Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-377-544/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininkės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-81-620/2016, išieškotojai B. Č. ir A. Č., skolininkas M. M., antstolė O. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė O. N. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išspręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 str. numatytų priemonių taikymo bei už sprendimo neįvykdymą skirti skolininkams pinigines baudas už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojų naudai. Nurodė, kad išieškotojai B. Č. ir A. Č. 2015 m. lapkričio 12 d. antstolės O. N. kontorai pateikė vykdyti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-3-620/2014 skolininkams (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai ir M. M.. Išieškotojai nurodė, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. birželio 20 d., tačiau iki šiol neįvykdytas. 2015 m. gruodžio 7 d. buvo surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininkus atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai Nr. 0122/15/01447 ir Nr. 0122/15/01448. 2015 m. gruodžio 4 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo R. V. pranešimas, kad teismo sprendimo įvykdyti negali dėl objektyvių priežasčių. Yra pradėtos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimiškosios seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo dalies melioracijos statinių remonto darbų ir projekto parengimo paslaugų viešųjų pirkimų procedūros, bet joms įvykdyti reikalingas ilgesnis terminas. 2015 m. lapkričio 26 d. buvo gautas M. M. prašymas dėl sprendimo vykdymo sustabdymo, nes yra deramasi dėl taikos sutarties vykdymo procese sudarymo. Antstolė pažymėjo, kad sprendimo įvykdymui ar taikos sutarties sudarymui skolininkai turėjo daugiau nei 16 mėnesių. Išieškotojams dėl teismo įpareigojimų nevykdymo toliau daroma žala.

Išieškotojai B. Č. ir A. Č. nurodė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimas įsiteisėjo 2014 m. birželio 20 d. ir jame nurodytiems įpareigojimams atlikti nustatytas 8 mėnesių laikotarpis baigėsi 2015 m. vasario 20 d. Per nustatytą terminą skolininkai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė ir M. M. nesiėmė jokių veiksmų, kad sprendimas būtų pradėtas vykdyti, nors nuo jo įsiteisėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 16 mėnesių. Dėl laiku neįvykdyto teismo sprendimo ir skolininkų neveikimo žemės sklypu pagal paskirtį negalės naudotis ir šiais metais. Nurodė, kad šiuo metu melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektas parengtas, su juo susipažino ir pasirašė. Šiai teismo sprendimo įpareigojimo daliai įvykdyti užteko nepilnų dviejų mėnesių. Kadangi dalis teismo sprendimo jau yra įvykdyta, priteista žala atlyginta, atsižvelgiant į gamtos sąlygas (kasimo darbams atlikti gegužės mėnuo jau palankus), prašo skolininkams nustatyti naują ir ne ilgesnį kaip 5 mėnesių terminą sprendimo įvykdymui. Nors dalis teismo sprendimo yra įvykdyta, tačiau teismo taikytas įpareigojimas neįvykdytas per teismo nustatytą pakankamą terminą, o vykdymas prasidėjo tik užvedus vykdomąsias bylas, todėl prašo skolininkams skirti po 20 Eur piniginę baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovų naudai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.

Kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantas nesutinka su Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria jam paskirta 400 Eur bauda ir mano, kad iki tol, kol civilinė byla buvo nagrinėjama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiame Teisme, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija išvis negalėjo vykdyti nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo, o ir pripažinus, kad ši teismo sprendimo dalis nebuvo įvykdyta laiku, paskirta bauda yra per didelė.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, pateiktus procesinius dokumentus, o taip pat skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžia, jog Rokiškio rajono apylinkės teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomas visiems valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi (CPK 18 str.). CPK 771 str. reglamentuoja teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.). Vykdymo procese antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemonę – baudą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė O. N. vykdo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. vykdomuosius raštus Nr. 2-3-620/2014 (vykdomųjų bylų Nr.: 0122/15/01447 ir 0122/15/01448), išduotus civilinėje byloje Nr. 2-3-620/2014, kurioje Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu įpareigojo atsakovus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją ir M. M. per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paruošti melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą pagal eksperto G. M. 2013 m. liepos 23 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas rekomendacijas, t. y. išieškotojų A. ir B. Č. žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k. sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. įrengti drenažo sistemos apvedimą su pajungimu į esamą gelžbetoninį šulinį, kuris yra esamos (sugadintos aukštupyje) valstybei nuosavybės teise priklausančios sausinimo sistemos dalis ir statinys bei įrengtas savivaldybės lėšomis bei pažeminti M. M. kūdros vandens lygį iki sausinimui būtinų normų vandens nuleistuvo arba ištekėjimo įrenginio pagalba bei įrengti melioracijos sistemą taip, kad būtų nusausinti ieškovams B. ir A. Č. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k. sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimas įsiteisėjo 2014 m. birželio 20 d.

Be to, iš byloje esančių dokumentų ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. gruodžio 8 d. posėdžio protokolo; 2015 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimiškosios seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo dalies melioracijos statinių remonto darbų ir projekto paslaugų pirkimo sutarties) matyti, kad po 2015 m. gruodžio 8 d. vykusio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos posėdžio, 2015 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija sudarė (duomenys neskelbtini)rajono (duomenys neskelbtini) kaimiškosios seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo dalies melioracijos statinių remonto darbų ir projekto paslaugų pirkimo sutartį su rangovu – Jungtinės veiklos grupe UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. M. įmone „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimiškosios seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo dalies melioracijos statinių remonto darbus ir projekto parengimo paslaugas. Darbų atlikimo terminas – 2016 m. gruodžio 25 d.

Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, virš aptarti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendime nustatyti įpareigojimai, susiję su melioracijos sistemos rekonstrukcijomis, buvo pradėti įgyvendinti tik 2015 m. gruodžio 8 d., t. y. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjus apie 10 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, byloje esantys duomenys išties neabejotinai patvirtina, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendime nustatytas įpareigojimas įvykdyti teismo sprendimą, įskaitant ir jo dalį susijusią su melioracijos sistemos rekonstrukcija, per 8 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo (2014 m. birželio 20 d.) įvykdytas nebuvo. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog nagrinėjamu atveju CPK 771 str. 5 d. numatyta priemonė atsakovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriui buvo skirta visiškai pagrįstai.

Tokios išvados nepaneigia ir atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija nesiėmė pradėti sudėtingų ir daug piniginių lėšų kainuojančių veiksmų, susijusių su minėtos melioracijos sistemos rekonstrukcija, kadangi laukė, kol civilinė byla bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, CPK 279 str. 1 d. numatyta, kad tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Ka­sa­ci­nio skun­do pa­da­vi­mo, šio skun­do pri­ėmi­mo bei civilinės bylos nagrinėjimo kasacine tvarka faktas automatiškai nesustabdo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Išimtis yra numatyta CPK 363 straipsnyje, kuriuo Lietuvos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo teisėjų at­ran­kos kole­gi­jai, tei­sė­jų ko­legijai, Civi­li­nių by­lų sky­riaus ar teismo ple­na­ri­nei se­si­jai su­tei­kta dis­kre­ci­jos tei­sė su­stab­dy­ti kasa­ci­ne tvar­ka skun­džia­mo spren­di­mo ar nu­tar­ties vyk­dy­mą tol, kol by­la bus išnag­ri­nė­ta byla ka­sa­ci­ne tvar­ka.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog teismo sprendimo dalis, susijusi su atsakovų įpareigojimu atlikti melioracijos sistemos rekonstrukcijas, kreipusis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą būtų buvusi sustabdyta. Priešingai, kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties Nr. 3P-2191/2014 matyti, kad teismas sustabdė Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutarties ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo dalies dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo M. M. ieškovams B. Č. ir A. Č. vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi CPK 363 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pati būtų pateikusi prašymą dėl kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo. Taigi atsakovės (duomenys neskelbtini)rajono savivaldybės administracijos direktoriaus argumentas, jog teismo sprendimo dalis, nesusijusi su piniginio pobūdžio įpareigojimais, nebuvo vykdoma dėl to, jog buvo laukiama galutinio ir neskundžiamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinio sprendimo, yra nepagrįstas. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta ir atskirojo skundo argumentus, kad teismo sprendimo dalies įvykdymas iki kasacinės instancijos teismo procesinio sprendimo galėjo sukelti neigiamas pasekmes, įskaitant ir pinigines, kadangi tai nepaneigia atsakovų pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą bei administracijos direktoriaus atsakomybės už tokio sprendimo nevykdymą, kadangi pagal byloje esančius duomenis joks kitas atsakingas už šio sprendimo įvykdymą asmuo nustatyta tvarka paskirtas nebuvo.

Kartu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirojo skundo argumentais, jog apeliantui paskirta bauda yra pernelyg didelė. Pirmiausia pažymėtina tai, kad skundžiama nutartimi V. R. yra skirta vienkartinio pobūdžio bauda, kai CPK 771 str. 5 d. įtvirtina galimybė skirti ir iki 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Negana to, teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2015 m. vasario mėnesio ir nepaneigtas išieškotojų teiginys, kad dėl teismo sprendimo nevykdymo ir šiemet jie negali pagal paskirtį naudotis priklausančiu žemės sklypu. Nors apeliantas (nesant kito už teismo sprendimo įvykdymą atsakingo asmens), būdamas atsakovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, kuri yra pagrindinė teismo sprendimo dalies, susijusios su melioracijos sistemos rekonstrukcijų atlikimu, vykdytoja, administracijos direktoriumi, turėjo galimybę priimti tinkamus sprendimus, užtikrinančius savalaikį melioracijos sistemos rekonstrukcijos darbų įgyvendinimą, tik po antstolės O. N. 2015 m. gruodžio 7 d. neįvykdymo aktų Nr. 0122/15/01447 ir Nr. 0122/15/01448 surašymo buvo pradėtos vykdyti viešojo pirkimo procedūros dėl reikalingų paslaugų (darbų) pirkimo. Virš išdėstyti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad apeliantui, kaip atsakovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriui, paskirta vienkartinė 400 Eur dydžio bauda yra proporcinga, adekvati ir užtikrina išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą.

Papildomai pažymėtina tai, kad dalis atskirojo skundo, kaip ir M. M. atsiliepimo į jį, argumentų, susijusių su M. M. atliktais veiksmais siekiant teismo sprendimo įvykdymo bei pastarajam skolininkui paskirtos baudos dydžiu, nėra apeliacijos dalykas ir dėl to į juos nėra atsakinėjama, kadangi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl M. M. skirtos baudos dydžio ir pagrįstumo apeliacine tvarka nėra apskųsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Vadovaudamasis virš išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.