Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5; 1.1.9.8.; 1.1.8.1.1; 1.2.17.1.3; 1.2.17.3; 1.2.28.1;

2025 m. vasario 21 d.

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „M.” (direktoriaus pareigose), gyvenantis (duomenys neskelbtini), po šioje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, jam paskirta subendrinta 170 MGL (8 500 eurų) dydžio bauda (nuosprendis įsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje; 24 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje; 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje; 24 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje; 203 straipsnio 2 dalyje,

R. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „L.“ (direktoriaus pareigose), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje; 24 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje; 184 straipsnio 2 dalyje,

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą (statybų srityje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktais, įpareigotas laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (bausmė atlikta 2018-03-12).

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 2 (dvejiems) metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2, 4 dalimis, 5 dalies 4 dalimi, S. K. įpareigotas visą bausmės laiką: tęsti darbą, darbo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bausmė atlikta 2023-01-11).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS BEI KALTINIMŲ, DĖL KURIŲ BYLA BUVO PERDUOTA NAGRINĖTI TEISME, ESMĖ

V. T. sukurstė suklastoti tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti, o, būtent:

2017 m. kovo mėn., Šiauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje pasiūlė S. K. mainais už alkoholinius gėrimus tapti formaliu įmonės direktoriumi ir vieninteliu akcininku, iš anksto žinodamas, kad įmonė jokios realios veiklos nevykdys, o bus naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti, S. K. sutikus už tiksliai nenustatytą alkoholinių gėrimų rūšį ir kiekį dalyvauti tokiame fiktyviame įmonės akcijų ir jos apskaitos dokumentų perleidime, tampant formaliu įmonės direktoriumi ir vieninteliu akcininku, t. y. esant sukurstytam, jis (V. T.) susisiekė su I. S., kuri apie parduodamą įmonę buvo paskelbusi internetinėje skelbimų svetainėje www.skelbiu.lt. Suderinęs pirkimo pardavimo sąlygas, 2017-03-22 V. T. kartu su S. K. nuvyko į Klaipėdos miesto ketvirtąjį notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kur sukurstė S. K. pasirašyti 2017-03-22 notarinę UAB „G.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį tarp pardavėjo – buvusių įmonės akcininkių I. S., V. S., J. B.-V., E. V. ir pirkėjo S. K., bei, S. K. suvokiant, kad jis realiai nepirks UAB „G.“ akcijų ir realiai neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių, taip pat įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų bei pats nevykdys jokios veiklos, bus tik formaliu UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu bei dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti suklastoti dokumentai apie UAB „G.“ akcijų bei šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių perleidimus bei UAB „G.“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimus, t. y. V. T. sukurstė S. K. pasirašyti 2017-03-22 UAB „G.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, 2017-03-22 dokumentų priėmimo – perdavimo aktą ir 2017-03-22 reikalų priėmimo – perdavimo aktą, ir S. K., būdamas sukurstytas, pasirašė 2017-03-22 UAB „G.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, 2017-03-22 dokumentų priėmimo – perdavimo aktą ir 2017-03-22 reikalų priėmimo – perdavimo aktą, taip suklastojant šiuos tikrus dokumentus, po ko perimtus UAB „G.“ apskaitos dokumentus jis (S. K.) atidavė kartu su juo buvusiam V. T., kuris šiuos dokumentus perėmė iš pastarojo.

po to, tęsiant nusikalstamą sumanymą, V. T. pateikė S. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtą 2017-03-22 vienintelio UAB „G.“ akcininko S. K. sprendimą su jame įrašytais žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad S. K., kaip UAB „G.“ vienintelis akcininkas, nuo 2017-03-22 paskyrė save UAB „G.“ direktoriumi, po ko S. K., būdamas sukurstytas, pasirašė šį dokumentą, taip jį suklastodamas, po ko grąžino jį V. T.;

tęsiant nusikalstamą veiką, V. T. sukurstė S. K. suklastoti 2017-03-22 prašymo registruoti UAB „G.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „G.“ akcininko formą JAR-AJ ir UAB „G.“ vienasmenio valdymo organo formą JAR-VO-V, ir S. K., būdamas sukurstytas V. T., įrašė šiuose dokumentuose žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2017-03-22 jis, t. y. S. K., yra įsigijęs UAB „G.“ akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi, pasirašė 2017-03-22 prašymo registruoti UAB „G.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 be priedų, taip suklastojant šiuos tikrus dokumentus, po ko šiuos suklastotus žinomai tikrus dokumentus – 2017-03-22 vienintelio UAB „G.“ akcininko S. K. sprendimą, 2017-03-22 prašymo registruoti UAB „G.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „G.“ akcininko formą JAR-AJ ir UAB „G.“ vienasmenio valdymo organo formą JAR-VO-V – sukurstė panaudoti, 2017-03-22 pateikiant juos registruoti VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos padaliniui.

Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veika, numatytą BK 25 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. T. vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, o, būtent:

2017 m. kovo mėnesį, Šiauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje V. T. pasiūlė S. K. mainais už alkoholinius gėrimus tapti formaliu įmonės direktoriumi ir vieninteliu akcininku ir, iš anksto žinodamas, kad įmonė jokios realios veiklos nevykdys, o bus naudojama nusikalstamoms veikoms nuslėpti, S. K. sutikus už tiksliai nenustatytą alkoholinių gėrimų rūšį ir kiekį dalyvauti tokiame fiktyviame įmonės akcijų ir jos apskaitos dokumentų perleidime, tampant formaliu įmonės direktoriumi ir vieninteliu akcininku, po ko 2017-03-22 V. T. kartu su S. K. nuvyko į Klaipėdos miesto ketvirtąjį notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jo (V. T.) nurodymu S. K. pasirašė 2017-03-22 notarinę UAB „G.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį tarp pardavėjo (buvusių įmonės akcininkų) ir pirkėjo (S. K.), pastarajam suvokiant, kad jis realiai nepirks UAB „G.“ akcijų ir realiai neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių, taip pat įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų, bei pats nevykdys jokios veiklos, bus tik formaliu UAB „G.“ vadovu, po ko V. T. perėmė iš V. K. šio perimtus UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus;

tęsdamas nusikalstamą sumanymą, V. T. vadovavo juridiniam asmeniui – UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotam (duomenys neskelbtini), naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, t. y. įmonės vardu sudarė ir panaudojo fiktyvias sutartis: netikrą 2017-03-27 statybos darbų rangos sutartį tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“ dėl statybos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) ir 2017-03-29 statybos rangos sutartį Nr. 2017/03/29 tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“ dėl statybos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) už bendrą 195 687,25 Eur sumą su PVM, iš anksto žinodamas, kad UAB „G.“ sutartyje nurodytų statybos darbų neatliks. Po to, siekdamas dokumentais įforminti statybos darbus statybos objektuose, esančiuose adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), susitaręs su R. K., pastarajam pateikė į UAB „G.“ apskaitą įtraukti nurodytas sutartis pagrindžiančias suklastotas netikras UAB „G.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat imituojant UAB „G.“ atsiskaitymus su UAB „G.“ už tariamus statybos darbus, pagamino ir panaudojo „G.“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius, dėl ko dėl ko buvo pateisintas nepagrįstas UAB „G.“ lėšų išlaidavimas pagal realiai neįvykusius sandorius 98 835,62 Eur sumai.

Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje.

R. K. organizavo apgaulingą UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o V. T. padėjo R. K. apgaulingai tvarkyti UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, o, būtent:

R. K. nuo 2017-03-27 iki 2018-12-31 organizavo apgaulingą UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. jis (R. K.) laikotarpiu nuo 2017-03-27 iki 2018-12-31 Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kartu su V. T., abiem veikiant tiesiogine tyčia, R. K. būnant UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), faktiniu vadovu, oficialaus direktoriaus pareigas nuo 2017-03-06 iki 2017-09-08 ir nuo 2017-12-05 iki 2017-12-05 einant V. A., nuo 2017-10-09 iki 2017-12-05 – I. K., o nuo 2017-09-21 iki 2017-10-13 ir nuo 2018-05-29 iki 2018-12-31 jam pačiam (R. K.) būnant oficialiu įmonės direktoriumi, bei pilnai kontroliuojant juridinio asmens veiklą, būnant atsakingu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostatą – ,,už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ ir 21 straipsnio nuostatą – „už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“ laikotarpiu nuo 2017-03-27 iki 2018-12-31, tyčia, pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) Nr. IX-574: 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad ,, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto ,nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas, kad ,,privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad ,,įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“,

vykdydami išankstinį nusikalstamą sumanymą, siekdami nuslėpti savo nusikalstamas veikas, V. T. kartu su R. K. per jų kontroliuojamas įmones UAB „G.“ (V. T. valdoma įmonė) ir UAB „G.“ (R. K. valdoma įmonė), panaudojo jokios realios veiklos nevykdančios UAB „G.“ netikrus dokumentus, siekdami pateisinti realiai neįvykusias ūkines finansines operacijas, o tiksliau pagamino ir panaudojo netikrą 2017-03-27 statybos darbų rangos sutartį tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“ dėl statybos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) ir 2017-03-29 statybos rangos sutartį Nr. 2017/03/29 tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“ dėl statybos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) už bendrą 195 687,25 Eur sumą su PVM. Po to R. K., vykdydamas bendrą susitarimą su V. T., siekiant dokumentais įforminti statybos darbus statybos objektuose, esančiuose adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), į UAB „G.“ apskaitą įtraukė suklastotas netikras UAB „G.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras“:

1) 2017-04-16 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00016 – 51 049,90 Eur sumai su PVM;

2) 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00017 – 53 209,75 Eur sumai su PVM;

3) 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00019 – 34 545,50 Eur sumai su PVM;

4) 2017-04-28 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00019 – 34 545,50 Eur sumai su PVM;

5) 2017-07-28 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00028 – 2 468,40 Eur sumai su PVM;

6) 2017-08-01 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00030 – 8 639,40 Eur sumai su PVM;

7) 2017-08-05 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00032 – 6 307,25 Eur sumai su PVM;

8) 2017-08-23 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00041 – 3 464,47 Eur sumai su PVM;

9) 2017-08-24 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00043 – 2 359,50 Eur sumai su PVM;

10) 2017-08-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00047 – 29 463,50 Eur sumai su PVM.

R. K., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, imituodamas UAB „G.“ atsiskaitymus su UAB „G.“ už tariamus statybos darbus, panaudojo V. T. pateiktus nenustatyto asmens pagamintus „G.“ vardu išrašytus netikrus kasos pajamų orderius (KPO):

1) 2017-04-28 kasos pajamų orderį GN00274, 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00016“;

2) 2017-04-28 kasos pajamų orderį GN00273, 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“;

3) 2017-05-11 kasos pajamų orderį GN00276, 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“;

4) 2017-05-16 kasos pajamų orderį GN00280, 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“;

5) 2017-05-18 kasos pajamų orderį GN00282, 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“;

6) 2017-05-24 kasos pajamų orderį GN00285, 7 475 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“;

7) 2017-05-16 kasos pajamų orderį GN00279, 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00019“;

8) 2017-05-18 kasos pajamų orderį GN00281, 7 800 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00019“;

9) 2017-05-55 kasos pajamų orderį GN00283, 12 750 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00019“;

10) 2017-07-28 kasos pajamų orderį GA00287 2 040 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00028“;

11) 2017-08-02 kasos pajamų orderį GA00289, 8 639,40 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00030“;

12) 2017-08-08 kasos kasos pajamų orderį GA00293, 6 307,25 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00032“;

13) 2017-08-23 kasos pajamų orderį GA00304, 3 464,47 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00032“;

14) 2017-08-24 kasos pajamų orderį GA00306, 2 359,50 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00043“, po ko R. K. minėtus dokumentus įtraukė į UAB „G.” apskaitą;

toliau vykdydami išankstinį nusikalstamą sumanymą, R. K. ir V. T., per jų kontroliuojamas įmones UAB „V.“ (V. T. valdoma įmonė) ir UAB „G.“ (R. K. valdoma įmonė), turėdami tikslą pateisinti įmonių piniginių lėšų panaudojimą, klastodami dokumentus įformino realiai neįvykusias ūkines finansines operacijas, jas įtraukdami į valdomų įmonių apskaitą, o, būtent: 2017-08-02 UAB „G.“ (užsakovas) ir UAB „V.“ (rangovas) sudarė statybos rangos sutartį dėl gyvenamųjų namų komplekso statybos (duomenys neskelbtini) už bendrą 470 421,80 Eur sumą bei 2017-08-02 lokalinę sąmatą Nr. 17/08/02 ir 2017-08-04 statybos rangos sutartį Nr. 2017/08/04, pagal kurią UAB „V.“ savo jėgomis ir rizika atliks dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą už bendrą 108 800 Eur sumą be PVM, iš anksto žinodami, kad UAB „V.“ minėtų statybos darbų neatliks;

tęsdami nusikalstamą veiką, V. T., siekdamas pateisinti tariamų statybos darbų atlikimą, UAB „V.“ vardu UAB „G.“ išrašė šias PVM sąskaitas faktūras:

1. 2017-08-25 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0090 – 29 040 Eur sumai, kartu su 2017-08-25 atliktų darbų aktu Nr. 1;

2. 2017-08-25 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0091 – 29 040 Eur sumai, kartu su 2017-08-25 atliktų darbų aktu Nr. 1;

3. 2017-08-25 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0092 – 25 410 Eur sumai, kartu su 2017-08-25 atliktų darbų aktu Nr. 1;

4. 2017-08-25 sąskaita faktūra Nr. 0093 – 2 196,15 Eur sumai, kartu su 2017-08-25 atliktų darbų aktu Nr. 1;

5. 2018-08-02 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0120 – 83 490 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 1;

6. 2018-08-08 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0121 – 69 212 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 2;

7. 2018-08-07 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0122 – 29 995,90 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 3;

8. 2018-08-08 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0123 – 40 982,70 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 4;

9. 2018-08-09 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0124 – 44 102,08 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 5;

10. 2018-08-10 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0125 – 18 392 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 6,

po ko R. K., vykdydamas bendrą susitarimą, anksčiau minėtus netikrus dokumentus įtraukė į UAB „G.“ apskaitą ir tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, kadangi organizavo PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „G.“ ir UAB „V.“ vardu, kuriomis užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, jose įrašyti skirtingi duomenys apie statybos darbus, objektus, adresus, ūkinių operacijų turinį, bei netikrų kasos pajamų orderių apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais įtraukimą į UAB „G.“ apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „G.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-03-27 iki 2018-12-31.

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamas veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, o V. T. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

S. K. suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, o, būtent:

2017 m. kovo mėn., Šiauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje V. T. pasiūlius S. K. mainais už alkoholinius gėrimus tapti formaliu įmonės direktoriumi ir vieninteliu akcininku, iš anksto žinodamas, kad įmonė jokios realios veiklos nevykdys, S. K. su tokiu pasiūlymu sutiko, t. y. buvo sukurstytas, po ko V. T. susisiekė su I. S., kuri apie parduodamą įmonę buvo paskelbusi internetinėje skelbimų svetainėje www.skelbiu.lt. Suderinęs pirkimo pardavimo sąlygas, 2017-03-22 V. T. kartu su S. K. nuvyko į Klaipėdos miesto ketvirtąjį notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), kur sukurstė S. K. pasirašyti 2017-03-22 notarinę UAB „G.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį tarp pardavėjo – buvusių įmonės akcininkių I. S., V. S., J. B.-V., E. V. ir pirkėjo S. K., jis (S. K.), suvokdamas, kad jis realiai nepirks UAB „G.“ akcijų ir realiai neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių, taip pat įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų bei pats nevykdys jokios veiklos, bus tik formaliu UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu bei dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti suklastoti dokumentai apie UAB „G.“ akcijų bei šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių perleidimus bei UAB „G.“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimus, sukurstytas V. T. pasirašė 2017-03-22 UAB „G.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, 2017-03-22 dokumentų priėmimo – perdavimo aktą ir 2017-03-22 reikalų priėmimo – perdavimo aktą, ir S. K., taip suklastojant šiuos tikrus dokumentus, po ko perimtus UAB „G.“ apskaitos dokumentus jis (S. K.) atidavė kartu su juo buvusiam V. T.;

po to, tęsiant nusikalstamą sumanymą, V. T. pateikė S. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtą 2017-03-22 vienintelio UAB „G.“ akcininko S. K. sprendimą su jame įrašytais žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad S. K., kaip UAB „G.“ vienintelis akcininkas, nuo 2017-03-22 paskyrė save UAB „G.“ direktoriumi, po ko S. K., būdamas sukurstytas, pasirašė šį dokumentą, taip jį suklastodamas, po ko grąžino jį V. T.;

tęsiant nusikalstamą veiką, S. K., sukurstytas V. T., į 2017-03-22 prašymo registruoti UAB „G.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „G.“ akcininko formą JAR-AJ ir UAB „G.“ vienasmenio valdymo organo formą JAR-VO-V įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2017-03-22 jis (S. K.) yra įsigijęs UAB „G.“ akcijas ir yra paskirtas šios įmonės direktoriumi, pasirašė 2017-03-22 prašymo registruoti UAB „G.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 be priedų, taip suklastodamas šiuos tikrus dokumentus, po ko šiuos suklastotus žinomai tikrus dokumentus – 2017-03-22 vienintelio UAB „G.“ akcininko S. K. sprendimą, 2017-03-22 prašymo registruoti UAB „G.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „G.“ akcininko formą JAR-AJ ir UAB „G.“ vienasmenio valdymo organo formą JAR-VO-V – sukurstytas panaudojo, 2017-03-22 pateikdamas juos registruoti VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos padaliniui.

Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veika, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

V. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis kartu su R. K. organizavo apgaulingą UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o, būtent:

jis, būdamas faktiniu įmonės vadovu bei pilnai kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, laikotarpiu nuo 2017-03-22 iki 2018-09-05 S. K. būnant formaliu UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būnant atsakingu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostatą – ,,už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ ir 21 straipsnio nuostatą – „už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“ laikotarpiu nuo 2017-03-27 iki 2018-09-05, tyčia, pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 4 straipsnio nuostatą – „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą – ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto ,nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas, kad ,,privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad ,,įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“,

veikdamas kartu su R. K., pagal išankstinį susitarimą panaudojo jokios realios veiklos nevykdančios UAB „G.“ netikrus dokumentus, siekiant pateisinti realiai neįvykusias ūkines finansines operacijas, pagamino ir panaudojo netikrą: 2017-03-27 statybos darbų rangos sutartį tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“ dėl statybos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), taip pat 2017-03-29 statybos rangos sutartį Nr. 2017/03/29 tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“ dėl statybos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) už bendrą 195 687,25 Eur sumą su PVM, iš anksto žinodamas (pagal išankstinį tarpusavio susitarimą), kad UAB „G.“ sutartyje nurodytų statybos darbų neatliks. Po to, siekdamas dokumentais įforminti statybos darbus statybos objektuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), susitarė su R. K. ir pastarajam pateikė į UAB „G.“ apskaitą įtraukti suklastotas netikras UAB „G.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras“: 1) 2017-04-16 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00016 – 51 049,90 Eur sumai su PVM; 2) 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00017 – 51 049,90 Eur sumai su PVM; 3) 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00017 – 51 049,90 Eur sumai su PVM; 4) 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00019 – 34 545,50 Eur sumai su PVM; 5) 2017-07-28 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00028 – 2 468,40 Eur sumai su PVM; 6) 2017-08-01 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00030 – 34 545,50 Eur sumai su PVM; 7) 2017-08-05 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00032 – 6 307,25 Eur sumai su PVM; 8) 2017-08-23 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00032 – 5 212,60 Eur sumai su PVM; 9) 2017-08-24 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00043 – 2 359,50 Eur sumai su PVM; 10) 2017-08-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00047 – 2 359,50 Eur sumai su PVM.

V. T. ir R. K., tęsiant nusikalstamą sumanymą, imituojant UAB „G.“ atsiskaitymus su UAB „G.“ už tariamus statybos darbus, pagamino ir panaudojo „G.“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius (KPO): 1) 2017-04-28 kasos pajamų orderį GN00274 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00016“; 2) 2017-04-28 kasos pajamų orderį GN00273 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 3) 2017-05-11 kasos pajamų orderį GN00276 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 4) 2017-05-16 kasos pajamų orderį GN00280 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 5) 2017-05-18 kasos pajamų orderį GN002282 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 6) 2017-05-24 kasos pajamų orderį GN00285 – 7 475 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 7) 2017-05-16 kasos pajamų orderį GN00279 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00019“; 8) 2017-05-18 kasos pajamų orderį GN00281 – 7 800 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00019“; 9) 2017-05-55 kasos pajamų orderį GN00283 – 12 750 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00019“; 10) 2017-07-28 kasos pajamų orderį GA00287 – 2 040 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00028“; 11) 2017-08-02 kasos pajamų orderį GA00289 – 8 639,40 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00030“; 12) 2017-08-08 kasos pajamų orderį GA00293 – 6 307,25 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00032“; 13) 2017-08-23 kasos pajamų orderį GA00304 – 3 464,47 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00032“; 14) 2017-08-24 kasos pajamų orderį GA00306 – 2 359,50 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00043“,

po ko R. K. anksčiau minėtus dokumentus įtraukė į savo kontroliuojamos įmonės UAB „G.“ apskaitą, tačiau V. T. neįtraukė į savo kontroliuojamos įmonės UAB „G.“ apskaitą ir be apskaitos naudojo iš UAB „G.“ pagal suklastotas sąskaitas faktūras ir suklastotus kasos pajamų orderius gautas pinigines lėšas. Taip pat sąmoningai į įmonės apskaitą neįtraukė šių laikotarpio nuo 2017-03-27 iki 2018-09-05 UAB „G.“ dokumentų: pardavimo ir pirkimo apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, statybos darbų atlikimo aktų), kasos dokumentų, kasos knygos bei apskaitos registrų, Didžiosios knygos, kuriuose būtų atvaizduoti duomenys apie bendrovės „G.“ banko sąskaitoje vykdytas ūkines finansines operacijas, gautas pajamas, pinigines lėšas, jų panaudojimą, skolas ir įsipareigojimus, atsiskaitymą su pirkėjais, tiekėjais ir valstybės biudžetu. Dėl anksčiau išvardintų pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB „G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-03-27 iki 2018-09-05.

Šiais savo veiksmais V. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su R. K., padėjo organizuoti apgaulingą UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o, būtent:

laikotarpyje nuo 2017-03-27 iki 2018-12-31 jis (V. T.) Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas tiesiogine tyčia, R. K. būnant faktiniu UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, oficialaus direktoriaus pareigas einant V. A. nuo 2017-03-06 iki 2017-09-08 ir nuo 2017-12-05 iki 2017-12-05, I. K. nuo 2017-10-09 iki 2017-12-05, o laikotarpiais nuo 2017-09-21 iki 2017-10-13 ir nuo 2018-05-29 iki 2018-12-31 oficialiu įmonės direktoriumi, bei pilnai kontroliuojant juridinio asmens veiklą, būnant atsakingu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostatą – ,,už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ ir 21 straipsnio nuostatą – „už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“ laikotarpiu nuo 2017-03-27 iki 2018-12-31, tyčia, pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto ,nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas, kad ,,privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad ,,įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“:

vykdydami nusikalstamą sumanymą, V. T. kartu su R. K., siekdami nuslėpti savo nusikalstamas veikas per jų kontroliuojamas įmones UAB „V.“ (V. T. valdoma įmonė) ir UAB „G.“ (R. K. valdoma įmonė), siekdami išvengti mokėtinų mokesčių, pateisinti įmonių piniginių lėšų panaudojimą, klastodami dokumentus, įformino realiai neįvykusias ūkines finansines operacijas, jas įtraukdami į valdomų įmonių apskaitą, t. y. vykdydami išankstinį nusikalstamą sumanymą, 1) 2017-08-02 UAB „G.“ (užsakovas) ir UAB „V.“ (rangovas) sudarė statybos rangos sutartį dėl gyvenamųjų namų komplekso statybos (duomenys neskelbtini), už bendrą 470 421,80 Eur sumą bei 2017-08-02 lokalinę sąmatą Nr. 17/08/02 ir 2) 2017-08-04 statybos rangos sutartį Nr. 2017/08/04, pagal kurias UAB „V.“ savo jėgomis ir rizika atliks dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą už bendrą 108 800 Eur sumą be PVM, iš anksto žinodami, kad UAB „V.“ minėtų statybos darbų neatliks;

tęsiant nusikalstamą veiką, V. T., siekdamas pateisinti tariamų statybos darbų atlikimą, UAB „V.“ vardu UAB „G.“ išrašė šias PVM sąskaitas faktūras: 1) 2017-08-25 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0090 – 29 040 Eur sumai, kartu su 2017-08-25 atliktų darbų aktu Nr. 1; 2) 2017-08-25 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0091 – 29 040 Eur sumai, kartu su 2017-08-25 atliktų darbų aktu Nr. 1; 3) 2017-08-25 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0092 – 25 410 Eur sumai, kartu su 2017-08-25 atliktų darbų aktu Nr. 1.; 4) 2018-08-02 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0120 – 83 490 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 1; 5) 2018-08-02 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0121 – 69 212 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 2; 6) sąskaitą faktūrą SST Nr. 0122 – 29 995,90 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 3; 7) 2018-08-02 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0123 – 40 982,70 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 4; 8) 2018-08-09 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0124 – 44 102,08 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 5; 9) 2018-08-10 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0125 – 18 392 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 6., po ko R. K. minėtus dokumentus įtraukė į UAB „G.” apskaitą;

toliau tęsiant nusikalstamą sumanymą bei siekiant buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti tariamus sandorius, R. K. laikotarpiu nuo 2017-06-05 iki 2018-02-01 iš UAB „G.” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Citadele banka” Lietuvos filiale į UAB „V.” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas”, atliko bankinius pavedimus 93 800 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas už darbus”; laikotarpiu nuo 2017-08-14 iki 2017-10-17 iš UAB „G.” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Luminor bank” Lietuvos skyriuje į UAB „V.” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Šiaulių bankas”, atliko bankinius pavedimus 80 070 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas už darbus”; 2017-09-12 iš UAB „G.” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Luminor bank” Lietuvos skyriuje, į UAB „V.” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Šiaulių bankas”, atliko bankinį pavedimą 37 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas už darbus”. Iš viso į UAB „G.“ į UAB „V.“ banko sąskaitą pervedė 210 870 Eur (neskaitant PVM), po ko pinigines lėšas išgrynino įvairiuose bankomatuose: 1) 2017-08-21 bankomate, esančiame Vilniuje, Ozo g. 25, – 11 400 Eur; 2) 2017-08-25 bankomate, esančiame Vilniuje, Kareivių g. 11, – 4 900 Eur; 3) 2017-08-28 bankomate, esančiame Šiauliuose, Aido g. 8, – 700 Eur; 4) 2017-09-13 bankomate, esančiame Vilniuje, Žirmūnų g. 2 – 8 400 Eur; 5) 2017-09-13 bankomate, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g. 40 – 10 900 Eur; 6) 2017-09-14 bankomate Vilniuje, Verkių g. 29, – 17 000 Eur; 7) 2017-09-18 bankomate Vilniuje, Ukmergės g. 369 – 10 500 Eur; 8) 2017-09-20 bankomate Vilniuje, Kedrų g. 4 – 2 100 Eur; 9) 2017-09-21 bankomate, esančiame Vilniuje, Ukmergės g. 369 – 13 580 Eur; 10) 2017-09-22 bankomate Vilniuje, Priegliaus g. 1 – 530 Eur; 11) 2017-10-02 bankomate Vilniuje, Verkių g. 29- 15K – 1 200 Eur; 12) 2017-10-05 bankomate Vilniuje, Pilaitės g. 31, – 20 100 Eur; 13) 2017-10-09 bankomate Vilniuje, Kareivių g. 11 – 450 Eur; 14) 2017-10-13 bankomate Vilniuje, Pilaitės g. 31 – 1 550 Eur; 15) 2017-10-16 bankomate Vilniuje, Ozo g. 25 – 19 880 Eur; 16) 2017-10-16 bankomate Vilniuje, Pilaitės g. 31 – 4 700 Eur; 17) 2017-10-17 bankomate, esančiame Šiauliuose, Tilžės g. 11, – 400 Eur; 18) 2017-10-18 bankomate, esančiame Vilniuje, Verkių g. 29-15 K, – 14 210 Eur; 19) 2017-10-19 bankomate Vilniuje, Kedrų g. 4 – 19 600 Eur; 20) 2017-10-24 bankomate Vilniuje, Pilaitės g. 31 – 6 300 Eur; 21) 2017-10-25 bankomate Vilniuje, Ozo g. 25 – 12 880 Eur; 22) 2017-10-26 bankomate, esančiame Vilniuje, Pilaitės g. 31 – 700 Eur; 23) 2017-10-30 bankomate Vilniuje, Pilaitės g. 31 – 700 Eur; 24) 2017-11-02 bankomate Vilniuje, Ozo g. 25 – 1 200 Eur; 25) 2017-11-03 bankomate, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 247, – 1 100 Eur; 26) 2017-11-06 bankomate Vilniuje, Pilaitės g. 31 – 14 980 Eur; 27) 2017-11-20 bankomate Šiauliuose, Pramonės g. 6 – 200 Eur; 28) 2017-11-22 bankomate, esančiame Vilniuje, Saltoniškių g. 9, – 13 300 Eur; 29) 2017-12-04 bankomate Vilniuje, Pilaitės g. 31 – 2 300 Eur. Iš viso laikotarpiu nuo 2017-08-21 iki 2017-12-04 išgrynino 219 260 Eur ir naudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems tikslams, šių lėšų neapskaitant UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje.

Taip pat veikdamas kartu su R. K., pagal išankstinį susitarimą panaudojo jokios realios veiklos nevykdančios UAB „G.“ netikrus dokumentus, siekiant pateisinti realiai neįvykusias ūkines finansines operacijas įmonėje UAB „G.“, o tiksliau pagamino ir panaudojo netikrą 2017-03-27 statybos darbų rangos sutartį tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“ dėl statybos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) ir 2017-03-29 statybos rangos sutartį Nr. 2017/03/29 tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“ dėl statybos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), už bendrą 195 687,25 Eur sumą su PVM; po to R. K., vykdydamas bendrą susitarimą su V. T., siekdamas dokumentais įforminti statybos darbus statybos objektuose, esančiuose adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), į UAB „G.“ apskaitą įtraukė suklastotas netikras UAB „G.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras“: 1) 2017-04-16 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00016 – 51 049,90 Eur sumai su PVM; 2) 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00017 – 51 049,90 Eur sumai su PVM; 3) 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00017 – 51 049,90 Eur sumai su PVM; 4) 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00019 – 34 545,50 Eur sumai su PVM; 5) 2017-07-28 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00028 – 24 68,40 Eur sumai su PVM; 6) 2017-08-01 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00030 – 34 545,50 Eur sumai su PVM; 7) 2017-08-05 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00032 – 63 07,25 Eur sumai su PVM; 8) 2017-08-23 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00032 – 5 212,60 Eur sumai su PVM; 9) 2017-08-24 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00043 – 2 359,50 Eur sumai su PVM; 10) 2017-08-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00047 – 2 359,50 Eur sumai su PVM.

R. K., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, imituodamas UAB „G.“ atsiskaitymus su UAB „G.“ už tariamus statybos darbus, panaudojo nenustatyto asmens pagamintus netikrus (suklastotus) „G.“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius (KPO): 1) 2017-04-28 kasos pajamų orderį GN00274 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00016“; 2) 2017-04-28 kasos pajamų orderį GN00273 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 3) 2017-05-11 kasos pajamų orderį GN00276 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 4) 2017-05-16 kasos pajamų orderį GN00280 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 5) 2017-05-18 kasos pajamų orderį GN002282 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 6) 2017-05-24 kasos pajamų orderį GN00285 – 7 475 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 7) 2017-05-16 kasos pajamų orderį GN00279 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00019“; 8) 2017-05-18 kasos pajamų orderį GN00281 – 7 800 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00019“; 9) 2017-05-55 kasos pajamų orderį GN00283 – 12 750 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00019“; 10) 2017-07-28 kasos pajamų orderį GA00287 – 2 040 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00028“; 11) 2017-08-02 kasos pajamų orderį GA00289 – 8 639,40 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00030“; 12) 2017-08-08 kasos pajamų orderį GA00293 – 6 307,25 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00032“; 13) 2017-08-23 kasos pajamų orderį GA00304 – 3 464,47 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00032“; 14) 2017-08-24 kasos pajamų orderį GA00306 – 2 359,50 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00043“, po ko R. K., vykdydamas bendrą susitarimą, anksčiau minėtus netikrus dokumentus įtraukė į UAB „G.“ apskaitą ir tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 d., 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, kadangi organizavo PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „G.“ ir UAB „V.“ vardu, kuriomis užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, jose įrašyti skirtingi duomenys apie statybos darbus, objektus, adresus, ūkinių operacijų turinį, bei netikrų kasos pajamų orderių apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais įtraukimą į UAB „G.“ apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „G.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-03-27 iki 2018-12-31.

Šiais savo veiksmais V. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su V. T., padėjo jam apgaulingai tvarkyti UAB „G.“ apskaitą, o, būtent:

laikotarpyje nuo 2017-03-27 iki 2018-09-05 apgaulingai tvarkė UAB „G.“ apskaitą, o tiksliau jis R. K., veikdamas kartu su V. T., laikotarpiu nuo 2017-03-27 iki 2018-09-05 Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas tiesiogine tyčia, S. K. būnant formaliu UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, V. T. būnant faktiniu įmonės vadovu, bei pilnai kontroliuojant juridinio asmens veiklą, būnant atsakingu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostatą – ,,už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ ir 21 straipsnio nuostatą – „už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“ laikotarpiu nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2017 m. gruodžio mėnesio, tyčia, pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas, kad ,,privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad ,,įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“:

veikdamas kartu su V. T., pagal išankstinį susitarimą panaudojo jokios realios veiklos nevykdančios UAB „G.“ netikrus dokumentus, siekiant pateisinti realiai neįvykusias ūkines finansines operacijas, pagamino ir panaudojo netikrą 2017-03-27 statybos darbų rangos sutartį tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“ dėl statybos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) ir 2017-03-29 statybos rangos sutartį Nr. 2017/03/29 tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“ dėl statybos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) už bendrą 195 687,25 Eur sumą su PVM, iš anksto žinodamas (pagal išankstinį tarpusavio susitarimą), kad UAB „G.“ sutartyje nurodytų statybos darbų neatliks. Po to, siekdamas dokumentais įforminti statybos darbus statybos objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), susitarė su V. T. ir pastarasis pateikė jam į UAB „G.“ apskaitą įtraukti suklastotas netikras UAB „G.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras“: 1) 2017-04-16 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00016, 51049,90 Eur sumai su PVM; 2) 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00017, 51049,90 Eur sumai su PVM; 3) 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00017, 51049,90 Eur sumai su PVM; 4) 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00019, 34545,50 Eur sumai su PVM; 5) 2017-07-28 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00028, 2468,40 Eur sumai su PVM; 6) 2017-08-01 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00030, 34545,50 Eur sumai su PVM; 7) 2017-08-05 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00032, 6307,25 Eur sumai su PVM; 8) 2017-08-23 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00032, 5212,60 Eur sumai su PVM; 9) 2017-08-24 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00043, 2359,50 Eur sumai su PVM; 10) 2017-08-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00047, 2359,50 Eur sumai su PVM.

V. T. ir R. K., tęsiant nusikalstamą sumanymą, imituojant UAB „G.“ atsiskaitymus su UAB „G.“ už tariamus statybos darbus panaudojo nenustatyto asmens pagamintus netikrus (suklastotus) „G.“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius (KPO): 1) 2017-04-28 kasos pajamų orderį GN00274 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00016“; 2) 2017-04-28 kasos pajamų orderį GN00273 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 3) 2017-05-11 kasos pajamų orderį GN00276 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 4) 2017-05-16 kasos pajamų orderį GN00280 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 5) 2017-05-18 kasos pajamų orderį GN002282 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 6) 2017-05-24 kasos pajamų orderį GN00285 – 7 475 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 7) 2017-05-16 kasos pajamų orderį GN00279 – 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00019“; 8) 2017-05-18 kasos pajamų orderį GN00281 – 7 800 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00019“; 9) 2017-05-55 kasos pajamų orderį GN00283 – 12 750 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00019“; 10) 2017-07-28 kasos pajamų orderį GA00287 – 2 040 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00028“; 11) 2017-08-02 kasos pajamų orderį GA00289 – 8 639,40 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00030“; 12) 2017-08-08 kasos pajamų orderį GA00293 – 6 307,25 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00032“; 13) 2017-08-23 kasos pajamų orderį GA00304 – 3 464,47 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00032“; 14) 2017-08-24 kasos pajamų orderį GA00306 – 2 359,50 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00043“, po ko R. K. anksčiau minėtus dokumentus įtraukė į savo kontroliuojamos įmonės UAB „G.“ apskaitą, tačiau V. T. neįtraukė į savo kontroliuojamos įmonės UAB „G.“ apskaitą bei be apskaitos naudojo iš UAB „G.“ pagal suklastotas sąskaitas faktūras ir suklastotus kasos pajamų orderius gautas pinigines lėšas. Taip pat sąmoningai į įmonės apskaitą neįtraukė šių laikotarpio nuo 2017-03-27 iki 2018-09-05 UAB „G.“ dokumentų: pardavimo ir pirkimo apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, statybos darbų atlikimo aktų), kasos dokumentų, kasos knygos, apskaitos registrų, Didžiosios knygos, kuriuose būtų atvaizduoti duomenys apie bendrovės „G.“ banko sąskaitoje vykdytas ūkines finansines operacijas, gautas pajamas, pinigines lėšas, jų panaudojimą, skolas ir įsipareigojimus, atsiskaitymą su pirkėjais, tiekėjais ir valstybės biudžetu. Dėl anksčiau išvardintų pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB „G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-03-27 iki 2018-09-05.

