- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-07
- Bylos Nr.
- 1-217-408/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-103470-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- E. Š., A. Š.
- Ieškovas
- D. R.
- Advokatai
- Andriejus Melkovas
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 18.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Jonavoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, 303 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir
A. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Jonavoje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 209 straipsnyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 303 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Š. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tai yra laikotarpiu nuo 2007-03-14 iki 2016-08-18, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) registruota adresu (duomenys neskelbtini) Jonava, direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio l dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, ir dėl užimamų pareigų būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtą, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-08-18:
– neišsaugojo ir tyrimui nepateikė darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, kaip pateisinamųjų apskaitos dokumentų dėl 15464,46 Eur (2015 metais 15464,46 Eur) išdavimo iš bendrovės kasos ir 2015 metų kasos knygoje 15464,46 Eur nurašytų į išlaidas; Papildomai pateiktame 2016 m. kovo mėn. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje pažymėjo, kad direktorius E. Š. darbuotojams išmokėjo 1228,66 Eur darbo užmokesčio, minėtą sumą įrašė 2016 metų kasos knygos išlaidų dalyje, tačiau minėtame išmokėjimo žiniaraštyje nesurinko darbuotojų A. Š., D. Š., E. I., E. Š. ir R. B. parašų, patvirtinančių pinigų gavimą, dėl to negalima nustatyti 1228,66 Eur panaudojimo; Atskaitingo asmens A. Š. 2015-02-28 1135,52 Eur gavimo šaltinių, kuriuos ji sumokėjo tiekėjams; Sutarčių ir sąmatų dėl statybos darbų paslaugų 2015 metais – 2016 m. 1-8 mėn. atliktų Lietuvoje;
– neišrašė PVM sąskaitų faktūrų dėl uždirbtos 19394 Eur sumos pajamų bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose per 2016 m. liepos – rugpjūčio mėn. laikotarpį; nuo 15066 Eur pelno neapskaičiavo ir nedeklaravo 2260 Eur pelno mokesčio, 2016 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės apskaičiuotas pajamas, apmokestinamąjį pelną ir pelno mokesčio sumą, tuo pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „<...> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d., nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“; LR Pelno mokesčio įstatymo (Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“, 57 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“ 2 dalies reikalavimu, kur nurodyta, kad: „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, LR Akcinių bendrovių pakeitimo įstatymo (Nr. IX-1889) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, 37 straipsnio 10 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-08-18.
Be to, jis laikotarpiu nuo 2007-03-14 iki 2016-08-18, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) Jonava, direktoriumi, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, tai yra, nuslėpdamas bendrovės 2016 m liepos-rugpjūčio mėnesiais uždirbtas 19394 Eur pinigines lėšas, kurios turėjo būti gautos už darbus iš Švedijos firmos (duomenys neskelbtini) ir nebuvo fiksuotos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje ir kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti, nutraukė bendrovės veiklą 2016-08-22 pateikdamas Kauno apskrities VMI pranešimą, kad laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2021-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdys ir visą šios bendrovės veiklą kartu su jos darbuotojais, susitaręs ir bendrininkaudamas su A. Š., jai padedant, perkėlė į 2016-08-01 įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini), tuo apsunkino atsiskaitymą su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, priėmė sprendimus, kurie bendrovei ir kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi, tokiais veiksmais jis nulėmė UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą, pradėtą Kauno apygardos teismo 2019-01-14 nutartimi iškėlus UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei padarė bendrovei ir jos kreditoriams (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, 1 204,29 EUR, D. R., 24 930,93 EUR, antstoliui A. Š. 309,38 EUR, AB Šiaulių bankui 5713,40 EUR) didelę – iš viso 32158 Eur turtinę žalą.
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007-03-14 iki 2016-08-18, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) Jonava, direktoriumi ir atsakingas už įmonės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio ,,Bendrovės organai” 8 dalies nuostatomis, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, nesilaikė ir UAB (duomenys neskelbtini) Įstatų, įregistruotų 2007-03-14 Juridinių asmenų registre, 2 dalies „Veiklos tikslai ir ūkinės veiklos pobūdis“ 8 punkto nuostatomis, kad bendrovės veiklos tikslas yra įstatuose numatytos veiklos organizavimas ir vykdymas, siekiant pajamų ir pelno gavimo, akcininkų turtinių interesų tenkinimo, dėl užimamų pareigų, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtą – priklausiusias pinigines lėšas, bendrininkaudamas su A. Š., suklastojo dokumentus, kitų naudai išvengė turtinės prievolės, tai yra:
– jis veikdamas tyčia, turėdamas tikslą išvengti turtinės prievolės UAB (duomenys
Žemesnės instancijos teismas
neskelbtini) naudai, t. y. siekdamas nevykdyti prievolės – UAB (duomenys neskelbtini) atlyginti darbų užsakovui D. R. padarytą ir 2015-05-29 Švenčionių rajono apylinkės teismo priteistą 20519,27 Eur turtinę žalą pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo išduotą 2016-07-20 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2015-05-29 teismo sprendimo vykdymo, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su sutuoktine A. Š., kuri UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2007-03-22 iki 2016-07-21 dirbo vyriausia finansininke, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne anksčiau kaip nuo 2016-07-01 ir ne vėliau kaip iki 2016-08-18, jis UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) atliktų darbų Švedijos firmai (duomenys neskelbtini) ir uždirbtų 19394 Eur bei šiai įmonei neišrašė PVM sąskaitų faktūrų, taip pat nepateikė 19394 Eur panaudojimo patvirtinančių dokumentų, tyčia neatsiskaitė – nesumokėjo D. R. Švenčionių rajono apylinkės teismo iš UAB (duomenys neskelbtini) priteistos 20519,27 Eur sumos, sąmoningai savo įsipareigojimų nevykdė ir tyčia 2016-08-22 nutraukė UAB (duomenys neskelbtini), kuri užsiėmė stogų dengimo darbais, veiklą, 2016-08-22 pateikdamas Kauno apskrities VMI pranešimą, kad laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2021-12-31 bendrovė veiklos nevykdys ir visą UAB (duomenys neskelbtini) veiklą kartu su bendrovės darbuotojais perkėlė į naujai 2016-08-01 įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių raj.), kuri toliau vykdė gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos darbus, įskaitant tą pačią stogų dengimo veiklą, ir kurioje nuo 2016-09-20 jis dirbo gamybos vadovu, o direktore 2016-08-19 buvo paskirta E. Š. sutuoktinė A. Š.. Vykdant išankstinį susitarimą su E. Š., A. Š., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, išrašė PVM sąskaitas faktūras 2016-08-18 ES Nr. 1601 5 997 Eur sumai ir 2016-08-26 ES Nr. 1602 13397 Eur sumai, iš viso 19394 Eur sumai, kuriose, žinant E. Š., fiksavo neįvykusias UAB (duomenys neskelbtini) ūkines operacijas už neva atliktas statybos darbų paslaugas Švedijos firmai (duomenys neskelbtini) tai yra, suklastojo tikrus dokumentus ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje apskaitė 19394 Eur, už UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų D. Š. ir Ž. R. tiksliu ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2016-08-10 atliktus darbus Švedijos kompanijai (duomenys neskelbtini), kuriems už komandiruotes į užsienį buvo priskaičiuota ir išmokėta 1 256,09 Eur darbo užmokesčio iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos bei jie į UAB (duomenys neskelbtini) buvo perkelti dirbti tik nuo 2018-08-23, ir kurie išvyko į komandiruotę į Švediją tik 2016-08-23.
Kaltinime nurodoma, kad tokiu būdu E. Š., bendrininkaudamas su A. Š., klastojant dokumentus, apgaule, UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė vykdyti didelės vertės turtinę prievolę – atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) D. R. padarytą ir 2015-05-29 Švenčionių rajono apylinkės teismo iš UAB (duomenys neskelbtini) D. R. priteistą 20 519, 27 Eur, didelės vertės turtinę žalą, tai yra jis padarė veikas, turinčias nusikaltimų numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje požymių.
