Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kūdra iškasta pagal atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos suderintą supaprastintą projektą. Šis projektas ydingas, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. Patvirtindami atsakovo M. M. pateiktą kūdros projektą Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atstovai pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su nesudėtingų statinių statyba ir supaprastinto projekto, reikalingo tokiam statiniui, rengimu.

Atsakovų M. M. ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos veiksmų išdavoje buvo pažeisti jų, ieškovų, teisėti interesai ir padaryta žymi turtinė žala.

Kūdros kaip nuosavybės objekto statusą nustato teisės aktai, reglamentuojantys statinius. Reikalavimai kūdroms įrengti nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas", patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 (toliau - „STR"). Šiame reglamente nustatyta, kad tuo atveju, kai dirbtinio pratekamo paviršinio vandens telkinio (kūdros ir pan.) gylis yra iki 3 m ir didžiausias užimamas plotas sudaro nuo 300 kv. m. iki 5000 kv. m., jis priskiriamas nesudėtingų statinių II grupei. Šios grupės statiniams nereikalingas projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas, neprivaloma ir statinio techninė priežiūra, tačiau jiems būtinas supaprastintas statinio projektas, kurį turi patvirtinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Pagal STR 41 punktą, supaprastintą statinio projektą sudaro:

41.1. bendrieji duomenys:

supaprastinto projekto sudėties žiniaraštis;dokumentų, kurių pagrindu parengtas supaprastintas projektas, sąrašas;

41.1.3 aiškinamasis raštas (statinio naudojimo paskirtis, statybos vieta, projektuojamą statinį apibūdinantys pagrindiniai rodikliai);

41.2. sklypo planas su pažymėtais (ant ne senesnio kaip vienerių metų topografinio plano arba kadastrinių matavimo plano) esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane ir aukščiais; <...>

41.4. statinio rekonstrukcijų ir inžinerinių įrenginių aprašymas.

Supaprastintą projektą atsakovui M. M. rengė V. K. projektavimo įmonė „N.", o šį projektą suderino Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėja D. D. Projekte nėra aukščiau nurodyto STR 41.1.1., 41.1.2., 41.2. punktuose nurodytų dokumentų, o 41.4. punkte numatytas reikalavimas įvykdytas tik iš dalies. Be to, šio projekto planas neatitinka 2005-2006 m. ortofoto nuotraukos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo M. M. pateiktas kūdros projektas buvo netinkamas ir negalėjo būti suderintas atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atstovų dėl neatitikties STR reikalavimams.

Panevėžio apskrities viršininko administracijos direktoriaus 2009-07-14 įsakymu Nr. AV-504 sudarytos komisijos 2009-07-22 išvadoje konstatuota, kad supaprastintas kūdros projektas parengtas su trūkumais, jame nenurodyta, koks turi būti aukščiausias ir žemiausias vandens lygis kūdroje, nenumatytas vandens lygio reguliavimas, kt. Pažeidimo faktas konstatuotas ir 2009-12-28 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D-2009/4-1008.

Visos minėtos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad supaprastintas kūdros projektas buvo parengtas ir suderintas su Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atstove D. D. neteisėtai, dėl to yra naikintinas.

LR CK 6.271 str. 1 d. numato, jog žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiai žalai konstatuoti taip pat taikytinos trys sąlygos: 1) savivaldybės kaip subjekto ar jos atstovų veiksmų ar aktų neteisėtumas; 2) žalos padarymo faktas; 3) priežastinio ryšio buvimas tarp minėtų veiksmų ar aktų bei žalos atsiradimo.

Nurodytos aplinkybės rodo, kad supaprastintas kūdros projektas buvo suderintas neteisėtai. Žalos atsiradimo faktas konstatuotas įvairių institucijų pažymose, kurios pateiktos su ieškiniu. Būtent šio neteisėto akto pagrindu atsakovui M. M. iškasus kūdrą jiems padaryta turtinė ir neturtinė žala, dėl to konstatuotinas akivaizdus netiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nustačius visas sąlygas, būtinas taikyti LR CK 6.271 str. įtvirtintai savivaldybės atsakomybei be kaltės, konstatuotinas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atsakomybės taikymas dėl jiems, ieškovams, padarytos žalos atlyginimo.