Šiais savo veiksmais R. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

V. T. ir R. K. buvo kaltinami tuo, kad veikdami kartu, tiesiogine tyčia, laikotarpyje nuo 2017-03-27 iki 2018-12-31, iššvaistė UAB „G.“ turtą o, būtent:

V. T. ir R. K., veikdami kartu, nuo 2017-03-27 iki 2018-12-31 Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto susitarę, R. K. esant faktiniu UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, o laikotarpiais nuo 2017-09-21 iki 2017-10-13 ir nuo 2018-06-01 iki 2019-08-01 oficialiu įmonės direktoriumi, bei pilnai kontroliuodamas juridinio asmens UAB „G.“ veiklą bei turint savo žinioje UAB „G.“ turtą, vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, siekiant nuslėpti savo nusikalstamas veikas per jų kontroliuojamas įmones UAB „V.“ (V. T. valdoma įmonė) ir UAB „G.“ (R. K. valdoma įmonė), siekdami išvengti mokėtinų mokesčių ir pateisinti įmonių piniginių lėšų panaudojimą, klastodami dokumentus įformino realiai neįvykusias ūkines finansines operacijas, jas įtraukiant į valdomų įmonių apskaitą ir tokiu būdu iššvaistė jų žinioje buvusį UAB „G.“ turtą – pinigines lėšas, t. y. vykdydami išankstinį nusikalstamą sumanymą, sudarė fiktyvias sutartis: 1) netikrą 2017-03-27 statybos darbų rangos sutartį tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“ dėl statybos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) ir 2) 2017-03-29 statybos rangos sutartį Nr. 2017/03/29 tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“ dėl statybos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) už bendrą 195 687,25 Eur sumą su PVM;

Po to R. K., siekdamas dokumentais įforminti statybos darbus statybos objektuose, esančiuose adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), į UAB „G.“ apskaitą įtraukė suklastotas netikras UAB „G.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras“: 1) 2017-04-16 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00016, 51 049,90 Eur sumai su PVM; 2) 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00017, 51 049,90 Eur sumai su PVM; 3) 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00017, 51 049,90 Eur sumai su PVM; 4) 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00019, 34 545, 50 Eur sumai su PVM; 5) 2017-07-28 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00028, 2 468,40 Eur sumai su PVM; 6) 2017-08-01 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00030, 34 545, 50 Eur sumai su PVM; 7) 2017-08-05 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00032, 6 307,25 Eur sumai su PVM; 8) 2017-08-23 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00032, 5 212,60 Eur sumai su PVM; 9) 2017-08-24 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00043, 2 359,50 Eur sumai su PVM; 10) 2017-08-25 PVM sąskaitą faktūrą GAM Nr. 00047, 2 359,50 Eur sumai su PVM.

R. K., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, imituodamas UAB „G.“ atsiskaitymus su UAB „G.“ už tariamus statybos darbus panaudojo nenustatyto asmens pagamintus netikrus (suklastotus) „G.“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius: 1) 2017-04-28 kasos pajamų orderį GN00274, 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00016“; 2) 2017-04-28 kasos pajamų orderį GN00273, 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 3) 2017-05-11 kasos pajamų orderį GN00276, 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 4) 2017-05-16 kasos pajamų orderį GN00280, 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 5) 2017-05-18 kasos pajamų orderį GN00282, 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 6) 2017-05-24 kasos pajamų orderį GN00285, 7 475 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00017“; 7) 2017-05-16 kasos pajamų orderį GN00279, 8 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00019“; 8) 2017-05-18 kasos pajamų orderį GN00281, 7 800 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00019“; 9) 2017-05-55 kasos pajamų orderį GN00283, 12 750 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00019“; 10) 2017-07-28 kasos pajamų orderį GA00287, 2 040 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00028“; 11) 2017-08-02 kasos pajamų orderį GA00289, 8 639,40 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00030“; 12) 2017-08-08 kasos pajamų orderį GA00293, 6 307,25 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00032“; 13) 2017-08-23 kasos pajamų orderį GA00304, 3 464,47 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00032“; 14) 2017-08-24 kasos pajamų orderį GA00306, 2 359,50 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus PVM sąskaita faktūra GAM Nr. 00043“, po ko R. K., vykdydamas bendrą susitarimą, anksčiau minėtus netikrus dokumentus įtraukė į UAB „G.“ apskaitą, tokiu būdu pateisino nepagrįstus įmonės lėšų išlaidavimus pagal realiai neįvykusius sandorius, suklastotas sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius ir iššvaistė UAB „G.“ turtą – pinigines lėšas 98 835,62 Eur sumai.

Tęsiant nusikalstamą sumanymą, 2017-08-02 UAB „G.“ (užsakovas, atstovaujamas R. K.) ir UAB „V.“ (rangovas, atstovaujamas V. T.) sudarė fiktyvią statybos rangos sutartį dėl gyvenamųjų namų komplekso statybos (duomenys neskelbtini) už bendrą 470 421,80 Eur sumą bei 2017-08-02 lokalinę sąmatą Nr. 17/08/02 ir 2017-08-04 statybos rangos sutartį Nr. 2017/08/04, pagal kurią UAB „V.“ neva savo jėgomis ir rizika atliks dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybą už bendrą 108 800 Eur sumą be PVM iš anksto žinodami, kad UAB „V.“ minėtų statybos darbų neatliks. Tęsiant nusikalstamą veiką, V. T., siekdamas pateisinti tariamų statybos darbų atlikimą UAB „V.“ vardu išrašė UAB „G.“ šias PVM sąskaitas faktūras: 1) 2017-08-25 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0090 – 29 040 Eur sumai, kartu su 2017-08-25 atliktų darbų aktu Nr. 1; 2) 2017-08-25 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0091 – 29 040 Eur sumai, kartu su 2017-08-25 atliktų darbų aktu Nr. 1; 3) 2017-08-25 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0092 – 25 410 Eur sumai, kartu su 2017-08-25 atliktų darbų aktu Nr. 1; 4) 2018-08-02 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0120 – 83 490 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 1; 5) 2018-08-02 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0121 – 69 212 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 2; 6) sąskaitą faktūrą SST Nr. 0122 – 29 995,90 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 3; 7) 2018-08-02 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0123 – 40 982,70 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 4; 8) 2018-08-09 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0124 – 44 102,08 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 5; 9) 2018-08-10 sąskaitą faktūrą SST Nr. 0125 – 18 392 Eur sumai, kartu su atliktų darbų aktu Nr. 6, šiuos suklastotus dokumentus perdavė R. K., o pastarasis minėtus dokumentus įtraukė į UAB „G.” apskaitą;

toliau tęsiant nusikalstamą sumanymą bei siekiant buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti tariamus sandorius, R. K. laikotarpiu nuo 2017-06-05 iki 2018-02-01 iš UAB „G.” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Citadele banka” Lietuvos filiale, į UAB „V.” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas”, atliko bankinius pavedimus 93 800 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas už darbus”; laikotarpiu nuo 2017-08-14 iki 2017-10-17 iš UAB „G.” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Luminor bank” Lietuvos skyriuje į UAB „V.” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Šiaulių bankas”, atliko bankinius pavedimus 80 070 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas už darbus”; 2017-09-12 iš UAB „G.” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS „Luminor bank” Lietuvos skyriuje, į UAB „V.” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas”, atliko bankinį pavedimą 37 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas už darbus”. Iš viso į UAB „G.“ į UAB „V.“ banko sąskaitą pervedė 210 870 Eur (neskaitant PVM), po ko V. T. pinigines lėšas išgrynino įvairiuose bankomatuose: 1) 2017-08-21 bankomate Vilniuje Ozo g. 25, Vilniuje – 11 400 Eur; 2) 2017-08-25 bankomate Vilniuje, Kareivių g. 11 – 4 900 Eur; 3) 2017-08-28 bankomate Šiauliuose, Aido g. 8 – 700 Eur; 4) 2017-09-13 bankomate Vilniuje, Žirmūnų g. 2 – 8 400 Eur; 5) 2017-09-13 bankomate Vilniuje, Viršuliškių g. 40 – 10 900 Eur; 6) 2017-09-14 bankomate Vilniuje, Verkių g. 29-15K – 17 000 Eur; 7) 2017-09-18 bankomate Vilniuje, Ukmergės g. 369 – 10 500 Eur; 8) 2017-09-20 bankomate Vilniuje, Kedrų g. 4 – 2 100 Eur; 9) 2017-09-21 bankomate Vilniuje, Ukmergės g. 369 – 13 580 Eur; 10) 2017-09-22 bankomate Vilniuje, Priegliaus g. 1 – 530 Eur; 11) 2017-10-02 bankomate Vilniuje, Verkių g. 29-15K – 1 200 Eur; 12) 2017-10-05 bankomate Vilniuje, Pilaitės g. 31 – 20 100 Eur; 13) 2017-10-09 bankomate Vilniuje, Kareivių g. 11 – 450 Eur; 14) 2017-10-13 bankomate Vilniuje, Pilaitės g. 31 – 1 550 Eur; 15) 2017-10-16 bankomate Vilniuje, Ozo g. 25 – 19 880 Eur; 16) 2017-10-16 bankomate Pilaitės g. 31, Vilniuje 4 700 Eur; 17) 2017-10-17 bankomate Šiauliuose, Tilžės g. 11 – 400 Eur; 18) 2017-10-18 bankomate Vilniuje, Verkių g. 29-15 K – 14 210 Eur; 19) 2017-10-19 bankomate Vilniuje, Kedrų g. 4 – 19 600 Eur; 20) 2017-10-24 bankomate Vilniuje, Pilaitės g. 31 – 6 300 Eur; 21) 2017-10-25 bankomate Vilniuje, Ozo g. 25 – 12 880 Eur; 22) 2017-10-26 bankomate Vilniuje, Pilaitės g. 31 – 700 Eur; 23) 2017-10-30 bankomate Vilniuje, Pilaitės g. 31 – 700 Eur; 24) 2017-11-02 bankomate Vilniuje, Ozo g. 25 – 1 200 Eur; 25) 2017-11-03, bankomate Vilniuje, Savanorių pr. 247 – 1 100 Eur; 26) 2017-11-06 bankomate Vilniuje, Pilaitės g. 31 – 14 980 Eur; 27) 2017-11-20 bankomate Šiauliuose, Pramonės g. 6 – 200 Eur; 28) 2017-11-22 bankomate Vilniuje, Saltoniškių g. 9 – 13 300 Eur; 29) 2017-12-04 bankomate Vilniuje, Pilaitės g. 31 – 2 300 Eur. Iš viso laikotarpiu nuo 2017-08-21 iki 2017-12-04 išgrynino 219 260 Eur ir naudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems tikslams, šių lėšų neapskaitant UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje. Tokiu būdu V. T. ir R. K., įformindami apsimestinius sandorius tarp UAB „G.“ ir UAB „V.“, iššvaistė UAB „G.“ pinigines lėšas 210 870 Eur sumai.

Šiais savo veiksmais V. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, R. K. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

II. IŠTIRTI ĮRODYMAI

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. T. kaltės nepripažino. Duodamas parodymus dėl aplinkybių, susijusių su įmone „G.“, kaltinamasis V. T. parodė, kad jo pažįstamas T. (vėliau sužinojo, kad jo pavardė K.), su kuriuo kartu sportavo, užsiminė, kad nori plėsti statybų veiklą. Vėliau pastarasis pasakė radęs įmonę, kurią reikia nupirkti, sakė turintis ir direktorių tai įmonei, davė S. K. telefoną, paprašė jam paskambinti ir nuvažiuoti nupirkti įmonę, kadangi jis pats, kaip jam aiškino T., savo vardu negalėjo forminti įmonės pirkimo, vadovauti jai, kadangi turėjo reikalų su antstoliais. S. K., kurio telefono numerį jam davė T., iki tol nepažinojo. Kai paskambino, S. K. jau žinojo, kad jie abu turi važiuoti. Į Klaipėdą vežė jis (V. T.), S. K. pasiėmė kažkur Šiauliuose. Apie pastarąjį nieko nežinojo, važiuojant šis nepasakojo, ką veiks su įmone; atsimena, kad tądien jis buvo prastos sveikatos, pagiringas. Kai buvo pasirašoma akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, jis (V. T.), atrodo, buvo laukiamajame (notaro ofise). Tiksliai neatsimena, ar išėjus iš notaro, S. K. turėjo su savimi pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau logiškai galvojant, turėjo ją turėti. Pamena tik tai, kad kai jie su S. K. jau buvo lauke, moteris išnešė ir perdavė UAB „G.“, t. y. įmonės, kurią įsigijo S. K., dokumentus (jie buvo sudėti į dėžę), kuriuos jie įdėjo į automobilio bagažinę. 2017-03-22 dokumentų perdavimo aktą ir reikalų priėmimo-perdavimo aktą paruošė pardavėjai. Neprisimena, ar S. K. pasirašęs tuos dokumentus, pasiliko sau, ar atidavė jam (V. T.). Vėliau jis parvežė S. K. į Šiaulius ir kažkur jį išleido, tuomet vakare mieste susitiko su T. ir atidavė jam įmonės dokumentus (T. juos persidėjo į savo automobilio bagažinę). Kaltinamojo V. T. teigimu, daugiau jis su S. K. į jokias įstaigas nevažiavo, nebuvo su pastaruoju Registrų centre. Nežino, kas parengė vienintelio akcininko sprendimą, nedavė jo pasirašyti S. K., taip pat nėra niekaip susijęs su kitais kaltinime inkriminuotais dokumentais – prašymu registruoti UAB „G.“ juridinių asmenų registre bei jo priedais. Kaltinamasis tvirtino, kad jo vaidmuo apsiribojo tik S. K. nuvežimu į Klaipėdą ir atgal į Šiaulius, tuo pačiu parvežant ir įmonės dokumentus, kuriuos atidavė T. K.. Kategoriškai nesutinka su S. K. parodymais, kad tai neva jis (V. T.) susirado jį Šiauliuose, už alkoholį pasiūlė tapti įmonės direktoriumi ir pan.; tokius parodymus gali paaiškinti tik kaip geriančio žmogaus kalbas. Įmonės pirkimas buvo vykdomas T. iniciatyva; veždamas S. K. nežinojo, kad įmonė veiks fiktyviai ir S. K. realiai neatliks jokių pareigų joje. Taip pat kaltinamasis neigė, kad prieš įmonės pirkimą Vilniuje buvo susitikęs su įmone pardavusiu asmeniu (past. – I. S.); tiksliai nebeatsimena, ar T. K. įmonės įsigijimui buvo davęs pinigų, gali būti, kad buvo 100 Eur suma, t. y. simbolinė kaina, pamena, kad įmonė buvo perkama su skolomis.

Dėl kaltinimų kartu su R. K. organizavus apgaulingą UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 24 straipsnio 2 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis), taip pat dėl vadovavimo šiam juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti (BK 203 straipsnio 2 dalis), kaltinamasis V. T. kaltu neprisipažino. Kaip ir minėjo, su įmone „G.“ nėra niekaip susijęs, jis T. K. prašymu tik nuvežė S. K. į Klaipėdą, kad šis įsigytų įmonę, dokumentus paskui perdavė T. K.. Kaltinamasis V. T. parodė, kad faktiškai įmonei „G.“ vadovavo būtent T. K., nors kaip direktorius buvo apiformintas S. K.. Nieko negali paaiškinti dėl inkriminuotų sandorių tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“, nežino, kas atliko darbus objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jis nei vadovavo įmonei, nei atliko kokius kitus veiksmus joje, nedisponavo dokumentais. Jo paties (V. T.) įmonė „V.“ nurodytuose objektuose nedirbo. Su įmone „G.“ jo įmonei yra tekę dirbti kituose objektuose, kurie nėra nurodyti inkriminuotuose kaltimuose, UAB „G.“ yra atlikusi įmonei „V.“ kažkokius smulkius darbus. Dėl visų klausimų bendraudavo tik su T. K., jis atveždavo ir dokumentus, kurie jau būdavo pasirašyti.

Apklausiamas dėl kaltinimo padėjus R. K. organizuoti apgaulingą UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 24 straipsnio 6 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis) ir UAB „G.“ didelės vertės turto iššvaistymo (BK 24 straipsnio 3 dalies ir 184 straipsnio 2 dalis), kaltinamasis V. T. kaltu taip pat neprisipažino. Parodė, kad bendraujant su R. K. (buvo pažįstami, abu kilę iš Šiaulių, R. K. turėjo statybinę įmonę „G.“), šis pasakė, kad jam reikalingas rangovas darbų atlikimui Katniavos gatvėje. Jis pasiūlė darbus atlikti jam, t. y. jo (V. T.) įmonei „V.“, kelis mėnesius apie tai vyko diskusijos. Kadangi UAB „V.“ neturėjo pajėgumų tokios apimties darbams atlikti, sutarė su T. K. įmone „S.“, kuri turėjo būti subrangovu. Viską suderinus, 2017 m. rugpjūčio mėn. tarp užsakovo UAB „G.“ ir UAB „V.“ (rangovas) buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl gyvenamųjų namų komplekso statybos (duomenys neskelbtini) (taip pat buvo pasirašyta sutartis ir dėl objekto (duomenys neskelbtini), tačiau ji nebuvo pradėta vykdyti, kadangi „UAB „G.“ neturėjo pinigų). Apie tai, kad faktiškai darbus atliks ne UAB „V.“, R. K. buvo žinoma, sutarė, kad UAB „V.“ gaus „kažkokį mažą procentuką, kažkokią maržą“, nes iš esmės buvo tik kaip tarpininkas. Kategoriškai tvirtina, kad sutartis su UAB „G.“ nebuvo fiktyvi, darbai buvo realiai atlikti, juos darė įmonė „S.“. Kadangi UAB ,,G.“ tuo metu dar neturėjo statybos leidimo, pinigus už darbus pervesdavo kaip avansą, pinigai buvo pervedami bankiniais pavedimais. UAB „V.“ tuos pinigus atitinkamai sumokėdavo faktiškai darbus atlikusiai UAB „S.“; jis, t. y. V. T., pinigus įmonei „S.“ pervesdavo irgi per banką, taip pat mokėdavo ir grynais. Didesnę dalį sudarė bankiniai pavedimai (daugiau nei pusė iš UAB „G.“ gautų pinigų), o kitą dalį išgrynindavo ir perduodavo T. K. (tais atvejais būdavo pasirašomi kasos išlaidų orderiai). Kaltinamasis neneigia išgryninęs kaltinime inkriminuotas pinigų sumas, tačiau pažymėjo, kad ne visos jos buvo pervestos iš UAB „G.“. Jo įmonė „V.“ turėjo sutarčių ir su kitais rangovais, iš kurių taip pat gaudavo atsiskaitymus. Tuo pačiu teisme kaltinamasis V. T. pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodė, kad sutartys dėl statybos darbų atlikimo Katniavos gatvėje buvo sudarytos tarp jo įmonės „V.“ ir UAB „G.“, tai, kad būtent UAB „G.“ faktiškai atliko ten darbus. Suklydo, kadangi apklausos metu tyrėjas vis spaudė, kad jis dirbo su UAB „G.“, todėl ir nurodė, kad neva buvo tokie sandoriai, tačiau vėliau pasitikslino, kad dėl darbų atlikimo Katniavos gatvės objektuose UAB „V.“ buvo nusamdžiusi UAB „S.“, kuriai taip pat faktiškai vadovavo tas pats T. K..

Dėl įmonės „S.“ pirkimo buvo panašiai kaip ir su UAB „G.“, tik viskas vyko vėliau. Kadangi su T. K. kurį laiką vyko diskusijos dėl UAB „V.“ gauto pasiūlymo atlikti statybos darbus Katniavos gatvėje, ko pati įmonė dėl pajėgumų trūkumo atlikti negalėjo, todėl reikėjo subrangovo ir dėl subrangos darbų buvo tariamasi su T. K.. Pastarasis aiškino turintis daug darbuotojų, nurodė, kad jo (V. T.) įmonėje „V.“ galės dirbti kaip subrangovas. T. K. teigimu, tam reikėjo dar vienos įmonės, nes, kaip suprato, su UAB „G.“ šis jau nebedirbo. Jis (V. T.) užklausė kelių asmenų dėl galimybės įsigyti įmonę, ieškojo ir pats T. ir taip buvo surasta UAB „S.“, ji buvo Vilniuje. T. jam aiškino, kad dėl antstolių pats nenori turėti įmonės. Su G. J. susipažino per kažkokį A. (konkretesnių jo duomenų negali pasakyti); kaip išėjo kalba dėl G., tiksliai nebeatsimena, tačiau gali patvirtinti, kad su juo susipažino ir pradėjo bendrauti tuo metu, kai buvo perkama įmonė „S.“. Atsimena, kad pirkimo dieną G. J. atvažiavo iš Šiaulių į Vilnių, kadangi būtent jame vyko pirkimo sandoris; jis pasitiko G. J. traukinių stotyje. Tada jie abu važiavo T. K. duotu adresu (kažkur Šiaurės miestelyje) ir ten buvo įformintas įmonės „S.“ pirkimas-pardavimas, G. J. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (ją greičiausiai paruošė pardavėjai). Daugiau detalių iš to sandorio neatsimena, gali būti, kad jis pats (V. T.) net nėjo į vidų, o laukė, kol G. J. sutvarkys reikalus. UAB „S.“ buvo tik įsteigta įmonė, dar nebuvo iš esmės jokių dokumentų, dėl ko nebuvo ką perduoti. Gali būti, kad po įmonės pirkimo kartu su G. J. važiavo į Registrų centrą, kur buvo baigti sutvarkyti visi dokumentai. Neatsimena, ar T. K. buvo davęs pinigų įmonės pirkimui, tačiau pamena, kad pastarasis davė kažkiek grynųjų pinigų, kad jis (V. T.) perduotų juos G. J. (kelionės išlaidoms padengti, atsiskaityti už sugaištą laiką); tikslios sumos neatsimena, tačiau ji tikrai nebuvo didelė. Negali pasakyti, ar būnant Šiauliuose važiavo kartu su G. J. į banką, taip pat nepamena, kad pastarasis jam būtų atidavęs UAB „S.“ bankininkystės sutartį, banko sąskaitų numerių kortelę. Kaltinamojo V. T. teigimu, vėliau jam dar kelis kartus teko susitikti su G. J.; tas buvo jau vėliau, kai UAB „S.“ atliko statybos darbus. Susitikti su G. J. važiavo kartu su T. K.; susitikimų metu G. J., kaip įmonės direktorius, pasirašydavo dokumentus. T. K. turėdavo paruoštus aktus, nes įmonei reikėjo užpajamuoti atliktus darbus. Tuos aktus jam (V. T.) duodavo T. K., aktuose būdavo surašyti atlikti darbai; aktai būdavo atspausdinti, tačiau be parašų, pasirašyti turėjo G. J.. Akte pasirašydavo ir V. T., kaip UAB „V.“ direktorius. T. K. atliktų darbų aktus kartais jam paduodavo jau su direktoriaus G. J. parašais, o kartais, kaip minėjo, važiuodavo susitikti su pastaruoju, kad G. J. juos pasirašytų. Yra ir vienas vežęs aktus pasirašyti G. J. (orderių pasirašymui niekada nevežė); apie tai, kad už dokumentų pasirašymą G. J. gaudavo pinigų, jam nėra žinoma. Dėl dokumentų pasirašymo susitikdavo Šiauliuose, konkrečių vietų įvardinti negali, dokumentus pasirašydavo automobilyje; kažkada yra susitikę jo, t. y. kaltinamojo, įmonės ofise (19 t., b. l. 14-23, 31).

Vėliau teisminio nagrinėjimo metu, sprendžiant klausimą dėl tikslingumo atlikti UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, kam buvo reikalingi įmonės dokumentai, kaltinamasis V. T. papildomai parodė, kad 2023-09-27 jis pardavė UAB „V.“. Anot kaltinamojo, įmonė jau penkerius metus nebevykdė veiklos, nuo 2016 m. jis nebebuvo akcininku. 2023-09-27 Vilniuje esančiame prekybos centre „Akropolis“ susitiko su A. S. (šis rodė jam savo pasą), kuris, kaip informavo, jau buvo tapęs įmonės akcininku, su šiuo asmeniu pasirašė įmonės pirkimo-pardavimo dokumentus, taip pat dokumentų priėmimo-perdavimo aktą (jį buvo paruošęs pats kaltinamasis), po ko išėjus į lauką atidavė A. S. įmonės „V.“ dokumentus (vykdamas į susitikimą dėl įmonės pardavimo iš karto buvo pasiėmęs dokumentus, sukrautus į dvi dėžes su jose esančiais iš viso 8-10 segtuvų, dokumentai buvo jo automobilyje). Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį buvo paruošęs pats A. S., be to, būdami kavinėje jie abu kompiuteryje elektroniniu būdu užpildė prašymą akcininką A. S. registruoti Juridinių asmenų registre, įkėlė kitus reikiamus dokumentus (jų konkrečiai nebeatsimena). Su A. S. bendravo rusų kalba, dokumentai buvo parošti lietuvių kalba; kaip suprato, juos ruošė kažkoks įmonės teisininkas. Daugiau su A. S. nebendravo, apie tai, kad UAB „V.“ yra iškelta bankroto byla, nieko nežinojo (19 t., b. l. 88-93).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. T. davė iš esmės analogiškus parodymus dėl UAB „G.“ pirkimo aplinkybių. Apklausiamas dėl UAB „G.“ ir UAB „V.“ statybos darbų rangos sutarties dėl gyvenamųjų namų komplekso (duomenys neskelbtini), iš pradžių nurodė, kad darbų atlikimui UAB „V.“ sudarė subrangos sutartį su T. K. valdoma įmone „G.“, tačiau vėlesnėse apklausoje tokią aplinkybę tikslino ir nurodė, kad subrangos darbų sutartis buvo sudaryta ne su UAB „G.“, o su UAB „S.“. V. T. teigė dėl praėjusio ilgo laiko tarpo anksčiau to tiksliai neprisiminęs. Pažymėjo, kad UAB „S.“ vadovas buvo T. K., t. y. tas pats asmuo, kuris buvo ir UAB „G.“ faktinis vadovas. T. K. apibūdino kaip 40-45 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo; teigė su pastaruoju nebebendraujantis, kontaktinių duomenų neturi (3 t., b. l. 88-90, 94-96, 118-122).

Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. K. nepripažino kaltės dėl įmonės lėšų iššvaistymo, sutinka tik su tuo, kad bendrovės buhalterija nebuvo tvarkoma tinkamai. Laisvu pasakojimu kaltinamasis parodė statybomis pradėjęs užsiimti dar 2013 m., statydavo kitoms įmonėms, būdavo subrangovai. Vėliau, 2015 m. ar 2016 m., kartu su žmona įkūrė įmonę „G.“. Ieškojo sklypų, rado vieną tinkamą ((duomenys neskelbtini) adresu esantį sklypą), tačiau pinigų turėjo rezervuotai. Su sklypo pardavėjais sutarė, kad jie sumoka avansą, o, kai bus pastatytas kotedžas ir parduota nors viena dalis, iš karto atsiskaitys su pastaraisiais, t. y. dalį gautų pinigų atiduos padengti sklypo įsigijimo kainą, o dalis liks įmonei „G.“. Taigi taip pagal susitarimą sumokėjo 45 000 Eur avansą ir pradėjo statybos darbus, kurie užtruko dėl leidimų išdavimo. Buvo statomas dvibutis namas ir pagal tuomet leistiną tvarką viena namo dalis buvo padalinta į dar du butus, nustatant naudojimosi tvarką (vienas kadastrinis numeris, bet du nekilnojamo turto objektai su notariniu atidalinimu). Taigi nors namas buvo dvibutis, bet įregistruotas jau kaip keturbutis. Statybos vyko, tačiau lėčiau nei planuota, sklypo savininkė pradėjo reikalauti pinigų, dėl ko nutarė greičiau parduoti vieną butą su abiem dalim, tokiu būdu gaunant pinigų, atsiskaitant už sklypą ir pabaigiant kotedžo statybą. Tą pirmąjį butą pardavė A. K. ir N. Ž. (antrąjį pasiliko įmonė „G.“), gautus pinigus panaudojo kaip ir buvo numatyta. Vėliau surado dar sklypų, pagal skelbimus rado A. L. priklausančius sklypus ((duomenys neskelbtini)), pasirašė analogišką sutartį, t. y. pilnas atsiskaitymas baigus statybas. Pradėjo kotedžo (duomenys neskelbtini) statybas, tačiau eigoje pamatė, kad reikia daugiau pinigų nei planavo, dėl ko buvo aišku, kad nepajėgs statyti kitą kotedžą ((duomenys neskelbtini)), todėl nutarė parduoti sklypą. Per skelbimą ar tai per pažįstamus surado pirkėją D. J., kuris nupirko sklypą. Pats pardavimas nebuvo itin sėkmingas, kadangi, kai UAB „G.“ pirko sklypą iš A. L., kaip fizinio asmens, nereikėjo mokėti PVM, o, kai UAB „G.“ pardavė D. J., jau buvo paskaičiuotas PVM, atrodo, 10 000 Eur, kas buvo nemaža suma, to nebuvo numatę ir įmonei gavosi minusas. Tęsė kotedžo (duomenys neskelbtini) darbus, viskas vyko tuo pačiu principu – iš dvibučio su naudojimosi tvarkomis gavosi keturi objektai. Atsirado daug klientų, planavo jų sumokėtais avansais sėkmingai užbaigti statybas, ką daro iš esmės visi statytojai. Vis dėlto gavosi taip, kad pirkėjų nebeliko, kadangi perkant būstą pagal naudojimosi tvarką bankas reikalavo ne 15%, o 25% pradinio įnašo, kas pirkėjams buvo per didelė suma ir pardavimai neįvyko. Kadangi reikėjo pinigų, nutarė kotedžą (duomenys neskelbtini) parduoti už savikainą (pardavinėjo tokios būklės, kiek tam momentui buvo padaryta darbų) ir tuomet visas jėgas dėti į kitą didelį objektą (duomenys neskelbtini), kur ruošėsi statyti 20 kotedžų. Taigi tuos kotedžus (duomenys neskelbtini) pardavė už mažesnę nei rinkos kainą. Nupirko A. Z. ir M. A.; su pastaraisiais susitarė, kad tam tikrus darbus pabaigs UAB „G.“, tačiau nemažai darbų jie turėjo pasidaryti ir patys, kadangi kotedžai buvo parduoti labai pigiai. Vėliau pastarieji pradėjo keisti sąlygas, reikalauti atlikti daugiau darbų, dėl ko prasidėjo pykčiai. Kiek žino, A. Z. teisėsi su klientais, kuriems šis vėliau pardavė kotedžus (pardavė su neužbaigtu stogu, kitais neatliktais darbais, A. Z. reikalavo, kad tuos darbus atliktų jis, t. y. kaltinamasis R. K. ir jo įmonė).

Dėl kotedžų (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo su G. M. įmone „H.“. Tarp minėtos įmonės ir UAB „G.“ buvo pasirašyta sutartis. UAB „G.“ turėjo statyti kotedžus, o UAB „H.“ buvo investitorius, pradžiai buvo sutarta, kad investuos milijoną eurų. Nupirko sklypus ir daugmaž 2017 m. gegužės ar birželio mėn. UAB „G.“ pradėjo statybos darbus. Sklypų reljefas buvo nelygus, reikėjo atlikti daug žemės darbų, prie kurių užtruko apie 1,5 mėnesio, dirbo trys traktoriai. Sklypai buvo iškelti, padaryti keliai, paruošta statybvietė. Kaltinamasis pažymėjo visai tai fiksavęs fotonuotraukose. Pagal sutartį UAB „G.“ taip pat turėjo pasirūpinti visais reikiamais leidimais, tačiau gavosi taip, kad jis (R. K.) supažindino G. M. su architektu ir pastarieji tiesiogiai pasirašė sutartį. Taigi iš pradžių sutartis buvo vykdoma, G. M. (tiksliau, UAB „H.“) teikė finansavimą, G. M. pats dalyvavo visuose procesuose, visuose objekto suderinimuose. Jie kartu su G. M. nusprendė pradėti daryti pamatus, nes architektas nurodė, kad greitu metu bus išduoti leidimai. Buvo pradėti pamatai visiems 20-čiai kotedžų. Statybos vyko apie 3-4 mėnesius, per tą laiką buvo padaryta apie 60% visų darbų. G. M. pervedinėjo po 20 000 – 30 000, tačiau vykdant tokios didelės apimties statybos darbus tiek pinigų neužteko. Kadangi UAB „G.“ turėjo vieną likusį kotedžą ((duomenys neskelbtini)), nusprendė jį keisti į UAB „L.“ statybines medžiagas. Įmonė „G.“ su UAB „L.“ bendradarbiavo ne vienerius metus, turėjo gerus santykius, todėl buvo pasirašyta notarinė sutartis, kuria minėtas kotedžas buvo įkeistas už 110 000 Eur ir atitinkamai už tą sumą UAB „G.“ galėjo imti iš UAB „L.“ statybinių medžiagų. Po šio kotedžo įkeitimo finansinė situacija kuriam laikui susitvarkė, be to, G. M. pervesdavo po keliasdešimt tūkstančių, tačiau toks stabilumas buvo laikinas, kadangi resursai vėl išsieikvojo. Atėjus 2017 m. lapkričio mėn., G. M. pradėjo keistai elgtis, ėmė nebekelti ragelio, neatvažiuoti į statybas. Kai G. M. pagaliau paskambino, klausė jo dėl pinigų, o šis prašė palaukti, sakė, kad po Naujųjų Metų perves 200 000 Eur (iš žadėto milijono buvo pervesta tik 457 000 Eur). Paskui G. M. pasiūlė susitikti statybose; į susitikimą pastarasis atvažiavo su draugu, kurį pristatė ilgamečiu geru bičiuliu, kuris Kaune dirba techniniu prižiūrėtoju. Visi apžiūrėjo statybas, jo (R. K.) buvo klausiama, kaip pabaigs vienus ar kitus darbus. Praėjus mėnesiui G. M. vėl paskambino ir pasiūlė dar kartą susitikti objekte. Atvažiavo su tuo pačiu techniniu prižiūrėtoju, abu pradėjo priekaištauti dėl darbų, aiškino, kad jie blogai atlikti, nors prieš tai jokių nusiskundimų nebuvo išsakę. Suprato, kad tokiu būdu yra tiesiog bandoma prisikabinti, nenorint apmokėti už darbus. Po to pasikonsultavęs su teisininku, nutarė kreiptis į antstolį, kad būtų užfiksuotos statybos (past. – tas padaryta teismui pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole; be to, G. M. iniciatyva buvo pateikta D. K. ekspertizės išvada, kurioje nurodyta 580 000 Eur plius PVM, tačiau į sąmatą neįtraukti žemės darbai). UAB „G.“ buvo išnaudojusi visus resursus, skolinosi, iš ko tik galėjo, tačiau buvo per daug sudėtinga situacija, nuo 2017 m. gruodžio mėn. statybų darbai jau nebevyko, o po 3 mėn. įmonė buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro. G. M. dingo, bandė su pastaruoju kontaktuoti per kitus asmenis, tačiau šis kategoriškai nesileido į kalbas. Kaip supranta, G. M. buvo suplanavęs neatsiskaityti ir vietoje UAB „G.“ nusamdyti kitą įmonę.

2018 m. liepos-rugpjūčio mėn. paskambino V. T. ir pasakė, kad VMI jo įmonėje „V.“ atlieka mokesčių patikrinimą. UAB „G.“ taip pat gavo VMI raštą, kuriuo bendrovė buvo įpareigojama įmonei „V.“ išrašyti tikras sąskaitas, kadangi viskas buvo mokama avansinėmis sąskaitomis. UAB „G.“ išrašė sąskaitas faktūras, plius PVM, tačiau iš UAB „G.“ buvo atimtas PVM mokėtojo kodas. Kadangi įmonei „V.“ išrašytų sąskaitų buvo apie 50 000 PVM, šis mokestis UAB „G.“ iš karto tapo kaip mokėtinas. VMI paaiškino, kad dėl susidariusios skolos Sodrai jis (R. K.) buvo išdarbintas, o iš naujo įsidarbinti negalėjo tol, kol nebus sumokėta skola. Rašė prašymus leisti skolą sumokėti nedidelėmis įmokomis, tačiau tokia galimybė nebuvo sudaryta. Reikėjo sumokėti visą skolą, tik tada jis būtų vėl įdarbintas, VMI atstatytų PVM kodą, kad jis gautųsi atvirkštinis. Kol teikė nurodytus prašymus, VMI iškėlė bankroto bylą dėl nesumokėto PVM.

Dėl UAB „G.“ ir UAB „G.“ santykių, kaltinamasis R. K. parodė, kad įmonės „G.“ atstovas buvo T. K.. Su pastaruoju susipažino per V. T., kuris yra jo ilgametis pažįstamas, abu kilę iš Šiaulių; V. T. taip pat užsiėmė statybomis, turėjo įmonę „V.“. Tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“ buvo pasirašytos rangos sutartys dėl objektų adresu (duomenys neskelbtini) (2017-03-27 pasirašyta sutartis dėl (duomenys neskelbtini) ir 2017-03-29 – sutartis dėl (duomenys neskelbtini)). UAB „G.“ buvo statybinė kompanija, bendravo tik su vieninteliu jos atstovu, t. y. T. K. (dar žino ukrainietį brigadininką V.). Iš pradžių net nežinojo pastarojo pavardės, žinojo tik kaip T., pastarasis taip pat buvo iš Šiaulių; pasiklausinėjo pažįstamų apie jį, blogų atsiliepimų nebuvo, nekilo įtarimų, kad gali būti aferistas. V. T. sakė, kad T. yra subrangovas, pastarojo įmonė atlieka statybinius darbus, šią įmonę galima samdyti į subrangą. UAB „G.“ ir UAB „G.“ santykiuose V. T. figūravo tik tiek, kad per pastarąjį susipažino su T. K.. V. T. nėra pasakojęs, kaip buvo nupirkta įmonė „G.“. Tai, kad T. pavardė yra K., sužinojo iš bendrų pažįstamų, pats dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad tai yra T. K., nėra matęs. Kaip jau ir minėjo, su T. K. bendravo kaip su įmonės „G.“ atstovu, pastarasis atveždavo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus), su juo tardavosi dėl kainų. T. sakė, kad darbus nurodytuose objektuose atliks jo įmonė, minėjo, kad turi darbuotojų, įvardino, kokius darbus gali padaryti. Jis pats (R. K.) konkrečiai neklausė paties T., kokias tiksliai pareigas šis užima įmonėje „G.“. Apie tai, kad įmonės direktorius buvo S. K., sužinojo tik iš bylos. Detaliai neskaitydavo T. atvežtų dokumentų, nematė, kad juose UAB „G.“ direktoriumi buvo nurodytas būtent S. K.. Su pastaruoju niekada nebuvo susitikę ir nebendravo. T. atvežti dokumentai jau būdavo pasirašyti, tačiau jam dėlto nekilo klausimų. Pasirašydavo T. atvežtus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus ir grynų pinigų priėmimo orderį. Pasirašęs sumokėdavo nurodytą sumą grynais, pinigus atiduodamas T. K.. UAB „G.“ grynų pinigų išlaidų orderiai nebuvo rašomi, buhalterijai pateikdavo UAB „G.“ išrašytus kasos pajamų orderius (orderius išrašydavo tas, kuris gaudavo pinigus). Pats orderio lapas buvo padalintas į dvi dalis, viršutinę dalį pasilikdavo įmonė „G.“, apatinė dalis atitekdavo UAB „G.“. T. dokumentus visada atveždavo gyvai, elektroniniu būdu jie niekada nebuvo siunčiami (kaltinamojo teigimu, jis nemoka naudotis kompiuteriu), dokumentus atveždavo į objektus, juose vyko ir atsiskaitymas. T. K. nėra minėjęs, kas ruošdavo atvežtus dokumentus, pastarasis visą laiką tik minėdavo, kad pasakys direktoriui suruošti dokumentus ir juos atveš. Kaltinamasis R. K. kategoriškai parodė, kad tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“ sudarytos rangos sutartis dėl darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) objektuose nebuvo fiktyvios, visi darbai buvo realiai atlikti, namai pastatyti. Negali pasakyti, kiek darbuotojų turėjo įmonė „G.“, gal 5-6; žino, kad dirbo ukrainiečiai ir lyg vienas lietuvis; tai buvo vyrai, apie 50 metų amžiaus, yra su jais bendravęs.

