- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- 2A-470-278/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00275-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Birutė Valiulienė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- B. Č., A. Č., S. K.
- Atsakovas
- M. M., Rokiškio rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- R. S., LR Valstybinei teritorijų ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerija
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-470-278/2011
Teisėja L.Šinkūnienė Teisminio proceso Nr.2-37-3-00275-2010-2
2011 m. lapkričio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Č. , B. Č. ir atsakovo M. M. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-504/2011 pagal ieškovų A. Č. , B. Č. , S. K. ieškinį atsakovams M. M. , Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims LR Valstybinei teritorijų ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerija, R. S. dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį ir kt..
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių, jų atstovų paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai B. Č. , A. Č. , S. K. nurodė, kad 2008 metais atsakovas M. M. savo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) , iškasė 500 kv. m. dydžio kūdrą, kurią kasant buvo pažeista melioracijos sistema, todėl vanduo išsiliejo į gretimus žemės sklypus ir apsėmė jiems priklausančius sodus ir daržus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad kūdra buvo iškasta pagal Rokiškio rajono savivaldybės administracijos suderintą supaprastintą projektą, tačiau projektas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl patvirtindama atsakovo M. M. pateiktą kūdros projektą savivaldybės administracijos atstovai pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su nesudėtingų statinių statyba ir supaprastinto projekto, reikalingo tokiam statiniui, rengimu. Nurodė, kad projekte nėra STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" 41.1.1., 41.1.2., 41.2. punktuose nurodytų dokumentų, o 41.4. punkte numatytas reikalavimas įvykdytas tik iš dalies. Be to, šio projekto planas neatitinka 2005-2006 m. ortofoto nuotraukos, todėl kūdros projektas negalėjo būti suderintas dėl jo neatitikties STR reikalavimams. Teigia, kad atsakovas M. M. , kaip žemės savininkas vykdydamas ūkinę ir kitą veiklą turėjo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymo saugomų teisėtų interesų, todėl yra atsakingas už žalą, nes suardžius melioracijos sistemą, buvo užlieti jų žemės sklypai, sudarytos ilgalaikės kliūtys verstis juose bet kokia ūkine veikla. Be to, vandeniui užliejus jų nuosavybę, patyrė daug neigiamų išgyvenimų, o norėdami, kad pažeisti teisėti interesai būtų apginti, buvo priversti kreiptis į daugybę institucijų, kas pareikalavo laiko, energijos ir piniginių išlaidų. Prašė teismą pripažinti neteisėtais Rokiškio rajono savivaldybės administracijos veiksmus, derinant V. K. projektavimo įmonės „Namas" M. M. užsakymu 2008 metais parengtą kūdros projektą, pripažinti, kad atsakovas M. M. , kasdamas kūdrą, pažeidė drenažo sistemą, dėl ko išsiliejęs vanduo užliejo ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, priteisti solidariai iš atsakovų M. M. ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos A. Č. ir B. Č. naudai 10.000 Lt turtinės žalos atlyginimą, S. K. naudai 10.000 Lt turtinės žalos atlyginimą, įpareigoti atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, - užkasti/užversti žemėmis neteisėtų dokumentų pagrindu iškastą kūdrą, sutvarkyti pažeistą melioracijos sistemą, atlikti ieškovų žemės sklypų nusausinimo darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad atsakovas M. M. , išsikasdamas kūdrą, pažeidė drenažo sistemą, ko pasėkoje išsiliejęs vanduo užliejo ieškovų nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus bei ieškovų B. Č. ir A. Č. naudai iš atsakovo M. M. žalai atlyginti priteisė po 432 Lt negautų pajamų už 2009-2010 m. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas pripažino pagrįsta ieškovų nurodytą aplinkybę, kad V. K. projektavimo įmonės „Namas“ parengtas projektas nepilnai atitinka STR 41 punkto reikalavimus, tačiau darė išvadą, kad ginčo projekto suderinimas neturėjo tiesioginės įtakos ieškovų interesams, todėl negalima teigti, kad projektas suderintas neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pagal galiojančių įstatymų nuostatas kūdra nelaikytina statiniu, todėl pripažinti neteisėtu statiniu ir įpareigoti atsakovus užversti kūdrą žemėmis, nėra pagrindo. Konstatavo, jog per ieškovų ir atsakovo M. M. sklypus buvo nutiesta drenažo sistema, drenažas ėjo per kūdrą ir kasant ją, drenažas buvo pažeistas (suardytas). Nurodė, jog aplinkybę, kad melioracijos sistema eina per žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius ginčo šalims, 2009-07-22 konstatavo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-07-14 įsakymu Nr. AV-504 sudaryta komisija. Tai, kad ieškovų žemės sklypai yra užlieti vandeniu, žemė įmirkusi, vietomis jos paviršius apaugęs samanomis, patvirtina ir antstolės O. N. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Teismas konstatavo, jog atsakovas A. M. nepateikė jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad drenažas, einantis nuo A. ir B. Č. sklypo ribos iki jo kūdros buvo savaime nebefunkcionuojantis. Be to, nurodė, kad atsakovas neleido UAB „Rokmelsta“ darbininkams kasinėti žemės jo sklype, siekiant nustatyti drenažo gedimo priežastį. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pagrindine priežastimi, dėl kurios yra apsemta dalis A. ir B. Č. sklypo bei S. K. sklypas, laikytina drenažo sistemos pažeidimas. Teismas konstatavo, jog ieškovų sklypus kertanti drenažo linija nėra pažymėta aplinkinių melioracijos projektų planuose, įrengta ne valstybės lėšomis ir ginčo šalių žemės sklypų plotai į Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą neįtraukti, esama melioracijos sistema įrengta be projekto ir žemės sklypo savininkų nuosavybės dokumentuose žymų apie sklype esančius melioracijos statinius nėra. Teismas nurodė, jog ieškovų prašymas įpareigoti atsakovus atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, - užkasti/užversti žemėmis/neteisėtų dokumentų pagrindu iškastą kūdrą, sutvarkyti pažeistą melioracijos sistemą, atlikti jų, ieškovų, žemės sklypų nusausinimo darbus negali būti tenkinamas, nes nesant įstatymų nustatyta tvarka parengto melioracijos įrenginio projekto, tiksliai atkurti drenažo sistemos, ėjusios per M. M. kūdrą, nėra galimybės. Nurodė, jog tenkinant ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovą M. M. savo lėšomis atlikti ginčų sklypuose naujų melioracijos statinių statybą, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei konstitucinius asmenų lygiateisiškumo principai. Kadangi ieškovų reikalavimas atlikti jų sklypų nusausinimo darbus nekonkretus – nėra nurodyta, kokius konkrečius veiksmus atlikti teismas turėtų įpareigoti atsakovus, teismas darė išvadą esant pagrindui šioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodė, jog turtinės žalai pagrįsti ieškovai A. Č. , B. Č. pateikė UAB IMPEKSSERVIS Rinkos vertės ir žalos (nuostolių) dydžio įvertinimo ataskaitą Nr. 163, kurioje apskaičiuota, jog užsodinus 27,8 arus žemės sklypo dalį bulvėmis, nuostolių dydis 2010-08-27 datai sudarytų 2 000 Lt per metus. Atsakovas M. M. pripažino, jog A. ir B. Č. naudojo apie 6 arus žemės. Įvertinęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose pateiktas fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog dalis B. Č. ir A. Č. žemės sklypo yra dirbama, tačiau kokia dalis dirbama nėra aišku, konstatavo, jog B. Č. ir A. Č. dėl jų užlieto žemės sklypo negali daržovių auginti 6 arų darže ir dėl to patiria, atsižvelgiant į Rinkos vertės ir žalos (nuostolių) dydžio įvertinimo ataskaitą Nr. 163, 864 Lt nuostolių per