A. Š. buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tai yra: laikotarpiu nuo 2016-08-18 iki 2017-09-01 būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių raj., direktore ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio l dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, ir dėl užimamų pareigų materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtą, laikotarpiu nuo 2016-08-18 iki 2017-09-01:
– neišsaugojo ir tyrimui nepateikė visų sutarčių dėl statybos darbų paslaugų 2016 m. 8-12 mėn. - 2017 m. 1-8 mėn. atliktų Lietuvoje, kadangi tyrimui pateikė tik dvi sutartis dėl statybos darbų paslaugų, atliktų Lietuvoje: UAB (duomenys neskelbtini) 2016-10-21 sutartį Nr. RN16-04 su BĮ (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai stogo ardymo, stogo nendrių dangos įrengimo darbus atliko laikotarpiu nuo 2016-11-08 iki 2016-11-15, ir 2016-11-28 sutartį Nr. ŽP 2016/11/28-01 su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai stogų remonto darbus atliko laikotarpiu nuo 2016-11-29 iki 2016-12-20, kai tuo tarpu už darbus Lietuvoje apskaičiuotas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 406,02 Eur, rugsėjo mėn. – 1100,81 Eur, spalio mėn. – 894,77 Eur, lapkričio mėn. 890,82 Eur, gruodžio mėn. – 758,75 Eur, 2017 m. sausio mėn. – 1495,33 Eur, vasario mėn. – 369,96 Eur, kovo mėn. – 2861,57 Eur, balandžio mėn. – 2046,5 Eur, gegužės mėn. – 380 Eur, birželio mėn. - 380 Eur, liepos mėn. – 1486,7 Eur, rugpjūčio mėn. – 406,1 Eur, dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti kiek pajamų uždirbo bendrovės darbuotojai per 2016 m. rugpjūčio-gruodžio mėn., 2017 m. sausio-rugpjūčio mėn., kuriems už paslaugų atlikimą bendrovė (duomenys neskelbtini) apskaičiavo 2016 metais 4051,17 Eur, 2017 metais 9426,16 Eur darbo užmokesčio, kai tuo tarpu 2016 metais bendrovė (duomenys neskelbtini) sukūrė tik 1,97 Eur pajamų, o per 2017 metus jokių pajamų apskaitos dokumentuose nefiksavo,
– išrašė PVM sąskaitas faktūras 2016-08-18 ES Nr. 1601 už 5997 Eur ir 2016-08-26 ES Nr. 1602 už 13397 Eur UAB (duomenys neskelbtini) vardu už atliktas statybos darbų paslaugas firmai (duomenys neskelbtini) kuriose fiksavo neįvykusias ūkines operacijas, tuo pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.”,6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „<...> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, LR Pelno mokesčio įstatymo (Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“, 57 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“ 2 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad: „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“; LR Akcinių bendrovių pakeitimo įstatymo (Nr. IX-1889) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad: „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.“, 37 straipsnio 10 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; <...>“, tokiu būdu apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2016-08-18 iki 2017-09-01, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Žemesnės instancijos teismas
A. Š., bendrininkaudama su E. Š., padėjo jam sąmoningai blogai valdyti UAB (duomenys neskelbtini) šiomis aplinkybėmis:
E. Š. laikotarpiu nuo 2007-03-14 iki 2016-08-18, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini) Jonava, direktoriumi, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nuslėpė bendrovės 2016 m liepos-rugpjūčio mėnesiais uždirbtas 19394 Eur pinigines lėšas, kurios turėjo būti gautos už darbus iš Švedijos firmos (duomenys neskelbtini), jų nefiksavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. A. Š. vykdant išankstinį susitarimą su E. Š., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, išrašė PVM sąskaitas faktūras 2016-08-18 ES Nr. 1601, 5997 Eur sumai ir 2016-08-26 ES Nr. 1602, 13397 Eur sumai, iš viso 19394 Eur, kuriose, žinant E. Š., fiksavo neįvykusias UAB (duomenys neskelbtini) ūkines operacijas už neva atliktas statybos darbų paslaugas Švedijos firmai (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Tęsiant tarpusavio susitarimą E. Š. nutraukė UAB (duomenys neskelbtini) veiklą 2016-08-22 pateikdamas Kauno apskrities VMI pranešimą, kad laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2021-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdys ir visą šios bendrovės veiklą kartu su jos darbuotojais, padedant A. Š. perkėlė į 2016-08-01 įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktore buvo A. Š.. Šiais veiksmais A. Š., bendrininkaudama su E. Š., padėjo jam sąmoningai blogai valdyti UAB (duomenys neskelbtini), kuriai Kauno apygardos teismo 2019-01-14 nutartimi buvo iškelta bankroto byla Nr. (duomenys neskelbtini) bei bendrovei ir jos kreditoriams (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, 1 204,29 EUR, D. R., 24 930,93 EUR, Antstoliui A. Š. 309,38 EUR, AB Šiaulių bankui dydis 5 713,40 EUR) buvo padaryta didelė – iš viso 32 158 Eur turtinė žala.
Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad iš anksto susitarusi, veikdama bendrai su E. Š., klastojant dokumentus, apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės šiomis aplinkybėmis:
A. Š. laikotarpiu nuo 2007-03-22 iki 2016-07-21 dirbo vyriausia finansininke UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adr. (duomenys neskelbtini) Jonava, kurios direktoriumi laikotarpiu nuo 2007-03-14 iki 2016-08-18 buvo E. Š. ir ji žinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi vykdyti prievolę – sumokėti D. R. 2015-05-29 Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą 20519,27 Eur sumą, pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-07-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2015-05-29 Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymo, todėl ji, veikdama tyčia, iš anksto, ne vėliau kaip iki 2016-08-18, susitarė su E. Š. UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengti turtinės prievolės, sumokėti D. R. 2015-05-29 Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą 20519,27 Eur sumą. Vykdant susitarimą, E. Š. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus Švedijos firmoje (duomenys neskelbtini) uždirbtų 19394 Eur ir šiai įmonei neišrašė PVM sąskaitų faktūrų, nepateikė šių pinigų panaudojimo patvirtinančių dokumentų ir nesumokėjo D. R. priteistos 20519,27 Eur sumos, sąmoningai savo įsipareigojimų nevykdė ir 2016-08-22 tyčia nutraukė UAB (duomenys neskelbtini), kuri užsiėmė stogų dengimo darbais, veiklą, pateikdamas Kauno apskrities VMI pranešimą, kad laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2021-12-31 bendrovė veiklos nevykdys bei visą UAB (duomenys neskelbtini) veiklą kartu su bendrovės darbuotojais perkėlė į naujai 2016-08-01 įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių raj., kuri toliau vykdė gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos darbus, įskaitant tą pačią stogų dengimo veiklą, kurioje E. Š. nuo 2016-09-19 buvo paskirtas gamybos vadovu ir, kurios direktore 2016-08-18 buvo paskirta A. Š.. Vykdant išankstinį susitarimą su E. Š., A. Š., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, išrašė PVM sąskaitas faktūras 2016-08-18 ES Nr. 1601, 5997 Eur sumai ir 2016-08-26 ES Nr. 1602, 13 397 Eur sumai, iš viso 19394 Eur sumai, kuriose, žinant E. Š., fiksavo neįvykusias UAB (duomenys neskelbtini) ūkines operacijas už neva atliktas statybos darbų paslaugas Švedijos firmai (duomenys neskelbtini), tai yra, suklastojo tikrus dokumentus ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje apskaitė 19394 Eur, už UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų D. Š. ir Ž. R. tiksliu ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2016-08-10 atliktus darbus Švedijos kompanijai (duomenys neskelbtini), kuriems už komandiruotes į užsienį buvo priskaičiuota ir išmokėta 1256,09 Eur darbo užmokesčio iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos, bei jie į UAB (duomenys neskelbtini) buvo perkelti dirbti tik nuo 2018-08-23, ir kurie išvyko į komandiruotę į Švediją tik 2016-08-23.
Kaltinime nurodoma, kad tokiu būdu A. Š., bendrininkaudama su E. Š., klastojant dokumentus, apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai padėjo išvengti didelės vertės turtinės prievolės – atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) D. R. padarytą ir 2015-05-29 Švenčionių rajono apylinkės teismo iš UAB (duomenys neskelbtini) priteistą, 20519,27 Eur, didelės vertės turtinę žalą, tai yra ji padarė veikas, turinčias nusikaltimų numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Kaltinime nurodoma, kad E. Š. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Jis prašo vadovautis jo pateiktais rašytiniais parodymai, kuriuose nurodyta, kad jis neprisipažįsta, jog nuo 2005-05-19 iki 2016-08-18 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengti turtinės prievolės, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2015-05-29 Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą turi atlyginti priteistą 20519,27 Eur žalą D. R., sąmoningai savo įsipareigojimų nevykdė, o 2016-08-24 tyčia nutraukė UAB (duomenys neskelbtini), kuri užsiėmė stogų dengimo darbais, veiklą bei ją kartu su bendrovės darbuotojais, įrankiais bei darbo priemonėmis, perkėlė į naujai 2016-07-21 įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktore paskirta jo sutuoktinė A. Š. ir kuri vykdė analogišką veiklą, t. y. užsiėmė stogų dengimu, naudojo tuos pačius kontaktinius telefonus, darbuotojus bei darbo priemones, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės atlyginti 20519,27 Eur priteistą žalą, kurią UAB (duomenys neskelbtini) turėjo atlyginti D. R..
Nurodo, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Pirma, UAB (duomenys neskelbtini) ir jis, kaip šios bendrovės direktorius, D. R. atžvilgiu nepanaudojo jokios apgaulės – jo neklaidino pranešant kokias nors melagingas žinias ar nutylint kokius nors tikruosius faktus, apie kuriuos buvo būtina pranešti, dėl ko būtų atsiradusi turtinė žala. Antra, UAB (duomenys neskelbtini), ir jis pats asmeniškai neišvengė ir nepanaikino bei neatsisakė vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) turtinės prievolės D. R., nesuklastojo kokių nors faktų, sudarant fiktyvią teisinę padėtį, sudarant prielaidas išvengti prievolės, t. y. tyčia nesudarė kokių nors fiktyvių sutarčių sudarant dirbtinį UAB (duomenys neskelbtini) nemokumą, vengiant būtinumo vykdyti prievolę. Trečia, jei D. R. ir ikiteisminio tyrimo subjektų pareigūnai, atliekantys šį ikiteisminį tyrimą, nepagrįstai mano, kad šiuo metu esant nemokiai UAB (duomenys neskelbtini) šios bendrovės turtinę prievolę D. R. šiuo metu turėtų įvykdyti asmeniškai šios bendrovės direktorius E. Š., kreditorius D. R. neprarado realios galimybės įgyvendinti savo teisės civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir tokia galimybė nėra esmingai apsunkinta, t. y. turi teisę pareikšti E. Š. civilinį ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolaiau – CPK) nustatyta tvarka, o ne dirbtinai kriminalizuojant civilinius teisinius turtinius santykius. Ketvirta, akivaizdu, kad jo veikoje nebuvo ir nėra tiesioginės tyčios padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad suklaidindamas nukentėjusįjį ar kitą asmenį, sau ar kito asmens naudai išvengia turtinės prievolės, numato, kad dėl to nukentėjęs patirs turtinę žalą ir to nori. Tuo tarpu jis niekaip nesuklaidino D. R. ir nenorėjo, ir nenori, kad D. R. patirtų turtinę žalą. Jam pateiktas kaltinimas neatitinkantis BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviesiems ir objektyviesiems požymiams ir faktinėms aplinkybėms. Nurodyta, kad jis turėjo tikslą išvengti turtinės prievolės UAB (duomenys neskelbtini) naudai (galima suprasti ir yra faktiškai, kad turtinę prievolę D. R. turėjo ir turi juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini)), tačiau kartu teigiama, kad ir šios bendrovės direktorius E. Š. nevykdė neva savo įsipareigojimų. Vietoje tiesioginės tyčios subjektyviojo požymio naudojamas neaiškus išsireiškimas „sąmoningai nevykdė savo įsipareigojimų“, o tyčia siejama su UAB (duomenys neskelbtini) veiklos tariamu nutraukimu, o ne apgaule, nors bendrovės ekonominės veiklos laikinas nevykdymas dėl objektyvių priežasčių ir jos išregistravimas tik iš PVM mokėtojų registro negali būti prilygintas teisinei jos veiklos pabaigai (pagal įtarimą „veiklos nutraukimui“), kuri galima tik įmonę likvidavus ar reorganizavus. Teigiama, kad E. Š. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo iki 2016-08-18, nors iki šiol ši bendrovė nebankrutavo, nelikviduota ir nereorganizuota, neišregistruotos iš Juridinių asmenų registro. Jos direktoriumi buvo ir tebėra E. Š.. Nesuprantama, kaip jis po 2016-08-18, jau neva nebūdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, galėjo 2016-08-24 nutraukti šios bendrovės veiklą ir ją perkelti į dar anksčiau – 2016-07-21 neva naujai įsteigtą, tačiau iš tikrųjų pirmą kartą įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) kito steigėjo, akcininko – A. Š.. Kartu teigiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktore buvo paskirta E. Š. sutuoktinė A. Š., nenurodžius kas ją paskyrė direktore. Iš tikrųjų A. Š. yra vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė ir ji buvo paskirta šios bendrovės direktore jos pačios kaip vienintelės akcininkės sprendimu. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-05-29 sprendimu civilinėje byloje pagal atsakovo D. R. priešieškinį UAB (duomenys neskelbtini) jam buvo priteistas ne žalos atlyginimas, kaip teigiama pranešime E. Š. apie įtarimą, o iš ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atsakovo D. R. naudai priteista permoka, palūkanos, pinigines lėšas atliktų darbų defektų šalinimui, nebaigtų darbų pabaigimo kaštai ir bylinėjimosi išlaidos. Šiuo konkrečiu atveju, nesant būtinojo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, sudėties objektyviojo požymio – apgaulės, galėjo būti tik svarstoma ar UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus E. Š. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, numatančios atsakomybę už teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nevykdymą, požymiai. Tarp šalių (turima omenyje UAB (duomenys neskelbtini) ir D. R.) yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, susiję su teismo priteistos sumos atlyginimu, todėl jie pirmiausiai turi būti sprendžiami ir vykdomi civilinio proceso tvarka. Aptariamu atveju civiliniai santykiai kriminalizuoti nesant faktinio ir teisinio pagrindo. Teismo sprendimas laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį, o jo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu nustatytos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę tai padaryti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. Šios nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo teismo sprendime nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Teismų praktikoje konstatuota, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma vien tik nustačius teismo sprendimo neįvykdymo faktą, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir (ar) administracinio proceso įstatymų uždavinys. Dėl to baudžiamoji atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymą turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti jo įvykdymą civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-08/2012). CPK 624 straipsnyje yra numatytos priverstinio vykdymo priemonės, kurios taikomos tais atvejais, kai asmuo teismo sprendimo neįvykdo geranoriškai. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo taikytos jokios CPK numatytos priverstinio vykdymo priemonės ar nebuvo priimti sprendimai, numatyti CPK 771 straipsnyje. Už juridinio asmens veiksmus pagal BK 245 straipsnį atsako juridinio asmens vadovas, kuris yra fizinis asmuo. Sprendžiant ar UAB (duomenys neskelbtini) vadovo E. Š. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje sudėtis, kai bendrovė neva tyčia nevykdo teismo sprendimo, pažymėtina, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini), neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti teismo sprendimo civilinėje byloje. UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. turėjo 12 817 Eur pelno, o 2016 m. – tik 4328 Eur pelno. Šis pelnas vertinamas tik buhalteriškai, tačiau faktiškai jo nebuvo. Nuo 2014 m. paskutinę sutartį dėl darbų atlikimo UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi tik 869 Eur sumai. Naujų užsakovų Lietuvoje daugiau nebuvo. Įsiteisėjus Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-05-09 sprendimui, Vilniaus apygardos teismui 2016-06-23 nutartimi atmetus UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą, UAB (duomenys neskelbtini) taip pat negavo kokių nors darbų užsakymų, nesudarė su užsakovais kitų rangos ir subrangos sutarčių. UAB (duomenys neskelbtini) išregistruojant iš PVM mokėtojų dėl ekonominės veiklos nevykdymo, dėl negalėjimo jos vykdyti, kurį kaltinimas nepagrįstai laiko tyčiniu UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nutraukimu ir neva jos perkėlimu į UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo jokių užsakymų ir nebaigtų darbų. Visos bendrovės pajamos iki tol buvo sunaudotos darbuotojų atlyginimams ir mokesčiams valstybei sumokėti. 