ekspertizės:

-ekspertas atlikdamas ekspertizę vadovavosi ne ginčo projekto rengimo ir derinimo metu galiojusios Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymo Nr. 184 nuostatomis, t.y. kai dirbtinio pratekamo paviršinio vandens telkinio kūdros gylis yra iki 3 m ir didžiausias užimamas plotas sudaro nuo 300 kv.m. iki 5000 kv.m.jis priskiriamas nesudėtingų statinių II grupei;

-nurodė, kad Statybos įstatymo 10 straipsnyje 1 punkte nurodyti pagal atskiras sritis privalomi tyrinėjimai neprivalėjo būti atlikti, todėl statinio statybos procese nedalyvavo ir statybos tyrinėtojas. Nesudėtingiems statiniams nereikalingas projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas, neprivaloma ir statinio techninė priežiūra. Taip pat nepagrįsti ekspertizės akto išvadose nurodyti projekto trūkumai, kaip „neišduotas statinio projektavimo sąlygų sąvadas, statinio projektavimo užduotis“, nes pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtintą LR Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184 nesudėtingiems statiniams turi būti paruoštas supaprastintas statinio projektas, kurį tvirtina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;

-ekspertizės akte nurodyta išvada, jog neišpildyti STR 2.01.(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ VI. Nuotekų šalinimo reikalavimai, punktai 43 ir 45,tačiau šis reglamentas netaikomas nesudėtingiems statiniams. Nereikėjo atskirai derinti ir topografinės nuotraukos, o tai, kad nenurodyta topografinės nuotraukos sudarymo data, jos sudarytojas-vertintini kaip formalūs trūkumai. Taip pat ruošiant supaprastintą kūdros projektą nereikėjo atlikti inžinierinių geologinių tyrinėjimų, nes reglamentas STO 1.05.06:2005IV/8.7 netaikomas nesudėtingiems statiniams. Skirtingai nei tvenkiniui, kūdrai nereikėjo patvankos ir vandens lygio reguliatoriaus, bei atlikti požeminio vandens patvankos prognozės. Atsakovas sutinka, kad prie projekto nėra supaprastinto projekto dokumentų sudėties žiniaraščio, dokumentų, kurių pagrindu parengtas supaprastintas projektas, sąrašo, bet pažymėjo, kad rengiant ir derinant supaprastintą kūdros projektą STR 1.05.06:2005 „Statinio projektas“ 41.4 punktas < t.y. „statinio rekonstrukcijų ir inžinierinių įrenginių aprašymas“ buvo išpildytas, nes jokių inžinierinių įrenginių derinant projektą brėžiniuose ar žemėtvarkos planuose nebuvo, jų buvimo faktas paaiškėjo tik atliekant statybos darbus, t.y. kasant kūdrą .Be to ekspertas nenurodė kokių brėžinių trūksta ir tai vertina kaip neturinčius reikšmės projekto derinimui.

Nesutinka su reikalavimu solidariai priteisti ieškovams turtinę 6456 Lt žalą. LR CK 6.271 str. l d. numato, jog žalą atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Tarp Rokiškio rajono savivaldybės administracijos veiksmų ir ieškovams kilusios žalos nėra faktinio priežastinio ryšio, nes ieškovai jo neįrodė. Ieškovų teiginiai, jog kūdros projekto derinimas, leidimo kasti kūdrai išdavimas sudarė prielaidas atsirasti ieškovų patirtai žalai nėra pagrįstas. Kūdros projekto suderinimas formaliai pažeidus kai kuriuos STR reglamento 1.05.06:2005 „Statinio projektas“ reikalavimus nėra susijęs su ieškovų patirta žala. Jų patirta žala sąlygota kitų aplinkybių, t.y. netinkamu projekto išpildymu, kito atsakovo veiksmais, kurios nesusijusios su savivaldybės veikimu ar neveikimu. Ieškovai žalą supranta kaip jų nekilnojamojo turto (žemės sklypo) sugadinimą, įvykdžius kūdros kasimo darbus, kuriai kasti buvo suderintas kūdros projektas. Atsakovo nuomone nepakanka nustatyti žalos atsiradimo fakto suderinus minėta projektą, žalos faktas turi būti kildinamas iš kūdros projekto įgyvendinimo. Nors ir savivaldybės administracija būtų suderinusi projektą ir ištaisiusi formalius trūkumus, žala vis tiek būtų atsiradusi statytojui vykdant statybos darbus, t.y. kasant prūdą. Mano, kad tiesioginė ieškovų patirtos žalos priežastis yra atsakovo M. M. vykdyti statybos darbai, todėl nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę .Drenažo sistema yra žemės sklypo savininko nuosavybė. Atsakovo M. M. veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys yra akivaizdus, nes atsakovas M. M. kasdamas gruntą ir aptikus brėžiniuose ar plane (geodezinėje nuotraukoje) nenurodytus inžinierinius statinius turėjo darbus laikinai sustabdyti, turėjo suvokti, kad toks nerūpestingumas gali sukelti neigiamų padarinių privalėjo ir galėjo užkirsti kelią atsiradusiai žalai, tačiau to nepadarė. Atsakovui-Rokiškio rajono savivaldybės administracijai objektyviai negalėjo būti žinoma apie netinkamą projekto įgyvendinimą.

