Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus,

nuteistajam K. S. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Č., R. B., V. G., A. C., D. A., K. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (čia ir toliau – 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 300 MGL dydžio bauda (1 MGL – 37,66 Eur, iš viso 11 298 Eur).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas Estijoje nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. (2 paros), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė 296 MGL (11 147 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš A. Č. valstybės naudai konfiskuotino turto – vilkiko vertę – 9 800 Eur, puspriekabės vertę – 6 940 Eur, iš viso – 16 740 Eur.

R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (čia ir toliau – 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (2 veikos):

– už 2017 m. lapkričio 11 d. veiką – 500 MGL dydžio bauda (1 MGL – 37,66 Eur, iš viso 18 830 Eur);

– už 2018 m. vasario 10 d. veiką – 500 MGL dydžio bauda (1 MGL – 50 Eur, iš viso 25 000 Eur).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, pridedant dalį bausmės, ir paskirta subendrinta bausmė – 32 532 Eur dydžio bauda.

V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (čia ir toliau – 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (3 veikos):

– už 2017 m. lapkričio 11 d. veiką – 500 MGL dydžio bauda (1 MGL – 37,66 Eur, iš viso 18 830 Eur);

– už 2018 m. vasario 10 d. veiką – 500 MGL dydžio bauda (1 MGL – 50 Eur, iš viso 25 000 Eur);

– už 2018 m. liepos 19 d. veiką – 200 MGL dydžio bauda (1 MGL – 50 Eur, iš viso 10 000 Eur).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 40 000 Eur dydžio bauda.

A. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (čia ir toliau – 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 300 MGL dydžio bauda (1 MGL – 37,66 Eur, iš viso 11 298 Eur).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas Estijoje nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. (2 paros), vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 296 MGL (11 147 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš A. C. konfiskuota nusikaltimo priemonė – vilkikas „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė „Kogel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje (čia ir toliau – 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 300 MGL dydžio bauda (1 MGL – 50 Eur, iš viso 15 000 Eur).

K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (čia ir toliau – 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 300 MGL dydžio bauda (1 MGL – 50 Eur, iš viso 15 000 Eur).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. Č., R. B. ir V. G. nuteisti pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2017 m. lapkričio 11 d., veikdami tiesiogine tyčia, organizuotoje grupėje, dalyvavo sunkaus nusikaltimo – neteisėto disponavimo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis Latvijos Respublikoje ir Estijos Respublikoje rengime ir padaryme, atliko šio nusikaltimo vykdytojų vaidmenį, o būtent: nusikalstamos veikos bendrininkai R. B. ir V. G. iki 2017 m. lapkričio 2 d. Latvijos Respublikoje nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 179 265 pakelius cigarečių „Minsk capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis bei 75 020 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, viso 254 285 pakelių cigarečių, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamas kodu 2402 20 90 00, už kurias nebuvo sumokėtas akcizo mokestis ir kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tai yra bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 768 566,00 Eur, ir šias akcizais apmokestinamas prekes ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta transporto priemone atgabenus į Latvijos Respublikoje esantį angarą, adresu (duomenys neskelbtini), Rygos mieste, kuriame R. B. kartu su V. G. iki 2017 m. lapkričio 11 d. paslėpė įgytas cigaretes priedangos prekėse – kartono dėžėse, neteisėtai laikė šiame angare iki 2017 m. lapkričio 11 d., kol buvo organizuojamas tolimesnis jų gabenimas. Tuo pažeidė Latvijos Respublikos įstatymo „Dėl akcizo mokesčio“ 33 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kurioje nustatyta, kad Latvijos Respublikoje draudžiama gaminti, vartoti, perdirbti, laikyti, gabenti ir realizuoti tabako gaminius, nepažymėtus akcizo mokesčio ženklais, išskyrus norminiuose aktuose numatytus atvejus. Po to, turėdami tikslą įgytą didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių nugabenti iš Latvijos Respublikos per Estijos Respubliką bei jūriniu keltu iki Švedijos Karalystės, nusikalstamos veikos vykdymui pasitelkė A. Č., su kuriuo laikotarpiu iki 2017 m. lapkričio 11 d. susitarė, kad jis vilkiku „Scania R 124 LA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schmitz SCS 24/L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (naudotojas UAB „duomenys neskelbtini“), neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, gabentų šias cigaretes iki Švedijos Karalystės. A. Č., turėdamas tikslą iš Latvijos Respublikos per Estijos Respubliką bei jūriniu keltu iki Švedijos Karalystės nugabenti didelį kiekį akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, 2017 m. lapkričio 11 d., apie 9 val. 7 min., vairuojamu vilkiku „Scania R 124 LA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schmitz SCS 24/L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (naudotojas UAB „duomenys neskelbtini“), iš Lietuvos Respublikos atvyko į Latvijos Respubliką, kur jį pasitiko Rygos m. nusikaltimo bendrininkai R. B. ir V. G.. Tęsdamas vieningą nusikalstamą sumanymą, A. Č. vairuojamu vilkiku su priekaba nuvažiavo lydimas nusikaltimo bendrininkų R. B. ir V. G., kurie, važiuodami automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parodė kelią iki neteisėtai įgytų cigarečių laikymo vietos – angaro, adresu (duomenys neskelbtini), Rygos mieste. Ten bendrininkai R. B. bei V. G. į A. Č. vairuojamo vilkiko priekabą pakrovė iš anksto priedangos prekėse – kartoninėse dėžėse paslėptas akcizais apmokestinamas prekes – 179 265 pakelius cigarečių „Minsk capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis bei 75 020 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, viso 254 285 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 768 566,00 Eur. Po to cigaretes pakrovę R. B. ir V. G. perdavė A. Č., o šis gavo jam žinomai suklastotus tikrus dokumentus – tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) 2017 m. lapkričio 11 d. Nr. LV-212998, 2017 m. lapkričio 13 d. Nr. 214783, kuriuose buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys apie krovinį, krovinio siuntėją, krovinio pakrovimo vietą bei datą. Po ko A. Č., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, iš laikymo ir pakrovimo vietos neteisėtai gabeno vilkiku „Scania R 124 LA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schmitz SCS 24/L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šias cigaretes per Latvijos Respublikos teritoriją iki Estijos Respublikos valstybės sienos, tuo pažeidžiant Latvijos Respublikos įstatymo „Dėl akcizo mokesčio“ 33 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kurioje nustatyta, kad Latvijos Respublikoje draudžiama gaminti, vartoti, perdirbti, laikyti, gabenti ir realizuoti tabako gaminius, nepažymėtus akcizo mokesčio ženklais, išskyrus norminiuose aktuose numatytus atvejus. Po to A. Č., vykdydamas bendrininkų susitarimą ir tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną (2017 m. lapkričio 11 d.), 14 val. 42 min., per Ikla pasienio kontrolės punktą įvažiavęs į Estijos Respubliką, toliau neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 179 265 pakelius cigarečių „Minsk capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis bei 75 020 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ant kurių nebuvo pagal Estijos Respublikos Tabako įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio ir 15 straipsnio reikalavimus privalomo perspėjimo estų kalba apie pavojų sveikatai, dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekį cigaretėse bei pagal Estijos Respublikos Alkoholio, tabako, kuro ir elektros akcizo įstatymo 61 straipsnio reikalavimus privalomo ženklinimo – Estijos banderolių. Šias cigaretes A. Č. gabeno Estijos Respublikos teritorija iki Paldiski Pohjasadam uosto, esančio Harju apskrityje, Laane-Harju savivaldybėje, Paldiski m., kur 2017 m. lapkričio 11 d., 21 val. 10 min., važiuojantis į tarp Estijos Respublikos ir Švedijos Karalystės kursuojantį laivą „Liverpool Seaways“ buvo sulaikytas Estijos Respublikos muitinės pareigūnų.

2. Taip pat R. B., V. G., D. A., K. S. ir A. C. nuteisti pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2018 m. vasario 10 d., veikdami tiesiogine tyčia, organizuotoje grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, dalyvavo sunkaus nusikaltimo – neteisėto disponavimo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis Latvijos Respublikoje ir Estijos Respublikoje rengime ir padaryme, atliko šio nusikaltimo vykdytojų vaidmenį, o būtent: asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vadovaujant nusikalstamos veikos padarymui, tai yra kontroliuojant ir koordinuojant nusikalstamos veikos bendrininkų V. G., R. B., D. A., K. S. ir A. C. veiksmus, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iki 2017 m. gruodžio 4 d. Jungtinėje Karalystėje organizavus nusikalstamai veikai maskuoti skirtų plastikinių langų įgijimą ir šių gabenimą į Latvijos Respubliką per nieko apie nusikalstamos veikos vykdymą nežinančius asmenis – UAB „duomenys neskelbtini“ direktorių R. S. ir vairuotoją R. K., o šios nusikalstamos veikos bendrininkui V. G. suteikus nusikalstamos veikos padarymui vykdyti sąlygas ir technines priemones – savo vardu išnuomotą angarą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Stopinu kraštas, Latvijos Respublika, su įranga ir priemonėmis, skirtomis medžio apdirbimui, 2017 m. gruodžio 4 d. vilkiku „DAF XF 460FT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel SN24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), R. K. atgabenus plastikinius langus į angarą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Stopinu kraštas, Latvijos Respublika, nusikalstamos veikos bendrininkai kartu iki 2018 m. vasario 8 d. Latvijos Respublikoje nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 38 890 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 45 790 pakelių cigarečių „Minsk capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 64 870 pakelių cigarečių „Minsk capital“ be banderolių, 44 480 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 6 890 pakelių cigarečių „NZ Gold“ be banderolių bei 23 980 pakelių „NZ Gold compact“ be banderolių, viso 224 900 pakelių cigarečių, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamas kodu 2402 20 90 00, už kurias nebuvo sumokėtas akcizo mokestis ir kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tai yra bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 709 773 Eur. Šias akcizais apmokestinamas prekes ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta transporto priemone atgabenus į Latvijos Respublikoje esantį angarą, adresu (duomenys neskelbtini), Stopinu kraštas, nusikalstamos veikos bendrininkai R. B., D. A. ir K. S., kartu, turėdami tikslą užmaskuoti daromo nusikaltimo pėdsakus bei apsunkinti neteisėto krovinio atpažinimą, organizatoriui – asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2018 m. vasario 8 d. aprūpinus nusikalstamos veikos bendrininkus reikiama įranga ryšio palaikymui (racijomis), ir stebint ar niekas šių neseka, kol grupės nariai R. B., D. A. ir K. S. pervežė transporto priemones iš vienos stovėjimo vietos į kitą ir atliko parengiamuosius cigarečių maskavimo veiksmus angare, adresu (duomenys neskelbtini), Stopinu kraštas, Latvijos Respublika, nusikalstamos veikos bendrininkai kartu 2018 m. vasario 8–9 dienomis paslėpė įgytas cigaretes iš langų rėmų pagamintose slėptuvėse ir tokiu būdu jas paruošė tolimesniam gabenimui bei realizavimui, neteisėtai laikė šiame angare iki 2018 m. vasario 10 d., kol buvo organizuojamas tolimesnis jų gabenimas. Tuo pažeidė Latvijos Respublikos įstatymo „Dėl akcizo mokesčio“ 33 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kurioje nustatyta, kad Latvijos Respublikoje draudžiama gaminti, vartoti, perdirbti, laikyti, gabenti ir realizuoti tabako gaminius, nepažymėtus akcizo mokesčio ženklais, išskyrus norminiuose aktuose numatytus atvejus. Po to, turėdami tikslą įgytą didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių nugabenti iš Latvijos Respublikos per Estijos Respubliką bei jūriniu keltu iki Švedijos Karalystės, nusikalstamos veikos vykdymui pasitelkė A. C., su kuriuo laikotarpiu iki 2018 m. vasario 10 d. susitarė, kad jis vilkiku „Renault Magnum 480.19“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel SN24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (naudotojas UAB „AC transport“), neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, gabentų šias cigaretes iki Švedijos Karalystės. Po to, kai A. C., vykdydamas bendrą susitarimą, 2018 m. vasario 10 d. vairuojamu vilkiku „Renault Magnum 480.19“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel SN24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos atvyko į Latvijos Respubliką, jį pasitiko nusikaltimo bendrininkai R. B., D. A. ir K. S. bei automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rodydami kelią palydėjo iki neteisėtai įgytų cigarečių laikymo vietos – angaro, adresu (duomenys neskelbtini), Stopinu kraštas, kur bendrininkai R. B., K. S. ir D. A. kartu į A. C. vairuojamo vilkiko priekabą pakrovė iš anksto iš langų rėmų padarytose slėptuvėse akcizais apmokestinamas prekes – 224 900 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 709773 eurų. Po to, bendrininkai R. B., K. S. ir D. A. perdavė A. C., o A. C. gavo jam žinomai suklastotą tikrą dokumentą – tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) 2018 m. vasario 10 d. Nr. LV-212991, kuriame buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys apie krovinį, krovinio siuntėją, krovinio pakrovimo vietą bei datą. Po ko A. C., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, iš laikymo ir pakrovimo vietos neteisėtai gabeno vilkiku „Renault Magnum 480.19“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel SN24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šias cigaretes per Latvijos Respublikos teritoriją iki Estijos Respublikos valstybės sienos, tuo pažeisdamas Latvijos Respublikos įstatymo „Dėl akcizo mokesčio“ 33 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kurioje nustatyta, kad Latvijos Respublikoje draudžiama gaminti, vartoti, perdirbti, laikyti, gabenti ir realizuoti tabako gaminius, nepažymėtus akcizo mokesčio ženklais, išskyrus norminiuose aktuose numatytus atvejus. Po to A. C., vykdydamas bendrininkų susitarimą ir tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną (2018 m. vasario 10 d.) 15 val. 43 min. per Ikla pasienio kontrolės punktą įvažiavęs į Estijos Respubliką toliau neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 38 890 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 110 660 pakelių cigarečių „Minsk capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis/be banderolių, 44 480 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 6 890 pakelių cigarečių „NZ Gold“ be banderolių bei 23 980 pakelių cigarečių „NZ Gold compact“ be banderolių, ant kurių nebuvo pagal Estijos Respublikos Tabako įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio ir 15 straipsnio reikalavimus privalomo perspėjimo estų kalba apie pavojų sveikatai, dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekį cigaretėse bei pagal Estijos Respublikos „Alkoholio, tabako, kuro ir elektros akcizo“ įstatymo 61 straipsnio reikalavimus privalomo ženklinimo – Estijos banderolių. Šias cigaretes A. C. gabeno Estijos Respublikos teritorija iki Paldiski Pohjasadam uosto, esančio Harju apskrityje, Laane-Harju savivaldybėje, Paldiski m., kur 2018 m. vasario 10 d. 20 val. 45 min., važiuojantis į tarp Estijos Respublikos ir Švedijos Karalystės kursuojantį laivą „Liverpool Seaways“, buvo sulaikytas Estijos Respublikos muitinės pareigūnų.

3. Taip pat V. G. nuteistas pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2018 m. liepos 19 d., veikdamas tiesiogine tyčia, organizuotoje grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dalyvavo sunkaus nusikaltimo – neteisėto disponavimo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis Latvijos Respublikoje rengime ir padaryme, atliko šio nusikaltimo vykdytojo vaidmenį, o būtent: iki 2018 m. birželio 26 d. tyrimo metu nenustatytiems asmenims Latvijos Respublikoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje į jo naudojamą transporto priemonę – krovininį automobilį furgoną „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pakrovus akcizais apmokestinamas prekes – 100 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 10 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, viso 110 000 pakelių cigarečių, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamas kodu 2402 20 90 00, už kurias nebuvo sumokėtas akcizo mokestis ir kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tai yra bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 350 973,00 Eur, ir paruošus šias cigaretes tolimesniam gabenimui, tokiu būdu kartu su bendrininku – asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai įgijus šias akcizais apmokestinamas prekes, neteisėtai laikė iki 2018 m. birželio 26 d. adresu Latvijos Respublikoje (duomenys neskelbtini), Ryga, krovininiame automobilyje furgone „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po to, 2018 m. birželio 26 d. laikotarpiu nuo 9.05 val. iki 12.30 val., lydimas nusikalstamos veikos bendrininko – asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, automobiliu „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemone „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno įgytas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes Latvijos Respublikoje, Rygos miesto gatvėmis iki adresu (duomenys neskelbtini), Ryga, esančios automobilių stovėjimo aikštelės, priklausančios SIA „duomenys neskelbtini)“, kurioje laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki liepos 19 d. transporto priemonėje „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes – 100 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 10 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, tuo pažeisdamas Latvijos Respublikos įstatymo „Dėl akcizo mokesčio“ 33 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kurioje nustatyta, kad Latvijos Respublikoje draudžiama gaminti, vartoti, perdirbti, laikyti, gabenti ir realizuoti tabako gaminius, nepažymėtus akcizo mokesčio ženklais, išskyrus norminiuose aktuose numatytus atvejus, kol 2018 m. liepos 19 d. 19 val. 35 min. Valstybės pajamų tarnybos Mokesčių ir muitinės policijos pareigūnai atliko transporto priemonės IVECO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kratą ir paėmė neteisėtai laikomas akcizais apmokestinamas prekes – 100 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 10 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 5 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnyje l dalyje, ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Nuteistasis D. A. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, mano, jog jis yra neteisingas, teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Apeliaciniame skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, akcentuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalis bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (pvz. sprendimai bylose Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, 1988, Telfner v. Austria, Nr. 33501, Natunen v. Finland, Nr. 21022/04 ir kt.), taip pat ir BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Apibendrindamas nuteistasis daro išvadą, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė nurodytų reikalavimų, netinkamai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, išvadas dėl jo kaltės grindė nepatikimais įrodymais, teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, nepašalintos abejonės vertintos kaip jo kaltės įrodymai, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos reikalavimus. Teismo padaryti pažeidimai laikytini esminiais, kadangi sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

5.2. Nuteistojo D. A. teigimu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, daugiausia rėmėsi liudytojų D. S. (D. S.) bei M. M. (M. M.) parodymais, 2018 m. vasario 10 d. Latvijos Respublikos Valstybinės pajamų tarnybos Mokesčių ir muitinės policijos valdybos Specializuotų užduočių skyriaus Antrojo specializuotų užduočių poskyrio vadovo V. M. išslaptintu operatyvinio stebėjimo pranešimu Nr. 2 (toliau – ir išslaptintas operatyvinio stebėjimo pranešimas Nr. 2), tačiau nuteistasis nesutinka, kad šie duomenys patvirtina jo kaltę.

5.3. Visų pirma, nuteistasis nesutinka su teismo išvada, jog liudytojo D. S. parodymai patvirtina, kad asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (t. y. S. N.), prašymu ir užsakymu R. K. vairuojamu vilkiku „DAF“ su puspriekabe „Koegel“, 2017 m. lapkričio 28–29 d iš Jungtinės Karalystės miestų Skegnes ir Bundingfordo į Latviją, Rygą, 2017 m. gruodžio 4 d. buvo pargabentas plastikinių vitrininių langų krovinys, kuris vėliau buvo panaudotas kaip priedangos krovinys, kuriame buvo paslėptos nelegaliai A. C. vilkiku gabenamos nelegalios cigaretės, sulaikytos 2018 m. vasario 10 d. Estijos jūrų uoste. Antra, nesutinka su teismo išvada, kad liudytojo M. M. parodymai, kita rašytinė medžiaga patvirtina, jog V. G. ir R. B. veiksmai šiame nusikaltime nebuvo atsitiktiniai bei tai, kad nuteistieji krovinį į A. C. vilkiką krovė tiksliai žinodami, jog būtent tokiu būdu formuojamas priedangos krovinys, jiems buvo aiškus ir žinomas viso krovimo išdėstymo būdas vilkiko puspriekabėje. Nesutinka ir su tuo, kad nuteistojo kaltę pagrindžia išslaptintas operatyvinio stebėjimo pranešimas Nr. 2. Nuteistojo įsitikinimu, tokios teismo išvados grindžiamos prielaidomis.

5.4. Dėl byloje esančios žvalgybinės informacijos nuteistasis D. A. pabrėžia, kad ji neatskleidžia nusikaltimo padarymo mechanizmo ir jo subjektyvios pusės – tyčios. Pasak nuteistojo, nėra duomenų, kad jis sudėjo cigaretes į atvežtus langus. Pasak nuteistojo, nepakanka žvalgybos duomenų, kad jis buvo vienoje ar kitoje vietoje su nuosprendyje nurodytais asmenimis. Be to, žvalgybos duomenimis neatskleista, kokius veiksmus jis atliko sandėlyje, nėra filmuotos medžiagos, kad jis būtų slėpęs cigaretes languose ir atlikęs kitus veiksmus, susijusius su neteisėtu disponavimo akcizinėmis prekėmis. Nuteistojo D. A. teigimu, žvalgybos priemonių pagalba buvo atliktas išorinis informacijos rinkimas, tačiau remiantis šia informacija nenustatyta jo padaryta nusikalstama veika.

5.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje buvo apklausti pareigūnai, kurie atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus, tačiau vertinant šių liudytojų parodymus teismas privalėjo vadovautis EŽTT suformuota praktika. Atkreipiamas dėmesys, kad EŽTT ne kartą yra pasisakęs, jog tokių liudytojų parodymai turi būti vertinami kaip suinteresuotų sėkminga atliekamo tyrimo baigtimi asmenų. Be to, šie liudytojai, duodami parodymus apie jo veiksmus, pateikė duomenis, kad jie, gavę iš Lietuvos teisėsaugos pareigūnų informaciją, atliko organizuotos grupės stebėjimo veiksmus. Nuteistojo įsitikinimu, tokia išankstinė nuostata jo atžvilgiu neturi būti vertinama kaip įrodymas ar pakankama prielaida, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Nuteistasis pažymi ir tai, jog neneigia kriminalinės žvalgybos duomenų apie jo buvimo vietas, kriminalinės žvalgybos nustatytus veiksmus, tačiau nurodo, jog nieko apie kroviniuose paslėptas cigaretes nežinojo.

5.6. Nuteistojo D. A. teigimu, teismas netinkamai įvertino jo parodymus. Atkreipia dėmesį, kad savo parodymuose jis nurodė, jog bendravo su ginčytame nuosprendyje nurodytais asmenimis, nes juos pažinojo R. B., tačiau nepaneigti jo (D. A.) parodymai, kad jis (D. A.) atvyko į Rygos miestą R. B. kvietimu, kurio paprašytas padėjo jam atlikti statybos darbus, už juos gavo atlygį. Akcentuoja, jog tokius jo parodymus patvirtina R. B., K. S., V. G. ir A. C.. Nuteistojo manymu, tyrimo metu duotus liudytojų nuteistųjų parodymus galima vertinti tik toje apimtyje, kiek juos teisme patvirtino patys apklaustieji, kiek jie atitinka kitų liudytojų parodymus, atsižvelgiant būtent į tas papildomas liudytojų teisme nurodytas aplinkybes, kurios buvo nutylėtos jų apklausų protokoluose.

5.7. Dėl organizuotos grupės D. A. pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kad buvo ilgalaikis nusikalstamas bendradarbiavimas tarp nuteistųjų. Pasak nuteistojo, jis šioje byloje buvo kaltinamas vienkartinio pobūdžio nusikalstama veika, byloje nenustatytas ilgalaikiškumas ir santykių tvirtumas, jis nurodomų asmenų nepažinojo, vykdė darbdavio užsakymą. Pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog jo elgesys rodė, kad visi veiksmai buvo iš anksto aptarti ir koordinuoti, pasiskirstant laiką bei tarpusavio vaidmenis. Nėra jokių įrodymų, kad jis būtų dalyvavęs cigarečių slėpime languose. Pažymi, jog jam (apeliantui) nesant langų specialistui, dalyvaujant langų pakrovime pirmą kartą, neturinčiam teisėsaugos specialių žinių apie galimybes paslėpti cigaretes languose, buvo sunku suvokti, kad cigaretės paslėptos languose, jog langai turi būti sudėti kitaip, kad yra kažkoks specialus langų išdėstymo būdas. Be to, nėra duomenų, kad sukrautas cigaretes languose galima vizualiai pastebėti.

5.8. Pasak apelianto, atskleisdamas įrodymų turinį teismas turėjo vadovautis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-628/2023). Be to, Kauno apygardos teismas nesivadovavo pamatiniu baudžiamosios justicijos principu in dubio pro reo, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, jam (D. A.) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 5 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnyje l dalyje, ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Nuteistasis R. B. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, mano, jog jis yra neteisingas, teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Nuteistasis cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktą, akcentuoja Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimus, EŽTT praktiką (pvz. sprendimai bylose Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, 1988, Telfner v. Austria, Nr. 33501, Natunen v. Finland, Nr. 21022/04 ir kt.), taip pat ir BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymi ir tai, kad atskleidžiant įrodymų turinį teismas turėjo vadovautis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-628/2023). Apibendrindamas nuteistasis R. B. daro išvadą, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė nurodytų reikalavimų, netinkamai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, išvadas dėl jo kaltės grindė nepatikimais įrodymais, teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, nepašalintos abejonės vertintos kaip jo kaltės įrodymai, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos reikalavimus. Teismo padaryti pažeidimai laikytini esminiais, kadangi sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

6.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas, darydamas išvadą dėl nuteistojo kaltės dėl 2017 m. lapkričio 11 d. ir 2018 m. vasario 10 d. nusikalstamų veikų, vertino liudytojo Latvijos pareigūno D. S. parodymus, liudytojo M. M. 2018 m. vasario 12 d. pranešimą, jo parodymus, išslaptintą operatyvinio stebėjimo pranešimą Nr. 2, Estijoje krovinio patikrinimo metu rastą GPS įrenginį. Nuteistojo įsitikinimu, apygardos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, turėjo būti kritiškas, kadangi atsižvelgiant į EŽTT praktiką, tokių pareigūnų parodymai turi būti vertinami kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų. Pasak nuteistojo R. B., ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų parodymų atitikimui kitiems byloje surinktiems įrodymams.

6.3. Akcentuojama, kad pateikta žvalgybinė medžiaga ir apklausti pareigūnai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Pasak nuteistojo, negalima teigti, kad jo elgesys rodė, jog visi jo veiksmai buvo iš anksto aptarti ir koordinuoti, pasiskirstant laiką bei tarpusavio vaidmenis. Nėra jokių įrodymų, kad jis būtų dalyvavęs cigarečių slėpime languose, nėra vaizdo įrašų, liudytojų parodymų, kitų įrodymų, kad jis dalyvavo krovime. Pažymi, jog jam nebūnant langų specialistu, dalyvaujant langų pakrovime pirmą kartą, neturinčiam teisėsaugos specialių žinių apie galimybes paslėpti cigaretes languose, būtų sunku suvokti, kad cigaretės paslėptos languose, jog langai turi būti sudėti kitaip, kad yra specialus langų išdėstymo būdas. Be to, nėra duomenų, kad sukrautas cigaretes languose galima vizualiai pastebėti.

6.4. Nuteistasis R. B. atkreipia dėmesį, kad teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, nurodė, jog jis nusikaltimo nepadarė ir jo atvykimo į Latvijos Respubliką tikslas buvo susijęs su jo ir žmonos verslu. Pažymi, kad šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti dokumentai apie jo ir jo žmonos verslą Latvijos Respublikoje. Akcentuojama, kad jo (R. B.) atvykimo tikslas nebuvo paneigtas byloje surinktais įrodymais. Be to, tokį tikslą patvirtina ir kiti nuteistieji V. G., D. A., K. S., todėl jų parodymai laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

6.5. Pasak nuteistojo R. B., jis nepadarė abejuose epizoduose jam inkriminuojamų veikų, A. C., A. Č. nepažinojo, tarp jo ir kitų nuteistųjų nėra nustatyta jokių nusikalstamų ryšių. Nuteistasis paaiškina, kad buvo pažįstamas su V. G., todėl jo paprašytas padėjo pakrauti į atvykusias transporto priemones kartono dėžes bei langus. Kas buvo tose dėžėse ir languose, jam nebuvo žinoma ir jis negalėjo žinoti. V. G. buvo įdarbintas jo (R. B.) žmonos įmonėje, dirbo Daugpilio mieste. Pažymi, kad nei A. Č., nei A. C. CMR ir kitų dokumentų nepadavė, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų atlikęs tokius veiksmus.

6.6. Dėl organizuotos grupės pažymi, jog paprastai organizuotos grupės narius sieja pakankamai pastovūs, netrumpalaikiai ryšiai. Nors organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, tačiau jis turi pasižymėti nelaikinumu, negali būti vienkartinio pobūdžio, taip pat turi būti nustatytas pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, o paprasto bendrininkavimo atveju susitarimas gali įvykti bet kuriuo metu. Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad tarp jo ir kitų nuteistųjų buvo ilgalaikis nusikalstamas bendradarbiavimas, išankstinis veiksmų aptarimas ir koordinavimas. Pasak nuteistojo, šioje byloje jis buvo kaltinamas vienkartinio pobūdžio nusikalstama veika, byloje nenustatytas ilgalaikiškumas ir santykių tvirtumas.

6.7. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog Kauno apygardos teismas nesivadovavo pamatiniu baudžiamosios justicijos principu in dubio pro reo, teismo išvados apie jo veiksmus ir kaltę neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. C. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. priimtą nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 5 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnyje l dalyje, ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Nuteistasis A. C. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, mano, jog jis yra neteisingas, teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Apeliaciniame skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, akcentuojama Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai, EŽTT praktika (pvz. sprendimai bylose Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, 1988, Telfner v. Austria, Nr. 33501, Natunen v. Finland, Nr. 21022/04 ir kt.), taip pat ir BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pažymima, kad atskleidžiant įrodymų turinį teismas turėjo vadovautis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-628/2023). Nuteistojo A. C. teigimu, apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė nurodytų reikalavimų, netinkamai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, išvadas dėl jo kaltės grindė nepatikimais įrodymais, teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, nepašalintos abejonės vertintos kaip jo kaltės įrodymai, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos reikalavimus. Teismo padaryti pažeidimai laikytini esminiais, kadangi sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

7.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, daugiausia rėmėsi liudytojų D. S. bei M. M. parodymais, išslaptintu operatyvinio stebėjimo pranešimu Nr. 2, tačiau nuteistasis nesutinka, kad šie duomenys patvirtina jo kaltę. Atitinkamai nuteistasis nesutinka su teismo išvadomis, kad asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (t. y. S. N.), prašymu ir užsakymu R. K. vairuojamu vilkiku „DAF“ su puspriekabe „Koegel“ 2017 m. lapkričio 28–29 d. iš Jungtinės Karalystės miestų Skegnes ir Bundingfordo į Latviją, Rygą, buvo pargabentas plastikinių vitrininių langų krovinys. Taip pat, kad šis krovinys vėliau buvo panaudotas kaip priedangos krovinys, kuriame buvo paslėptos nelegaliai A. C. vilkiku gabenamos nelegalios cigaretės, sulaikytos 2018 m. vasario 10 d. Estijos jūrų uoste. Nesutinka, kad liudytojo M. M. parodymai, kita rašytinė medžiaga patvirtina, jog V. G. ir R. B. veiksmai šiame nusikaltime nebuvo atsitiktiniai bei tai, kad nuteistieji krovinį į A. C. vilkiką krovė tiksliai žinodami, jog būtent tokiu būdu formuojamas priedangos krovinys, jiems buvo aiškus ir žinomas viso krovimo išdėstymo būdas vilkiko puspriekabėje. Nepritariama ginčijamo nuosprendžio išvadai, jog visų nuteistųjų elgesys rodo, kad visi veiksmai buvo iš anksto aptarti, koordinuoti, pasiskirstant laiką ir tarpusavio vaidmenimis.

7.3. Pasak nuteistojo, teismas išvadą, jog jam (A. C.) jau 2018 m. vasario 8 d. buvo žinoma apie krovinio užsakymą (tikslią pakrovimo datą ir laiką), darė remdamasis stebėjimo protokolais fiksuota informacija, 2018 m. vasario 8 d. transporto paslaugų sutartimi tarp A. C. įmonės „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“, 2020 m. lapkričio 18 d. UAB „duomenys neskelbtini“ raštu, transporto paslaugų užsakymu. Tačiau, nuteistojo teigimu, teismas tinkamai neįvertino jo parodymų apie tai, kad jis nieko nežinojo apie nelegalų krovinį, o apie cigaretes sužinojo tik tada, kai jį sulaikė patikrinimui. Pažymi, jog krovinio perėmimo procedūra neišsiskyrė nuo kitų jų vežamų krovinių. Kai sužinojo, kad su kroviniu reikės vykti į Švediją, nusipirko kelto bilietus. Dėl iškrovimo vietos pasikeitimo nieko nežinojo, nebuvo informuotas, todėl nors ir pasikeitė krovinio vieta, toliau viskas vyko taip, kaip buvo sutarta elektroniniu paštu. Nuteistasis A. C. pripažįsta, kad įvažiavo į angarą, visą tą laiką išbuvo angaro viduje, vienas su vilkiku išvažiavo iš angaro ir nuvažiavo Estijos kryptimi, tačiau teigti, jog jam buvo žinoma, kad į jo vilkiką buvo kraunamas priedangos krovinys su jame esančiomis paslėptomis cigaretėmis, nėra pagrindo. Akcentuoja ir tai, kad Estijos pareigūnai cigaretes aptiko tik panaudoję specialią įrangą. Tai rodo, jog kraunant prekes jis (A. C.) jokiais būdais negalėjo jų pamatyti „plika“ akimi.

7.4. Nuteistasis A. C. pažymi, kad surinkta žvalgybinė medžiaga byloje neatskleidžia nusikaltimo padarymo mechanizmo ir jo subjektyvios pusės tyčios. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad jis sudėjo cigaretes į atvežtus langus, tačiau duomenų, jog tai būtų atlikęs – nėra. Nuteistojo įsitikinimu, nepakanka žvalgybos duomenų, kad jis buvo vienoje ar kitoje vietoje su nuosprendyje nurodytais asmenimis. Žvalgybos duomenimis neatskleista, kokius veiksmus jis atliko sandėlyje, nėra filmuotos medžiagos, kad jis būtų slėpęs cigaretes languose ir atlikęs kitus veiksmus, susijusius su neteisėtu disponavimo akcizinėmis prekėmis. Pasak nuteistojo A. C., žvalgybos priemonių pagalba buvo atliktas išorinis informacijos rinkimas, tačiau remiantis šia informacija nenustatyta jo padaryta nusikalstama veika.

7.5. Dėl byloje apklaustų pareigūnų, atlikusių kriminalinės žvalgybos veiksmus, pažymi, jog vertindamas šių liudytojų parodymus teismas privalėjo vadovautis EŽTT suformuota praktika. Akcentuojama, kad EŽTT ne kartą pasisakęs, jog tokių liudytojų parodymai turi būti vertinami kaip suinteresuotų sėkminga atliekamo tyrimo baigtimi asmenų. Be to, minėti liudytojai duodami parodymus apie jo veiksmus pateikė duomenis, kad jie buvo gavę iš Lietuvos teisėsaugos pareigūnų informaciją ir tada atliko organizuotos grupės stebėjimo veiksmus. Apelianto įsitikinimu, tokia išankstinė nuostata jo (A. C.) atžvilgiu neturi būti vertinama kaip įrodymas ar pakankama prielaida, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Nuteistasis pažymi, jog neneigia kriminalinės žvalgybos duomenų apie jo buvimo vietas, kriminalinės žvalgybos nustatytus veiksmus, tačiau akcentuoja, kad nežinojo apie cigaretes, kurios buvo paslėptos kroviniuose.

7.6. Dėl organizuotos grupės nuteistasis pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad tarp jo ir kitų nuteistųjų buvo ilgalaikis nusikalstamas bendradarbiavimas. Šioje byloje jis buvo kaltinamas vienkartinio pobūdžio nusikalstama veika, byloje nenustatytas ilgalaikiškumas ir santykių tvirtumas. Pasak nuteistojo, minėtų asmenų jis nepažinojo, tik vykdė darbdavio užsakymą.

7.7. Nuteistasis A. C. akcentuoja, jog praeityje nėra teistas, jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai, visuomet buvo ir yra legaliai dirbantis asmuo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad su Estijos pareigūnais bendradarbiavo nuo pat sulaikymo momento, atsakinėjo į pareigūnų užduodamus klausimus, davė parodymus, pasakė visus savo telefono bei elektroninio pašto slaptažodžius.

7.8. Nuteistojo A. C. teigimu, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kauno apygardos teismas nesivadovavo pamatiniu baudžiamosios justicijos principu in dubio pro reo, teismo išvados apie jo veiksmus ir kaltę neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Č. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 5 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnyje l dalyje, ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, mano, jog jis yra neteisingas, teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Apeliaciniame skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, akcentuojama Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai, EŽTT praktika (pvz. sprendimai bylose Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, 1988, Telfner v. Austria, Nr. 33501, Natunen v. Finland, Nr. 21022/04 ir kt.), taip pat ir BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pažymima, kad atskleisdamas įrodymų turinį teismas turėjo vadovautis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-628/2023). Nuteistojo A. C. teigimu, apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė nurodytų reikalavimų, netinkamai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, išvadas dėl jo kaltės grindė nepatikimais įrodymais, teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, nepašalintos abejonės vertintos kaip jo kaltės įrodymai, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos reikalavimus. Teismo padaryti pažeidimai laikytini esminiais, kadangi sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

8.2. Pasak nuteistojo A. Č., apygardos teismas nuosprendyje pirmiausia vertino liudytojo Latvijos pareigūno eksperto D. S. parodymus, kurie, teismo teigimu, įrodo, jog V. G. su R. B. vykdė cigarečių atgabenimą autobusiuku „Iveco“ į angarą (duomenys neskelbtini), kur cigaretes paslėpė priedangos krovinyje, šį priedangos krovinį su paslėptomis cigaretėmis pakrovė į nuteistojo A. Č. vairuojamą vilkiką, kuris šį krovinį gabeno Švedijos Karalystės kryptimi per Latviją, Estiją, kol buvo sulaikytas Estijos jūrų uoste. Nuteistasis A. Č. nesutinka, jog šio liudytojo parodymai įrodo, kad jis padarė inkriminuojamą veiką, be to, apygardos teismas turėjo būti kritiškas vertindamas šio liudytojo parodymus, kadangi, atsižvelgiant į EŽTT praktiką, pareigūnų parodymai turi būti vertinami kaip asmenų, kurie suinteresuoti bylos baigtimi.

8.3. Nuteistojo A. Č. teigimu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi CMR duomenimis. Apeliantas nesutinka, kad šie duomenys patvirtina, jog vilkike rasti skirtingi CMR važtaraščiai rodo, kad šio krovinio gabenimo „grandinėje“ buvo imtasi konspiracijos priemonių, tikslu suklaidinti pareigūnus, jog būtų apsunkintas krovinio realaus pakrovimo ir iškrovimo adresų identifikavimas, krovinio savininkas, taip pat, kad nuteistajam buvo žinomas tikslus krovinio pakrovimo adresas. Su šiais teismo argumentais nesutinka, tvirtina, jog jie yra deklaratyvūs.

8.4. Nuteistojo įsitikinimu, teismas turėjo tinkamai įvertinti visą byloje esančią medžiagą bei jo parodymus apie tai, kad jam CMR padavė ne kaltinime nurodyti R. B. ir V. G., o kitas asmuo. Teigia, jog į CMR turinį jis nelabai žiūrėjo, neįsigilino, važiavo pagal turėtą adresą, krovinį gabeno nurodytu maršrutu. CMR neklastojo ir nežinojo, kad jie yra suklastoti. Nuteistasis A. Č. atkreipia dėmesį ir į tai, kad CMR važtaraščiai buvo surašyti lenkų, vokiečių bei kitomis kalbomis, šių važtaraščių turinio jis nesuprato, kas patvirtino jo teiginius, jog jis į važtaraščių turinį neįsigilino. Apeliantas nurodo, jog teismas turėjo įvertinti ir tai, jog CMR važtaraščius pildė ne jis (A. Č.), o krovinio užsakovas ir tai nėra išskirtinė aplinkybė, o nusistovėjusi praktika. Atkreipia dėmesį, kad R. B. patvirtino CMR padavimo aplinkybes, tai yra, jog jam (A. Č.) dokumentus padavė ne jis (R. B.) ir V. G., o pakrovime dalyvavęs nežinomas asmuo.

8.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad svarus įrodymas, patvirtinantis nuteistojo A. Č. nekaltumą, yra N. J. parodymai, kuriais remiantis darytina išvada, jog jis (A. Č.) ne savo iniciatyva vyko į Latvijos Respubliką pasikrauti krovinio. Atkreipiamas dėmesys, kad minėtas liudytojas parodė, jog krovinio užsakymą priėmė darbdavys N. J., jo nurodymu nuteistasis A. Č. vyko pasikrauti krovinio, pasikrovė ir gabeno į paskirties vietą. Apelianto teigimu, nenustatyta byloje svarbi aplinkybė, kad N. J. būtų dalyvavęs nusikaltimo padaryme. Būtent N. J. surado krovinį, bendravo su užsakovais, davė jam (A. Č.) užduotis. Nuteistasis A. Č. atkreipia dėmesį, jog nurodė, kad jam sukėlė abejonių kai kurios krovinio aplinkybės, tačiau jis vykdė darbdavio nurodymus. Nuteistasis A. Č. sutinka, kad galimai savo kaip vairuotojo pareigas atliko neatidžiai, pažeidžiant tvarką, tačiau, nuteistojo įsitikinimu, tai nesudaro pagrindo traktuoti jo veiksmus kaip nusikalstamus. Pabrėžia, jog nėra įrodyta nusikaltimo subjektyvi pusė – tiesioginė tyčia. Pažymi ir tai, kad vykdamas pasikrauti krovinio kaltinime nurodytų asmenų nepažinojo, su V. G. ir R. B. jokių nusikalstamų ryšių neturėjo, juos pirmą kartą pamatė atvykęs krautis krovinio. Pasak nuteistojo, nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis galėjo ir turėjo įtarti apie kraunamą cigarečių krovinį.

8.6. Nuteistasis neneigia, jog rastas telefonas Samsung priklauso jam, tačiau jo įsitikinimu, šie įrodymai, informacijos turinys yra nepakankami padaryti išvadą, kad A. Č. padarė nusikalstamą veiką. Akcentuoja, jog neįrodyta, kad jo bendravimas ryšio priemonėmis ir rasti duomenys kompiuteryje laikytini nusikaltimo įrodymu. Pažymi, jog nenustatyta, kad tarp R. B., V. G. ar kitų asmenų buvo susitarimas naudoti ryšio priemones konspiracijos tikslais, jam (A. Č.) žinant, kad gabenamos cigaretės. Telefone rasti bendravimo fragmentai neatskleidžia, kad jis galėjo žinoti apie gabenamas cigaretes. Apeliantas nurodo ir tai, jog nėra jokių duomenų, kad jam kažkas suteikė informacijos apie krovinyje gabenamas cigaretes. Atkreipiamas dėmesys, kad duodamas parodymus teisme neneigė savo važiavimo krypties Latvijos Respublikoje ir kitos žvalgybos priemonėmis surinktos informacijos. Be to, nuteistieji R. B. ir V. G. patvirtino jo parodymus, jų nepaneigė.

8.7. Dėl patikrinimo metu Estijoje krovinyje rasto GPS įrenginio paaiškina, kad nors įrenginyje buvo rasta Lietuvos operatoriaus SIM kortelė, dėl ko teismas laikė, jog nelegalus cigarečių krovinio gabenimas buvo organizuojamas ir vykdomas būtent Lietuvos piliečių, tačiau, nuteistojo teigimu, šie duomenys nėra niekaip susieti su juo. Atkreipia dėmesys, kad apie GPS krovinyje pranešė darbdaviui N. J., o ir pats liudytojas N. J. parodė, jog kiek jis žino, į prekes buvo įdėtas GPS. Nuteistasis akcentuoja, kad CMR važtaraščius gavo iš šiame krovime dalyvavusių asmenų, tuo tarpu R. B. ir V. G. pirmą kartą pamatė atvykęs krovinio.

8.8. Pasak nuteistojo, remiantis suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas, vertindamas policijos pareigūnų parodymus, žvalgybinę medžiagą, turi įvertinti šių įrodymų gavimo aplinkybes, atskleisti šių įrodymų turinį, kurių pagalba padaryti išvadą, ar pateikiami įrodymai atskleidžia nuteistojo A. Č. tariamą nusikalstamą veiką. Be to, nuteistojo įsitikinimu, tyrimo metu duotus liudytojų, kaltinamųjų parodymus galima vertinti tik toje apimtyje, kiek juos teisme patvirtino patys apklaustieji, kiek jie atitinka kitų liudytojų parodymus, atsižvelgiant būtent į tas papildomas liudytojų teisme nurodytas aplinkybes, kurios buvo nutylėtos jų apklausų protokoluose.

8.9. Dėl organizuotos grupės nuteistasis A. Č. pažymi, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, jog buvo ilgalaikis nusikalstamas bendradarbiavimas tarp nuteistųjų. Byloje jis buvo kaltinamas vienkartinio pobūdžio nusikalstama veika, byloje nenustatytas ilgalaikiškumas ir santykių tvirtumas. Nuteistasis pažymi, jog minėtų asmenų nepažinojo, vykdė darbdavio užsakymą.

8.10. Apelianto teigimu, Kauno apygardos teismas nesivadovavo pamatiniu baudžiamosios justicijos principu in dubio pro reo, teismo išvados apie jo veiksmus ir kaltę neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 5 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnyje l dalyje, ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Nuteistasis V. G. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, mano, jog jis yra neteisingas, teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Apeliaciniame skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, akcentuojama Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai, EŽTT praktika (pvz. sprendimai bylose Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, 1988, Telfner v. Austria, Nr. 33501, Natunen v. Finland, Nr. 21022/04 ir kt.), taip pat ir BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Apeliantas akcentuoja, kad atskleidžiant įrodymų turinį teismas turėjo vadovautis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-59-628/2023). Nuteistojo teigimu, apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė nurodytų reikalavimų, netinkamai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, išvadas dėl jo kaltės grindė nepatikimais įrodymais, teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, nepašalintos abejonės vertintos kaip jo kaltės įrodymai, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos reikalavimus. Teismo padaryti pažeidimai laikytini esminiais, kadangi sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

9.2. Dėl 2017 m. lapkričio 11 d. epizodo nuteistasis V. G. nurodo, jog apygardos teismas nuosprendyje pirmiausia vertino liudytojo Latvijos pareigūno eksperto D. S. parodymus, kurie įrodo, jog V. G. su R. B. vykdė cigarečių atgabenimą autobusiuku „Iveco“ į angarą (duomenys neskelbtini), kur cigaretes paslėpė priedangos krovinyje. Toliau šį priedangos krovinį su paslėptomis cigaretėmis pakrovė į nuteistojo A. Č. vairuojamą vilkiką, kuris šį krovinį gabeno Švedijos Karalystės kryptimi per Latviją, Estiją, kol buvo sulaikytas Estijos jūrų uoste. Taip pat teismas nurodė, jog jo kaltę pagrindžia krovinyje patikrinimo metu rastas GPS įrenginys. Nuteistasis V. G. nesutinka, jog liudytojo D. S. parodymai įrodo, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką. Apygardos teismas turėjo būti kritiškas vertindamas šio liudytojo parodymus, kadangi, atsižvelgiant į EŽTT praktiką, pareigūnų parodymai turi būti vertinami kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų. Pasak nuteistojo, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tokių parodymų atitikimui kitiems byloje surinktiems įrodymams.

9.3. Dėl 2018 m. vasario 10 d. epizodo apeliaciniame skunde toliau cituojamos teismo išvados, kad liudytojo D. S. parodymais nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 4 d. t. y. netrukus po to, kai A. Č. buvo sulaikytas su nelegaliu kroviniu Estijoje, V. G. kartu su kitais asmenimis pervežė daiktus iš angaro (duomenys neskelbtini) į angarą (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone šie nuteistųjų veiksmai rodė, kad sulaikius A. Č. gabenamą krovinį, jie planavo pakeisti neteisėtos veiklos vietą, kas ir buvo vykdoma, bei fiksuojama nuteistųjų nusikalstama veikla jau šiuo adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybe pagrindžia M. M., liudytojų R. S., R. K. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir kaupimo protokolas, išslaptintas operatyvinio stebėjimo pranešimas Nr. 2. Teismo vertinimu, nuteistųjų elgesys rodė, kad visi jų veiksmai buvo iš anksto aptarti ir koordinuoti, pasiskirstant laiką ir tarpusavio vaidmenimis. Tuo tarpu dėl 2018 m. liepos 19 d. epizodo apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas sprendė, kad V. G. kaltė įrodyta Latvijos pareigūnų parodymais, liudytojo T. T. parodymais, liudytojo V. D. apklausos protokolu, tarnybiniais pranešimais, kratos protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

9.4. Apibendrindamas įrodymus, kuriais teismas rėmėsi darydamas išvadas dėl jo kaltės, nuteistasis V. G. pažymi, kad apygardos teismas juos vertino netinkamai. Akcentuoja, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis kaltės nepripažino, kadangi nusikaltimų nepadarė. Nurodo, kad Latvijos piliečio paprašytas padėjo pakrauti krovinį. Kadangi vienas to padaryti negalėjo, paprašė pažįstamo R. B., kad padėtų pakrauti krovinius – kartonines dėžes ir langus. Pasak nuteistojo, nėra jokių duomenų, kad jis būtų žinojęs apie cigarečių krovinį, kuris buvo sudėtas kartoninėse dėžėse ir languose. Tokius jo parodymus patvirtino ir kiti teisme apklausti nuteistieji. Dėl epizodo, susijusio su autobusiuku „Iveco“, teisme nurodė, kad Latvijos piliečio paprašytas jam padėjo su šia transporto priemone nuvažiuoti iš kaltinime nurodytos vietos į mašinos aikštelę ir ją paliko. Kas šiame autobuse buvo, nieko nežino.

9.5. Akcentuoja, jog pateikta žvalgybinė medžiaga ir apklausti pareigūnai nepateikia įrodymų, patvirtinančių jo (V. G.) kaltę. Nuteistojo įsitikinimu, negalima teigti, kad jo elgesys rodė, jog jo veiksmai buvo iš anksto aptarti, koordinuoti, pasiskirstant laiką ir tarpusavio vaidmenis. Pasak apelianto, nėra įrodymų, kad jis būtų dalyvavęs krovime ar cigarečių slėpime languose. Atkreipia dėmesį, kad jam nebūnant langų specialistu, dalyvaujant langų pakrovime pirmą kartą ir neturinčiam teisėsaugos specialių žinių apie galimybes paslėpti cigaretes languose, buvo sunku suvokti, kad cigaretės paslėptos languose. Be to, nėra duomenų, kad sukrautas cigaretes languose galima vizualiai pastebėti.

9.6. Dėl organizuotos grupės nuteistasis V. G. pažymi, jog šioje byloje nėra jokių duomenų, kad tarp jo ir kitų nuteistųjų buvo ilgalaikis nusikalstamas bendradarbiavimas, išankstinis veiksmų aptarimas ir koordinavimas. Jis šioje byloje buvo kaltinamas vienkartinio pobūdžio nusikalstama veika, byloje nenustatytas ilgalaikiškumas ir santykių tvirtumas.

9.7. Pasak nuteistojo, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 5 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnyje l dalyje, ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, mano, jog jis yra neteisingas, teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Apeliaciniame skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, akcentuojama Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai, EŽTT praktika (pvz. sprendimai bylose Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, 1988, Telfner v. Austria, Nr. 33501, Natunen v. Finland, Nr. 21022/04 ir kt.), taip pat ir BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Nuteistasis K. S. pažymi, kad atskleisdamas įrodymų turinį teismas turėjo vadovautis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-628/2023). Nuteistojo teigimu, apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė nurodytų reikalavimų, netinkamai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, išvadas dėl jo kaltės grindė nepatikimais įrodymais, teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, nepašalintos abejonės vertintos kaip jo kaltės įrodymai, tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos reikalavimus. Teismo padaryti pažeidimai laikytini esminiais, kadangi sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

10.2. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo motyvais, jog liudytojų D. S., M. M., R. K., R. S. parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir kaupimo protokolu, kitais rašytiniais bylos duomenimis įrodyta jo (K. S.) kaltė. Nesutinka su teismo išvada, jog nuteistieji krovinį į A. C. vilkiką krovė tiksliai žinodami, kad būtent tokiu būdu formuojamas priedangos krovinys, jiems buvo aiškus ir žinomas viso krovinio išdėstymo būdas vilkiko puspriekabėje. Nesutinka ir su tuo, kad toks krovinio formavimas negalėjo būti atsitiktinis, jog nuteistųjų elgesys rodo, kad visi jų veiksmai buvo iš anksto aptarti, koordinuoti, pasiskirstant laiką ir tarpusavio vaidmenimis. Nuteistojo K. S. įsitikinimu, Kauno apygardos teismas padarė neteisingas išvadas, deklaratyviai nurodė, kad jo kaltė yra visiškai įrodyta, o dėl tokių teismo argumentų pažymi, jog byloje surinkta žvalgybinė medžiaga neatskleidžia nusikaltimo padarymo mechanizmo ir subjektyvios pusės tyčios. Nors sprendime nurodoma, kad K. S. sudėjo cigaretes į atvežtus langus, tačiau duomenų, jog tai būtų padaręs apeliantas – nėra.

10.3. Pasak nuteistojo K. S., nepakanka žvalgybos duomenų, kad jis buvo vienoje ar kitoje vietoje su nuosprendyje nurodytais asmenimis. Žvalgybos duomenimis neatskleista, kokius veiksmus jis atliko sandėlyje, nėra filmuotos medžiagos, kad jis būtų slėpęs cigaretes languose ir atlikęs kitus veiksmus, susijusius su neteisėtu disponavimo akcizinėmis prekėmis. Pažymi, kad žvalgybos priemonių pagalba buvo atliktas išorinis informacijos rinkimas, tačiau, remiantis šia informacija, nenustatyta padaryta nusikalstama veika. Apeliantas pažymi, kad praeityje nėra teistas už jokias nusikalstamas veikas, jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai, buvo ir yra legaliai dirbantis asmuo. Pasak nuteistojo, byloje surinktų įrodymų visetas nepatvirtino, kad jis padarė jam inkriminuojamas veikas.

10.4. Pasak nuteistojo K. S., teismas tinkamai neįvertino jo parodymų apie tai, kad apie nelegalų krovinį jis nieko nežinojo. Nurodė, jog artimai pažįsta tik R. B., su kuriuo gyveno viename name, juos sieja darbiniai santykiai, R. B. jam parodydavo ir pasakydavo ką padaryti, o K. S. visuomet vykdė jo nurodymus, kurie nebuvo nusikalstamo pobūdžio. Langus kraunant buvo dar vienas žmogus, kurio nepažinojo, tačiau asmeniškai pažinojo ir D. A., kuris padėjo R. B. atlikti statybos darbus jo parduotuvėje. Akcentuoja, kad nėra matęs jokių cigarečių, kraudamas langus nieko įtartino nepastebėjo. Nuteistojo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis matė ar žinojo apie nelegaliai kraunamas cigaretes.

10.5. Dėl organizuotos grupės nuteistasis K. S. pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog buvo ilgalaikis nusikalstamas bendradarbiavimas tarp nuteistųjų. Jis šioje byloje buvo kaltinamas vienkartinio pobūdžio nusikalstama veika, nenustatytas ilgalaikiškumas ir santykių tvirtumas. Be to, negalima teigti, kad jo (K. S.) elgesys rodė, jog visi jo veiksmai buvo iš anksto aptarti, koordinuoti, pasiskirstant laiką ir tarpusavio vaidmenis.

10.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje buvo apklausti pareigūnai, kurie atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus. Vertindamas šių liudytojų parodymus, teismas privalėjo vadovautis EŽTT suformuota praktika. Minėti liudytojai, duodami parodymus apie nuteistojo veiksmus, pateikė duomenis, kad jie buvo gavę iš Lietuvos teisėsaugos pareigūnų informaciją, atliko organizuotos grupės stebėjimo veiksmus, tačiau tokia išankstinė nuostata jo (K. S.) atžvilgiu neturi būti vertinama kaip įrodymas ar pakankama prielaida, jog jis padarė nusikalstamą veiką. Pasak nuteistojo, jis neneigia kriminalinės žvalgybos duomenų apie jo buvimo vietas, kriminalinės žvalgybos nustatytus veiksmus, tačiau apie cigaretes, kurios buvo paslėptos kroviniuose, jis nieko nežinojo.

10.7. Pasak apelianto, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

11. Teismo posėdyje nuteistieji A. Č., D. A. ir jų gynėjas advokatas V. Pacevičius, nuteistasis R. B. ir jo gynėjas advokatas R. Vanagas, nuteistasis V. G. ir jo gynėjas advokatas K. Ožiūnas, nuteistasis A. C. ir jo gynėja advokatė Ž. Timaškova, nuteistojo K. S. gynėjas advokatas A. Palamarčukas palaikė apeliacinius skundus, prašė juos tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų A. Č., R. B., V. G., A. C., D. A., K. S. apeliaciniai skundai atmetami.

12. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nenurodytų apeliaciniuose skunduose, tačiau suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistųjų teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, baudžiamąją bylą patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje apeliacinius skundus pateikė visi nuteisti asmenys, skunduose nurodydami ir dalį savo esme panašių argumentų, todėl teisėjų kolegija, siekdama išvengti pasikartojimų, dėl visų nuteistųjų apeliacinių skundų pasisakys bendrai, atskirai aptardama tik tas skundų dalis, kurios siejasi su konkrečiu apeliantu.

Dėl įrodymų vertinimo bei nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų

13. Didelė dalis apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų, kuriais grindžiami prašymai priimti nuteistųjų V. G., R. B., A. Č., A. C., D. A. ir K. S. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, yra susiję su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių paneigimu bei bylos įrodymų vertinimu. Nuteistieji V. G., R. B., A. Č., A. C., D. A. ir K. S. apeliaciniuose skunduose teigia, kad vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalyse įtvirtintus reikalavimus, nepašalintų abejonių nevertino jų naudai, teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis. Visi šie argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

14. Teismo nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, taip pat kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Pagal BPK 304–307 straipsniuose įtvirtintus nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32-699/2016, Nr. 2K-79-976/2016, Nr. 2K-222-697/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-7-174-303/2019, Nr. 2K-167-719/2023 ir kt.).

15. Nors visuose apeliaciniuose skunduose cituojama kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-628/2023 apibrėžia, kokie pažeidimai gali būti laikomi esminiais pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau skunduose tokios praktikos akcentavimas yra deklaratyvus ir iš esmės nėra siejamas su nagrinėjamos bylos situacija. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė tokių BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais. Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų, tiek kiekvieną atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejant į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Nuteistųjų kaltė skundžiamame teismo sprendime pagrįsta liudytojų parodymais, operatyvinio tyrimo metu gautais duomenimis, daiktų apžiūros protokolais, kratų protokolais ir kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teismas tyrė ir vertino pačių nuteistųjų viso proceso metu duotus parodymus, aiškino juose esančius prieštaravimus. Teismas įvertino ir liudytojų – teisėsaugos institucijų pareigūnų parodymų patikimumą, kurių išsamesnę analizę, taip pat ir jų patikimumo prasme, teisėjų kolegija pateiks kitoje šio procesinio sprendimo dalyje. Teismas minėtų asmenų parodymų kontekste įvertino ir operatyvinio tyrimo metu gautą informaciją. Apygardos teismas vertino byloje surinktus įrodymus jų visumoje bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei išvadomis dėl visų nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas veikas, nes jas patvirtina būtent bylos įrodymų visuma. Kvalifikuodamas įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes teismas baudžiamąjį įstatymą taip pat pritaikė tinkamai. Visgi teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neišvengė klaidų laikydamasis nuosprendžio aprašomajai daliai keliamų reikalavimų (BPK 305 straipsnio 3 dalis).

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai visada išdėstomi dėl BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo, dėl nusikalstamos veikos stadijos (BK 21, 22 straipsniai), bendrininkavimo formos (BK 25 straipsnis) ir bendrininkų rūšies (BK 24 straipsnis), o prireikus – ir dėl kitų bendrosios dalies straipsnių taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52/2006). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad visi nuteistieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka, tačiau skundžiamame nuosprendyje visiškai nepatartas nustatytų nusikalstamų veikų mechanizmo sudėtingumas, neargumentuota, kodėl nuteistųjų organizuotumo lygis atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatytus organizuotos grupės požymius. Paminėtina ir tai, kad jokių su tuo sietinų argumentų apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nenurodė ir prokuroras, nors didelė dalis apeliacinių skundų motyvų buvo skirta būtent minėtai teismo nustatytai bendrininkavimo formai nuginčyti. Be to, apeliantams buvo inkriminuota BK 5 straipsnio nuostata, pagal kurią Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą. Nuteistiesiems Lietuvos Respublikos piliečiams inkriminuotas neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis apėmė užsienio valstybių – Latvijos ir Estijos Respublikų teritorijas, todėl sprendžiant BK 5 (tuo pačiu BK 8 straipsnio) straipsnio taikymo klausimą nagrinėjamojoje byloje aktualios minėtų valstybių teisės aktų nuostatos. Nežiūrint to, pirmosios instancijos teismas nepatikrino ir nepasisakė, ar įvykdyta abipusio veikos baudžiamumo sąlyga, ar nėra BK 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamoji atsakomybė už nuteistiesiems inkriminuotą nusikaltimą Lietuvos Respublikoje negali būti taikoma. Nežiūrint to, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas nesilaikant paminėtų nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, įtvirtintų BPK 305 straipsnyje, šie teismo padaryti pažeidimai nelaikyti esminiais BPK 369 straipsnio 3 dalies prasme, ir gali būti ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-425/2012, Nr. 2K-246/2014, Nr. 2K-37-387/2022). Nors dėl BK 5 straipsnio taikymo nuteistųjų atžvilgiu apeliaciniuose skunduose argumentų nėra, tačiau atsižvelgdama į tai, kad apeliantų siekis priimti išteisinamąjį nuosprendį apibrėžia pačias plačiausias skundo ribas, teisėjų kolegija pasisakys dėl šios baudžiamojo įstatymo nuostatos taikymo. Teisėjų kolegija detaliau aptars ir organizuotos grupės požymius bendrininkams padarant nusikalstamas veikas, pasisakydama dėl kiekvieno iš nuteistųjų vaidmens ir su tuo susijusių ginčijamų faktinių aplinkybių nustatymo.

Dėl BK 5 straipsnio taikymo

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai pritaikė BK 5 straipsnio nuostatą ir teisėtai nuteistuosius patraukė baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 5 straipsnį Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą. Remiantis teismų praktika, ši nuostata turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į BK 8 straipsnyje nustatytas baudžiamosios atsakomybės už tokius nusikaltimus taikymo sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-976/2017, Nr. 2A-4-696/2017). Pagal BK 8 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, nustatytus, be kita ko, BK 5 straipsnyje, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, kai padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už užsienyje padarytus nusikaltimus, jeigu jis: 1) atliko užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę; 2) buvo atleistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo; 3) užsienio valstybės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje valstybėje nustatytais teisiniais pagrindais. Taigi, būtina sąlyga Lietuvos baudžiamajai jurisdikcijai dėl Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų užsienyje padarytų nusikaltimų įgyvendinti yra abipusio veikos baudžiamumo sąlygos įvykdymas (išskyrus BK 7 straipsnyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus); taip pat neturi būti nustatyta BK 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamoji atsakomybė už tokius nusikaltimus Lietuvoje negali būti taikoma atsižvelgiant į non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2012, Nr. 2K-213/2013, Nr. 2K-385/2013, Nr. 2K-549/2014, Nr. 2K-159-976/2017). Be to, už užsienyje padarytą nusikaltimą Lietuvos Respublikoje teisiamam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus skiriama bausmė negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio (BK 8 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad kiekvienu atveju, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už užsienyje padarytą nusikaltimą, privalu išsiaiškinti BK 8 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes ir procesiniuose sprendimuose išdėstyti aiškias ir motyvuotas išvadas dėl to, ar įvykdytos šiame straipsnyje nustatytos tokio baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygos. Šių reikalavimų laikymasis turi esminę reikšmę siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso metu priimamų sprendimų dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytus nusikaltimus teisėtumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57-697/2018, Nr. 2K-195-458/2020). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad BK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta abipusio veikos baudžiamumo sąlyga nereiškia, kad tiek Lietuvos Respublikos BK, tiek veikos padarymo vietos valstybės baudžiamajame įstatyme esančios nuostatos, įtvirtinančios nusikaltimų požymius, turi būti tapačios. Gali skirtis įstatymų pavadinimai, jose nustatytų nusikaltimo požymių apimtis, turinys, tačiau esminę reikšmę, sprendžiant asmenų baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytas veikas klausimą, turi tai, ar veika, kurios padarymu jie kaltinami, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal abiejų valstybių baudžiamuosius įstatymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385/2013).

18. Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių laikymą, gabenimą ir realizavimą, o 3 dalyje – už neteisėtą alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių laikymą, gabenimą ir realizavimą stambiu mastu arba šio straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, padaryta organizuota grupe. Už tokią veiką baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų arba trumpalaikiu laisvės atėmimu, arba priverstiniais darbais, arba bauda su turto konfiskavimu arba be turto konfiskavimo ir probacijos priežiūra iki trejų metų arba be probacijos priežiūros. Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 376 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už prekybą tabako gaminiais, supakuotais į pardavimo pakuotes be akcizo ženklų arba neatitinkančias reikalavimų, arba prekybą draudžiamais tabako produktais, arba tokių tabako produktų laikymą, saugojimą ar platinimą dideliais kiekiais. Už tokią veiką baudžiama pinigine bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (t. 1, b. l. 27–33, 40–42, 61–67, 70–73, 113–123; t. 25, b. l. 139–143). Pateikti duomenys leidžia pripažinti, kad neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, šiuo atveju cigaretėmis, yra baudžiamas tiek nagrinėjamų veikų padarymo valstybėse, tiek ir Lietuvoje, tad abipusio veikos baudžiamumo sąlyga yra įvykdyta.

19. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje buvo sudaryta jungtinė tyrimo grupė su Latvijos Respublikos generaline prokuratūra. Lietuvos Respublikos piliečiams A. Č. ir A. C. Estijos Respublikoje buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 376 straipsnio 1 dalį, o Lietuvos Respublikos piliečiui V. G. Latvijos Respublikoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 3 dalį, 221 straipsnio 3 dalį (t. 21, b. l. 96–100, 125–128, 193). Estijos Respublikos generalinės prokuratūra, remdamasi Europos Konvencija dėl baudžiamųjų bylų perdavimo, 2018 m. birželio 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją su prašymais perimti baudžiamąją bylą A. Č. ir A. C. atžvilgiu. Prašymai motyvuoti tuo, kad Estijos Respublikoje buvo atlikti procesiniai veiksmai, skirti įrodyti A. Č. ir A. C. nusikalstamą veiką pagal 376 (1) straipsnį, tačiau tolesnis baudžiamosios bylos nagrinėjimas Estijos Respublikoje yra neįmanomas, nes įtariamieji nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Šioje baudžiamojoje byloje būtų įmanoma perduoti procesinių veiksmų vykdymą A. Č. ir A. C. atžvilgiu Lietuvos Respublikai dėl tabako gaminių tvarkymo procedūros pažeidimo, už kurį Lietuvos Respublikoje taip pat yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, minėti asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolatiniai gyventojai, o Lietuvos Respublika sutinka perimti baudžiamąją bylą. Procesinių veiksmų vykdymo metu nėra žinomų faktų, rodančių, kad baudžiamosios bylos perdavimas kitai šaliai nebūtų proporcingas. Procesiniai veiksmai buvo vykdomi nuosekliai per pagrįstą laiką ir baudžiamojo nusižengimo senaties terminas nėra pasibaigęs (t. 1, b. l. 28–33, 40–42, 61–66, 70–73). Analogišką prašymą perimti baudžiamąjį procesą dėl Lietuvos Respublikos piliečio V. G. pateikė ir Latvijos Respublikos generalinė prokuratūra, nurodydama, kad 2019 m. birželio 19 d. priimtas nutarimas pripažinti V. G. įtariamuoju padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 190 straipsnio 3 dalyje (kontrabanda) ir 221 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių laikymas, gabenimas ir realizavimas). 2018 m. spalio 3 d. su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra suderintas kreipimasis į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pratęsimo, nes be įtariamojo Lietuvos Respublikos piliečio V. G. į nusikalstamų veikų padarymą įtraukti ir kiti Lietuvos Respublikos piliečiai. Lietuvos Respublikoje atliekamas gretutinis ikiteisminis tyrimas Nr. 03-4-00062-17. Lietuvos Respublikos perėmus baudžiamuosius procesus iš Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos, ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti bei baudžiamojoje byloje atlikti tolimesni baudžiamojo persekiojimo veiksmai (t. 1, b. l. 113–124; t. 25, b. l. 139–143).

20. Taigi, kaip minėta, abipusio veikos baudžiamumo sąlyga, leidžianti įgyvendinti Lietuvos baudžiamąją jurisdikciją dėl nuteistųjų užsienyje padarytų nusikalstamų veikų, yra įvykdyta. Taip pat nėra nustatyta BK 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamoji atsakomybė už tokius nusikaltimus Lietuvoje negali būti taikoma atsižvelgiant į non bis in idem principo reikalavimus.

Dėl organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis)

21. Nuteistųjų V. G., R. B., A. Č., A. C., D. A. ir K. S. apeliaciniuose skunduose ginčijamas organizuotos grupės požymio inkriminavimas, nurodoma, kad apeliantų veiksmuose nebuvo šiai bendrininkavimo formai būdingų požymių, t. y. susitarimo, glaudžių tarpusavio ryšių, grupės pastovumo, neatskleistas tyčios bendrininkauti turinys. Tokie skundų argumentai nepagrįsti. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šioje byloje teismas teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, taikydamas BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiau neatskleidė, kuo pasireiškė tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji bendrininkavimo organizuota grupe požymiai, taip padarydamas BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą. Visgi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamoje byloje šis padarytas pažeidimas yra esminis, todėl ištaisomas šiame procesiniame sprendime.

22. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pagal teismų praktiką sprendžiant, ar yra organizuota grupė, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą, siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-301-924/2015 ir kt.). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-303-699/2015, Nr. 2K-545-489/2015). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K-78-648/2020). Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-1-719/2020, Nr. 2K-81-719/2024).

23. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, subjektyviąją pusę apibūdina tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, o kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

24. Nuteistieji iš esmės neneigė vienokiu ar kitokiu laikotarpiu krovę (iškrovę) ar vežę krovinius, tačiau kategoriškai nesutinka, jog jie veikė susitarę ir žinojo apie krovinių turinį – akcizais apmokestintas prekes – cigaretes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų aiškinimą nežinojus krovinio turinio paneigia jų pačių aktyvūs veiksmai. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, jų kaltė yra įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie tuo pačiu paneigia nuteistųjų pateiktas gynybines versijas. Pagrįstai organizuotos grupės požymis nustatytas V. G. atveju. Nuteistojo V. G. veikimas organizuotoje grupėje paremtas atskirais įrodymais, kurie apibūdina visas tris šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Visais atvejais V. G. pasirūpindavo angarais, kuriuose į vilkikus buvo kraunamos priedangos kroviniuose užmaskuotos cigaretės. Taip pat V. G. pasirūpino automobilių stovėjimo aikštele, esančia (duomenys neskelbtini), Rygoje, jos apmokėjimu, į kurią, lydimas asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, atvarė transporto priemonę „Iveco“, kuriame buvo rastas nelegalus cigarečių krovinys. Atliekant operatyvinius veiksmus ta pati transporto priemonė „Iveco“ ne kartą buvo stebima vairuojant V. G. atvykstant ir išvykstant į angarus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Latvijoje, kuriuose buvo vykdomas nelegalių cigarečių disponavimas, jų pakrovimas į priedangos krovinius ir išgabenimas Estijos kryptimi. Kaip minėta, šių angarų nuoma pasirūpino nuteistasis V. G.. Kad šioje byloje nuteisti asmenys veikė organizuotoje grupėje patvirtina pareigūnų, atlikusių operatyvinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kiti bylos įrodymai. Nuteistieji V. G. ir R. B. užfiksuoti automobiliu „Iveco“ pervežant daiktus iš vieno angaro į kitą, pakraunant krovinį su paslėptomis cigaretėmis į nuteistojo A. Č. vairuojamą vilkiką, kuris šį krovinį gabeno per Latvijos Respubliką į Estijos Respubliką, kur pareigūnų buvo sulaikytas. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistųjų A. Č., R. B. ir V. G. nusikalstami veiksmai negalėjo būti be kruopštaus ir išankstinio pasirengimo. Nuteistasis A. Č. tvirtina, kad fiktyvius CMR važtaraščius jam perdavė šiame krovime dalyvavę asmenys, kas suponuoja išvadą, jog tai buvo nuteistieji V. G. ir R. B.. Akivaizdu, kad tokiomis konspiracinėmis priemonėmis siekta suklaidinti pareigūnus, kad būtų apsunkintas krovinio pakrovimo ar iškrovimo adresų identifikavimas, krovinio savininkas, pačių cigarečių aptikimas. Teismo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste A. Č. apeliacinio skundo teiginiai, jog jis nesuvokė gabenamo krovinio tikrojo turinio, laikytini deklaratyviais. Nuteistojo A. Č. suvokimą apie bendrininkų ketinimus bei norą veikti siekiant bendro nusikalstamo rezultato patvirtina ne tik pareigūnams pateiktų ir vilkike rastų CMR važtaraščių skirtingas turinys, bet ir jo kompiuteryje rasti duomenys. Kad A. Č. žinojo apie tikrąjį krovinio turinį patvirtina jo paties naudojamos konspiracinės priemonės, tai yra krovinio gabenimo metu naudotos ryšio priemonės (mobilieji telefonai), taip pat GPS įrenginys. Šios nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios funkcijų bei pareigų pasiskirstymą, neabejotinai rodo esant išankstinį susitarimą, kadangi nuteistųjų veiksmai darant 2017 m. lapkričio 11 d. nusikalstamą veiką buvo koordinuoti, vienas kitą papildantys, siekiant bendro nusikalstamo rezultato. Byloje nustatyti A. Č. veiksmai taip pat atspindi ir jo bendrininkavimo tyčios turinį. Tuo tarpu, tolimesni nuteistųjų V. G., R. B., D. A., K. S. ir A. C. veiksmai rodo, jog 2018 m. vasario 10 d. nusikaltime jie nebuvo atsitiktiniai, visi savo veiksmais prisidėjo prie daromos nusikalstamos veikos. Tokia išvada darytina atsižvelgus į šiuos duomenis. 2017 m. lapkričio 11 d. Estijos muitinės pareigūnams sulaikius nuteistojo A. Č. vairuojamą vilkiką su akcizinėmis prekėmis, nuteistieji V. G., R. B., K. S., D. A. pervežė daiktus iš angaro (duomenys neskelbtini) į angarą (duomenys neskelbtini). Šių asmenų veiksmai rodo, kad sulaikius A. Č. gabenamą krovinį, jie planavo pakeisti neteisėtos veiklos vietą. Būtent į angarą (duomenys neskelbtini), vėliau atvežtos cigaretės buvo kraunamos į priedangos krovinį – plastikinius langus. Nuteistųjų K. S., D. A. aiškinimą, kad jie tik padėjo R. B., teisėjų kolegija atmeta kaip neįtikinimą. Nuteistieji V. G. ir R. B. taip pat nesėkmingai bando įtikinti teismą, kad krovinius krovė paprašyti padėti, kaip teigia V. G., latvio vardu T., R. B., kad V. G. prašomas. Nuteistųjų D. A., K. S. bendras darbas su kitais bendrininkais, kaip pvz., rūpinimasis medžiagomis, reikalingomis pakuoti krovinį, nuteistojo A. C. pasitikimas ir atlydėjimas iki angaro, kur į vilkiką vėliau pakraunamas užmaskuotas krovinys, rodo, kad nuteistieji žinojo, kokios prekės atvežamos ir laikomos angare. Nors R. B. pateikė duomenis apie tai, kad jo žmona I. B. Latvijos Respublikoje įregistravo komercinę įmonę SIA „duomenys neskelbtini“, kurioje kaip vienas iš darbuotojų nurodomas V. G., tačiau ši aplinkybė nesumenkina nuteistųjų R. B. ir V. G. vaidmens inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Byloje surinkti įrodymai ir nuteistųjų R. B., D. A. ir K. S. atlikti konkretūs veiksmai patvirtina juos veikus tiesiogine tyčia. Dar daugiau, atsižvelgiant į specifinį krovinį (langai), kroviniui stabilizuoti panaudotas lentas, kurios buvo montuojamos arba kraunant krovinį, arba jau pakrautame vilkike, daryti išvada, jog nuteistiesiems buvo žinoma, kad kraunamas priedangos krovinys su jame paslėptomis cigaretėmis. Išvada darytina dėl nuteistojo A. C. suvokimo apie gabenamas cigaretes pagrindžiama ir jam asmeniškai dalyvaujant krovime, aptartomis aplinkybėmis, susijusiomis su fiktyviu CMR važtaraščiu, mobiliajame telefone rasta informacija. Susirašinėjimas tarp A. C. ir nenustatyto asmens patvirtina, kad buvo laikomasi išankstinio susitarimo dėl cigarečių gabenimui reikšmingų aplinkybių, kuris pasireiškė ne pasyviu informavimu, o aktyviu domėjimusi aplinkybėmis, kurios užtikrintų veikos realizavimo sėkmę. Tarp visų bendrininkų atliktų konkrečių veiksmų ir bendrai padarytos veikos yra priežastinis ryšys, nes kiekvienas iš jų atliko reikšmingus bendroje nusikalstamoje veikoje veiksmus ir taip sudarė sąlygas veikti kitiems bendrininkams. V. G. toliau darant jam inkriminuotą 2018 m. liepos 19 d. nusikaltimą kartu su nenustatytais asmenimis ir asmeniu, kurio tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, byloje užfiksuoti duomenys siejasi ir su įrodinėtinomis byloje nusikalstamos veikos aplinkybėmis. V. G. nuteistas ir už tai, kad 2018 m. birželio 26 d. į (duomenys neskelbtini) g. esančią automobilių stovėjimo aikštelę nuvairavęs prikrautą nelegalių cigarečių transporto priemonę „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tą pačią transporto priemonę, kuri pareigūnų buvo stebima nuo 2017 m. lapkričio 2 d. ir kuria atgabentos cigaretės buvo laikomos (duomenys neskelbtini) angare, kol paslėptos priedangos krovinyje nuteistojo A. Č. buvo išgabentos. Sutiktina, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog visi organizuotos grupės nariai gerai pažinojo vienas kitą. Nuteistasis A. Č. parodė, kad yra matęs tik D. A., A. C. tvirtina, jog kitų nuteistųjų nėra matęs, nepažįsta, kiti apeliantai nurodė, kad vienas kitą pažįsta arba yra tik matę. Tačiau pagal teismų praktiką nėra būtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). Taigi tai, kad asmuo nepažinojo kiekvieno grupės nario, nėra teisinė kliūtis pripažinti tokio asmens dalyvavimo organizuotoje grupėje faktą. Kiekvieno iš šių asmenų veiksmai buvo svarbūs ir tarpusavyje susiję, siekiant bendro nusikalstamo tikslo – atlikti akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių gabenimo iš Latvijos Respublikos į kitas šalis. Veiksmai tarp organizuotos grupės narių nebuvo atsitiktiniai, o kiekvieno grupės nario jam paskirto vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti. Nustatyti nuteistųjų veiksmai rodo pakankamai aukštą jų suderinimo laipsnį ir pastovumą, kas būdinga organizuotai grupei. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistieji nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis).

Dėl liudytojų teisėsaugos pareigūnų parodymų patikimumo

25. Visuose apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl byloje apklaustų Latvijos Respublikos teisėsaugos pareigūnų duotų parodymų patikimumo. Teigiama, kad vertindamas šių liudytojų parodymus teismas privalėjo vadovautis EŽTT suformuota praktika, jog tokių liudytojų parodymai turi būti vertinami kaip suinteresuotų sėkminga atliekamo tyrimo baigtimi asmenų. Taip pat apeliaciniuose skunduose dėstoma nuomonė, kad minėti liudytojai, duodami parodymus apie nuteistųjų veiksmus, nurodė, jog gavę iš Lietuvos teisėsaugos pareigūnų informaciją atliko organizuotos grupės stebėjimo veiksmus, todėl tokia išankstinė nuostata nuteistųjų atžvilgiu neturi būti vertinama kaip įrodymas ar pakankama prielaida, kad jie padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką. Su tokiomis išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.

26. Pagal BPK 78 straipsnį kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Asmenys, kurie negali būti liudytojai, ir aplinkybės, dėl kurių jie negali būti apklausiami kaip liudytojai, nurodyti BPK 79 ir 80 straipsniuose. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl pareigūnų parodymų patikimumo grindžiamos vien deklaratyviu teiginiu, kad pareigūnai dėl savo pareigų yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokia nuteistųjų (gynėjo) pozicija, pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad kaip liudytojai taip pat gali būti apklausiami asmenys, kuriems įrodinėtinos bylos aplinkybės žinomos dėl tarnybinių ar kitų pareigų. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo proceso įstatymas tiesiogiai numato tokią galimybę, pavyzdžiui, BPK 158 straipsnio 7 dalyje, 160 straipsnio 4 dalyje, 276 straipsnio 4 dalyje. Tokie asmenys gali paliudyti apie nusikalstamos veikos rengimo, padarymo aplinkybes, kurias patys stebėjo ir suvokė eidami tarnybines pareigas, jų parodymai yra svarbūs teismui tikrinant byloje esančių duomenų rinkimo būdus, šių duomenų procesinio įtvirtinimo aplinkybes. Tokie liudytojai prisiekia, yra įspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį, BK 235 straipsnį ir teismas, priimdamas nuosprendį, jų parodymais gali remtis. Vien tai, kad liudytojas yra pareigūnas, atlikęs operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) ar ikiteisminio tyrimo veiksmus, nėra pagrindas jo parodymus, svarbius ir kitiems įrodymams patikrinti bei jiems vertinti, laikyti neturinčiais įrodomosios vertės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-699/2015, Nr. 2K-51-648/2019, Nr. 2K-214-976/2023). Klausimą, ar liudytojo parodymai, kaip ir kiti duomenys, laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

27. Šioje byloje liudytojų teisėsaugos pareigūnų D. S., M. M., E. V., A. B. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, buvo vertinami kartu su iš kitų šaltinių gautais duomenimis. Liudytojai parodymus davė prisiekę, procese dalyvaujantys asmenys turėjo realią galimybę jiems užduoti klausimus ir šia savo teise pasinaudojo. Todėl vien tai, kad liudytojai yra teisėsaugos institucijų pareigūnai, šioje byloje atlikę tyrimo veiksmus, nėra pagrindas jų parodymams, tinkamai patikrintiems baudžiamojo proceso priemonėmis, suteikti menkesnę įrodomąją reikšmę.

28. Atmestinas ir apeliacinių skundų argumentas apie išankstines Latvijos pareigūnų nuostatas nuteistųjų atžvilgiu, nulemtas Lietuvos pareigūnų pateikta informacija, nes ši informacija iš esmės sudarė faktinį nuteistųjų atžvilgiu taikytų veiksmų pagrindą. Bylos duomenimis, 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį gavus informacijos iš Lietuvos Respublikos Muitinės kriminalinės tarnybos apie tai, kad Lietuvos Respublikos pilietis, kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, Lietuvoje užsiima cigarečių kontrabandos organizavimu dideliais kiekiais. Turimomis žiniomis cigaretės atgabenamos iš Baltarusijos, Latvijos sostinėje Rygoje ir nežinomoje vietoje Lietuvoje suslepiamos į iš Lietuvos Respublikos atgabenamą langų krovinį ir iš ten langų krovinys su cigaretėmis per Lietuvą ir kitas Europos šalis gabenamas į Jungtinę Karalystę, tikslu jas realizuoti. Jungtinėje Karalystėje iš langų krovinio išimamos cigaretės, kurios ten parduodamos, o tie patys langai vežami atgal į Lietuvą ir vėliau Latviją. Latvijoje į šiuos langus vėl sudedamos cigaretės, kurios vėl vežamos į Jungtinę Karalystę (t. 1, b. l. 5). Iš Lietuvos Respublikos gauta informacija, kad su cigarečių kontrabanda yra susiję ir kiti bendrininkai. Tolimesnis procesinių veiksmų atlikimas leido nustatyti neatsitiktinį, sisteminį nusikaltimo pobūdį, organizuotos grupės narių ryšius, identifikuoti nusikaltimui daryti pritaikytas priemones.

29. Nagrinėjamoje byloje liudytojai pareigūnai D. S., M. M. surašė apeliaciniuose skunduose minimus operatyvinius pranešimus, kuriuose remiantis šaltiniais (Lietuvos Respublikos Muitinės kriminalinės tarnybos pateiktais duomenimis) bei atliktais tyrimo veiksmais Latvijos Respublikoje, užfiksavo informaciją, kuri padėjo atskleisti nusikalstamą veiką ir nustatyti su šia veika susijusias aplinkybes bei asmenis. Atitinkama šaltinių informacija disponavo ir liudytojai pareigūnai E. V., A. B.. Šių liudytojų parodymus apie tai, kad šie stebėjo V. G., R. B., D. A., K. S., A. Č. ir A. C. pasiruošimą kontrabandinių cigarečių gabenimui, palyginus tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais duomenimis, taip pat ir jų išslaptintuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad dėl esminių bylos aplinkybių parodymai yra nuoseklūs ir patikimi. Tokias pačias aplinkybes pareigūnai patvirtino apklausiami liudytojais Latvijos Respublikoje bei perdavus baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos Respublikai, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareigūnų surašytuose pranešimuose pateikiami duomenys nesusiję su nagrinėjama byla ir jie surašyti (gauti) neteisėtu būdu.

Dėl A. Č., R. B. ir V. G. veikos, numatytos BK 5 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.)(2017 m. lapkričio 11 d. veika).

30. A. Č., R. B., V. G. nuteisti už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – 179 265 pakeliais cigarečių „Minsk capital“ bei 75 020 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, viso 254 285 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomuosius sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 768 566,00 Eur. Nuteistieji A. Č., R. B. ir V. G. viso proceso metu kaltės nepripažino, tvirtino apie krovinyje paslėptas nelegalias cigaretes nieko nežinoję. A. Č. teisme parodė, kad dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ vairuotoju, įmonės vadybininko nurodymu atvažiavo pasikrauti į Rygą, (duomenys neskelbtini). Jį pasitiko, kaip suprato, krovinio užsakovai ir parodė, prie kurio sandėlio važiuoti. Ten vyko pakrovimo darbai. Krovė ant palečių supakuotas išlankstytas kartonines dėžes, jis (A. Č.) jas tvirtino diržais. Buvo 33 paletės. Viskas truko 1–2 valandas. Palečių neardė, apie cigaretes nežinojo. Pakrovus dėžes, kiek pamena, padavė du tuščius CMR komplektus su savo įmonės antspaudu, ten buvęs vyras užpildė ir padavė jam. Tų CMR nelabai žiūrėjo, nepamena, negali pasakyti, kodėl buvo skirtingi CMR tam pačiam kroviniui. Iškrovimo adresas nebuvo aiškus, galėjo kisti, turėjo važiuoti į Kroatiją arba Daniją. Nuvyko į Estiją, į uostą, kur buvo patikrintas pareigūnų ir krovinyje rastos paslėptos cigaretės. Kitų nuteistųjų nepažįstą, yra tik matęs D. A., nes netoli gyvena (t. 24, b. l. 61–64). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Estijos Respublikoje A. Č. parodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes (t. 21, b. l. 27–30, 31–35, 36–40). R. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, paaiškino, kad Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, turi parduotuvę. Neneigia, kad kartą su V. G. buvo prie angaro, ant kurio buvo užrašas „Autoservisas“. Kitą kartą buvo angare už sąvartyno. Nepripažįsta, kad organizavo cigarečių kontrabandą. Padėjo du kartus pakrauti krovinį paprašytas V. G., bet kas ten vyksta, nieko nežino. Abu kartus kraunant buvo ir kitas asmuo „ryžikas“, vardo, pavardės nežino, jis telefonu kalbėjo latviškai, o su jais rusiškai. Pažįsta V. G., nes bendravo šeimomis, D. A., nes su juo dirbo statybose, K. S., nes kažkada gyveno viename name, kitus kaltinamuosius gal ir pažįsta iš veido (t. 24, b. l. 45–46, 50–51). Ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodymų nedavė (t. 22, b. l. 48, 57). V. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad gyvena Daugpilyje, užsiima verslu, gamina euro paletes. Dirbant susipažino su latviu vardu T., kurio prašomas padėjo pakrauti krovinį 2017 m. lapkričio 11 d. angare (duomenys neskelbtini), Rygoje. Tuo pačiu apžiūrėjo tas patalpas, nes norėjo jas išsinuomoti. Su T. ten dar buvo du žmonės. Apie krovinio turinį nieko nežinojo. Darbo reikalais su R. B. tekdavo važiuoti jo automobiliu, taip pat ir į nuomojamą garažą (duomenys neskelbtini) g. Paletes gamino, tai jo verslas, o darbas su žaislais parduotuvėje, tai R. B. jį pasamdė. D. A., K. S. pažįsta kaip statybininkus, kurie padėjo R. B.. Važinėjo „Subaru“, be to, įsigijo mikroautobusus „Iveco“, rudos ir baltos spalvos. A. Č. matęs, bet nepažįsta (t. 24, b. l. 56–58). Apklausiamas įtariamuoju V. G. parodymų nedavė (t. 22, b. l. 15, 23). Taigi, nuteistieji iš esmės pripažįsta kaltinime nurodytu laiku buvę įvykio vietoje (Latvijos Respublikoje, Rygos mieste) ir padėję krauti krovinį, tačiau ginčija subjektyvų inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties elementą – savo tyčią bei inkriminuotą bendrininkavimo formą, tai yra veikimą organizuotoje grupėje bei žinant apie krovinio turinį – cigaretes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų pasirinkta gynybos pozicija neatitinka objektyvių byloje surinktų įrodymų visumos ir sudaro pagrindą nesivadovauti jų duotais parodymais. Nuteistiesiems A. Č., R. B. ir V. G. inkriminuotą 2017 m. lapkričio 11 d. neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: liudytojų D. S., N. J. parodymai, duomenys, gauti taikant operatyvinio stebėjimo priemones, atpažinimo iš nuotraukos protokolai, apžiūrų protokolai, kiti byloje esantys rašytiniai duomenys.

