- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-685-934/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24651-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-01 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 466,34 Eur negrąžinto kredito, 121,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 9,13 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 184,36 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 65 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (466,34 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-05-13), 65 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (466,34 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-9).
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ 2019-05-13 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-b4gcv4k3, pagal kurią UAB „BnP Finance“ suteikė atsakovui 500,00 Eur paskolą (vartojimo kreditą) 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis, mokėdamas eilines įmokas, grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 500,00 Eur paskolos sumą, taip pat sumokėti 405,28 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 65 proc.) ir 90,00 Eur sutarties administravimo mokestį (bendra atsakovo įsipareigota sumokėti suma mokant eilines įmokas – 995,28 Eur) ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Pradinė kreditorė atsakovui pervedė 500,00 Eur paskolos sumą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų pradinei kreditorei UAB „BnP Finance“ pagal sutartį laiku ir tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2019-12-16 paragino atsakovą padengti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovui į raginimą nesureagavus ir susidariusio įsiskolinimo nepadengus, sutartis su juo buvo nutraukta 2020-01-16. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir ieškovė 2020-03-03 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 bei jos priedą Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01, kurių pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal Sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020-08-25 pranešimu.
3. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2020-10-27 CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 22-24). Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-01 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019-05-13 vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-b4gcv4k3, sudarytos tarp atsakovo A. K. (A. K.) ir UAB „BnP Finance“, Bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 65 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas, priteisė iš atsakovo ieškovei 466,34 Eur negrąžinto kredito, 121,35 Eur pelno palūkanas, 9,13 Eur administravimo mokestį, 133,85 Eur negautas pajamas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (730,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020-10-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 130,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė (b. l. 25-31).
5. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
5.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, nemokėdamas įmokų pagal Sutartį, ją pažeidė, dėl ko Sutartis ieškovės buvo nutraukta. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove ar pradine kreditore, t. y. būtų grąžinęs jam suteiktą kreditą pagal Sutartį, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 466,34 Eur negrąžinto kredito suma;
5.2. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti toliau skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Byloje nustatyta, kad ieškovės su atsakovu sudaryta Sutartis buvo nutraukta 2020-01-16, todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 121,35 Eur mokėjimo palūkanas, kurias pagal mokėjimų grafiką atsakovas turėjo sumokėti iki sutarties nutraukimo dienos (2020-01-16), laiko pagrįstu ir jį tenkina;
5.3. Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes jis įmokų pagal Sutartyje numatytą mokėjimų grafiką nevykdė, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal Sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai (mokėjęs įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką). Ieškovė 184,36 Eur negautas pajamas (nuostolius) paskaičiavo nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-01-16) iki kreipimosi į teismą dienos (2020-08-25), iš viso už 222 dienų nuo negrąžintos kredito dalies (466,34 Eur) (466,34 Eur x 65 % / 365 d. x 222 d.). Tokį skaičiavimą teismas laikė nepagrįstu, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos, nes pareiga grąžinti visą likusią kredito sumą atsakovui kilo tik nutraukus sutartį (CK 6.221 straipsnio 1 dalis, 6.222 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš šalių susitarto mokėjimo grafiko, jeigu prievolės pagal sutartį būtų buvusios vykdomos Sutartyje nustatyta tvarka (atsakovui tinkamai atliekant įmokas pagal Sutartį), laikotarpiu nuo 2020-01-16 iki kreipimosi į teismą dienos (2020-08-25) ieškovė būtų gavusi 133,85 Eur pelno palūkanas ((21,50 Eur / 30 d. x 27 d.) + 20,62 Eur + 19,70 Eur + 18,72 Eur + 17,69 Eur +16,61 Eur +15,46 Eur + (14,26 Eur / 30 d. x 12 d.). Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl 184,36 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-01-16) iki kreipimosi į teismą dienos tenkino iš dalies ir priteisė jai 133,85 Eur negautas pajamas, kitoje dalyje šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą;
5.4. Nagrinėjamu atveju ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 65 procentų dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Teismas sutiko, kad Sutartyje buvo numatyta ieškovės teisė gauti 65 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutartyje numatyto vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos, tačiau teisė į šias palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį atsakovo mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu. Nagrinėjamu atveju ieškovė jos negautas pajamas sieja ne su šia šalių sulygta kredito kaina, o iš esmės tik su šalių sulygtu palūkanų pagal Sutartį dydžiu, jį prašydama vertinti, sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės, atsietai nuo kitų sutarties sąlygų, ką liudija iš esmės nepagrįstas reikalavimas negautas pajamas, taikant 65 procentų metines palūkanas, skaičiuoti nuo visos sutarties nutraukimo dieną likusios atsakovo negrąžintos vartojimo kredito sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios palūkanos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki 2021-05-13, viršija Sutartimi šalių sulygtą mokėjimo grafike nurodytą šiuo laikotarpiu atsakovo mokėtiną mokėjimo (pelno) palūkanų sumą. Be to, šį reikalavimą ieškovė sieja su atsakovo pareigos grąžinti visą kreditą iš karto nutraukus Sutartį nevykdymu, o ne su atsakovo įmokų nemokėjimu pagal Sutartį, nulėmusį ieškovės atliktą Sutarties vienašalį nutraukimą. Teismo vertinimu, tokia ieškovės pozicija iš esmės liudija jos reiškiamo minėto ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų nepagrįstumą, nes teismo sprendimo priėmimo dieną, nesant byloje jokių objektyvių įrodymų apie šiuos atsakovo neteisėtus veiksmus – pareigos grąžinti kreditą, nutraukus Sutartį, nevykdymą ir po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, į ką apeliuoja ieškovė, negalima ir atsakovo civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
5.5. Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanas ieškovė kvalifikuoja kaip kompensacines palūkanas, t. y. reikalauja taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dėl netinkamo sutartinės prievolės vykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, prašo priteisti iš atsakovo kompensuojamąsias palūkanas, taikant Sutarties Specialiosiose sąlygose numatytą 65 procentų metinę palūkanų normą, o tai sudaro 0,18 procento per vieną dieną. Vadinasi, ieškovės reikalaujamos kompensuojamosios palūkanos daugiau nei 3 kartus viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį (0,05 procento per dieną). Be to, ieškinyje nurodytas kompensacines palūkanas prašoma skaičiuoti nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, o tai nėra suderinama su maksimaliu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu 180 dienų netesybų skaičiavimo terminu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, jog pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje Sutartyje numatytomis palūkanomis, kurios mokamos laiku negrąžinus gauto kredito, yra nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.284 straipsnio 2 dalies 5 punktas);
5.6. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra pagrindas pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktą ta apimtimi, kuria vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos, vertinti kaip nesąžiningą vartotojui ir pripažinti jį negaliojančiu ab initio (nuo pradžių), o ieškovės reikalavimą dėl 65 proc. kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą (CK 1.80 straipsnis, 6.2284 straipsnio 8 dalis);
5.7. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintiems reikalavimams. Ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos už ieškinį sumokėtas 18,00 Eur žyminis mokestis, 121,00 Eur patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 139,00 Eur. Iš viso ieškovės materialiniai reikalavimai atsakovui sudarė 781,18 Eur, teismas tenkino ieškovės reikalavimus 730,67 Eur sumai, t. y. tenkino 93,53 proc. reikalavimų. Taigi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 130,00 Eur (139 Eur × 93,53 proc.) bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
2. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-01 sprendimą už akių dalyje dėl 184,36 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 184,36 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-01 sprendimą už akių dalyje dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 466,34 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-05-13), ir priteisti apeliantei iš atsakovo 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 466,34 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021-05-13); 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-01 sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 4) priteisti apeliantei žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą (b. l. 36-45).
3. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
Šalies argumentai
7.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių;
7.2. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, padengė tik tris įmokas pagal Sutarties grafiką ir negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo trečios įmokos pagal grafiką negrąžinta kredito dalis nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 65,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 466,34 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos 2021-05-13, neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma;
7.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus apeliantė sieja tik su atsakovo pareigos grąžinti visą kreditą iš karto nutraukus sutartį nevykdymu, o ne su atsakovo įmokų nemokėjimu pagal sutartį, nulėmusį apeliantės atliktą Sutarties vienašalį nutraukimą, ir tai neva rodo apeliantės negautų pajamų reikalavimų nepagrįstumą. Apeliantė ieškinyje buvo aiškiai nurodžiusi, su kokiu kompleksinių sutarties normų pažeidimu sieja negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus. Be to, pats sutarties nutraukimas ir jo sukelta pasekmė grąžinti visą vartojimo kredito sumą iš karto, nelėmė negautų pajamų (nuostolių) kilimo, nes tiek patį sutarties nutraukimą, tiek atsakovo pareigą grąžinti visą vartojimo kredito sumą iš karto, tiek negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą lėmė atsakovo atliktas kompleksinis sutarties normų pažeidimas. Vien tai, kad Lietuvos Teismų praktika numato, jog iki ir po sutarties nutraukimo galima skaičiuoti ir reikalauti iš atsakovo skirtingų savo esme reikalavimų, nereiškia, jog apeliantė negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus kildina iš paties sutarties nutraukimo ar pareigos grąžinti visą vartojimo kredito sumą iš karto, pažeidimo;
7.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nuostoliai negautų pajamų forma visais atvejais turi būti paskaičiuoti konkrečia pinigų suma, atspindinčia jų realumą, o ne apibrėžti sąlygomis, kurių atsiradimas teismo sprendimo priėmimo dieną nėra žinomas. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios ieškinio sumos ir mokėtino žyminio mokesčio, kadangi konkretus prašomų priteisti palūkanų dydis priklausytų ir nuo to, kada atsakovas įvykdytų apeliantės reikalavimą;
7.5. Pradinio kreditoriaus, ir tuo pačiu vartojimo kredito davėjo, pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Taigi, pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjo (šiuo atveju atsakovo) bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, taip pat sutarties administravimo mokestį per visą sutarties laikotarpį, teismas turėjo vertinti kaip vieną iš negautų pajamų (nuostolių) kriterijų. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendime nurodytu argumentu, kad reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška yra sąlyginis reikalavimas;
7.6. Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės materialinio reikalavimo, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
5. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinys atsakovui A. K. (A. K.) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas tenkino iš dalies ieškovės reikalavimą dėl 184,36 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos priteisimo ir atmetė ieškovės reikalavimą dėl 65 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (466,34 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-05-13), priteisimo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą
6. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas negautas pajamas už laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Pažymėjo, kad atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, padengė tik tris įmokas pagal Sutarties grafiką ir negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo trečios įmokos pagal grafiką negrąžinta kredito dalis nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 65,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (466,34 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021-05-13), neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma. Teismas su tokiais apeliantės teiginiais sutinka tik iš dalies.
7. Kasacinis teismas pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, išaiškindamas, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
8. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
9. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 133,85 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-01-16) iki kreipimosi į teismą dienos (2020-08-25), ginčo sprendime nurodė, jog sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nemokėjo įmokų pagal sutartyje numatytą grafiką, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jos negautas pajamas, kuris ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai (mokėjęs įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė prašomas priteisti 184,36 Eur dydžio negautas pajamas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos paskaičiavo iš viso už 222 dienas nuo negrąžintos kredito dalies (466,34 Eur) (466,34 Eur x 65 % / 365 d. x 222 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad toks skaičiavimas yra nepagrįstas, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos (466,34 Eur), o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šalių sutartu mokėjimo grafiku, nustatė, kad jeigu atsakovas prievoles pagal sutartį būtų vykdęs joje nustatyta tvarka, t. y. tinkamai mokėjęs įmokas pagal susitartą grafiką, laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2020-01-16) iki kreipimosi į teismą dienos (2020-08-25) ieškovė būtų gavusi 133,85 Eur pelno palūkanas ((21,50 Eur / 30 d. x 27 d.) + 20,62 Eur + 19,70 Eur + 18,72 Eur + 17,69 Eur +16,61 Eur +15,46 Eur + (14,26 Eur / 30 d. x 12 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su aukščiau nurodytu pirmosios instancijos teismo negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos paskaičiavimu, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl 184,36 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos tenkino iš dalies, priteisdamas 133,85 Eur dydžio negautas pajamas. Apelianto abstraktūs samprotavimai, jog turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo visos negrąžintos skolos (466,34 Eur), savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu bei neįrodo, jog ieškovo patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.
10. Netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 65 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (466,34 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-05-13), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė negautas pajamas sieja ne su šalių sulygta kredito kaina, o iš esmės tik su šalių sulygtu palūkanų pagal Sutartį dydžiu, prašydama negautas pajamas, taikant 65 procentų metines palūkanas, skaičiuoti nuo visos sutarties nutraukimo dieną likusios atsakovo negrąžintos vartojimo kredito sumos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokios palūkanos viršija sutartimi šalių sulygtą mokėjimo grafike nurodytą šiuo laikotarpiu atsakovo mokėtiną mokėjimo (pelno) palūkanų sumą. Teismas taip pat akcentavo, kad tokie nuostoliai negautų pajamų forma turi būti paskaičiuoti konkrečia pinigų suma, atspindinčia jų realumą, o ne apibrėžti sąlygomis, kurių atsiradimas teismo sprendimo priėmimo dieną nėra žinomas.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pagal šalių sudarytą sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2021-05-13. Iš byloje esančios sutarties specialiosios dalies ir joje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 405,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 65 proc. („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 10, CBP-24587). Tai reiškia, kad iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas, t. y. 405,28 Eur palūkanų. Byloje nustatyta, kad atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nuo 2020-01-16 sutartį nutraukė ir iki sutarties nutraukimo priskaičiavo 121,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Minėtą sumą ginčijamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas priteisė (ginčo dėl to byloje nėra), taip pat priteisė 133,85 Eur dydžio negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020-01-16) iki kreipimosi į teismą dienos (2020-08-25). Todėl ieškovės negautos pajamos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-08-25) iki sutarties termino pabaigos (2021-05-13) sudarytų 150,08 Eur sumą (405,28 Eur – 121,35 Eur – 133,85). Tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis sprendžia, jog aplinkybė, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi sutartį anksčiau sutartyje nustatyto termino iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas bei neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo, todėl yra pagrįstas.
13. Kaip jau buvo minėta (žr., 11 punktą), remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti kaip negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta metinė palūkanų norma yra 65 proc., taip pat numatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė turėjo pagrindą gauti 405,28 Eur palūkanų sumą, iš kurios 121,35 Eur palūkanų suma už laikotarpį iki sutarties nutraukimo ir 133,85 Eur negautų pajamų suma už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos priteista teismo sprendimu. Ieškovė 65 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisti už negrąžintą vartojimo kredito sumą (466,34 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš sutarties specialiojoje dalyje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi žymiai didesnė suma, nei ieškovė tikėjosi gauti, t. y. daugiau nei 405,28 Eur. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien abstraktūs subjektyvūs samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje netenkintas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, keistinas, ieškovei priteisiant 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-08-25) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021-05-13) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-09-13 – 263,20 Eur; 2020-10-13 – 239,74 Eur; 2020-11-13 – 215,01 Eur; 2020-12-13 – 188,94 Eur; 2021-01-13 – 161,46 Eur; 2021-02-13 – 132,49 Eur; 2021-03-13 – 101,95 Eur; 2021-04-13 – 69,75 Eur; 2021-05-13 – 35,81 Eur). Pažymėtina, kad panašios pozicijos laikomasi ir kitose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-331-577/2021; 2021-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-426-580/2021; 2021-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-275-430/2021).
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas apeliantės skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-08-25) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
16. Apeliacinės instsncijos teismui nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės materialinio reikalavimo, apeliantė prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (18,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur už ieškinio parengimą). Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, atmetė ieškovės reikalavimus dėl 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-05-13), taip pat dėl 65 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo ir iš dalies tenkino reikalavimą dėl 184,36 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 93,53 proc., teismas priteisė ieškovei 130,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) nepriteisimo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies patenkino vieną iš dviejų apeliantės skundo prašymų, susijusių su ieškinyje suformuluotais materialiniais reikalavimais dėl 65 proc. negautų pajamų priteisimo už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-08-25) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Todėl atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytą patenkintų reikalavimų proporciją (93,53 proc.), taip pat į apeliacinės instancijos teismo tenkintą ieškinio reikalavimų dalį, spręstina, jog nagrinėjamu atveju patenkintų reikalavimų dalį sudaro 95 proc., todėl iš atsakovo ieškovės naudai viso priteistina 132,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl 65 proc. negautų pajamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-08-25) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos priteisimo, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2020-12-01 sprendimas už akių keistinas, ieškovei priteisiant 65 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-08-25) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-05-13), skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
22. Apeliantė prašė priteisti 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino vieną iš dviejų apeliantės skundo prašymų, susijusių su ieškinyje suformuluotais materialiniais reikalavimais, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 5,00 Eur (15 / 3) žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-01 sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019-05-13 vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-b4gcv4k3, sudarytos tarp atsakovo A. K. (A. K.) ir UAB „BnP Finance“, Bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 65 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 466,34 Eur negrąžinto kredito dalį, 121,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020-01-16), 9,13 Eur administravimo mokestį, 133,85 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-01-16) iki kreipimosi į teismą dienos (2020-08-25), 65 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-08-25) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-05-13) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 132,05 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.