Atsakovo nuomone, ieškovai neįrodė 6456 Lt dydžio žalos, nes nepateikia kokia metodika vadovavosi, be to negali remtis eksperto G. M. ekspertizės išvadomis, kuris atestuotas melioracijos statinių ekspertizės bei melioracijos statinių projektų ekspertizės vadovu ir nustatyti vaismedžiams ir vaiskrūmiams padarytą žalą ir jos dydį nėra jo kompetencija.

Ieškovai savo ieškinio reikalavimui, t.y. savo sąskaita atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, nepateikė atitinkamų srities specialistų parengto atliktinų darbų projekto, kuris būtų leidęs vertinti kokie darbai konkrečioje vietoje ir konkrečiomis sąlygomis yra priimtini ir galimi, kad jie nepadarytų neproporcingos žalos nei vienai iš ginčo šalių. Pažymėjo, kad jie nuo pat ieškovų kreipimosi bandė savo kompetencijos ribose išspręsti susidariusią situaciją, buvo sudarytos kelios komisijos, kurios buvo nuvykusios į vietą , susitikta su ginčo šalimis. Atsižvelgdama į ginčo šalių skundus ir esamą padėtį Rokiškio rajono savivaldybės taryba 2009-11-27 sprendimu NR .TS-13.224 skyrė 7830 Lt lėšų šiai pažeistai drenažo linijai iki ginčo šalių žemės sklypų sutvarkyti.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį (VI tomas, b.l.28-33) nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimai nesusiję su inspekcijos vykdomomis funkcijomis . Jų atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam yra pranešta tinkamai ir jie prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, o sprendimą priimti savo nuožiūra.

Trečiasis asmuo R. U. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam yra pranešta tinkamai ir iki bylos nagrinėjimo pradžios iš jo nėra gauta prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Jis pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog jokių pretenzijų atsakovui M. M. jis neturi, jei teismo nutartimi bus pareikalauta pravesti melioraciją per jo sklypą, tam neprieštaraus (VI tomas, b.l.34).

