- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-669-577/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29439-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
- 2.6.8.11.5Kiti su sutarčių pabaiga susiję klausimai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. B. (M. B.) dėl skolos, administravimo mokesčio, negautų pajamų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Legal Balance“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. B. 749,67 Eur negrąžinto kredito, 78,93 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, 30,40 Eur administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo, 74,76 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 749,67 Eur vartojimo kredito sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, 26 procentų kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą 749,67 Eur vartojimo kredito sumą, nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. liepos 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4jdg6hbg, kuria atsakovui suteiktas 800 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovui tinkamai nevykdant sutarties, kreditorė 2020 m. gegužės 29 d. nutraukė sudarytą vartojimo kredito sutartį. Pradinė kreditorė perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, 2019 m. liepos 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-4jdg6hbg bendrųjų sutarties sąlygų 6.1. punkto sąlygą pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio; priteisė iš atsakovo M. B. ieškovei UAB „Legal Balance“ 749,67 Eur negrąžinto kredito, 78,93 Eur pelno palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 30,40 Eur sutarties administravimo mokesčio iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 74,76 Eur negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, 26 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 2020 m. spalio 17 d., bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. liepos 27 d., kas mėnesį nuo sumažėjusios sumos pagal grafiką: nuo 2020 m. gegužės 27 d. – 705,34 Eur; 2020 m. birželio 27 d. – 693,65 Eur; 2020 m. liepos 27 d. – 681,70 Eur; 2020 m. rugpjūčio 27 d. – 669,50 Eur; 2020 m. rugsėjo 27 d. – 657,03 Eur; 2020 m. spalio 27 d. – 644,29 Eur; 2020 m. lapkričio 27 d. – 631,28 Eur; 2020 m. gruodžio 27 d. – 617,98 Eur; 2021 m. sausio 27 d. – 604,40 Eur; 2021 m. vasario 27 d. – 590,52 Eur; 2021 m. kovo 27 d. – 576,34 Eur; 2021 m. balandžio 27 d. – 561,85 Eur; 2021 m. gegužės 27 d. – 547,05 Eur; 2021 m. birželio 27 d. – 531,93 Eur; 2021 m. liepos 27 d. – 516,48 Eur; 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 500,70 Eur; 2021 m. rugsėjo 27 d. – 484,57 Eur; 2021 m. spalio 27 d. – 468,09 Eur; 2021 m. lapkričio 27 d. – 451,26 Eur; 2021 m. gruodžio 27 d. – 434,06 Eur; 2022 m. sausio 27 d. – 416,49 Eur; 2022 m. vasario 27 d. – 398,54 Eur; 2022 m. kovo 27 d. – 380,20 Eur; 2022 m. balandžio 27 d. – 361,46 Eur; 2022 m. gegužės 27 d. – 342,32 Eur; 2022 m. birželio 27 d. – 322,76 Eur; 2022 m. liepos 27 d. – 302,78 Eur; 2022 m. rugpjūčio 27 d. – 282,37 Eur; 2022 m. rugsėjo 27 d. – 261,51 Eur; 2022 m. spalio 27 d. – 240,20 Eur; 2022 m. lapkričio 27 d. – 218,43 Eur; 2022 m. gruodžio 27 d. – 196,19 Eur; 2023 m. sausio 27 d. – 173,47 Eur; 2023 m. vasario 27 d. – 150,25 Eur; 2023 m. kovo 27 d. – 126,53 Eur; 2023 m. balandžio 27 d. – 102,30 Eur; 2023 m. gegužės 27 d. – 77,54 Eur; 2023 m. birželio 27 d. – 52,25 Eur; 2023 m. liepos 27 d. – 26,41 Eur ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2023 m. liepos 27 d.), negali viršyti bendros likusios numatytos gauti 415,63 Eur negautų pajamų sumos bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (933,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 142 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nesilaikė sutartyje šalių suderintos kredito mokesčio mokėjimo tvarkos, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 749,67 Eur negrąžinto kredito tenkino. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytu išaiškinimu ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė paskaičiavo pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo, teismas reikalavimą priteisti 78,93 Eur palūkanų taip pat tenkino. Įvertinęs tai, kad vartojimo kredito sutartyje nurodyta, jog sutarties administravimo mokestis bus fiksuotas – 288 Eur, paskirstytas visu vartojimo kredito sutarties laikotarpiu, jog ieškovas turėjo galimybę susipažinti su minėta sąlyga, administravimo mokestis paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, teismas 30,40 Eur administravimo mokestį priteisė iš atsakovo.