Atsakovas M. M. taip pat atsakingas už žalą. LR Žemės įstatymo 21 str. 7 p. numato, kad žemės savininkai ar naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą turi nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymo saugomų teisėtų interesų.

Pagal LR CK 6.266 str. 1d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje reglamentuojama vadinamoji griežtoji civilinė atsakomybė be kaltės. Nustatant šią atsakomybės rūšį turi būti nustatytos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas šiuo atveju nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Pagal LR CK 6.266 str. 2 d. pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) laikomas asmuo, kuris yra nurodytas viešame registre. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.

Mano, kad šiuo atveju tenkinamos visos LR CK 6.266 str. 2 d. numatytos sąlygos:

l)Dėl kūdros savininko/ valdytojo: atsižvelgiant į tai, kad analizuojamu atveju kūdra iškasta atsakovui M. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, be to, statybos dokumentai, reikalingi kasant tokią kūdrą, parengti atsakovo M. M. vardu, kūdros savininku laikytinas atsakovas M. M..

2)Dėl žalos: Panevėžio apskrities viršininko administracijos direktorius 2009-07-14 įsakymu Nr. AV-504 sudarė komisiją, kuri nustatė, kad kasant atsakovo M. M. kūdrą buvo pažeista melioracijos sistema. Kartu buvo konstatuotas ir žalos jiems, ieškovams, padarymo faktas. Kasant kūdrą, atsakovui suardžius melioracijos sistemą, buvo užlieti jų žemės sklypai, inter alia, jų daržai, sodai. Užtvindžius jų žemės sklypus, sudarytos ilgalaikės kliūtys verstis juose bet kokia ūkine veikla, nes juose tyvuliuoja vanduo. Tai kelia daug nepatogumų. Jie negali naudotis savo žemės sklypais. Be to, vandeniui užliejus jų nuosavybę, patyrė daug neigiamų išgyvenimų, o norėdami, kad pažeisti jų interesai būtų apginti, buvo priversti kreiptis į daugybę institucijų. Visa tai taip pat pareikalavo nemažai laiko, energijos ir piniginių išlaidų.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui M. M. kasant kūdrą jiems buvo padaryta ir iki šiol tebėra daroma turtinė ir neturtinė žala.

3) Dėl priežastinio ryšio: Tarp kūdros kaip statinio trūkumų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tiek jų teisių pažeidimo, tiek padarytos žalos, tiek priežastinio ryšio tarp šių dalykų buvimas konstatuoti daugelyje įvairių Lietuvos Respublikos institucijų pažymų ir išvadų.

Nustačius sąlygų visetą, būtiną LR CK 6.266 str. taikymui, konstatuotina atsakovo pareiga atlyginti jiems, ieškovams, žalą, patirtą dėl melioracijos sistemos suardymo bei žemės sklypų užliejimo.

Konstatavus abiejų atsakovų kaltę dėl atsiradusios žalos, žalos atlyginimas jiems, ieškovams, priteistinas iš abiejų atsakovų solidariai. LR CK 6.266 str. 1 d. ir LR CK 6.271 str. 1 d. pagrindu iš abiejų atsakovų jų, ieškovų A. Č. ir B. Č. naudai priteistina 10000Lt, atsakovei S. K. 10000,00 Lt turtinei žalai atlyginti. Būtent tokio dydžio žalą grindžia UAB IMPEKSSERVIS Rinkos vertės ir žalos (nuostolių) didžio įvertinimo ataskaitomis Nr. 163 ir 165.

LR CK 1.138 str. įtvirtinta garantija kiekvienam asmeniui kreiptis į teismą, kad, esant civilinių teisių pažeidimui, šis pažeistą teisę apgintų, išspręstų ginčą ir atkurtų teisinę šalių taiką. LR CK 1.138 str. 2 p. kaip vieną civilinių teisių gynimo būdų numato iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimą.

Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatavus, kad atsakovų M. M. ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos veiksmais buvo pažeistos jų, ieškovų, teisės bei teisėti interesai, ir vadovaujantis LR CK 1.138 str. 2 d., atsakovams nustatytina pareiga atkurti iki teisių pažeidimo buvusią padėtį, t.y. užkasti/ užversti žemėmis/ neteisėtų dokumentų pagrindu iškastą kūdrą, sutvarkyti pažeistą melioracijos sistemą, atlikti jų, ieškovų, žemės sklypų nusausinimo darbus. Priešingu atveju, nenustačius šio įpareigojimo atsakovams, būtų pažeistos jų teisės bei teisėti interesai ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei teisinės valstybės principai.

2) pripažinti, kad atsakovas M. M., kasdamas kūdrą, pažeidė drenažo sistemą, ko pasekoje išsiliejęs vanduo užliejo jiems, ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus;

3) priteisti solidariai iš atsakovų M. M. ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos A. Č. ir B. Č. naudai 10.000 Lt turtinės žalos atlyginimą;

4 ) priteisti solidariai iš atsakovų M. M. ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos S. K. naudai 10.000Lt turtinės žalos atlyginimą;

5) atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, - užkasti/užversti žemėmis/ neteisėtų dokumentų pagrindu iškastą kūdrą, sutvarkyti pažeistą melioracijos sistemą, atlikti jų, ieškovų, žemės sklypų nusausinimo darbus.

Taip pat prašo priteisti ieškovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nesutinka su ieškovų reikalavimu dėl žalos solidariai priteisimo.

1992m. gegužės 12d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 yra nustatytos žemės sklype taikomos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos - jomis nustatomos kelių apsaugos zonos, miško naudojimo apribojimai, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, nurodomos žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai ir pan. Šios specialios žemės sklypo naudojimo sąlygos yra nurodomos Registrų centro išduotame pažymėjime.

Nei jo, nei ieškovų Registrų centro išduotuose pažymėjimuose apie daiktinių teisių įregistravimą viešame registre nėra nuorodų, kad žemės sklypuose yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, vadinasi, sklypams netaikomi specialūs apribojimai.

Ieškinio argumentas, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos direktoriaus 2009-07-14 įsakymu Nr. AV-504 sudaryta komisija nustatė, kad kasant atsakovo M. M. kūdrą buvo pažeista melioracijos sistema ir dėl to buvo užlieti ieškovų sklypai, nepagrįsti jokiais įrodymais, išvadoje yra vienintelis teiginys - nuvykus į vietą nustatyta, kad buvusi melioracijos sistema eina per žemės sklypus nuosavybės teise priklausančius ginčo šalims.

Kadangi tik drenažo planai yra duomenų apie techninius parametrus pagrindinis šaltinis - sausinimo tipą, plotą drenažo rengimo metus, remontą, rekonstrukcijoj drenažo būklę ir pan., todėl neturint minėtų duomenų neaišku, kokiais metodais vadovaudamasi minėta komisija padarė išvadą apie buvusią melioracijos sistemą.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus vedėjo 2009-07-03 rašte Nr. SD-185 nurodoma, kad M. M. prūdą išsikasė teisėtai, su projektu. Kadangi žemės nuosavybės dokumentuose nebuvo atžymos apie sklype esančius melioracijos statinius, projektas nebuvo derinamas su žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistais. Dalinai ištyrinėjus išlikusią drenažo sistemą, nustatyta, kad yra sistemos pažeidimų žemupyje, todėl visų suinteresuotų kaimynų finansavimo pagrindu, turėtų būti suremontuotas melioracijos sistemos žemupys.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009-12-17 rašte Nr. BIN-Č-1315-1930 nurodoma, kad žemės savininkų N. K., M. M. ir A. Č. žemės sklypus ((duomenys neskelbtini)) kertanti drenažo linija yra nepažymėta aplinkinių melioracijos projektų planuose, įrengta ne valstybės lėšomis ir šis plotas neįtrauktas į Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą. Rokiškio rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į gyventojų skundus ir esamą padėtį, 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr.TS-13.224 skyrė 7830 Lt savivaldybės lėšų šiai drenažo linijai iki minėtų žemės sklypų sutvarkyti, o drenažo linijos atkarpos, esančios žemės savininkų sklypuose, yra kiekvieno žemės sklypo priklausinys ir turi būti tvarkomas žemės savininkų lėšomis.