Trečiasis asmuo R. S. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam yra pranešta tinkamai ir iki bylos nagrinėjimo pradžios iš jo nėra gauta prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmens V. K. projektavimo įmonė „N.“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Posėdžio metu dalyvavęs įmonės savininkas V. K. nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Jis atliko atsakovo M. M. sklype esančios kūdros projektavimo darbus. Prieš atlikdamas projektavimo darbus žiūrėjo Ž. genplaną, kur melioracijos sistema nėra pažymėta. Projekto rengimo ir derinimo metu galiojo STR 1.01.07/2002 Nesudėtingi statiniai, kurio 18 p. numatyta, kad statinio projekto (projekto dalies) vadovas ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas turi atitikti nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Jei projektuotojas, turintis statybos, architektūros ar kito techninio profilio aukštąjį ar aukštesnįjį išsimokslinimą kaip fizinis asmuo rengia statinio projektą, jo veikla turi būti įteisinta LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame reglamente kūdra yra nesudėtingas statinys, kuriam buvo keliami nesudėtingo statinio įstatymo numatyti reikalavimai. Jam architekto-techniko diplomas buvo išduotas 1978 m., projektavimo grupėje prie Rokiškio rajono architekto jis dirbo nuo 1978 m. Nuo 1991 m. jis įregistravo savo individualią įmonę. Jo darbo stažas projektavimo metu buvo 30 metų ir derinant projektą nekilo abejonių ir klausimų apie jo tikimą paruošti projektą. Brėžinyje išdėstyti duomenys yra pilnai tenkinantys kūdros kasimo vietą, jos gylį ir kt. Projekto apimties surašymas įtakos kūdros kasimo darbams neturėjo. Neišvardino kokiais techniniais reglamentais jis vadovavosi darydamas projektą, jų išvardinti teismo posėdžio metu negalėjo. Geologiniai tyrinėjimai nebuvo atlikti, nes kūdra priskiriama nesudėtingų statinių grupei. Melioracijos sistema taip pat nebuvo pažymėta ir atsakovui priklausančiuose nekilnojamojo turto dokumentuose.

Trečiojo asmens valstybės įmonės Valstybės žemės fondo atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam yra pranešta tinkamai ir iš jų byloje yra gautas atsiliepimas į patikslintą ieškinį (VII tomas, b.l.44-49).Atsiliepime trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, teismo sprendimas įtakos jo teisėms ir pareigoms neturės. Pažymėjo, kad Valstybės žemės fondas centrinio melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenų banke neturi jokių duomenų apie ieškovams ir atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose turimus ir ieškinyje minimus melioracijos statinius ar sistemą. Pagal Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, todėl mano, kad minėti melioracijos statiniai yra privatūs. Pažymėjo, kad atkasta drenažo linija yra 100 mm skersmens (pagal ekspertizės aktą), todėl, net jeigu drenažo linija būtų įrengta valstybės lėšomis, ji priklausytų žemės savininkams. Pagal Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.3D-218 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių patvirtinimo“ 5 ir 23 punktus melioruotos žemės savininkai ir kiti naudotojai organizuoja jų žemėje esančių, bet valstybei nuosavybės teise nepriklausančių, t.y. privačių melioracijos statinių techninę priežiūrą, turi laikytis minėtų taisyklių nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad ir melioracijos įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja melioruotos žemės savininkų ar kitų naudotojų pareigą naudoti pagal paskirtį ir prižiūrėti melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, nuosavybės teise priklausančius savininkui, ir skubiai remontuoti, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai, todėl kasdamas kūdrą statytojas privalėjo vadovautis Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.02:2005, patvirtintu LR Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.D1-629 14 punktu.

Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (LR CPK 178, 185 str. ).

Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovas M. M.,2008 metais, savo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) atliko kūdros kasimo darbus, po kurių ieškovų teigimu, buvo pažeista melioracijos sistema ir užlietas jų sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl ko jie patyrė ir toliau patiria žalą.

Kūdros projekto rengimo ir derinimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2002 m. balandžio 16 d., Nr. 184, nuostatomis, tuo atveju, kai dirbtinio pratekamo paviršinio vandens telkinio (kūdros ir pan.) gylis yra iki 3 m ir didžiausias užimamas plotas sudaro nuo 300 kv. m iki 5000 kv. m, jis priskiriamas nesudėtingų statinių II grupei. Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30d. įsakymu Nr. D1-708 , nustatyta, kad tokiu atveju nereikalingas projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas, neprivaloma ir statinio techninė priežiūra, tačiau jiems būtinas supaprastintas statinio projektas, kurį turi patvirtinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. M. išsikasė kūdrą pagal supaprastintą projektą, kurį atliko V. K. projektavimo įmonė „N.“, jį patvirtino Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas R. S. (I tomas, b.l.8-20).

