- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- e2S-252-524/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02362-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ „Regitra“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo V. Ž. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ „Regitra“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu prašydamas nustatyti asmeninės nuosavybės teisės įgijimo į 2 000 Eur vertės remontuotiną automobilį AUDI 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą negyvenamojoje patalpoje – garaže (bokse), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų kooperatyve Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), faktą pagal įgyjamąją senatį.
2. Pareiškime nurodė, kad, pagal faktines aplinkybes, yra visos nuosavybės teisės įgijimo į automobilį pagal įgyjamosios senaties institutą taikymo sąlygos, o būtent:
1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu;
2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas (automobilis) buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, tai yra pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjo V. Ž. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atsisakė priimti.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės prašo pripažinti, kad, įgydamas nekilnojamąjį turtą, t. y. garažą, kartu asmeninės nuosavybės teise įgijo ir kitą registruotiną kilnojamąjį turtą – automobilį, tačiau atsižvelgus į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, toks reikalavimas negali būti sprendžiamas pasirenkant juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutą. Atsižvelgiant į tai, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme pagal ypatingosios teisenos taisykles. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-485-357/2023 nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas reiškia reikalavimą ne dėl fakto, kuris turi juridinę reikšmę, nustatymo, o dėl teisės (asmeninės nuosavybės teisės) pripažinimo. Pareiškėjas pareiškime nenurodė, kokius padarinius sukels pareiškėjui fakto nustatytas ir kokias subjektines teises pagal galiojančias teisės aktų nuostatas pareiškėjas įgytų, galėtų įgyvendinti ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas.
5. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys, kad pareiškime nurodyta transporto priemonė 2007 m. lapkričio 30 d. yra išregistruota informavus apie baigtą jos eksploataciją (išregistruota į sąvartyną su pažyma). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Pagal šio straipsnio 7 dalį motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimas dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojo sprendimu panaikinamas ir motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba išregistruojama, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas pripažįstama netinkama eksploatuoti. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 10 dalį transporto priemonė (išskyrus istorines transporto priemones, apibrėžtas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje) pripažįstama eksploatuoti netinkama transporto priemone, tai yra gaminio atlieka, ir turi būti tvarkoma šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: transporto priemonės savininkui išduotas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas; transporto priemonė ardoma arba yra išardyta taip, kad jos eksploatavimas pagal paskirtį yra negalimas. Atsižvelgiant į šiuos teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali sukelti teisinių pasekmių, kurių siekia pareiškėjas. Šiuo atveju transporto priemonė ir jos registracijos numeriai teisine prasme nebeegzistuoja, o gaminio atliekos naujos registracijos ir leidimo dalyvauti eisme klausimai nenagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjas V. Ž. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas, dar nepriėmęs pareiškimo, skundžiamoje nutartyje priimą sprendimą, tai yra be suinteresuotų asmenų nuomonės, savarankiškai nusprendžia (nagrinėja su pareiškimu pateiktus įrodymus), kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali sukelti jokių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. Ž. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės įgijimo į 2 000 Eur vertės remontuotiną automobilį AUDI 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
11. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje jau nagrinėjo su pareiškimu pateiktus įrodymus ir priėmė sprendimą, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali sukelti jokių pasekmių pareiškėjui.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
14. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
15. Apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – ieškinį su teismo nutartimis. Pareiškėjo teigimu, papildomi įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo argumentus, kad dėl daiktinių teisių į automobilį AUDI 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo nagrinėjamos dvi analogiškos bylos.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartis priimta motyvuojant ne tuo, kad nagrinėjamos dvi analogiškos bylos. Be to, visa informacija apie teismuose nagrinėjamas bylas, teismui yra prieinama per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai neturi reikšmės šios apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykui, todėl juos atsisakytina priimti.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu – kaip nenagrinėtiną teisme pagal ypatingosios teisenos taisykles.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