Apklausiamas dėl santykių tarp UAB „G.“ ir UAB „V.“ ((duomenys neskelbtini) objektai), kaltinamasis R. K. parodė, kad su V. T., kuris buvo UAB „V.“ direktorius, jau iš anksto buvo kalbėję dėl to, kad UAB „V.“ atliks darbus Katniavos g. objektuose. V. T. patikino, kad tikrai sugebės atlikti darbus, suderino kainas ir 2017-08-02 buvo pasirašyta sutartis. Iki tol buvo atliekami žemės darbai, o pasirašius sutartį, nuo rugpjūčio mėn. prasidėjo statybų darbai. Su V. T. detaliai nekalbėjo, kas konkrečiai atliks darbus, pastarasis minėjo, kad turi subrangovų, turi savo žmonių ir viską padarys. Kaltinamojo R. K. teigimu, jis suprato, kad dirbs UAB „V.“ ir vienas ar keli subrangovai; konkrečiau dėl subrangovų nesiaiškino, jam svarbiausia buvo, kad būtų padaryti sutarti darbai. Suprato, kad iš tiesų dirbo UAB „V.“ subrangovai, kadangi objektuose matydavo vis naujus žmones, be to, ir pats V. T. yra sakęs, kad tai subrangovų žmonės. Kiek buvo subrangovų, V. T. neminėjo. Kaip suprato, taip pat dirbo ir pati įmonė „V.“, nors jis (R. K.) konkrečiai į tai nesigilino. Dėl tarp UAB „G.“ ir UAB „V.“ sudarytos sutarties, bendravo ne tik su V. T., bet ir anksčiau nurodytu T. K.. Iš pradžių galvojo, kad darbus atlieka tas pati įmonė „G.“, bet V. T. sakė, kad čia yra jo subrangovai. Atliktų darbų aktai nebuvo rašomi, tik išankstinės sąskaitos. Su UAB „V.“ atsiskaitė per avansinius mokėjimus. Kadangi UAB „G.“ dar neturėjo statybų leidimo, negalėjo išrašyti sąskaitų faktūrų, sudaryti atliktų darbų aktų. Sąskaitos (taip pat ir atliktų darbų aktai) buvo išrašytos vėliau (2018 m. vasarą), kai VMI įpareigojo išrašyti UAB „V.“ sąskaitas faktūras (nors patys darbai buvo atlikti 2017 m.). Iki tol už darbus buvo apmokama avansu, buvo sutarta, kad sąskaitos faktūros bus išrašytos vėliau. Įmonei „V.“ už darbus buvo atliekami bankiniai pavedimai, mokėjimų paskirtyje nurodant, kad tai yra avansas už darbus. Nebuvo jokio draudimo pervesti avansą už darbus. Iki kol nebuvo išrašyti dokumentai, buvo vedamos medžiagų pirkimo sąskaitos, fiksuodavo atliktus darbus. Kiekvieną mėnesį tikrindavo, kokie darbai atlikti, kokios apimties, visą tą informaciją užsirašydavo sąsiuvinyje. Buvo sutarta, kad sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus išrašys iš karto po to, kai bus gautas statybų leidimas. Atitinkami dokumentai į buhalterinę apskaitą įtraukti po VMI atlikti patikrinimo. Suma, kuri UAB „V.“ išmokėta kaip avansiniai mokėjimai, neatitiko sumos, išrašytos PVM sąskaitomis faktūromis, nes atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų buvo išrašyta daugiau nei avansinių mokėjimų. Lėšų pervesta už 210 870 Eur, o PVM sąskaitų faktūrų yra išrašyta už 286 173 Eur (70 000 Eur daugiau). Didesnė suma, kadangi įmonė atliko daugiau darbų, už kuriuos nebuvo atsiskaityta; dėl susidariusios skolos yra iškelta nemokumo byla, kurioje UAB „V.“ yra kreditorius, pareikštas 40 000 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Sąskaitos faktūros išrašytos su PVM, o PVM turėtų būti atvirkštinis ir nesiskaičiuoti, kai tuo tarpu tuo atveju jis buvo įskaičiuotas įmonei „G.“.

Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis R. K. parodė, kad jam nieko nežinoma apie tai, kaip T. K. buvo susijęs su įmone UAB „S.“, nežino, kas buvo šios įmonės direktorius, V. T. apie tai nėra nieko užsiminęs. Nežino, kad T. K. atstovas ne tik UAB „G.“, bet ir UAB „S.“ (kaip ir minėjo, buvo pagalvojęs, kad Katniavos g. objektuose dirba UAB „G.“, ką nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu). Neatsimena, ar už darbus yra V. T. mokėjęs grynais. Esant tokiems atvejams, turėtų būti kasos išlaidų orderiai, kurių šiuo atveju nėra. Kaltinamasis R. K. patvirtino, kad, nepaisant oficialiai įvardijamų pareigų, faktiškai įmonei „G.“ visą laiką vadovavo būtent jis. Vienu metu įmones direktore buvo jo sutuoktinė I. K., tačiau tik dokumentuose, realiai visus sprendimus priimdavo jis. Įmonės direktoriumi buvo ir V. A., kuris įmonei faktiškai taip pat nevadovavo. V. A. įformino direktoriumi, kadangi baiminosi, jog UAB „G.“ turint įsiskolinimų ir nesugebant jų padengti, įsiskolinimų išieškojimą vykdant antstoliams, niekas (nei UAB „L.“, nei UAB „M.“ ir kt.) nebūtų sudariusios su UAB „G.“ sutarčių ir nesutiktų atidėti mokėjimų (19 t., b. l. 30-42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. K. dėl jam pareikštų kaltinimų (tuo metu įtarimų) parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. UAB „G.“ sudarė su UAB „V.“ rangos sutartį dėl gyvenamųjų namų komplekso statybos (duomenys neskelbtini). Įmonė „G.“ tuo metu nebuvo pati pajėgi atlikti sutartyje numatytus statybos darbus. UAB „V.“ samdė kitą subrangovinę įmonę UAB „G.“ statybos darbams atlikti. Jis (R. K.), kaip užsakovas, kontroliavo statybos darbų eigą statybos aikštelėje; statybos darbų atlikimo priėmimo – perdavimo aktus pasirašydavo su UAB „V.“ direktoriumi V. T.. Neatsimena, kur buvo pasirašomi šie aktai. Dėl techninių dalykų statybos klausimais viską derindavo su UAB „G.“ atstovu T. K. (jo pareigų įmonėje nežino). T. K. dažnai būdavo statybos objekte. Nežino, kas buvo UAB „G.“ direktorius. UAB „G.“ su UAB „V.“ daugiausiai atsiskaitinėjo bankiniais pavedimais. 2017-03-27 UAB „G.“ sudarė su UAB „G.“ rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) bei 2017-03-29 statybos rangos sutartį Nr. 2017/03/29 dėl statybos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini). Visas sutarčių sąlygas derino su T. K.. Pagal šias sutartis UAB „G.“ atliko visus sutartyse nustatytus darbus. UAB „G.“ su UAB „G.“ atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, juos paduodavo T. K.. Pastarasis jam (R. K.) pateikdavo išrašytas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, kuriuose jis (R. K.) pasirašydavo ir gaudavo antrą egzempliorių. Pranešime apie įtarimą nurodytus nekilnojamojo turto objektus, t. y. kotedžus, pardavė pigiau, nes UAB „G.“ dėl lėšų trūkumo nebegalėjo toliau vystyti statybos darbų. Jis pasiūlė pažįstamiems asmenims nupirkti nebaigtus statyti kotedžus. Prieš tai informacija apie parduodamus NT objektus buvo paskelbta internetiniuose skelbimų portaluose; kiek pamena, pardavimo kaina buvo nurodyta apie 90 000 Eur, tačiau kotedžų niekas nepirko. Tada jis nusprendė kotedžus parduoti pažįstamiems, kad jie savarankiškai baigtų statybos darbus. Su UAB „G.“ atstovu T. K. jokių ryšių nebepalaiko, jo kontaktinių duomenų nėra išsisaugojęs. T. K. požymiai – virš 40 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo. Su UAB „V.“ vadovu V. T. palaiko draugiškus santykius (3 t., b. l. 144-145). Papildomų apklausų metu R. K. parodė, kad nuo 2017-03-30 iki 2017-09-21, nuo 2018-01-18 iki 2018-06-01 įmonės „G.“ direktoriaus pareigas ėjo V. A., tačiau faktiškai jis atliko vadybininko – darbų vadovo funkcijas, nepriiminėjo jokių sprendimų, susijusių su sutarčių sudarymu ar kitais įmonei svarbiais klausimais. Tuo metu V. A. buvo labai jauno amžiaus, neturėjo atitinkamos darbo patirties. Jis pats (R. K.) įmonėje ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, tačiau faktiškai būtent jis valdė įmonę ir priimdavo sprendimus. Kai kuriais laikotarpiais sąmoningai neužėmė direktoriaus pareigų įmonėje (jas ėjo minėtas V. A., taip pat sutuoktinė I. K.). Taip buvo, kadangi jis (R. K.), kaip fizinis asmuo, turėjo skolų valstybei, jų išieškojimą vykdė antstoliai, dėl ko kilo nepatogumų įsigyjant statybines medžiagas, kadangi daugelis įmonių nesutikdavo atidėti apmokėjimo už įsigytas prekes, už kurias dėl apyvartinių lėšų trūkumo kartais nepajėgė susimokėti. Visus su statybų darbų atlikimu susijusius klausimus derino su UAB „G.“ atstovavusiu T. K.. Apklausos metu parodžius UAB „G.“ išrašytus dokumentus – sąskaitas faktūras, darbų priėmimo – perdavimo aktus, R. K. patvirtino, kad juose yra jo parašai. Visi šie dokumentai buvo forminami pagal faktiškai atliktus statybos darbus. Tuo tarpu klausimus, susijusius su UAB „V.“, derino su nurodytos įmonės direktoriumi V. T.. Apklausos metu parodytuose dokumentuose taip pat yra jo (R. K.) parašai. Visi šie dokumentai buvo forminami pagal faktiškai atliktus statybos darbus. Atsakydamas į klausimą, kodėl sutartyse, pasirašytose V. A. vadovavimo laikotarpiu, yra jo (R. K.) parašai, pastarasis parodė, kad būtent jis sutarčių sąlygas derino su rangovinėmis įmonėmis, taip pat jis (kaip įmonės atsakingas asmuo pagal išduotą notarinį galiojimą) ir pasirašė jose. 2017-03-29 sutartį su UAB „G.“ V. A. pasirašė pagal jo (R. K.) nurodymą. Apklausiamas R. K. pabrėžė, kad visos rangovinių įmonių sutartys buvo įvykdytos. Nepilnai įvykdyta tik 2017-08-02 sutartis su UAB „V.“, kadangi UAB „G.“ finansiškai nebepajėgė mokėti įmonei „V.“. Pagal šią sutartį buvo atlikta darbų maždaug už 250 000 Eur nuo sutartyje nurodytos bendros 470 000 Eur sumos. Niekada nebendrininkavo su V. T., visos UAB „V.“ sąskaitos faktūros buvo išrašytos už realiai atliktus statybos darbus, už juos įmonė „G.“ su UAB „V.“ atsiskaitė bankiniais pavedimais. Nežino, kaip UAB „V.“ panaudojo gautus pinigus, jis (R. K.) šių pinigų neiššvaistė (3 t., b. l. 149 – 150, 154 – 156, 178-180).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis S. K. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Kiek pamena, su kaltinamuoju V. T. susipažino Šiaulių mieste, Zokniuose. Tikslių pažinties aplinkybių negali nurodyti, tuo metu jis vartojo alkoholį, narkotines medžiagas, buvo priklausomas nuo jų. Iki vykimo į Klaipėdą, V. T. buvo matęs 2-3 kartus, nieko konkretaus apie jį nežinojo. Pastarasis jam pasiūlė pasirašyti dokumentus dėl įmonės įsigijimo. Jis (S. K.) sutiko, kadangi tuo metu niekur nedirbo, reikėjo pinigų, o V. T. jam buvo pažadėjęs už tai sumokėti, nors galiausiai, kiek atsimena, jokių pinigų taip ir negavo; V. T. tik nupirkdavo jam alkoholio. Pasirašyti dokumentų važiavo į Klaipėdą, jį vežė V. T.. Pasirašant dalyvavo dvi moterys, atrodo, buvo ir V. T.. Tiksliai negali įvardinti, kokius dokumentus pasirašė. Atsimena, kad paskui buvo perduotos dėžės su kažkokiais dokumentais (vėliau suprato, kad tuos dokumentus perdavė UAB „G.“ akcininkė), V. T. tas dėžes susidėjo į automobilį ir jam nieko neaiškino. Po to V. T. jį parvežė atgal į Šiaulius. Neatsimena, kokiose tiksliai įstaigose dar lankėsi kartu su V. T.; atrodo, jog kitą dieną kartu su minėtu asmeniu vyko į banką, tikriausiai, SEB, Šiauliuose, taip pat lyg važiavo į Registrų centrą; ten irgi pasirašinėjo dokumentus, tačiau jų turinio jis nežino. Po to su V. T. daugiau nebendravo. Praėjus laikui ne viską tiksliai atsimena, konkrečiau aplinkybes yra nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, prašo vadovauti tais jo parodymais. Savo veiksmus vertina neigiamai, labai gailisi (17 t., b. l. 145-149)

Teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tuos parodymus kaltinamasis patvirtino ir prašė jais vadovautis. Iš 2021-09-09 įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad apklausiamas S. K. parodė 2017 m. vedęs asocialų gyvenimo būdą, dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu ir narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tuo metu niekur nedirbo ir nesimokė. Tiksliai neatsimena, kokiomis aplinkybėmis susipažino su V. T.; greičiausiai pastarasis pastebėjo jį kur nors Šiaulių mieste ir pasiūlė jam užsidirbti tampant fiktyviu įmonės direktoriumi. Kiek atsimena, V. T. už tokią paslaugą jam pinigų nedavė, tačiau pirko alkoholinius gėrimus. Po to jis kartu su nepažįstamu vyru šio mašina (džipu) važiavo į Klaipėdą, vyras jį patikino, kad nieko blogo, viskas yra gerai. Klaipėdoje kažkur nuvažiavo, kur jis pasirašinėjo kažkokius dokumentus. Toje vietoje buvo kažkokia moteris, kelios dėžės dokumentų. Kartu su juo dokumentus pasirašinėjo ir moteris, kurią jis matė pirmą kartą. Kaip vėliau suprato, kad ji buvusi UAB „G.“ akcininkė, pardavusi jam akcijas. Atsimena, kad ta moteris jiems perdavė kažkokius su įmonės veikla susijusius dokumentus, tačiau jis į juos nesigilino. Buvo keletas dėžių dokumentų, kurias jie su vyru, su kuriuo atvyko į Klaipėdą, sukrovė į pastarojo automobilio bagažinę. S. K. teigimu, jis tų dokumentų daugiau nebematė. Kai grįžo į Šiaulius, kartu su tuo vyru nuvažiavo į du bankus (neatsimena, kokiu tikslu). Bankuose gautus dokumentus, susijusius su sąskaitų atidarymu, jis atidavė kartu buvusiam vyrui. Po to jie su tuo vyru išsiskyrė ir jis daugiau pastarojo nebematė, jokių jo kontaktinių duomenų neturi. Apie tolimesnę įmonės, kurios direktoriumi ir akcininku buvo paskirtas, nesidomėjo. Pats asmeniškai nevykdė jokios veiklos, nesudarinėjo jokių sutarčių, nebuvo įdarbinęs jokių darbuotojų, nepasirašinėjo dokumentuose. Vyro, su kuriuo važiavo į Klaipėdą ir kuris paprašė tapti įmonės direktoriumi, požymiai: apie 40 metų amžiaus, kresno kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, apie 180 cm ūgio, išskirtinis bruožas – užsikertanti kalba (mikčiojimas), galėtų šį asmenį atpažinti. R. K. nepažįsta, nėra turėjęs su tokiu asmeniu jokių santykių (3 t., b. l. 56-58).

Atpažinimo pagal asmens nuotrauką metu S. K. atpažino V. T. kaip asmenį, su kuriuo vyko į Klaipėdą; R. K. neatpažino (3 t., b. l. 59-66).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-25 papildomai apklaustas S. K. parodė, kad jam yra žinoma UAB ,,G.“, tai, kad jis pasirašinėjo šios įmonės akcijų įsigijimo dokumentus. V. T. žino nuo to laiko, pastarasis jį susirado kažkokiomis aplinkybėmis (kaip supranta, kad jis pasirašytų įtarime išvardintus UAB ,,G.“ dokumentus). Iki tol S. K. jo nepažinojo. Nuo 2017 m. praėjo didelis laiko tarpas, tuo metu jis (S. K.) buvo priklausomas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, dėl to negali visko detaliai atsiminti. Pamena, kad V. T. kalbėjo, kad jam reikės pasirašyti kažkokius dokumentus, tačiau neminėjo, o jis (S. K.) nesuprato, kad pasirašęs dokumentus bus bendrovės direktorius, nenumanė, jog klastoja dokumentus. Jis tik sutiko parašyti dokumentuose savo vardą ir pavardę, be jokio konkretaus atlygio. Kiek pamena, V. T. jam pirko tik alkoholinius gėrimus, jis buvo nuolatos apsvaigęs nuo alkoholio. Atsakydamas į klausimą „kokiomis aplinkybėmis pasirašė, t. y. užpildė pats ar jam kažkas padavė pasirašyti jau parengtus dokumentus: 2017-03-22 vienintelio UAB „G.“ akcininko S. K. sprendimą skirti jį direktoriumi; 2017-03-22 prašymą registruoti UAB „G.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „G.“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „G.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V“ (past. – apklausos metu dokumentai buvo parodyti įtariamajam), S. K. patvirtino pasirašęs visuose jam parodytuose dokumentuose. Tų dokumentų pats nerengė, to nesugebėtų, šiuos dokumentus padavė pasirašyti V. T., konkrečiai nurodė, kurioje vietoje turi pasirašyti, kurioje eilutėje parašyti savo vardą ir pavardę. Į klausimą „kokiomis aplinkybėmis, kam dalyvaujant (pats ar kartu su kitais asmenimis) VĮ Registrų centras pateikė šiuos dokumentus – 2017-03-22 vienintelio UAB „G.“ akcininko S. K. sprendimą skirti jį direktoriumi; 2017-03-22 prašymą registruoti UAB „G.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „G.“ akcininko forma JAR-AJ ir UAB „G.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V“, S. K. atsakė neatsimenantis, ar jis buvo VĮ Registrų centre, neatsimena, kas ir kokiomis aplinkybėmis išvardintus dokumentus pateikė Registrų centrui. Į klausimą „kokiomis aplinkybėmis pasirašė 2017-03-22 reikalų priėmimo – perdavimo aktą; kur konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis perėmė ir perdavė UAB ,,G.“ dokumentus, ar tuo metu su V. T. buvo kiti asmenys“, S. K. atsakė prisimenantis tik tiek, jog važiavo su V. T., kaip mano, į Klaipėdos miestą. Konkrečiai vietos, į kurią nuvyko, nežino. V. T. iš dviejų moterų (jų nepažinojo, matė pirmą kartą) paėmė ne mažiau kaip dvi dėžes dokumentų. Neatsimena, ar prie tų moterų jis pasirašė kokius nors dokumentus. Atsakydamas į klausimus, S. K. taip pat nurodė, kad po 2017 m. kovo mėn. jis V. T. daugiau nebuvo sutikęs. Nežino, kokias funkcijas atlieka įmonių direktoriai, nesuprato, kad pasirašęs dokumentus tapo UAB ,,G.“ direktoriumi, jokių darbų, susijusių su V. T. ar UAB ,,G.“, nedirbo; nesupranta ir nežino, kas yra įmonės veikla, kuo užsiėmė UAB ,,G.“. Vilniuje yra buvęs tik vaikystėje, statybose nedirbo, nesugebėtų planuoti statybos darbų ir vykdyti statybas, nebuvo bendrovės vadovas. UAB ,,G.“ vardu nevykdė jokių piniginių mokėjimų. T. K. nepažįsta (past. – parodžius nuotraukas, tokio asmens neatpažino) (3 t., b. l. 198-200). Mano esantis apgautas, nes V. T. jam nepasakė visų aplinkybių, jis pats (S. K.) neturėjo tikslo klastoti dokumentų, negavo jokio atlygio iš UAB ,,G.“ ir V. T. (3 t., b. l. 193-197).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. B. parodė, kad į jos apskaitos įmonę UAB „A.“ kreipėsi pažįstamas advokato padėjėjas A. T. P. su pasiūlymu tvarkyti UAB „G.“ buhalterinę apskaitą. Prieš sutikdama ji norėjo susipažinti su įmonės dokumentais, apskaitos registrais, todėl jos prašymu advokato padėjėjas atvežė įmonės dokumentus. Sutartis dėl UAB „G.“ apskaitos tvarkymo nebuvo pasirašyta, pradžioje ji, kaip minėjo, norėjo susipažinti su dokumentais. Jai buvo atvežti 6-7 segtuvai su sąskaitomis faktūromis, juose buvo įsegta didžioji knyga, sąskaitų likučių detalizacija. Joje būna detaliai išvardintos įmonės ir sumos, tai yra sistemos išrašas; tačiau detalizacija nesutapo su galutiniais skaičiais, iš ko buvo aišku, kad apskaita vesta netinkamai, be to, trūko apskaitos registrų, dėl ko paprašė advokato padėjėjo, kad ankstesnės buhalterės pateiktų visus apskaitos registrus, taip pat paprašė prijungti ją prie VMI sistemos, kur kiekviena įmonė, PVM mokėtoja, įkelia visas gautas ir išrašytas sąskaitas, iš ko matyti, ar yra kokių nesutapimų. Dėl prijungimo kreipėsi į minėtą A. T. P.; (past – perskaičius dalį liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, R. B. teigė, kad dėl prisijungimo galėjo prašyti ir paties R. K. arba jo prašė per advokato padėjėją). Prisijungusi prie sistemos pamatė, kad yra nemažai nesutapimų; galvojo, jog buhalteriai galėjo netiksliai suvesti duomenis arba buvo nepristatyti dokumentai. Paprastai į ISAF yra traukiamos visos PVM sąskaitos faktūros, dėl to ji iš ankstesnės apskaitą tvarkiusios įmonės paprašė paimti apskaitos registrus, reikėjo ir operacijų žurnalo, taip pat didžiosios knygos su detalizacija. Direktoriui sakė, kad trūksta nemažai dokumentų, R. K. ši aplinkybė buvo žinoma. Liudytoja teigė, kad direktorius nurodytų dokumentų jai taip ir nepristatė (nežino, ar ankstesnė buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė dokumentų nedavė, ar R. K. į tą įmonę apskritai kreipėsi). Pokalbio metu siūlė R. K. už papildomą kainą sutvarkyti visą įmonės apskaitą, vis dėlto R. K. nieko konkretaus neatsakė, o paskui VMI pradėjo patikrinimą. Patikrinimas buvo dėl laikotarpio, kuriuo UAB ,,G.“ buvo PVM mokėtoju, pats patikrinimas susijęs su atvirkštinio PVM patikrinimu (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsniu). VMI inspektorės tikrino pirminius apskaitos dokumentus, sąskaitas su įmone „V.“, atgręžtinį PVM, neatitikimus, buvo nurodymai, ką reikia pakoreguoti. Pagal VMI nurodymus ji tikslino deklaracijas, buvo nemažai sąskaitų. Pasitikėdama VMI inspektorėmis, patikslinusi deklaracijas, nebetikrino, ar jos (R. B.) paskaičiavimai sutapo su VMI atliktais paskaičiavimais. Liudytoja R. B. pažymėjo, kad taikant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnį, PVM nėra skaičiuojamas. Pardavėjas, išrašydamas sąskaitą už statybinius darbus, gali pritaikyti minėto įstatymo 96 straipsnį; tada jis išrašo sąskaitą su PVM, bet jis minėto PVM nedeklaruoja kaip pardavimo PVM, tik parodo deklaracijoje, kiek gavo pajamų pagal tą straipsnį, o pirkėjas deklaruoja, kiek jis pagal tą straipsnį gavo PVM, o VMI tuomet patikrina. Galiausiai gaunasi taip, kad PVM niekas nemoka ir niekas negrąžina, minėtas mokestis yra tik deklaruojamas. Taikant atgręžtinį PVM, abu ūkio subjektai turi būti PVM mokėtojai. Kaip ji suprato, UAB „G.“ buvo išregistruotas iš PVM mokėtojų, nebuvo pateikta paskutinė PVM deklaracija, dėl ko reikėjo ją pateikti, atstatyti PVM, kuris į apskaitą buvo įdėtas kaip atgautinas. Tą žodžiu nurodė VMI inspektorės, po ko ji viską atstatė ir tada įmonei atsirado prievolė sumokėti 90 000 Eur PVM. Kai įmonė perka kažkokias statybines medžiagas, paslaugas, PVM yra įtrauktas į atskaitą ir parodytas PVM deklaracijoje. Tuo atveju, kai įmonė išregistruojama iš PVM mokėtojų, reikia PVM patikslinti (pavyzdžiui, pirktos medžiagos bus naudojamos toliau, bet jau neapmokestinamoje veikloje, tai ta dalis, kuri bus naudojama neapmokestinamoje veikloje, turi būti atstatyta). Kol įmonė neįvykdo prievolės, ji nėra registruojama kaip PVM mokėtoja; sumokėjusi nurodytą mokestį, ji vėl taptų PVM mokėtoja ir galėtų prašyti PVM grąžinimo. Dėl registracijos yra teikiamas prašymas ir tada VMI sprendžia – įregistruoti ar neįregistruoti. Liudytojos R. B. teigimu, dėl UAB „G.“ užregistravimo PVM mokėtoja ji aiškinosi R. K. prašymu. Kiek pamena, įmonė taip ir liko skolinga, nesumokėjo 90 000 Eur nepriemokos, todėl VMI jos pakartotinai neįregistravo PVM mokėtoja. Po VMI patikrinimo įmonės dokumentai ir toliau liko pas ją. Sutartis tarp įmonių ,,G.“ ir „A.“ taip ir nebuvo sudaryta. Už jos darbą atsiskaitė advokato padėjėjas A. T. P., sumokėjo apie 500 Eur grynais, buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas. Liudytoja R. B. taip pat parodė, kad pagal pateiktus dokumentus ji nevertino įmonės finansinės veiklos apimčių; dokumentų buvo daug, buvo matyti, kad įmonė vykdė veiklą. Visi dokumentai jai buvo pristatyti tais pačiais metais. Nežino, kieno iniciatyva ir kodėl UAB ,,G.“ buvo iškelta bankroto byla. A. T. P. minėjo, kad bankroto administratoriui reikia pateikti dokumentus, o tada pasirodė FNTT, kuri ir išsivežė įmonės dokumentus. Po to, kai iš jos ofiso buvo paimti dokumentai, su R. K. daugiau nebebendravo. Tuo pačiu liudytoja pabrėžė nevedusi UAB ,,G.“ apskaitos, nebuvo šios įmonės buhalterė. Negali atsakyti, ar įmonės „V.“ suma buvo įtraukta į 92 000 Eur sumą (17 t., b. l. 159-169). Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos R. B. parodymai užfiksuoti 2021-10-26 liudytojo apklausos protokole (2 t., b. l. 24-27).

Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja I. V. parodė dirbusi buhaltere apskaitos paslaugų įmonėje „F.“, pagal sudarytą sutartį ji tvarkė įmonės „G.“ buhalterinę apskaitą. Gali būti, kad buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su UAB „G.“ buvo sudaryta 2017-01-01, tuo metu „G.“ įmonės vadovas buvo R. K., būtent su juo ir kontaktavo. Su pastaruoju bendraudavo tiesiogiai arba elektroniniais laiškais, įmonės apskaitos dokumentus atveždavo jis pats. Nepamena, kad būtų bendravusi dar su kokiais asmenimis iš įmonės „G.“. Įprastai pagal sutartį įmonė apskaitos dokumentus turi pristatyti kartą į mėnesį, tačiau neatsimena, ar taip buvo numatyta ir UAB „G.“ atveju. Liudytoja parodė tvarkiusi UAB „G.“ buhalterinę apskaitą – suvesdavo dokumentus, paruošdavo ataskaitas, pranešdavo apie mokėtinus mokesčius. Prie UAB „G.“ banko sąskaitų prisijungimo neturėjo, prisijungimo teisė buvo suteikta prie VMI bei Sodra sistemų. Neatsimena, ar tvarkant apskaitą trūko kažkokių dokumentų, taip pat nepamena, ar įmonėje buvo kasa ir kasininkas. UAB „G.“ dokumentus tvarkė ne viena, darbas vyko komandoje. Įmonėje „G.“ buvo vedami registrai, tai yra didžioji knyga, išrašomi gaunamų sąskaitų faktūrų registrai, kasos knyga, darbo užmokesčio žiniaraštis. Negali pakomentuoti, dėl kokių priežasčių nutrūko paslaugų teikimo sutartis su „G.“. Taip pat negali nurodyti, kiek įmonėje dirbo darbuotojų, kokia buvo įmonės apyvarta, kaip buvo su grynaisiais pinigais, ar įmonė turėjo turtą ir kokios vertės jis buvo, ar buvo įsiskolinimų, ar buvo paruošta metinė deklaracija. Sutartis su UAB „G.“ buvo nutraukta galimai 2018-05-31 (18 t., b. l. 88-92). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. V. parodė, kad įmonėje „G.“ buvo vykdomi atsiskaitymai grynaisiais pinigais, įmonė turėjo kasą (neatsimena, kas už ją buvo atsakingas). Įmonės darbuotojai suvesdavo duomenis į kasos knygą pagal jiems pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. Ji (I. V.) turėjo prisijungimo teisę prie Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninės deklaravimo sistemos (VMI EDS) ir Sodros elektroninės sistemos. UAB „G.“ atsakingi asmenys apskaitos dokumentus atsiųsdavo elektroniniu paštu arba atveždavo į biurą. Kai UAB „F.“ tvarkė UAB „G.“ apskaitą, buvo vedami šie registrai: suvestinis registras (didžioji knyga), išrašomų ir gaunamų sąskaitų faktūrų registrai, kasos knyga, darbo užmokesčio žiniaraštis. 2018-05-31 nutraukus buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį (sutartis nutraukta dėl per didelės kainos), 2018-06-29 buvo surašytas apskaitos dokumentų priėmimo perdavimo aktas (2 t., b. l. 179-181).

Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja V. L. parodė, kad jai internete patalpinus skelbimą apie tai, kad teikia buhalterines paslaugas, su ja susisiekė asmuo, kuris pasakė, kad įmonei reikalinga buhalterė ir taip ji nuo 2017-04-05 įsidarbino UAB „G.“. Neatsimena, kaip prisistatė asmuo, su kuriuo bendravo dėl įsidarbinimo, atsimena tik, kad įmonės direktorius buvo S. K.. Vėliau ryšys su įmone buvo palaikomas tik elektroniniu paštu, į skambučius niekas neatsiliepdavo. Elektroniniu paštu jai būdavo atsiunčiami dokumentai; tikslaus adreso, kuriuo buvo kontaktuojama elektroniniu paštu, neatsimena, gali būti, jog (duomenys neskelbtini). Pasirašytą darbo sutartį išsiuntė taip pat elektroniniu paštu. Negali atsakyti, kur buvo įmonės būstinė, gyvai nėra mačiusi nei įmonės direktoriaus, nei jokio kito asmens iš tos bendrovės. Taip pat negali atsakyti, kas įmonėje jai suteikė prisijungimus prie Sodros ir VMI, galimai direktorius, kadangi tik jis galėjo duoti tokio pobūdžio įgaliojimus. Ji pati įgaliojimo elektroniniu paštu negavo, kažkas tiesiog prijungė prie atitinkamų sistemų. Liudytoja nurodė išrašinėjusi sąskaitas faktūras už statybinius darbus. Jei gaudavo prašymą išrašyti sąskaitą faktūrą, ji tą padarydavo ir išsiųsdavo S. K.. Per visą darbo laikotarpį išrašė 5-6 sąskaitas faktūras, jų turinio ir sumų neatsimena. Negali pasakyti, ar sąskaitos buvo apmokėtos. Jai atsiųsdavo duomenis (sumas, paslaugų pavadinimą), kuriuos reikdavo įrašyti į dokumentą. Buvo gavusi ir kelias pirkimo sąskaitas (kažkas buvo pirkta iš parduotuvių). Negali tiksliai nurodyti, kiek ir kokių darbuotojų dirbo įmonėje, tačiau atsimena, kad įdarbintų asmenų buvo mažai. Kai gaudavo nurodymus, sudarydavo sutartis, informaciją apie įdarbinimą išsiųsdavo Sodrai. Jai nežinoma, ar įmonė turėjo kasą, kasininką, taip pat nieko negali nurodyti apie įmonės finansinę situaciją, kadangi neturėjo prisijungimo prie banko. Kiek pamena, įmonė beveik nevykdė veiklos. Negali atsakyti, ar tiems darbuotojams, su kuriais buvo sudaryta darbo sutartis, faktiškai buvo mokamas darbo užmokestis. Ji tik apskaičiuodavo atlyginimus (jie buvo nedideli, asmenys galimai buvo įdarbinti puse etato), išsiųsdavo žiniaraščius. Pati pasiskaičiuodavo darbo užmokestį ir sau, tačiau jo nė karto taip ir negavo, dėl ko išėjo iš darbo. Elektroniniu paštu nusiuntė prašymą dėl išėjimo iš darbo, apie darbo santykių nutrūkimą pati informavo Sodrą (2 t., b. l. 174-173; 18 t., b. l. 71-81).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja I. S. parodė, kad 2016 m. pabaigoje ar 2017 m. nutarė parduoti įmonę „G.“, kuri lygiomis dalimis priklausė jai ir kitai akcininkei J. B.. Buvo įdėtas skelbimas, po ko paskambino asmuo, nurodęs, kad norėtų pirkti įmonę. Jei neklysta, skambinantysis prisistatė S. vardu, pavardės nenurodė. Po to pokalbio kurį laikas niekas nevyko, po to vėl sulaukė to paties asmens skambučio, vyriškis informavo, kad tikrai nori įsigyti įmonę. Metų pradžioje ar ankstesnių pabaigoje su juo susitiko vienoje iš Vilniaus kavinių (tąkart ji darbiniais reikalais buvo atvykusi iš Klaipėdos į Vilnių), trumpai aptarė pirkimo pardavimo sandorį, po to dar kartą bendravo telefonu. Pats sandoris vyko pas notarą Klaipėdoje; buvo sudaryta oficiali akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, surašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kokie dokumentai buvo perduoti; 2017 m. kovo 22 d. susitarimas dėl akcijų perdavimo, susijusio su reikalų perdavimu naujam akcininkui. Po pasirašymo buvo perduoti visi dokumentai. Apklausta liudytoja I. S. pažymėjo, kad pas notarą atvyko ne vienas asmuo, o du asmenys. Antrojo asmens ji nežinojo, nebuvo su juo bendravusi. Sudarant sandorį pas notarą dar buvo kita įmonės akcininkė (J. B.), taip pat jų abiejų sutuoktiniai. Iki pardavimo UAB „G.“ vykdė mažmeninę vaikiškų drabužių prekybą. Apie tai, kokia veikla bus vykdoma po įmonės pardavimo, įmonę įsigijęs asmuo neužsiminė. Buvo sutarta, kad įmonė bus parduota už 100 Eur, tačiau faktiškai tokia suma nebuvo sumokėta (pačioje sutartyje nurodyta, kad atsiskaityta); pasirašius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir išėjus į lauką, asmenys (tiksliau, vienas iš jų, o būtent, V. T.) pasakė, kad nieko nemokės ir nemokėjo. Primygtinai tų 100 Eur nereikalavo, nes įmonė parduota su einamosiomis skolomis. Liudytoja parodė, kad įmonė turėjo tik einamąsias skolas (nedideles, kelis tūkstančius eurų), buvo einamosios pirkimo-pardavimo sąskaitos, kadangi iki tol įmonė vykdė veiklą, nebuvo sustabdyta; visos einamosios sąskaitos buvo perduotos pirkėjui. Asmuo, su kuriuo bendravo telefonu ir buvo susitikusi Vilniuje, neužsiminė, kad įmonę perka ne sau, o yra kitas asmuo, kuris ir bus realus pirkėjas. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį kaip tik ir pasirašė visai kitas asmuo, nei tas, su kuriuo ji buvo susitikusi ir bendravo telefonu. Apklausta liudytoja I. S. patvirtino, kad ji buvo susitikusi tikrai ne su S. K., nors būtent jis pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Tyrimo metu jai buvo parodytos nuotraukos, iš kurių ji atpažino asmenį, su kuriuo bendravo, buvo susitikusi dėl įmonės pirkimo-pardavimo (past. – iš pateiktų nuotraukų liudytoja atpažino kaltinamąjį V. T.). Liudytoja taip pat parodė, kad sutartį pasirašęs asmuo neuždavė jokių klausimų, buvo tylus, tik sėdėjo užsidėjęs kapišoną (įtarimą, kad pastarasis yra neblaivus, vartojantis narkotines medžiagas, nekilo), dėl visko bendravo kitas su juo buvęs vyriškis, t. y. V. T.. Visi įmonės dokumentai, kurie buvo perduoti, yra išvardinti priėmimo-perdavimo akte, dokumentai buvo sudėti į dėžes, suskaičiuoti. Dokumentai perduoti iš karto, kai buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis; dokumentus perdavė išėjus į lauką. Dėžes su dokumentais perdavė nurodytiems dviem asmenims. Atsimena, kad išėjus į lauką, pastarieji nuėjo atsivaryti automobilį, kurį buvo pasistatę kažkur toliau, jie ilgai užtruko, galvojo, kad jau nebepasirodys. Kai vyriškiai privažiavo, dėžes su dokumentais sukrovė į automobilį. Liudytoja pažymėjo, kad nė vienas iš vyriškių iš esmės net ir nerodė jokio noro paimti dokumentus. Kai pasakė, kad visi dokumentai yra suruošti, tvarkingai surašyti į priėmimo-perdavimo aktą, tas asmuo, su kuriuo anksčiau bendravo dėl įmonės pardavimo, t. y. V. T., buvo nustebęs, neatrodė, kad kam nors būtų reikalingi dokumentai. Liudytojos manymu, būtent V. T. priiminėjo esminius sprendimus, jis dėl visko bendravo, kalbėjo pas notarą, o S. K. mažai figūravo. Reikalų perdavimo susitarime buvo numatyta, kad pirkėjas išsiregistruotų įmonę, dar buvo tam tikri niuansai dėl sutarčių persirašymo, dėl ko vėliau bandė ne kartą bandė susisiekti tuo numeriu, kuriuo anksčiau bendravo su vienu iš vyriškių (V. T.), bet jis nekėlė ragelio (18 t., b. l. 71-81).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, iš jos parodymų matyti, kad sutarus sandorio datą (2017-03-22) pas notarą pirkėjas atvyko su kitu jaunesniu asmeniu, kurį pristatė kaip tikrąjį pirkėją. Būtent tik tuo metu jai paaiškėjo, kad minėtas asmuo įmonės ieškojo ne sau, tačiau buvo tik tarpininkas. Tikrasis įmonės pirkėjo vardas ir pavardė S. K.. Pasirašius įmonės pirkimo-pardavimo sutartį ir išėjus iš notaro kabineto, lauke perdavė visus turimus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus pagal pasirašytą dokumentų priėmimo – perdavimo aktą. Šiuos dokumentus į savo automobilį susikrovė asmuo, faktiškai įsigijęs įmonę (S. K.) ir jį atlydėjęs asmuo, būtent su kuriuo ji faktiškai tarėsi dėl įmonės pirkimo-pardavimo (2 t., b. l 114-116). Liudytoja I. S. pateikė dokumentus, susijusius su UAB „G. akcijų pardavimu ir dokumentų perleidimu (2 t., b. l. 117-123), be to, ji iš jai pateiktų nuotraukų atpažino V. T. ir S. K. kaip asmenis, apie kuriuos apklausos metu davė parodymus (2 t., b. l. 124-132).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. J. parodė, kad 2017 m. jo buvęs bendradarbis S. pasiūlė jam užsidirbti pinigų. Kadangi buvo sudėtingas laikas, trūko pinigų, todėl sutiko su pasiūlymu. Bendradarbis paaiškino, kad reikės padėti vienam žmogui, po ko davė asmens, vardu V. (kaip vėliau paaiškėjo, V. T.), telefono numerį (šio asmens jis anksčiau nepažinojo). Susisiekęs su V. T., paklausė, ką jam reikės daryti, po ko pastarasis nurodė, kad reikės padėti atidaryti firmą, sutarė, kad jam už tai bus sumokėta. Nuo telefoninio pokalbio praėjus daugmaž dviem savaitėms, liudytojas G. J. nurodė nuvykęs į Vilnių, kur prie traukinių stoties jį pasitiko V. T., pasakojo, kad jo draugas prašė pagalbos dėl firmos, tačiau tą dieną to draugo nebuvo, todėl nurodė, kad reikalus jie sutvarkys dviese (liudytojas G. J. ir kaltinamasis V. T.). Susitikimo metu V. T. už šią pagalbą pažadėjo sumokėti 500 Eur. Tada jie važiavo į kažkokį pastatą, gal aukcioną, kur nusipirko firmą. Užėjęs į pastatą, jis (G. J.) prisistatė darbuotojai; V. T. jam buvo nurodęs, kiek reikės sumokėti, davė pinigų; taigi jis pateikė darbuotojai V. duotus popierius, pasakė, kad nori nusipirkti firmą; sumokėjo virš 200 Eur ir taip nusipirko įmonę „S.“, kurios veikla buvo baldų gamyba ir statybos, bet jis (G. J.) paliko tik statybų veiklą. Tuo metu V. T. laukė automobilyje. Po to kartu su V. T. važiavo į Registrų centrą, kadangi reikėjo įmonę užregistruoti. Nuvežęs V. T. padavė jam dar pinigų, kurių reikėjo įmonės įregistravimui (37-40 Eur), ir pats vėl liko laukti automobilyje. Kai įmonė buvo užregistruota, Registrų centras atidavė dokumentų originalus, kuriuos jis nunešęs atidavė V. T.. Liudytojo G. J. teigimu, už įmonės nupirkimą ir įregistravimą iš V. T. gavo 250 Eur. Paskui sutarė su V. T. atidaryti įmonės internetinę banko sąskaitą, ką padaręs turėjo gauti likusius pinigus, t. y. dar 250 Eur. Daugmaž po dviejų savaičių V. T. ir dar vienas asmuo, vardu T. (pavardės nežino), atvažiavo pas jį į Šiaulius. Vaidas jam aiškino, kad T. yra tas asmuo, kurio tąkart nebuvo, tačiau būtent kuris prašė nupirkti ir įregistruoti įmonę. Tada jis kartu su V. ir T. vyko į Šiauliuose esantį banką, įmonės vardu atidarė sąskaitą, o dar po savaitės sudarė elektroninės bankininkystės paslaugų sutartį. Banko generatoriaus negavo, jis tik atidarė internetinę bankininkystę ir viską perdavė T.; už tai gavo likusią 250 Eur sumą. Vėliau, kai viskas buvo sutvarkyta, dar kokius 5 kartus matėsi su V. ir T., pastarieji atvykdavo į Šiaulius arba į Gruzdžius, kur jis gyveno. Susitikimų metu jis atsisėsdavo į V. automobilio galą ir pasirašydavo jam pateiktuose dokumentuose. Liudytojo teigimu, jis tuos dokumentus kartais paskaitydavo, tai būdavo įvairios sąskaitos, jose nurodytos pinigų sumos už padarytus darbus, medžiagas; sumos nebuvo labai didelės, didžiausia – 20 000 Eur; T. jį vis patikindavo, kad viskas yra gerai, tvarkingai. Nurodyti darbai buvo atliekami Vilniuje (nesidomėjo, konkrečiai kokioje vietoje); kai kartą buvo nuvykęs į Vilnių, T. jį nuvežė į kažkokį objektą (3-4 aukštų daugiabutį), kuriame buvo atliekami darbai. Apklausiamas G. J. parodė dokumentuose pasirašydavęs kaip įmonės „S.“ direktorius, tačiau realiai jis tokių pareigų nėjo; įmonė buvo tik atidaryta jo vardu, pasirašydavo dokumentuose ir tiek. Už dokumentų pasirašymą kiekvieno susitikimo metu gaudavo po 50 Eur. Nežino, kas faktiškai vadovavo įmonei; suprato, kad viską tvarkė T., nes būtent jis duodavo pasirašyti dokumentus, bendraudavo su juo, o V. tiesiog sėdėdavo automobilyje. Atsakydamas į klausimus, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik vieną asmenį, t. y. V. T., ir nieko neminėjo apie T., liudytojas G. J. teigė, kad jam buvo parodytos tik V. T. ir R. K. nuotraukos; jis tyrėjui aiškino, kad buvo dar vienas asmuo, tačiau nebuvo pateikta jo nuotrauka ir tuo viskas baigėsi. Be to, liudytojo teigimu, jau buvo praėję daug laiko, jis iš karto neprisiminė T., apklausos metu jautė spaudimą, sakė, kad jį uždarys, buvo pasimetęs. Parodymus apie V. T. davė, kadangi jį atpažino iš nuotraukų. Kai jį apklausinėjo, prisiminė tik vardą V., tada jam už kelių minučių parodė nuotraukas (kiek pamena, penkių asmenų) ir jis iš veido atpažino V. Tuo pačiu G. J. nurodė ir tai, kad apklausiamas tyrėjo jis vis dėlto sąmoningai nedavė parodymų apie T., nenorėjo kišti pastarojo (18 t., b. l. 3-9).

Ikiteisminio tyrimo metu G. J. buvo apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, duodamas parodymus G. J. teigė dėl įmonės „S.“ bendravęs tik su V. T.. Po įmonės „S.“ įgijimo ir jos užregistravimo V. T. maždaug kartą į mėnesį atveždavo pasirašyti įvairiuose UAB „S.“ apskaitos dokumentuose (sutartyse, sąskaitose faktūrose, kasos pajamų ir išlaidų orderiuose). Į dokumentų turinį jis labai nesigilino, pasirašytus dokumentus V. T. visada pasiimdavo. Kiekvieno susitikimo metu V. jam sumokėdavo po 50 Eur, iš viso ne mažiau kaip 250 Eur. Nors jis (G. J.) buvo oficialiai įdarbintas UAB „S.“ direktoriaus pareigose, tačiau jokio faktinio atlyginimo nei grynaisiais, nei bankiniu pavedimu negaudavo. Paklaustas dėl R. K., G. J. parodė 2014-2015 m. dirbęs prie gyvenamųjų pastatų renovacijos darbų R. K. vadovaujamoje įmonėje „V.“. Iš jos išėjo su pykčiais, kadangi jam už darbus nebuvo sumokėti visi sutarti pinigai (2 t., b. l. 192-194). Iš parodymui pateiktų nuotraukų G. J. atpažino V. T. ir R. K. (2 t., b. l. 195-198; 3 t., b. l 1-4).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad R. K. jam pasiūlė dirbti Vilniuje prie kotedžo fasado šiltinimo. Buvo pasirašyta kažkokia sutartis, galvojo, kad dirbs legaliai. Įmonės, kurioje dirbo, pavadinimo nebeatsimena, sutarties nėra išsaugojęs. Dėl įsidarbinimo bendravo konkrečiai su R. K.; nežino, kaip pastarasis buvo susijęs su įmone, kurioje jis (V. G.) įsidarbino; mano, kad galimai direktorius. Kartu su S. ir dar vienu asmeniu atliko apdailos darbus, kotedžo fasado šiltinimo darbus, kitus išorės lauko darbus. Kotedžas buvo šalia Vilniaus, tikslaus adreso nepamena. Kol dirbo Vilniuje, gyvendavo kartu su kitais darbininkais išsinuomotuose būstuose; tuo metu, kai dirbo R. K. pasiūlytoje įmonėje, už nuomą mokėdavo patys (anksčiau nuomos išlaidas apmokėdavo darbdavys). Darbo užmokestį mokėdavo atsakingas vietinis asmuo; jo vardo nepamena, jaunas vilnietis, mokėdavo kartą per savaitę grynaisiais; už gautą atlyginimą dokumentuose nepasirašydavo. Iš viso pradirbo gal porą mėnesių, tada vienas kolega išėjo iš jų komandos, o tęsti darbo dviese nebuvo galimybės. S. K. nepažįsta, nėra jo matęs (17 t., b. l. 185-194). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. nurodė, kad buvo įdarbintas įmonėje „G.“, darbo užmokestį visada mokėdavo R. K., buvo mokama grynais pinigais, nepasirašinėjo jokiuose dokumentuose. UAB „G.“ dirbo maždaug mėnesį (2017 m. balandžio-gegužės mėn.), visą laiką dirbo tik viename statybos objekte – (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, pilnai apšiltino vieną kotedžą ir pradėjo kitą. Nurodymus gaudavo iš R. K., statybinių medžiagų tiekimu bei klausimais, susijusiais su darbų techniniu atlikimu, rūpinosi jaunuolis, vardu V. (1 t., b. l. 118-121). Po apklausos parodžius asmenų nuotraukas, liudytojas V. G. atpažino R. K. ir V. A. (1 t., b. l. 122-123).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas T. U. parodė, kad jis kartu su B. S. nelegaliai atliko kotedžo statybos darbus Pilaitėje. Dėl darbo tarėsi su vyriškiu, kurio nei pavardės, nei pareigų jau neatsimena, taip pat negali pasakyti ir įmonės pavadinimo. Buvo sutarta, kad atliks fasado darbus, darbo užmokestis priklausė nuo atlikto darbo. Nebeatsimena, koks užmokesčio dydis buvo sutartas, tačiau jį turėjo mokėti grynaisiais pinigais. Darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Su kitais asmenimis nei V. neteko bendrauti. V. minėjo kažkokį vyresnį asmenį, kuriam šis skambindavo. Neatsimena, ar tas vyresnis vyras buvo atvykęs į statybų vietą. Daugiau dirbančių asmenų nebuvo, nors aplink buvo dar trys ar keturi namai. Dirbdami naudojo savo įrankius, o medžiagas atveždavo V. Už atliktą darbą niekas neatsiskaitė. Pradirbus keletą dienų, atvyko darbo inspekcija, jam, kaip nelegaliam darbuotojui, buvo paskirta 150 Eur dydžio bauda. V. žadėjo sumokėti pusę baudos, tačiau nesumokėjo (18 t., b. l. 88-92). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. U. nurodė, kad dėl darbo tarėsi su dviem vyrais (vyresniu ir jaunesniu), statybos objekte dirbo maždaug mėnesį, per tą laikotarpį buvo atvažiavęs vyresnis vyriškis, kuris dalyvavo susitikime darbinantis į įmonę (1 t., b. l. 105-107). Parodžius nuotraukas, liudytojas T. U. atpažino R. K. ir V. A. (1 t., b. l. 108-115).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. K. parodė kaltinamuosius matanti pirmą kartą. Jos vyras T. K. mirė 2020 m. spalio 16 d., tuo metu jam buvo 43 metai. Vyras niekada neužsiėmė statybomis. Gyvendama kartu su juo ir vesdama bendrą ūkį, niekada nepastebėjo, kad sutuoktinis būtų domėjęsis ar planavęs užsiimti statybų verslu, pas jį nesilankydavo jokie asmenys, su kuriais kalbėtų apie statybos darbus. Ji su vyru turėjo savo verslą – vestuvinių suknelių saloną, tik juo ir užsiėmė; vyro veikla buvo siuvimas ir kas susiję su vestuvinėmis suknelėmis; čia buvo šeimos verslas, likęs dar iš sutuoktinio motinos. Liudytoja teigė kartu su vyru dirbdavusi vienoje patalpoje, matydavo jį beveik visą parą (kartu ir sportuodavo, ir į darbą važiuodavo, apsipirkinėdavo). Nėra girdėjusi įmonių „G.“, „S.“ pavadinimų (18 t., b. l. 16-26). Liudytoja E. K. analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 157-159). Ikiteisminio tyrimo metu E. K. iš jai pateiktų nuotraukų neatpažino nė vieno iš kaltinamųjų (2 t., b. l. 160-171).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas G. M. parodė pažįstantis tik kaltinamąjį R. K.. Jie abu yra šiauliečiai, pažįstami. R. K. turėjo statybinę įmonę, užsiėmė statybomis. 2017 m. pastarasis vieno susitikimo metu aprodė turimus statybos objektus, sklypus, kuriuos ketina įsigyti Pilaitėje; jis susidarė įspūdį, kad R. K. pakankamai gerai išmano statybų sektorių. Bendraujant jam buvo pasiūlyta investuoti į nekilnojamą turtą ir kartu vystyti kotedžų statybas. Susidomėjęs projektu kartu su dar dviem asmenimis (akcininkais) įkūrė įmonę „H.“ ir įsigijo tris žemės sklypus Pilaitės mikrorajone. Sklypai pirkti įmonės vardu, tarp įmonių „H.“ ir „G.“ buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Įmonė „H.“ teikė finansavimą, UAB „G.“ užsiėmė statybomis, buvo sutarta, kad po pardavimo UAB „H.“ atitektų 30 proc. pelno. Tuo pačiu liudytojas pažymėjo, kad sudarant jungtinės veiklos sutartį paaiškėjo, kad įmonės „G.“ direktorius yra ne R. K., o kažkoks V. A., nors jo niekada nebuvo matęs; būtent V. A. pasirašė elektroninę sutarties versiją, kurią jam (G. M.) R. K. atsiuntė elektroniniu paštu (pačią sutartį ruošė taip pat R. K.). Po minėtos sutarties sudarymo buvo padarytas projektas (architektas D. Š.) ir 2017 m. gegužės ar birželio mėn. prasidėjo statybos. Pagal projektą turėjo būti pastatyta 20 kotedžų; buvo nutarta statyti sektoriais, iš viso šešis namus, pirmų dviejų statybos jau buvo prasidėjusios. Liudytojo teigimu, jis pats dažnai statybose nesilankė, gyveno Šiauliuose, objektuose yra buvęs vos porą kartų. Matydavo dirbančius darbininkus, greičiausiai ukrainiečius, nesigilino, ar jie buvo įmonės „G.“, ar ši juos samdydavo iš kitur. Į statybas įmonė „H.“ investavo 457 000 Eur. Daugmaž po pusmečio, kai jau vyko žemės ir statybos darbai, jis paklausė R. K., kur yra leidimai, dokumentai, po ko paaiškėjo, kad nebuvo statybos leidimo ir statybos pradėtos nelegaliai. Paprašius dokumentų, kur buvo panaudoti investuoti pinigai, R. K. didesnės dalies jų nepateikė. Liudytojo teigimu, nebuvo pateiktos sąskaitos faktūros už atliktus darbus (pačių darbų faktiškai kažkiek buvo padaryta, buvo pamatai, sienos), pateikė tik dalį už medžiagas, t. y. pateisinant 150 000 Eur sumą, o dėl daugiau nei 300 000 Eur negavo jokių dokumentų. Statybos stojo, R. K. reikalavo daugiau pinigų, tačiau nepagrindė, kur buvo panaudota didesnė dalis UAB „H.“ investuotos sumos. Galiausiai sužinojo, kad UAB „G.“ yra iškelta bankroto byla, bendravimas su R. K. nutrūko, šiuo metu įmonė „H.“ bylinėjasi su UAB „G.“, yra pareikštas 300 000 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Po to, kai nutrūko santykiai su UAB „G.“, įmonei „H.“ teko pačiai tęsti statybos darbus. Siekiant nustatyti atliktų darbų mastą, vertę, samdė ekspertą, buvo surašyta eksperto išvada, kurioje pateiktas visas įvertinimas. Visgi projektas buvo įvykdytas iki galo; šiai dienai yra parduota didesnė dalis kotedžų. Po pardavimo kilo problemos su VMI, kadangi nėra dokumentų, neaišku, kaip apskaičiuoti pelno mokestį (18 t., b. l. 34-41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. M. davė iš esmės analogiškus, dar konkretesnius parodymus, nurodydamas, kad sutikęs su R. K. pasiūlymu investuoti į statybų verslą ir kartu su dviem pažįstamais įkūręs įmonę „H.“, 2017 m. įmonė įsigijo tris gyvenamosios paskirties sklypus (duomenys neskelbtini). Pagal sudarytą jungtinės veiklos sutartį UAB „H.“ finansavo statybas, o UAB ‚G.“ užsiėmė statybos darbų organizavimu. Buvo statomi dvibučiai gyvenamieji namai (kotedžai), siekiant juos parduoti ir taip užsidirbti (UAB „H.“ turėjo gauti 30 proc. nuo pelno). Nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. vasario mėn., UAB „H.“ įmonei UAB „G.“ bankiniais pavedimais pervedė 457 000 Eur, kurie buvo skirti statybos darbams atlikti. Jis (G. M.) neturėjo patirties statybų versle, todėl per daug nesikišo į R. K. organizuojamus statybos darbus, be to, pats gyveno Šiauliuose. Daugmaž 2017 m. spalio mėn. atvykus pažiūrėti, kaip vykdomi darbai, R. K. reikalavo toliau finansuoti statybas, sakė, kad visos skirtos lėšos jau išnaudotos. Pareikalavus pastarojo pateikti buhalterinius dokumentus už atliktus statybos darbus, dokumentai nebuvo pateikti. Tokių dokumentų jam reikėjo įtraukimui į įmonės apskaitą, kad būtų galima pagrįsti atliktus statybos darbus. Po to maždaug 2017 m. lapkričio mėn. UAB „H.“ savo iniciatyva sustabdė statybos darbų atlikimą, kol bus pateikti reikiami dokumentai, po ko buvo pateikti dokumentai, įrodantys statybinių medžiagų įsigijimą, tačiau nebuvo jokių statybos darbus pagrindžiančių dokumentų, t. y. subrangovinių įmonių pateiktų dokumentų; kiek žinojo, pati UAB „G.“ nebuvo pajėgi atlikti didžiosios dalies statybos darbų, nes įmonėje dažnu atveju dirbo tik vienas darbuotojas (įmonės direktorius). Bendravimas tarp UAB „H.“ ir UAB „G.“ nutrūko, kurį laiką statybos nevyko. 2019 m. rugsėjo mėnesį UAB „H.“ jau savo iniciatyva pradėjo ieškoti rangovus, norėdama užbaigti pradėtus statybos darbus (UAB „G.“ buvo iškelta bankroto byla, buvo aišku, kad veiklos tęstinumas yra sunkiai įmanomas). Liudytojas G. M. pažymėjo, kad UAB „G.“ atliko tik dalį numatytų darbų. Atliktų darbų mastas buvo nustatytas ekspertui pateikus išvadą. Su V. A., kaip UAB „G.“ atstovu, nėra bendravęs, sprendęs bent kokius klausimus, nors matydavo, kad kai kuriuose dokumentuose pastarasis yra nurodomas kaip oficialus įmonės direktorius. Realiai visus UAB „G.“ klausimus sprendė R. K.. Nežino, kokios subrangovinės įmonės dirbo statybos objektuose; kiek teko lankytis statybų aikštelėse, tai daugiausia dirbo ukrainiečiai statybininkai, tačiau jam nežinoma, kokių įmonių darbuotojai jie buvo. V. T. ir S. K. nepažįsta (2 t. b. l. 151-154).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. Z. parodė, kad praėjus laikui ne visas aplinkybes atsimena tiksliai, viską yra nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, bendrai gali pasakyti, jog su R. K. susipažino tada, kai persikėlė į Vilnių ir ieškojo būsto, juos supažindino nekilnojamo turto brokerė V. B., kuri pardavinėjo UAB „G.“ statomus kotedžus, o R. K. buvo tos įmonės savininkas. 2018-01-11 dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini) pasirašė preliminarią sutartį ir pervedė avansą. Pagal pirminį susitarimą už objektus buvo susitarta sumokėti apie 140 000 – 160 000 Eur. Kotedžas, kurį įsigijo, kainavo 80 000 Eur, o kitas – 40 000 ar tai 30 000 Eur. Vis dėlto vėliau bankas nepatvirtino paskolos (kadangi pagal dokumentus matė, kad yra ne du, o iš viso keturi kotedžai, t. y. du atskiri juridiniai vienetai). Aptarus tą situaciją su R. K., šis informavo, kad jei jis (A. Z.) su žmona nenori prarasti sumokėto užstato už įsipareigojimų nevykdymą pagal pasirašytą preliminarią sutartį, tai jis turi įsigyti vieną iš kotedžo dalių ir vėliau surasti tam kotedžui pirkėją. Jį toks susitarimas tenkino ir taip jis nusipirko kotedžą. Kotedžas apmokėtas tais pinigais, kurie UAB „G.“ buvo pervesti kaip užstatas už abu kotedžus (30 000 Eur), t. y. avanso pinigais buvo užskaitytas pirkimas. Taigi taip jis įsigijo tą kotedžą, tačiau formaliai, realiai juo nedisponavo, kaip ir buvo sutarta, netrukus (po kelių mėnesių) jį pardavė. Kotedžas parduotas už 70 000 – 80 000 Eur, vėliau patikslino, jog galimai ir už 89 000 Eur; į tą sumą įėjo ir gerbūvio sutvarkymas. Iš pirkėjo gautų pinigų R. K. greičiausiai atidavė grynais; dar kitą dalį pavedimu atliko iš savo sąskaitos į UAB „Y.“ (toje įmonėje liudytojas buvo formaliai įdarbintas direktoriumi), nurodant kaip direktoriaus paskolą įmonei (buvo pervesta daugiau nei 20 000 Eur). Liudytojo teigimu, R. K. prašė pervesti pinigus į UAB „Y.“ sąskaitą, kadangi nenorėjo gauti lėšų į savo asmeninę ar savo kitų įmonių sąskaitas. Kitą kotedžą įsigijo jau ne formaliai; jei neklysta, už jį sumokėjo apie 70 000 Eur, pirko su banko paskola. Kai vyko pirkimo sandoris, paaiškėjo, kad vienos kotedžo dalies pardavėjas visgi yra ne UAB „G.“, o fizinis asmuo – M. A. (kiek žino, R. K. ir M. A. buvo seni draugai, verslo partneriai), būtent iš kurio ir įsigijo kotedžo dalį (išsiaiškino, kad kotedžo dalis irgi buvo panašiu būdu perrašyta M. A. vardu). Pinigus pervedė ir UAB „G.“, ir M. A.. Taip pat liudytojas parodė, kad abiejų kotedžų baigtumas dokumentuose buvo 85 proc., nors faktiškai darbų buvo atlikta mažiau (trūko betoninių laiptų, nebuvo pertvarų, dalies komunikacijų). Tie darbai buvo daromi vėliau, juos atliko statytojas su rangovų pagalba, tačiau darbai labai vėlavo, dėl ko sulaukė pirkėjų pasipiktinimo (liudytojas pažymėjo, kad jis pardavė ne tik tą formaliai įsigytą kotedžą, bet vėliau nusprendė parduoti ir tą, kuriame planavo gyventi). Be to, dalies darbų trūko, R. K. vis delsė juos atlikti, nurodydavo įvairias priežastis, kodėl negali padaryti, dar kiti darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl ko kotedžus įsigiję pirkėjas visas pretenzijas reiškė jam (A. Z.), kadangi jis buvo abiejų kotedžų pardavėjas. Buvo net paduotas į teismą, teismas dalį neatliktų darbų priteisė jam, nors faktiškai juos atlikti turėjo UAB „G.“. Tiksliai negali atsakyti, kas konkrečiai atliko darbus; juos organizavo įmonė G.“, o ar faktiškai būtent ji, ar rangovai dirbo, nežino, tačiau greičiausiai rangovai. Dėl 2019-05-05 jo pasirašytos rangos darbų sutarties su MB „S.“ už 35 000 Eur, parodė, kad yra sąskaitos, kurios buvo pridėtos prie pirkimo sutarties, įrodančios, jog prieš kotedžo pardavimą patyrė papildomas išlaidas (tokios išlaidas iš tiesų buvo). Šios sutarties pasirašymą iniciavo R. K.. Dėl byloje esančios jo pasirašytos sąskaitos faktūros (dėl beveik 21 000 Eur) su UAB „P.“, parodė, kad tokia sutartis pasirašyta dėl to, kad kotedže reikėjo atlikti papildomus darbus. Jis (A. Z.) pasirašė ir atliktų darbų aktą, tačiau negali patvirtinti, ar tikrai UAB „P.“ atliko visus darbus, pats vizualiai matė, kad kotedžuose buvo padaryti laiptai, atsirado pertvaros. UAB „P.“ atstovavo, jei neklysta, kaltinamasis V. T.. Detalesnės informacijos apie jį nežino, yra matęs statybos objekte, taip pat pastarasis porą kartų buvo atėjęs į UAB „K.“ (joje A. Z. įdarbintas taip pat formaliai). Liudytojas A. Z. nurodė, kad jis pasirašė tuos dokumentus, kuriuos jam pateikdavo R. K.; į tai, kas atliko darbus, nesigilino, nebuvo faktinis darbų užsakovas. Be to, apklausiamas liudytojas nurodė aplinkybės dėl jo įsidarbinimo įmonėse „K.“ ir „Y.“. Abi įmonės buvo R. K., šis aiškino, kad joms reikalingas direktorius, pasiūlė tas pareigas jam ir jis sutiko. Vėliau paaiškėjo, kad įmonė „Y. faktiškai nevykdė jokios veiklos, jos vardu pasirašė tik vieną nuomos sutartį, pagal kurią buvo nuomojamas viešbutis, kuriame buvo apgyvendinti UAB „K.“ darbuotojai. Anot liudytojo, jis prižiūrėjo šį viešbutį, be to, R. K. jį įkalbėjo investuoti savo lėšas į šį objektą (pirkti įvairius namų apyvokos daiktus ir pan.). R. K. jam aiškino, kad vėliau iš darbuotojų surinks pinigus ir pasidalins pelnu, tačiau vėliau viešbučio administravimą perėmė buvęs R. K. advokatas ir jis (A. Z.) jokių pinigų negavo. UAB „K.“ direktoriumi prabuvo trumpai, po kelių mėnesių jį pakeitė netikėtai iš kažkur atsiradęs asmuo, pavarde N. Įmonėje dirbo virš 50 darbuotojų, jie dažnai keitėsi, pagrinde buvo atliekami betonavimo darbai. Liudytojo nuomone, įmonė „G.“ vengė mokesčių, kadangi objektus parduodavo už mažą kainą (sprendžia pagal atvejį, kai neva įsigijo kotedžą už 30 000 Eur) (18 t., b. l. 139-150).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. buvo apklaustas iš viso du kartus, jo parodymų esmė yra ta, kad persikėlęs gyventi į Vilnių, domėjosi būsto įsigijimu; taip pat įsidarbino nekilnojamo turto brokeriu pagal individualią veiklą, atstovavo nekilnojamojo turto bendrovei „C.“. 2017 m. liepos mėn. per minėtos įmonės brokerę V. B. sužinojo, kad už Pilaitės, Smėlio gatvėje yra parduodami kotedžai (V. B. su statytoju UAB „G.“ buvo sudariusi tarpininkavimo sutartį dėl kotedžų pardavimo). Kotedžai buvo parduodami patraukliomis kainomis, apie 20 proc. mažesnėmis nei tuometinės rinkos kainos. Su žmona kreipėsi į banką dėl paskolos, įvertinę pasiūlymą ir turimas nuosavas lėšas, sprendė, kad galėtų įsigyti du kotedžus (viename patys gyventų, kitą nuomotų arba leistų gyventi tėvams). V. B. supažindino su statytojo UAB „G.“ atstovu R. K., buvo pasirašyta preliminari kotedžų ((duomenys neskelbtini)) su daline apdaila pirkimo pardavimo sutartis, sumokėjo 20 000 Eur avansą. Vėliau bankas nesuteikė paskolos, motyvuodamas tuo, kad tai yra du atskiri nekilnojamojo turto objektai, ir R. K. pasakė, kad nenorint prarasti sumokėto avanso, įmonė „G.“ formaliai parduotų vieną kotedžą už mažesnę kainą, o jie jį tada patys parduotų tikriesiems savininkams. Kitą kotedžą po šio pardavimo turėjo įsigyti už realią rinkos kainą. Kadangi nenorėjo prarasti sumokėtų pinigų, sutiko su pasiūlymu. Taip 2018-01-25 už realią rinkos kainą (88 000 Eur) įsigijo kotedžą (duomenys neskelbtini), likusią pinigų dalį pardavėjui pervedė bankas. Šį kotedžą patys pradėjo įrenginėti savo lėšomis. Kai įsirengė, su žmona persigalvojo ir nusprendė kotedžą parduoti. Taigi 2019-03-07 jau įrengtą kotedžą už 127 900 Eur pardavė V. ir A. M.. Kitą kotedžą (duomenys neskelbtini) kaip nekilnojamojo turto brokeris pradėjo pardavinėti paskelbęs internete. Šis kotedžas formaliai jam (A. Z.) buvo parduotas už 30 000 Eur, tačiau, liudytojo teigimu, faktiškai jis šio nekilnojamo turto nevaldė. Suradus pirkėją 2018-04-23 kotedžas už bendrą 89 900 Eur sumą buvo parduotas A. ir A. K.. Po šio pardavimo jis dalį pinigų gražino grynais, didžioji dalis (25 000 Eur) buvo pervesta į R. K. nurodytą jo verslo partnerio banko sąskaitą, taip pat pervedė ir kitoms įmonėms. Darbai buvo realiai padaryti, tačiau nežino, kokios įmonės juos atliko (tos, kurios išrašė sąskaitas faktūras ar subrangovinės). Beveik pasibaigus statybos darbams, jo vardu buvo įrašytos sąskaitos faktūros už statybinius darbus, kurios pagrindžia padidėjusią kotedžo (duomenys neskelbtini) kainą. Visas darbus atlikusias įmones buvo suradęs statytojas UAB „G.“. Kadangi šį kotedžą jam pavyko parduoti pakankamai greitai, greičiausiai dėl to, R. K. jam pasiūlė darbą susijusiose įmonėje, o, būtent UAB „K.“ ir UAB „Y.“. Abiejose įmonėse jis (A. Z.) buvo įdarbintas direktoriaus pareigose. UAB „Y.“ praktiškai nevykdė jokios realios veiklos (pagal pirminę viziją turėjo užsiimti statybos darbais), atlyginimo jis negavo, jokių dokumentų, išskyrus vieną patalpų nuomos sutartį, nepasirašinėjo. Vėliau iš šios įmonės jis buvo atleistas be perspėjimo, o iš UAB „K.“ išėjo pats. Liudytojas pažymėjo, kad taip pat padėjo V. B. tarpininkauti pagal sutartį parduodant šalia esantį kotedžą (duomenys neskelbtini); jiems tarpininkaujant kotedžas buvo parduotas, tačiau iš UAB „G.“ už tai negavo jokio komisinio atlyginimo. Taip pat liudytojas nurodė, kad 2018 m. pavasarį, kai jis pradėjo domėtis kotedžų įsigijimu, kotedžas, esantis (duomenys neskelbtini), jau stovėjo, jame buvo atliekami statybos darbai (2 t., b. l. 30-33). Papildomos apklausos metu liudytojas A. Z. nurodė aplinkybes dėl jo įdarbinimo įmonėje „Y.“, kur jis buvo direktoriumi, nepriiminėjo jokių sprendimų, susijusių su įmonės veikla statybos darbų sektoriuje ar kitose veiklose, neturėjo nei įmonės antspaudo jis neturėjo, nei prisijungimo priemonių prie įmonės banko sąskaitų, be to, nežino, kur buvo įmonės apskaitos dokumentai. Apklausos metu liudytojui buvo parodyti darbų priėmimo – perdavimo aktai dėl statybos darbų atlikimo statybos darbų objekte (duomenys neskelbtini), t. y. 2018-05-15 aktas Nr. 1 dėl statybos darbų pridavimo 24 000 Eur sumai; 2018-06-19 aktas Nr. 2 dėl statybos darbų pridavimo 20 000 Eur sumai; 2018-05-19 Nr. 1 dėl statybos darbų pridavimo 24 000 Eur, taip pat UAB „Y.“ vardu M. A. išrašytos sąskaitos faktūros: 2018-05-31 serija YT Nr. 1 – 24 000 Eur sumai ir 2018-06-29 serija YT Nr. 2 – 20 000 Eur sumai, A. Z. nurodė nepamenantis, ar pasirašinėjo nurodytuose dokumentuose. Nėra visiškai tikras dėl savo parašo autentiškumo, tačiau tvirtino pats neruošęs įvardintų sąskaitų faktūrų. Antspaudą, kuriame užrašyta „Direktorius A. Z.“, jam išdavė R. K. valdomose įmonėse dirbusi administratorė B. S.. M. A. žino, kadangi jis su žmona iš šio asmens įsigijo dar vieną kotedžą (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos statybos darbus atliko R. K. nurodytos subrangovinės įmonės UAB „P.“, atstovaujama V. T. (past. – parodžius atpažinimui asmenų nuotraukas, liudytojas atpažino V. T.) (2 t., b. l. 37-40), ir MB „S.“, atstovaujama Ukrainos piliečio V. U.. Šiuos asmenis yra matęs statybvietėje, jie kontroliuodavo statybos darbus (2 t., b. l. 34-36).

Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja V. Ž.-B. parodė anksčiau (nuo 2013 m. iki 2019 m.) dirbusi nekilnojamojo turto brokere įmonėje „C.“. Iš kaltinamųjų pažįsta tik R. K.. Daugmaž 2017 m. su pastaruoju buvo pasirašyta sutartis dėl statomų namų pardavimo, R. K. atstovavo įmonei „G.“, buvo jos direktorius, įmonė statė namus Vilniuje, Smėlio gatvėje, kuri vėliau buvo pervadinta į Geležių gatvę. UAB „G.“ buvo statybų užsakovas ir iniciatorius. Negali pasakyti, kas konkrečiai vykdė statybas, t. y. pati įmonė „G.“ ar buvo kokie rangovai. Atsimena, kad sutartis buvo sudaryta dėl trijų kotedžų pardavimo; jų kainos šiuo metu negali pasakyti, viskas turi būti nurodyta sutartyje. Kiek pamena, fiziškai buvo pastatytos taip vadinamos „dėžutės“, su nepilna išorės apdaila, viduje – dalinė apdaila, statybos nebuvo užbaigtos (nei faktiškai, nei dokumentais įregistruotos). Dokumentuose figūravo tik žemės sklypas, statomi pastatai yra registruojami ženkliai vėliau, kas buvo ir šiuo atveju; kiek pamena, statybos leidimas buvo išduotas. Pats pardavimo procesas buvo pradėtas neužregistravus pastatų, tačiau tai yra įprasta praktika, t. y. iš pradžių daromos rezervacijos, o, pasiekus 85 proc. baigtumą ir užregistravus, jau galimas pardavimas. Kai lankydavosi statybose, yra mačiusi jose dirbančius darbuotojus, tačiau negali pasakyti, ar jie būdavo tie patys, ar keisdavosi. Dažniausiai atvažiuodavo su klientais vakarais, kuomet darbuotojų jau nebebūdavo. Ji surado pirkėjus, pirmųjų kotedžų preliminarios pardavimo sutartys buvo pasirašytos gal po 3-4 mėnesių. Jai tarpininkaujant buvo parduoti du kotedžai po keturis butus, dar klientų atvedė jos kolega Š. K.. Kiek pamena, buvo atvejų, kai po turto objektų rezervacijos, atsirado tretieji asmenys (fiziniai asmenys), būtent kurie (nebe UAB „G.“) buvo to turto pardavėjai. Jai nežinomos priežastys, kodėl UAB „G.“ po rezervavimo kotedžus pardavė kitiems asmenims, po ko jau šie skaitėsi turto pardavėjai. R. K. juos pažinojo, vėliau pats atvedė pas notarą. Sunku pakomentuoti, ar normalu, kai tik pas notarą paaiškėja, kad turto savininkas yra kitas asmuo, tačiau tokia praktika gali būti būdinga didžiosioms įmonėms. Iš esmės jos ir kolegos pastangomis buvo parduota didesnė dalis kotedžų (juose esančių atskirų turto objektų), nepardavė kelių objektų. Kotedžą Nr. 50 pardavė kartu su kolega Š. K., jie surado 4 pirkėjus. Tas kotedžas parduotas D. J., kuris, atrodo, buvo viską perdavęs savo seseriai ir jos vyrui, veikė jų vardu ir jo paties pavardė niekur nefigūravo. Kaip jai atrodė, R. K. ir D. J. santykiai tuo metu buvo geri, darbiniai, abu kartu rūpinosi reikalais, tačiau konkretesnių aplinkybių nežino. Kas liečia A. Z., tai pastarasis į ją kreipėsi dėl kotedžų pirkimo, t. y. kaip paprastas pirkėjas, tuo metu jis dar nedirbo nekilnojamo turto agentūroje ir jie nebuvo kolegos. A. Z. nusipirko vieną kotedžą, dabar neatsimena, ar planavo pirkti jų daugiau. Gali patvirtinti, kad vėliau jau A. Z. pardavinėjo A. K. įmonės kotedžus, atstovavo R. K. kituose statomuose objektuose, detaliau pastarųjų santykių ji nežino. Jei neklysta, dėl kotedžo Nr. 46, kuris buvo užbaigtas vėliausiai, R. K. pasakė pats jį pardavęs, jos tarpininkavimo paslaugų nebereikėjo, po ko nutrūko ir tarp jų pasirašyta sutartis. Už kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą R. K. atsiskaitė asmeniškai (pagal išrašytas sąskaitas faktūras), t. y. apmokėjo kaip fizinis asmuo, nes, kaip ir minėjo, sutartis buvo pasirašyta su fiziniu asmeniu. Už kito kotedžo (duomenys neskelbtini) su keturiais turto objektais pardavimą liko neatsiskaityta (apie 12 000 Eur), dėl ko UAB ,,C.“ kreipėsi į teismą. Buvo aiškinama neva atsiskaityti turėtų D. J., tačiau įmonė su pastaruoju nebuvo sudariusi jokios sutarties, todėl ir neturėjo pagrindo iš jo reikalauti atsikaitymo. Liudytoja taip pat paminėjo, kad po kotedžų pardavimo gavo vieno pirkėjo laišką su pretenzijomis dėl išorės apdailos, tą laišką ji nusiuntė R. K.. Atvejai, kai pirkėjai po kurio laiko išreiškia tam tikrus nusiskundimus, nėra reti (18 t., b. l. 109-115).

Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos V. Ž.-B. duoti parodymai užfiksuoti liudytojo apklausos protokole (2 t., b. l. 59-61), kuriame nurodyta, kad 2017 m. į ją kreipėsi statybos įmonės „G.“ vadovas R. K. dėl nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo paslaugų teikimo. 2017 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis (pardavimas) Nr. P.VB-085 dėl trijų kotedžų (kiekviename jų faktiškai buvo 4 atskiri butai), esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo. Pagal sutartį pageidaujama statytojo kaina už vieną kotedžą (butą) buvo nuo 85 000 iki 110 000 Eur. Tai buvo preliminari kaina, kadangi statyba nebuvo užbaigta iki pilnos dalinės apdailos. Pagal sutartį jai pavyko parduoti 48 numeriu pažymėtą kotedžą; buvo parduoti 3 butai, sudarytos notarinės pirkimo-pardavimo sutartys. Dėl vieno, kurį pardavė pats klientas A. Z. (pastarasis buvo rezervavęs du butus), tačiau nepavykus gauti iš banko norimos paskolos, nusprendė pats jį pardavinėti, nes nenorėjo prarasti savo sumokėto užstato po preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Už šiuos pardavimus UAB „G.“ su ja atsiskaitė pagal nustatytą 2 proc. komisinį mokestį nuo pardavimo sumos. Kotedžą Nr. 46 pati įmonė pardavė kitai įmonei (priežasčių nežino). Kotedžą Nr. 50 faktiškai nupirko D. J., nors jis jokiuose dokumentuose ir neatsispindi; kiek žino, minėtas kotedžas formaliai buvo užregistruotas D. J. sesers D. M. ir jos vyro N. M. vardu. Visus pardavimo reikalus ji derino būtent su D. J.(2 t., b. l. 59-61).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. K. (kaltinamojo R. K. sutuoktinė) parodė vienu metu dirbusi įmonėje „G.“, tačiau labai trumpai (mėnesį ar du mėnesius), tuo metu buvo motinystės atostogose. Liudytoja teigė iš esmės jokių aplinkybių nebeatsimenanti, negalėjo atsakyti į klausimus, kokiomis aplinkybėmis buvo paskirta įmonės direktore, koks buvo to tikslas, nenurodė nei darbo sąlygų, nei galėjo apibūdinti savo darbo funkcijas, priimtus sprendimus, neatsiminė, ar pasirašinėjo kokius nors dokumentus, kiek įmonėje buvo darbuotojų ir pan. Paminėjo tik tai, kad jai vadovaujant įmonė užsiėmė statybomis, įmonė ofiso neturėjo (ji pati dirbo daugiau iš namų, telefonu), įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma kažkur Konstitucijos pr. ir Šiaurės miestelyje; neatsimena, ar pačiai teko bendrauti su buhaltere. Kaltinamųjų V. T., S. K. nepažįsta ir nėra jų mačiusi (18 t., b. l. 166-174).

Ikiteisminio tyrimo metu I. K., kurios apklausa organizuota BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, iš esmės į visus jai užduotus klausimus atsakymų pateikti negalėjo (3 t., b. l. 26-28).

Nagrinėjant bylą teisme, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojai buvo apklausti nekilnojamo turto objektus pirkę asmenys, kurių parodymų detalus turinys šiame nuosprendyje nedėstytinas, kadangi dėl pirkimo – pardavimo sandorių nėra ginčo, sandorių aplinkybės yra užfiksuotos pateiktuose dokumentuose (4 t., 2-17, 128-40; 5 t., b. l. 147-176; 6 t., 44-83, 118-158, 162-172, 175-195, 196-198; 7 t., 1-17, 32-37; 9 t., b. l. 135-136, 137-139, 143-152; 10 t., 1-45, 48-49, 52-53, 85-110, 111-115). Tarp apklaustų asmenų yra šie žemiau nurodyti liudytojai:

liudytojas V. M., kuris iš A. Z. ir jo sutuoktinės E. Z. už 127 900 Eur įsigijo kotedžą adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau išryškėjo statybos darbų brokas (kai kuriuos darbus darė ukrainiečiai), jį sutvarkyti žadėjo pardavėjas A. Z., o vėliau nurodė, kad prie broko taisymo turi prisidėti ir statytojo atstovas R. K., tačiau šis aiškino, kad to daryti neprivalo (1 t., b. l. 176-178; 18 t., b. l. 71-81);

liudytojas A. K., kuris per A. Z. iš M. A. (susidarė įspūdį, kad šis buvo tik formalus turto savininkas) už 94 000 Eur įsigijo kotedžą, esantį (duomenys neskelbtini). Kotedžo statytojas buvo įmonė „G.“. Vėliau išryškėjo statybos darbų brokas, jo A. Z. vis nepašalino, aiškino, kad atsakomybę turėtų prisiimti ir statytojas, tačiau R. K. su tuo nesutiko. Dėl nekokybiškai atliktų darbų iniciavo prieš A. Z. kreipimąsi į teismą civilinio proceso tvarka (1 t., b. l. 185-188; 18 t., b. l. 16-26).

liudytojas N. M., kuris kartu su sutuoktinės broliu D. J. pirko žemės sklypą su jame pastatytų dviejų kotedžų pamatais, esančiais (duomenys neskelbtini), sklypo pardavėjas buvo nurodytas UAB „G.“. Pirkimo momentu D. J. santuokos reikalai buvo pašliję, todėl sklypo pirkimas buvo apiformintas tik liudytojo ir jo sutuoktinės D. M. vardu. Kotedžų statybos, o vėliau, kai kotedžus nusprendė parduoti, ir pardavimo reikalais rūpinosi taip pat D. J.. Tiksliai nežino, kas atliko statybos darbus, gali būti, kad UAB „G.“, R. K. galėjo būti D. J. draugas ar pažįstamas (2 t., b. l. 64-66; 18 t., b. l. 34-41).

liudytojas D. J., parodęs, kad R. K. pasiūlymu jis kartu su seserimi D. M. ir jos vyru iš UAB „G.“ įsigijo sklypą (duomenys neskelbtini) (dėl gresiančių skyrybų sklypo įsigijimas oficialiai buvo apiformintas sesers ir jos vyro vardu). Sklype buvo statomas dvibutis kotedžas, statybos darbais rūpinosi R. K. (organizavo darbus, tarpininkavo su kitais rangovais, surasdavo darbininkus). Mano, kad statė ne UAB „G.“, kadangi matydavo skirtingus darbininkus, greičiausiai darbus atliko ne viena konkreti įmonė (UAB „G.“ pavadinimas negirdėtas). Už darbus atsiskaitinėjo su R. K., mokėjo grynais (sumokėta suma apie 50 000 Eur), dalį darbų pasibaigė savarankiškai. Vėliau kotedžas buvo parduotas (tiek jo, tiek sesers ir vyro dalis), dėl nustatytų defektų pagal sutartį sumokėta ne visa suma (2 t., b. l. 69-72; 17 t., b. l. 185-194).

liudytojas M. A., kuris parodė 2018-01-18 pagal notarinę pirkimo-pardavimo sutartį už 30 000 Eur įsigijęs kotedžą (duomenys neskelbtini); po to 2018-02-08 pagal notarinę pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo dar vieną kotedžą (duomenys neskelbtini), už jį sumokėjo taip pat 30 000 Eur. Pirmąjį kotedžą pirko iš pažįstamo R. K. įmonės „G.“, antrąjį – iš paties R. K.. Kotedžai buvo neįrengti (tik sienos, stogas ir įdėti langai). Įsigijęs kotedžus pradėjo juos įrenginėti iki pilnos dalinės apdailos (80 proc. baigtumo), kad jie taptų patrauklesni pirkėjams ir būtų galima juos lengviau parduoti. Darbus atliko ne UAB „G.“, o kažkokia kita jos įmonė (pavadinimo nebeatsimena). Už atliktus darbus visada atsiskaitydavo grynais. Dažniausiai pinigus paduodavo R. K., o šis perduodavo darbus atlikusiems žmonėms; kartais pinigus paduodavo R. K. nurodytiems statybos darbus atlikusiems darbininkams. Pinigų sumokėjimas būdavo įforminamas pasirašant kasų orderius, juos pasirašydavo jis (M. A.) ir pinigus paimantis žmogus; jei pinigus atiduodavo R. K., tai šis atnešdavo jau pasirašytą orderį. Negali atsakyti, ar jam būdavo pateikiami darbų atlikimo aktai. Kai kotedžai buvo įrengti, pardavė juos: kotedžo (duomenys neskelbtini) ½ dalį už 94 000 Eur pardavė A. ir R. K.; kito kotedžo (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį už 89 900 Eur pardavė A. Z.. Kiek jam žinoma, vėliau A. Z. tą kotedžą pardavė dar kitiems savininkams. Abu kotedžus pardavė 2018 m. Klientus kotedžams pirkti ieškojo R. K. per savo pažįstamą brokerę V. B.. Dėl buvusios sugyventinės G. B. kotedžo (duomenys neskelbtini) pirkimo liudytojas M. A. nurodė, kad šis kotedžas buvo perkamas ne verslo sumetimais, o ketinant jame gyventi, kotedžo kaina buvo beveik 100 000 Eur. Tuo metu gyveno kartu su G. B., planavo imti paskolą ir persikraustyti į jos nupirktą kotedžą. Jos kotedžo statybinius darbus irgi atliko R. K. draugai; nežino, kaip vyko atsiskaitymai dėl šio kotedžo, tai buvo G. B. reikalas (2 t., b. l. 79-86; 17 t., b. l. 185-194).

liudytoja G. B., parodžiusi iš pažįstamo šiauliečio R. K. įmonės „G.“ 2017-09-05 įsigijusi kotedžą adresu (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis. Kotedžo kaina buvo kiek žemesnės nei rinkos kaina, sumokėjo apie 90 000 Eur. Įsigytame kotedže iš karto nebuvo galima gyventi, buvo likusių nebaigtų darbų, kuriuos atlikti turėjo jau savo lėšomis (elektros instaliacija viduje, kanalizacijos įrengimas, grindų betonavimas, vidaus sienų tinkavimas, cokolio šiltinimas ir kt.), už juos sumokėjo 40 000 Eur. Darbams atlikti samdė statybos darbų įmonę, statybos reikalais rūpinosi jos tuometinis gyvenimo draugas M. A.. Kiek žino, jis taip pat tiesiogiai nebendravo su statybininkais. Visus statybos darbus organizavo R. K.. Už atliktus statybos remonto darbus pinigus ji perduodavo asmeniškai R. K., kad šis atsiskaitytų su statybininkais. Po to R. K. jai atnešdavo kasos pajamų orderius, kuriuose pasirašydavo, patvirtindama pinigų sumokėjimą. Kai buvo atlikti darbai, ji pasirašė statybos darbų rangovo UAB „L.“ išrašytuose kasos pajamų orderiuose, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose. Vėliau kotedžą pardavė, kadangi pamatė, kad jo įrengimas kainuoja brangiau nei planavo (2 t., b. l. 103-106; 17 t., b. l. 159-169).

liudytoja I. K. (ankstesnė pavardė G.), kuri už 86 000 Eur įsigijo kotedžą adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje kaip pardavėjas buvo nurodytas ne statytojas, t. y. įmonė „G.“, o fiziniai asmenys (J. R. ir J. R.), buvo paaiškinta, kad tai yra įprasta praktika dėl mokesčių. Kotedžo baigtumas buvo 80 proc., likusius darbus pagal statybos rangos sutartį atliko UAB „G.. Įrengimo darbus kontroliavo A. Z., kuris aiškino atstovaujantis įmonei „G.“. Dalis darbų taip ir nebuvo baigti, A. Z. gynėsi atsakomybės, sakė nebepalaikantis jokių santykių su R. K.. Pastarasis taip pat nesileido į kalbas, netgi pagrasino jos šeimai, dėl ko sutuoktinis netgi kreipėsi į policiją. Įvertinę laiką ir galimas išlaidas, su UAB „G.“ nesibylinėjo (1 t., b. l. 149-151; 17 t., b. l. 159-169).

liudytojas A. K. (A. K.), įsigijęs kotedžą adresu (duomenys neskelbtini), už jį sumokėjo 89 000 Eur. Pirkimas vyko per brokerį A. Z.. Kai sudarinėjo pirkimo-pardavimo sutartį, paaiškėjo, kad pastarasis su savo sutuoktine yra kotedžo savininkai. Po įsigijimo pastebėjo statybos darbų broką (liudytojo teigimu, statybos darbus atliko ukrainiečiai), kreipėsi dėl to į A. Z., kuris iš pradžių žadėjo pašalinti broką, tačiau to nepadarė, aiškino, kad atsakomybę turėtų prisiimti ir statytojas UAB „G.“. Vieną kartą buvo susitikęs su UAB „G.“ atstovu R. K., tačiau nieko konkretaus nesutarė. Dėl A. Z. kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka, jam buvo priteista didesnė nei 6 000 Eur suma (1 t., b. l. 185-188; 18 t., b. l. 16-36).

liudytoja A. K., kartu su sutuoktiniu iš UAB „G.“ įsigijusi kotedžą (duomenys neskelbtini). Dėl kotedžo įsigijimo bendravo su R. K.. Kotedžas buvo neįrengtas, tik grindinys, sienos ir stogas, nors dokumentuose baigtumas nurodytas 82 proc. Kotedžo rinkos vertės neatsimena, už kotedžą sumokėjo 20 000 Eur. Vėliau statybos ir įsirengimo darbus atliko patys (2 t., b. l. 94-96; 18 t., b. l. 3-9).

liudytoja N. Ž., kuri parodė kartu su marčia V. O. įsigijusi kotedžą, esantį (duomenys neskelbtini), pirko iš įmonės „G.“. Po sutarties sudarymo paaiškėjo, kad kotedžui buvo uždėtas areštas (dėl įmonės skolos), vėliau jis panaikintas. Kotedžas buvo neįrengtas, išmūrytos tik sienos, uždengtas stogas, įdėti langai, nors, kaip vėliau pamatė, dokumentuose jo baigtumas buvo nurodytas 82 proc. (2 t., b. l. 89-91; 18 t., b. l. 109-115).

liudytoja apklausta A. L., kurios pareiškimo pagrindu šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2017-02-10 nusipirko žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ketino statyti 4 atskirus butus. Kadangi gretimuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) statybos darbus vykdė UAB „G.“, kreipėsi į šios įmonės direktorių R. K. dėl namo pastatymo jos sklype. 2017-02-10 tarp jos ir UAB „G.“ buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, R. K. patikino, kad pats asmeniškai rūpinsis namo projektu, statybos leidimo gavimu, visų reikalingų dokumentų paruošimu ir derinimu. Dėl statybos vykdymo bendravo tik su R. K., keletą kartų su pastarojo pavaduotoju (past. – liudytoja atpažino jį kaip V. A.). Buvo atlikta tik dalis darbų – namo sienos su apšiltinimu, stogas, langai, lauko durys, kiti numatyti darbai neatlikti, galiausiai statybos išvis nutrūko, nes paaiškėjo, kad R. K. negavo statybos leidimo, jam buvo paskirta bauda. Už darbus pavedimais sumokėjo 92 000 Eur, dar 10 000 Eur davė grynais. Vėliau kotedžą nutarė parduoti, jį nupirko R. K. surastas pirkėjas V. G. (1 t., b. l. 163-166, 18 t., b. l. 18-26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo B. S. (B. S.) parodymuose, kurie teisiamajame posėdyje buvo perskaityti balsu (18 t., b. l. 166-174), užfiksuota, kad norėdamas įsidarbinti 2017 m. vasarą susitiko su vienu vyriškiu statybos objekte Vilniuje, už Pilaitės mikrorajono, kur turėjo aptarti darbo sąlygas. Atvykus į vietą, pasitiko maždaug 20-25 metų amžiaus vyras, kiek atsimena vardu V., pavardės nežino. Pastarasis paaiškino, kad reikalingas darbuotojas atlikti dvibučio gyvenamojo namo – kotedžo fasado darbus; nurodė, jog darbo užmokestis bus mokamas už atliktų fasado apdailos darbų kvadratūrą; mokės kas mėnesį grynais pinigais. Sutarus dėl darbo sąlygų jis (B. S.) tą pačią dieną pradėjo dirbti; kiek pamena, tada pasirašė ir darbo sutartį; negali pasakyti, koks sutartyje buvo nustatytas atlyginimas. Po kurio laiko buvo nutarta, kad bent jau jam atlyginimas bus mokamas už vieną darbo dieną, apie 30-40 Eur. Darbo sutarties neturi išsaugojęs. Įmonė, kurioje turėjo dirbti, buvo UAB „G.“. Jam reikėjo prie namo fasado tvirtinti fasadines apdailos plokštes. Kartu su juo dirbo vaikinas, vardu T. Statybines medžiagas jiems parūpindavo V. Jie su T. statybos objekte išdirbo maždaug 1-2 savaites (tiksliai neprisimena). Per tą laikotarpį į statybos objektą pasižiūrėti, kaip vykdomi darbai, buvo atvažiavęs vyras, vardu R., maždaug 35 metų amžiaus (jo pareigų nežino). Kai dirbant pasibaigė medžiagos, pranešė apie tai V. Pastarasis nurodė, kad, kol jų nebus, gali neatvažiuoti į darbą, minėjo, kad paskambins, kada reikia atvykti. Maždaug po savaitės nesulaukdamas V. skambučio, pats šiam paskambino, klausė, kokia yra situacija, paprašė sumokėti jam priklausantį darbo užmokestį. V. išsisukinėdamas atsakė, kad neužilgo sumokės, vėliau jokios informacijos iš pastarojo nesulaukė ir pats jam daugiau nebeskambino dėl tolimesnio darbo statybos objekte. Dėl nesumokėto darbo užmokesčio į atsakingas institucijas nesikreipė (1 t., b. l. 136-138). Iš pateiktų nuotraukų liudytojas B. S. atpažino V. A., kaltinamojo R. K. neatpažino (1 t., b. l. 139-146).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo K. S. (UAB „V.“, kurios pagrindinė veikla yra įmonių bankroto administravimo paslaugų teikimas, direktorius) parodymuose, kurie 2023 m. balandžio 20 d. teisiamajame posėdyje buvo perskaityti balsu (18 t., b. l. 139-150), užfiksuota, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-07-18 nutartimi UAB „G.“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „V.“. Jis (K. S.), kaip įmonės įgaliotas asmuo, yra atsakingas už UAB „G.“ bankroto administravimo procedūrą. 2019-10-17 buvusiam UAB „G.“ direktoriui R. K. buvo pasirašytinai įteiktas bankroto administratoriaus nurodymas perduoti įmonės dokumentus, tačiau dokumentai nebuvo perduoti, nes, kaip vėliau sužinojo, dokumentus iš buhalterės paėmė FNTT pareigūnai. Kiek pamena, R. K. jam pateikė kreditorių ir debitorių sąrašą (dėl kitų dokumentų neatsimena). Pagal nustatytą tvarką buvo paskelbtas UAB „G.“ kreditorių susirinkimas, kuris įvyko 2020-04-02; kreditoriniai reikalavimai pateikti 322 404 Eur sumai (2 t., b. l. 19-21).

Byloje yra VĮ „Registrų centras“ pateikti duokumentai, susiję su UAB „G.“ ir UAB „S.“ akcininkų ir vadovų pasikeitimu (15 t., b. l 128-137; 5 t., b. l. 182-199;

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamojo R. K. gynėjas pateikė antstolės D. M. surašytą 2018 m. rugsėjo 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 12-18-383 (kartu su priedais ir fotonuotraukomis), kuriame nurodyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra du pastati. Pirmasis pastatas, esantis prie Katniavos g., yra dviejų aukštų. Pastato fasadas nuo Katniavos g. pusės netinkuotas, langai įstiklinti, matomi nebaigti stogo darbai (priedas Nr. 2, fotonuotraukos Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5). Kitos pastato fasado šienos apšiltintos ir tinkuotos, langai įstiklinti, įstatytos durys (priedas Nr. 2, fotonuotraukos Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7). Pastato vidaus sienos netinkuotos, yra perdanga tarp pirmojo ir antrojo aukštų (priedas Nr. 2, fotonuotraukos Nr. 8, Nr. 9), yra vandientiekio įvadas (priedas Nr. 2, fotonuotrauka Nr. 9). Antrojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), visos fasado sienos apšiltintos ir tinkuotos, langai įstiklinti, stogas pilnai uždengtas, įstatytos durys (priedas Nr. 2, fotonuotraukos Nr. 10, Nr. 11). Pastato vidaus sienos tinkuotos, yra perdanga tarp pirmojo ir antrojo aukštų (priedas Nr. 2, fotonuotraukos Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16), yra vandentiekio įvadas (priedas Nr. 2, fotonuotrauka Nr. 12). Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra du pastatai. Pirmasis sklype esantis pastatas yra nebaigtas statyti. Matomos pastatytos pirmojo aukšto sienos, kurios yra netinkuotos, langai neįstiklinti, durys neįstatytos, sienų konstrukcijos neuždengtos perdanga ar stogu (priedas Nr. 2, fotonuotraukos Nr. 17, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 20). Antrasis žemės skype adresu (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti. Pastatas yra dviejų aukštų, išorės ir vidaus sienos netinkuotos, langai neįstiklinti, durys neįstatytos, stogo nėra (priedas Nr. 2, fotonuotraujos Nr. 21, Nr. 22, Nr. 23). Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra du pastatai. Sklype stovintis pastatass, esantis toliau nuo Katniavos g., yra nebaigtas statyti. Matomos pastatytos pirmojo aukšto sienos, kurios yra netinkuotos, kai kurie pastato langai įstiklinti, durys neįstatytos, sienų konstrukcijos uždengtos perdanga (priedas Nr. 2, fotonuotraukos Nr. 24, Nr. 25, Nr. 26, Nr. 27). Antrasis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantis pastatas (arčiau Katniavos g.) yra nebaigtas statyti. Pastatas yra dviejų aukštų, išorės ir vidaus sienos netinkuotos, langai įstiklinti tik iš Katniavos g. pusės, durys neįstatytos, stogo nėra (priedas Nr. 2, fotonuotraukos Nr. 29, Nr. 29, Nr. 30). Protokole nurodoma, kad faktinių aplinkybių konstatavimas baigtas 2018-09-10, 14.57 val. (18 t., b. l. 99-10, 101-105). Taip pat buvo pateiktas eksperto doc. D. D. K. vertinimo aktas dėl daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) statybos darbų, kiekių ir kokybės (aktas yra USB laikmenoje, kuri įdėta į 19 t., b. l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-04-09 buvo paskirta užduotis atlikti UAB „G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą (11 t., b.l. 176-189), kurį atlikus gauta 2020-07-08 specialisto išvada (su ją lydinčiais priedais) (12 t., b.l. 1-182). Specialisto išvadoje pagal užduotus klausimus pateiktos žemiau nurodytos išvados:

Dėl sandorių tarp UAB „G.“ ir įmonių „G.“ bei UAB „V.“ apskaitymo UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje:

UAB „G.“ apskaitoje atvaizduoti iš UAB „G.“ statybinių medžiagų, paslaugų ir statybos darbų pirkimai už 158 270,80 Eur (t. t. 33 236,87 Eur PVM ir 191 507,67 Eur su PVM), kurie įforminti UAB „G.“ vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis (9 vnt.) (8 priedas). Jų duomenys iš viso už 158 270,80 Eur (be PVM) apskaityti apskaitos registruose „Pirkimų žurnalas“ už 2017 m. balandžio, gegužės, liepos ir rugpjūčio mėn. (buhalterinėje sąskaitoje Nr. 125 „Nebaigta statyba“ debetas už 2017 metus), t. y. pagal UAB „G.“ vardu išrašytas devynias PVM sąskaitas faktūras serija GAM: Nr. 00016 (2017-04-25); Nr. 00017 (2017-04-25); Nr. 00019 (2017-04-25); Nr. 00028 (2017-07-28); Nr. 00030 (2017-08-01); Nr. 00032 (2017-08-05); Nr. 00041 (2017-08-23); Nr. 00043 (2017-08-24); Nr. 00047 (2017-08-25).

Pagal devynias PVM sąskaitas faktūras (8 priedas) UAB „G.“ atsiskaitymas su UAB „G.“ įformintas grynaisiais pinigais 103 335,62 Eur (8 000 Eur 2017-04-28; 8 000 Eur 2017-04-28; 8 000 Eur 2017-05-11; 8 000 Eur 2017-05-16; 12 500 Eur 2017-05-18; 7 475 Eur 2017-05-24; 8 000 Eur 2017-05-16; 7 800 Eur 2017-05-18; 12 750 Eur 2017-05-22; 2 040 Eur 2017-07-28; 8 639,40 Eur 2017-08-02; 6 307,25 Eur 2017-08-08; 3 464,47 Eur 2017-08-23; 2 359,50 Eur 2017-08-24), t. y. pagal UAB „G.“ vardu išrašytus 14 kasos pajamų orderių kvitus (GN00274; GN00273, GN00276, GN00280, GN00282, GN00285, GN00279, GN00281, GN00283, GA00287, GA00289, GA00293, GA00304, GA00306).

UAB „G.“ apskaitos registruose „Skolos datai 2017-12-31“, „Skolos datai 2018-05-31“ užregistruota Bendrovės skola 58 540 Eur (pagal UAB „G.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2017-04-25 GAM 00016 už 42 190 Eur skola – 34 190 Eur ir 2017-08-25 GAM 00047 – 24 350 Eur (7 priedas).

UAB „G.“ apskaitoje atvaizduoti iš UAB „V.“ statybos darbų pirkimai už 70 815 Eur (t. t. 14 871,15 Eur PVM ir 85 686,15 Eur su PVM), kurie įforminti UAB „V.“ vardu išrašytomis keturiomis 2017-08-25 PVM sąskaitomis faktūromis (8 priedas, suvestinė). Jų duomenys iš viso už 70 815 Eur (be PVM) apskaityti apskaitos registruose „Pirkimų žurnalas“ už 2017 m. rugpjūčio mėn. (buhalterinėje sąskaitoje Nr. 125 „Nebaigta statyba“ debetas už 2017 metus), t. y. pagal UAB „V.“ vardu įformintas keturias PVM sąskaitas faktūras Nr. SST 0090 (2017-08-25); Nr. SST 0091 (2017-08-25); Nr. SST 0092 (2017-08-25); Nr. SST 0093 (2017-08-25).

Pagal UAB „G.“ banko išrašus nustatyta, kad Bendrovės „G.“ atsiskaitymai su UAB „V.“ vyko iš banko sąskaitų, pervedant pinigines lėšas 210 870 Eur (4 priedas), t. y.: 1) 93 800 Eur iš banko sąskaitos Nr. LT61 7290 0000 1146 7720, išrašuose 2017-06-05, 2017-09-14, 2017-10-12, 2017-10-23, 2017-11-02, 2017-12-08, 2018-02-01 nurodyta „avansas už darbus“; 2) 80 070 Eur iš banko sąskaitos Nr. LT16 2140 0300 0366 0333, išrašuose 2017-08-14, 2017-08-17, 2017-09-21, 2017-10-04, 2017-10-17 nurodyta „avansas už darbus“; 3) 37 000 Eur (2017-09-12) iš banko sąskaitos Nr. LT23 2140 0300 0366 0304, išraše nurodyta „avansas už darbus“.

UAB „G.“ apskaitos registruose „Skolos datai 2017-12-31“, „Skolos datai 2018-05-31“ užregistruota, kad Bendrovei yra skolinga 138 204 Eur (2017-12-31) UAB „V.“ ir 141 704 Eur (2018-05-31) (7 priedas). Laikotarpio nuo 2018-06-01 iki 2018-12-31 apskaitos registrai nepateikti, todėl nėra galimybės įvertinti tarp Bendrovės ir UAB „V.“ įsipareigojimų ir skolų tikrinto laikotarpio 2018-12-31 pabaigoje.

Tyrimui pateiktos rangovo UAB „V.“ vardu išrašytos šešios PVM sąskaitos faktūros: Nr. SST 00120 (2018-08-02), Nr. SST 00121 (2018-08-06), SST 00122 (2018-08-07), Nr. SST 00123 (2018-08-08), SST 00124 (2018-08-09), Nr. SST 00125 (2018-08-10), kuriomis įforminti UAB „G.“ statybos darbai už 236 508 Eur (t. t. 49 666,68 Eur PVM ir 286174,68 Eur su PVM) ir Atliktų darbų aktai Nr. 1 – Nr. 6. Visose šešiose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad taikomas Atvirkštinis apmokestinimas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnį. Tyrimui nebuvo pateikti jokie UAB „G.“ laikotarpio 2018-06-01 – 2018-12-31 laikotarpio apskaitos registrai, tačiau nustatyta, kad jų duomenys dėl PVM buvo įtraukti į 2018-08-01 – 2018-08-13 laikotarpio PVM deklaraciją, kuri 2018-12-19 pateikta VMI.

Dėl to, jeigu UAB „G. 2017-2018 m. vykdė apsimestinius sandorius su UAB „G.“ irUAB „V.“, tai arUAB „G.“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2017-03-27 iki 2018-12-31 buvo tvarkoma laikantis norminių teisės aktų reikalavimų? Kokių teisės aktų UAB „G.“ nesilaikė, ar dėl to negalima visiškai, ariš dalies nustatyti šio laikotarpio įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį irstruktūrą:

Ūkinės finansinės veiklos tyrimui buvo pateikti UAB „G.“ pirkimo apskaitos dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, statybos rangos sutartys su UAB „G.“ ir UAB „V.“, detalūs 2017-03-27 – 2018-05-31 laikotarpio „Pirkimų žurnalai“ ir suvestinis apskaitos registras „Darbinės atskaitomybės parengimo lentelė“ už 2017 m. ir 2018-01-01 – 2018-05-31 laikotarpius, tačiau laikotarpio nuo 2018-06-01 iki 2018-12-31 jokie apskaitos registrai nepateikti.

Įvertinus užduotyje nurodytas aplinkybes, kad UAB „G.“ ir V.“ vardu išrašytuose minimuose apskaitos dokumentuose „atvaizduoti realiai neįvykę statybos darbai“:

jeigu UAB „G.“ pagal 2017-04-25 PVM sąskaitas faktūras (3 vnt.) ir atliktų darbų aktus Nr. 1 (3 vnt.) iš UAB „G.“ statybos darbų už 114 715 Eur (be PVM) neįsigijo, tai neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti apskaitoje panaudotos tikrovės neatitinkančios trys PVM sąskaitos faktūros serija GAM – Nr. 00016; Nr. 00017; Nr. 00019, kuriomis įforminti UAB „G.“ vardu statybos darbų pirkimai už 138 805,15 Eur (t. sk. 24 090,15 Eur PVM). Jų duomenys buvo atvaizduoti Bendrovės „G.“ apskaitos registre „Pirkimų žurnalas“ už balandžio ir gegužės mėn. ir buhalterinėse sąskaitose (debete 125 „Nebaigta statyba“, 2431 „Gautinas PVM“ ir kredite 4484 „Mokėtinas PVM“, 443 „Skolos tiekėjams“ ir kt.) už 2017-03-27 – 2018-05-31 laikotarpį. Tuo iškreipiant UAB „G.“ duomenis apie pirkimus, atsiskaitymą su šiuo rangovu UAB „G.“ grynaisiais pinigais 103 335,62 Eur, pagal UAB „G.“ vardu išrašytus 14 kasos pajamų orderių kvitus (GN00274; GN00273, GN00276, GN00280, GN00282, GN00285, GN00279, GN00281, GN00283, GA00287, GA00289, GA00293, GA00304, GA00306);

jeigu UAB „G.“ pagal 2017-08-25 PVM sąskaitas faktūras (4 vnt.) ir atliktų darbų aktus Nr. 1 (4 vnt.) iš UAB „V.“ statybos darbų už 70 815 Eur (be PVM) neįsigijo, tai neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti apskaitoje panaudotos tikrovės neatitinkančios keturios PVM sąskaitos faktūros Nr. SST 0090, Nr. SST 0091, Nr. SST 0092, Nr. SST 0093, kuriomis įforminti UAB „V.“ vardu statybos darbų pirkimai už 85 686,15 Eur (t. sk. 14 871,15 Eur PVM). Jų duomenys buvo atvaizduoti bendrovės „G.“ apskaitos registre „Pirkimų žurnalas“ už rugpjūčio mėn. ir buhalterinėse sąskaitose (debete 125 „Nebaigta statyba“, 2431 „Gautinas PVM“ ir kredite 4484 „Mokėtinas PVM“, 443 „Skolos tiekėjams“ ir kt.) už 2017-03-27 – 2018-05-31 laikotarpį. Tuo iškreipiant UAB „G.“ duomenis apie pirkimus, atsiskaitymą su šiuo rangovu UAB „V.“ pervedant pinigines lėšas 210 870 Eur iš banko sąskaitų, kur banko išrašuose nurodyta „avansas už darbus“;

jeigu UAB „G.“ pagal 2017-08-25 PVM sąskaitas faktūras (6 vnt.) ir atliktų darbų aktus Nr. 1 – Nr. 6 (6 vnt.) iš UAB „V.“ statybos darbų už 236 508 Eur (be PVM) neįsigijo, tai neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti (PVM deklaracijoje už 2018 m. rugpjūčio mėn., nes registrai apskaitos nepateikti), panaudotos tikrovės neatitinkančios šešios PVM sąskaitos faktūros Nr. SST 0120, Nr. SST 00121, Nr. SST 000122, Nr. SST 00123, Nr. SST 00124, Nr. SST 00125 kuriomis įforminti UAB „V.“ vardu statybos darbų pirkimai už 236 508 Eur (t. sk. 49 666,68 Eur PVM). Jų duomenys buvo atvaizduoti bendrovės „G.“ PVM deklaracijoje už 2018-08-01 – 2018-08-13 laikotarpį, tuo iškreipiant UAB „G.“ duomenis apie PVM pirkimo ir pardavimo ir pirkimus, atsiskaitymą su šiuo rangovu UAB „V.“.

Tuomet daroma išvada, kad UAB „G.“ nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, numatančių, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine (ir/arba) kiekybine išraiška“, to paties straipsnio 3 dalies „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“ ir 4 straipsnio „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „G.“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimų, nes į apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras UAB „G.“ ir UAB „V.“ vardu, kuriomis užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, jose įrašyti skirtingi duomenys apie statybos darbus, objektus, adresus, ūkinių operacijų turinį, bei apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais su UAB „G.“ ir iš bendrovės banko sąskaitos su UAB „V.“, todėl iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2017-03-27 iki 2018-12-31 UAB „G.“ turto ir įsipareigojimų dydžio.

Dėl to, už kiek ir pagal kokius dokumentus UAB „G.“ įformino pastatytų dvibučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimą:

Tyrimas už laikotarpį nuo 2017-03-27 iki 2018-12-31 atliktas pagal pateiktus UAB „G.“ vardu išrašytas pardavimo PVM sąskaitas faktūras, apskaitos registrus „Pardavimų žurnalas“, „Darbinės atskaitomybės parengimo lentelė“ ir kitus dokumentus už laikotarpį 2017 m. ir 2018-01-01 – 2018-05-31.

UAB „G.“ vardu išrašytomis devyniomis PVM sąskaitomis faktūromis nuo 2017-07-29 iki 2018-02-08 įforminti butų minimais adresais pardavimai už 280 000 Eur (t. sk. 48 595,04 Eur PVM) (10 priedas): 1) 100 000 Eur PVM sąskaita faktūra serija P-P Nr. 20170905 (2017-09-05) G. B.( (duomenys neskelbtini)); 2) 20 000 Eur PVM sąskaita faktūra serija P-P Nr. 20171003 (2017-10-03) A. K. ir V. K.( (duomenys neskelbtini)); 3) 20 000 Eur (10 000 Eur +10 000 Eur) PVM sąskaitomis faktūromis serija P-P Nr. 20171129 (2017-11-29) ir Nr. 20171129/1 (2017-11-29) V. O. ir N. Ž. (duomenys neskelbtini); 4) 50 000 Eur (20 000 Eur + 30 000 Eur) PVM sąskaitomis faktūromis serija GUB Nr. 14 (2017-07-29) ir serija P-P Nr. 20180118/2 (2018-01-18) A. Z. ((duomenys neskelbtini), pagal 2017-07-27preliminarią buto pirkimo sutartį); 5) 30 000 Eur PVM sąskaita faktūra serija P-P Nr. 20180131 (2018-01-31) J. R. ((duomenys neskelbtini)); 6) 30 000 Eur PVM sąskaita faktūra serija P-P Nr. 20180118/1 (2018-01-18) M. A. ((duomenys neskelbtini)); 7) 30 000 Eur PVM sąskaita faktūra serija P-P Nr. 20180208 (2018-02-08) M. A. ((duomenys neskelbtini)). Nurodytų PVM sąskaitų faktūrų serija P-P (2017-09-05 Nr. 20170905; 2017-10-03 Nr. 20171003; 2017-11-29 Nr. 20171129 ir Nr. 20171129/1; 2017-07-29 serija GUB Nr. 14 ir Nr. 20180118/2; 2018-01-31 Nr. 20180131; 2018-01-18 Nr. 20180118/1 ir 2018-02-08 Nr. 20180208) duomenys įtraukti į UAB „G.“ apskaitos registrus „Pardavimų žurnalas“ už 2017 m. liepos, rugsėjo – lapkričio mėn., 2018 m. sausio – vasario mėn.