Byloje nustatyta, kad melioracijos sistema, kertanti ieškovų ir atsakovo M. M. žemės sklypus, nebuvo įtraukta į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą, žemės sklypų savininkų nuosavybės dokumentuose nėra žymų apie sklype esančius melioracijos statinius, melioracijos sistema nebuvo pažymėta aplinkinių melioracijos projektų planuose, įrengta ne valstybės lėšomis (I tomas, b.l.113-114, II tomas, b.l.71-78, IV tomas, b.l.88-92).Ieškovai patikslintame ieškinyje ir antstolė O. N. 2010 m. balandžio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateikdama ištrauką iš Ž. kaimo genplano M1:2000 (priedas Nr.1) klaidingai nurodė, kad jame yra pažymėta melioracijos sistema. Atsakovas Rokiškio rajono savivaldybės administracija pateikė Ž. gyvenvietės generalinio plano ištrauką (VI tomas, b.l.42-43),2013 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio metu buvo pristatytas ir apžiūrėtas jo originalas (VII tomas, b.l.123) ir išsiaiškinta, kad plane pažymėta ne drenažo sistema, bet V. upelio apsauginė zona. Ja remdamasis antstolės konstatavimo protokolu atlikdamas ekspertizę pažymėjo ir ekspertas (V tomas, b.l.96-97), net nurodė, kad „Prieš drenažo atkasimą, esamo drenažo trasa buvo nugairiuota remiantis genplane pažymėta drenažo trasa ir sklypo savininkų parodymais“. Pažymėtina, kad nors ir topografiniuose planuose esama drenažo nepažymėta, tačiau ekspertizės išvadoje nurodyta, jog „Atsikasus drenažas rastas“, ir ši aplinkybė nepaneigia kitų eksperto nustatytų kūdros projekto neatitikimų teisės aktų reikalavimams.

LR melioracijos įstatymas nustato melioracijos statinių nuosavybės santykius, žemės savininkų ir kitų naudotojų teises ir pareigas, susijusias su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsauga ir pan. Melioracijos statiniai yra melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti). Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra pažymėta, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas (įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad drenažo rinktuvų skersmuo yra 100 mm arba 10 cm, todėl jie nelaikytini valstybės nuosavybe, o priklauso žemės savininkui, kuris turi leisti statyti, prižiūrėti, remontuoti bei rekonstruoti jų žemėje melioracijos statinius, reikalingus kitų savininkų žemei melioruoti. Žemės savininkams dėl to padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka, be to žemės savininkai naujas melioracijos sistemas statyti, melioracijos statinius remontuoti ir rekonstruoti privalo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Melioracijos įstatymo 5 straipsnio 1-2 punktai). Melioruotos žemės savininkai privalo melioracijos statinius naudoti pagal paskirtį, juos prižiūrėti ir skubiai remontuoti, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai (Melioracijos įstatymo 6 straipsnio 1 punktas). Melioruotos žemės savininkas privalo atlyginti kitam savininkui nuosavybės teise priklausantiems melioracijos statiniams neteisėtais veiksmais padarytą žalą. (Melioracijos įstatymo 6 straipsnio 5 punktas).

Šioje byloje yra keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. CK 6.263 straipsnis numato pagrindines šios atsakomybės taisykles, t.y. jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