V. D. firma, turinti kvalifikacijos atestatus atlikti melioracijos statinių darbus, 2009m. birželio 19d., jo prašymu (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje (Ieškovai neleido atlikti kasimo darbų, ieškant melioracijos įrenginių savo sklypuose) atliko drenažo linijų ieškojimo darbus. Darbo metu išsiaiškinta, kad drenažas įrengtas be jokių projektų ir neveikia, nes vandenvietės teritorijoje užaugęs krūmų šaknimis, M. M. iškastas tvenkinys drenažo veikimui įtakos neturi. Be to, 2009-07-24 ta pati firma atliko jo žemės sklypo niveliavimo darbus ir jų pagrindu nustatė, kad M. M. sklypas yra žemiau už kaimyno A. Č. sklypą, todėl daroma išvada, kad M. M. kūdros vanduo jokiu būdu negali tvenkti kaimyno sklypo.

Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ( nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei ( CK 6.246 str.- 6.249 str.).

Jis, atsakovas, nesutinku su ieškinio reikalavimu atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį - panaikinti kūdrą M. M. žemės sklype ir atstatyti sunaikintą įrenginį - drenažo rinktuvą.

Melioracijos įstatymo 3 str. 2 d. numatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklauso melioracijos ir hidrotechnikos statiniai: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai (...), kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm. ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas. Valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės ( Melioracijos įstatymo 7 str. 3 d.).

Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus finansuoja valstybė, valstybė taip pat teikia finansinę paramą melioruotos žemės savininkams melioracijos statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams atlikti. Tam tikslui naudojamos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų lėšos (Melioracijos įstatymo 10 str.).

Norėdamas išspręsti iškilusią problemą dėl neveikiančios drenažo sistemos, tarpininkaujant Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui G. R., 2009-12-31 jis pasiūlė ieškovams bei Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui G. R. drenažo sutvarkymo variantą, tačiau ieškovai į pasiūlymą nereagavo, bet kreipėsi į teismą, o administracijos direktorius formaliai atsakė, kad jis, atsakovas, turi savo lėšomis ištaisyti padėtį. Mano, kad sprendžiant dėl įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu (Konstitucijos 29 str.), kurie neleidžia absoliutinti vienų asmenų teisių ir teisėtų interesų, pažeidžiant kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Vienų teisės negali būti ginamos ignoruojant ar pažeidžiant kito asmens teisę ar teisėtą interesą.

Supaprastintą kūdros projektą atsakovui M. M. rengė V. K. projektavimo įmonė „N.", o šį projektą suderino Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjos pavaduotojas R. S. Rokiškio rajono savivaldybės administracija 2009-12-28, gavo iš LR Seimo kontrolieriaus tyrimo išvadą „Dėl A. Č., B. Č. ir S. K. skundo prieš Rokiškio rajono savivaldybę", kurioje remiasi Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau -Inspekcija) informavo, kad rengiant supaprastintą projektą buvo padaryti kai kurie Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" (toliau-STR) pažeidimai. Rašte nurodyta, kad prie projekto nėra supaprastinto projekto dokumentų sudėties žiniaraščio, dokumentų, kurių pagrindu parengtas supaprastintas projektas, sąrašao, o statinio konstrukcijų ir inžinierinių statinių aprašymas įvykdytas iš dalies. Negalima teigti, kad šie formalūs reglamento pažeidimai daro projektą neteisėtu ir buvo pagrindas atsirasti žalai. Ieškinyje teigiama, kad reglamento 41.4 įvykdytas iš dalies nepateikiant jokių konkrečių faktų. Žemės sklypų savininkų N. K., M. M. ir A. Č. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kertanti drenažo linija yra nepažymėta aplinkinių melioracijos projektų planuose, įrengta ne valstybės lėšomis ir šis plotas neįtrauktas į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą. Rengiant ir derinant supaprastintą kūdros projektą STR 41.4 punktas „statinio rekonstrukcijų ir inžinierių įrenginių aprašymas" buvo išpildytas, kadangi jokių inžinierių įrenginių derinant projektą nebuvo brėžiniuose ar žemėtvarkos planuose, jų buvimo faktas paaiškėjo tik atliekant statybos darbus, t.y. kasant kūdrą.

Vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 "Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" projektuojant kūdrą užtenka nurodyti esamą paviršinio ar gruntinio vandens lygį (kas projekte ir nurodyta), aukščiausią ir žemiausią vandens lygį, o vandens reguliavimą būtina nurodyti ne kūdros, o tvenkinio techniniame projekte. Todėl darytina išvada, kad ieškovai neįrodė kokią įtaką šie formalūs projekto trūkumai turėjo žalos atsiradimui.

Nesutinka su reikalavimu solidariai priteisti ieškovams turtinę 20.000 Lt žalą. LR CK 6.271 str. ld. numato, jog žalą atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiai žalai konstatuoti taip pat taikytinos trys sąlygos: 1) savivaldybės kaip subjekto ar jos atstovų veiksmų ar aktų neteisėtumas; 2) žalos padarymo faktas; 3) priežastinio ryšio buvimas tarp minėtų veiksmų ar aktų bei žalos atsiradimo. Taigi teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Kūdros projekto suderinimas formaliai pažeidus kai kuriuos STR reglamento reikalavimus, nesukėlė neigiamų padarinių ieškovams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Melioracijos įstatymo 3 str.1d. žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Pagal Civilinio kodekso 4.40 straipsnį žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai. Prie nekilnojamųjų daiktų priklauso melioracijos įrenginiai, nes jie neatskiriamai susiję su žeme. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 str.1d. privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Rokiškio rajono savivaldybė, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 26 punktu, atlieka valstybinę (perduota savivaldybei) funkciją, t.y. „valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise". Nors nei ieškovų, nei atsakovo M. M. Registrų centro išduotose pažymėjimuose apie daiktinių teisių įregistravime viešame registre ir nėra, Rokiškio rajono savivaldybės administracija tvarkydama žemupį perklojo drenažo rinktuvais, kurių skersmuo yra 10 cm. Vadovaujantis Melioracijos įstatymo 3 str. 2 d., valstybei nuosavybės teise priklauso melioracijos ir hidrotechnikos statiniai .- sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai (...), kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo savininkas. Todėl darytina išvada, kad minėta drenažo sistema yra žemės sklypo savininko nuosavybė.

Mano, kad tiesioginė ieškovų patirtos žalos priežastis yra atsakovo M. M. vykdyti statybos darbai, t.y. kūdros iškasimas, taigi nėra jokio pagrindo taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę. Dėl to atsakovų atsakomybė už atsiradusią žalą yra dalinė. Atsakovas M. M., kasdamas kūdrą turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai", kurio 14 punktas nurodo, kad, jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose ar plane (geodezinėje nuotraukoje) nenurodyti inžinieriniai statiniai...darbai laikinai sustabdomi". Statinio statybos rangovas ar Statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) išsiaiškina, kam priklauso inžinieriniai statiniai, pareikalauja iš naudotojų juos užfiksuoti brėžiniuose, suderina tolesnės žemės darbų vykdymo priežiūros tvarką ir leidžia tęsti darbus". Iš to darytina išvada, kad žala atsirado dėl antrojo atsakovo M. M. galimai neteisėtų veiksmų, taigi žalos atsiradimą lėmė (tiesioginių neigiamų padarinių kilo) konkretaus asmens atlikti neteisėti veiksmai.

Pagal CK 6.249 str.1d., žalą sudaro asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pareiga įrodyti žalą tenka ieškovui. Ieškovų reikalaujama 20.000 Lt turtinė žala nepagrįsta jokiais įrodymais ar skaičiavimais, todėl negali būti tenkinama.