31. Svarūs įrodymai, kuriais grindžiama nuteistiesiems inkriminuota veika, yra faktiniai duomenys, gauti iš Latvijos Respublikos, tai yra pateikti nagrinėjamai bylai aktualūs išslaptinti operatyvinės veiklos metu surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visų įrodymų kontekste. 2017 m. lapkričio 8 d. Valstybės pajamų tarnybos Muitinės policijos valdyboje buvo pradėtas baudžiamasis procesas Nr. 15890025817 pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius dėl cigarečių „Minsk Capotal“ ir „NZ“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis kontrabandos stambiu mastu, organizuotoje grupėje Latvijos Respublikos teritorijoje, kurios laikomos Rygoje ir gabenamos toliau į Didžiąją Britaniją (t. 14, b. l. 20–24). Kaip matyti iš išslaptinto operatyvinio stebėjimo pranešimo Nr. 1, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. 14.20 val. iki lapkričio 12 d. 15.00 val., naudojant technines priemones, buvo atliekamas gamyklinio tipo teritorijos (duomenys neskelbtini), Rygoje, operatyvinis stebėjimas (t. 13, b. l. 184, 183). Operatyvinio stebėjimo metu gauti duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. G. ir R. B. vykdė cigarečių atgabenimą automobiliu „Iveco“ į angarą, esantį (duomenys neskelbtini), po ko krovinį su paslėptomis cigaretėmis perkrovė į nuteistojo A. Č. vairuojamą vilkiką, kuris šį krovinį gabeno per Latviją, Estiją, kol buvo sulaikytas Estijos jūrų uoste. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojo D. S. 2017 m. lapkričio 2 d. pranešime dėl operatyvinių priemonių. Proceso metu apklaustas liudytojas D. S. patvirtino minėtas pranešime nurodytas aplinkybes, davė nuoseklius parodymus apie vykdytos operacijos eigą. Atpažinimo metu liudytojas D. S. atpažino V. G., R. B., A. Č. kaip asmenis, dalyvavusius 2017 m. lapkričio 11 d. neteisėtoje veikloje (t. 11, b. l. 51–52, 53–55, 56–57, 58–60, 61–62, 63–65). Remiantis minėtu muitinės pareigūno D. S. 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimu dėl operatyvinių priemonių, 2017 m. lapkričio 2 d. iš Lietuvos Respublikos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų buvo gauta informacija, kad 2017 m. lapkričio 2 d. į Latvijos Respublikos atvyko automobilis „Audi A6“, Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) susijęs su organizuota grupe, kuri vykdė cigarečių kontrabandą iš Latvijos į Didžiąją Britaniją. Gavus tokią informaciją, buvo pradėtos vykdyti operatyvinės priemonės, siekiant nustatyti minėto automobilio buvimo vietą, jos vairuotoją, kitus su cigarečių kontrabanda susijusius asmenis ir automobilius bei galimą kontrabandinių cigarečių laikymo vietą. Vykdant operatyvines priemones buvo stebima tokia įvykių eiga. Automobilis „Audi A6“ buvo fiksuotas Rygoje, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Stebėjimo metu nustatyta, kad į teritoriją Rygoje, (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobiliai „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Subaru Legacy“, Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuris, kaip nustatyta, priklauso V. G.. Stebėjimo metu užfiksuota, kad automobiliu „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 3 ar 4 asmenys vežė daiktus iš (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančio angaro į kitą angarą, esantį toje pačioje teritorijoje su užrašu „Autoserviss“. Nustatyta, kad du iš jų buvo V. G. ir R. B. (t. 13, b. l. 172, 173–174). Toliau atliekant operatyvinius veiksmus užfiksuota, kaip (duomenys neskelbtini), Ryga, į angarą su užrašu „Autoserviss“ įvažiavo automobilis su Lietuvos valstybiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) (vilkikas) su (duomenys neskelbtini) (priekaba). Teritorijoje (duomenys neskelbtini) jau stovėjo automobilis „Audi A6“ (Lietuvos valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini). Operatyvinių veiksmų metu nustatyta, kad angare su užrašu „Autoserviss“ įkraunamas pirmiau paminėtas krovininis automobilis bei išvažiuoja iš Latvijos į Estiją per Iklos pasienio punktą. Informacija apie Latvijos-Estijos sienos kirtimą buvo perduota Estijos mokesčių ir muitinės tarnybos pareigūnams. Iš Estijos mokesčių ir muitinės tarnybos pareigūnų gauta informacija, kad krovininiam automobiliui rezervuoti bilietai į keltą „Liverpool Seaways“ 2017 m. lapkričio 11 d. (kelto išplaukimo laikas 23.00 val.), maršrutas: Paldiski (Estija) – Kalellskar (Švedija). Gavus šią informaciją atliktas automobilio muitinis patikrinimas Estijos Paldiksi uoste. Paldiski uosto muitinėje patikrinus vilkiką (Lietuvos valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (priekaba), nustatyta, kad priekaboje buvo 3 585 300 cigarečių „Minsk“ su Baltarusijos banderolėmis ir 1 5000 400 „NZ Gold“ su Baltarusijos banderolėmis (iš viso 5 085 700 cigarečių). Krovininio automobilio vairuotojas A. Č. buvo sulaikytas (t. 13, b. l. 175, 176). Išslaptinti pranešimai buvo pridėti prie baudžiamojo proceso Nr. 15890025817 (t. 13, b. l. 184). Apklausiamas 2018 m. rugsėjo 17 d. liudytojas D. S. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir savo pranešime dėl operatyvinių priemonių 2017 m. lapkričio 11 d., o būtent, kad 2017 m. lapkričio 2 d. iš Lietuvos Respublikos muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų telefonu sužinojo, kad į Latviją įvažiavo automobilis „Audi A6“, Lietuvos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) susijęs su paminėta grupe. Atlikęs operatyvinį tyrimą Latvijoje nustatė, šis automobilis sustojo (duomenys neskelbtini), Rygoje, prie parduotuvės „duomenys neskelbtini“, ir šį vairavęs asmuo persėdo į netoliese stovintį automobilį „Iveco“, Lietuvos Respublikos valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), kuriuo nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Šalia automobilio „Audi A6“, Lietuvos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) stovėjo ir automobilis „Subaru Legacy“, Lietuvos Respublikos valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobilis „Subaru“ priklauso V. G.. Tęsdamas operatyvinę veiklą nustatė, kad trys ar keturi asmenys transporto priemone „Iveco“, Lietuvos Respublikos valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), pervežė daiktus iš vieno sandėlio į šalia esantį sandėlį (duomenys neskelbtini). Daiktai buvo pervežti į angarą su užrašu „Autoserviss“ (t. 11, b. l. 48, 49–50, 66, 67–68). Pranešimuose užfiksuotas aplinkybes bei ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas D. S. patvirtino ir teisiamojoje posėdžio metu, papildomai paaiškino, kad gavo iš Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos kolegų informaciją, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, kartu su R. B. yra nusikalstamos grupės dalyviai, kurie realizuoja cigaretes iš Baltijos šalių į Angliją. Jų tarnybos darbuotojai atliko patikrinimą Latvijos teritorijoje. Atlikto tyrimo rezultatas – buvo išaiškintas dar vienas nusikalstamos grupės dalyvis V. G.. Vykdant tyrimą buvo išaiškinta vieta, kur vyko cigarečių pakrovimas. Tyrimo metu atliktos patikros metu buvo išaiškintas vienas cigarečių transportavimo epizodas, buvo vykdomas grupės dalyvių, perkraunant cigaretes į jachtą arba kitą plaukiojančią priemonę, konstatuotas faktas. Ši informacija buvo perduota pasienio kontrolės tarnybos darbuotojams, kurie patikrinę plaukiojimo priemonę – laivą konstatavo, kad šiame laive yra cigaretės be Europos Sąjungos akcizinių etikečių. Buvo pradėtas baudžiamasis procesas ir tyrimas perduotas mokesčių inspekcijos tarnybai. Jam buvo pateiktos nuotraukos ir jis atpažino V. G., R. B., A. Č. (t. 24, b. l. 2–3). Liudytojo D. S. nurodomos aplinkybės dėl aptariamos A. Č., R. B., ir V. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra vienintelis įrodymas. Spręsdamas dėl 2017 m. lapkričio 11 d. veikos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kratos metu bei telekomunikacijų tinklais gaunamos informacijos kontrolės metu užfiksuotais faktiniais duomenimis, kurių visuma leidžia daryti išvadą dėl nuteistųjų kaltės.

32. Pirmiau aptartus įrodymus, kad nuteistieji R. B. ir V. G. vykdė užmaskuoto cigarečių krovinio pakrovimą į A. Č. vairuojamą vilkiką, o pastarasis suvokė apie vežamą nelegalų krovinį, patvirtina ir nustatyta tolimesnė įvykių eiga. 2017 m. lapkričio 11 d. buvo tikrinamas į laivą Leedu, „Liverpool Seaways“ važiuojantis sunkvežimis „Scania“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas Lietuvos Respublikos piliečio A. Č., išvažiavimo šalis – Latvija, paskirties šalis – Švedija (t. 18, b. l. 6–7). Tai, kad nuteistasis A. Č. žinojo, jog jis gabena priedangos krovinį su nelegaliomis cigaretėmis, rodo byloje esantys įrodymai. Nuteistasis A. Č. teisme tvirtino, kad į jo vairuojamą vilkiką Latvijoje pakrovus krovinį, jis padavė du neužpildytus CMR važtaraščių komplektus, kuriuos užpildė krovinį pakrovę asmenys ir padavė jam. A. Č. teigė, kad jam nebuvo žinomas CMR važtaraščių turinys, kad iš asmenų gavo užpildytus CMR važtaraščius, sudėtus į vieną įmautę. Tačiau bylos duomenys liudija priešingai. Estijos muitinės pareigūnams nuteistasis A. Č. pateikė vieną lydintį dokumentą – 2011 m. lapkričio 11 d. tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) LV-212998, užpildytą lietuvių/anglų kalbomis, pagal kurį priekaboje nurodytas krovinys turėjo būti kartoninės dėžės, 33 paletės (t. 18, b. l. 24). Patikros metu pareigūnams atidarius pakuotes, tuštumose buvo paslėptos cigaretės (t. 18, b. l. 6–7). Toliau analizuojant nuteistojo A. Č. muitinės pareigūnams pateiktą CMR važtaraštį matyti, kad jame nurodytas krovinio „Siuntėjas“ yra Estijoje registruota kompanija „duomenys neskelbtini“, tel.: (duomenys neskelbtini)“ , „Gavėjas“ – Danijoje registruota kompanija, nurodomas adresas Danijoje ir telefono numeris (duomenys neskelbtini), pervežimą atliko Lietuvos įmonė „duomenys neskelbtini“. Tyrimo metu užklausus „duomenys neskelbtini“, ar „duomenys neskelbtini“ buvo prekių – kartono dėžės ant 33 padėklų siuntėjas (t. 18, b. l. 43), gautas atsakymas, kad prekių siuntėjas nėra „duomenys neskelbtini“, Lietuvos įmonės „duomenys neskelbtini“ jai nėra žinoma (t. 18, b. l. 46). Dar daugiau, CMR krovinio iškrovimo vieta nurodyta Danijoje, krovinio pakrovimo vieta nurodyta „(duomenys neskelbtini), Riga, Latvija“, nors nustatyta, kad nelegalių cigarečių pakrovimo darbai vyko adresu (duomenys neskelbtini), Rygoje. Tuo tarpu nuteistasis A. Č. nurodė dar vieną adresą, aiškino, kad pakrovimas vyko adresu (duomenys neskelbtini).

33. Be to, A. Č. vairuoto vilkiko kabinoje rastas aplankas, kuriame buvo lietuvių, anglų, estų, vokiečių, lenkų kalbomis surašyti dokumentai, susiję su vilkiku ir pervežamu kroviniu, kurių visų turinys buvo skirtingas. 2020 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėti 2017 m. lapkričio 11 d. paimti dokumentai: vartų pasai (leidimai įvažiavimui/išvažiavimui į/iš teritorijos) Nr. 4002132 ir Nr. 4002133; 2017 m. lapkričio 11 d. CMR Nr. LV-212998 (3 egz.), 2017 m. lapkričio 11 d. CMR Nr. LV-212998 (1 egz.); 2017 m. lapkričio 13 d. CMR Nr. 214783 (3 egz. raudonas, mėlynas, žalias lapai); 2017 m. lapkričio 13 d. CMR Nr. 14783 (1 egz.); 2017 m. lapkričio 11 d. CMR LV-212980 (2 egz.), 2017 m. lapkričio 11 d. CMR Nr. LV-212980 (1 egz.) (t. 18, b. l. 59–62). A. Č. pareigūnams pateiktame CMR važtaraštyje Nr. LV-212998 buvo nurodyti duomenys: data – 2017 m. lapkričio 11 d., užpildytas latvių/anglų kalbomis, krovinio „Siuntėjas“ – Estijoje registruota kompanija „duomenys neskelbtini“, tel.: (duomenys neskelbtini)“ , “Gavėjas“ – Danijoje registruota kompanija, nurodomas adresas Danijoje ir telefono numeris (duomenys neskelbtini); krovinio iškrovimo vieta nurodyta Danijoje; krovinio pakrovimo vieta ir data nurodyta „(duomenys neskelbtini), Riga, Latvijoje“. Langelyje „Vežėjas“ uždėtas stačiakampio formos spaudas su įmonės „duomenys neskelbtini“ pavadinimu ir rekvizitais, nurodomi A. Č. vairuojamo vilkiko duomenys. A. Č. vilkiko kabinoje buvo rastas dar vienas tos pačios datos (2017 m. lapkričio 11 d.) CMR važtaraštis, tuo pačiu numeriu LV-212998, kuriame atitiko ir krovinio pavadinimas, siuntėjas, gavėjas, pakrovimo ir iškrovimo adresai, tačiau šis CMR buvo užpildytas estų kalba, o 13–26 langeliai neužpildyti, t. y. nenurodyta jokie krovinio vežėjo duomenys, vilkiko duomenys ir pan. Buvo rastas ir 2017 m. lapkričio 13 d. datuotas CMR važtaraštis tam pačiam kroviniui, tačiau visiškai kitu numeriu (Nr. 214783). CMR užpildytas anglų kalba, grafų pavadinimai rašyti lenkų/vokiečių kalbomis. „Siuntėjas“ įrašyta Švedijoje registruota įmonė „duomenys neskelbtini“, tel.: (duomenys neskelbtini); “Gavėjas“ ir „Iškrovimo vieta“ įrašyta Kroatijos įmonė „duomenys neskelbtini“, adresas (duomenys neskelbtini), Kroatija; „Krovinio pakrovimo vieta ir data“ nurodyta Švedijoje, 2017 m. lapkričio 13 d.“. Krovinys nurodytas tas pats – kartono dėžės, tas pats krovinio svoris ir kiekis. Taip pat nurodyti vežėjo „duomenys neskelbtini“ duomenys, A. Č. vairuojamo vilkiko duomenys ir valstybiniai numeriai, uždėtas apvalios formos „IĮ (duomenys neskelbtini)“ antspaudas. Buvo rastas ir 2017 m. lapkričio 13 d. CMR važtaraštis Nr. 214783, užpildytas estų kalba. Šio CMR važtaraščio duomenys sutampa su prieš tai aprašytu, tačiau jame nenurodyti vežėjo „duomenys neskelbtini“ rekvizitai, nėra antspaudo. Nurodyta, kad šis CMR važtaraštis „Surašytas“ Malmo mieste (Švedijoje), 2017 m. lapkričio 13 d. Buvo rastas ir 2017 m. lapkričio 11 d. CMR važtaraštis Nr. LV-212980, užpildytas anglų kalba. Kaip „Siuntėjas“ įrašyta Estijoje registruota kompanija „duomenys neskelbtini“, kaip „Gavėjas“ įrašyta Švedijoje, Malmo mieste registruota įmonė „duomenys neskelbtini“, tel. (duomenys neskelbtini)“. Krovinio iškrovimo vieta – Švedijoje; krovinys pakrautas Estijoje 2017 m. lapkričio 11 d. Nurodytas krovinys – cementas, svoris – 24 000. Langelyje „Vežėjas“ uždėtas stačiakampio formos spaudas su įmonės „duomenys neskelbtini“ pavadinimu ir rekvizitais, nurodyti A. Č. vairuojamo vilkiko duomenys – valstybiniai numeriai. Rastas ir 2017 m. lapkričio 11 d. CMR važtaraštis Nr. LV-21298, užpildytas estų kalba. Kaip „Siuntėjas“ įrašyta Estijoje registruota kompanija „duomenys neskelbtini“, “Gavėjas“ – Švedijos mieste Malmo registruota įmonė „duomenys neskelbtini“, „Krovinio iškrovimo vieta“ – Malmo miestas, Švedijoje, „Krovinio pakrovimo vieta ir data“ – Estija, 2017 m. lapkričio 11 d., krovinio pavadinimas – Cementas „Iromar“, svoris – „24 000“. Šiame važtaraštyje nebuvo nurodyti vežėjo „duomenys neskelbtini“ duomenys, nurodyti tik vilkiko duomenys – valstybiniai numeriai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys davė pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad krovinio gabenimui buvo imtasi perspektyvių konspiracijos priemonių, tikslu suklaidinti pareigūnus, kad būtų apsunkintas krovinio realus pakrovimo ir iškrovimo adresų identifikavimas, krovinio savininkas, taip maskuojant cigarečių krovinį.

34. Vertinant apeliantų ginčijamos tyčios neteisėtai disponuoti akcinėmis prekėmis įrodytumą, taip pat pažymėtina, kad nuteistasis A. Č. patvirtino gavęs minėtus CMR važtaraščius iš krovinį krovusių asmenų. Jis negalėjo įtikinamai paaiškinti skirtingo turinio CMR važtaraščių buvimo jo dispozicijoje aplinkybių. Pasak A. Č., jis nepamena, pagal kurį CMR važiavo, negalėjo paaiškinti, kodėl buvo išrašyti skirtingi CMR dėl to paties krovinio. Nurodė, kad jo vertinimu vyko į Kroatiją, tačiau pareigūnams jis padavė CMR, kuriame krovinio iškrovimo vieta nurodyta Danijoje. Iš tiesų, sunkvežimio kabinoje buvo rastas ir CMR, kuriame nurodyta iškrovimo vieta –Kroatijos įmonė (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kroatija, tačiau tame pačiame CMR kaip „Siuntėjas“ buvo įrašyta Švedijoje registruota įmonė „duomenys neskelbtini“. Apklausiamas Estijos pareigūnų A. Č. teigė, jog maršrutas buvo į Švediją ir iš Švedijos per tiltą į Daniją (t. 21, b. l. 27–30). Teisme nuteistasis A. Č. nurodė, kad įmanomas toks atvejis, jeigu keičiasi iškrovimo vieta, tada gali būti ir du, trys ar keturi CMR, tuo pačiu sau prieštaravo, jog nurodymo pakeisti CMR važtaraščius važiuojant nebuvo.