metus (2001,6 Lt x 6 : 27,8). Teismas nurodė, kad atsakovas M. M. , kasdamas kūdrą ir pastebėjęs melioracijos drenažo dalis, privalėjo sustabdyti darbus, siekiant išsiaiškinti esamą padėtį ir darė išvadą, kad ieškovų patirtos žalos atsiradimą lėmė tai, jog M. M. nesustabdė kūdros kasimo darbų, dėl ko buvo sugadinta drenažo sistema. Konstatavo, jog M. M. kūdros projekto suderinimas įvykdytas formaliai pažeidžiant Statybos techninio reglamento reikalavimus, tačiau tarp Rokiškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų ir B. Č. ir A. Č. patirtų pasekmių, t.y. ieškovų negautų pajamų dėl užlieto daržo priežastinio ryšio nėra, nes pats kūdros projekto suderinimas nesukėlė neigiamų padarinių ieškovams, todėl nėra pagrindo taikyti solidarinę atsakomybę. Teismas nurodė, kad ieškovė S. K. ieškinį taip pat grindžia UAB IMPEKSSERVIS Rinkos vertės ir žalos (nuostolių) dydžio įvertinimo ataskaita Nr. 165, kurioje apskaičiuota, jog užsodinus visus 13 arų žemės sklypą bulvėmis, nuostolių dydis 2010-08-27 datai sudarytų 900 Lt per metus. Nurodė, kad iš ataskaitos matyti, jog tiriamas S. K. žemės sklypas yra užžėlęs žole, ariamos žemės fragmentų nematyti, kitų kokių nors įrodymų S. K. , jog ji savo žemės sklype būtų auginusi daržoves nepateikė. Atsakovas M. M. nurodė, kad S. K. užlietame sklype bulvių neauginusi. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad S. K. reikalavimas dėl žalos atlyginimo dėl negauto pelno auginant daržoves, yra neįrodytas ir atmestinas. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, jog už galimai esamus ieškovų sklypuose melioracijos sistemų sugadinimus būtų atsakingi atsakovai, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovų turto vertintojų nustatytą žalą už jų sklypuose esamų melioracijos sistemų atstatymą (remontą).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai B. Č. , A. Č. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-04-19 sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, priimti naują sprendimą ir ieškinį pilnai tenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams nepagrįstai taikė Statybos įstatymo 2010-07-02 redakciją, įsigaliojusią 2010-10-01 bei Statybos techninio reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812, nes atsakovas M. M. kūdrą iškasė 2008 m., todėl buvo būtina vadovautis 2008 m. galiojusiais teisės aktais. Nurodo, kad minėtu metu galiojęs Statybos įstatymas nustatė, kad kūdra yra statinys, todėl pagal UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ 2010-10-10 atliktos ekspertizės aktą Nr. 05, M. M. iškasta kūdra patenka į ypatingų statinių kategoriją, todėl turėjo būti parengtas techninis projektas bei gautas statybos leidimas. Teigia, kad iki teisės pažeidimo buvusios padėtis atkūrimas yra civilinių teisių gynimo būdas, kuris nepažeidžia teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir lygiateisiškumo principų, todėl M. M. , veikęs neteisėtai ir sukėlęs ieškovams neigiamų padarinių, privalo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Pažymi, kad teismas nepagrįstai reikalavo nurodyti detalią tvarką, kokiu būdu atsakovai turėtų atlikti nusausinimo darbus, kadangi melioracija yra sudėtingas mokslas, reikalaujantis specialių žinių. Teigia, jog nustatydamas žalos dydį, teismas neįvertino, kad žala ieškovams padaryta visame jų žemės sklypo plote, o atsakovas nesiėmė jokių priemonių žalai sumažinti ar jos išvengti, žala padaryta tyčia, todėl turėtų būti priteista visa jų reikalaujama suma. Nurodo, jog teismas nepagrįstai netaikė solidariosios atsakomybės atsakovų atžvilgiu, nes melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybė. Be to, neteisėtų savivaldybės išduotų dokumentų pagrindu atsakovas M. M. išsikasė kūdrą, dėl ko atsirado žala. Teigia, kad teismas sprendime padarė prieštaringas išvadas, nurodydamas, kad M. M. pažeidė drenažo sistemą, vėliau konstatavęs, jog nėra jokių tą aplinkybę patvirtinančių įrodymų.
Apeliaciniu skundu atsakovas M. M. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-04-19 sprendimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad kasdamas kūdrą nepažeidė jokio drenažo, nes jo nebuvo, apie sklype esančius melioracijos statinius nebuvo atžymos ir žemės sklypo dokumentuose. Teigia, kad tiek šalių sklypuose iki kūdros iškasimo būdavo šlapia, tai teismui patvirtino apklausti liudytojai. Nurodo, kad 2009 m. jo žemės sklype kvalifikuota įmonė atliko drenažo linijų ieškojimo ir niveliavimo darbus bei nustatė, kad drenažas įrengtas be jokių projektų ir neveikia, nes yra užaugęs krūmų šaknimis, o jo žemės sklypas yra žemiau nei A. Č. ir B. Č. priklausantis žemės sklypas, todėl iškastos kūdros vanduo negalėjo tvenkti ieškovų žemės sklypo. Teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė 432 Lt negautų pajamų ieškovų naudai, nes ieškovų sklypui esant aukščiau, šio sklypo perteklinis vanduo semia jo paties žemės sklypą. Nurodo, kad siūlė ieškovams bei Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui atlikti drenažo pravedimo darbus, tačiau ieškovai į pasiūlymą nereagavo.
Atsiliepimas
Ieškovai A. Č. ir B. Č. atsiliepimu į atsakovo M. M. apeliacinį skundą prašo atmesti. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog drenažas atsakovo sklype buvo ir M. M. nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų minėtą faktą.
Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-04-19 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal LR Statybos įstatymą supaprastintas statybos projektas rengiamas naujo nesudėtingo statinio statybai, tačiau kūdra nėra įtraukta į Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ sąrašą, todėl pripažinti M. M. kūdros projekto suderinimą neteisėtu ir atitinkamai įpareigoti atsakovus užversti žemėmis iškastą kūdrą nėra pagrindo. Teigia, kad UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ atliktoje statinio ekspertizėje nurodyti projekto trūkumai yra nepagrįsti. Nurodo, kad tuo atveju, kai dirbtinio pratekamo paviršinio vandens telkinio gylis yra iki 3 m. ir didžiausias užimamas plotas sudaro nuo 300 kv.m. iki 500 kv.m., jis priskiriamas nesudėtingų statinių II grupei, dėl ko nėra reikalingas projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas, neprivaloma ir statinio techninė priežiūra. Pažymi, kad inžinerinių geologinių tyrimų ruošiant supaprastintą kūdros projektą atlikti nereikėjo, taip pat nereikėjo atlikti ir STR 2.03.03.:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimo“ 18 ir 21 punkto reikalavimų. Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklių kokybė“ netaikoma uždariesiems vandens telkiniams bei dirbtinai sukurtiems uždariems telkiniams, todėl tai nelaikytina projekto trūkumu. Ekspertizės teiginys, jog kūdros gylis nuo pradinio natūralaus žemės paviršiaus vidurkio iki giliausios vietos yra didesnis nei 3 m., nepagrįstas jokiais įrodymais, išpildomoji nuotrauka atlikta nebuvo, todėl neaišku, kaip buvo nustatytas kūdros gylis. Teigia, jog ekspertizės išvados pagrįstos spėliojimais, todėl vadovautis išvada kaip įrodymu negalima. Ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovus atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį yra detaliai neatskleistas, neinformatyvus, sunkiai įgyvendinamas. Nurodo, kad Rokiškio rajono savivaldybė nėra melioracijos įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) , savininkė. Teigia, kad pagal Melioracijos įstatymo nuostatas valstybei nuosavybės teise priklauso melioracijos statiniai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesni, ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant kas yra žemės sklypo savininkas. Kadangi Rokiškio rajono savivaldybės administracija tvarkydama žemupį perklojo drenažo rinktuvais, kurių skersmuo yra 10 cm, daro išvadą, kad minėta drenažo sistema yra žemės sklypo savininko nuosavybė. Pažymi, kad nėra jokio pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę, nes tiesioginė ieškovų patirtos žalos priežastis yra atsakovo M. M. vykdyti statybos darbai, t.y. kūdros iškasimas. Teigia, kad kūdros projekto suderinimas formaliai pažeidus kai kuriuos STR reglamento reikalavimus nesukėlė neigiamų padarinių ieškovams, todėl solidarioji atsakomybė negalima.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliacinių skundų ribų ir, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl neapskųstos sprendimo dalies nepasisako (CPK 320 str.).
Byloje esančiais duomenimis – liudytojų J. K. , A. G. , V. D. , R. G. , A. K. , antstolės O. Narbutienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-07-14 įsakymu Nr. AV-504 sudarytos komisijos išvada ir kt. - nustatyta, jog šalims priklausančiuose žemės sklypuose apie 1982-1983 m. buvo atlikta melioracija ir atsakovui M. M. kasant kūdrą, buvo suardyta dalis drenažo linijos (1 t., b.l. 34, 3 t., b.l. 6-74, 98-108). Iš byloje esančio LR žemės ūkio ministerijos 2009-12-17 rašto Nr. BIN-Č-1315-1930 matyti, kad žemės savininkų N. K. , M. M. ir A. Č. žemės sklypus kertanti drenažo linija yra nepažymėta aplinkinių melioracijos projektų planuose, įrengta ne valstybės lėšomis ir šis plotas nėra įtrauktas į Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą. Aplinkybę, kad esama melioracijos sistema įrengta be projekto ir žemės sklypo savininkų nuosavybės dokumentuose atžymos apie sklype esančius melioracijos statinius nėra, patvirtina ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2010-11-09 raštas Nr. SD-208 bei VĮ Registrų centras duomenys (1 t., b.l. 48-49, 81-84, 2 t., b.l. 71-78, 3 t., b.l. 37, 134-137, 4 t., b.l. 88-92). Duomenų, jog apie esamą drenažą, pradedant vykdyti kūdros kasimo darbus, buvo žinoma atsakovui M. M. , byloje nėra. Nesant oficialių duomenų apie (duomenys neskelbtini) , esančiuose žemės sklypuose atliktus melioracijos darbus konstatuotina, jog ruošiant supaprastintą statinio projektą bei jį derinant, aplinkybė jog šalių žemės sklypus kerta drenažo linija nebuvo žinoma nei V. K. projektavimo įmonei „Namas“, nei Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriui. Iš liudytojo R. G. paaiškinimų matyti, kad UAB „Rokmelsta“ tvarkant rinktuvus (duomenys neskelbtini) , buvo nustatyta, kad drenažas tiesia linija eina per atsakovo M. M. iškastą kūdrą. UAB „Rokmelsta“ 2010-05-18 raštu nurodė, jog rinktuvas, kuris sausino A. Č. sklypą yra perkastas kasant M. M. žemės sklype tvenkinį ir nefunkcionuoja (2 t., b.l. 3). Šią aplinkybę patvirtino ir UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė, konstatavusi, jog drenažo rinktuvo tarpas yra sugadintas kūdros kasimo metu ir galimai yra užkištas ties ištekėjimu (3 t., b.l. 15-17). Tai, jog vykdant kūdros kasimo darbus buvo rastos drenažo nuolaužos, pirmosios instancijos teismui patvirtino ir atsakovas M. M. (3 t., b.l. 56-74). Duomenų, paneigiančių, kad šalių žemės sklypuose faktiškai buvo atlikti sausinimo darbai, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Kolegija konstatuoja, kad aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vykdant kūdros kasimo darbus buvo pažeista drenažo sistema, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad perteklinis vanduo žemės sklypuose atsirado iškasus atsakovui kūdrą, yra pagrįsti. Tai, kad M. M. išsikasus kūdrą, ieškovų sklypuose pradėjo kauptis vanduo, patvirtino ir liudytojai R. R. , A. R. . Nors liudytojai R. P. , S. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypai būdavo apsemti ir anksčiau, o V. D. , kurio firma atliko drenažo ieškojimo ir niveliavimo darbus, nurodė, kad iškastas tvenkinys drenažo veikimui įtakos neturi, kūdros vanduo negali tvenkti kaimyno sklypo, nes M. M. žemės sklypas yra žemiau Č. priklausančio sklypo, tačiau byloje nepateikta duomenų, jog iki kūdros iškasimo ieškovams B. ir A. Č. priklausanti žemės sklypo dalis būdavo nuolat užliejama vandeniu (1 t., b.l.115-116, 3 t., b.l. 56-74). LR aplinkos ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai" 14 punktas nustato, kad, jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose ar plane (geodezinėje nuotraukoje) nenurodyti inžinieriniai statiniai...darbai laikinai sustabdomi. Statinio statybos rangovas ar Statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) išsiaiškina, kam priklauso inžinieriniai statiniai, pareikalauja iš naudotojų juos užfiksuoti brėžiniuose, suderina tolesnės žemės darbų vykdymo priežiūros tvarką ir leidžia tęsti darbus. Iš bylos duomenų matyti, kad pastebėjęs drenažo duženas atsakovas M. M. kūdros kasimo darbų nesustabdė ir apie galimai esamus melioracijos įrenginius neinformavo Rokiškio rajono savivaldybės, todėl nepateikus neginčijamų duomenų, jog ieškovams priklausančio sklypo dalis yra semiama vandens ne dėl suardyto drenažo, o dėl kitų priežasčių, darytina išvada, kad žala ieškovams atsirado dėl atsakovo M. M. neteisėtų veiksmų. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio nuostatos nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui. Kadangi dėl užliejamo žemės sklypo dalies ieškovams B. Č. ir A. Č. yra padaryta žala, jiems netekus galimybės naudotis dalimi žemės sklypo pagal paskirtį (auginti daržoves), todėl atsakovas privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą (CK 6.263 str. 3 d.). Ieškovai nurodo, kad žalą solidariai privalo atlyginti ir Rokiškio rajono savivaldybės administracija, nes leidimas kasti kūdrą atsakovui buvo išduotas pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Byloje nustatyta, kad supaprastintas kūdros projektas atsakovui M. M. buvo parengtas 2008 m.. Minėtu metu reikalavimai kūdroms įrengti buvo nustatyti LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 statybos techniniame reglamente (toliau – STR) 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas", kuris nustatė, jog tuo atveju, kai dirbtinio pratekamo paviršinio vandens telkinio (kūdros ir pan.) gylis yra iki 3 m ir didžiausias užimamas plotas sudaro nuo 300 kv. m. iki 5000 kv. m., jis priskiriamas nesudėtingų statinių II grupei. Šios grupės statiniams nereikalingas projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas, neprivaloma ir statinio techninė priežiūra, tačiau jiems būtinas supaprastintas statinio projektas, kurį turi patvirtinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad V. K. projektavimo įmonės „Namas“ parengtas projektas nepilnai atitiko STR 1.05.06:2005 41 punkto reikalavimus,tačiau projekto suderinimas neturėjo tiesioginės įtakos ieškovų interesams. Kolegija sutinka su minėta išvada, nes žala ieškovams atsirado ne dėl to, jog suderinimui nebuvo pateikti reikalingi dokumentai, o tik todėl kad, projektas buvo įgyvendintas netinkamai - kūdra iškasta pažeidžiant atstumus nuo kaimynų žemės sklypų, neįrengta numatyta salelė, neįrengtas pylimas ir kt., ką iš dalies yra pripažinęs pirmosios instancijos teisme ir pats atsakovas. Nors apeliantai B. Č. ir A. Č. nurodo, kad statinys patenka į ypatingos statinių kategoriją, todėl turėjo būti parengtas techninis projektas, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nurodo tik UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ išvadą, kurią laikyti neginčijamu įrodymu nėra pakankamo pagrindo, nes neginčijamų duomenų, jog vandens telkinio gylis buvo realiai išmatuotas ir jis viršija 3 m., nėra. To nepatvirtino teisme ir ekspertas V. B. (3 t., b.l. 15-18, 98-110). Atmestini ieškovų teiginiai, kad priimdamas sprendimą dalyje dėl supaprastinto projekto suderinimo pripažinimo negaliojančiu teismas vadovavosi šiuo metu galiojančių Statybos įstatymo bei STR 1.01.07.:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatomis, negaliojusius 2008 m., nes nurodydamas minėtus įstatymus teismas sprendė jog šiuo metu kūdra nelaikytina statiniu ir nėra pagrindo suderinimą laikyti neteisėtu bei įpareigoti atsakovus žemėmis užversti iškastą vandens telkinį.
Iš byloje esančių antstolės O. Narbutienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 122-32/10 matyti, kad išmatavus atkastus drenažo fragmentus nustatyta, jog drenažo vamzdeliai yra 12,5 cm skersmens. LR Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybei nuosavybės teise priklauso melioracijos ir hidrotechnikos statiniai: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai (...), kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas. Valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės (Melioracijos įstatymo 7 str. 3 d.). Kadangi byloje nėra duomenų, jog melioracija šalims priklausančiuose žemės sklypuose buvo atlikta valstybės lėšomis, todėl vadovaujantis LR Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui. Sugadinus minėtus įrenginius, jų savininkai turi teisę reikalauti, jog įrenginiai būtų atstatyti arba atlyginta jų atstatymo vertė.
Byloje nustatyta, kad atsakovas M. M. gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus bei žemės sklypą įsigijo 1998m, todėl neatmestina, jog apie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiuose žemės sklypuose atliktus melioracijos darbus jam galėjo būti nežinoma (4 t., b.l. 88-92). Iš paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad ieškovai B. Č. , A. Č. (duomenys neskelbtini) gyvena jau daug metų, todėl matydami M. M. sklype vykdomus žymėjimo, vėliau kasimo darbus bei žinodami apie esamus melioracijos įrenginius, privalėjo apie tai informuoti atsakovą, Rokiškio rajono savivaldybę bei stabdyti pradėtus darbus. Be to, iš atsakovo paaiškinimų pirmosios instancijos teismui matyti, jog ieškovas A. Č. tarpininkavo M. M. susitariant dėl vandens telkinio kasimo su Paršiuko įmone, kas rodo, jog ieškovams dar prieš pradedant darbus buvo žinoma, jog ketinama kasti kūdrą bei jos būsima vieta (3 t., b.l. 56-74). Kolegija konstatuoja, jog, ieškovai, kaip žemės sklype esančių melioracijos įrenginių savininkai, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, todėl dalį kaltės dėl kilusių pasekmių privalo prisiimti ir patys.