Sprendžiant klausimą dėl įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu (Konstitucijos 29 str.). kurie neleidžia absoliutinti vienų asmenų teisių ir teisėtų interesų, pažeidžiant kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Reikalavimas panaikinti kūdrą ir įrengti drenažo rinktuvą turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Ieškovai nurodo, kad jie patys matė, kad kasant kūdrą, buvo atkasti drenažo vamzdeliai, iš Č. pusės į iškastą kūdrą bėgo vanduo.

Tai, kad per ieškovų ir atsakovo M. M. sklypus buvo nutiesta drenažo sistema, įrodo liudytojų parodymai. J. K. nurodė, kad galimai 1982-1983m., tuometinio Ž. kolūkio pirmininko ir Melioracijos statybos valdybos viršininko susitarimu, buvo atlikti nusausinimo darbai (duomenys neskelbtini) 2,4,6,10 (sklypai dabar) nuo Č. klėties. Jis tuo metu dirbo melioracijos statybos inžinieriumi ir pats prižiūrėjo, ar nedaromas brokas. Nurodo, kad drenažo vamzdžiai ėjo per dabar esančią M. M. kūdrą.

N. K. nurodė matęs, kaip kasant M. M. kūdrą, nuo Č. pusės pro vamzdelį bėgo vanduo į kūdrą.

A. G.(savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyr.specialistas), A. K.(buvęs žemės ūkio skyriaus vedėjas) nurodė, kad jie, tirdami ieškovų prašymą, buvo nuvykę į M. sklypą, (duomenys neskelbtini), ir prie kūdros matė keramikinių liekanų, sudaužytų melioracijos vamzdelių. A. K. nurodė, jog buvo nustatyta, kad tikrai yra buvęs drenažas, kad drenažo vietoje iškastas tvenkinys(kūdra), kad pažeista melioracijos sistema.

Liutytojas V. D. nurodė, kad jis, kaip IĮ savininkas, užsiima melioracijos darbais. M. M. prašymu buvo atvykęs pažiūrėti, kodėl neveikia drenažas. Išsiaiškino, kad yra nelegalus drenažas.

Liudytojas R. G. nurodė, kad jis dirba UAB „R.“ darbų vykdytoju. Žemės ūkio skyriaus pavedimu tvarkė rinktuvą Ž. Keliose vietose buvo atkasta rinktuvas – prieš tvenkinį ir už tvenkinio, ir nustatyta, kad drenažas žemupyje už kūdros veikia, o Č. žemėje vanduo neprabėga, veržiasi į viršų. Nustatė, kad drenažas ėjo per kūdrą, kadangi nuo kontrolinio šulinio rinktuvas eina tolyn į tvenkinį, kitoje pusėje stovi šulinys. Atkasinėjant kas 10-20 metrų, paaiškėjo, kad drenažas eina tiesia linija.

Tai, kad M. M. išsikasus kūdrą, ieškovų sklypuose pradėjo kauptis vanduo, patvirtino liudytojai R. R., A. R.. A. G. taip pat nurodė, kad Č. sklype, 2009m. vasarą, vizualiai pažiūrėjus, buvo drėgmės perteklius. Liudytojas A. K. nurodė, kad tiriant aplinkybes dėl ieškovų sklypuose stovinčio vandens, nuvykus į vietą matė, kad ten anksčiau buvo dirbami laukai.

2010m. spalio 13d. antstolės O. N. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.122-32/10 nurodoma, kad nustatyt, jog S. K. žemės sklype vietomis telkšo balos, žemė smarkiai įmirkusi, vietomis žemės paviršius apaugęs samanomis.

Ieškovai teismui pateikė UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ M. M. kūdros projekto ir statinio ekspertizės aktą Nr. 05(III t., b.l.15-17). Ekspertas V. B. išvadoje nurodė, kad S. K. ir A. ir B. Č. sklypuose per didelio gruntinio ir paviršinio vandens lygio priežastis yra M. M. sklype kūdros iškasimas ir drenažo sistemos suardymas. Išvadoje nurodė ir teismo metu ekspertas paaiškino, kad tokią išvadą padarė atlikus statinio(kūdros) apžiūrą vietoje. Techninės niveliacijos metu buvo nustatyta, kad vandens horizontas kūdroje užfiksuotas 23 centimetrais aukščiau natūralaus S. K. žemės paviršiaus žemių pylimo pagalba. Natūroje kūdra yra už 3,3m. nuo S. K. žemės ribos(pagal projektą – 7m.). vanduo kūdroje akumuliuojamas pagrinde iš gruntinio ir paviršinio vandens. Atliekant apžiūrą 2010m. spalio mėn., buvo atkasę drenažą valstybinėje, S. K. bei A.ir B. Č. žemės sklypuose. Nustatė, kad valstybinėje ir S. K. žemėje drenažas veikiantis, o A. ir B. Č. sklype atkastas drenažo rinktuvas nesugadintas, fontanuoja, t.y. neatlieka savo funkcijos, gruntinio vandens lygis pakilęs aukščiau sausinimo drenažu normų(šios aplinkybės nurodytos ir antstolės O. N. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole 2010-10-13, Nr. 122-32/10).

M. M. teisme nurodė, kad kasant kūdrą, vamzdelių duženų kažkiek buvo, bet sveikų melioracijos vamzdelių neradęs, tačiau neigia, kad ten buvo melioracijos sistemos įrenginiai. O jeigu ir kažkas nelegalaus buvo, tai galimai karklai pažeidė drenažą arba šiaip užsikišo.

Kaip paaiškino liudytojas R. G., ginčo drenažas veikė dalinai - per vandenvietę, kur iki tvenkinio ateina rinktuvas, buvo dalinai užaugęs karklais. Netaisant, po dvejų metų galimai būtų neveikęs visai. Č. žemėje atkasus, vamzdeliai buvo tvarkingi, tačiau vanduo mušė aukštyn, kadangi nepraeina.

Atsakovas A. M. jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog drenažas, einantis nuo A. ir B. Č. sklypo ribos iki jo kūdros buvo savaime nebefunkcionuojantis, nepateikė. Priešingai, neleido UAB „R.“ darbininkas kasinėti žemės jo sklype, tikslu nustatyti drenažo gedimo priežastį, teisme išsakė kategorišką poziciją, kad jo žemėje galės kasinėti tik tas, kas turės melioracijos projektą.

Atsakovo M. M. prašymu apklausti liudytojai teigė, kad ginčo šalių sklypuose iki kūdros iškasimo buvo šlapia: liudytoja R. P. teisme nurodė, kad visa A. gatvė visada apsemta vandens; S. R. taip pat nurodė, jog M. M. namuose gyveno jo sesuo. Kieme visada būdavo šlapia, žino, kad prieš dvidešimt metų, K. sklype taip pat būdavo šlapia, tačiau kas buvo prieš dešimt metų – nepamena; N. M., D. K. nurodė, kad A. gatvėje niekada nebuvo sausa, R. J. – kad 1990-1990m. sklypuose buvo šlapia. Teismas, vertindamas šių liudytojų parodymus kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste daro išvadą, kad visų byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, jog iki M. M. kūdros iškasimo, ieškovų žemės sklypuose buvo pakankamai sausa, kad būtų galima sodinti vaismedžius, bulves, kitas daržoves ir konstatuoja, jog perteklinis vanduo ieškovų sklypuose atsirado atsakovui M. M. išsikasus kūdrą.

Ieškovai teismą prašo įpareigoti atsakovus atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, - užkasti/užversti žemėmis/neteisėtų dokumentų pagrindu iškastą kūdrą, sutvarkyti pažeistą melioracijos sistemą, atlikti jų, ieškovų, žemės sklypų nusausinimo darbus.

Ieškovai nurodo, kad jiems, A. Č. ir B. Č., bei S. K. padaryta po 10000Lt turinės žalos, kurią prašo priteisti solidariai iš atsakovų. Ieškovai nurodo, kad ši žala jiems atsirado, suardžius melioracijos sistemą ir užliejus jų daržus, sodus. Dėl to jie negali verstis ūkine veikla, auginti daržoves.