CK 6.266 straipsnis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

Apklausiamas M. M. nurodė, kad jis Ž. kaime nusipirko namus 1998 metais, kai atsikėlė gyventi buvo šlapia, į kiemą atsivežė daug žvyro, nes su mašina buvo neįmanoma įvažiuoti. Vienoje kelio pusėje visi mirksta, o kitoje kelio pusėje susivedę į upę ir nuotekas ir melioraciją, visas kaimas taip susivedęs, kas grioveliais, kas vamzdeliais (VII tomas, b.l.121-122).Atsakovas apklausiamas 2013 m. lapkričio 12 d. įvykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad apie jokią melioracijos sistemą jis nežinojo ir kad ją nutraukė kasdamas kūdrą, paneigė anksčiau duotus savo parodymus, kad rado vamzdelių šukių, t.y. drenažo linijos. Teigė jog jų prinešė K. (gretimo sklypo savininkė, buvusi ieškovė) ir primėtė, tačiau pagal bylos medžiagą ,tiek M. M. apklausiamas teisme (2010-11-11) nurodė, kad kasant kūdrą, vamzdelių duženų kažkiek buvo, bet sveikų melioracijos vamzdelių neradęs (III tomas, b.l.64),ieškovai nurodė, kad buvo atkasti drenažo vamzdeliai, tuomet buvusi ieškovė S. K. nurodė, jog „... mano pusėje buvo pribarstyta labai daug vamzdelių šukių....be to aš pati mačiau kaip ekskavatorius mėtė tuos vamzdelius į mano pusę, o M. nuėjęs kur geresnius susirinko ir parsinešė (III tomas, b.l.61). Byloje apklausti liudytojai A. G. (savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyr.specialistas) ir A. K. (buvęs žemės ūkio skyriaus vedėjas) nurodė, kad jie, tirdami ieškovų prašymą, buvo nuvykę į M. sklypą, (duomenys neskelbtini), ir prie kūdros matė keramikinių liekanų, sudaužytų melioracijos vamzdelių. A. K. nurodė jog „sudaužytų melioracijos vamzdelių prie M. prūdo radome ne vieną kartą. Aš rodžiau ir diametrą, buvo nudaužtais galais. Ten buvo aiškiai pažeista melioracijos sistema. Sistemos vietoje iškastas prūdas (III tomas, b.l.67,102).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktu, žemės savininkai ar naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą turi nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Todėl kasdamas kūdrą statytojas privalėjo vadovautis Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 14 punkto nuostatomis, kad, jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose ar plane (geodezinėje nuotraukoje) nenurodyti inžineriniai statiniai,<...> darbai laikinai sustabdomi. Statinio statybos rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) išsiaiškina, kam priklauso inžineriniai statiniai, pareikalauja iš naudotojų juos užfiksuoti brėžiniuose, suderina tolesnės žemės darbų vykdymo priežiūros tvarką ir leidžia tęsti darbus.

Atlikta ekspertizė patvirtino faktą, kad tinkamai veikianti melioracijos sistema ieškovų sklype sugadinta atsakovo M. M. žemės sklype, iškasus jam kūdrą. Ekspertizės išvadai paneigti nebuvo pateikti kiti įrodymai. Žemės sklypas pradėjo šlapti sugadinus melioracijos sistemą. Atsakovas M. M. atsiliepimuose į ieškinį teigė, kad ieškovai yra įrengę griovį, į kurį subėga vanduo, tačiau byloje liudytoju apklaustas Lietuvos geologijos tarnybos prie LR hidrogeologijos skyriaus vedėjas K. K. nurodė, kad Ž. yra drėgna vieta, vandenspūdis apie 2,5 metro nuo žemės. Jis buvo nuvykęs į ginčo vietą. Nurodė, kad tarp kaimynų (ieškovų ir atsakovo) yra griovys, kuris yra uždaras, jis nėra niekur nuvestas, aklinas. Iškasta kūdra neturi įtakos vandens buvimui, ar nebuvimui, ieškovų sklype, jo pelkėtumui, norint, kad žemė būtų sausa, turi veikti melioracijos sistema (VII tomas,b.l.126-127).