19. Taigi teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma bei turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 137 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsisakymo priimti ieškinį ir kartu pradėti teisminį procesą galbūt pažeistoms subjektinėms teisėms apginti pagrindus. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis. Pažymėtina, kad aptariamais procesiniais pagrindais, kurie kitais žodžiais gali būti įvardyti kaip procesinės civilinės bylos pradėjimo kliūtys, yra (nors ir teisėtai) ribojama asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl šių pagrindų sąrašas negali būti plečiamai taikomas ir atitinkamai pačių pagrindų turinys negali būti plečiamai aiškinamas. Be to, procesinis atsisakymo priimti ieškinį veiksmas dėl savo poveikio pirmiau įvardytai subjektinei teisei yra galimas tik tais atvejais, jeigu teismas yra įsitikinęs, t. y. jam nekyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad iškilusios abejonės negali būti pašalintos išklausant ginčo šalis, nes antrosios ginčo šalies, t. y. atsakovo, atsiradimas konkrečios civilinės bylos procese apskritai pirmiausia sietinas su ieškinio priėmimo ir kartu bylos iškėlimo procesiniu veiksmu, o pats ieškinio priėmimo klausimas yra sprendžiamas rašytinio proceso tvarka ir teismui yra žinoma tik raštu išreikšta suinteresuoto asmens, inicijuojančio civilinės bylos pradėjimą, pozicija. Todėl tais atvejais, jeigu vis dėlto kyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo, teismas turėtų priimti ieškinį, išklausyti, jeigu tas objektyviai galima, abi ginčo šalis, siekdamas pašalinti iškilusias abejones, ir, priklausomai nuo rezultato, nagrinėti bylą iš esmės arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesą, pradėtą pagal pateiktąjį procesinį dokumentą (CPK 293 ir 296 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).
21. Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų (įskaitant pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų), koncesijų suteikimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti asmeninės nuosavybės teisės įgijimo į 2 000 Eur vertės remontuotiną automobilį AUDI 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą negyvenamojoje patalpoje – garaže (bokse), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų kooperatyve Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), faktą pagal įgyjamąją senatį.
23. Pareiškėjas, skirtingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju neprašo nustatyti juridinį faktą, kad jam automobilis priklauso nuosavybės teise. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo tvarka reglamentuota CPK XXVI skyriuje. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, būtent bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalyje).
24. Tuo labiau, skirtingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-485-357/2023, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju pareiškėjas neprašo pripažinti, kad, įgydamas nekilnojamąjį turtą, t. y. garažą, kartu asmeninės nuosavybės teise įgijo ir kitą registruotiną kilnojamąjį turtą – automobilį.
25. Pareiškėjas šiuo atveju prašo nustatyti faktą, kad automobilį nuosavybės teise įgijo būtent pagal įgyjamąją senatį. Bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimo tvarka reglamentuota CPK XXXIV skyriaus „Bylos dėl daiktinių teisių“ trečiajame skirsnyje.
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.
27. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Jis taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, bet prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013). Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).
28. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei ir nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką).
29. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, procesinio dokumento priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas (pareiškėjas), jau paduodamas procesinį dokumentą, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų jame išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į suformuluoto reikalavimo (prašymo) patenkinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-1075/2020).
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nuspręsti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas teismui nustatyti faktą, jog jis įgijo nuosavybės teisę į kilnojamąjį daiktą – automobilį – pagal įgyjamąjį senatį, apskritai nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kita vertus, pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi spręsti tik išimtinai procesinio pobūdžio klausimus ir nenuspręsti dėl suformuluoto reikalavimo (prašymo) patenkinimo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nagrinėjamu atveju netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento priėmimą, taip pat į tai, kad procesinio dokumento priėmimo klausimas priskirtinas spręsti pirmosios instancijos teismui, daro išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
32. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nepasisako dėl kitų skundžiamoje nutartyje nenurodytų galimų pareiškimo trūkumų ar neatitikties CPK nuostatoms, taip pat dėl pareiškimo priėmimo, kadangi šias aplinkybes turi vertinti ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo turi spręsti pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjo V. Ž. 2024 m. sausio 22 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus įrodymus.
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.