Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškinys dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Be to, šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės kaip vartotojo teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi teisę peržengti skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovės S. P. 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo sudaryta kredito sutartis (vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-dg2sm852, pagal kurią kreditorė suteikė atsakovei 50 Eur kreditą 24 mėnesių laikotarpiui (iki 2021 m. rugpjūčio 30 d.). Atsakovė turėjo grąžinti kreditą lygiomis dalimis mokėdama atitinkamą įmoką kiekvieną 24 mėnesių laikotarpio mėnesį, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. turėjo mokėti kreditorei 24 mėnesius (iki 2021 m. rugpjūčio 30 d) po 4,15 Eur mėnesinę įmoką. Kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad metinė palūkanų norma (MPN) – 65 proc., dėl to atsakovė, be 50 Eur kredito mokesčio, iš viso turėjo sumokėti 40,48 Eur palūkanų ir 9,12 Eur sutarties administravimo mokesčio. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų, pradinė kreditorė 2020 m. vasario 14 d. pranešimu nutraukė sutartį nuo 2020 m. kovo 1 d. Taip pat nustatyta, kad pradinė kreditorė ir ieškovė 2020 m. kovo 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, pagal kurią UAB „BnP Finance“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovei. Atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą informuota 2020 m. balandžio 6 d. pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat nėra ginčijamas sutarties nutraukimas.

18. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės S. P. 48,94 Eur skolos negrąžinto kredito; 12,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 1,92 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 22,66 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 65 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (48,94 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 30 d.); 65 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (48,94 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 48,94 Eur skolą, 12,69 Eur palūkanų, 1,92 Eur sutarties administravimo mokesčio, 20,24 Eur negautų pajamų, 132,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (48,94 Eur) nuo 2021 m. vasario 2 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 30 d.) ir ne didesnes kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2021 m. vasario 1 d. – 1,02 Eur, 2021 m. kovo 30 d. – 0,87 Eur, 2021 m. balandžio 30 d. – 0,72 Eur, 2021 m. gegužės 30 d. – 0,55 Eur, 2021 m. birželio 30 d. – 0,38 Eur, 2021 m. liepos 30 d. – 0,18 Eur), 5 proc. metines palūkanas už sumą (83,79 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusi ieškinio dalis netenkinta.

20. Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ginčija atmestą ieškovės reikalavimą dėl dalies negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, 65 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (48,94 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, taip pat priteistas 65 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kreditą nuo sprendimo priėmimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau apribotas vartojimo kredito sutarties pabaiga ir skaičiuojamas pagal konkretų mėnesį turėjusį būti nepadengtą kredito likutį bei paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.

21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti 22,66 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 1 d.) iki ieškinio parengimo (2020 m. lapkričio 16 d.). Teismas pripažino, kad ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 30 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 65 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės nei konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. kovo 1 d. – 2,23 Eur, 2020 m. kovo 30 d. – 2,31 Eur, 2020 m. balandžio 30 d. – 2,23 Eur, 2020 m. gegužės 30 d. – 2,15 Eur, 2020 m. birželio 30 d. – 2,06 Eur, 2020 m. liepos 30 d. – 1,97 Eur, 2020 m. rugpjūčio 30 d. – 1,87 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. – 1,77 Eur, 2020 m. spalio 30 d. – 1,66 Eur, 2020 m. lapkričio 30 d. – 1,54 Eur, 2020 m. gruodžio 30 d. – 1,42 Eur, 2021 m. sausio 30 d. – 1,30 Eur, 2021 m. vasario 28 d. – 1,16 Eur, 2021 m. kovo 30 d. – 1,02 Eur, 2021 m. balandžio 30 d. – 0,87 Eur, 2021 m. gegužės 30 d. – 0,72 Eur, 2021 m. birželio 30 d. – 0,55 Eur, 2021 m. liepos 30 d. – 0,38 Eur, 2021 m. rugpjūčio 30 d. – 0,18 Eur). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas priteisė ieškovei 20,24 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 1 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. vasario 1 d.), taip pat 65 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito dalies už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 2 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 30 d.). Reikalavimas dėl 65 proc. dydžio negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (48,94 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 30 d.) iki kredito visiško grąžinimo dienos buvo atmestas, konstatavus, kad ieškovė neįrodė prašomų priteisti nuostolių (negautų pajamų) realumo.

22. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kurioje konstatuota ir išaiškinta, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

23. Pirmosios instancijos teismas tiek stabilia suma, tiek procentine išraiška prašomas priteisti ieškovės pajamas (nuostolius) iki sutarties termino pabaigos apskaičiavo remdamasis kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytame įmokų mokėjimo grafike kiekvieną konkretų mėnesį nurodyta negrąžinta kredito dalimi. Apeliantė su tokiu skaičiavimu nesutinka, argumentuoja, kad teisėtas lūkestis skaičiuoti pelno palūkanas pagal grafiką buvo paremtas tik sutarties sąlygų vykdymu, tačiau nagrinėjamu atveju, kai sutartis nutraukta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nutrauktos sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, neatsižvelgė į sutarties nutraukimo pasekmes.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktais išaiškinimais, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

26. Taigi pagal šiuos išaiškinimus, nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą, kreditorius (šiuo atveju ieškovė) įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Tačiau pabrėžtina, kad sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pagal sutarties sąlygas tinkamo jos vykdymo atveju paremta būtent paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais. Akcentuodama, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma, apeliantė argumentus dėl negautų pajamų skaičiavimo nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos vis tiek grindžia atsakovės sutarties nevykdymo aplinkybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nutraukus sutartį, joje numatytas grafikas negalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu kredito sutartis būtų vykdoma tinkamai.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovei tinkamai vykdant sutartį, palūkanos atsakovei nebūtų skaičiuojamos nuo visos kredito sumos, o būtų skaičiuojamos tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Teisėjų kolegija pastebi, kad aptarta pozicija, sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atsižvelgiant į kredito gavėjui nustatytą (nurodytą) paskolos mokėjimo grafiką, nustatymo (skaičiavimo) būtent ir yra vyraujanti Vilniaus apygardos teismo praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-685-934/2021; 2021 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-669-577/2021; 2021 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-364-340/2021; 2021 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-378-467/2021 ir kt.). Vertintina, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo horizontaliosios apygardos teismo praktikos panašaus pobūdžio nagrinėjamose bylose ir skaičiuoti negautas pajamas (nuostolius) neatsižvelgiant į atsakovei nustatytą paskolos mokėjimo grafiką, kadangi būtent tokiu būdu skaičiuojamas mokėjimo (pelno) palūkanas ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tuo atveju, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

28. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovės reiškiamo reikalavimo būdu – nuo visos negrąžintos kredito dalies – skaičiuojama negautų pajamų (nuostolių) suma, neatsižvelgiant į tai, kad pagal kredito sutarties specialiojoje dalyje pateiktą mokėjimo grafiką vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėja, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą ir neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

29. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės negautas pajamas (nuostolius) stabilia 22,66 Eur ir procentine išraiška (65 proc.), skaičiuojamas už negrąžintą 48,94 Eur vartojimo kredito sumą iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 30 d.) tenkino iš dalies, atsižvelgdamas į atsakovei nustatytą paskolos mokėjimo grafiką.

30. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė priteisti iš atsakovės 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 48,94 Eur vartojimo kredito sumą nuo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas tokio reikalavimo netenkino remdamasis tuo, kad pagrįstas lūkestis pagal teismų praktiką apima tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, o faktinis paskolos grąžinimas, ilgesnis nei sutartyje numatytas terminas, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas.

31. Kaip byloje nustatyta, šalių kredito sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. kovo 1 d. Remiantis kasacinio teismo praktika, suformuota 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei nebeskaičiuojamos. Sutartį nutraukus, sutarties šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, todėl sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221–6.222 straipsniai). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimo dėl 65 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą 48,94 Eur vartojimo kredito sumą nuo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo, tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas kredito sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu sutarties įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Taigi vertintina, kad ir netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 48,94 Eur vartojimo kredito sumą nuo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir priėmė pagrįstą sprendimą.

32. Taigi šiose dalyse nebūtų pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, tačiau, kaip jau buvo pažymėta, šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi teisę peržengti skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai.

33. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas šiose dalyse peržengė nagrinėjamo ieškinio ribas, t. y. ieškovė prašė ieškiniu priteisti 22,66 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 1 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), o pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė 20,24 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 1 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. vasario 1 d.), nors turėjo skaičiuoti šias palūkanas pagal ieškinio ribas (t. y. iki ieškinio parengimo dienos – 2020 m. lapkričio 16 d.). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo peržengė ieškinio ribas ir priteisė ieškovei kitokias sumas, nei buvo prašoma ieškiniu, dėl to yra teisinis pagrindas pakeisti sprendimą šioje dalyje, t. y. priteisti ieškovei negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), apskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 1 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), kurių suma – 17,56 Eur (2,31 + 2,23 + 2,15 + 2,06 + 1,97 + 1,87 + 1,77 + 1,66 + 1,54).

34. Pažymėtina, jog įstatymas (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis) leidžia priimti blogesnį sprendimą dėl viešojo intereso (nagrinėjamu atveju – vartotojų teisių) gynimo, todėl šiuo atveju nėra pažeidžiamas draudimo priimti blogesnį sprendimą apeliacinės instancijos teisme principas.

