Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10356-1115/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. R. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

0 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1 III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

2 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė; taip pat nagrinėjamu atveu nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. R. patenkino iš dalies. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės (apeliantės) reikalavimų pagrįstumo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgė į naujausią kasacinio teismo praktiką dėl kreditoriaus teisės reikalauti iš skolininko pagal nutrautą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo, aiškinimo ir taikymo.

Dėl byloje nustsatytų faktinių aplinkybių

16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pradinis kreditorius BnP Finance, UAB ir atsakovas 2019 m. spalio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-pybx6g8y, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 2 392,08 Eur kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito vartojimo kainą: 1 089,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 39,00 proc.) ir 114,72 Eur administravimo mokestį. Sutartyje numatyta sutarties termino pabaiga - 2021 m. spalio 24 d.

17. 2020 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 pradinis kreditorius BnP Finance, UAB perleido naujajam kreditoriui UAB „Legal Balance“ reikalavimus į skolų priėmimo-perdavimo akte nurodytus skolininkus, šiame tarpe ir reikalavimą į atsakovą (ieškinio priedo Nr. 5 nuorašas).

18. Kaip matyti iš 2020 m. gegužės 11 d. pranešimo apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą, atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. gegužės 27 d.

20. 2020 m. spalio 16 d. ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

21. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkinta dalis jos reikalavimo dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 255,23 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 24 d.), priteisimo.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 39 procentų metinę palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį. Todėl teismas sprendė, jog ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreiposi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau iki sutarties termino pabaigos, įvertinus kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatas, kurios pripažintos nesąžiningomis, bei tai, kad sprendimu ieškovei iš atsakovo priteistos 342,18 Eur negautos pajamos, atmestinas.

23. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės skundo argumentus, iš dalies sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.

25. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

26. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. gegužės 27 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

27. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

28. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, remiantis CK 6.249 straipsniu atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

30. Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad ieškovė už sutartą mokestį (mokėjimo (pelno) palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus, tačiau, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus vartojimo kredito sutartį, iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (39 procentai), tiek tai, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2021 m. spalio 24 d. Taigi ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį.

31. Vertindama ieškovės prašomas negautas pajamas, teisėjų kolegija pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 39 procentais) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (2 255,23 Eur), negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Kaip antai, skaičiuojant negautas pajamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties termino pabaigos gaunama 892,82 Eur suma (2 255,23 (negrąžinta kredito suma) x 39 proc/365 (palūkanų norma) x 373 (dienų skaičius nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos)). Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad būtent tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

32. Vertinant ieškovės teisę į mokėjimo palūkanas ir negautas pajamas, išreikštas mokėjimo (pelno) palūkanų forma, pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje prašė priteisti: 1) 348,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 2) 342,18 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 3) 39,00 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 255,23 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-10-24).

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmuosius du reikalavimus pagrįstais, abu reikalavimus patenkino, priteisdamas atitinkamai 348,72 Eur ir 342,18 Eur sumas.

34. Iš paskolos sutarties REF-pybx6g8y matyti kad atsakovas įsipareigojo sumokėti 1 089,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovės teisė į negautas pajamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabagos, turi apimti skirtumą tarp vartojimo kredito sutarties sąlygose nurodytos bendros mokėjimo palūkanų sumos ir pirmosios instancijos teismo priteistų sumų, kuriomis buvo patenkinti ieškovės reikalavimai dėl mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, bei negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, priteisimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas, ieškovei papildomai priteisiant iš atsakovo 398,94 Eur negautų pajamų (nuostolių) (1 089,84 Eur – 348,72 Eur – 342,18 Eur).

35. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkami kvalifikavimo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies - pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pastebėtina, kad tuo pačiu pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 3 369,42 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad patenkinus apeliantės reikalavimus, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

37. Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

38. Kaip matyti iš turimų duomenų, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 188 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo 67 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur už advokato teisinę pagalbą).

39. Teismas pastebi, kad nors ieškovė ieškinio sumą ieškinyje nurodė 2 970,48 Eur, tam tikri ieškinio reikalavimai, kurių patenkinimo klausimas turi reikšmę apskaičiuojant tikrąjį ieškinio patenkinimo mastą, buvo išreikšti procentine išraiška - kaip antai reikalavimai priteisti 39,00 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 255,23 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 24 d.), bei reikalavimas priteisti 39,00 procentus kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 255,23 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

40. Taigi siekiant nustatyti tikrąją ieškinio sumą, į kurią atsižvelgiant galima būtų spręsti dėl realios ieškinio patenkinimo apimties ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, nurodytus ieškovės materialialinius reikalavimus būtina įvertinti konkrečia pinigine išraiška.

41. Visų pirma pasisakytina dėl ieškovės reikalavimo priteisti 39,00 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 255,23 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 24 d.). Formuodama šį reikalavimą, ieškovė faktiškai išreikšė prašymą priteisti iš atsakovo 892,82 Eur sumą (2 255,23 (negrąžinta kredito suma) x 39 proc/365 (palūkanų norma) x 373 (dienų skaičius nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos)).

42. Antra, atskirai pasisakytina dėl ieškovės reikalavimo priteisti 39,00 procentus kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2255,23 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo kolegija vertina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 39,00 procentus kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 255,23 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal savo esmę ir sukeliamas teisines pasekmes yra artimas reikalavimams dėl neterminuotų išmokų ar davinių, todėl spręstina, kad, ieškovei pasirinkus tokį teisių gynimo būdą, kai reikalavimo apimtis nėra tiksliai apibrėžta, laikytina, kad reikalavimo priteisti kompensuojamasis palūkanas preliminari suma yra 2 638,62 Eur (2 255,23 Eur × 39 procentai × 3) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

43. Taigi ieškinio sumą iš viso sudaro ne 2 970,48 Eur, kaip tai nurodė ieškovė, bet 6 501,92 Eur (2 970,48 + 892,92 + 2 638,62 Eur). Kadangi iš viso ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 3 369,42 Eur apimtimi, laikytina, kad iš viso patenkinta 52 procentai ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaių suma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudaro 97,65 Eur (188 x 52 proc.).

44. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir vietoje apeliantės prašomos priteisti sumos, kuri konkrečia išraiška sudaro 892,92 Eur, apeliantei priteisus 398,94 Eur, vertintina, kad apeliacinis skundas buvo patenkintas 45 procentais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 6,75 Eur (15 x 45 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

45. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas draudimas priimti apeliantei prastesnį sprendimą, kadangi, nors ir buvo sumažintos ieškovei pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, iš dalies patenkinus apeliacinio skundo reikalavimus ir priteisus apeliantei papildomą nuostolių (negautų pajamų) sumą, apeliantei buvo priimtas iš esmės palankesnis sprendimas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo už akių dalį ir jį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. spalio 24 d. vartojimo kredito sutarties Nr. REF-pybx6g8y bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 2 255,23 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 23 ct) negrąžinto kredito, 348,72 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 72 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 24,35 Eur (dvidešimt keturis eurus 35 ct) administravimo mokesčio, 342,18 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus 18 ct) negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 398,94 Eur (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 94 ct) negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos įvykdymo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 369,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 97,65 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 6,75 Eur (šešių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos