Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutarties, kuria buvo spręstas pareiškėjo V. Ž. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini)Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir (duomenys neskelbtini) Regitra, priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 3(duomenys neskelbtini) straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip yra nenagrinėtiną teisme ypatingosios tesienos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008, 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-403/2018).

8. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

9. Kasacinio teismo doktrinoje ne kartą yra pažymėta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-(duomenys neskelbtini)8/2010 ir kt.).

10. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

11. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas praiškime nurodė, kad nekilnojamasis turtas kaip asmeninė pareiškėjo nuosavybė yra įgytas 1991 m. liepis 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Šis turtas 2022 m. gruodžio 6 d. teismo sprendimu civilinėje byloje nr. e2-4446-1174/2022 buvo pripažintas asmenine pareiškėjo nuosavybe. Tačiau, teisme sprendžiant jo nuosavybės pripažinimo klausimą nebuvo paminėta, kad garažo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nurodytame garaže stovėjo neveikiantis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, iš esmės pareiškėjas prašo pripažinti, jog įgydamas nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise kartu asmeninės nuosavybės teise įgijo ir kitą registruotiną kilnojamąjį turtą – automobilį, t. y. pareiškėjas reiškia reikalavimą ne dėl fakto, kuris turi juridinę reikšmę, nustatymo, o dėl teisės (asmeninės nuosavybės teisės) pripažinimo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą teismų praktiką, asmeniui nuosavybės teisių niekada neturėjus, teismas negali nustatyti ypatingąja teisena juridinę reikšmę turinčio fakto, kad tam tikras turtas asmeniui priklauso nuosavybės teise. Taip pat CPK nereglamentuoja nustatymo tokių juridinių faktų, kurie keičia sutartyje aiškiai aprašytą sutarties dalyką, nes tai iš esmės yra sutarties sąlygų keitimas, nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka. Tokių faktų nustatymas yra neleistinas ir negali sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių (Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-168-372/2010).

12. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks pareiškėjo reikalavimas negali būti sprendžiamas pasirenkant juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Taigi, šiuo atveju pareiškėjas turėtų ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.