Byloje nustatyti kalti atsakovo M. M. veiksmai, t.y. jog jis neprižiūrėjo savo sklype esančių melioracijos įrenginių, iškasdamas kūdrą sukėlė grėsmę melioracijos sistemai einančiai nuo ieškovų žemės sklypo, toliau per atsakovui priklausantį žemės sklypą iki melioracijos griovio ir nueinančiai iki upelio. Atsakovas puikiai suprato ir pripažino apklausiamas, kad teritorija yra pelkėta, jai nusausinti dar nutarė iškasti prūdą, kad kaimo teritorijoje šlapia, „vienoje kelio pusėje visi mirksta, o kitoje kelio pusėje susivedę į upę ir nuotekas ir melioraciją. Visas kaimas taip susivedęs, kas grioveliais, kas vamzdeliais...“ (VII tomas,b.l.121-123).Atsakovas M. M. puikiai suprato, kad teritorija yra drėgna ir urbanizuotoje teritorijoje prieš atliekant kasimo darbus, turėjo ir privalėjo išsiaiškinti ar kasdamas kūdrą nepažeis melioracijos įrenginių, nors ji ir nėra pažymėta planuose, privalėjo įsitikinti ar melioracijos sistema nebus sugadinta. Nors ir nurodė, kad kasant kūdrą nedalyvavo, nesidomėjo, ar kasant buvo rasta melioracijos sistema, elgėsi neapdairiai, ir tai neatleidžia jo nuo atsakomybės, nes jis buvo ir žemės sklypo savininkas, užsakovas, darbų prižiūrėtojas ir vykdytojas. Kūdros kasimo darbai buvo atlikti nesudarius sutarčių (tokių byloje nebuvo pateikta), todėl atsakovo teiginiai, jog ieškovai turėjo žiūrėti (vykdyti priežiūrą) ar nebus padaryta pažeidimų yra nenumatyti teisės aktuose. Be to ieškovė B. Č. apklausiama nurodė, kad kasant prūdą atsakovo klausė kaip sekasi darbai. Atsakovas atsakė, kad gerai, bet pasitaręs su žmona, nutarė, jog kūdrą kas bato formos, truputį suks į jų pusę, kad būtų didesnė ir įdomesnė .Ieškovė tuomet perspėjusi atsakovą, ar neprieis melioracijos sistemos, tačiau atsakovas pasakė, kad viską išnagrinėjo R. S. , kad jis viską gerai žino. Be to ieškovė nurodė, kad jos vyras taip pat klausė ar didelę kūdrą kas, ar turi leidimus suderintus su savivaldybe, nes yra vandentiekis ir melioracijos sistema, elektros. M. M. atsakė, kad jam viską padarė S., jam davė 1000 litų, jis viską žino (VII tomas, b.l.120).Panašias aplinkybes apklaustas nurodė ir ieškovas A. Č., nes kai buvo pradėta kasti kūdra, jis klausė kaimyno ar turi visus popierius, projektus, ar nepažeis drenažo. Jis nurodė, kad viskas sutvarkyta, K. darė projektą, o S. patvirtino, jis prie prūdo kasimo neprisidėjo, darbų neorganizavo (VII tomas, b.l.121).

Tarp atsakovo M. M. veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) yra akivaizdus - atsakovas M. M. kasant gruntą ir aptikus brėžiniuose ar plane (geodezinėje nuotraukoje) nenurodytus inžinierinius statinius darbus turėjo kūdros kasimo darbus laikinai sustabdyti, apie galimus melioracijos įrenginius informuoti Rokiškio rajono savivaldybės administraciją ir turėjo suvokti, kad toks nerūpestingumas gali sukelti neigiamų padarinių, privalėjo ir galėjo užkirsti kelią atsiradusiai žalai, tačiau to nepadarė. Yra nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovui taikyti deliktinę atsakomybę. Atsakovas nepateikė neginčijamų duomenų, jog ieškovams B. ir A. Č. priklausančio sklypo dalis yra semiama vandens ne dėl suardyto drenažo, o dėl kitų priežasčių.

Ieškovai nurodė, kad dėl sunaikinto drenažo jau penki metai ieškovų darže yra peršlapusi žemė, todėl jie negali auginti daržovių savo 6 arų sklype, todėl yra priversti daržoves pirkti ir paskaičiuodami žalą dėl daržovių netekimo, vadovaujasi UAB „Impeksservis“ atliktu žalos dydžio paskaičiavimu. Pagal Rinkos vertės ir žalos (nuostolių) dydžio įvertinimo ataskaitą Nr.163 ieškovai patiria 864 litų nuostolį per metus (2001,6:27,8x6), atsakovas dalį žalos-864 litus jau atlygino, todėl ieškinio suma už negautą derlių sudaro 3456 litai (864 Ltx4 m.). Ieškovai taip pat nurodė, kad dėl vandeniu užlieto žemės ploto nukentėjo jų žemės sklype esantys vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Medžiai yra 16 metų. Į medžius dėl nuolatinės drėgmės įsimetė puvinys, todėl kasmet mažėjo obuolių, kriaušių, vyšnių ir slyvų derlius. Galutinai sunyko 2 obelys, 1 kriaušė,3 vyšnios ir 1 slyva (tą konstatavo ir ekspertas G. M.). Dėl vaismedžių sunykimo ir derliaus netekimo patyrė 3000 Lt žalą, kurią pašo priteisti solidariai iš atsakovų.