35. Kaip gynybos taktiką teisėjų kolegija vertina nuteistojo R. B. versiją dėl CMR važtaraščių atsiradimo pas A. Č. aplinkybių. Nuteistasis V. G. aplinkybių dėl CMR važtaraščių nenurodė. R. B. apklausiamas teisme parodė, kad nematė, kas įteikė vairuotojui CMR, pasak jo, greičiausiai krovimo metu atsiradęs žmogus „ryžikas“. A. Č. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog CMR jam perdavė jį su kroviniu pasitikę vyrai, kaip suprato, krovinio užsakovai. Pirmosios instancijos teisme A. Č. parodė, kad dokumentus jam padavė vyras, rusakalbis ar tai latvis, tačiau neneigė, jog su kroviniu jį pasitiko būtent R. B. ir V. G.. Nežiūrint prieštaringų parodymų, teisėjų kolegijai nekelia abejonių, jog nuteistiesiems R. B. ir V. G. buvo žinoma tikroji A. Č. išvykimo kryptis ir tikslas, kurį realizuodami jie veikė kartu. Atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus iš esmės nuosekliai užfiksuoti nuteistųjų veiksmai iki A. Č. sulaikymo su nelegaliu kroviniu momento. Pakrovimo darbai vyko adresu (duomenys neskelbtini), Rygoje, ir jame betarpiškai dalyvavo nuteistieji A. Č., R. B. ir V. G.. Šių aplinkybių neneigia ir patys nuteistieji, todėl šie jų veiksmai yra įrodyti. Akivaizdu, kad nuteistųjų veiksmai buvo koordinuoti, vienas kitą papildantys, siekiant bendro nusikalstamo rezultato. Nuteistojo A. Č. skunde apeliuojama į liudytojo N. J. parodymus, kurie, pasak apelianto, patvirtina, jog A. Č. ne savo iniciatyva, o liudytojo N. J. užsakymu vyko į Latvijos Respublikos pasikrauti krovinio. Tokie nuteistojo parodymai teisingi tik iš dalies. Liudytojas N. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad įsteigė UAB „B. T.“, kuri užsiėmė krovinių pervežimu, įmonei „duomenys neskelbtini“ nuomojo mašinas. Krovinį susirado „Cargo“ biržoje, firma telefonu žadėjo konkretaus krovinio užsakymą išsiųsti pirmadienio rytą, penktadienį vairuotojui pasakė kur reikia važiuoti pasikrauti, tačiau pirmadienį su vairuotoju A. Č. susisiekti nepavyko. Iškrovimo adresas turėjo būti Danijoje ir dar vieną adresą firma, su kuria tarėsi, turėjo patikslinti pirmadienį (t. 18, b. l. 31–41; t. 24, b. l. 29). Remiantis šiais liudytojo parodymais, galutinę informaciją apie krovinio iškrovimo vietą jis turėjo gauti ir apie tai informuoti A. Č. tik pirmadienį, tai yra 2017 m. lapkričio 13 d., tačiau nuteistieji A. Č., R. B. ir D. G. krovinio pakrovimą vykdė 2017 m. lapkričio 11 d., tą pačią dieną A. Č. su nelegaliu kroviniu buvo sulaikytas. Taip pat liudytojas N. J. tvirtino, jog krovinio užsakymo dokumentai turėjo būti atsiųsti pirmadienį (2017 m. lapkričio 13 d.). Byloje nustatyta, kad A. Č. pareigūnams pateikė CMR važtaraštį 2017 m. lapkričio 11 d., be to, vilkike buvo rasti skirtingi važtaraščiai, tuo pačiu ir datuoti 2017 m. lapkričio 13 d.

36. A. Č. suvokimą bei norą veikti siekiant bendro nusikalstamo rezultato patvirtina ir tai, kad pasikrauti krovinio jis realiai atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Ryga, tuo tarpu jo paties pareigūnams pateiktame CMR važtaraštyje buvo nurodytas kitas, neteisingas krovinio pasikrovimo adresas (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad nuteistasis A. Č. žinojo tikslią krovinio pakrovimo vietą, tad suprato ir tai, kad tikrinimui pateiktame CMR važtaraštyje nurodyta informacija nėra teisinga. Kaip matyti iš 2018 m. sausio 10 d. apžiūros protokolo, apžiūrėjus interneto puslapį www.google.ee/maps nustatyti objektai, nurodyti A. Č. pateiktoje versijoje, jog pakrovimo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), Ryga, bei objektai CMR Nr. LV-212998 ir Nr. 217783 nurodytais krovinio pakrovimo ir iškrovimo adresais. Taip pat buvo lyginamas atstumas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Rygoje, nustatyta, jog atstumas yra 2,1 km, 3 min. kelio automobiliu (t. 18, b. l. 83–94).

37. A. Č. vairuojamo vilkiko kabinoje rasti mobilieji telefonai ir GPS įrenginys taip pat leidžia spręsti, jog jis suvokė, kad krovinys yra neteisėtas. Iš 2017 m. lapkričio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad vilkiko, kuriuo vyko A. Č., apžiūros metu buvo rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonai „iPhone“, „Nokia“ ir „Samsung“ (t. 18, b. l. 67–68, 63–64). Telefone „iPhone“ rastas 2017 m. lapkričio 11 d. 10 val. 16 min fiksuotas SMS pranešimas „(duomenys neskelbtini) Jums skambino 4 kartus. Paskutinis skambutis lapkričio 11 d. 12:16“ (t. 18, b. l. 73). Didžiosios Britanijos muitinės duomenimis abonentas (duomenys neskelbtini) yra pokalbių kortelė (t. 18, b. l. 99). Telefone Samsung buvo rastas kontaktuose išsaugotas tik vienas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), pavadinimu „Aa“ (t. 18, b. l. 81–82). Bylos duomenimis, 2017 m. lapkričio 11 d. 20:53:28 iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), vardu „Aa“, buvo gautas pranešimas: „Judek. Lyg tai svaru. Greitai leidzia“. Tą pačią dieną 21:37:07 iš to paties abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), pavadinimu „Aa“, gautas pranešimas: „Ilekei“ (t. 18, b. l. 78, 79). Pažymėtina, kad A. Č. Estijos pareigūnų buvo sulaikytas 2017 m. lapkričio 11 d. 21.10 val. (t. 8, b. l. 181). Nuteistasis A. Č. nurodė, kad turėjo du asmeninius telefonus: „iPhone“, o jei šis sugestų – ir „Nokia“. Kabinoje rastas telefonas „Samsung“ yra ne jo, kieno – nežino, jis jau buvo kabinoje, kai pradėjo dirbti. Nuteistasis negalėjo paaiškinti nurodytų SMS žinučių turinio, nors jų statusas rodė, kad žinutės, atsiųstos tuo metu, kai vilkiku naudojosi būtent A. Č., buvo perskaitytos. Be to nustatyta, kad šios dvi SMS žinutės į „Samsung“ telefoną buvo siųstos iš numerio (duomenys neskelbtini), į kurį A. Č. atliko paskutiniuosius išeinančius skambučius iš kito savo naudojamo telefono. Bylos duomenimis, abonentas (duomenys neskelbtini) yra pokalbių kortelė, kuri buvo aktyvuota tik 2017 m. lapkričio 10 d. ir paskutinį kartą naudota 2017 m. lapkričio 11 d. (t. 18, b. l. 98–99). Tai, kad telefonas „Samsung“ buvo rastas vilkiko kabinoje, į telefono kontaktus buvo įvestas vienintelis numeris, iš kurio gautos žinutės būtent tuo laiku, kai A. Č. Estijoje vyko į uosto keltą ir galėjo būti tikrinamas muitinės pareigūnų, šiuos duomenis vertinant kartu su aptariamos žinutės perspėjamo pobūdžio turiniu bei netrukus sekusiu domėjimusi apie įvažiavimą, leidžia pripažinti, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai sprendė apie tai, kad „Samsung“ telefono aparatą A. Č. naudojo konspiracijos tikslais, palaikydamas ryšį su nusikaltimo bendrininku apie krovinio vežimo eigą, siekdamas minimalizuoti galimas tikrinimo rizikas. Paminėtina ir tai, kad A. Č. mobiliojo ryšio telefone iPhone buvo rasta „Google maps“ nuotrauka „jpeg“ formatu, kurioje matosi (duomenys neskelbtini), tai yra adresas, kuris buvo nurodytas viename iš pirmiau minėtų A. Č. turimų CMR važtaraščių. Nuotrauka padaryta 2017 m. lapkričio 10 d. 19:03:26, tai yra dar iki krovinio pakrovimo. Aptarti mobiliojo ryšio telefonuose fiksuoti telekomunikaciniai įvykiai, nuotrauka, greta kitų bylos duomenų, patvirtina A. Č. dalyvavimą jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje. Taip pat pasisakytina ir apie cigarečių krovinyje rastą GPS sekimo įrenginį. Byloje reikšminga tai, kad GPS sekimo įrenginyje buvo Lietuvos Respublikos abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris siuntė informaciją abonentui (duomenys neskelbtini), kuris taip pat priklauso Lietuvos Respublikos ryšio tiekėjui „Bitė“ ir yra SMS centro paslaugos numeris (t. 18, b. l. 99, 98). Šie duomenys neatitinka R. B. ir V. G. versijų, kad už šį krovinį buvo atsakingas latvis, R. B. įvardytas „ryžiku“, o V. G. įvardintas T.. Nustatyti A. Č. veiksmai rodo jo suvokimą ir norą veikti kartu su kitais bendrininkais nusikalstamais tikslais, sujungiant savo nusikalstamas pastangas su kitų dalyvaujančių tame pačiame nusikaltime asmenų veika.

38. Bylos duomenimis nustatyti nuteistųjų A. Č., R. B., V. G. veiksmai atspindi jų bendrininkavimo tyčios turinį. Liudytojo D. S. parodymai patvirtina, kad R. B. ir V. G. veiksmai buvo fiksuojami nuo 2017 m. lapkričio 2 d., kuomet šie asmenys transporto priemone „Iveco“ pervežė daiktus iš vieno sandėlio į šalia esantį sandėlį (duomenys neskelbtini). Nėra ginčijama, kad vilkiku atvykusį A. Č. Latvijos Respublikoje pasitiko R. B. ir V. G.. V. G. išnuomotame sandėlyje vyksta bendras darbas kraunant krovinį su nelegaliomis cigaretėmis į vilkiką. Nusikaltimą tiesiogiai stebėjęs liudytojas D. S. davė nuoseklius parodymus apie vykdytos operacijos eigą, atpažino V. G., R. B., A. Č. kaip asmenis, dalyvavusius 2017 m. lapkričio 11 d. kraunant krovinį į vilkiką. Nurodydamas krovime dalyvavusius tris asmenis liudytojas tuo pačiu paneigė V. G. ir R. B. teiginius apie tai, kad šiame procese dalyvavo ir už krovinį buvo atsakingas dar vienas asmuo – latvis „ryžikas“/T.. Tai netiesiogiai paneigia ir krovinyje aptiktas GPS įrenginys su Lietuvos abonentu ir kontaktu. A. Č. patvirtino, kad CMR su neegzistuojančiais rekvizitais užpildė ir jam pateikė būtent krovime dalyvavę asmenys (R. B. ir V. G.). Rastų CMR klaidinantis turinys, taip pat vilkike rastų mobiliųjų telefonų duomenys, SMS žinučių turinys patvirtina, kad buvo laikomasi konspiracijos. Estijos Respublikos uoste patikrinus A. Č. vairuojamą vilkiką „Scania“, priedangos prekėse – kartone rastos cigaretės su Baltarusijos banderolėmis. Šių nustatytų faktinių aplinkybių visumos kontekste nuteistųjų A. Č., R. B. ir V. G. apeliacinių skundų teiginiai, kad jie nežinojo, nesuvokė tikrojo krovinio turinio, laikytini deklaratyviais. Pagal nustatytą kiekvieno iš nuteistųjų indėlį į bendrai daromą nusikalstamą veiką, jų vaidmenį, konspiraciją, organizuotos grupės požymis šioje byloje nustatytas ir visiems nuteistiesiems inkriminuotas pagrįstai. Apie tai teisėjų kolegija pasisakys plačiau kitoje šio procesinio sprendimo dalyje. Pirmiau išdėstyti bylos duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti įrodymais, sudaro tarpusavyje vieningą, logišką ir nuoseklią įrodomąją grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Ji leido teismui daryti pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų A. Č., R. B. ir V. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, teisingai kvalifikuotą pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.).

Dėl A. C., V. G., R. B., D. A. ir K. S. veikos, numatytos BK 5 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (2018 m. vasario 10 d. veika).

39. Visi nuteistieji A. C., V. G., R. B., D. A. ir K. S. viso proceso metu neigė žinoję apie krovinyje buvusias cigaretes. Dėl šios veikos R. B. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad V. G. prašymu buvo angare už miesto sąvartyno, gatvės nežino, prie kažkurio sandėlio, kad V. G. nereiktų važiuoti iš Daugpilio į Rygą. Nuvažiavo, atsirakino sandėlį ir kartu su D. A. ir K. S. padėjo pakrauti krovinį, bet apie cigaretes nežinojo. Antrą kartą į vilkiką buvo kraunami langai. D. A. buvo pasikvietęs pats, šis ir K. S. betonavo pas jį (R. B.) sandėlyje Rygoje grindis. Kraunant D. A. vairavo autokrautuvą, jie su K. S. reguliavo kampus. Vilkiko vairuotojas sakė krauti priekyje, nes vilkikas nebuvo pilnas, rišo, tempė diržus. Krovimui įpusėjus atsirado tas latvis „ryžikas“, kuris, kaip suprato, padavė popierius vairuotojui (t. 24, b. l. 45–46, 50–51). V. G. pirmosios instancijos teisme dėl šio epizodo parodė, kad dirbant susipažino su žmogumi, greičiausiai latviu, vardu T., kuris 2018 metais paskambino ir pakvietė atvažiuoti į Rygą, (duomenys neskelbtini), netoli miesto sąvartyno. Tas asmuo pasakė, jei apeliantas dirbs su juo, padės gaminti nestandartines paletes, nuomos mokestis bus per pusę. V. G. sutiko ir sandėlį išsinuomojo, už nuomą mokėjo jis pats. Važinėjo „Subaru“, taip pat įsigijo mikroautobusus „Iveco“, rudos ir baltos spalvos. D. A., K. S. pažįsta kaip statybininkus, kurie padėjo R. B.. Apie krovinio pervežimą nieko nežino (t. 24, b. l. 56–58). Iš bylos matyti, kad A. C. neigia bet kokias sąsajas su šia nusikalstama veika ir kitais nuteistaisiais. Pirmosios instancijos teisme A. C. parodė, kad gavo užsakymą el. paštu ir turėjo pervežti krovinį. Paprastai taip viskas ir vyksta, gauna užsakymą ir veža užsakovui. Prekes turėjo nuvežti į Švediją, bet Estijoje sulaikė pareigūnai. Pasikrovė Latvijoje, vietos nepasakys, buvo prie kažkokių statybinių medžiagų parduotuvės. Žinojo kažkokį adresą prie statybinių medžiagų parduotuvės, ten ir atvyko. Atvažiavus prie statybinių medžiagų parduotuvės, po kurio laiko privažiavo automobilis, nepasakys koks, ir palydėjo jį iki angaro. Apie cigaretes tikrai nieko nežinojo. Kitų nuteistųjų nepažįsta, nėra jų matęs (t. 24, b. l. 46–47). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas Estijos pareigūnų A. C. iš esmės nurodė tuos pačius parodymus, be kita ko teigė, kad nuvykus į Kauną pagal Lietuvos firmos atsiųstą užsakymą paaiškėjo, jog prekės bus pakrautos Rygoje. Su savimi turėjo GPS, kuriame buvo pakrovimo adresas. Iki 10 mėnesio dienos jis net nežinojo kur tiksliai turi važiuoti pasiimti prekių, t. y. nežinojo tikslaus adreso, jį gavo 9 dieną, prieš tai žinojo, kad turi pasikrauti prekes Rygoje ir nugabenti į Švediją. Pasikrauti atvyko tuščias, nors iki tol turėjo važiuoti su kroviniu, tačiau šis buvo atšauktas. CMR jam davė Rygoje su prekėmis. Vilkikas ir priekaba priklauso UAB „duomenys neskelbtini“, jo paties firmai, bankui (t. 21, b. l. 121–124, 125–128). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. A. parodė, kad važiavo į Latviją padėti R. B. išbetonuoti angarą. Atsimena, kad krovė į automobilį kažkokias dėžes su langais. Reikėjo padėti, nes kažkas R. B. to prašė. Langus krovė su R. B., K. S.. R. B. prižiūrėjo, vienas turi reguliuoti, o kitas krauti. Kai krovė langus, jam nekilo jokio įtarimo, kad gali būti cigaretės. Radijo stotelėmis nesinaudojo. Langai buvo dėžėse, į padėklą sudėti, paruošti transportuoti. Neruošė transportavimui, kai anksčiau lentas pasiėmė, tai ten nieko nebuvo, o kitą kartą jau buvo dėžės padarytos. Pakrauti prekes į sunkvežimį jo paprašė R. B. viešbutyje, kuriame nakvojo ir K. S.. Už viešbutį mokėjo R. B.. Kitus nuteistuosius žino tik iš matymo (t. 24, b. l. 47–49). Nuteistasis K. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad kelis kartus yra buvęs pas R. B., dirbo įvairius darbus, R. B. parodydavo ką daryti, nuveždavo, parveždavo. Teko krauti langus, kartu buvo D., R. (B.), dar vienas žmogus, kurio nepažįsta. Cigarečių nematė (t. 24, b. l. 49–50). Ikiteisminio tyrimo metu R. B., V. G., A. C., D. A. ir K. S. pasinaudojo savo kaip įtariamojo teisėmis ir parodymų nedavė (t. 21, b. l. 151–152; t. 22, b. l. 23–24, 57–58, 90–91, 136–137). Teisėjų kolegija tokius nuteistųjų parodymus, neigiant padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, atmeta kaip jų pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės ir bausmės. Pirmiau aptartus nuteistųjų parodymus paneigia iš skirtingų šaltinių gauti objektyvūs duomenys – duomenys, gauti atliekant sekimo veiksmus, atliekant slaptus veiksmus užfiksuotų telefoninių pokalbių analizė, liudytojų pareigūnų, atlikusių operatyvinius veiksmus, parodymai, liudytojų R. S., R. K. parodymai, neteisėtai gabento krovinio suradimo aplinkybės, kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino BPK 20 straipsnio prasme.

40. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta ir iš esmės nėra ginčijama, kad iš Jungtinės Karalystės į Latviją, Rygą, 2017 m. gruodžio 4 d. R. K. vairuojamu vilkiku „DAF“ buvo pargabentas plastikinių langų krovinys, kuris vėliau buvo panaudoti kaip priedangos krovinys. Jame buvo paslėptos A. C. vilkiku gabentos nelegalios cigaretės. Liudytojas R. S. parodė, kad yra įmonės „duomenys neskelbtini“, kuri užsiima krovinių pervežimu, savininkas ir direktorius. Asmuo, kurio byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, paprašė pervežti naudotus vitrininius langus iš Didžiosios Britanijos į Latviją. Pagal šio asmens užsakymą vitrininiai langai būdavo pakraunami šio nurodytu adresu Jungtinėje Karalystėje ir vežami į Latviją taip pat šio nurodytu adresu. Bylai reikšmingu laikotarpiu vilkiką „DAF XF 460 FT“, Lietuvos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Koegel SN 24“, Lietuvos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo vairuotojas R. K. (t. 2, b. l 69–71; t. 23, b. l. 152–154). Liudytojo R. S. parodymus atitinka ir 2018 m. kovo 30 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenys, o būtent 2017 m. lapkričio 27 d., 2017 m. lapkričio 28 d., 2017 m. lapkričio 29 d., 2017 m. gruodžio 3 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. pokalbių turinys, kuris patvirtina, kad R. S. vyras, kurio tel. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai asmuo, kurio atžvilgiu išskirta byla), tariasi dėl krovinio – langų parvežimo iš Jungtinės Karalystės (t. 6, b. l. 11–13, 14–20). Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. nurodė, jog pagal direktoriaus atsiųstą adresą važiavo į pakrovimo vietą Anglijoje, kur 2017 m. lapkričio 28 d. jam buvo pakrautas krovinys. Matė, kad buvo kraunamas vitrininių langų ar durų krovinys. Lietuvos–Latvijos sieną kirto 2017 m. gruodžio 4 d. ir važiavo į iškrovimo vietą adresu, kurį buvo nurodęs direktorius. Jis nuvažiavo nurodytu adresu, tačiau sužinojo, kad šiuo adresu iškrovimo niekas nevykdys. Atsimena, kad prie jo privažiavo lengvasis automobilis. Jam buvo nurodyta važiuoti paskui lengvąjį automobilį į iškrovimo vietą. Iškrovimo vietoje buvo metalinis arkinis sandėlis (t. 2, b. l. 87–90; t 23, b. l. 159–161). Šie duomenys patvirtina, kad buvo ruošiama cigarečių gabenimo priedanga – legalus krovinys (langų rėmai). Be to, liudytojo D. S. pranešimo dėl operatyvinių priemonių vykdymo 2017 m. gruodžio 4 d. duomenys ir parodymai patvirtina, kad buvo sureaguota į A. Č. sulaikymą su nelegaliu cigarečių kroviniu, o būtent imtasi konspiracinių veiksmų keičiant veiklos vietą. Kaip nurodė liudytojas, iš Lietuvos Respublikos Muitinės kriminalinės tarnybos buvo gauta informacija, kad artimiausiu metu (2017 m. gruodžio 4 d.) į Latvijos Respubliką atvyks krovininis automobilis DAF, Lietuvos valstybinis registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) (vilkikas), ir (duomenys neskelbtini) (puspriekabė), kuriuo bus įvežami plastiko langai kontrabandinėms cigaretėms pridengti, jas toliau gabenant iš Latvijos į ES šalis, todėl buvo pradėtas minėto automobilio stebėjimas, siekiant nustatyti įkrovimo vietą ir į cigarečių kontrabandą įtrauktus asmenis. Tuo pačiu metu buvo apžiūrėta teritorija (duomenys neskelbtini), kur yra angaras su geltonu užrašu „Autoserviss“, prie minėtos teritorijos buvo stebimi automobilis „Subaru Legacy“, Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėjo asmuo, kuris buvo atpažintas kaip V. G., ir automobilis Audi 100, Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (kaip pirmiau nustatyta, juo naudojosi R. B.). Užfiksuota, kaip prie krovininio automobilio „DAF“ privažiavo automobilis „Audi 100“ ir abu automobiliai pasuko į Stopinių krašto (Stopinu novads), (duomenys neskelbtini) teritoriją, kur kiti asmenys padėjo iškrauti automobilį „DAF“. Vykdant operatyvines priemones buvo nustatyta, kad puspriekabėje (duomenys neskelbtini) yra paletės su medienos gaminiais ir apytiksliai 7 paletės su plastiko langais. Be to nustatyta, kad auto evakuatoriaus pagalba gabenamas krautuvas nuo angaro su užrašu „Autoserviss“, (duomenys neskelbtini), iki angaro, esančio teritorijoje Stopinių kraštas (Stopinu novads), (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 180, 181–182). V. G. patvirtino, kad išsinuomojo angarą, esantį (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

41. Tolimesni nustatyti nuteistųjų R. B., D. A., K. S. veiksmai rodo, kad jie šiame nusikaltime nebuvo atsitiktiniai, priešingai, savo veiksmais aktyviai prisidėjo prie daromos nusikalstamos veikos. Kai į angarą buvo atgabentos tolimesniam gabenimui skirtos cigaretės, jos buvo sudėtos į atvežtuose langų rėmuose tam specialiai sukonstruotą slėptuvę. Nuteistieji R. B., D. A. ir K. S. buvo stebimi su 5 rulonais pakavimo plėvelės, o D. A. su instrumentų dėže. Tai įrodo 2018 m. vasario 9 d. užfiksuotos aplinkybės. Kaip patvirtino liudytojo M. M. pranešimo dėl specialiųjų tyrimo veiksmų baudžiamajame procese duomenys bei šio liudytojo parodymai, nuo 2018 m. sausio 13 d. atliekant nusikalstamos veikos kontrolę naudojant GPS įrangą transporto priemonei „Mercedes Benz Sprinter“, Lenkijos registracijos numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad R. B. kartu su kitais nenustatytais asmenimis automobiliu „Audi 100“, Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 9 d. apie 13:50 min. įvažiavo į stovėjimo aikštelę, po to vienas iš automobilio keleivių įsėdo į automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, Lenkijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nuvarė šį iki (duomenys neskelbtini), Stopinių kraštas teritoriją ir įvarė automobilį į teritorijoje esantį angarą (t. 14, b. l. 138, 139–140). Tą pačią dieną užfiksuota, kaip R. B., D. A. ir N. S. parduotuvėje įsigyja pakavimo plėvės rulonus. Stebima, kad prie angaro privažiavo tas pats automobilis „Audi 100“, Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo D. A. ir K. S., kuriems atidarius vartus įvažiavo automobilis „Mercedez Benz Atego“ (Norvegijos valstybinis registracijos numeris). Fiksuojamas iš angaro išeinantis R. B., kuris automobiliu „Audi 100“ išvyksta, grįžęs su D. A. ir N. S. užsidaro angare, po kelių valandų R. B. iš angaro automobiliu „Mercedez Benz Atego“ išvyksta (t. 14, b. l. 155, 191–193, 189–190). Kad visi nuteistieji veikė bendrai, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Tęsiant angaro ir R. B., D. A., K. S. stebėjimą, 2018 m. vasario 10 d. užfiksuota, kaip nuteistieji R. B. kartu su D. A. ir K. S. susitiko su degalinėje krovininiame automobilyje „Renault Magnum“, Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), laukiančiu A. C.. Į jo vilkiką įsėdo nuteistasis D. A. ir abu automobiliai pajudėjo. Užfiksuota, kaip abu automobiliai privažiuoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Iš automobilio išlipa R. B. ir K. S., kurie atidaro angaro vartus ir A. C. su D. A. automobiliu „Renault Magnum“, Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), įvažiuoja į angarą. Fiksuota, kaip minėtas automobilis su priekaba stovi angare, iš atidarytų priekabos durų atrodo, kad furgonas iki pusės prikrautas. 12:59 val. A. C. automobiliu „Renault Magnum“, Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuoja iš angaro, tęsia maršrutą, kerta Latvijos sieną, įvažiuoja į Estijos Respubliką (t. 14, b. l. 155, 194–195, 196–198) ir, kaip vėliau nustatyta, sulaikomas pareigūnų su nelegaliu kroviniu.