Ieškovai prašė teismą įpareigoti M. M. atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t.y., panaikinti kūdrą ir atstatyti sunaikintą drenažo rinktuvą. Teismas darė pagrįstą išvadą, kad nesant įstatymų nustatyta tvarka parengto melioracijos įrenginio projekto, tiksliai atkurti drenažo sistemą nėra galimybės. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog siekiant nusausinti žemės sklypus, būtina paruošti projektą ne tik suardytai drenažo daliai, bet ir visiems šalių žemės sklypams, todėl įpareigojimas atsakovui vienam paruošti projektą ir apmokėti jo rengimo bei įgyvendinimo išlaidas, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Melioracijos įstatymo 5 str. 2 d., 7 str. 4 d., CK 1.5 str.).
Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams pateiktų antstolės O. Narbutienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti jog ieškovams B. Č. , A. Č. priklausančio žemės sklypo dalis yra semiama vandens, įmirkusi. Ieškovai nurodė, kad dėl drėgmės sklypo dalyje jie negali verstis ūkine veikla, auginti daržoves ir nurodė, kad yra patyrę 10 000 Lt žalą. Žalai pagrįsti ieškovai teismui pateikė UAB IMPEKSSERVIS Rinkos vertės ir žalos (nuostolių) dydžio įvertinimo ataskaitą Nr. 163, iš kurios matyti, kad dėl paviršinio vandens pertekliaus 2780/4806 dalis žemės sklypo, unikalus Nr.7397-0003-0122, kasmetinis – pajamų (pelno) iš žemės sklypo dalyje galimos užauginti ir parduoti žemės produkcijos netekimas – 2 000 Lt (2 t., b.l. 52-67). Iš minėtos ataskaitos matyti, kad galimos gauti pajamos iš 0,2780 ha ploto žemės sklypo eksploatavimo nustatytas pagal žemės ūkio kultūros – bulvių – galimo auginimo ir pardavimo tikėtinus rezultatus. Dalinai tenkindamas ieškinį šioje dalyje teismas konstatavo, jog ieškovai sklype iki užliejimo augino bulves, tačiau darė išvadą, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kokią žemės sklypo dalį sudaro daržai. Teismas įvertino liudytojų parodymus, tai, jog atsakovas pripažino, kad B. ir A. Č. dirbo apie 6 arus žemės, antstolės O. Narbutienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis ir darė išvadą, kad dėl užlieto žemės sklypo ieškovai negali auginti daržovių 6 arų darže ir dėl to patiria, atsižvelgiant į Rinkos vertės ir žalos (nuostolių) dydžio įvertinimo ataskaitą, 864 Lt nuostolių per metus. Apeliacinės instancijos teismui ieškovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog bulves ar kitas daržoves jie augino didesnėje nei konstatavo pirmosios instancijos teismas žemės sklypo dalyje. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 122-26-10 matyti, kad 2009-07-23 laikotarpiu dalyje ieškovams priklausančio žemės sklypo buvo pieva. Byloje nepateikta neginčijamų įrodymų, jog sode nyksta vaismedžiai ir to priežastimi yra vandens perteklius, be to, duomenų kokio dydžio dėl to patiriama žala, kiek nyksta vaismedžių ar vaiskrūmių, nepateikta. Dėl paminėto kolegija konstatuoja, jog keisti priteistos žalos dydį apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo (CPK 178 str.).
Kadangi tarp Rokiškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų ir ieškovų negautų pajamų dėl užlieto daržo priežastinio ryšio nėra, nes kūdros projekto suderinimas nesukėlė neigiamų padarinių ieškovams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų prašymą žalą priteisti iš abiejų atsakovų.
Apelianto M. M. teiginiai jog jo kaltės dėl žalos ieškovams atsiradimo nėra, taip pat atmestini dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Dėl paminėto naikinti ar keisti pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Atsakovui M. M. yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl, atmetus apeliacinius skundus, ½ dalis apeliacinės instancijos teismo patirtų išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai priteistinos iš ieškovų (CPK 88 str.1 d. 3 p., 4 t., b.l. 57, 59).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų A. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 4 Lt (keturis Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660.