UAB „G.“ tiriamojo laikotarpio nuo 2018-06-01 iki 2018-12-31 nepateikti pardavimo ir jokie kiti apskaitos registrai.

Pagal UAB „G.“ pardavimo apskaitos dokumentus ir registrus nustatyta, kad už tiriamą Laikotarpį nuo 2017-03-27 iki 2018-12-31 yra tik viena 2017-04-13 PVM sąskaita faktūra serija GUB Nr. 11 už 49 000 Eur (t. sk. 8 504,13 Eur PVM), kuria įformintas ir atvaizduotas ne buto, o bendrovės žemės pardavimas (adresas – (duomenys neskelbtini)) pirkėjai D. M.. Daugiau jokių tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentų (išrašomų PVM sąskaitų faktūrų), patvirtinančių UAB „G.“ butų pardavimus adresais: (duomenys neskelbtini), nepateikta ir neatvaizduota bendrovės apskaitoje.

Dėl to, iš kokių lėšų UAB „G.“ buvo statomi dvibučiai gyvenamieji namai? Ar UAB „G.“ už įvykdytus pardavimus gauti grynieji pinigai buvo panaudoti laikantis norminių teisės aktų reikalavimų?

Ūkinės finansinės veiklos tyrimui buvo pateikti UAB „G.“ apskaitos dokumentai – banko išrašai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, avanso apyskaitos, kai kurių buhalterinių sąskaitų detalūs registrai (banko sąskaitų, atskaitingo asmens – R. K. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir suvestinis apskaitos registras „Darbinės atskaitomybės parengimo lentelės sąskaitų apyvarta“ už 2017 m., 2018-01-01 – 2018-05-31 laikotarpį, tačiau nepateikti šiame suvestiniame apskaitos registre įvardintos buhalterinės sąskaitos 27201 „Kasa EUR“ tiriamojo 2017-03-27 – 2018-12-31 laikotarpio detalūs apskaitos registrai, kasos knyga ir jokie 2018-06-01 – 2018-12-31 laikotarpio apskaitos registrai.

Pagal suvestinio apskaitos registro „Darbinės atskaitomybės parengimo lentelė“ duomenis Bendrovės trumpalaikis turtas, t. sk. piniginės lėšas prieš statant dvibučius gyvenamuosius namus sudarė 67 947,06 Eur (2017-01-01) ir 395 820,49 Eur (2017-12-31) (2 priedas), iš jų:

39 960,92 Eur (2017-01-01) ir 6 209,76 Eur (2017-12-31) buh. sąsk. 27201 „Kasa EUR“;

251,83 Eur (2017-01-01) ir 1 196,52 Eur (2017-12-31) buh. sąsk. 271 „sąskaitos bankuose“;

3 555,56 Eur (2017-01-01) ir 206 214,60 Eur (2017-12-31) buh. sąsk. 24 „gautinos sumos“.

Bendrovės įsipareigojimai sudarė 190 764,94 Eur (2017-01-01) ir 1 009 335,63 Eur (2017-12-31), iš jų daugiausia: 71 553 Eur (2017-01-01) ir 636 049,65 Eur (2017-12-31) buh. sąsk. 444 „išankstiniai apmokėjimai“ ir skolos tiekėjams 102 417,22 Eur (2017-01-01), 283 327,43 Eur (2017-12-31), todėl daroma išvada, kad statybos buvo vykdomos iš avansu pervestų piniginių lėšų (2 priedas).

Pagal suvestinio apskaitos registro „Darbinės atskaitomybės parengimo lentelė“ duomenis, buhalterinėje sąskaitoje 27201 „Kasa EUR“ už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-05-31 atvaizduotas 2017 m. grynųjų pinigų išmokėjimas – 30 751,16 Eur ir 2018-01-01 – 2018-05-31 laikotarpiu grynųjų pinigų gavimas – 60 559,64 Eur, pinigų likučiai 2017-01-01 d. – 39 960,92 Eur ir 2018-05-31 d. – 69 769,40 Eur (2 priedas).

UAB „G.“ vardu tiriamuoju laikotarpiu išrašyti grynųjų pinigų apskaitos dokumentai, kuriais įformintas iš viso 199 123,23 Eur gavimas, t. y. 108 063,59 Eur pagal 2017-03-27 – 2017-12-31 laikotarpio kasos pajamų orderius serija GOB17 Nr. 2 – Nr. 7, serija GOB Nr. 78 – Nr. 81 (10 vnt.); 91 059,64 Eur pagal 2018-01-01 – 2018-12-31 laikotarpio kasos pajamų orderius (14 vnt.) ir įformintas iš viso 176 428,66 Eur išmokėjimas, t. y. 79 428,66 Eur pagal 2017-03-27 – 2017-12-31 laikotarpio kasos išlaidų orderius ir kt. dokumentus (t. sk. 52 275 Eur UAB „G.“); 97 000 Eur pagal laikotarpio nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 kasos pajamų orderius ir kt. dokumentus (11 priedas, pateiktų kasos dokumentų suvestinė)“. UAB „G.“ nepateikė tiriamojo laikotarpio detalių kasos apskaitos registrų, kasos knygos, nepateikė jokių 2018-06-01 – 2018-12-31 laikotarpio registrų, kuriuose turėjo būti užregistruoti UAB „G.“ vardu išrašyti 2018-06-01, 2018-06-29, 2018-07-02, 2018-07-23, 2018-08-01 kasos pajamų orderiai (5 vnt.) už 15 000 Eur ir kasos išlaidų orderiai 2018-06-05, 2018-06-29, 2018-07-31, 2018-08-01 (4 vnt.) už 30 000 Eur, jų gavimas ir panaudojimas. Jeigu UAB „G.“ neregistravo grynųjų pinigų apskaitoje, kasoje, tai nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 12 straipsnio 4 dalies „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėn.“, 4 straipsnio „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ reikalavimų. Nesilaikė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 16 punkto „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ reikalavimo. Atliekant tyrimą raštu buvo prašyta pateikti kasos apskaitos registrus, kasos knygą, tačiau dokumentai tyrimui nebuvo pateikti. Jeigu UAB „G.“ neišsaugojo tiriamojo laikotarpio detalaus apskaitos registro 27201 „Kasa EUR“, kasos knygos už 2017-03-27 – 2018-12-31 laikotarpį ir kitų apskaitos registrų už 2018-06-01 – 2018-12-31 laikotarpį, tai nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ reikalavimų.

Pagal UAB „G.“ 2017-03-27 – 2017-04-25 laikotarpio banko sąskaitos Nr. LT61 7290 0000 1146 7720 išrašus nustatyta, kad gauta 513 180 Eur (6 priedas): 1) 42 000 Eur iš A. L.; 2) 750 Eur iš R. K.; 3) 13 300 Eur iš „TARGET2-Lietuvos bankas“; 4) 457 000 Eur iš UAB „H.“, išrašuose „Jungtinės veiklos sutartis 2017-05-31“; 5) 130 Eur tarp savo banko sąskaitų.

Iš šios banko sąskaitos šiuo laikotarpiu pervesta 514 838,20 Eur, iš jų 93 800 Eur UAB „V.“. Detalūs duomenys apie piniginių lėšų judėjimą šioje banko sąskaitoje pateikti 6 priede.

Pagal UAB „G.“ 2017-03-27 – 2018-04-25 laikotarpio banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, mokėjimo kortele) išrašus nustatyta, kad pinigų likutis laikotarpio pradžioje 2017-03-27 – 8 629,55 Eur, šiuo laikotarpiu gauta 127 912,22 Eur (6 priedas): 1) 10 000 Eur iš A. L.;2 ) 847,22 Eur iš Telšių gelžbetonio, Statoil, išrašuose „grąžinama avansinė permoka“; 3) 41 000 Eur iš D. J., išraše paskola pagal paskolos sutartį; 4) 6 850 Eur įnešta grynais bankomatuose, banko išrašuose ATM; 5) 69 215 Eur tarp savo banko sąskaitų.

Iš šios banko sąskaitos šiuo laikotarpiu buvo pervesta, sumokėta ir išimta banko kortele 136 541,77 Eur, iš jų 49 638,12 Eur bankomatuose (detalūs duomenys apie piniginių lėšų judėjimą šioje banko sąskaitoje pateikti 6 priede).

Pagal UAB „G.“ 2017-03-27 – 2018-04-25 laikotarpio banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad šiuo laikotarpiu gauta 429 043 Eur (12 priedas): 1) 54 955 Eur įnešta grynais bankomatuose, banko išrašuose ATM; 2) 30 000 Eur iš D. R., išraše „už kotedž. (duomenys neskelbtini)“; 3) 16 780 Eur iš V/ Osetrovos, išraše „butas (duomenys neskelbtini)) 10 000 Eur iš UAB V., išraše paskolos sutartis; 5) 5 828 Eur iš UAB B. ir kt., išrašuose „grąžintos lėšos“; 6) 311 480 Eur tarp savo banko sąskaitų.

Iš šios banko sąskaitos šiuo laikotarpiu pervesta 429 073 Eur, iš jų 80 070 Eur UAB „V.“. Detalūs duomenys apie piniginių lėšų judėjimą šioje banko sąskaitoje pateikti 12 priede.

Pagal UAB „G.“ 2017-03-27 – 2018-04-25 laikotarpio banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad šiuo laikotarpiu gauta 140 309,44 Eur (12 priedas): 1) 6 919,47 Eur iš AB Lietuvos bankas, banko išraše „išmoka už BMW“; 2) 46 500 Eur iš G. B., išraše „pirkimo pardavimo sutartis 2017-09-05“; 3) 9 000 Eur iš I. G., išraše „avansas už kotedžą (duomenys neskelbtini)“; 4) 60 000 Eur iš A. Z., išrašuose „sutartys 2017-07-27, 2018-01-11“; 5) 79,97 Eur iš UAB S., išraše „grąžinta permoka“; 6) 17 810 Eur tarp savo banko sąskaitų.

Iš šios banko sąskaitos šiuo laikotarpiu pervesta 140 364,30 Eur, iš jų 37 000 Eur UAB „V.“ ir 47 840 Eur A. L.. Detalūs duomenys apie piniginių lėšų judėjimą šioje banko sąskaitoje pateikti 12 priede.

Pagal įrašus 2017 m. UAB „G.“ apskaitos registro „Didžioji knyga“ buhalterinėje sąskaitoje 243401 „R. K.“ pas atskaitingą asmenį atvaizduotas piniginių lėšų gavimas ir jų panaudojimas, t. sk. išimti grynieji pinigai iš bankomatų, sumažinant Bendrovės skolas atskaitingam asmeniui už pirkinius (2017-01-01 likutis – 10 528,35 Eur, per 2017 m. gauta 226 392,69 Eur, ir panaudota 215 864,34 Eur, t. sk. įnešti grynieji pinigai į bankomatus, bei apmokėti už medžiagas, paslaugas, darbus, likutis 2017-12-31 – 0 Eur) (13 priedas).

Nagrinėjant bylą teisme, į teisiamuosius posėdžius du kartus buvo iškviesta specialistė Vilija Žalkauskienė, kuri patvirtino 2020-07-08 specialisto išvadą. Pagal užduotį atliko UAB ,,G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Išvadoje (5-ame lape) yra išvardinti visi dokumentai, kurie buvo pateikti tyrimui. Buvo tirta UAB ,,G.“ ūkinė finansinė veikla ir sandoriai, kurie susiję su UAB ,,V.“ kaip tiekėju. Tyrimo metu nustatyta, kad į UAB ,,G.“ apskaitą įtrauktos keturios UAB ,,V.“ sąskaitos faktūros dėl atliktų statybos darbų (duomenys neskelbtini) (17-18 išvados lapai), jos išrašytos viena data – 2017-08-25, nustatyta, kad nurodyti darbai nebuvo atlikti. Buvo pateikta ir daugiau įmonės ,,V.“ sąskaitų faktūrų, kurios neįtrauktos į UAB „G.“ apskaitą, bet jos išrašytos jau vėliau (2018 m.). Konstatuojant, kad nurodytuose Katniavos g. objektuose įvardintos operacijos yra fiktyvios, darbai neatlikti, rėmėsi užduotyje nurodyta informacija (užduotyje nurodyta, kad ne tik UAB „V.“, bet ir UAB ,,G.“ vardu išrašytose minėtuose apskaitos dokumentuose atvaizduoti realiai neįvykę statybos darbai). Specialistei buvo pateikti po išvados davimo papildomai kaltinamojo V. T. gynėjo pateikti dokumentai (trys sutartys, PVM sąskaitos faktūros ir darbų atlikimo aktai) (3 t., b. l. 126-136), tačiau, susipažinusi su jais, specialistė V. Žalkauskienė parodė, kad jie neturi įtakos specialisto išvadai, jos nekeičia, tik papildo. Pagal pateiktas keturias 2017-05-25 PVM sąskaitas faktūras ūkinės operacijos (dėl (duomenys neskelbtini)) negalėjo įvykti, nes darbai tuo metu nebuvo atlikti; rangovo UAB „V.“ pateikti dokumentai su samdytu subrangovu UAB ,,S.“ rodo, kad tie darbai, jei jie buvo atlikti, jie turėjo būti įforminti žymiai vėliau, kas į įmonės „G.“ apskaitą nėra įtraukta; ūkinės operacijos įtrauktos žymiai anksčiau, jos negalėjo įvykti tuo laiku. Taigi gaunasi, kad įtrauktos neįvykusios ūkinės operacijos, neatlikti darbai. Minėtos keturios PVM sąskaitos faktūros, kurias UAB „V.“ išrašė UAB ,,G.“ pagal sandorį su įmone ,,S.“, niekaip neatsispindi UAB ,,G.“ dokumentacijoje, kadangi pastaroji įmonė nuo 2018 m. vidurio nepateikė registrų apskaitos ir šitos sąskaitos nėra įtrauktos, tiksliau, atsižvelgiant į tai, kad UAB „G.“ nuo 2018 m. birželio mėn. nevedė registrų ir jų nepateikė, tai arba įmonė nevedė apskaitos, neregistravo ūkinių operacijų arba neišsaugojo apskaitos registrų. Atsakydama į klausimą, ar UAB „V.“ sandoris su UAB „G. galėjo būti užfiksuotas vėliau, ar įmonė „V.“ galėjo subrangovui darbus atlikti vėliau, specialistė pabrėžė, kad jai tikrinant UAB „G.“ apskaitą, PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos 2017-08-25, t. y. užregistruotos tada, kada negalėjo įvykti, o kitokios informacijos ji neturi. Atsakydama į klausimą, ar dėl finansavimo galima operacijas įtraukti anksčiau, kad būtų galima greičiau apmokėti ir tik po to padaryti darbus, specialistė pažymėjo, kad dokumento turinys turi atspindėti ūkinės operacijos aplinkybes. Esant nurodytam atvejui, turinyje turėtų būti nurodyta, kad tai yra avansu pervestos lėšos, išankstinė sąskaita, o ne atlikti darbai. Jei lėšos apskaitytos, mokesčiai apskaičiuoti ir sumokėti, bet operacija įforminta anksčiau, tai reikštų Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio pažeidimą. Šiuo atveju į apskaitą įtrauktos neįvykusios ūkinės operacijos, kadangi darbai buvo neatlikti, o tomis keturiomis PVM sąskaitomis faktūromis buvo įforminta, kad darbai atlikti, įmonė patyrė sąnaudas, kas reiškia, kad įmonės apskaita buvo tvarkyta netinkamai, joje pateikta informacija yra neobjektyvi ir neteisinga.

Išvados teiginys, kad UAB „G.“ PVM deklaracijose už atitinkamus laikotarpius deklaruoti sandoriai su UAB „V.“ (taip pat ir su UAB „G.“) neturėjo įtakos mokėtinam ir grąžintinam PVM, liečia tik mokestinę dalį. Kadangi statybos darbams taikomas atvirkštinis PVM skaičiavimas, tai ir neturi įtakos, nes PVM nėra nei grąžintinas iš biudžeto, nei mokėtinas šiuos duomenis įtraukus į atitinkamas PVM deklaracijos eilutes.

Tyrimo metu buvo pateikti apskaitos dokumentai, būtent PVM sąskaitos faktūros su „V.“ (2018 m. rugpjūčio mėn.), kurios įtrauktos į UAB ,,G.“ PVM deklaracijas, tačiau tyrimui nebuvo pateikti jokie UAB ,,G.“ apskaitos registrai, t. y. nei atsiskaitymų, nei sąnaudų, taip pat nepateikti pirkimų žurnalai, gautinų sąskaitų faktūrų žurnalas. Pirminiai UAB ,,V.“ dokumentai pateikti, tačiau nesant jokių UAB „G.“ apskaitos registrų, neaišku, ar tie pirminiai įmonės „V.“ dokumentai buvo įtraukti į apskaitą, jų duomenys tik atsispindėjo PVM deklaracijose. Registrai sudaromi remiantis pirminiais apskaitos dokumentais.

Dėl duotos išvados, kad įmonėje „G.“ nesilaikyta „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (7-ta išvada), specialistė pažymėjo, kad nurodytų taisyklių laikymąsi apibrėžia būtent registracija: visi grynieji pinigai, pirmiausia, įforminami apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiu arba kasos išlaidų orderiu, pinigų priėmimo kvitu, čekiu), kurie turi būti įtraukti į apskaitą, Kasos knygą. Šiuo metu vietoje Kasos knygos gali būti naudojamas Apskaitos kasos registras, tačiau dokumentai turi būti užregistruoti, būtent kas nenustatyta nagrinėjamu atveju. UAB „G.“ nepateikė prašomų tiriamojo laikotarpio detaliųjų kasos registrų. Tyrimo metu buvo atlikta UAB ,,G.“ pirminių dokumentų apžiūra informacinėje sistemoje, nustatyta, kad dalis, tiksliau beveik visos PVM sąskaitos faktūros, kurias UAB ,,G.“ išrašė UAB ,,G.“, yra neįtrauktos į apskaitą, pardavimo sąskaitų registrą. Pagal 2017-03-01 – 2017-08-31 UAB ,,G.“ apskaitos laikotarpį nustatyta, kad UAB ,,G.“ išrašomų sąskaitų faktūrų registre pardavimai neužregistruoti pirkėjui UAB ,,G.“. Bendrovės ,,G.“ išrašytos aštuonios PVM sąskaitos faktūros, kurios išvardintos specialisto išvadoje, įtrauktos į UAB ,,G.“ apskaitą, tačiau, ISAF duomenimis, jos neužregistruotos UAB ,,G.“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre.

Specialistė pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. UAB „G.“ buvo išregistruota iš PVM mokėtojų. Atsakydama į klausimą, ar tokiu atveju (išregistravus bendrovę iš PVM mokėtojų, nebesant PVM kodo ir tuo pačiu VMI įpareigojant UAB „V.“ išrašyti UAB „G.“ sąskaitas) PVM „pakibo“ įmonei ,,G.“, ar visgi jis yra atvirkštinis, specialistė parodė, kad sąskaitos faktūros su PVM išrašomos tada, kada įmonė yra PVM mokėtojas. Kai įmonė yra PVM mokėtoja, ji, išrašydama sąskaitas faktūras, turi išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir įtraukti jas į PVM deklaracijas. Kada įmonę išregistruoja iš PVM mokėtojų, jei ji yra įsigijusi daug atsargų, kurios, pavyzdžiui, apskaitytos kaip nepanaudotos ir nuo jų yra atskaičiuotas PVM, ji išregistruojant turi į biudžetą sumokėti PVM. Galimai įmonės UAB ,,G.“ atveju ir buvo tokia situacija, kadangi pagal tikrintą UAB ,,G.“ apskaitą įmonė visus statybos darbus, medžiagas laikė nebaigtoje gamyboje ir galima manyti atskaičiavo PVM, dėl to VMI įpareigojo UAB ,,G.“ grąžinti į biudžetą tą PVM, kuris buvo atskaitytas. Negali tiksliai atsakyti, koks atvejis buvo esamu atveju, tačiau tvarka yra tokia. Jei buvo minima situacija, tai UAB ,,V.“ turėjo sumokėti PVM, nes UAB ,,G.“ negalėjo taikyti atvirkštinio metodo. Išvados 7-ame lape cituojamas 25-tas Verslo apskaitos standartas yra rekomendacinis. Jeigu nėra galimybės apskaitą tvarkyti pagal atskirus statybos objektus, tokiu atveju ji tvarkoma bendrai. Nėra privalomai nustatyto reikalavimo kaupti ir atvaizduoti duomenis pagal kiekvieną objektą atskirai, tačiau jei tik yra tokia galimybė, rekomenduojama tvarkyti pagal atskirą objektą, kad apskaita būtų tvarkinga, tinkama ir aiški.

Išvadoje nevertino įmonės ,,S.“, kuri turėjo sandorius ne su UAB ,,G.“, ji buvo UAB ,,V.“ rangovas. UAB „G.“ neturėjo sandorių su UAB ,,S.“, tirta bendrovė „G.“ turėjo sandorius su įmonėmis ,,V.“ ir ,,G.“.

Sutartys dėl Smėlio gatvės objektų (past. – išvados 8 lapo paskutinė pastraipa.) – apima UAB ,,G.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tiksliai neprisimena, ar UAB ,,G.“ dėl šių objektų statybos sutartis buvo tiesiogiai sudaręs su UAB ,,G.“, bet sąskaitose faktūrose yra nurodyta ta pati suma, ta pati data, tačiau įvardinti skirtingi objektai (vienur – (duomenys neskelbtini), kitur – (duomenys neskelbtini)), dėl ko nėra galimybės nustatyti, kur šitie darbai realiai buvo atlikti, t. y. ar būtent Smėlio gatvėje, ar Palvinskų gatvėje, kadangi skiriasi sąskaitų faktūrų egzemplioriai (18 t., b. l. 166-174).

Apklausta papildomai specialistė Vilija Žalkauskienė į klausimus dėl tarp įmonių „G.“ ir „V.“ sudarytų sutarčių (taip pat sutarčių, kurių pagrindu UAB „V.“ kaip subrangovą nusamdė UAB „S.“) bei atitinkamai į UAB „G.“ apskaitą įtrauktų keturių PVM sąskaitų faktūrų Nr. SST 0091, Nr. SST 0092, Nr. SST 0093 ir Nr. SST 0090, kurios visos išrašytos 2017-08-25, atliktų darbų aktų (sąskaitose faktūrose nurodyti atlikti statybos darbai pagal atliktų darbų aktus) parodė, kad, kaip jau ne kartą ir yra minėjusi, į UAB „G.“ apskaitą buvo įtrauktos ūkinės operacijos, kurios tuo metu negalėjo įvykti. Tai buvo nurodyta ne tik užduotyje, tačiau tą patvirtina papildomai jau po specialisto išvados surašymo papildomai pateikti dokumentai tarp UAB ,,V.“ ir rangovo UAB ,,S.“. Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad tiriamu laikotarpiu UAB ,,G.“ dirbo devyni asmenys, iš kurių šeši dirbo tik po mėnesį, kas rodo, kad įvardintų darbų įmonė ,,G.“ negalėjo atlikti savo jėgomis.

Tuo atveju jeigu iš pradžių buvo mokamas avansas, o tik paskui išrašomos sąskaitos faktūros, tai atsiskaitymai gali būti tiek avansu, tie ir vėliau (priklausomai kaip susitarė įmonės), tačiau esamu atveju įvardintos ūkinės operacijos negalėjo įvykti dėl to, kad darbai buvo neatlikti. UAB ,,G.“ nepateikė apskaitos registrų, todėl negalima nustatyti, ar šios pirkimo sąskaitos dėl atliktų darbų buvo įtrauktos į pirkimo apskaitą (sąskaitos įtrauktos tik į PVM deklaracijas). Esami dokumentai nepagrindžia, kad darbus atliko kitos įmonės. Jei nėra išduotas statybos darbų leidimas, o su kita įmone sudaroma sutartis dėl darbų atlikimo, mokami avansai, kad numatyti darbai būtų atlikti, yra galima pervesti už būsimus darbus pinigus, tokiu atveju pavedimo paskirtyje reikalinga nurodyti, kad tai yra avansas už darbus. Piniginės lėšos visais atvejais yra apskaitomos (jei tai bankas – per banką; jei kasa – grynaisiais pinigais į kasą arba per atskaitingą asmenį grynaisiais). Be bankinių pavedimų galima išrašyti avansinę sąskaitą, bet tokia sąskaita yra tik pinigams apmokėti, jiems pervesti, tačiau ji neparodo, kad darbai atlikti, joje nėra įrašyta nei PVM, nei tai, kad darbai atlikti pagal atitinkamus aktus. Išrašyti avansinę sąskaitą nėra privaloma. Dėl kaltinamojo teiginių, kad esamu atveju minimos sąskaitos faktūros buvo išrašytos atgaline data, kai darbai faktiškai jau buvo atlikti, bet neįtraukti į apskaitą, specialistė pažymėjo, kad avansinė sąskaita į apskaitą nėra įtraukiama, ji skirta tik pinigams pervesti, o šiuo atveju buvo įtraukta į nebaigtą gamybą ir sumažinti avansiniai mokėjimai, nes šitose keturiose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad darbai atlikti, jie įvardinti pagal aktus. Dėl išvadoje (17 lapas) nurodytų atsiskaitymų grynaisiais (tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“) tai iš dokumentų matyti, kad atsiskaitymai grynaisiais vyko ne per kasą, bet per UAB ,,G.“ atskaitingą asmenį. Dėl įformintų grynais pinigais 103 000 Eur pagal ,,G.“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius, tai UAB ,,G.“ turėjo šituos pinigus įtraukti į kasos knygą, o UAB „G.“ jie yra apskaityti pas atskaitingą asmenį kaip panaudoti pagal įvardintus UAB ,,G.“ kasos pajamų orderio kvitus (atskaitingas asmuo užpildė avanso apyskaitą ir į ją įtraukė gautus pinigus ir išmokėtus pinigus, išmokėtus pinigus patvirtino būtent nurodytos uždarosios akcinės bendrovės kvitais). Buhalteriškai toks įforminimas yra tinkamas, tik iš to negalima pasakyti, ar ūkinės operacijos tikrai įvyko; atliekant priešpriešinį UAB ,,G.“ patikrinimą, nustatyta, kad nebuvo pateikta nei Kasos knyga, nei jokie registrai, todėl negalima pasakyti, ar pinigai buvo gauti (19 t., b. l. 52-57).

Teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamajam V. T. nurodžius, kad jis 2023-09-27 pardavė UAB „V.“, pardavimo sandorį sudarė su A. S., po ko pastarajam perdavė ir visus bendrovės dokumentus, atitinkamai buvo aiškinamasi, kur yra UAB „V.“ dokumentai“. Tuo tikslu Europos tyrimo orderio pagrindu kaip liudytojas buvo apklaustas A. S. (Latvijos Respublikos pilietis). Apklausiamas A. S. nurodė nuo 2023 m. birželio 2 d. iki lapkričio 2 d. atlikęs bausmę Latvijos Respublikoje. Neįgijo įmonės „V.“, nėra girdėjęs net tokio pavadinimo, neturi jokių bendrovės dokumentų, taip pat nepažįsta ir nėra matęs kaltinamojo V. T. (past. – posėdžio metu, kuriame buvo apklausiamas liudytojas, kaltinamasis V. T. nurodė, kad tai ne tas asmuo, kuriam jis pardavė įmonę). 2023 m. nė karto nesilankė Lietuvoje. Savo asmens dokumento nebuvo pametęs, bausmės atlikimo metu jo asmens pasas buvo bausmės įstaigoje, (19 t., b. l. 165-168).

Teisminio nagrinėjimo metu, siekiant išsiaiškinti tarp UAB „G.“ ir UAB „V.“ sudarytų sandorių aplinkybes, tačiau nesant bendrovės „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, buvo aiškintasi, ar yra galimybė tyrimą atlikti pagal byloje gautus dokumentus, t. y. kaltinamojo V. T. gynėjas USB laikmenoje pateiktą dalį UAB „V.“ dokumentų (2017 m. sąskaitų registrą, sutartis), be to, iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, 2018 m. – 2019 m. atlikusios UAB „V.“ operatyvų patikrinimą ir surašiusios 2019 m. sausio 22 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (31.49) FR 1042-140 (19 t., b. l. 158-164), gautus dokumentus, kurie buvo pateikti nurodytam operatyvaus patikrinimui atlikti. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus nurodžius esant galimybę atsakyti į dalį klausimų, buvo paskirtas UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas (19 t., b. l. 101-105).

Atlikus tyrimą, buvo gauta 2024 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvada Nr. 4-7475 „Dėl UAB „V.“ ūkinės finansinės veikos“. Išvadoje konstatuota:

Dėl UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduotų UAB „G.“ sandorių, susijusių su statybos darbais (duomenys neskelbtini)?

UAB „V.“ pateikta 2017-08-02 rangos darbų sutartis Nr. 2017/08/02 su užsakovu UAB „G.“ dėl gyvenamųjų namų komplekso – (duomenys neskelbtini) statybos darbų, kurių bendra kaina su PVM yra 470 421,80 Eur. Tyrimui pateiktos rangovo UAB „V.“ vardu išrašytos 2018-08-02 – 2018-08-10 laikotarpio PVM sąskaitos faktūros (6 vnt.) Nr. SST 0120 (2018-08-02), Nr. SST 0121 (2018-08-06), Nr. SST 0122 (2018-08-07), Nr. SST 0123 (2018-08-08), Nr. SST 0124 (2018-08-09), Nr. SST 0125 (2018-08-10), kuriomis įforminti užsakovui UAB „G.“ pagal atliktų darbų aktus Nr. 1 - Nr. 6 ((duomenys neskelbtini)) statybos darbai už 236 508 Eur be PVM ir 49 666,68 Eur PVM, iš viso už 286 174,68 Eur su PVM. Gautais duomenimis iš FCIS per VMI Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos elektroninį PVM sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) išrašomuose PVM sąskaitų faktūrų registruose, bendrovė „V.“ užregistravo pardavimo PVM sąskaitas faktūras (6 vnt.), kuriomis įformino užsakovui UAB „G.“ darbus už 236 508 Eur be PVM ir 49 666,68 Eur PVM, iš viso už 286 174,68 Eur su PVM ((duomenys neskelbtini)) išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre 2018 m. rugpjūčio mėn. (236 508 Eur suma be PVM ir 49 666,68 Eur PVM), bei deklaravo pateiktoje 2018-10-28 patikslintoje mokestinio laikotarpio nuo 2018-08-01 iki 2018-08-31 PVM deklaracijoje 236 508 Eur „PVM apmokestinami sandoriai, kai PVM išskaito pirkėjas (96 straipsnyje nustatytais atvejais)“. Gautais duomenimis iš FCIS, UAB „V.“ 2018 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, kuri 2019-06-16 pateikta VMI, bendrovės 2018-01-01 – 2018-12-31 laikotarpiu deklaruotos gautos pajamos sudaro iš viso 284 793 Eur (t. sk. 236 508 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. SST0120 - Nr. SST0125). Taip pat nustatyta, kad UAB „V.” pagal 2018-08-02 – 2018-08-10 laikotarpiu išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. SST0120 – Nr. SST0125 (6 vnt.) šių pajamų už 236 508 Eur nedeklaravo 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje ir nenurodė aiškinamajame rašte, kurie 2019-03-31 pateikti VĮ „Registrų centras“.

Dėl to, kokia pinigų suma, gauta iš UAB „G.“ už statybos darbus, buvo apskaityta bei deklaruota UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje? Kokie konkretūs dokumentai tai patvirtina?

Pagal UAB „V.“ banko sąskaitų išrašus, 2017-06-01 – 2018-12-31 laikotarpiu gautos į bendrovės „V.“ banko sąskaitas iš UAB „G.“ piniginės lėšos „avansas už darbus“ iš viso sudaro 210 870 Eur, t. y. 1) 0 300 Eur (300 Eur 2017-06-06; 10 000 Eur 2017-08-14) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje iš UAB „G.“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal banko išrašus (2 vnt.), kuriuose nurodyta „avansas už darbus“; 2) 200 570 Eur (10 070 Eur 2017-08-18; 20 000 Eur 2017-09-12; 17 000 Eur 2017-09-12; 20 000 Eur 2017-09-21; 20 000 Eur 2017-10-04; 20 000 Eur 2017-10-13; 20 000 Eur 2017-10-17; 20 000 Eur 2017-10-24; 20 000 Eur 2017-11-03; 10 000 Eur 2017-12-08; 3 500 Eur 2018-02-02) gauta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke iš UAB „G.“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal banko išrašus (11 vnt.), kuriuose nurodyta „avansas už darbus“. Tuo pačiu nurodyta, kad UAB „V.“ nepateikė už 2017-06-01 – 2018-12-31 laikotarpį apskaitos registrų, kuriuose būtų atvaizduoti bankinių operacijų duomenys apie avansu gautas sumas iš UAB „G.“ bei skolos/įsipareigojimai su pirkėju UAB „G.“ laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, todėl nėra galimybės įvertinti UAB „V.“ piniginių lėšų už statybos darbus atsiskaitymo su UAB „G.“, kaip jos buvo apskaitytos.

Dėl to, kaip UAB „V.“ panaudojo iš UAB „G.“ gautas pinigines lėšas

UAB „V.“ 2017-06-06 – 2018-02-02 laikotarpiu iš UAB „G.“ gautos lėšos 210 870 Eur, iš jų: 1) 196 056 Eur (2017-06-08 – 2017-12-04 laikotarpiu) išimta su banko kortele grynais bankomatuose, t. y. apskaityti kaip atskaitingas asmuo panaudojo; 2) 13 900 Eur pervesta UAB „S.“ banko išrašuose 2017-12-08 ir 2018-02-02, nurodant „avansas už darbus“; 3) 887,39 Eur apmokėta už banko paslaugas; 4) 26,61 Eur apmokėta delspinigiai antstolio A. B. kontorai. Pagal UAB „V.“ avanso apyskaitą Nr. 2018 m. rugpjūčio 31 d., kurioje nurodytas atskaitingas asmuo V. T., lėšos 196 056 Eur, kurios banko kortele bankomatuose išimtos grynais apskaitytos kaip gautos ir panaudotos sumokėti tiekėjui UAB „S.“. Prie avanso apyskaitos pateikti pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, t. y. UAB „S.“ kasos pajamų orderio kvitai, kuriuose nurodyta „avansai už darbus“ objektuose ((duomenys neskelbtini)).

Dėl įmonių, su kuriomis UAB „V.“ buvo sudariusi subrangos sutartis dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini) atlikimo:

pagal UAB „V.“ pateiktas Statybos rangos sutartis (3 vnt.) nustatyta, kad UAB „V.“, kaip užsakovas, buvo sudariusi sutartis su UAB „S.“ (surangovas) dėl gyvenamųjų namų komplekso adresu (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyti darbai (polių ir rostverko įrengimas – 240 m3) iš viso sudaro 69 600 Eur be PVM.

Pateiktos 2018-01-10 – 2018-05-11 laikotarpio subrangovo UAB „S.“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija SAN (4 vnt.): Nr. 0013; Nr. 0014; Nr. 0021; Nr. 0022, kuriomis įforminta pirkėjui UAB „V.“ pagal atliktų darbų aktus ((duomenys neskelbtini)) statybos darbai už 153 793 Eur be PVM ir 32 296,53 Eur PVM, iš viso už 186 089,53 Eur su PVM sumą.

UAB „V.“ 2017-07-01 – 2018-08-31 apskaitos registre „Apyvartos žiniaraštis“ su UAB „S.“ (buh. sąsk. 443-skolos tiekėjams) užregistruotos UAB „S.“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros (4 vnt.) dėl atliktų statybos darbų objektuose ((duomenys neskelbtini)), kurios bendrovėje „V.“ atvaizduotos kaip tiekėjui „S.“ skolos padidėjimas (buh. sąsk. 443- skolos tiekėjams, 153 793 Eur kreditas).

Gautais duomenimis iš FCIS (pateikta VMI laikotarpiu nuo 2017-12-29 iki 2019-01-13), bendrovė „V.“ pirkimo PVM sąskaitas faktūras (4 vnt.), kuriomis įforminti subrangovo UAB „S.“ ((duomenys neskelbtini)) statybos darbai už 153 793 Eur be PVM ir 32 296,53 Eur PVM, iš viso už 186 089,53 Eur su PVM sumą užregistravo gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose 2017 m. gruodžio mėn. (43 500 Eur suma be PVM ir 9135 Eur PVM suma) ir 2018 m. gegužės mėn. (110 293 Eur suma be PVM ir 23 161,53 Eur PVM suma) bei jų duomenis deklaravo patikslintose PVM deklaracijose 32 297 Eur „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ (25 laukelis), „pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais)“ (33 laukelis) ir „atskaitomas PVM“ (35 laukelis).

UAB „V.“ įforminti pardavimo sandoriai su užsakovu UAB „G.“ pagal PVM sąskaitas faktūras (6 vnt.) ir pirkimo sandoriai pagal PVM sąskaitas faktūras (4 vnt.) su subrangovu UAB „S.“ dėl darbų adresu – (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyti pavadinimai ir kiekiai sutampa, išskyrus darbus: „Fasado šiltinimas putų polistirenu, armavimas 1233 m2x25 Eur; Vandentiekio įvedimas į butus 1 vnt. x5250 Eur; Šlaitinio stogo medinės dalies montavimas 360 m2 x25 Eur; Stogo skardinimas 190 m x5 Eur“. Pagal apskaitos dokumentus, įvertinus duomenis dėl darbų adresu – (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad UAB „V.“ už 46 025 Eur įformino darbus užsakovui UAB „G.“ PVM sąskaitomis faktūromis (2 vnt.) ir atliktų darbų aktais Nr. 5 (2018-08-09) ir Nr. 6 (2018-08-10), kuriems nėra pateikti įsigijimo (pirkimo) dokumentai. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės nustatyti kaip šie statybos darbai buvo atlikti, kas juos atliko.

Dėl UAB „V.“ mokėjimų už darbus nurodytuose objektuose UAB „V.“ apskaitymo – kada, kam, kokios sumos ir kokiu būdu buvo sumokėtos?

UAB „S.“ vardu išrašytais 2017-11-03 – 2017-12-29 laikotarpio kasos pajamų orderio kvitais (18 vnt.), kuriuose nurodyta „avansas už darbus objektuose (duomenys neskelbtini)“, UAB „V.“ (direktorius V. T.) sumokėtos grynaisiais pinigais lėšos, iš viso sudaro 204 000 Eur. UAB „S.“ kasos pajamų orderių kvitais (18 vnt.) įformintos sumokėtos UAB „V.“ piniginės lėšos 204 000 Eur, kurių duomenys užregistruoti bendrovėje „V.“ pas atskaitingą asmenį V. T. avanso apyskaitose kaip ūkio išlaidoms „avansu“ panaudotos lėšos (buh. sąsk. 2021-išankstiniai apmokėjimai tiekėjams, debetas; 2435-atskaitingi asmenys, kreditas).

UAB „V.“ apskaitos dokumentų ir registrų duomenimis, 2017-11-03 – 2017-12-29 laikotarpiu pagal UAB „S.“ kasos pajamų orderių kvitus (18 vnt.), kuriuose nurodyta „avansas už darbus objektuose (duomenys neskelbtini)“, sumokėtos grynaisiais lėšos sudaro 204 000 Eur, t. y. sumokėta 50 207 Eur (204 000 Eur – 153 793 Eur) daugiau, negu 2018-01-10 – 2018-05-11 laikotarpiu įforminti pirkimo sandoriai pagal PVM sąskaitas faktūras (4 vnt.) su subrangovu „S.“ dėl statybos darbų už 153 793 Eur (be PVM), adresu (duomenys neskelbtini) (20 t., b. l. 134-146, 147-198; 21 t., b. l. 1-23).

III. ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR TEISMO IŠVADOS

Dėl BK 300 straipsnio 1 numatytos nusikalstamos veikos

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pareikštas dviem asmenims – V. T. ir S. K.. Pastariesiems inkriminuotas su įmonės „G.“ įsigijimu susijusių dokumentų pagaminimas, suklastojimas ir jų panaudojimas. Abiejų kaltinamųjų pozicija dėl kaltinimo proceso metu buvo nuosekli, tačiau tarpusavyje skirtinga. Antai, kaltinamasis V. T. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme neneigė, jog buvo susitikęs su S. K., nurodė vežęs jį Klaipėdą, kur pastarasis pasirašė įmonės įsigijimo dokumentus, vėliau S. K. parvežė atgal į Šiaulius, taip pat parvežė ir perdavė šio įsigytos įmonės dokumentus, tačiau, anot kaltinamojo V. T., tuo jo veiksmai ir apsiribojo, jis nei žino, nei turi ką nors bendro su UAB „G.“ bei su šios bendrovės įsigijimu susijusiais kaltinime inkriminuotais dokumentais. Kaltinamasis V. T. tikino tik padėjęs savo pažįstamam T. K., kuris dėl turimų skolų ir dėl jų kilusių reikalų su antstoliais savo vardu negalėjo įsigyti įmonės, todėl ją turėjo nupirkti kitas asmuo (S. K.), dėl ko paprašė pagalbos nuvežant pastarąjį į Klaipėdą sudaryti įmonės pirkimo – pardavimo sandorį. Sutikęs pagelbėti T. K., būtent tą ir padarė, tuo pačiu parvežė ir vėliau tą pačią dieną Šiauliuose T. K. perdavė S. K. nupirktos įmonės dokumentus. Patį S. K. matė tą vienintelę dieną, t. y. 2017-03-22, niekur daugiau kaip tik į Klaipėdą pas notarą nevežė, su pastaruoju nebuvo daugiau susitikęs (19 t., b. l. 14-23). Taigi iš tokių kaltinamojo V. T. parodymų matyti, kad jis savo veiksmus apibrėžia kaip pašalinio asmens, iš esmės niekaip nenusijusio su įmonės pirkimo – pardavimo sandoriu, o pažįstamo prašymu nuvežusio S. K. iš Šiaulių į Klaipėdą ir atgal, tuo pačiu parvežusio dėžes su dokumentais, kuriuos atidavė kaltinamojo įvardintam T. K.. Tuo tarpu kaltinamojo S. K. parodymų turinys yra kur kas kitoks. Detaliai neaptariant visų pastarojo nurodytų aplinkybių (kaltinamojo S. K. parodymai yra išdėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje), matyti, kad S. K. pripažino pasirašęs visuose jam inkriminuotuose dokumentuose, tačiau tvirtino tą daręs V. T. nurodymu. Remiantis kaltinamojo parodymais, V. T. jam pasiūlė užsidirbti, nieko ypatingo daryti nereikėjo, tik pasirašyti pastarojo nurodytuose dokumentuose. V. T. jį vežė į Klaipėdą, taip pat važiavo į bankus Šiauliuose, teisme minėjo greičiausiai vykęs ir į VĮ „Registrų centras“. Pasirašė visuose dokumentuose, kuriuose jam pasirašyti liepė V. T.. Į dokumentų turinį nesigilino, bendrai suprato, kad bus apiformintas fiktyviu įmonės direktoriumi. Pasirašius dokumentus Klaipėdoje, moterys perdavė dėžės su dokumentais, kuriuos V. T. įsidėjo į automobilį, daugiau nieko apie juos kaltinamasis S. K. teigė nežinantis. V. T. už dokumentų pasirašymą žadėtų jokių pinigų taip ir nesumokėjo, tačiau pirko jam alkoholinių gėrimų (17 t., b. l. 145-149). Pažymėtina, kad atlikto atpažinimo iš asmens nuotraukų S. K. atpažino V. T. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (3 t., b. l. 198-200).

Vertindamas minėtų kaltinamųjų parodymus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas vadovautis būtent kaltinamojo S. K. parodymais, kuriuos, priešingai nei V. T. parodymus, patvirtina kiti bylos duomenys. Šioje vietoje itin reikšmingais laikytini liudytojos I. S. parodymai. Apklausta kaip liudytoja I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė dėl įmonės „G.“ pirkimo – pardavimo bendravusi su kaltinamuoju V. T.. Internete patalpinus skelbimą apie parduodamą įmonę, su ja porą kartų susisiekė asmuo, išreiškęs norą įsigyti įmonę. Nors liudytoja iš telefoninių pokalbių negalėjo kategoriškai nurodyti, ar telefonu ji bendravo su V. T., tačiau I. S. kategoriškai patvirtino, kad būtent su pastaruoju ji buvo susitikusi Vilniuje aptarti būsimo sandorio. Vertinant liudytojos parodymus, kad po antrojo telefoninio pokalbio, kurio metu skambinantysis pasakė esantis Vilniuje ir galintis susitikti su tuo metu taip pat Vilniuje buvusia liudytoja, į susitikimą atvyko ne kas kitas, o V. T., galima spręsti, kad ir telefonu su I. S. kontaktavo taip pat V. T.. Iš liudytojos parodymų matyti, kad V. T. nė žodžiu neužsiminė apie tai, kad jis yra tik tarpininkas, o įmonę ketina pirkti neva kitas asmuo. Buvo nustebusi, kai pas notarą V. T. atvyko ne vienas, o kartu su dar vienu asmeniu, kurį pristatė kaip tikrąjį pirkėją, tas asmuo ir pasirašė atitinkamus dokumentus. Visgi liudytoja I. S. parodė, kad jai susidarė įspūdis, kad viską sprendė V. T., tuo tarpu dokumentus pasirašęs asmuo buvo tylus, neuždavinėjo jokių klausimų, sėdėjo užsigobęs kapišoną, ir, anot liudytojos, „mažai figūravo“. Apklausta liudytoja paminėjo ir tai, kad iš esmės nė vienas iš nurodytų asmenų nerodė suinteresuotumo gauti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, visgi juos perdavė jiems lauke, dėžės su dokumentais buvo sukrautos į automobilį, jokių klausimų dėl dokumentų nė iš vieno nesulaukė. Be to, pasirašius pirkimo – pardavimo sutartį V. T. nebesutiko sumokėti sutartos simbolinės 100 Eur sumos, vėliau dar bandė su juo susisiekti, norėdama išsiaiškinti dėl įmonės išregistravimo iš ankstesnio adreso, tačiau šis nebekėlė ragelio (18 t., b. l. 71-81).

Taigi priešingai nei tvirtina kaltinamasis V. T., liudytojos I. S. parodymais nustatyta, kad būtent pastarasis buvo suinteresuotas įmonės įsigijimu, o ne, kaip tikino apklausiamas V. T., pažįstamo prašymu tik sutiko suteikti asmens nuvežimo iš vieno miesto į kitą ir atgal paslaugas, tuo pačiu parvežant ir dokumentus. Iš liudytojos parodymų matyti, kad būtent V. T. domėjosi ir derino klausimus dėl UAB „G.“ pirkimo – pardavimo sandorio, tuo tikslu su I. S. buvo susitikęs dar Vilniuje, iki sandorio telefonu nurodė duomenis, reikiamus pirkimo – pardavimo sutarties parengimui, nė karto nė neužsiminė, kad įmonę pirks ne jis, ir, nepaisant to, kad į sandorio sudarymą atsivežė kitą asmenį, kuris ir pasirašė dokumentus, įspūdis buvo toks, kad tas asmuo, t. y. S. K., nieko nesprendė, ką, kaip nurodyta anksčiau, visą laiką tvirtino kaltinamasis S. K..

Tai kad V. T. parodymai neatitinka tikrovės ir yra išgalvoti, spręstina ir iš to, kad pastarojo minimas asmuo – T. K., kuris neva ir buvo tikrasis UAB „G.“ įgijėjas, tyrimui nėra žinomas. Apie T. K. parodymuose kalba tik V. T., taip pat, suprantama, ir kaltinamasis R. K., tačiau be pastarųjų daugiau niekas iš byloje apklaustų asmenų tokio asmens nėra nei girdėjęs, nei matęs. Pats V. T., įrodinėdamas savo bendravimą su tariamu T. K., apklausiamas tvirtino, kad su pastaruoju staiga nebegali susisiekti, kontaktinių duomenų nežino, ikiteisminio tyrimo metu dar teigė bandysiantis jį surasti ir susisiekti, tačiau, kaip matyti, toks asmuo tyrime taip ir nebuvo nustatytas. Pagal V. T. apibūdintus duomenis buvo nustatytas vienintelis asmuo – T. K. ((duomenys neskelbtini) miręs), tačiau akivaizdu, kad pastarasis niekaip nebuvo susijęs su įmone „G.“. Apklausta T. K. sutuoktinė E. K. parodė, kad jos sutuoktinis niekada neužsiėmė statybų verslu, jie abu vykdė vestuvinių suknelių nuomos verslą, perimtą dar iš T. K. motinos, pats T. K. siuvo nurodytus proginius drabužius (18 t., b. l. 16-26). Taigi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių V. T. parodymus apie T. K. ir, juo labiau, pastarojo iniciatyvą įsigyti įmonę „G.“. Kita vertus, sunkiai suprantama, kodėl kaltinamojo minimam T. K. apskritai prireikė V. T. pagalbos, jei, anot kaltinamojo, T. K. viso labo vengė įmonės įsigijimą forminti savo vardu. Tokia priežastis logiškai nepaaiškina, kodėl pastarasis pats negalėjo atlikti tuos veiksmus, kurių neneigia vykdęs V. T.. Nesuprantama ir tai, kokiu pagrindu V. T. dokumentus esą atidavė T. K., jei nė nežinojo, ar šis užims bent kokias pareigas įmonėje, juo labiau, susijusias su teise disponuoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tai kaltinamasis V. T. buvo tas asmuo, kurio iniciatyva buvo įgyta įmonė „G.“. Nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti bent prielaidą, kad su kaltinime inkriminuotais dokumentais buvo susijęs dar bent koks kitas asmuo nei kaltinamieji V. T. ir S. K.. Pažymėtina, kad pastarasis (S. K.) viso proceso metu duotuose parodymuose nuosekliai ir kategoriškai parodė, kad dėl UAB „G.“ dokumentų pasirašymo bendravo tik su vieninteliu asmeniu, t. y. V. T.. Nors gynyba ir bandė kritikuoti S. K. parodymus, ypač tuos, kuriuos pastarasis davė ikiteisminio tyrimo metu, pabrėžiant, kad S. K. esą net nesuprato apklausose vartojamų frazių, tačiau teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti S. K. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime. Čia pažymėtina, kad apklausiamas teisme kaltinamasis davė iš esmės analogiškus parodymus, perskaičius jo parodymus, užfiksuotus ikiteisminiame tyrime atliktų apklausų metu (beje, visų procesinių veiksmų metu dalyvavo gynėja), patvirtino, kad jų turinys atitinka jo nurodytų aplinkybių esmę ir prašė tais parodymais vadovautis (17 t., b. l. 145-149). Tai, kad S. K. nuo pat tyrimo pradžios davė parodymus būtent dėl V. T., atskleidžia dar pirmos jo apklausos metu nurodyta aplinkybė, kad „vyro, kuris prašė tapti įmonės direktoriumi“ išskirtinis bruožas buvo užsikertanti kalba „mikčiojimas“ (3 t., b. l. 56-58), kas, kaip buvo galima įsitikinti nagrinėjant bylą teisme, išties yra būdinga kaltinamajam V. T..

Pažymėtina, jog pagal BK 300 straipsnio 1 dalį V. T. buvo kaltinamas pagaminęs netikrus dokumentus ir juos panaudojęs, S. K. – suklastojęs, pagaminęs ir panaudojęs netikrus dokumentus. Iš kaltinimo galima suprasti, kad V. T. ir S. K. veikė bendrai, kaip bendravykdytojai.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Aiškinant šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, pabrėžtina, kad BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, Nr. 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-227-976/2021). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir pan. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas).

Teismas laiko esant įrodyta, kad kaltinamųjų veiksmais buvo suklastoti tikri dokumentai (pirmiausia – 2017-03-22 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, reikalų priėmimo ir perdavimo bei dokumentų priėmimo perdavimo aktai, vėliau – 2017-03-22 vienintelio akcininko sprendimas, galiausiai – 2017-03-22 prašymo registruoti UAB „G.“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais). Šių dokumentų suklastojimas pasireiškė tuo, kad juose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija (antai, prašymo registruoti juridinių asmenų registre formoje su priedais), taip pat kitų į kito asmens parengtą dokumentą įtraukti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys patvirtinti parašu (antai, vienintelio akcininko sprendime), siekiant tokius dokumentus į teisinę apyvartą paleisti kaip tikrus. Bylos medžiaga nustatyta, kad dalis dokumentų buvo panaudota, o būtent – 2017-03-22 vienintelio UAB „G.“ akcininko sprendimas, 2017-03-22 prašymo registruoti UAB „G.“ juridinių asmenų registre forma JAR-1 su priedais (UAB „G.“ akcininko forma JAR-AJ ir UAB „G.“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V) – šiuos dokumentus 2017-03-22 pateikiant registruoti VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos padaliniui. Tokiu būdu į Juridinių asmenų registrą buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, taip iškreipiant registro paskirtį – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti išsamią ir teisingą informaciją apie registro objektus bei jų valdymą. Taip yra tiesiogiai kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką, kadangi teisinėje apyvartoje yra įtvirtinama netikra informacija.

Nors apklausiamas S. K. tiksliai neprisiminė, ar be notarinės kontoros ir bankų V. T. vežė jį ir į VĮ „Registrų centras“ (ikiteisminio tyrimo metu teigė neprisimenantis, ar lankėsi minėtoje įstaigoje ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo pateikti atitinkami dokumentai, teisme nurodė greičiausiai buvęs ir ten nuvežtas), tačiau akivaizdu, kad išvardintus dokumentus minėtai valstybės įmonei galėjo pateikti tik S. K., ką šis darė, suprantama, taip pat ne savo iniciatyva. Iš bylos medžiagos matyti, kad VĮ „Registrų centras“ dokumentai buvo pateikti tą pačią dieną, kaip ir pasirašyta įmonės akcijų pirkimo – pardavimo sutartis bei perimti įmonės dokumentai, dokumentai pristatyti gyvai į VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos padalinį (5 t., b. l. 182, 183-199), t. y. to paties miesto, kuriame įvyko įmonės pirkimo – pardavimo sandoris. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad dokumentus pristatė ne kaltinamieji (S. K., veikdamas V. T. nurodymu), tai, kad į minėtą įstaigą S. K. vežė ir nurodymus dėl dokumentų pateikimo (prieš tai juos suklastojant) davė ne V. T., o dar koks kitas asmuo.

Kaip matyti, teismas padarė tam tikras korekcijas kaltinime, konstatuodamas, kad buvo suklastoti tikri dokumentai ir žinomai tikri dokumentai panaudoti, o ne, kaip inkriminuota kaltinime, pagaminti ir panaudoti netikri dokumentai. Toks alternatyvaus požymio (iš pagaminimo į suklastojimą) bei dokumento dalyko (netikro dokumento į tikrą dokumentą) pakeitimas atitinka teismų praktiką nurodyto pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-93-478/2024, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-484/2022). Be to, kaip matyti iš šio nuosprendžio aprašomosios dalies dėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį aplinkybes, V. T., kaip bendrininko, vaidmuo laikytinas kurstytojo.

BK 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Toks asmuo yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018). Kurstymui yra keliamas konkretumo reikalavimas, veiksmai pripažįstami kurstymu, jei kitas asmuo yra palenkiamas daryti konkrečią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013). Kurstymas visada turi būti ne tik konkretus, bet ir realus. Pasirinkti kurstymo būdai gali būti įvairūs: įtikinėjimas, prašymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan. Jų pasirinkimą paprastai lemia kurstytojo ar kurstomo asmens savybės, situacijos aplinkybės ir kt.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. T. ne pats suklastojo ir žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, o tą padaryti sukurstė S. K.. Kaip nurodyta anksčiau, įmonės „G.“ įsigijimu buvo suinteresuotas būtent V. T., tik pastarojo iniciatyva S. K. vyko į Klaipėdą, kur notarų kontoroje pasirašė jam pateiktus dokumentus, kuriuos vėliau perdavė V. T., pastarasis taip pat perėmė ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Be to, V. T. nurodymu S. K. pasirašė ir paskesnius kaltinime inkriminuotus dokumentus, reikalingus su juridinio asmens pasikeitimais susijusią informaciją įregistruoti juridinių asmenų registre. Pats S. K. faktiškai įmonės nevaldė, nebuvo nei jos faktinis akcininkas, nei direktorius, nedisponavo buhalterinės apskaitos dokumentais. Taigi visuose dokumentuose, kurie inkriminuoti kaltinime, buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, kas inicijuota būtent V. T. veiksmais, sukurstant konkrečius dokumentų klastojimo ir panaudojimo veiksmus atlikti S. K.. Tokiu būdu kaltinamojo V. T. veiksmai laikytini kaip kurstytojo, kvalifikuojant juos atitinkamai su nuoroda į BK 24 straipsnio 5 dalį. Toks kvalifikavimas atitinka galiojančią teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-165-651/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-484/2022). Tuo pačiu pažymėtina, kad anksčiau nurodytos kaltinimo korekcijos nekeičia kaltinimo (nusikalstamos veikos) esmės, neapsunkina kaltinamųjų teisinės padėties, nėra pagrindo manyti, kad dėl to kaltinamųjų gynyba būtų buvusi kitokia.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti. Konstatuotina, kad kaltinamieji BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, veikdami tiesiogine tyčia. Anksčiau aptarti kaltinamojo V. T. veiksmai rodo, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad jam duodant nurodymus S. K. (kurstant jį) ir šiam tuos nurodymus vykdant (esant sukurstytam), yra klastojami tikri dokumentai, kurie buvo panaudoti pateikiant juos VĮ „Registrų centras“ teritoriniam padaliniam, ir norėjo taip veikti. Kaltinamasis S. K., neneigdamas savo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, yra nurodęs, kad jis nesuprato, kokius dokumentus pasirašė, juo labiau, kaltinamojo gynėjas akcentavo, kad S. K. dėl tuometinio gyvenimo būdo, turimos priklausomybės nesuprato darantis neteisėtus veiksmus. Visgi, teismo vertinimu, pasirašydamas V. T. nurodytus dokumentus S. K. bendrai suvokė, kad tokiu būdu buvo fiktyviai įgyta įmonė, o jis tampa jos fiktyviu vadovu, kas matyti dar iš pirmos S. K. apklausos, kurioje jis nurodė, kad pasiūlymas užsidirbti pinigų ir buvo susijęs su tuo, kad jis taptų fiktyviu įmonės vadovu. Tai, kad S. K. nesigilino į pasirašomų dokumentų turinį ir buvo abejingas jam, nors turėjo visas galimybes dokumentus perskaityti, nešalina jo kaltės. Galima suprasti, kad S. K. interesas buvo už tokią neteisėtą paslaugą gauti pinigų arba alkoholio, kuris, kaip parodė kaltinamasis, jam kelis kartus ir buvo nupirktas, tačiau toks interesas buvo įgyvendintas savo parašais patvirtinant dokumentuose nurodytus tikrovės neatitinkančius faktus, kas atlikta dedant ne vieną parašą, tą darant skirtingose vietose, taip pat pateikiant dokumentus atitinkamai institucijai. Akcijų pirkimo – pardavimo sandorio sudarymas notaro kontoroje, fizinis dokumentų perdavimo faktas, vykimas į VĮ „Registrų centras“, pasirašytų dokumentų kiekis, galiausiai tai, kad už tokių veiksmų atlikimą jam buvo pažadėta atsilyginti neoficialiu užmokesčiu ir alkoholiu, rodo, kad kaltinamasis S. K. suvokė savo atliekamų veiksmų pobūdį, suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti, tačiau norėjo taip veikti, kadangi tikėjosi už tai jam pažadėto atlygio.

Kaltinamųjų veiksmai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (V. T. atitinkamai su nuoroda į BK 24 straipsnio 5 dalį) kvalifikuotini pagal naujai įsigaliojusią įstatymo redakciją (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Nuo 2025-02-01 galiojanti BK 300 straipsnio 1 dalies redakcija numato švelnesnes bausmės rūšis, toks įstatymas laikytinas švelninančiu kaltinamųjų teisinę padėtį.

Dėl UAB „G.“ ir UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo

Šioje byloje kaltinimai dėl apgaulingo UAB „G.“ ir UAB „G.“ buhalterinės apskaitos organizavimo yra pareikšti V. T. ir R. K..

Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinimai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį suformuluoti taip, kad šių inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymiai pasireiškė UAB „G.“ ir UAB „G.“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimu, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šių juridinių asmenų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už atitinkamus laikotarpius.

Pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos organizavimą BK 222 straipsnyje buvo įtvirtinta jau po kaltinamiesiems inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo (2021-11-23 įstatymo Nr. XIV-692 redakcija). Nuo 2022 m. gegužės 1 d. BK 222 straipsnio 1 dalies įsigaliojusioje redakcijoje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šioje teisės normos redakcijoje įstatymų leidėjas įtvirtino apgaulingą buhalterinės apskaitos organizavimą kaip alternatyvųjį objektyviosios pusės – veikos – požymį. 2023-06-01 įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, ja, be kita ko, vėl buvo pakeistas ir BK 222 straipsnio turinys ir be ankstesnėje straipsnio redakcijoje buvusių numatytų padarinių – „negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ – šiuo metu galiojančioje redakcijoje yra alternatyvūs padariniai, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį gali būti taikoma ir tada, jeigu dėl nusikalstamų veiksmų/neveikimo „buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui“. BK 222 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė už sunkų nusikaltimą tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui.

Iš esmės naujosios redakcijos BK 222 straipsnio dispozicijų formuluotės sunkina kaltinamųjų teisinę padėtį, tačiau pastebėtina, kad pagal teismų praktiką ir iki tol baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnį buvo traukiami asmenys, o būtent įmonių vadovai, apgaulingai organizavę buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 222 straipsnį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) paprastai atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) buhalteris; 2) vyriausiasis buhalteris (tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą); 3) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai (tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis). Visgi pagal teismų praktiką įmonės vadovas taip pat gali būti aptariamos nusikalstamos veikos subjektas, nes būtent jis yra atsakingas už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą įmonės buhalteriui, kuris privalo juos apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Dėl to, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba pateikia neteisingus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-1073/2019, 2K-4-458/2021).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors nagrinėjamu laikotarpiu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje eksplicitiškai nebuvo numatytas apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimas kaip alternatyvus objektyviosios pusės – veikos – požymis, o šiuo metu galiojančioje redakcijoje šis požymis tiesiogiai įtvirtintas, tačiau, kaip matyti iš nuosekliai suformuotos teismų praktikos, nustačius, jog juridinio asmens vadovas buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo iš esmės netinkamai, aiškiai ignoruodamas teisės aktų reikalavimus ir tai sukėlė atitinkamus padarinius, jis ir pagal senąją įstatymo redakciją gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į aptartus teismų praktikos išaiškinimus, kaltinamųjų R. K. ir V. T. traukimas baudžiamojon atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo įmonių buhalterinės apskaitos organizavimo yra galimas.

Kaltinamasis R. K. visu kaltinime inkriminuotu laikotarpiu buvo faktinis UAB „G.“ vadovas (tam tikrais laikotarpiais įmonės direktorių pareigose buvo apiforminti kiti asmenys – V. A., I. K., tačiau byloje nustatyta, to neginčijo ir kaltinamasis, kad visą laiką būtent jis faktiškai vadovavo bendrovei), kaip faktinis ūkio subjekto vadovai, laikytinas tinkamu šios nusikalstamos veikos subjektu.

Kaltinamasis V. T. įmonėje „G.“ formalios pareigose nebuvo apiformintas, tačiau byloje surinktais, ištirtais bei įvertintais įrodymais nustatyta, kad tai jis buvo asmuo, faktiškai vadovavęs juridiniam asmeniui, todėl taip pat laikytinas tinkamu BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamą atlikimą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, 2K-202-303/2020, 2K-213-511/2024). Tai, pavyzdžiui, gali būti atvejai, kai darantys nusikalstamą veiką asmenys įkalba arba už žadamą atlygį susitaria, kad įmonės direktoriumi taps su jos valdymu ir veikla nesusijęs asmuo, jo vardas ir pavardė bus įrašyti įmonės dokumentuose kaip direktoriaus, tai bus įregistruota viešuose registruose, jis pasirašys įmonės veiklos dokumentus, tačiau realiai nepriiminės su įmonės veikla susijusių sprendimų, jos kasdienės veiklos neorganizuos, neplėtos ir ja nesirūpins, sutarčių nesudarinės.

Be to, dėl apgaulingo UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo V. T. yra kaltinamas atlikęs padėjėjo vaidmenį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ir specialaus apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjekto padėjėjas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020).

Taigi ankstesnėje nuosprendžio dalyje jau buvo aptarta, kad V. T. įrodinėja pažįstamo prašymu suteikęs tik formalią pagalbą, nuvežant pastarojo įvardintą asmenį, t. y. S. K., į Klaipėdą įsigyti įmonę, po ko tiek S. K., tiek ir šiam perduotus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus parvežęs į Šiaulius, kur, anot V. T., dėžes su dokumentais jis perdavė T. K.. Daugiau jokių sąsajų su UAB „G.“ neturi, kategoriškai neigia buvęs jos faktiniu vadovu, nesudarinėjęs kaltinime inkriminuotų rangos sutarčių, nedisponavęs įvardintais suklastotais dokumentais, nėra atsakingas už nurodytos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą (19 t., b. l. 165-168). Kaltinamasis R. K. taip pat įrodinėjo, kad sutartys buvo realios, dėl visko bendravo su UAB „G.“ atstovu T. K., su kuriuo jį supažindino V. T.. Nežino, kokias pareigas T. K. užėmė įmonėje „G.“, tačiau, kaip ir minėjo, visus klausimus derino būtent su juo. Statybos darbai buvo atlikti, T. K. atveždavo pasirašyti dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus, grynųjų pinigų priėmimo orderius), kurie iš įmonės „G.“ pusės jau būdavo užpildyti. Pinigus už darbus grynaisiais pagal kasos pajamų orderius, kuriuos išrašydavo UAB „G.“, sumokėdavo T. K. (19 t., b. l. 30-42).

Teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kaip pastarųjų gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priešingai nei tvirtina kaltinamieji, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“ pasirašytos rangos sutartys dėl statybos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) buvo fiktyvios, žinant, kad įmonė „G.“ neatliks sutartyse numatytų darbų. Kaip galima spręsti, UAB „G.“ buvo įgyta, turint tikslą ją panaudoti tariamų sutarčių bei netikrų ūkinių operacijų pagrindimui. Aplinkybės dėl įmonės pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, dokumentų perdavimo, naujo direktoriaus ir vienintelio akcininko užregistravimo, tokius veiksmus forminant S. K., neturėjusio jokio intereso įsigyti įmonę, vardu, atskleidžia, kad UAB „G.“ neplanavo vykdyti veiklos. Kaip nepasitvirtinę atmestini kaltinamųjų parodymai dėl T. K., apie kurio egzistavimą be pačių kaltinamųjų parodymų nėra jokių objektyvių duomenų. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, tai V. T. buvo tikrasis UAB „G.“ įgijėjas, jis perėmė ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos gauti, anot liudytojos I. S., pastarasis didesnio intereso nerodė, kas sprendžiant, jog bendrovė buvo įgyta ne ūkinei veiklai vykdyti, nekelia didesnio nusistebėjimo. Nekyla abejonių, kad S. K. nederino jokių klausimų dėl rangos sutarčių pasirašymo, pastarajam nežinomos aplinkybės dėl kaltinime inkriminuotuose PVM sąskaitose faktūrose (9 vnt.) bei kasos pajamų orderiuose (14 vnt.) nurodytų operacijų, nieko nežinoma apie darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose. Nors byloje nėra konkrečiai nustatyta, kas iš UAB „G.“ pusės pasirašė šiuose dokumentuose, tačiau aišku, kad S. K. nepriėmė jokių sprendimų dėl statybos rangos darbų atlikimo, jam nėra žinomas dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų turinys. Kaltinamasis R. K., suprasdamas nesant prasmės įrodinėti, kad statybos rangos klausimus derino su S. K., būtent kurio vardas ir pavardė yra įrašyti atitinkamuose dokumentuose bei neva pastarojo pasirašyti, kadangi daugiau nei akivaizdu, jog S. K. įmonei „G.“ nevadovavo ir nebuvo susijęs su šios įmonės veikla, aiškino visus klausimus sprendęs esą su T. K., kuris vėliau atveždavo pasirašytus dokumentus. Anot R. K., jis net ir nebuvo pastebėjęs, kad dokumentuose buvo ne T. K., o S. K. pavardė (19 t., b. l. 30-42). Tokie kaltinamojo R. K. parodymai atitinka jo pasirinktą gynybinę poziciją, tačiau jais vadovautis nėra pagrindo. Neįtikinama, kad priėmus sprendimą samdyti įmonę statybos darbų atlikimui, juo labiau, kurių kaina siekė beveik kelis šimtus tūkstančius eurų, R. K. nebūtų poreikis susitikti su įmonės direktoriumi. Sprendžiant iš R. K. parodymų, jam pakako bendravimo su T. K., apie kurį jis iš esmės nieko nė nežinojo. Anot R. K., jis ilgą laiką nežinojo net T. pavardės, nebuvo žinoma, kokias pareigas pastarasis užėmė įmonėje „G.“, neturėjo informacijos ir apie pačią įmonę, pakako V. T. žodžių, kad įmonė „G.“ yra patikima ir ją galima samdyti statybos darbams atlikti. Tokie R. K. parodymai netgi neatitinka kaltinamojo V. T. parodymų, iš kurių matyti, kad V. T. aiškino, kad jam nežinomos aplinkybės dėl įmonės „G.“ po to, kai jis po pirkimo – pardavimo sandorio parvežė S. K. į Šiaulius ir tą pačią dieną esą atidavė dokumentus T. K.. Taigi kaltinamųjų parodymai apie T. K. vertintini kaip nepagrįsti. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad kaltinime inkriminuoti sandoriai buvo realiai sudaryti. Aišku, kad S. K. juose nedalyvavo, T. K. asmuo nėra objektyviai egzistuojantis. Jei inkriminuotos sutartys būtų buvusios realiai sudarytos ir įvykusios nurodytos ūkinės operacijos, R. K. pirmiausia būtų kilęs klausimas, kodėl statybos rangos sutartyse yra jam nežinomo asmens S. K. pavardė ir parašas, vėliau išrašytuose dokumentuose – PVM sąskaitose faktūrose, kasos pajamų orderiuose, atliktų darbų aktuose kaip pasirašęs asmuo taip pat nurodytas S. K.. R. K. aiškina atsiskaitydavęs grynaisiais, visais atvejais pinigus paduodamas T. K., kuris jam pasirašymui pateikdavo UAB „G.“ parengtus, užpildytus ir jau pasirašytus kasos pajamų orderius. Nelogiška, kad bendrovės direktorius, kuris nė karto nebuvo susitikęs su R. K., jo nežinojo ir su juo nebendravo, išankstiniu pasirašymu būtų patvirtinęs pinigų gavimą, tą darydamas jau nuo pirmo tariamojo pinigų sumokėjimo momento, o R. K. nebūtų kilę dėl to jokių klausimų. Nėra pagrindo tikėti ir kaltinamojo R. K. aiškinimu neva jis nematė, kad dokumentuose yra jam nežinomo asmens S. K. pavardė ir parašai. Tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“ buvo pasirašytos tiek dvi statybos darbų rangų sutartys, tiek vėliau tariamų darbų įforminimą bei atsiskaitymą už juos pagrindžiantys dokumentai, kurių, kaip matyti, yra visa eilė, todėl niekaip neįtikinama, kad S. K. pavardė buvo paprasčiausiai nepastebėta, juo labiau, jei, anot R. K., jau iš pat pradžių jam buvo pateikti iš anksto pasirašyti dokumentai.

Taigi visų anksčiau aptartų aplinkybių visumoje darytina išvada, kad tarp įmonių „G.“ ir „G.“ pasirašytos sutartys buvo fiktyvios, atitinkamai kaip tikrovės neatitinkantys yra ir kaltinime inkriminuoti kasos pajamų orderiai bei PVM sąskaitos faktūros.

Šioje byloje kaip fiktyvūs yra inkriminuoti ir sandoriai tarp UAB „G.“ ir UAB „V.“, t. y. 2017-08-02 statybos rangos sutartis dėl gyvenamųjų namų komplekso statybos (duomenys neskelbtini) už bendrą 470 421,80 Eur sumą ir 2017-08-04 statybos rangos sutartis dėl dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (to paties objekto, dėl kurio sutartis anksčiau buvo sudaryta su UAB „G.“) statybos už bendrą 108 800 Eur sumą. Pastebėtina, kad 2024-12-20 patikslintame kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) prokurorė inkriminavo jau tik tuos fiktyvius dokumentus, kurie buvo išrašyti UAB „G.“ vardu, ir, priešingai nei pirminiame kaltinime, neinkriminuojant anksčiau nurodytų dokumentų, išrašytų UAB „V.“ vardu. Argumentacija dėl tokio kaltinimo susiaurinimo nebuvo pateikta, tuo pačiu baigiamojoje kalboje pasisakyta, kad UAB „S.“ buvo nupirkta V. T. iniciatyva.

Nepaisant minėto patikslinto kaltinimo kaip ir ankstesniu, taip ir šiuo atveju kaltinamųjų yra bendrai įrodinėjama, kad sutartys nebuvo fiktyvios, statybos darbai faktiškai atlikti. Kaltinamasis R. K. nurodo klausimus dėl pasirašytų sutarčių ir jose numatytų darbų derinęs su V. T.; detaliai nesiaiškino, kas konkrečiai atliks darbus, tačiau, kiek suprato, juos darė pati UAB „V.“ bei vienas ar keli subrangovai. Tikslesnės informacijos dėl subrangovų nesiaiškino, svarbiausia buvo, kad būtų atliekami darbai. Be jau minėto V. T. kaltinamasis R. K. nurodo bendravęs ir su jam jau žinomu T. K., dėl ko galvojo, kad statybos darbus atlieka ta pati ankstesnė įmonė „G.“. V. T. sakė, kad T. K. įmonė (konkretaus pavadinimo neįvardino) yra UAB „V.“ subrangovas; apie tai, kad šiuo atveju T. K. atstovavo įmonei „S.“ nežinojo, tokia įmonė jam nebuvo žinoma. Kadangi UAB „G.“ dar neturėjo statybos leidimų, negalėjo išrašyti PVM sąskaitų faktūrų, UAB „G.“ su UAB „V.“ atsiskaitė per avansinius mokėjimus (19 t., b. l. 30-42). Kaltinamasis V. T., antrindamas R. K., dėstė, kad statybos darbams pagal 2017-08-02 tarp UAB „V.“ ir UAB „G.“ sudarytą susitarimą (dėl namų komplekso (duomenys neskelbtini)) (past. – 2017-08-04 rangos sutartis nurodoma kaip nepradėta vykdyti) atlikti samdė subrangovą, o, būtent, įmonę „S.“, kuri buvo susijusi taip pat su T. K.. Pastarasis buvo suinteresuotas tapti UAB „V.“ subrangovu ir vykdyti statybos darbus Katniavos gatvės objektuose, tačiau tuo metu neturėjo savo įmonės (kaip suprato, ankstesnėje įmonėje „G.“ jau nebedirbo), todėl jie kartu (V. T. ir T. K.) ieškojo, kokią įmonę būtų galima įsigyti. Per kažkokius pažįstamus atrado G. J., kuris nupirko įmonę „S.“ (T. K. savo vardu įmonės negalėjo pirkti dėl antstolių išieškomų turimų skolų). Kaltinamasis R. K. neneigė vežęs G. J. akcijų pirkimo – pardavimo sandoriui pasirašyti, galimai vežęs ir į Registrų centrą, dėl vykimo į banką nurodė tiksliai nebeatsimenantis. Vėliau įmonė sėkmingai vykdė darbus, UAB „V.“ už juos atsiskaitydavo bankiniais pavedimais, taip pat grynaisiais (tokiu atveju pinigus perduodavo T. K.). UAB „S.“ dokumentus pasirašydavo G. J., kuris buvo įmonės direktorius. Kelis kartus kartu su T. K., o taip pat ir vienas vyko susitikti su G. J., kuris tokių susitikimų metu pasirašydavo atitinkamus dokumentus (19 t., b. l. 14-23).

Taigi iš tokių kaltinamųjų parodymų matyti, kad ir šiuo atveju yra įrodinėjama, jog faktiškai statybos darbus atliko su T. K. siejama įmonė, tačiau jau ne UAB „G.“, o UAB „S.“. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. spalio mėn. tarp UAB „V.“ ir UAB „S.“ buvo sudarytos trys statybos rangos sutartys dėl statybos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) (21 t., b. l. 1-12). Taip pat yra ir UAB „S.“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įforminti UAB „V.“ atlikti statybos darbai pagal atliktų darbų aktus, atitinkamai yra ir konkretūs atliktų darbų aktai (21 t., b. l. 13-20). Vis dėlto nei pačios sutartys, nei PVM sąskaitos faktūros kartu su atliktų darbų aktais neleidžia spręsti, kad statybos darbai buvo atlikti faktiškai ir dokumentuose užfiksuoti ūkiniai įvykiai nėra fiktyvūs.

Pirmiausia pabrėžtina, kad esamu atveju kaip vienas pagrindinių asmenų vėlgi yra įvardijamas T. K., kuris esą atstovavo įmonei „S.“ (tiesa, nežinant, kokias pareigas jis užėmė joje). Nebekartodamas anksčiau išdėstytų argumentų, teismas sprendžia, kad toks asmuo (ne vardo ir pavardės prasme) yra išgalvotas, neegzistuojantis, įvardintas kaltinamiesiems siekiant pagrįsti savo gynybinę poziciją. Matyti, kad įmonė „S.“ įgyta vėlgi V. T. iniciatyva, ką atskleidžia liudytojo G. J. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais G. J. davė aiškius parodymus apie tai, kad pažįstamam pasiūlius užsidirbti, jis sutiko ir taip gavo V. T. kontaktus. Dėl įmonės įgijimo bendravo išskirtinai tik su pastaruoju. Vėliau V. T. nurodymu atvažiavo į Vilnių, kur V. T. jo jau laukė geležinkelio stotyje. V. T. jį nuvežė pas notarą dėl įmonės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo, po to vyko į Registrų centrą, kur buvo sutvarkyti dokumentai dėl vadovo ir akcininko pasikeitimo, už šias procedūras apmokėjo V. T. duotais pinigais. Vėliau jis (G. J.) atidavė V. T. su įmone susijusius dokumentus (originalus), viską sutvarkius V. T. jam sumokėjo 250 Eur, t. y. pusę už jo paslaugos atlikimą sutartos sumos. Kitą dalį (250 Eur) gavo, kai kartu su V. T. Šiauliuose sutvarkė banko reikalus (atidarė banko sąskaitą UAB „S.“ vardu, sudarė elektroninės bankininkystės sutartį, po ko visus dokumentus taip pat atidavė V. T.). G. J. nurodė, kad vėliau su V. T. susitikdavo maždaug kartą į mėnesį, susitikimų metu jis pasirašydavo V. T. atvežtuose įvairiuose įmonės „S.“ dokumentuose (sutartyse, PVM sąskaitose faktūrose ir kt.), pats į dokumentų turinį labai nesigilino. Už dokumentų pasirašymą V. T. kaskart sumokėdavo po 50 Eur (2 t., b. l. 192-194). Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu G. J. atpažino V. T. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (2 t., b. l. 195-198). Taigi iš tokių parodymų matyti, kad G. J. buvo tik formalus UAB „S.“ direktorius ir akcininkas, pastarasis faktiškai nevadovavo įmonei, nepriiminėjo joje jokių sprendimų ir nebuvo susijęs su jos veikla. Pastebėtina, kad apklausiamas teisme G. J. bandė iš dalies keisti parodymus, nurodydamas, kad V. T. jam esą sakė, kad tai jo draugas paprašė pagalbos dėl įmonės, pats dalyvauti negalėjo, todėl draugo prašymu V. T. vežė jį pas notarą ir į Registrų centrą. Teisme G. J. nurodė ir tai, kad vėliau dokumentus pasirašymui atveždavo T., t. y. V. T. minėtas asmuo, kurio prašymu buvo nupirkta ir įregistruota įmonė. Kartu būdavo ir V. T., tačiau jis tik sėdėdavo automobilyje, dokumentus paduodavo ir viską aiškino T. Anot G. J., jis suprato, kad šis asmuo faktiškai ir vadovavo įmonei „S.“ (18 t., b. l. 3-9). Taigi praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo G. J. apklausos, šis teisme nurodė naujas aplinkybes, susijusias su dar vieno asmens, vardu T., veiksmais. Nors G. J. teigė nežinantis pastarojo pavardės, tačiau akivaizdu, kad yra kalbama apie kaltinamųjų ne kartą minėtą T. K.. Nors tokie parodymai (dalis dėl T. K.) duoti teisme, tačiau vis dėlto nėra pagrindo jais vadovautis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakydamas į teismo klausimus G. J. negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nė neužsiminė apie tariamą T., o kategoriškai parodė bendravęs tik su vieninteliu asmeniu – V. T., kuris, kaip seka, jam niekada nebuvo nurodęs, kad yra dar kitas asmuo, neva kurio interesais buvo perkama įmonė. Teisiamojo posėdžio metu G. J. painiojosi, teikė skirtingus paaiškinimus, siekdamas pateisinti pakitusius parodymus (nurodė sakęs tyrėjui apie T., tuomet teigė dėl praėjusio laiko tąkart paprasčiausiai pamiršęs tokias aplinkybes, galiausiai nurodė sąmoningai neminėjęs T., kadangi nenorėjo jo „kišti“) (18 t., b. l. 3-9). Akivaizdu, kad teisme liudytojo G. J. duoti parodymai dėl T. K. yra neįtikinami, neatitinkantys tikrovės. Tokie parodymai atitinka kaltinamojo V. T. įrodinėjamą versiją, tačiau nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis dėl T. K..

Įvertinus tai, kad G. J. su UAB „S.“ buvo saistomas tik fiktyviais ryšiais, jam nebuvo žinomos jokios aplinkybės tarp UAB „V.“ ir UAB „S.“ statybos rangos sutartyse, kurias jis savo parašu patvirtino tik formaliai, numatytų darbų, nėra pagrindo spręsti, kad dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos atitinka tikrovę ir statybos darbai buvo realiai atlikti. G. J. nė karto nesilankė Katniavos g. statybos objektuose (beje, apsilankymo atveju, matyt, būtų sutikęs juose R. K., kurį neabejotinai būtų atpažinęs, kadangi, remiantis G. J. parodymais, anksčiau jis dirbo R. K. vadovaujamoje įmonėje, iš kurios išėjo „su pykčiais“, kadangi jam nebuvo sumokėtas sutartas užmokestis), nėra matęs atliekamų darbų, atliktų darbų aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose pasirašė V. T. nurodymu, kaskart už tai gaudamas atlygį. Pastebėtina ir tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu UAB „S.“ buvo įdarbintas tik nedidelis skaičius darbuotojų, kurių dalis dirbo tik epizodiškai, o likę keli kiti įdarbintieji mažai tikėtina, kad būtų objektyviai galėję atlikti tokios apimties statybos darbus. Tokių aplinkybių kontekste kaip nepasitvirtinę vertintini kaltinamojo V. T. (atitinkama dalimi ir kaltinamojo R. K.) parodymai apie tai, kad UAB „S.“ buvo realus įmonės „V.“ subrangovas, atlikęs nurodytus statybos darbus. Tokia išvada atitinkamai reiškia, kad UAB „V.“ neatliko statybos rangos sutartyse numatytų darbų ir kaltinime inkriminuotuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neatitinka tikrovei. Tai, kad darbai pagal tarp įmonių „G.“ ir „V.“ pasirašytas PVM sąskaitas faktūras kartu su atliktų darbų aktais nebuvo įvykdyti, spręstina ir iš to, kad UAB „V.“ su tariamu subrangovu „S.“ statybos rangos sutartis pasirašė kur kas vėliau nei UAB „G.“ apskaitoje atvaizduotas statybos darbų pirkimas iš UAB „V.“ (taip pat tokių darbų atlikimas patvirtintas atliktų darbų aktais), atitinkamai dar vėliau buvo atlikti tariami darbai (21 t., b. l. 1-20). Antai, UAB „S.“ atliktų darbų aktai yra 2017 m. gruodžio mėn. ir 2018 m. sausio, gegužės mėn., kai tuo tarpu tarp UAB „G.“ ir UAB „V.“ pasirašytuose aktuose darbai kaip atlikti patvirtinti dar 2017 m. rugpjūčio mėn. Šios aplinkybės papildomai leidžia spręsti, kad pagal kaltinime inkriminuotus dokumentus nurodyti darbai faktiškai negalėjo būti atlikti. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta specialistė V. Žalkauskienė, tyrusi UAB „G.“ ūkinę finansinę veiklą, patvirtino surašytą specialisto išvadą, be to, susipažinusi su papildomai po išvados surašymo pateiktais kaltinamojo V. T. gynėjo dokumentais (sutartimis, PVM sąskaitomis faktūromis, atliktų darbų aktais) pabrėžė, kad pagal pateiktas 2017-08-25 PVM sąskaitas faktūras ūkinės operacijos (dėl (duomenys neskelbtini)) negalėjo įvykti, nes darbai tuo metu nebuvo atlikti; rangovo UAB „V.“ pateikti dokumentai su samdytu subrangovu UAB ,,S.“ rodo, kad tie darbai, jei jie buvo atlikti, jie turėjo būti įforminti žymiai vėliau, kas į įmonės „G.“ apskaitą nėra įtraukta; ūkinės operacijos įtrauktos žymiai anksčiau, jos negalėjo įvykti tuo laiku. Taigi gaunasi, kad įtrauktos neįvykusios ūkinės operacijos, neatlikti darbai. Be to, PVM sąskaitos faktūros (4 vnt.), kurias UAB „V.“ išrašė UAB ,,G.“ pagal sandorį su įmone ,,S.“, niekaip neatsispindi UAB ,,G.“ dokumentacijoje (18 t., b. l. 166-174; 19 t., b. l. 52-57). Teisme kaltinamieji dėstė priežastis dėl dokumentų surašymo datų, avansinių mokėjimų, tačiau tai nepaneigia, kad į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos sąskaitos faktūros, su jose atvaizduotomis ūkinėmis, kurios negalėjo įvykti.

Taigi šioje byloje įrodyta, kad tarp įmonių „G.“ ir „G.“ bei „G.“ ir „V.“ sandoriai buvo fiktyvūs, kas kaip neatitinkančiais tikrovės leidžia vertinti ir kaltinimuose inkriminuotus atitinkamus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius. Tokių dokumentų įtraukimas į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio už struktūros už laikotarpį nuo 2017-03-27 iki 2018-12-31, leidžia spręsti, kad buvo padaryta BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika (pažymėtina, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes buvo pakoreguoti kaltinime inkriminuotų buhalterinės apskaitos dokumentų numeriai, datos, sumos, kadangi tokie duomenys kaltinime buvo nurodyti klaidingai, neatitinkant konkrečių dokumentų faktinio turinio). Tai, kad dėl fiktyvių dokumentų įtraukimą į buhalterinę apskaitą kilo padariniai, t. y. negalėjimas už nurodytą laikotarpį iš dalies nustatyti UAB „G.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, patvirtina byloje esanti specialisto išvada (12 t., b. l. 1-29), teisme apklaustos specialistės V. Žalkauskienės parodymai (18 t., b. l. 166-174; 19 t., b. l. 52-57). Tokiu būdu teismas sprendžia, kad R. K. kaltė padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (organizavus apgaulingą UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą) yra įrodyta. Kaltinime R. K. veiksmų kvalifikavimas su nuoroda į BK 24 straipsnio 3 dalį yra perteklinis, todėl šalintinas. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. K. nusikalstamą veiką padarė, padedant V. T., be kurio nebūtų sudaryti fiktyvūs sandoriai, suklastoti dokumentai, kuriuos R. K. vėliau įtraukė į savo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu V. T. pripažintinas šią nusikalstamą veiką padaręs kaip padėjėjas, jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Papildomai pažymėtina, kad 2024-12-20 patikslintame kaltinime prokurorė inkriminavo naują faktinę aplinkybę dėl detalių buhalterinių sąskaitų bei apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2018-06-01 iki 2018-12-31 neišsaugojimo, tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados, tokia aplinkybė nenulėmė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarinių, t. y. negalėjimo iš dalies nustatyti UAB „G.“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2017-03-27 – 2018-12-31 laikotarpį.

Kaltinamųjų R. K. ir V. T. veikai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taikytina įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01. Naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje yra numatyta švelnesnė alternatyvi bausmės rūšis – laisvės apribojimas, todėl toks įstatymas laikytinas kaip švelninantis kaltinamųjų teisinę padėtį ir R. K. bei V. T. veika kvalifikuotina pagal BK 222 straipsnio 1 dalies 2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją. Tai, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui nauja BK 222 straipsnio redakcija, be kita ko, buvo papildyta 2 dalimi, kurioje įtvirtintas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymas, sukeliant labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, kas lemia tokio įstatymo priskyrimą pavojingesniam nusikaltimui (ne apysunkiam, o sunkiam) ir atitinkamai reiškia, kad tokiu atveju naujasis įstatymas yra griežtesnis, šioje byloje nagrinėjamu atveju nėra aktualus, kadangi R. K. nebuvo kaltinamas, kad dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos organizavimo buvo padaryta labai didelė turtinė žala (kaltinamojo R. K. gynėjo baigiamojoje kalboje nurodytos kasacinės bylos Nr. 2K-219-387/2024 aplinkybės neatitinka šios nagrinėjamos bylos aplinkybių).

Grįžtant prie V. T. veiksmų įvertinimo, pažymėtina, kad šiam kaltinamajam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikšto kaltinimo esmė yra ta, kad pastarasis į savo kontroliuojamos įmonės „G.“ apskaitą neįtraukė inkriminuotų suklastotų PVM sąskaitų faktūrų bei kasos pajamų orderių, taip pat sąmoningai į įmonės apskaitą neįtraukė šių nuo 2017-03-27 iki 2018-09-05 UAB „G.“ dokumentų: pardavimo ir pirkimo apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, statybos darbų atlikimo aktų), kasos dokumentų, kasos knygos bei apskaitos registrų, Didžiosios knygos, kuriuose būtų atvaizduoti duomenys apie bendrovės „G.“ banko sąskaitoje vykdytas ūkines finansines operacijas, gautas pajamas, pinigines lėšas, jų panaudojimą, skolas ir įsipareigojimus, atsiskaitymą su pirkėjais, tiekėjais ir valstybės biudžetu, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-03-27 iki 2018-09-05.

Iš tokio kaltinimo seka, kad V. T. yra, pirmiausia, kaltinamas į įmonės „G.“ buhalterinę apskaitą neįtraukęs fiktyvių dokumentų. Akivaizdu, kad toks kaltinimas yra ydingas. Fiktyvių dokumentų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą yra neteisėtas veiksmas, reiškiantis įmonės buhalterinės apskaitos duomenų iškraipymą, todėl tik tokių dokumentų įtraukimas (o ne, kaip šiuo atveju, neįtraukimas) į buhalterinę apskaitą gali sukelti teisinę atsakomybę. Tolesnė kaltinimo dalis yra susijusi su pardavimo ir pirkimo apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, statybos darbų atlikimo aktų), kasos dokumentų, kasos knygos, apskaitos registrų, Didžiosios knygos neįtraukimu į įmonės buhalterinę apskaitą už atitinkamą laikotarpį. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo rasti. Nustatyta, kad po 2017-03-22 pirkimo – pardavimo sandorio dokumentus perėmė V. T.. Pastarojo parodymai apie tai, kad jis dokumentus tą pačią dieną perdavė T. K., atmestini kaip nepasitvirtinę, tolesnė buhalterinės apskaitos dokumentų buvimo vieta yra nežinoma. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. T. paslėpė atitinkamus buhalterinės apskaitos dokumentus arba jų neišsaugojo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pastarasis nebuvo kaltinamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios veikos – „buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu“ padarymu. Tuo tarpu dokumentų neišsaugojimas, kaip alternatyvi BK 222 straipsnio 1 dalies veika, nustatytas tik nuo 2023 m. birželio 1 d įsigaliojus BK pakeitimams. Taigi tokio pobūdžio buhalterinės apskaitos pažeidimo, kuris veikos padarymo laikotarpiu nebuvo numatytas kaip alternatyvus aptariamos veikos požymis, inkriminavimas bei asmens nuteisimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį teisiškai nėra galimas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, V. T. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tokia išvada reiškia, kad atitinkamai nėra galimas ir R. K. pripažinimas kaltu padėjus V. T. apgaulingai tvarkyti UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, todėl R. K. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį taip pat išteisintinas.

Dėl BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Šioje byloje V. T. be jau anksčiau aptarto pasitvirtinusio kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „G.“ buhalterinės apskaitos organizavimo yra pareikštas ir kaltinimas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį dėl vadovavimo minėtam juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti.

Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. BK 203 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas objektyviai pasireiškia dviejų alternatyvių veikų padarymu: 1) juridinio asmens, naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimu ar 2) vadovavimu tokiam juridiniam asmeniui. Kvalifikuojant šią nusikalstamą veiką svarbu nustatyti, ar įsteigtas juridinis asmuo ar juridinis asmuo, kuriam vadovaujama, yra (bus) naudojami neteisėtai veiklai nuslėpti. Būtent tokį juridinį asmenį panaudojant kaip priedangą vykdoma arba ketinama vykdyti ir įvairias nusikalstamas veikas. Dažniausiai toks juridinis asmuo pats nevykdo realios komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos, tačiau galimos ir tokios teisinės situacijos, kai neteisėtai veiklai nuslėpti yra naudojamas ir toks juridinis asmuo, kuris užsiima tam tikra teisėta komercine, ūkine, finansine veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-83-895/2016, 2K-304-895/2018, 2K-143-976/2019).

Kai pagal juridinio asmens steigimo dokumentus juridinio asmens vadovas yra vienas asmuo, nors tokiam juridiniam asmeniui faktiškai vadovauja kitas asmuo, pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako faktinis juridinio asmens vadovas, o formalus vadovas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už bendrininkavimą darant BK 203 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-895/2018, 2K-118-489/2022).

Kaip nurodyta anksčiau išdėstytais argumentais, UAB „G.“ buvo įsigyta kaltinamojo V. T. iniciatyva, formaliai įmonės vieninteliu akcininku ir direktoriumi paskiriant S. K., sutikusį tą padaryti mainais už alkoholinius gėrimus. Ne kaltinamojo V. T. minimas T. K., apie kurio realų egzistavimą byloje nėra jokių objektyvių duomenų, o būtent pats V. T. rūpinosi tiek įmonės akcijų įsigijimu, užregistravimu, jis perėmė tiek bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tiek banko sąskaitos valdymą. Matyti, kad tolesni veiksmai buvo organizuojami, siekiant neafišuoti V. T. faktinio vadovavimo įmonei. Kaip liudytoja apklausta V. L., kuri įmonėje „G.“ buvo įsidarbinusi buhaltere, parodė, kad ji niekada nėra bendravusi gyvai su jokiu įmonės atstovu, nematė direktoriaus. Anot liudytojos, per jos ilgametę darbo praktiką tai buvo pirmas atvejis, kai einant buhalterės pareigas neteko gyvai bendrauti su bendrovės direktoriumi. Pagal dokumentus matė, kad UAB „G.“ direktorius buvo S. K., tačiau faktiškai tokio asmens nėra mačiusi, nežino, ar ji būtent su šiuo asmeniu bendravo darbindamasi į įmonę, taip pat kontaktuodama elektroniniu paštu. Iš liudytojos parodymų matyti ir tai, kad įmonė beveik nevykdė veiklos, per visą darbo laikotarpį jai buvo pateiktos kelios PVM sąskaitos faktūros ir pirkimo sąskaitos, pagal jai pateiktą informaciją per Sodra elektroninę sistemą pateikinėjo duomenis apie priimtus ir atleistus darbuotojus, kurių buvo nedaug, taip pat skaičiuodavo jiems darbo užmokestį (jis buvo nedidelis, galimai darbuotojai buvo įforminti kaip dirbantys pusę etato), tačiau nežino, ar užmokestis buvo faktiškai mokamas. Ji nevedė kasos knygos, neturėjo prisijungimų prie banko sąskaitos (2 t., b. l. 174-173; 18 t., b. l. 71-81). Bylos duomenys leidžia spręsti, kad V. L. buvo įdarbinta ir, vėliau eidama buhalterės pareigas, elektroniniu būdu kontaktavo ne su S. K.. Nustatyta, kad V. T., UAB „G. įsigydamas ne savo vardu, S. K. tik formaliai apiformino įmonės direktoriumi ir vieninteliu akcininku, tokiu būdu siekdamas nuslėpti savo faktinį vadovavimą įmonei, žinodamas, kad ji bus naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti. Nėra jokių duomenų, kad juridiniam asmeniui būtų faktiškai vadovavęs S. K., kuris, akivaizdu, tiek dėl savo tuometinio gyvenimo būdo, tiek dėl patirties nurodytoje srityje visiško neturėjimo nebūtų objektyviai gebėjęs vadovauti. Byloje yra įrodyta, kad 2017-03-27 ir 2017-03-29 statybos rangos sutartys buvo fiktyvios, pagal šias sutartis statybos darbų įforminimui vėliau buvo panaudoti suklastoti UAB „G.“ vardu išrašyti dokumentai (PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai), taip pateisinant lėšų išlaidavimą pagal realiai neįvykusius sandorius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada esant įrodyta, kad V. T., vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suprato, kad vadovaudamas juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, veikia prieš valstybės ekonomikos ir verslo tvarką ir to siekė.

Pažymėtina, kad kaltinamojo V. T. veikai pagal BK 203 straipsnio 2 dalį taikytina įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01. Nors naujos redakcijos BK 203 straipsnio 2 dalyje yra numatytas naujas alternatyvus veikos požymis (įsigijo juridinį asmenį, naudojamą neteisėtai veiklai nuslėpti), kas galėtų būti laikoma asmens teisinę padėtį griežtinančia aplinkybe, tačiau šis alternatyvus požymis V. T. nebuvo inkriminuotas ir neturi įtakos jo teisinei atsakomybei. Naujos redakcijos BK 203 straipsnio 2 dalyje yra numatyta daugiau švelnesnių alternatyvių bausmių (viešieji darbai, laisvės apribojimas), todėl įstatymas laikytinas kaip švelninantis kaltinamojo teisinę padėtį ir V. T. veika kvalifikuotina pagal BK 203 straipsnio 2 dalies 2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją.

Dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį

Nagrinėjamoje byloje V. T. ir R. K. kaltinami iššvaistę UAB „G.“ turtą bendrai 314 205,62 Eur sumai (past. – kaltinime klaidingai nurodyta 210 870 Eur suma).

BK 184 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – turto iššvaistymas apibrėžiama kaip tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017 ir kt.).

Šioje byloje pagal BK 184 straipsnio 2 dalį konstruojamas taip, kad R. K. ir V. T. (čia pastebėtina, kad pastarasis, kuris įmonėje „G.“ jokių pareigų neužėmė ir jam įmonės turtas nebuvo patikėtas nei einamų pareigų, nei specialių pavedimu pagrindu, kaltinamas inkriminuojamus atlikęs kaip vykdytojas), siekdami išvengti mokėtinų mokesčių (past. – pastarasis tikslas prieštarauja 2022-04-13 nutarimo dėl dalies ikiteisminio tyrimo nutraukimo turiniui; 15 t., b. l. 158-184) ir pateisinti įmonių piniginių lėšų panaudojimą, klastodami dokumentus įformino kaltinime inkriminuotas realiai neįvykusias ūkines finansines operacijas, jas įtraukdami į valdomų įmonių apskaitą, ir tokiu būdu iššvaistė jų žinioje buvusį UAB „G.“ turtą – pinigines lėšas.

Šiame nuosprendyje anksčiau išdėstytais argumentais teismas konstatavo, kad rangos sutartys tarp UAB „G.“ ir UAB „G.“ bei tarp UAB „G.“ ir UAB „V.“ (atitinkamai ir tarp pastarosios įmonės bei UAB „S.“) buvo fiktyvios, o į apskaitą įtrauktuose dokumentuose, kuriais pagal šias sutartis buvo įforminti statybos darbai, atvaizduotos netikros ūkinės finansinės operacijos. Visgi tokios išvados savaime nėra pakankamos spręsti, kad UAB „G.“ pervestos piniginės lėšos (įmonei „G.“ – 103 335,62 Eur ir įmonei „V.“ – 210 870 Eur) buvo iššvaistytos. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, liudytojų (asmenų, įsigijusių atitinkamus nekilnojamo turto objektus) parodymų matyti, kad statybos ((duomenys neskelbtini)) vyko, kotedžai buvo pastatyti, dalis jų parduota šioje byloje apklaustiems liudytojams. 2018-09-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (18 t., b. l. 99-100, 101-106), D. K. vertinimo aktas patvirtina (19 t., b. l 51), kad statybos darbai buvo atliekami ir Katniavos g. objektuose. Kaltinamieji kategoriškai tvirtino, kad visos pervestos lėšos buvo panaudotos statybos darbų atlikimui, ko, atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamo turto objektai buvo pastatyti, negalima paneigti. Byloje aiškiai nustatyta tik tai, kad statybos darbai vyko ne pagal įmonių buhalterinėje apskaitoje fiksuotus dokumentus. Atsižvelgiant į apgaulingai tvarkomą buhalterinę apskaitą, be to, nesant nei UAB „G.“, nei UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kokia apimtimi išgrynintos lėšos buvo naudojamos statybos darbams atlikti. Pažymėtina, kad byloje ėmus kilti klausimui dėl UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, V. T. informavo 2023-09-27 pardavęs įmonę, atitinkamai naujam direktoriui perduodamas ir bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus (19 t., b. l. 63-80, 177). Europos tyrimo orderio pagrindu buvo apklaustas įmonę galimai įsigijęs asmuo (A. S.), tačiau, kaip paaiškėjo, jis su tokiu sandoriu neturi nieko bendro (19 t., b. l. 165-168). Teismas nesiima vertinti tikrųjų įmonės pardavimo priežasčių, galimos prielaidos esamu atveju nepaneigtų, kad statybos darbai buvo atliekami už UAB „G.“ pervestas lėšas (darbų apimtys galimai buvo ne tokios, kokios atvaizduotos buhalteriniuose dokumentuose, tačiau pats statybų vykdymo faktas nepaneigtas). Iš bylos duomenų sunku spręsti, kas konkrečiai vykdė statybos darbus (neginčytina tik, kad ne įmonės „G.“ ir „V.“, per subrangovą UAB „S.“), kokia apimtimi ir už kokią sumą, tačiau, vertinant tai, kad statybos faktiškai vyko, buvo poreikis turėti grynųjų pinigų, ir UAB „G.“ atitinkamas sumas pervedus įmonėms „G.“ ir „V.“, kaltinamieji iš esmės įgijo galimybę disponuoti grynaisiais pinigais, kurių panaudojimo nereikėjo apskaityti finansinės atskaitomybės dokumentuose. Visgi įvertinus nekilnojamo turto objektų statybų faktą, statybos darbų apimtis, negalima išvada, kad pervestos lėšos (visos ar jų dalis) buvo iššvaistytos.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir remiantis įstatymo reikalavimais įvertintų įrodymų visuma. Šioje byloje dėl anksčiau išdėstytų argumentų nėra pagrindo daryti kategoriškų ir abejonių nekeliančių išvadų, kad kaltinamieji R. K. ir V. T. padarė BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl ko jie pagal šį kaltinimą išteisintini, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pabrėžtina, kad tokį sprendimą dėl inkriminuotino kaltinimo prašė priimti ir valstybinė kaltintoja (tiesa, prokurorė išteisinimą grindė kitu baudžiamojo proceso įstatyme numatytu pagrindu – neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką).

IV. DĖL PRAŠYMO ATLEISTI NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS

Baigiant įrodymų tyrimą teismui buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašymą pateikė ir laiduotoju prašėsi būti paskirtas kaltinamojo R. K. gynėjas advokatas E. Kisielius (21 t., b. l. 91).

Pagal BK 40 straipsnį (past. – šiuo atveju aptartinos veikos padarymo metu galiojusios BK 40 straipsnio nuostatos, nauja minėto straipsnio redakcija R. K. teisinei padėčiai įtakos neturi) asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Kaip matyti iš anksčiau aptartų sąlygų, būtinų BK 40 straipsnyje numatyto instituto taikymui, viena iš jų yra – kaltininkas visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Šioje byloje kaltinamasis R. K. teigė esą dėl neatitidumo ne visi dokumentai buhalterinėje apskaitoje galėjo būti atspindėti teisingai, galėjo būti tam tikrų netikslumų, tačiau jis kategoriškai nesutiko atlikęs veiksmus, nukreiptus į apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Viso proceso metu kaltinamasis aktyviai neigė fiktyvių sandorių sudarymą, suklastotų dokumentų įtraukimą į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, todėl tokia kaltinamojo pozicija niekaip neatitinka visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką sąlygos. Nenustačius vienos iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, nėra tikslinga detaliau pasisakyti dėl kitų, kadangi vienos iš būtinų sąlygų nebuvimas reiškia, kad BK 40 straipsnio nuostatų taikymui nėra formalaus pagrindo.

V. BAUSMIŲ SKYRIMAS

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems V. T., R. K. ir S. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltinamiesiems tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltinamųjų asmenybę.

Kaltinamųjų R. K. ir V. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors S. K. ir yra nurodęs, kad buvo apgautas, neturėjo tikslo klastoti dokumentus, tačiau iš jo duotų parodymų matyti, jog kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino visas faktines aplinkybes, dar pirmoje apklausoje nurodė, kad jam buvo pasiūlyta užsidirbti, tampant fiktyviu įmonės vadovu. Teismas, įvertinęs S. K. parodymų turinį, laiko esant pagrindą anksčiau nurodytos aplinkybės konstatavimui. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du tyčinius, nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atveju veikė kaip kurstytojas, o BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo atveju – kaip padėjėjas. Kaltinamasis anksčiau neteistas (15 t., b. l. 93-94) (naują nusikalstamą veiką padarė tik po šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ir nubaustas galutine subendrinta 170 MGL (8 500 eurų) dydžio bauda). Kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka (už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat nusižengimus, susijusius su prekyba ir finansų sistema, valdymo tvarka asmens darbo ir socialinėmis teisėmis) (15 t., b. l. 95-109), visas jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, remiantis 2025-02-20 išrašo iš Administracinių nusižengimų registro duomenimis, šiuo metu turi dvi galiojančias nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (tomo su proceso dalyvių duomenimis Nr. 2, b. l. 51-62), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „M.“, duomenų apie gydymąsi psichikos, psichiatrijos įstaigose, taip pat apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Kaip jau minėta, kaltinamojo V. T. padaryti BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – apysunkiems nusikaltimams. Pagal šiuo metu galiojančio baudžiamojo įstatymą BK 300 straipsnio 1 dalį, kuri, kaip minėta anksčiau, šioje byloje taikytina kaip švelninanti kaltinamojo teisinę padėtį, nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų; pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (galiojančią nuo 2023-06-01) – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Galiojančios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. T. BK 300 straipsnio 1 dalies ir 203 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas ženkliai mažesnis už baudą, galimą skirti už nesunkius nusikaltimus. Nors įstatymas numato ir švelnesnę – viešųjų darbų bausmę – tačiau ši bausmės rūšis asmeniui, kuris yra dirbantis, be to, nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nelaikytina kaip tikslinga skirti. Baudos bausmė parinktina ir už nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, baudos dydis nustatytinas ženkliai mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Už nusikalstamas veikas paskirtos baudos bausmės bendrintinos, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, už šioje byloje padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 170 MGL (8 500 eurų) dydžio bauda.

Kaltinamajam V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 97-99), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis (veikiant tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstam veika baigta, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: R. K. neteistas (praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio nuostatų pagrindu, taip pat pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 8 MGL dydžio bauda, tačiau teistumas dėl šios veikos yra išnykęs) (14 t., b. l. 145-147), administracine tvarka baustas (išskirtinai už Kelių taisyklių pažeidimus, kuriuos daro pakankamai sistemingai) (14 t., b. l. 131-144), remiantis 2025-02-20 išrašo iš Administracinių nusižengimų registro duomenimis, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra duomenų apie 2024 m. – 2023 m. paskirtų administracinių nuobaudų apmokėjimą (tomo su proceso dalyvių duomenimis Nr. 2, b. l. 36-50), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „L.“, tiek esamos, tiek ankstesnės darboviečių charakterizuojamas teigiamai (21 t., b. l. 89-90), duomenų apie gydymąsi psichikos, psichiatrijos įstaigose, taip pat apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą neturima.

Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam R. K. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už apysunkį nusikaltimą galimą skirti baudos vidurkį.

Kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 151-153), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis S. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstami veiksmai baigti, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Be to, sprendžiant bausmės ir jos dydžio klausimą įvertintina tai, kad S. K. buvo sukurstytas padaryti nusikaltimą. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, o būtent tai, kad S. K. praeityje vieną kartą teistas, taip pat po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį) (15 t., b. l. 45-48), baustas administracine tvarka, duomenų apie jam paskirtų administracinių baustų sumokėjimą nėra (15 t., b. l. 49-57). Kaltinamasis yra vidurinio išsilavinimo, nevedęs (nurodė gyvenantis kartu su sugyventine), dirbantis pagal individualią veiklą, duomenų apie gydymąsi psichikos, psichiatrijos įstaigose, taip pat apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nepateikta (pats kaltinamasi yra nurodęs, jog praeityje dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. K. už jo padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo numatytą finansinio pobūdžio bausmę – baudą, nustatant minimalų jos dydį (BK 61straipsnio 4 dalies redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01). Kaltinamasis, kuris dirba pagal individualią veiklą, yra nurodęs, kad jo gaunamos pajamos kas mėnesį nėra stabilios, jos priklauso nuo užsakymų kiekio ir darbų pobūdžio, todėl, siekiant kaltinamajam sudaryti galimybę savanoriškai sumokėti baudą, nustatytinas ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas savanoriškam baudos sumokėjimui

Kaltinamajam S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 71-75), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

VI. DĖL DAIKTŲ, TURINČIŲ REIKŠMĖS NUSIKALSTAMOMS VEIKOMS TIRTI IR NAGRINĖTI

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

Nuosprendžiui įsiteisėjus, UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentai:

1. Segtuvas Nr. 1, UAB „G.“ 2017 m. apskaitos dokumentai – pirkimai (437 lapai).

2. Segtuvas Nr. 2, UAB „G.“ 2017 m. apskaitos dokumentai (522 lapai).

3. Segtuvas Nr. 3, UAB „G.“ 2017 m. apskaitos dokumentai – pirkimai (497 lapai)

4. Segtuvas Nr. 4, UAB G. 2016-2017 m. apskaitos dokumentai: pirkimai – (416 lapai).

1. Segtuvas Nr. 5, UAB „G.“ 2017 m. apskaitos dokumentai (329 lapai).

2. Segtuvas Nr. 6, UAB „G.“ 2018 m. apskaitos dokumentai (507 lapai).

3. Segtuvas Nr. 7, UAB „G.“ 2017-2018 m. apskaitos dokumentai (414 lapai).

4. Segtuvas Nr. 8, UAB „G.“ 2016-2019 m. apskaitos dokumentai (160 lapai).

5. Segtuvas Nr. 9. UAB „G.“ 2017-2019 m. apskaitos dokumentai (310 lapai).

1. Segtuvas Nr. 10. UAB „G.“ 2016 m. apskaitos dokumentai (433 lapai).

2. Segtuvas Nr. 11. UAB „G.“ 2016 m. apskaitos dokumentai (424 lapai).

3. Segtuvas Nr. 12. UAB „G.“ 2016 m. apskaitos dokumentai (464 lapai).

vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perduotini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Paslaugų skyriaus Archyvo poskyriui (bankroto administratoriui, kaip to prašė prokurorė, perduoti netikslinga, kadangi bankroto procesas yra baigtas, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto UAB „G.“ veikla pripažinta pasibaigusia ir įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro).

Bylos medžiagoje esantys kompaktiniai diskai (įdėti į atskirus vokus) paliktini saugoti kartu su baudžiamąją byla.

VII. DĖL ANTRINĖS TEISINĖS PAGALBOS IŠLAIDŲ

Teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl kaltinamajam S. K. teiktos garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad S. K. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1 429,67 Eur, šią sumą prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai (19 t., b. l. 72-74).

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti

Teismas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti kaltinamajam S. K. gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Gynėjo dalyvavimą būtinu pripažino teismas, tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo pastarojo valios. Atsižvelgiant į pastarąją aplinkybę, taip pat vertinant tai, kad S. K. šioje byloje buvo pareikštas tik vienas kaltinimas ir dėl jo byla galėjo būti išnagrinėta per vieną ar kelis posėdžius, be to, įvertinus paskirtą finansinio pobūdžio bausmę, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo yra netikslingas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudą.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7 500 eurų) dydžio baudą.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (dėl padėjimo organizuoti apgaulingą UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą), ir skirti 200 MGL (10 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti V. T. subendrintą bausmę – 350 MGL (17 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 170 MGL (8 500 eurų) dydžio bauda ir paskirti V. T. galutinę subendrintą bausmę – 420 MGL (21 000 MGL) dydžio baudą.

V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. T. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo) išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. T. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 280 MGL (14 000 eurų) dydžio baudą.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. K. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo organizuoti apgaulingą UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą) išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 10 (dešimties) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. T. nekilnojamą turtą (žemės sklypą) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

Nuosprendžiui įsiteisėjus, UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus:

1. Segtuvas Nr. 1, UAB „G.“ 2017 m. apskaitos dokumentai – pirkimai (437 lapai).

2. Segtuvas Nr. 2, UAB „G.“ 2017 m. apskaitos dokumentai (522 lapai).

3. Segtuvas Nr. 3, UAB „G.“ 2017 m. apskaitos dokumentai – pirkimai (497 lapai)

4. Segtuvas Nr. 4, UAB G. 2016-2017 m. apskaitos dokumentai: pirkimai - 416 l.

1. Segtuvas Nr. 5, UAB „G.“ 2017 m. apskaitos dokumentai (329 lapai).

2. Segtuvas Nr. 6, UAB „G.“ 2018 m. apskaitos dokumentai (507 lapai).

3. Segtuvas Nr. 7, UAB „G.“ 2017-2018 m. apskaitos dokumentai (414 lapai).

4. Segtuvas Nr. 8, UAB „G.“ 2016-2019 m. apskaitos dokumentai (160 lapai).

5. Segtuvas Nr. 9. UAB „G.“ 2017-2019 m. apskaitos dokumentai (310 lapai).

1. Segtuvas Nr. 10. UAB „G.“ 2016 m. apskaitos dokumentai (433 lapai).

2. Segtuvas Nr. 11. UAB „G.“ 2016 m. apskaitos dokumentai (424 lapai).

3. Segtuvas Nr. 12. UAB „G.“ 2016 m. apskaitos dokumentai (464 lapai).

vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Paslaugų skyriaus Archyvo poskyriui.

Bylos medžiagoje esančius kompaktinius diskus (įdėtus į atskirus vokus) palikti saugoti kartu su baudžiamąją byla.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. K. netenkinti.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

1. Šiuo nuosprendžiu paskirta bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o S. K. atveju – per teismo nustatytą dešimties mėnesių terminą turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Urbo bankas. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnis).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.