Kaip matyti iš minimos Rinkos vertės ir žalos (nuostolių) dydžio įvertinimo ataskaitos Nr. 163 dėl B. Č. ir A. Č. 0,2780 ha ploto užlietos sklypo rinkos vertės nustatymo bei žalos (nuostolių) dydžio nustatymo šiai žemės sklypo daliai dėl jame nuolatos esančio paviršinio vandens pertekliaus, joje apskaičiuotos galimos gauti pajamos iš 0,2780 ha ploto žemės sklypo eksploatavimo, t.y. pelnas, nustatomas pagal paprasčiausios (nereikalaujančios didelių investicijų ir žinių, bei turinčios apibrėžtą paklausą) žemės ūkio kultūros – bulvių – galimo auginimo ir pardavimo tikėtinus rezultatus (jei tai būtų galima daryti tiriamame vandeniu užlietame sklype). Ataskaitoje apskaičiuota, jog užsodinus 27,8 arus žemės sklypo dalį bulvėmis, nuostolių dydis 2010-08-27 datai sudarytų 2000 Lt per metus.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė B. Č., jie du metus po M. M. kūdros iškasimo, nieko nebegali sodinti ir nebesodina savo sklype. Tai, kad iki žemės sklype apsėmimo, ji savo sklype sodino bulves ir daržoves, nurodė ir S. K. Ieškovių nurodytas aplinkybes, kad iki sklypų apsėmimo šiuo metu apsemtuose sklypuose buvo auginamos bulvės, daržovės, nurodė liudytojas A. K.. Jis teigė, kad aiškinantis situaciją, nuvykus į vietą, matė, kad ieškovų laukai anksčiau buvo dirbami. Tai, kad iki apsemiant sklypą, buvo sodinamos A. ir B. Č. sklype daržovės, nurodė ir liudytojai R. R., A. R.. Atsakovas M. M. taip pat pripažino, jog A.ir B. Č. apie šešis arus žemės naudojo.

S. K. savo ieškinį grindžia taip pat UAB IMPEKSSERVIS Rinkos vertės ir žalos(nuostolių) dydžio įvertinimo ataskaita Nr. 165, 2010-08-31(II t., b.l.104-119). Kaip matyti iš pateikto, turto vertintojai įvertinę ieškovės žemės sklypą, 0,13ha, un.Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė išvadą, kad dėl sklype nuolatos esančio paviršinio vandens pertekliaus( priežastis – melioracijos sistemos pažeidimas) kasmetinis pajamų(pelno) iš žemės sklype galimos užauginti ir parduoti žemės ūkio produkcijos netekimas – 900Lt.

Kaip matyti iš minimos Rinkos vertės ir žalos (nuostolių) dydžio įvertinimo ataskaitos Nr. 165 dėl S. K. 0,13 ha ploto sklypo rinkos vertės nustatymo bei žalos (nuostolių) dydžio nustatymo šiam žemės sklypui dėl jame nuolatos esančio paviršinio vandens pertekliaus, joje apskaičiuotos galimos gauti pajamos iš 0,13 ha ploto žemės sklypo eksploatavimo, t.y. pelnas, nustatomas pagal paprasčiausios (nereikalaujančios didelių investicijų ir žinių, bei turinčios apibrėžtą paklausą) žemės ūkio kultūros – bulvių – galimo auginimo ir pardavimo tikėtinus rezultatus (jei tai būtų galima daryti tiriamame vandeniu užlietame sklype). Ataskaitoje apskaičiuota, jog užsodinus visus 13 arų žemės sklypą bulvėmis, nuostolių dydis 2010-08-27 datai sudarytų 900 Lt per metus.

Ieškovai nei ieškiniuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kad jiems padaryta žala neteisėtais atsakovų veiksmais, vienaip ar kitaip sugadinant per jų sklypus einančias drenažo sistemas. Vertinimo išvadoje visai neanalizuota, kodėl būtina atlikti melioracijos sistemos atstatymo – remonto darbus, ieškovų sklypuose, nėra jokių duomenų apie sistemų sugadinimus.