42. Operatyvinio stebėjimo duomenys, kad nuteistieji veikdami kartu disponuoja labai dideliu kiekiu nelegalių cigarečių, pasitvirtino sulaikius A. C. vairuotą automobilį „Renault Magnum“, Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Tai ta pati transporto priemonė, į kurią nuteistieji krovė krovinį angare, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kuriame pareigūnai rado labai didelį kiekį cigarečių su Baltarusijos banderolėmis. Pirmosios instancijos teisme liudytojas M. M. išsamesnių aplinkybių nenurodė, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 24, b. l. 29–30), kad 2018 m. vasario 7 d. iš Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų gavo informaciją, jog grupės nariai Latvijos Respublikoje ruošiasi nusiųsti eilinį kontrabandinių cigarečių krovinį. Atlikdamas operatyvinius veiksmus nustatė, kad 2018 m. vasario 7 d. Latvijos Respublikoje V. G., R. B., D. A. ir K. S. susitiko bendrame viešbučio „duomenys neskelbtini“ ir RAB „duomenys neskelbtini“ kieme. Kitą kartą R. B., D. A. ir K. S. pastebėti 2018 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini), Rygioje, prie parduotuvės „duomenys neskelbtini“, kur jie susitiko su asmeniu, kurio tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą. Susitikimo metu asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, davė R. B. kažkokius daiktus, po to visi kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esantį angarą, kuriame liko D. A. ir K. S., o asmuo, kurio tyrimas išskirtas į atskirą, stebėjo angarą ir aplinkinę teritoriją bei tikrino, kad įsitikintų kitų nusikalstamos grupės narių saugumu (išdalijo grupės nariams racijas ir stebėjo angarą iš įvairių vietų). Tęsdamas operatyvinę veiklą 2018 m. vasario 9 d. nustatė, kad R. B., D. A. ir K. S. R. B. automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią stovėjimo aikštelę, kur R. B. persėdo į automobilį „Mercedes Benz Atego“ (Norvegijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)) ir išvažiavo į angarą (duomenys neskelbtini). Kartu su šiuo kitu automobiliu „Audi“ į tą patį angarą atvažiavo D. A. ir K. S.. Tęsdamas operatyvinę veiklą 2018 m. vasario 10 d. nustatė, kad R. B., D. A. ir K. S. iš ryto vėl susitiko prie parduotuvės „duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini), Rygoje, prie kurios buvo atvažiavęs krovininis automobilis „Renault Magnum“, Lietuvos valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurį vairavo A. C., ir visi asmenys abejomis transporto priemonėmis iš ten išvažiavo į angarą (duomenys neskelbtini), įvarė į šį krovininį automobilį „Renault Magnum“. Krovininis automobilis „Renault Magnum“, Lietuvos valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) su kontrabandinėmis cigaretėmis ir vairuotoju A. C. buvo sulaikytas prie išorinės Europos Sąjungos sienos Estijos Respublikoje, Paldiksi uoste, iš kur krovininis automobilis planavo važiuoti toliau (t. 11, b. l. 69–70, 71–73). Kaip minėta, teisėjų kolegija abejoti pareigūno parodymų patikimumu pagrindo neturi. Atpažinimo metu liudytojas M. M. atpažino V. G., R. B., D. A., K. S. kaip asmenis, kurie nuo 2018 m. vasario 7 d. iki vasario 10 d. dalyvavo neteisėtoje veikloje, bei A. C., kuris dalyvavo neteisėtoje veikloje (t. 11, b. l. 79–80, 81–83, 84–85, 86–88, 89–90, 91–93, 94–95, 96–98, 99–100, 101–103).

43. Nuteistiesiems R. B., D. A. ir K. S. pakrovus į nuteistojo A. C. vairuojamą vilkiką krovinį – cigaretes su Baltarusiškomis banderolėmis, faktiškai pasikartojo ankstesnės veikos baigties scenarijus – A. C. kirto Latvijos sieną, įvažiavo į Estijos Respubliką, kur buvo patikrintas muitinės pareigūnų ir sulaikytas, o vilkike rastas labai didelis kiekis cigarečių. Nors A. C. neigia žinojęs apie vežamą nelegalų krovinį, tačiau tokį nuteistojo aiškinimą paneigia šie įrodymai. A. C. su vilkiku angare bei kitais nuteistaisiais 2018 m. vasario 10 d. išbuvo nuo 9:45 val. iki 12:58 – 12:59 val. (t. 24, b. l. 175– 177, 183, 184, 185, 186, 196–198, 194–195, 165–166). Atsižvelgiant į langų krovimo laiką, apie kurio santykinai neilgą trukmę galima spręsti iš langų kiekio (7 padėklai), jų išdėstymo ir tvirtinimo, taip pat į tai, kad A. C. visą krovimo laiką buvo angare, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. C. (tuo pačiu ir kitiems nuteistiesiems) buvo žinoma, jog į vilkiką buvo kraunamas priedangos krovinys su jame esančiomis paslėptomis cigaretėmis. Pagaliau A. C. dalyvavimą inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme atskleidžia Estijos pareigūnams pateiktų CMR važtaraščio Nr. LV-212991 (t. 19, b. l. 23) ir vartų paso (leidimas įvažiavimui į teritoriją) (t. 19, b. l. 22) turinys, apžiūrėjus vilkike rasti ir paimti daiktai. Nustatyta, kad vairuotojas A. C., be kitų dokumentų, pareigūnams pateikė su neegzistuojančiais rekvizitais (krovinio užsakovas, gavėjas, pakrovimo adresas) vartų pasą bei CMR Nr. LV-212991 (t. 19, b. l. 23). Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis (t. 19, b. l. 74–75), vartų pase vežamas krovinys nurodyta – „Langai 1700“, klientas UAB „duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) Kauno r.“, išdavimo data: „2018 m. vasario 10 d. 20:15 val.“. Iš 2020 m. gruodžio 17 d. UAB „duomenys neskelbtini“ elektroninio laiško matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius A. C. kelto bilietą užsakė pats asmeniškai, tai yra 2018 m. vasario 8 d., konkrečiam kelto reisui iš Estijos į Švediją 2018 m. vasario 10 d., 23.00 val. (t. 2, b. l. 144–148). Taigi, A, C. dar 2018 m. vasario 8 d. buvo žinoma apie šio krovinio užsakymą, tikslią pakrovimo datą, laiką, kadangi kelto bilietą užsakė konkrečiai datai ir konkrečiam laikui. Šie įrodymai paneigia A. C. parodymus, jog iki 10 mėnesio dienos (2018 m. vasario 10 d.) jis net nežinojo kur turėjo tiksliai važiuoti pasiimti prekių, nežinojo tikslaus adreso, jį gavo tik 9 d. (2018 m. vasario 9 d.). Apžiūrint CMR važtaraštį Nr. LV-212991 nustatyta, kad langelyje „Siuntėjas“ įrašytas krovinio siuntėjas: „duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini) Latvia, tel. (duomenys neskelbtini)“. Krovinio „Gavėjas“ įrašytas „(duomenys neskelbtini), Sweden, tel. (duomenys neskelbtini)“.„Krovinio iškrovimo vieta nurodyta: „duomenys neskelbtini“ (vertimas iš anglų k.: Švedija). „Langelyje „Krovinio perėmimo vieta ir data“: „(duomenys neskelbtini), Latvia, 2018 m. vasario 10 d.“, nors byloje nustatyta, kad krovinys buvo paimtas adresu (duomenys neskelbtini), o krovinio pakrovime, be užfiksuotų nuteistųjų R. B., D. A., K. S., dalyvavo ir nuteistasis A. C.. CMR Nr. LV-212991 užpildytas latvių/anglų kalbomis, nors CMR grafų pavadinimai rašyti latvių/vokiečių kalbomis. Vežėjo pavadinimas nurodytas – UAB „duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Pasak nuteistojo A. C., Lietuvos firmos užsakymą gavo elektroniniu paštu į firmos pašto dėžutę (t. 19, b. l. 125–128, 121–124) ir kaip savo veiksmų teisėtumo įrodymą, A. C. pateikė transporto paslaugų užsakymo – sutartį, iš kurios matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ pateikė vežėjui UAB „duomenys neskelbtini“ (A. C. įmonei) pervežimui krovinį PVC langus, 2 padėklus. Pasikrovimo adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, iškrovimo data ir vieta – 2018 m. vasario 12, 13 d. Danija (t. 21, b. l. 129, 130). Tačiau šie duomenys nesutampa su nuteistojo A. C. keliama versija bei pareigūnams pateikto CMR Nr. LV-212991 turiniu. Dar daugiau, byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „duomenys neskelbtini“ apskritai neturi nieko bendro nei su langais, nei su jų pervežimu. Pagal paklausimą UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. lapkričio 16 d. informavo, kad ši įmonė yra vėdinimo įrangos ir jos komponentų gamintoja. Įmonė negamina ir neprekiauja PVC langais, taip pat nevykdo ir neorganizuoja PVC langų pervežimų. Patikrinę įmonės transporto paslaugų tiekėjų sąrašus, užtikrino, kad UAB „duomenys neskelbtini“ nėra ir niekada nebuvo jų tiekėjas ir jokia sutartis su UAB „duomenys neskelbtini“ nėra ir nebuvo sudaryta. Pateiktoje Transporto paslaugų užsakymo – sutarties kopijoje nurodyti rekvizitai (įmonės telefono numeriai, elektroninis paštas) niekada nebuvo registruoti ar naudojami kaip „duomenys neskelbtini“ UAB kontaktai. Taip pat ant šios transporto paslaugų užsakymo – sutarties įmonės vardu pasirašęs asmuo niekada nedirbo UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 2, b. l. 152).

44. Nuteistojo A. C. suvokimas apie gabenamas cigaretes pagrindžiamas ir jo sulaikymo metu rasto ir paimto mobiliojo telefono iPhone turiniu. Iš 2018 m. vasario 14 d. daiktinio įrodymo apžiūros protokolo (t. 19, b. l. 68) matyti, kad apžiūros metu mobilusis telefonas Apple iPhone 7(A1778) su IMEI kodu (duomenys neskelbtini) ir SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)) buvo sujungtas su nešiojamuoju kompiuteriu naudojant USB kabelį. Mobiliojo telefono apžiūros metu rastas 2018 m. vasario 8 d. laiškas A. C. nuo K. R.: „Laba, siunčiu uzsakima pervezimui. Prasau patvirtinti ir atsiusti atgal. kilus klausimam skambinti (duomenys neskelbtini) S.“ ir šiame sprendime jau aptarta fiktyvi transporto paslaugų užsakymo – sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir „duomenys neskelbtini“ (t. 19, b. l. 63). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad analogiška sutartis A. C. buvo atsiųsta ir 2018 m. vasario 9 d., tačiau iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 64, 69, 70). Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ir šiam krovinio gabenimui buvo imtasi konspiracijos priemonių, tikslu suklaidinti pareigūnus, kad būtų apsunkintas krovinio realus pakrovimo ir iškrovimo adresų identifikavimas, krovinio savininkas, pačių cigarečių aptikimas, taip maskuojant akcizinių prekių krovinį. Šie duomenys ir aplinkybės yra pakankami konstatuoti, kad A. C. žinojo gabenamo krovinio turinį ir pats prisidėjo prie jo paruošimo.

45. Taigi, visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios paneigia apeliacinių skundų argumentus, kad nuteistieji V. G., R. B., D. A., K. S. ir A. C. įvykio metu tik padėjo krauti krovinį – langus, A. C. vežė šį krovinį ir apie paslėptas cigaretes nieko nežinojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų suvokimas apie gabenamas priedangos krovinyje paslėptas cigaretes yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Chronologiškai analizuojant 2017 m. lapkričio 11 d. ir 2018 m. vasario 10 d. įvykius matyti, kad su nelegaliu cigarečių kroviniu sulaikius nuteistąjį A. Č., nuteistieji ėmėsi atsargumo priemonių, į nuteistojo V. G. išnuomotą kitą angarą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pervežė daiktus, buvusius angare (duomenys neskelbtini). Į naują angarą vilkikas „DAF“, Lietuvos registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe atgabeno priedangos krovinį – plastikinius langus. Šie duomenys patvirtina, kad buvo ruošiamasi cigarečių gabenimo priedangai – legaliam kroviniui (langų rėmams) gabenti. Toliau atliekant operatyvinius veiksmus 2018 m. vasario 7–8 d. prie viešbučio bei parduotuvės „duomenys neskelbtini“ fiksuojami nuteistieji V. G., R. B., D. A., K. S.. 2018 m. vasario 9 d. R. B. automobiliu „Mercedes Benz Atego“ (Norvegijos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)) važiuoja į angarą (duomenys neskelbtini), o nuteistieji D. A. ir K. S. į tą patį angarą važiuoja automobiliu „Audi“. Taigi, nuteistųjų R. B., K. S. ir D. A. veiksmais į šį angarą buvo atgabentos tolimesniam gabenimui skirtos cigaretės. Kitą dieną, vasario 10 d., R. B., D. A. ir K. S. pasitinka krovininį automobilį „Renault Magnum“, Lietuvos Registracijos numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurį vairavo A. C., visi asmenys išvažiuoja į angarą (duomenys neskelbtini). Po poros valandų A. C. minėtu krovininiu automobiliu išvažiuoja bei kirtęs Latvijos sieną, Estijos jūrų uoste pareigūnų sulaikomas. Jo vežtame krovinyje – plastikiniuose languose rastas labai didelis kiekis cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Taigi, nuteistieji veikė sutartinai, kartu siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį. Nustatyta, kad langų krovinys su paslėptomis cigaretėmis vilkiko priekaboje buvo užmaskuotas nepažeistais, nepakeistomis konstrukcijomis langų rėmais, t. y. tiek iš krovinio priekio, tiek iš jo galo sudėti nepažeisti langų rėmai, kad tikrinimą atliekantiems pareigūnams būtų apsunkintas paslėptų cigarečių aptikimas. Priešingai apeliacinių skundų argumentams, šios aplinkybės įrodo, kad nuteistieji krovinį į nuteistojo A. C. vilkiką krovė žinodami, kad būtent tokiu būdu formuojamas priedangos krovinys. Kaip konspiracinė priemonė buvo naudojamas fiktyvus CMR važtaraštis. Šios faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti nusikalstamą veiką daromų asmenų organizuotumą bei sistemiškumą. Nuteistųjų V. G., R. B., D. A., K. S., A. C. kaltė dėl 2018 m. vasario 10 d. veikos abejonių nekelia, veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), teisingas.

Dėl V. G. veikos, numatytos BK 5 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (2018 m. liepos 19 d. veika)

46. V. G. inkriminuota, kad jis organizuotoje grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, Latvijos Respublikoje neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis V. G., pažeisdamas nustatytą tvarką, paruoštas tolimesniam gabenimui šias akcizais apmokestinamas prekes laikė iki 2018 m. birželio 26 d. adresu (duomenys neskelbtini), Ryga, krovininiame automobilyje „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurias minėta transporto priemone 2018 m. birželio 26 d. atgabeno iki (duomenys neskelbtini), Ryga, esančios automobilių stovėjimo aikštelės, ir neteisėtai ten laikė, kol 2018 m. liepos 19 d. automobilyje „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atlikę kratą pareigūnai jas rado ir paėmė. Nuteistasis V. G. neigia atlikęs jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, argumentuoja, kad jokių sąsajų su jo transporto priemonėje rastomis cigaretėmis neturi. Tačiau tokia apelianto pozicija paneigta byloje esančių duomenų visuma. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V. G. atliktus nusikalstamus veiksmus patvirtina teisme išnagrinėtų įrodymų visuma, kurią iš esmės sudaro liudytojų parodymai, kratų, apžiūrų, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai ir kiti rašytiniai bylos duomenys, kurie atskleidžia nuteistojo V. G. padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

47. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl nuteistojo V. G. disponavimo 2018 m. liepos 19 d. mikroautobuse „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastomis cigaretėmis, pirmiausia formuoja objektyviai nustatytos aplinkybės, susijusios su šio automobilio įsigijimu, laikymu, kitais su 2018 m. liepos 19 d. įvykiais susijusiais aspektais, kuriuos V. G. proceso metu nurodė skirtingai. 2018 m. rugpjūčio 1 d. Latvijos Respublikoje apklaustas kaip liudytojas V. G. parodė, kad Lietuvos Respublikoje, Kauno turguje, iš asmens vardu A. įsigijo rudos spalvos mikroautobusą „Iveco“. Taip pat važinėja ir kitu mikroautobusu baltos spalvos „Iveco“, kurį įsigijo Lietuvoje. Valstybinių numerių nepamena. Abu mikroautobusus laikė (duomenys neskelbtini), Rygoje. Paskutinį kartą, kai naudojosi baltu „Iveco“, šį paliko netoli Zemaišu g. automobilių stovėjimo aikštelėje, priešais geležinkelio pervažą. Kitą mikroautobusą birželio pabaigoje paprašė paskolinti jo pardavėjas A., kuris atsiuntė du žmones, kurie atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), Ryga, ir pasiėmė mikroautobusą, žadėjo grąžinti atgal adresu (duomenys neskelbtini), Ryga. Mikroautobuso pardavėjas A. paprašė paskolinti vienai dienai ir pažadėjo nurašyti 200 eurų skolą, o šis turėjo įsigyti stovėjimo aikštelės mėnesio abonentą. Tą pačią dieną mikroautobusą jam grąžino tie patys asmenys, kurie jį buvo paėmę, ir paprašė pastatyti stovėjimo aikštelėje, nes šiame buvo įvairūs įrankiai. Jis atsidarė mikroautobuso krovinių skyrių ir įsitikino, kad ten yra krovinys. Tad A. prašymu pastatė mikroautobusą į aikštelę (t. 21, b. l. 179–181, 177–178). 2021 m. rugsėjo 9 d. įtariamasis V. G. parodymų nedavė (t. 22, b. l. 23–24). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. G. savo parodymus pakeitė. Patvirtino, kad įsigijo mikroautobusus „Iveco“ rudos ir baltos spalvos, tačiau asmenį, kuris pasiūlė pervaryti autobusiuką į automobilių stovėjimo aikštelę, įvardino kaip latvį T. Taip pat nurodė, kad T. paprašė jo (V. G.) automobilį pervaryti, nes jo (T.) vairuotojas susirgo ar tai buvo pagiringas. Autobusiuke buvo latvio T. brigados statybiniai įrankiai. Pasak nuteistojo, nuvaręs automobilį į aikštelę išvažiavo ir daugiau jo nematė (t. 24, b. l. 56–58). Nors nuteistojo gynybinės pozicijos nenuoseklumas negali būti laikomas jo kaltę patvirtinančia aplinkybe, tačiau faktas, jog nuteistojo V. G. versija proceso metu kito, teisėjų kolegiją verčia abejoti nuteistojo parodymų patikimumu. Vertinti V. G. parodymus kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti leidžia ir tai, kad jo teiginius, jog veiksmus, susijusius su mikroautobuso pervarymu į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Ryga, jis atliko latvio T. prašymu, paneigia byloje esantys kiti objektyvūs duomenys. Byloje apklaustas liudytojas T. T. nurodė, kad jis su tėvu yra angaro, esančio (duomenys neskelbtini), Rygoje, savininkas. Jį 2017 m. birželį išsinuomojo asmuo, prisistatęs V.. 2018 m. birželio 27 ar 28 d. V. pasakė, kad rado geresnį sandėlį Lenkijoje, išvažiavo iš angaro ir grąžino jam raktus. Liudytojas pažymėjo, kad iki tol V. G. nepažinojo, jokios bendros veiklos nevykdė (t. 11, b. l. 25 – 27; t. 24, b. l. 45). Be abstrakčių nuteistojo teiginių apie asmenį, vardu A., kitų duomenų nėra.