35. Taip pat ieškovė ieškiniu prašė priteisti 65 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (48,94 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 30 d.), o teismas priteisė šias 65 proc. palūkanas nuo kitos dienos po teismo sprendimo (t. y. nuo 2021 m. vasario 2 d.), dėl to šioje dalyje dėl tų pačių motyvų (dėl peržengtų ieškinio ribų) keičiama ši sprendimo dalis – priteisiamos ieškovei iš atsakovės 65 proc. dydžio negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 16 d. (nuo ieškinio parengimo dienos) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 30 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

36. Pabrėžtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šioje dalyje nurodė ne pagal sutartį tą mėnesį turėjusius būti vartojimo kredito likučius, o mokėtinus pagal sutarties grafiką palūkanų dydžio likučius, dėl to ši dalis taip pat tikslinama, t. y. priteisiamos ieškovės naudai iš atsakovės minėtos 65 proc. dydžio negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 30 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2019 m. spalio 30 d. – 48,94 Eur; 2019 m. lapkričio 30 d. – 47,82 Eur; 2019 m. gruodžio 30 d. – 46,64 Eur; 2020 m. sausio 30 d. – 45,39 Eur; 2020 m. vasario 29 d. – 44,08 Eur; 2020 m. kovo 30 d. – 42,70 Eur; 2020 m. balandžio 30 d. – 41,24 Eur; 2020 m. gegužės 30 d. – 39,70 Eur; 2020 m. birželio 30 d. – 38,08 Eur; 2020 m. liepos 30 d. – 36,37 Eur; 2020 m. rugpjūčio 30 d. – 34,57 Eur; 2020 m. rugsėjo 30 d. – 32,67 Eur; 2020 m. spalio 30 d. – 30,67 Eur; 2020 m. lapkričio 30 d. – 28,56 Eur; 2020 m. gruodžio 30 d. – 26,33 Eur; 2021 m. sausio 30 d. – 23,98 Eur; 2021 m. vasario 28 d. – 21,51 Eur; 2021 m. kovo 30 d. – 18,90 Eur; 2021 m. balandžio 30 d. – 16,15 Eur; 2021 m. gegužės 30 d. – 13,25 Eur; 2021 m. birželio 30 d. – 10,20 Eur; 2021 m. liepos 30 d. – 6,98 Eur; 2021 m. rugpjūčio 30 d. – 3,59 Eur).

37. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pirmosios instancijos teismo priteistą bendrą sumą (83,79 Eur) sumažinant iki 81,11 Eur.

38. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

39. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą). Pirmosios instancijos teismas tenkino 97,20 proc. ieškinio reikalavimų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei 132,19 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta ieškinio suma – 94,53 Eur, patenkintų reikalavimų suma pakeitus dalį sprendimo yra 89,43 Eur (netenkinta 5,1 Eur reikalavimų), t. y. 94,61 proc. reikalavimų patenkina, dėl to proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei priteisiamos 128,67 Eur bylinėjimosi išlaidos.

40. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas savo nuomonės nepareiškia, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

41. Apeliacinį skundą atmetus (sprendimo dalis pakeista konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas buvo be pagrindo peržengęs ieškinio nagrinėjimo ribas), apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

42. Siekiant teisinio aiškumo, teisėjų kolegija galutinio teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėsto nauja redakcija.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. P. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ naudai 48,94 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus ir 94 ct) negrąžinto kredito, 12,69 Eur (dvylika eurų ir 69 ct) palūkanų, 1,92 Eur (vieną eurą ir 92 ct) administravimo mokesčio, 17,56 Eur (septyniolika eurų ir 56 ct) negautų pajamų, 65 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 30 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2019 m. spalio 30 d. – 48,94 Eur; 2019 m. lapkričio 30 d. – 47,82 Eur; 2019 m. gruodžio 30 d. – 46,64 Eur; 2020 m. sausio 30 d. – 45,39 Eur; 2020 m. vasario 29 d. – 44,08 Eur; 2020 m. kovo 30 d. – 42,70 Eur; 2020 m. balandžio 30 d. – 41,24 Eur; 2020 m. gegužės 30 d. – 39,70 Eur; 2020 m. birželio 30 d. – 38,08 Eur; 2020 m. liepos 30 d. – 36,37 Eur; 2020 m. rugpjūčio 30 d. – 34,57 Eur; 2020 m. rugsėjo 30 d. – 32,67 Eur; 2020 m. spalio 30 d. – 30,67 Eur; 2020 m. lapkričio 30 d. – 28,56 Eur; 2020 m. gruodžio 30 d. – 26,33 Eur; 2021 m. sausio 30 d. – 23,98 Eur; 2021 m. vasario 28 d. – 21,51 Eur; 2021 m. kovo 30 d. – 18,90 Eur; 2021 m. balandžio 30 d. – 16,15 Eur; 2021 m. gegužės 30 d. – 13,25 Eur; 2021 m. birželio 30 d. – 10,20 Eur; 2021 m. liepos 30 d. – 6,98 Eur; 2021 m. rugpjūčio 30 d. – 3,59 Eur), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 81,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 128,67 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus ir 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.