2016-08-24 UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje banke ir kasoje neturėjo jokio pinigų likučio, todėl bendrovė objektyviai negalėjo atsiskaityti su D. R., t. y. pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą sumokėti D. R. jam priteistų 20519, 27 Eur. Antstolis A. Š. 2016-12-01 raštu D. R., pridėtu prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, patvirtino, kad buvo areštuotos visos UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos banke, kad atlikus užklausas nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų iš sąskaitų nenusirašė. UAB (duomenys neskelbtini) dalykinė reputacija dėl šmeižikiškos informacijos, paskleistos per visuomenės informacijos priemones ir kitokiais būdais, tą patvirtina Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2017-05-03 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21210-17 pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (sustabdytas 2017-10-05), dėl aptariamo civilinio proceso ir nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo baudžiamojoje byloje Nr. 92-1-00342-14, kuri pagal BK 182 straipsnį ir 222 straipsnį taip pat buvo pradėta pagal D. R. skundą, buvo esminiai pažeminta, tai taip pat nulėmė UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimo su galimais partneriais bei klientais nutrūkimą, nes galimi bendrovės klientai ir partneriai suabejojo bendrovės patikimumu, nenorėjo su UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiauti, tai nulėmė užsakymų, dėl to pajamų ir pelno, apyvartinių lėšų neturėjimą ir tuo pačiu esminį bendrovės finansinės padėties pablogėjimą, tiksliau – jos visišką nemokumą. Bendrovė toliau nebegalėjo vykdyti ekonominės veiklos gaunant pajamas, negalėjo mokėti atlyginimų darbuotojams ir mokesčių valstybei. Todėl pagal pateiktą prašymą ji buvo VMI išregistruota iš PVM mokėtojų. Tačiau nebuvo inicijuotas UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas, nors tam gal ir buvo pagrindas, bendrovė nebuvo likviduota, todėl iš esmės teisiškai visiškai nepabaigė (nenutraukė) savo veiklos ir neatsisakė savo turtinių įsipareigojimų. Esant palankioms sąlygoms, galimybėms bendrovė galimai tęs savo ekonominę veiklą. E. Š. buvo ir tebėra vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius. Taigi, nei UAB (duomenys neskelbtini), nei jos direktorius E. Š. tyčia, visiškai nenutraukė UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir tyčia neatsisakė vykdyti turtinės prievolės D. R., jo atžvilgiu nenaudojo jokios apgaulės. UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo ir šiuo metu dar neturi objektyvios galimybės įvykdyti turtinės prievolės D. R. dėl anksčiau nurodytų objektyvių priežasčių, piktybiškai nevengė jos vykdyti. Priešingai, UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovas direktorius E. Š. neperkėlė UAB (duomenys neskelbtini) veiklos kartu su bendrovės darbuotojais, įrankiais bei darbo priemonėmis į UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) pagal įstatus galėjo užsiimti įvairia veikla, tarp jų ir konsultacijomis, tačiau faktiškai pagrindine ir vienintele veikla, kol dar nebuvo iš esmės pažeminta šios bendrovės dalykinė reputacija, kol dar buvo užsakymų ir pajamų, kol galėjo išlaikyti darbuotojus, mokėti jiems atlyginimus ir mokesčius valstybei, t. y. kol bendrovė dar galėjo vykdyti ekonominę veiklą, buvo nendrinių stogų dengimas, klojimas. UAB (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva įsteigė aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, technologės- inžinierės specialybę, konsultavimo ir vadovavimo įmonėms, gamybai patirtį turinti A. Š., kuri yra šios bendrovės vienintelė akcininkė ir direktorė. Ši bendrovė įsteigta kitu registracijos adresu negu UAB (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. Už vardines akcijas apmokėjo šios įmonės vienintelė akcininkė ir direktorė A. Š. iš savo asmeninių lėšų. Ji turi didesnę kompetenciją vadovauti bendrovei negu E. Š.. UAB (duomenys neskelbtini) pagal įstatus gali užsiimti įvairia veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagrindinė veiklos sritis – statybos darbai. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) gautus užsakymus, sudarytas sutartis stogai nedengiami nendrėmis, o stogai ir sienos dengiami maumedžio čerpėmis, teikiamos kitos paslaugos – sienų apdaila akmenimis, karkasinių namų surinkimas, vidaus apdailos, dažymo, baldų surinkimo paslaugos, kurių neteikė UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) neperėmė jokių UAB (duomenys neskelbtini) užsakymų ir nebaigtų darbų. Pirma UAB (duomenys neskelbtini) sutartis buvo sudaryta 2016-10-21 su VĮ (duomenys neskelbtini) (laimėtas konkursas), 2016-10-20 buvo sudaryta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio mėn. sudaryta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) bažnyčios stogo rekonstrukcijos. Taip pat sudarytas kontraktas su nauju užsakovu – Belgijos kompanija (duomenys neskelbtini). Vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) klientas, kuriam anksčiau teikė paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) – tai Švedijos kompanija (duomenys neskelbtini), bet UAB (duomenys neskelbtini), bendradarbiaudama su šia kompanija, atlieka kitus darbus – renka karkasinius namus, kurių nevykdė UAB (duomenys neskelbtini). Priešingai 2017-12-21 pranešimo E. Š. apie įtarimą teiginiams, UAB (duomenys neskelbtini) neperėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) jokių registruojamų, buhalterinėje apskaitoje, inventorizacijose apskaitomų darbo priemonių – įrankių, kitų darbo ir transporto priemonių ir pan. UAB (duomenys neskelbtini) per visą šios bendrovės veiklos laiką iki 2016-08-24 iš viso dirbo 25 darbuotojai, gyvenę įvairiose vietovėse. Paskutiniu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) dirbo R. B., T. B., E. I., D. Š., Ž. R.. Nė vienas iš nurodytų asmenų nedirbo objekte pagal sutartį su D. R.. Buvusiems UAB (duomenys neskelbtini) darbininkams R. B., T. B., E. I., D. Š. ir Ž. R. įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlė šios įmonės direktorė A. Š., tą patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti dauguma šių asmenų, nes UAB (duomenys neskelbtini) jau nebeturėjo užsakymų, negalėjo vykdyti ekonominės veiklos, todėl nebeturėjo pajamų ir todėl negalėjo mokėti darbuotojams atlyginimų. Be to, visi šie paminėti darbuotojai gyvena Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini) t. y. tame pačiame kaime, kur ir įsikūrė UAB (duomenys neskelbtini). Po mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo sutartis su darbuotojais R. B. ir D. Š.. Kai jie buvo apklausiami tyrėjų, jie jau nebedirbo UAB (duomenys neskelbtini). Į UAB (duomenys neskelbtini) buvo priimta ir kitų darbuotojų – stogdengių, prieš tai nedirbusių UAB (duomenys neskelbtini). 2016-10-03 buvo priimtas į darbą A. A., 2017-09-22 – R. P., vadybininkė R. Š.. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai Švedijoje mokėsi praktinio naujų darbų atlikimo – sienų apkalimo, stogų dengimo maumedžio čerpėmis, apdailos darbų akmenimis. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterinės apskaitos įmonė UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) 2016-08-17 sudarė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) kasininkas buvo E. Š.. UAB (duomenys neskelbtini) kasininke yra A. Š.. Kaip jau minėta, E. Š. buvo ir tebėra vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius. Kartu jis šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) gamybos meistru. E. Š., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), Švedijoje persikvalifikavo – išmoko dengti kitokio profilio – skandinaviškų čerpių stogus, atlikti kitus darbus. A. Š. nutraukė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kur anksčiau dirbo buhaltere. UAB (duomenys neskelbtini) neperėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) jokio kapitalo ir nepraturtėjo perkėlus į šią bendrovę visą UAB (duomenys neskelbtini) veiklą. UAB (duomenys neskelbtini) yra nauja, savarankiška bendrovė. E. Š. ir A. Š. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimas butas ir žemės sklypas yra įkeisti bankui, o turimos asmeninės pajamos reikalingos mokesčiams ir pragyvenimui bei paskolos bankui dengimui. Jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Neprisipažįsta padaręs ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kad apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, neišrašė PVM sąskaitų faktūrų dėl neva UAB (duomenys neskelbtini) uždirbtos 19394 Eur sumos laikotarpiu 2016 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais ir padarė kitus su tuo susijusius LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimus. Nurodytu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbų, todėl PVM sąskaitos faktūros negalėjo būti išrašytos. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo sudariusi jokių sutarčių dėl darbų atlikimo, nebuvo jokių komandiruočių. Minėtą 19394 Eur sumą Švedijoje uždirbo kita bendrovė – UAB (duomenys neskelbtini) ir ji tai pagrįstai apskaitė savo buhalterinėje apskaitoje. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė neva UAB (duomenys neskelbtini) atliktų darbų už 19394 Eur, neišrašė ir tyrimui nepateikė šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, neatsiskaitė, tų pinigų nesumokėjo D. R.. Kaip jau nurodė, minėtus 19394 Eur Švedijoje uždirbo kita bendrovė – UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) Švedijoje neatliko jokių darbų, kuriais būtų uždirbusi nurodytas pinigines lėšas, todėl jokios UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros ir kiti pranešime nurodyti buhalterinės apskaitos dokumentai negalėjo būti išrašyti ir apskaityti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Neprisipažįsta, kad tyčia, neva susitaręs su sutuoktine A. Š., nutraukė UAB (duomenys neskelbtini) veiklą ir visą įmonės veiklą su visais darbuotojais perkėlė į UAB (duomenys neskelbtini), neva vengiant UAB (duomenys neskelbtini) pagal prievolę atsiskaityti su D. R.. Jo veikoje akivaizdžiai nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Išvengti turtinės prievolės apgaule reiškia: 1) atsisakyti vykdyti turtinę prievolę; 2) naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų esmingai apsunkinta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstam vykdyti savo pareigą teisės turėtojo atžvilgiu. Padariniais čia yra: žala, atsiradusi dėl prievolės nevykdymo ir dėl apgaulės susidariusi padėtis, kai kreditorius praranda realią galimybę įgyvendinti savo teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba šios galimybės esmingai apsunkintos. Nusikalstama veika baigta nuo šios padėties sudarymo momento. Apgaulė – tai sąmoningas kito asmens suklaidinimas, pranešant jam melagingas žinias arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo būtina pranešti. UAB (duomenys neskelbtini) ir jis kaip šios bendrovės direktorius, o juo labiau jo sutuoktinė A. Š., D. R. atžvilgiu nepanaudojo jokios apgaulės – jo neklaidino pranešant kokias nors melagingas žinias ar nutylint kokius nors tikruosius faktus, apie kuriuos buvo būtina pranešti, dė to būtų atsiradusi turtinė žala. UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujama ir atstovaujama direktoriaus E. Š., ir jis pats asmeniškai neišvengė, nepanaikino bei neatsisakė vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) turtinės prievolės D. R., nesuklastojo kokių nors faktų, sudarant fiktyvią teisinę padėtį, sudarant prielaidas išvengti prievolės, t. y. tyčia nesudarė kokių nors fiktyvių sutarčių sudarant dirbtinį UAB (duomenys neskelbtini) nemokumą, vengiant būtinumo vykdyti prievolę. Jo veikoje nebuvo ir nėra tiesioginės tyčios padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad suklaidindamas nukentėjusį ar kitą asmenį, sau ar kito asmens naudai išvengia turtinės prievolės, numato, kad dėl to nukentėjęs patirs turtinę žalą, ir to nori. Tuo tarpu jis niekaip nesuklaidino D. R. ir nenorėjo, ir nenori, kad D. R. patirtų turtinę žalą. Nesant būtinojo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, sudėties ojektyviojo požymio – apgaulės, galėjo būti tik svarstoma ar jo kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, numatančios atsakomybę už teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nevykdymą, požymiai. Tarp šalių (turi omenyje UAB (duomenys neskelbtini) ir D. R.) yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, susiję su teismo priteistos sumos atlyginimu, todėl jie pirmiausiai turi būti sprendžiami ir vykdomi civilinio proceso tvarka. Aptariamu atveju civiliniai santykiai kriminalizuoti nesant faktinio ir teisinio pagrindo. Teismo sprendimas laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį, o jo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu nustatytos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę tai padaryti. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini), neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti teismo sprendimo civilinėje byloje. UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. turėjo 12817 Eur pelno, o 2016 m. – tik 4328 Eur pelno. Šis pelnas vertinamas tik buhalteriškai, tačiau faktiškai jo nebuvo. Nuo 2014 m. paskutinę sutartį dėl darbų atlikimo UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi tik 869 Eur sumai. Naujų užsakovų Lietuvoje daugiau nebuvo, įsiteisėjus Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-05-09 sprendimui, Vilniaus apygardos teismui 2016-06-23 nutartimi atmetus UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą, UAB (duomenys neskelbtini) taip pat negavo kokių nors darbų užsakymų, nesudarė su užsakovais kitų rangos ir subrangos sutarčių. UAB (duomenys neskelbtini) išregistruojant iš PVM mokėtojų dėl ekonominės veiklos nevykdymo, dėl negalėjimo jos vykdyti, kurį kaltinimas nepagrįstai laiko tyčiniu UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nutraukimu ir neva jos perkėlimu į UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo jokių užsakymų ir nebaigtų darbų. Visos bendrovės pajamos iki tol buvo sunaudotos darbuotojų atlyginimams ir mokesčiams valstybei sumokėti. 2016-08-24 UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje banke ir kasoje neturėjo jokio pinigų likučio, todėl bendrovė objektyviai negalėjo atsiskaityti su D. R., t. y. pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą sumokėti D. R. jam priteistus 20519,27 Eur. Antstolis A. Š. 2016-12-01 raštu D. R., pridėtu prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, patvirtino, kad buvo areštuotos visos UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos banke, kad atlikus užklausas nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų iš sąskaitų nenusirašė. UAB (duomenys neskelbtini) sunkios finansinės padėties susidarymui ir veiklos sustabdymui didelės įtakos turėjo tai, kad Švedijos kompanija (duomenys neskelbtini) neapmokėjo už atliktus darbus. UAB (duomenys neskelbtini) dalykinė reputacija dėl šmeižikiškos informacijos, paskleistos per visuomenės informacijos priemones ir kitokiais būdais, ką patvirtina Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2017- 05-03 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21210-17 pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (sustabdytas 2017-10-05), dėl aptariamo civilinio proceso ir nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo baudžiamojoje byloje Nr. 92-1- 00342-14, kuri pagal BK 182 straipsnį ir 222 straipsnį taip pat buvo pradėta pagal D. R. skundą, buvo esminiai pažeminta, tai taip pat nulėmė UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimo su galimais partneriais bei klientais nutrūkimą, nes galimi bendrovės klientai ir partneriai suabejojo bendrovės patikimumu, nenorėjo su UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiauti, tai nulėmė užsakymų, dėl to ir pajamų ir pelno, apyvartinių lėšų neturėjimą ir tuo pačiu esminį bendrovės finansinės padėties pablogėjimą, tiksliau – jos visišką nemokumą. Bendrovė toliau nebegalėjo vykdyti ekonominės veiklos gaunant pajamas, negalėjo mokėti atlyginimų darbuotojams ir mokesčių valstybei, todėl pagal pateiktą prašymą ji buvo VMI išregistruota iš PVM mokėtojų. Tačiau nebuvo inicijuotas UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas, nors tam ir buvo pagrindas, bendrovė nebuvo likviduota, todėl iš esmės teisiškai visiškai nepabaigė (nenutraukė) savo veiklos ir neatsisakė savo turtinių įsipareigojimų. Esant palankioms sąlygoms, galimybėms bendrovė galimai tęs savo ekonominę veiklą. Taigi, nei UAB (duomenys neskelbtini), nei jos direktorius E. Š. tyčia, kaip nepagrįstai teigiama 2018-08-21 pranešime apie įtarimą jam, visiškai ir tyčia nenutraukė UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir tyčia neatsisakė vykdyti turtinės prievolės D. R., jo atžvilgiu nenaudojo jokios apgaulės. UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo ir šiuo metu dar neturi objektyvios galimybės įvykdyti turtinės prievolės D. R. dėl anksčiau nurodytų objektyvių priežasčių, piktybiškai nevengė jos vykdyti. Priešingai pranešimo apie įtarimą teigimams, UAB (duomenys neskelbtini) ir jis kaip jos vadovas – direktorius neperkėlė UAB (duomenys neskelbtini) visos veiklos kartu su bendrovės darbuotojais į UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) pagal įstatus galėjo užsiimti įvairia veikla, tarp jų ir konsultacijomis, tačiau faktiškai pagrindine ir vienintele veikla, kol dar nebuvo esminiai pažeminta šios bendrovės dalykinė reputacija, kol dar buvo užsakymų ir pajamų, kol galėjo išlaikyti darbuotojus, mokėti jiems atlyginimus ir mokesčius valstybei, t. y. kol bendrovė dar galėjo vykdyti ekonominę veiklą, buvo nendrinių stogų dengimas, klojimas. UAB (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva įsteigė aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, technologės-inžinierės specialybę, konsultavimo ir vadovavimo įmonėms, gamybai patirtį turinti A. Š., kuri yra šios bendrovės vienintelė akcininke ir direktorė. Ši bendrovė įsteigta kitu registracijos adresu negu UAB (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. Už vardines akcijas apmokėjo šios įmonės vienintelė akcininkė ir direktorė A. Š. iš savo asmeninių lėšų. UAB (duomenys neskelbtini) pagal įstatus gali užsiimti įvairia veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagrindinė veiklos sritis – statybos darbai. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) gautus užsakymus, sudarytas sutartis stogai nedengiami nendrėmis, o stogai ir sienos dengiami maumedžio čerpėmis, teikiamos kitos paslaugos – sienų apdaila akmenimis, karkasinių namų surinkimas, vidaus apdailos, dažymo, baldų surinkimo paslaugos, kurių neteikė UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) neperėmė jokių UAB (duomenys neskelbtini) užsakymų ir nebaigtų darbų. Pirma UAB (duomenys neskelbtini) sutartis Lietuvoje buvo sudaryta 2016-10-21 su VĮ (duomenys neskelbtini) (laimėtas konkursas), 2016-10-20 buvo sudaryta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio mėn. sudaryta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) stogo rekonstrukcijos. Taip pat sudarytas kontraktas su nauju užsakovu – Belgijos kompanija (duomenys neskelbtini). Vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) klientas, kuriam anksčiau teikė paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) – tai Švedijos kompanija (duomenys neskelbtini), bet UAB (duomenys neskelbtini), bendradarbiaudama su šia kompanija, atlieka kitus darbus – renka karkasinius namus, kurių nevykdė UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) neperėme iš UAB (duomenys neskelbtini) jokių registruojamų, buhalterinėje apskaitoje, inventorizacijose apskaitomų darbo priemonių – įrankių, kitų darbo ir transporto priemonių ir pan. UAB (duomenys neskelbtini) per visą šios bendrovės veiklos laiką iki 2016-08-24 iš viso dirbo 25 darbuotojai, gyvenę įvairiose vietovėse – Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Raseiniuose, Kaišiadorių r., kurie nuolat keitėsi. Paskutiniu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) dirbo R. B., T. B., E. I., D. Š., Ž. R.. Nė vienas iš nurodytų asmenų nedirbo objekte pagal sutartį su D. R.. Buvusiems UAB (duomenys neskelbtini) darbininkams R. B., T. B., E. I., D. Š. ir Ž. R. įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlė pastarosios įmonės direktorė A. Š., tą patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti dauguma šių asmenų, nes UAB (duomenys neskelbtini) jau nebeturėjo užsakymų, negalėjo vykdyti ekonominės veiklos, todėl nebeturėjo pajamų ir todėl negalėjo mokėti darbuotojams atlyginimų. Be to, visi šie paminėti darbuotojai gyvena Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini) t. y. tame pačiam kaime, kur ir įsikūrė UAB (duomenys neskelbtini). Po mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo sutartis su darbuotojais R. B. ir D. Š.. Kai jie buvo apklausiami tyrėjų, jie jau nebedirbo UAB (duomenys neskelbtini). Į UAB (duomenys neskelbtini) buvo priimta ir kitų darbuotojų, prieš tai nedirbusių UAB (duomenys neskelbtini). 2016-10-03 buvo priimtas į darbą A. A., 2017-09-22 – R. P., vadybininkė R. Š.. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai Švedijoje mokėsi praktinio naujų darbų atlikimo – sienų apkalimo, sienų dengimo maumedžio čerpėmis, apdailos darbų akmenimis. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterinės apskaitos įmonė UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) 2016-08-17 sudarė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) kasininkas buvo E. Š.. UAB (duomenys neskelbtini) kasininkė yra A. Š.. Kaip jau minėta, E. Š. buvo ir tebėra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius. Kartu jis šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) gamybos meistru. E. Š., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), Švedijoje persikvalifikavo – išmoko atlikti kitokius darbus, negu atlikdavo UAB (duomenys neskelbtini). A. Š. nutraukė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kur anksčiau dirbo buhaltere. Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) veikla, darbuotojai, darbo priemonės nebuvo perkeltos į UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) yra kita – savarankiška bendrovė (4 t., b. l. 18-24).
Kaltinamoji A. Š. kalta neprisipažino. Savo parodymus, dėl jai pareikštų kaltinimų, teismo prašė pagarsinti.
Teigė, kad dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) veikla, išsamesnius parodymus gali duoti UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. Š.. Ji, kaip buvusi UAB (duomenys neskelbtini) vyriausioji finansininkė, asmeniškai neturėjo ir neturi jokių turtinių įsipareigojimų D. R., nebuvo ir nėra asmeniškai atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) turtinės prievolės, priteistos Švenčionių rajono apylinkės teismo D. R., vykdymą. Ji nesitarė su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi E. Š. kaip, neva išvengti UAB (duomenys neskelbtini) turtinės prievolės D. R.. Už minėtą prievolę neatsakinga UAB (duomenys neskelbtini) ir ji kaip šios bendrovės direktorė. Kaltinime minima piniginė suma 19394 Eur nebuvo uždirbta už neva atliktus darbus UAB (duomenys neskelbtini), o buvo uždirbta už atliktus darbus Švedijoje UAB (duomenys neskelbtini), todėl tie pinigai negalėjo būti apskaityti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, dėl jų ši bendrovė negalėjo išrašyti PVM sąskaitų-faktūrų. Kadangi ši įmonė tų pinigų neuždirbo, todėl jų ir negavo bei neapskaitė ir negalėjo apskaityti savo buhalterinėje apskaitoje. Kadangi jų neuždirbo ir negavo, logiška, kad jų negalėjo naudoti ir nenaudojo, todėl pranešimo apie įtarimą teiginys, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė tų pinigų panaudojimo dokumentų, nepagrįstas ir nelogiškas. UAB (duomenys neskelbtini) nepriklausantys pinigai – 19 394 Eur, uždirbti UAB (duomenys neskelbtini), negalėjo būti išmokėti pagal UAB (duomenys neskelbtini) prievolę D. R.. Apskritai iš pranešimo apie įtarimą nepagrįstai matyti, kad kur bebūtų tie pinigai apskaityti – UAB (duomenys neskelbtini), ar UAB (duomenys neskelbtini), jie neva priklausė sumokėti D. R.. Bet kuri įmonė pirmiausiai privalo mokėti mokesčius valstybei, atlyginimus darbuotojams, turi ir kitų išlaidų. Priešingai pranešimo apie įtarimą teiginiams, UAB (duomenys neskelbtini) visa veikla su darbuotojais nebuvo perkelta į UAB (duomenys neskelbtini), ši bendrovė nevykdė ir nevykdo tapačios veiklos kaip UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) įsteigta tik jos iniciatyva 2016-08-01, joks turtas, įsipareigojimai, darbo užsakymai, darbo priemonės, transporto priemonės į šią bendrovę nebuvo perkelti iš UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklas, kurių anksčiau nevykdė UAB (duomenys neskelbtini) (karkasinių namų surinkimas, dažymo darbai, akmens klojimo ir klijavimo darbai, baldų surinkimas, sienų kalimas). Tą apklausos metu patvirtino ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas Ž. R., kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliekami kitokie darbai negu anksčiau UAB (duomenys neskelbtini), buvo nauji darbo rūbai, buvo nauji darbo objektai. Darbuotojai buvo įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini) sudarant naujas darbo sutartis su nauju darbdaviu, o nebuvo perkelti, kaip nepagrįstai teigiama pranešime apie įtarimą, iš UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini). Dėl darbuotojų priėmimo į UAB (duomenys neskelbtini) su jais tarėsi ir sprendė tik ji – UAB (duomenys neskelbtini) vienintelė akcininkė ir direktorė, savo iniciatyva. Pranešime apie įtarimą nurodyti pinigai – 19 394 Eur buvo uždirbti UAB (duomenys neskelbtini), todėl jie buvo pagrįstai apskaityti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, jokie dokumentai nebuvo suklastoti. Visos kaltinime nurodytos, kaip UAB (duomenys neskelbtini) apskaitytos neva neįvykusios šios bendrovės ūkinės operacijos, iš tikrųjų įvyko, buvo