48. Bylos duomenys patvirtina, kad į automobilių stovėjimo aikštelę automobilį „Iveco“, kuriame buvo rastos akcizais apmokestinamos prekės, atvarė ir paliko nuteistasis V. G.. Jis šios aplinkybės neneigia. Tuo tarpu iki tol buvusių įvykių chronologinė analizė leidžia spręsti, jog V. G. yra susijęs akcizinėmis prekėmis, rastomis 2018 m. liepos 19 d. transporto priemonėje „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė „Iveco“ ne kartą buvo stebima vairuojant V. G. atvykstant ir išvykstant į angarus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Latvijoje, kuriuose buvo vykdomas nelegalių cigarečių disponavimas, jų pakrovimas į priedangos krovinius ir išgabenimas Estijos kryptimi. Atliekant operatyvinius veiksmus užfiksuota, kaip į nuteistojo V. G. išnuomoto angaro teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), Rygoje, 2017 m. lapkričio 2 d. įvažiavo automobilis „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (remiantis Lietuvos Respublikos Muitinės kriminalinės tarnybos pateikta informacija, minėtas automobilis Lietuvoje buvo išregistruotas 2015 metais (t. 13, b. l. 173)). Tai ta pati transporto priemonė, kurioje 2018 m. liepos 19 d. buvo rastas labai didelis kiekis akcizais neapmokestintų prekių – cigarečių. Toliau stebima, kaip automobiliu „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pervežami daiktai iš (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančio angaro į kitą angarą. Šiame pervežime dalyvauja ir nuteistasis V. G.. Užfiksuota, kaip 2017 m. lapkričio 11 d. į (duomenys neskelbtini) esantį angarą įvažiuoja vilkikas, Lietuvos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o tą pačią dieną šis vilkikas sulaikomas Estijos Respublikoje su nelegaliomis cigaretėmis. 2017 m. lapkričio 11 d. Estijos muitinės pareigūnams sulaikius nuteistojo A. Č. vairuojamą vilkiką su akcizinėmis prekėmis, nuteistasis V. G. kartu su kitais asmenimis pervežė daiktus iš angaro (duomenys neskelbtini) į angarą (duomenys neskelbtini), kurį taip pat buvo išnuomojęs. Kad V. G. išnuomoti angarai buvo skirti nusikalstamai veiklai vykdyti, patvirtina ir kitos byloje pripažintos kaip įrodytos aplinkybės. (duomenys neskelbtini) esančiame angare į nuteistojo A. C. vilkiką nuteistieji R. B., D. A., K. S. pakrovė krovinį su akcizais apmokestinamomis prekėmis, kuris buvo sulaikytas Estijos Respublikoje 2018 m. vasario 10 d. Dėl nuteistojo V. G. veiksmų išnuomojant skirtingus angarus spręstina, kad tokios konspiracinės priemonės reikalingos buvo tam, kad nusikalstamą veiką ir ją padariusius asmenis būtų kuo sunkiau išaiškinti. Visi pirmiau išdėstyti bylos duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti įrodymais, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro tarpusavyje nuoseklią, logišką grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

49. Teismo išvados dėl nuteistojo V. G. padarytos veikos pagrįstos ir kitų patikrintų, patikimų, leistinų ir pakankamų įrodymų visuma. Bylos duomenimis, nuteistasis V. G. išsinuomojo angarą, esantį (duomenys neskelbtini), Rygoje. Liudytojas V. R. (V. R.) patvirtino, kad 2018 m. kovo mėnesį jam paskambino asmuo vardu V. ir paprašė aprodyti išnuomojamą garažą, kurį 2018 m. balandžio 16 d. Lietuvos įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ vardu išsinuomojo, matė, kaip asmenys krovė langus. Liudytojas pateiktame atpažinimo iš nuotraukų protokole atpažino V. G. kaip asmenį, su kuriuo pasirašė patalpos nuomos sutartį, kuris su savo pažįstamais išsinuomojo angarą teritorijoje (duomenys neskelbtini), Rygoje (t. 11, b. l. 1–3, 19, 20–21, 22, 23–24; t. 24, b. l. 36–38). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. R. pateikė 2018 m. balandžio 16 d. patalpų nuomos sutartį Nr. Z3-52-04/2018 sudarytą tarp RAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“, atstovaujamos V. G. (t. 11, b. l. 4–9, 10, 11, 12–16, 17).

50. Liudytojais apklaustų E. V. ir A. B. parodymais nustatytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo V. G. judėjimu transporto priemone „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į automobilių stebėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), Rygoje. Pasak liudytojo pareigūno E. V., buvo disponuojama informacija apie tai, kad asmenys užsiima cigarečių kontrabanda Latvijos Respublikos teritorijoje stambiu mastu ir kurios nariai yra keletas Lietuvos Respublikos piliečių, tarp jų V. G.. 2018 m. birželio 26 d. iš Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų telefonu gavo informaciją, kad Latvijos kryptimi važiuoja krovininis automobilis „DAF“ (valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)), kuriame yra priedangos prekės (plastikiniai langai). Atlikęs operatyvinį tyrimą nustatė, kad ši transporto priemonė atvažiavo į (duomenys neskelbtini), Rygoje, tai yra angarą, kurį buvo išsinuomojęs V. G.. Taip pat užfiksuojama kaip V. G. įsėda į automobilį su Lietuvos valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini) ir išvažiuoja. Stebint šio automobilio judėjimą nustatė, kad automobilis su Lietuvos valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. G., ir automobilis „Škoda“ (Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą. Toliau automobilis, kurį vairavo V. G., pastatomas į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), Rygoje (t. 11, b. l. 109–111, 107–108; t. 24, b. l. 28– 31). 2018 m. birželio 26 d. operatyvinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) apylinkėse atliko ir liudytojas pareigūnas A. B.. Pasak liudytojo, jis pastebėjo, kaip krovininis mikroautobusas „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) g., Rygoje. Prie bylos pridėtos liudytojo A. B. 2018 m. birželio 26 d. sekimo metu darytos nuotraukos, kuriose, be kita ko, užfiksuotas V. G., transporto priemonę „Iveco“ statantis į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) g. (t. 11, b. l. 126–127, 125, 128–190; t. 24, b. l. 39–41). Liudytojai E. V. ir A. B. atpažino V. G. kaip asmenį, kuris 2018 m. birželio 26 d. pastatė automobilį (duomenys neskelbtini), Rygoje, stovėjimo aikštelėje (t. 11, b. l. 117–121; t. 12, b. l. 1–5). Kaip minėta, pagrindo abejoti pareigūnų parodymais ir vertinti juos kaip tendencingus nėra. Be to, pareigūnų parodymai šioje baudžiamojoje byloje nėra vieninteliai įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo V. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

51. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo V. G. atvaryta transporto priemonė „Iveco“ nuo 2018 m. birželio 26 d. stovėjo aikštelėje (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko iki 2018 m. liepos 19 d., kada pareigūnai patikrino krovinį, ja niekas nesinaudojo. Ši aplinkybė iš dalies nustatyta liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei pateikto automobilių pastatymo registracijos žurnalo (kopija) duomenimis. Minėtame žurnale matyti įrašas, kad į (duomenys neskelbtini), Ryga, esančią stovėjimo aikštelę automobilis „(duomenys neskelbtini) Iveco“ atvažiavo 2018 m. birželio 25 d. (t. 10, b. l. 182–183, 181). Kitame žurnalo 2018 m. liepos 19 d. lape prie šio automobilio yra prierašas „sulaikė 07.26“ (t. 10, b. l. 177–179). Tačiau liudytojų pareigūnų E. V., A. B. apklausų protokolais, sekimo metu darytomis nuotraukomis, kitais duomenimis nustatyta, kad V. G. vairuojamas automobilis „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), Ryga, esančią stovėjimo aikštelę atvyko 2018 m. birželio 26 d. ir ten stovėjo iki 2018 m. liepos 19 d., kol pareigūnai atliko kratą ir jame rado labai didelį kiekį akcizinių prekių. Pirmosios instancijos teismas vertino tai kaip žurnale sumaišytą dieną ir klaidingai atžymėtą 25 d. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių automobilio „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatymo aikštelėje registracijos žurnale datos nurodytos netikslios, tačiau kiti duomenys, patvirtinantys, jog tikroji data yra 2018 m. birželio 26 d., abejonių nekelia. Dėl kitų aplinkybių liudytojo V. D. nurodytos aplinkybės sutampa su kitais bylos įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. D. parodė, jog dirba apsaugos darbuotoju automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Rygoje. 2018 m. birželio 25 d. į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo tamsiai raudonos spalvos mikroautobuso tipo automobilis „Iveco“, Lietuvos valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), iš automobilio išlipo du vyrai, paaiškino, kad periodiškai pasiims automobilį važiuoti į objektus. Liudytojas patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. liepos 19 d. automobilis nebuvo išvykęs iš automobilių stovėjimo aikštelės teritorijos (t. 10, b. l. 167–168, 169–170). Dėl objektyvių priežasčių liudytojas nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme (t. 24, b. l. 34), jo ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo paskelbti pirmosios instancijos teismo posėdyje (t. 24, b. l. 45). Kad automobiliu „Iveco“ nuo jo pastatymo dienos 2018 m. birželio 26 d. daugiau niekas nesinaudojo, galima spręsti ir iš jo lokalizacijos pačioje aikštelėje, kurią išsamiai nupasakojo liudytojas A. B. pirmosios instancijos teisme. Jo teigimu, raudonas mikroautobusiukas „Iveco“ buvo paliktas (duomenys neskelbtini) g., ten prastovėjo ilgai, prie jo niekas nepriėjo. Apibūdindamas aikštelę liudytojas pažymėjo, jog ji yra miegamajame rajone, joje telpa 20–30 automobilių, šalia yra „Maxima“. Automobilis „Iveco“ buvo pastatytas 5 metrų atstumu nuo sargo būdelės. Aikštelė nedidelė, todėl slapta pakrauti nebuvo įmanoma. Aikštelė mokama, aptverta, įvažiavimas tik prie sargo būdelės, kito įvažiavimo nėra, todėl be sargo žinios ir matymo neįmanoma kažką pakrauti į automobilį. Mikroautobusas stovėjo 5 metrų atstumu nuo sargo būdelės, iš kitos pusės tvora, niekaip neprivažiuosi (t. 24, b. l. 39–41). Taigi, liudytojų V. D. apklausos protokolo, liudytojo A. B. parodymais nustatyta reikšminga aplinkybė, jog nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. liepos 19 d. aikštelėje V. G. paliktu automobiliu „Iveco“ niekas nesinaudojo, su juo nebuvo vykdoma jokia veikla. Iš aptartų duomenų seka išvada, jog 2018 m. liepos 19 d. kratos metu šiame automobilyje rastos dėžės cigarečių su Baltarusijos banderolėmis (t. 12, b. l. 42–44, 39–41) jau 2018 m. birželio 26 d. buvo prikrautos nelegalaus krovinio ir atgabentos V. G.. Pažymėtina, kad nuteistasis V. G. naudojamą automobilį „Iveco“ įvardina kaip rudos spalvos, kiti asmenys, pvz. liudytojai V. D., A. B. teigė, jog jis tamsiai raudonos ar raudonos spalvos. Liudytojas A. B. sekimo metu pateikė darytas nuotraukos, iš kurių transporto priemonė „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atrodo raudonos spalvos. Ši aplinkybė skunduose nėra ginčijama, apeliantų kaltės nepaneigia. Kaip minėta, ši transporto priemonė „Iveco“ ne kartą buvo stebima vairuojant V. G., pastarajam atvykstant ir išvykstant į angarus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), Rygoje, kuriuose buvo vykdomas neteisėtas nelegalių cigarečių disponavimas, jų pakrovimas į priedangos krovinius ir gabenimas Estijos kryptimi.

52. Taigi, byloje teisingai nustatyta, kad V. G. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. V. G. keliamos versijas, jog visus veiksmus, susijusius su šia transporto priemone, jis atliko latvio vardu T., ar lietuvio vardu A., prašymu, paneigta. Apklaustas Latvijos pilietis T. T. paliudijo, kad V. G. iki jam išnuomojo angarą adresu (duomenys neskelbtini) nepažinojo, jokių reikalų su juo neturėjo. Pareigūnai, atlikę operatyvinį stebėjimą ir asmenų veiklos fiksavimą, negavo jokios informacijos apie V. G. įvardinamus asmenis, konkretesnių duomenų apie juos nenurodė ir pats apeliantas. Priešingai, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis V. G. veikė kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą. Ir nors apeliantas neigia dalyvavęs aptariamo nusikaltimo padaryme, tačiau iš pirmiau paminėtų, byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, jog tokie parodymai paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Visų byloje surinktų ir aptartų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam V. G. apie krovininio automobilio „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turinį buvo žinoma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo V. G. kaltės klausimas dėl 2018 m. liepos 19 d. veikos buvo išspręstas netinkamai, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tinkamais įrodymais, nustatyta veika pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmių

53. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, į kokias aplinkybes teismas turi atsižvelgti skirdamas bausmę. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos, kadangi teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra visuomenės bei valstybės interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti.

54. Apeliaciniuose skunduose išsamesnių argumentų dėl paskirtos bausmės nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių nuteistiesiems skyrimo ir, įvertinęs visas pirmiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nenustatė pagrindo jas vertinti kitaip ir dėl to švelninti paskirtas bausmes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį laikėsi baudžiamojo įstatymo reikalavimų. BK 199² straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) sankcijoje nustatyta bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Apygardos teismas teisingai veikas kvalifikavo pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją, kadangi pasikeitęs baudžiamojo įstatymo reglamentavimas (tiek tarpinė redakcija, tiek dabar galiojanti) sankcijos prasme nuteistųjų teisinę padėtį keičia ir sunkina. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį visiems nuteistiesiems paskyrė baudas. BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad už sunkaus nusikaltimo padarymą yra skiriama nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas teisingai baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodytą objektyvųjį požymį – neteisėtą disponuojamų akcizais apmokestinamų prekių vertę, viršijančią 250 MGL dydžio sumą, nustatė pagal veikos padarymo metu nustatytą MGL dydį (1 MGL – 37,66 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. 1 MGL – 50 Eur). V. G. teismas skyrė galutinę subendrintą bausmę – 40 000 Eur baudą (3 veikos), R. B. (2 veikos) – 32 532 Eur baudą, A. Č. – 11 147 Eur baudą, A. C. – 11 147 Eur baudą, D. A. – 15 000 Eur baudą, K. S. – 15 000 Eur baudą.

55. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, parinkdamas nurodytas bausmes, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistųjų asmenybes, jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Skiriant bausmes atsižvelgta į tai, kad nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistasis V. G. padarė tris nusikalstamas veikas, R. B. – dvi nusikalstamas veikas, A. Č., A. C., D. A., K. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, veikdami tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistuosius charakterizuojančius duomenis, kuriuos teisėjų kolegija patikslina. V. G. laikomas neteistu (t. 21, b. l. 169–172), baustas administracine tvarka (t. 21, b. l. 165–168), vedęs, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie jo gydymą psichiatrijos ar priklausomybės ligų įstaigose byloje nėra. R. B. laikomas neteistu (t. 22, b. l. 36–38), baustas administracine tvarka (t. 22, b. l. 33–35), registruotas Užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie jo gydymą psichiatrijos ar priklausomybės ligų įstaigose byloje nėra. A. Č. laikomas neteistu (t. 21, b. l. 8–21), baustas administracine tvarka (t. 21, b. l. 2–7), nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie jo gydymą psichiatrijos ar priklausomybės ligų įstaigose byloje nėra. A. C. neteistas (t. 21, b. l. 119), baustas administracine tvarka (t. 21, b. l. 110–118), dirba, gauna darbines pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie jo gydymą psichiatrijos ar priklausomybės ligų įstaigose byloje nėra. D. A. laikomas neteistu (t. 22, b. l. 67–69), nebaustas administracine tvarka (t. 22, b. l. 66), nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie jo gydymą psichiatrijos ar priklausomybės ligų įstaigose byloje nėra. K. S. laikomas neteistu (t. 22, b. l. 112–120), baustas administracine tvarka (t. 22, b. l. 98–11), dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie jo gydymą psichiatrijos ar priklausomybės ligų įstaigose byloje nėra. Tai rodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistųjų asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, teismas nuteistiesiems skyrė su laisvės atėmimu nesusijusias BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmes – baudas, kurių dydį nustatė artimą minimumui. Be to, V. G. ir R. B. už atskiras nusikalstamas veikas skirtas baudas teismas bendrino nuteistiesiems palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). BK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Pridedamos bausmės dalies teismas nemotyvavo, tačiau prie griežčiausios bausmės 500 MGL (1 MGL – 50 Eur, viso 25 000 Eur) buvo pridėtos gana nedidelės švelnesnių bausmių dalys. Pagrindo išvadai apie skirtas aiškiai per griežtas bausmes nėra. Savanoriškam baudos sumokėjimui nustatytinas daug ilgesnis, nei įstatymo numatytas, laikotarpis.

56. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir BK 72 straipsnio nuostatų, tokių klaidų tiesiogiai nenurodoma nuteistųjų A. Č. ir A. C. apeliaciniuose skunduose. Byloje įrodyta, kad nusikalstamos veikos dalykas – akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės), buvo gabenamos A. Č. vairuojant ne jam priklausančią transporto priemonę vilkiką „Scania R 124 LA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priekabą „Schmitz SCS 24/L“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 18, b. l. 157, 158, 159, 160). O A. C. cigaretes gabeno jo paties valdomai įmonei priklausančia transporto priemone vilkiku „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe „Koegel“, valstybinis numeris DK 887(duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 46, 47). Šios transporto priemonės buvo panaudotos kaip nusikaltimo padarymo priemonės, be jų nebūtų įmanoma gabenti tokio didelio kiekio cigarečių. Todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai nuspręsta išieškoti iš nuteistojo A. Č. konfiskuotino turto vilkiko ir puspriekabės vertę, iš viso 16 740 Eur valstybės naudai (t. 20, b. l. 9). Remiantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, teismas pagrįstai konfiskavo kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę vilkiką „Renault Magnum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Koegel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra pagrįsta ir teisinga, todėl paliekama galioti.

57. Prokuroras apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta dėl visų daiktinių įrodymų likimo. Nuosprendžio aprašomosios dalies „Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti“ 13 punkte nurodyta „<...>2018 m. rugsėjo 25 d. Latvijos Respublikos Valstybės pajamų tarybos Mokesčių ir muitinės policijos valdybos Muitinės bylų tyrimo skyriaus Pirmojo tyrimų poskyrio vyresniojo tyrėjo A. B. nutarimu 2018 m. liepos 19 d. kratos protokolu paimtus: transporto priemonę „Iveco“ su Lietuvos Respublikos valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 52 langų rėmus, hidraulinį keltuvą M25J, krosnelę ,,Slawek“, krautuvą JE-LAU, pakavimo įrenginį ,,Filmat“, lentų pjovimo įrenginį ,,DE Walt“ ant medinės konstrukcijos, juostų tvirtinimo įrenginį – nutarta realizuoti, o jei neįmanoma realizuoti, sunaikinti (t. 17, b. l. 72–73, 74–76) <...>“, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apie minėtus daiktus ir sprendimą dėl jų nepasisakyta. Šioje byloje apeliacinius skundus padavė tik nuteistieji, o skunduose neišspręstų daiktinių įrodymų klausimas nėra keliamas, dėl to nuosprendžio keisti neprašoma. Tai, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodytas sprendimas dėl tam tikrų daiktų likimo, savaime nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėto ir nepagrįsto. Tokio pobūdžio procesiniai klausimai gali būti išspręsti nuosprendį priėmusio teismo sprendimu BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka, kurio nuostatos numato teismui teisę priimti sprendimus dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje, taip pat pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus dėl daiktų. Tai atitinka ir išaiškinimus, pateiktus, pvz., kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-495/2021.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų

58. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. vasario 26 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – ir VGTPT) pažyma Nr. APD-2024-02185, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos R. B. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 475 Eur (t. 25, b. l. 112–114). 2024 m. vasario 28 d. gauta VGTPT pažyma Nr. APD-2024-02316, o 2024 m. kovo 18 d. – patikslinta pažyma Nr. APD-2024-02980, kuriose nurodyta antrinės teisinės pagalbos A. C. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 1077,08 Eur (t. 25, b. l. 116–121, 146–151). Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. vasario 28 d. gauta VGTPT pažyma Nr. APD-2024-02292, o 2024 m. kovo 18 d. – patikslinta pažyma Nr. APD-2024-02988, kuriose nurodyta antrinės teisinės pagalbos V. G. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 200 Eur (t. 25, b. l. 123–126, 153– 156).

59. 2024 m. kovo 19 d. baigiamųjų kalbų metu gynėjai R. Vanagas, Ž. Timaškova prašė antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti, kadangi gynėjas buvo skirtas BPK pagrindais, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios. Kiti proceso dalyviai dėl šių išlaidų priteisimo nepasisakė.

60. Baudžiamojo proceso įstatyme yra nustatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis), tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios. Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistinas iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).

61. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinius skundus pateikė R. B., V. G., A. C., K. S., tad apeliacinis procesas vyko nuteistųjų iniciatyva. Apeliantų apeliaciniai skundai atmesti. Atsižvelgdama į byloje esančius nuteistųjų turtinę padėtį apibūdinančius duomenis, į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nuteistųjų gynėjų dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme yra būtinas, taip pat į nuteistiesiems paskirtų piniginių baudų dydžius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisinio pagrindo priteisti išlaidas už nuteistiesiems suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra.

62. 2024 m. kovo 26 d. gauta VGTPT pažyma Nr. APD-2024-03376, kurioje nurodyta antrinės teisinės pagalbos K. S. apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – 637,50 Eur. Ši pažyma gauta teisme teisėjų kolegijai išėjus priimti procesinio sprendimo, pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, toks prašymas paliekamas nenagrinėtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų A. Č., R. B., V. G., A. C., D. A. ir K. S. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš nuteistųjų R. B., V. G., A. C. nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo iš nuteistojo K. S. klausimą palikti nenagrinėtą.