5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė už sutartą mokestį paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol negavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų pelno palūkanų, sprendė, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Taip pat nurodė, jog priteisiant negautas pajamas procentine išraiška už negrąžintą vartojimo kredito sumą, t.y. 749,67 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti. Pažymėjo, kad vartojimo kredito sutartimi buvo sutarta konkreti mokėtinų pelno palūkanų suma – 494,56 Eur. Įvertinęs, kad ieškovė prašė priteisti 78,93 Eur mokėjimo palūkanų, tai, kad tokios mokėjimo palūkanos buvo numatytos sutarties grafike, padarė išvadą, kad priteisiamos 26 procentų dydžio metinės palūkanos negalės būti skaičiuojamos viršijant 415,63 Eur sumą (494,56 Eur – 78,93 Eur) ir bus pradedamos skaičiuoti nuo 2020 m. spalio 17 d. ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. liepos 27 d. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 74,76 Eur negautų pajamų laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. spalio 16 d. bei iš dalies tenkino reikalavimą priteisti 26 procentų dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas.
6. Teismas konstatavo, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte numatyta atsakovo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, yra neproporcingai didelė ir neaiškiai suformuluota, todėl yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis, 6.2284 straipsnio 8 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių dalį dėl 26 procentų dydžio negautų pajamų, skaičiuojamų nuo 2020 m. spalio 17 d., bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. liepos 27 d., kas mėnesį nuo sumažėjusios sumos pagal grafiką, ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2023 m. liepos 27 d.), negali viršyti bendros likusios numatytos gauti 415,63 Eur negautų pajamų sumos, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. B. 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 749,67 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 27 d.); kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).
7.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, taip pat neatsižvelgė kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.
7.3. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (494,56 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Pradinis kreditorius, gavęs įmoką, ją būtų galėjęs perskolinti už 26 proc. ir didesnę palūkanų normą. Dėl šios priežasties būtų išlikęs pastovus 26 proc. ar didesnių palūkanų srautas.
7.4. Atsižvelgdama į tai, kad negrąžinta kredito dalis po penktosios įmokos sumokėjimo nemažėja, bei į tai, kad šalys susitarė, jog atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 26 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 749,67 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos 2023 m. liepos 27 d., neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nesusiejant su Sutarties grafiku. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas. Pabrėžė, kad mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, šiuo metu jis yra negaliojantis.
7.5. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau ir – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma.
7.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 494,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 288 Eur Sutarties administravimo mokestį.
8. Atsakovas M. B. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. liepos 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4jdg6hbg, kuria M. B. suteiktas 800 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Specialiosiose sąlygose numatyta, jog bendra vartojimo kredito suma yra lygi 800 Eur, kredito mokestis (palūkanos) – 494,56 Eur, metinė pelno palūkanų norma – 26 procentai, sutarties administravimo mokestis – 288 Eur. Sutarties galiojimo laikotarpis – nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2023 m. liepos 27 d. Atsakovui tinkamai nevykdant sutarties, kreditorė 2020 m. gegužės 29 d. nutraukė sudarytą vartojimo kredito sutartį. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovo UAB ,,Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė, remdamasi bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 5 prie reikalavimo perleidimo sutarties, perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, administravimo mokesčio, negautų pajamų iš atsakovo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame ginčija sprendimo dalį dėl ieškovės negautų pajamų priteisimo.
12. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos), neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
13. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas).
14. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
15. Taigi, pagal šiuos išaiškinimus, nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą kreditorius (šiuo atveju ieškovė) įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; tačiau taip pat išaiškinta, kad sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pozicija dėl negautų pajamų skaičiavimo pagal sutarties sąlygas tinkamo jos vykdymo atveju paremta būtent paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais. Akcentuodama, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma, apeliantė argumentus dėl negautų pajamų skaičiavimo nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos, vis tiek grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas sutarties tinkamai nevykdė. Tai, kad nutraukus sutartį, joje numatytas grafikas negalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pradinis kreditorius, gavęs įmokas, jas būtų galėjęs perskolinti, todėl būtų išlikęs pastovus 26 procentų ar didesnių palūkanų srautas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokios negautos pajamos kildinamos ne iš ginčo sutarties. Ieškovė neįrodinėjo, kad iš atsakovo negavusi atitinkamų įmokų, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius, ir dėl to negavo pajamų. Taigi, šie apeliantės teiginiai neturi įtakos, vertinant skundžiamo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą.
19. Apeliantė taip pat teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad, jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, jis būtų sumokėjęs ne tik 494,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 288 Eur Sutarties administravimo mokestį. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų nesiejo su administravimo mokesčiu, todėl ir šie apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
21. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.