Iš byloje pateiktų antstolės O. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti, kad ieškovams B. Č. ir A. Č. priklausančio žemės sklypo dalis yra semiama vandens, įmirkusi. Ieškovai pateikė UAB IMPEKSSERVIS Rinkos vertės ir žalos (nuostolių) dydžio įvertinimo ataskaitą Nr. 163, 2010-08-31(II tomas, b.l.52-67) iš kurios matyti, kad pagal 2010-08-17 ieškovų prašymą nustatyti žemės sklypo dalies rinkos vertę ir žemės sklypo daliai padarytos žalos (nuostolių) dydį dėl joje nuolatos esančio paviršinio vandens pertekliaus (priežastis – melioracijos sistemos pažeidimai). Vertinamas turtas – 2780/4806 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuolatos užlietos vandeniu, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Turto vertintojai nustatė ir pateikė galutinę išvadą, kad nekilnojamam turtui ( 2780/4806 daliai žemės sklypo nuolatos užlietai vandeniu), padarytos žalos (nuostolių) dydis dėl jame nuolatos esančio paviršinio vandens pertekliaus (priežastis – melioracijos sistemos pažeidimai), kasmetinis – pajamų (pelno) iš žemės sklypo dalyje galimos užauginti ir parduoti žemės produkcijos netekimas – 2000 Lt. Pagal minėtą ataskaitą dėl ieškovų B. Č. ir A. Č. 0,2780 ha ploto sklype nuolatos esančio paviršinio vandens pertekliaus, joje apskaičiuotos galimos gauti pajamos iš 0,2780 ha ploto žemės sklypo eksploatavimo, t.y. pelnas, nustatomas pagal paprasčiausios (nereikalaujančios didelių investicijų ir žinių, bei turinčios apibrėžtą paklausą) žemės ūkio kultūros – bulvių – galimo auginimo ir pardavimo tikėtinus rezultatus (jei tai būtų galima daryti tiriamame vandeniu užlietame sklype). Ataskaitoje apskaičiuota, jog užsodinus 27,8 arus žemės sklypo dalį bulvėmis, nuostolių dydis 2010-08-27 datai sudarytų 2000 Lt per metus. Dar prieš kasacinio teismo nutartį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausta ieškovė B. Č. nurodė, kad jie du metus po M. M. kūdros iškasimo, nieko nebegali sodinti ir nebesodina savo sklype. Tai, kad iki žemės sklype apsėmimo, ji savo sklype sodino bulves ir daržoves, nurodė ir buvusi ieškovė S. K. Faktus apie tai, kad iki sklypų apsėmimo juose buvo auginamos bulvės, daržovės, nurodė liudytojas A. K. Jis teigė, kad aiškinantis situaciją, nuvykus į vietą, matė, kad ieškovų laukai anksčiau buvo dirbami. Tai, kad iki apsemiant sklypą, buvo sodinamos A. ir B. Č. sklype daržovės, nurodė ir liudytojai R. R., A. R. (III tomas, b.l.65). Atsakovas M. M. taip pat pripažino, jog A. ir B. Č. apie šešis arus žemės naudojo (IV tomas, b.l.11). Iš prie Rinkos vertės ir žalos (nuostolių) dydžio įvertinimo ataskaitoje Nr. 163 pridėtų 2010-08-27 darytų fotonuotraukų, tiriamas B. Č. ir A. Č. žemės sklypas yra užžėlęs žole, tačiau jame matyti ariamos žemės fragmentai. Byloje esančiuose 2010-04-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 122-26/10 ir 2010-05-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 122-28/10 nurodyta, jog B. Č. ir A. Č. žemės sklypas padalintas į dvi dalis: į sklypo dalį, kurioje stovi pastatai ir į dalį – sodą, daržą, prūdą. Nurodyta, jog sklype yra sukasti du daržai, kur dirbama žemės yra peršlapusi. Byloje ieškovai iki šiol nėra pateikę jokių įrodymų, kokią žemės sklypo dalį sudaro daržai, tačiau reikalaudami priteisti žalą jie atsižvelgė į dar 2011 m. balandžio 19 d. apylinkės teismo sprendime konstatuotas aplinkybes ir padarytą išvadą, jog dėl jų užlieto žemės sklypo negali auginti daržovių 6 arų darže ir dėl to patiria, atsižvelgiant į Rinkos vertės ir žalos (nuostolių) dydžio įvertinimo ataskaitą Nr. 163, 864 Lt per metus nuostolį (2001,6 Lt x 6 : 27,8).Teismas sutinka, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, liudytojų parodymus ir ankstesnius atsakovo parodymus, jog ieškovai dirbo apie 6 arus žemės ,todėl laikytina, kad ieškovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo dėl negauto pelno auginant daržoves yra pagrįstas ir solidariai iš atsakovo M. M. ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos priteistina ieškovams kiekvienam po 1728 litus.

Ieškovai prašydami priteisti 3000 litų žalą dėl vaismedžių sunykimo ir dėl derliaus netekimo pabrėžė, kad tą konstatavo ir ekspertas G. M., apžiūrėjęs sodą ekspertizės metu. Pabrėžtina, kad teismas neskyrė ekspertizės nustatyti ieškovų sklype esančių vaismedžių ir vaiskrūmių galimą sunykimą, ar kasmetinio derliaus sumažėjimą. Be to ekspertas G. M. yra atestuotas melioracijos statinių bei melioracijos statinių projekto ekspertizės vadovu (V tomas, b.l.106), todėl nustatyti vaismedžiams ir vaiskrūmiams padarytą žalą nėra jo kompetencija. Byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, jog sode nykstančių vaismedžių ir vaiskrūmių priežastis yra tik vandens perteklius, duomenų kokio dydžio dėl to patiriama žala, kiek sunykę vaismedžių ir vaiskrūmių, nėra pateikta, o vien tik spėlionėmis negalima pagrįsti žalos dydžio, todėl ieškinio reikalavimas dalyje dėl 3000 litų žalos priteisimo solidariai iš atsakovų yra atmestinas.

CK 1.138 straipsnis numato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos straipsnyje nurodytais būdais, vienas iš kurių-atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (2 punktas).

Ekspertas G. M. atlikęs ekspertizę rekomendavo, jog norint pažeminti gruntinio vandens lygį A.ir B. Č. žemės sklype būtina įrengti drenažo sistemos apvedimą su pajungimu į esamą gelžbetoninį šulinį, kuris yra esamos (sugadintos aukštupyje) valstybei nuosavybės teise priklausančios sausinimo sistemos dalis ir statinys bei įrengtas savivaldybės lėšomis ( pažymėtas ekspertizės akte topografinės nuotraukos detalė Nr.1-V tomas, b.l.96) , be to pažeminti M. M. kūdros vandens lygį iki sausinimui būtinų normų vandens nuleistuvo arba ištekėjimo įrenginio pagalba. Nurodytoms rekomendacijoms įvykdyti atsakovų lėšomis ir sąskaita reikalinga paruošti melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą ir atlikti melioracijos sistemos rekonstrukcijos darbus. Nesant kitų pasiūlymų byloje ir nenaikinant šiuo metu iškastos kūdros, toks pasiūlymas laikytinas tinkamu ir šioje dalyje ieškovų ieškinys tenkintinas, įpareigojant atsakovus per teismo nustatytą terminą, kuris teismo nuomone yra 8 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paruošti melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą pagal eksperto G. M. 2013-07-23 ekspertizės akte Nr.13-01 (V tomas b.l.86-112) nurodytas rekomendacijas: ieškovų A.ir B. Č. žemės sklype –(duomenys neskelbtini) įrengti drenažo sistemos apvedimą su pajungimu į esamą gelžbetoninį šulinį, kuris yra esamos (sugadintos aukštupyje) valstybei nuosavybės teise priklausančios sausinimo sistemos dalis ir statinys bei įrengtas savivaldybės lėšomis bei pažeminti M. M. kūdros vandens lygį iki sausinimui būtinų normų vandens nuleistuvo arba ištekėjimo įrenginio pagalba bei įrengti melioracijos sistemą taip, kad būtų nusausinti ieškovams B. ir A. Č. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).