išrašytos sąskaitos, įvardinti darbai ir sumos, suformintos komandiruotės darbuotojams ir jiems išmokėti dienpinigiai. Apmokėjimai gauti per banką, nurodyti objektų adresai, viskas pagrįstai įtraukta į buhalterinę UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, nurodyta deklaracijose, sumokėtas pelno mokestis. Buvo žodiniai susitarimai dėl darbų atlikimo ir apmokėjimo su Švedijos firmos (duomenys neskelbtini) atstovais. Švedijoje tai normali praktika. Buvo susitarta, kad ši Švedijos firma už darbus Švedijoje sumokės avansu, į priekį, nes UAB (duomenys neskelbtini) veiklos pradžioje trūko pinigų ir buvo daug išlaidų. Pranešimo apie įtarimą teiginys, kad tuos darbus neva padarė ir pinigus uždirbo UAB (duomenys neskelbtini), visiškai nepagrįstas, padarytas neatlikus jokio tyrimo, nieko neapklausus, taip pat ir Švedijos firmos (duomenys neskelbtini) atstovų. UAB (duomenys neskelbtini) paskutinius du mėnesius beveik nevykdė jokių darbų. UAB (duomenys neskelbtini), savo darbus Švedijoje baigė dar 2016 m. birželio mėn. Tai matosi iš tos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Buvo areštuotos tos bendrovės sąskaitos. Internete buvo skleidžiamas šmeižtas apie UAB (duomenys neskelbtini), jos direktorių E. Š.. Tos įmonės dalykinė reputacija buvo sąmoningai žlugdoma paties D. R.. Ji niekaip neapgavo D. R., nepadarė jam turtinės 20519, 27 Eur žalos, be to, jam neturėjo jokių turtinių įsipareigojimų, prievolių, jų jam neturėjo ir neturi UAB (duomenys neskelbtini). Kaltinime neaiškiai ir nekonkrečiai bei nepagrįstai nurodyta, kad ji kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė neišsaugojo ir tyrimui nepateikė sutarčių dėl statybos darbų paslaugų, 2016 m. 8-12 mėn., 2017 m. 1-8 mėn. atliktų Lietuvos Respublikoje. Iš tikrųjų visos sudarytos sutartys dėl statybos darbų paslaugų Lietuvoje, kurias buvo sudariusi UAB (duomenys neskelbtini), tyrimui buvo pateiktos (sutartys su UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Daugiau sutarčių UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbų Lietuvos Respublikoje nebuvo sudariusi, jokių kitų darbų Lietuvoje neatliko ir todėl tyrimui negalėjo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) kokių nors kitų sutarčių dėl darbų atlikimo Lietuvos Respublikoje. Sutarčių nesudarymą ir pačių darbų nebuvimą Lietuvoje labai stipriai įtakojo tas pats D. R. šmeižtas internete ir apie UAB (duomenys neskelbtini) ir ją kaip šios bendrovės vadovę. Dėl nepagrįsto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ji neprisipažįsta padariusi tokią nusikalstamą veiką. UAB (duomenys neskelbtini) savo buhalterinėje apskaitoje fiksavo realiai įvykusias šios bendrovės ūkines operacijas, atliko statybos darbų paslaugas Švedijos firmai (duomenys neskelbtini), pagrįstai išrašė pranešime apie įtarimą nurodytas PVM sąskaitas faktūras ir gavo apmokėjimą už atliktus darbus, dalį apmokėjimo gavo avansu. Darbuotojai, kurie anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini), sužinoję apie UAB (duomenys neskelbtini) įkūrimą, taip pat susidarius nepalankiai UAB (duomenys neskelbtini) situacijai, patys jos pasiprašė, kad juos priimtų dirbti. Dėl darbo su Švedijos kompanija (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad iš anksčiau pažinojo šios kompanijos direktorių, todėl įkūrus įmonę kreipėsi į jį. Nori pabrėžti, kad Švedijos kompanijose žodinis susitarimas yra svarbiausia, nes rašytinių susitarimų ten nesudaroma. Gali patikinti, kad Lietuvoje UAB (duomenys neskelbtini) 2016 metais buvo sudarę tik dvi sutartis, dėl statybos darbų, kurios buvo pateiktos ikiteisminiam tyrimui. BĮ (duomenys neskelbtini) buvo atliekami stogo rekonstrukcijos darbai, pagal su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytą sutartį, buvo atlikti (duomenys neskelbtini) stogo rekonstrukcijos darbai. Nori pabrėžti, kad šie stogų rekonstrukcijos darbai nebuvo stogų dengimo, o stogų rekonstravimo darbai, ir jie buvo pirmieji atlikti Lietuvoje, tačiau daugiau jokių darbų susijusių su stogais nebuvo atlikta, taip pat jokių sutarčių todėl ir nebuvo pasirašyta. Dėl 2016 m. 08-12 mėn, taip pat 2017 m. 01-08 mėn., tai išmokant atlyginimą, darbuotojams nenurodoma, kad apmokama už darbą Lietuvoje ar užsienyje, visos gautos pajamos buvo gaunamos į vieną įmonės sąskaitą, iš kurios buvo mokami darbuotojams atlyginimai. UAB (duomenys neskelbtini) darbai vykdavo sezoniškai, buvo atvejų, kad darbuotojai kelias savaites dirba užsienyje, vėliau kelias savaites jie praleidžia Lietuvoje kaip poilsis, todėl norint išlaikyti darbuotojus, jiems buvo mokamas fiksuotas atlyginimas, koks nurodytas darbo sutartyse valandinis atlyginimas (6 t., b. l. 89-98).
Dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3dalyje, jai kaip buvusiai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir jos direktoriaus E. Š. sutuoktinei žinoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla 2016-08-22 buvo sustabdyta visiškai ne tyčia ir ne dėl to, kad ši bendrovė neva išvengtų Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-05-29 sprendimo dėl D. R. priteistos skolos vykdymo, o dėl negalėjimo tęsti veiklos dėl nemokumo, nes negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų (mokėti skolų ir kt). Įmonė taip pat nebeturėjo apyvartinių lėšų veiklai, mokėti atlyginimams, komandiruotėms ir dienpinigiams darbuotojams, mokesčius valstybei ir pan. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. buvo įregistruoti 7 turto areštai, tą patvirtina Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų registro duomenys, tai taip pat apsunkino bendrovės veiklą, naudojimąsi jos turtu, sąskaitomis banke ir įtakojo jos nemokumą. UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. turėjo 12817 Eur pelno, o 2016 m. – tik 4328 Eur pelno. UAB (duomenys neskelbtini), sustabdant jos veiklą ir ją išregistruojant iš PVM mokėtojų registro dėl ekonominės veiklos nevykdymo, dėl negalėjimo jos vykdyti, neturėjo jokių naujų užsakymų (sutarčių) dėl darbų atlikimo ir nebaigtų darbų pagal kokias nors ankstesnes sutartis, t. y. nebaigtų vykdyti sutarčių. UAB (duomenys neskelbtini) paskutinius du mėnesius nevykdė jokių darbų. UAB (duomenys neskelbtini) savo paskutinius darbus Švedijoje baigė dar 2016 m. birželio mėn. Visos bendrovės pajamos iki tol buvo sunaudotos darbuotojų atlyginimams ir mokesčiams valstybei sumokėti. FNTT Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės 2018-05 konstatuota, kad 2016-12-31 (duomenys neskelbtini) mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (skolos) sudarė 30209 Eur (be D. R. civilinėje byloje priteistos 20519, 27 Eur sumos). Taigi, bendra UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdytų (pradelstų) įsipareigojimų suma buvo 50728, 27 Eur, o į įmonės balansą įrašyto turto vertė buvo 24057 Eur. Tuo tarpu pagal įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Taigi, dar 2016 m. rugpjūčio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. Š. galėjo pagrįstai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, tačiau to tada nepadarė tik dėl teisinių žinių stokos, tokio proceso sudėtingumo, nors tam buvo pagrindas. Dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo kreiptis ir UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriai, taip pat ir D. R.. UAB (duomenys neskelbtini) nemokumui ir veiklos sustabdymui didelės įtakos turėjo ir tai, kad Švedijos bendrovė (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus nesumokėjo 6857,50 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) nemokumą ir dėl to jos veiklos sustabdymą itin įtakojo sistemingai interneto portaluose skleista UAB (duomenys neskelbtini) dalykinę reputaciją menkinusi ir jos vadovą šmeižusi informacija, kuri sutrikdė įmonės veiklą, nes galimi bendrovės klientai ir partneriai suabejojo bendrovės ir jos vadovo patikimumu, nebenorėjo su UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiauti, sudaryti sutarčių dėl darbų atlikimo, dėl to paskutiniais veiklos metais UAB (duomenys neskelbtini) nebeturėjo užsakymų dėl darbų atlikimo Lietuvoje ir tik pavienius klientus ir darbų sutartis dėl darbų atlikimo užsienyje. Paminėtina, kad tas pats D. R. anksčiau buvo inicijavęs UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl tariamo sukčiavimo ir nusikalstamų veikų finansų sistemai Nr. 92-1-00342-14, kuris buvo nutrauktas, tai taip pat trikdė bendrovės veiklą, menkino jos dalykinę reputaciją.
UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. Š. pats vienas savarankiškai, nesitaręs su ja, priėmė sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos sustabdymo, dėl jos anksčiau nurodytų priežasčių, ji su juo nesusitarė, kaip nepagrįstai nurodyta jai pranešime apie įtarimą, kad, neva vengiant mokėti teismo priteistą skolą D. R. įsteigs, kitą įmonę, į kurią neva bus perkelta kokia nors UAB (duomenys neskelbtini) veikla. Suprasdama, kad UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai bankrutavusi – nemoki – turi virš 50000 Eur skolų, neturi naujų užsakymų darbams ir pajamų, jos dalykinė reputacija visiškai pakirsta, o E. Š. neturi pakankamų vadybinių gebėjimų, yra visiškai nusivylęs, nebenori ir tiesiog nebegali tęsti bendrovės veiklos, nebenori ir nebegali jai vadovauti, kad nėra galimybės tęsti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos dėl jos nemokumo ir kitų nurodytų priežasčių, net jei ji pati būtų ryžusis jai vadovauti, tai buvo beprasmiška ir beviltiška, pati viena savarankiškai nutarė įsteigti UAB (duomenys neskelbtini) jai vadovauti, nes tam turi vadybos žinių ir gebėjimų. Apie tai svarstė 2016 m. vasarą ir tokį sprendimą priėmė pati viena savarankiškai, kai UAB (duomenys neskelbtini) veiklos sustabdymas dar buvo neįregistruotas Kauno apskrities VMI. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos-rugpjūčio mėn. buvo nemoki, faktiškai bankrutavusi, tik teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažinta jos nemokumo būsena – bankrotas, mano, kad teisingai vertinant, ar UAB (duomenys neskelbtini) veikla teisėtai ar neteisėtai buvo perkelta į UAB (duomenys neskelbtini) reikėtų vadovautis įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktu, kuris nustato susijusias kompleksines sąlygas, jog „preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu įmonės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys“. UAB (duomenys neskelbtini) veikla ir turtas nebuvo perkelti į kitą įmonę, UAB (duomenys neskelbtini) reorganizavus arba šios įmonės dalį atskyrus, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo reorganizuota ar atskirta šios įmonės dalis; tos pačios kaip UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė ir jos finansinių įsipareigojimų neprisiėmė kokia nors turto nevaldanti įmonė; UAB (duomenys neskelbtini) neperėmė UAB (duomenys neskelbtini) jokio turto ir jokių nebaigtų vykdyti sutarčių ir (arba) reikalavimo teises. Paskutiniu metu UAB (duomenys neskelbtini) dirbusių darbuotojų ir vėlesnis vadovo perėjimas iš nemokios įmonės, kurios veikla buvo sustabdyta, vėliau bankrutavusios įmonės (šiuo atveju iš UAB (duomenys neskelbtini)) į kitą veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę (šiuo atveju į UAB (duomenys neskelbtini)) pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas nėra kokia nors savarankiška alternatyvi ir pakankama sąlyga preziumuoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo tyčinis, nes tam preziumuoti su šia sąlyga (darbuotojų ir vadovo perėjimu į kitą veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę) kartu turėtų būti kitos kompleksinės ĮBĮ 20 straipnio 3 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, t. y. veikianti ar naujai įsteigta įmonė turėtų perimti bankrutavusios įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises, to šiuo aptariamu atveju nebuvo. UAB (duomenys neskelbtini) ir E. Š., kaip jos vadovas – direktorius ir ji, neva su juo susitarusi, neperkėlė UAB (duomenys neskelbtini) veiklos kartu su bendrovės darbuotojais į UAB (duomenys neskelbtini), ši bendrovė nevykdė ir nevykdo tapačios, analogiškos veiklos, anksčiau vykdytai UAB (duomenys neskelbtini). Svarbiausia, kas akcentuotina, kad UAB (duomenys neskelbtini) neperėmė kokių nors UAB (duomenys neskelbtini) nebaigtų vykdyti sutarčių, tai būtent tik ir galėtų būti traktuojama kaip bendrovės veiklos perkėlimas. UAB (duomenys neskelbtini) pagal įstatus gali užsiimti įvairia veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagrindinė vykdomos veiklos rūšis – statybos darbai. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) gautus užsakymus, sudarytas visas sutartis nėra pagrindo pranešime apie įtarimą nurodytai išvadai, kad UAB (duomenys neskelbtini) toliau lyg vykdė dominuojančią, nuolatinę stogų, jų tarpe ir nendrinių stogų, dengimo veiklą, nes tik pagal dvi pirmąsias sutartis UAB (duomenys neskelbtini) tik rekonstravo nendrinius stogus, tačiau toliau tokios veikos nebevykdė ir nebevykdo. Tai kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdė ir vykdo statybos darbus nėra UAB (duomenys neskelbtini) veiklos tęsimas, perėmimas, nes UAB (duomenys neskelbtini) neperėmė vykdyti nebaigtų UAB (duomenys neskelbtini) sutarčių dėl statybos darbų atlikimo, naujus klientus surado ir sutartis su jais sudarė ji ar jie kreipėsi į ją. UAB (duomenys neskelbtini) vykdo kitokias naujas veiklas, kurių anksčiau nevykdė UAB (duomenys neskelbtini) – karkasinių ir rastinių namų surinkimą, dažymo darbus, akmens klojimo ir klijavimo darbus, baldų surinkimą, sienų apkalimą. Pirma UAB (duomenys neskelbtini) sutartis Lietuvoje buvo sudaryta 2016-10-21 su VĮ (duomenys neskelbtini) (laimėtas konkursas), 2016-10-20 buvo sudaryta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio mėn. sudaryta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat sudarytas kontraktas su nauju užsakovu – Belgijos kompanija (duomenys neskelbtini) Vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) klientas, kuriam anksčiau su dideliais laiko tarpais teikė paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) – tai Švedijos firma (duomenys neskelbtini), bet UAB (duomenys neskelbtini), bendradarbiaudama su šia kompanija, pagal naujas sutartis atliko kitokius darbus – rinko karkasinius, rastinius namus, kurių nevykdė anksčiau UAB (duomenys neskelbtini) Dėl darbų atlikimo, kaip 2019-05-08 apklausos metu parodė (duomenys neskelbtini) direktorius M. N., su juo asmeniškai tarėsi ji kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. UAB (duomenys neskelbtini) per visą šios bendrovės veiklos laiką iki 2016-08-24 iš viso dirbo 25 darbuotojai, gyvenę įvairiose vietovėse – Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Raseiniuose, Kaišiadorių rajone, kurie nuolat keitėsi. Paskutiniu laikotarpiu iki UAB(duomenys neskelbtini) veiklos sustabdymo šioje bendrovėje dirbo R. B., T. B., E. I., D. Š. ir Ž. R.. Darbuotojai buvo įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini) sudarant naujas darbo sutartis su nauju darbdaviu, o nebuvo perkelti iš UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini). Dėl darbuotojų priėmimo į UAB (duomenys neskelbtini) sprendė, tenkindama jų prašymus, tik ji – UAB (duomenys neskelbtini) vienintelė akcininkė ir direktorė A. Š. ir dėl to nesprendė buvęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. Š.. Ji, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė sprendė dėl darbo sutarčių sudarymo ir su buvusiais UAB (duomenys neskelbtini) darbininkais R. B., T. B., E. I., D. Š. ir Ž. R.. Jų darbo sutartys su UAB (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktos jų pačių iniciatyva, nes UAB (duomenys neskelbtini) jau nebeturėjo jokių nebaigtų vykdyti sutarčių, jokių naujų užsakymų, buvo nemoki, negalėjo vykdyti ekonominės veiklos, todėl nebeturėjo pajamų ir todėl negalėjo mokėti darbuotojams atlyginimų, tai jiems tapo žinoma. Be to, visi šie paminėti darbuotojai gyvena Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini) t. y. tame pačiame kaime, kur yra ir UAB (duomenys neskelbtini) buveinė. 2017-04-20 UAB (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo sutartis su darbuotojais R. B. ir D. Š., 2018-06-19 – su E. I.. Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) iš buvusių UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų tebedirba tik Ž. R. ir T. B.. Į UAB (duomenys neskelbtini) buvo priimta ir kitų darbuotojų, prieš tai nedirbusių UAB (duomenys neskelbtini). 2016-10-03 buvo priimtas į darbą A. A., 2017-09- 22 – R. P., 2017-09-21 – vadybininkė R. Š., 2018-05-09 – M. I., 2018-11-12 – G. V., 2019-06-11 – A. P.. Ir toliau vyksta darbuotojų kaita. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai Švedijoje mokėsi praktinio naujų darbų atlikimo – sienų apkalimo, sienų dengimo maumedžio čerpėmis, apdailos darbų akmenimis, karkasinių ir rastini“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterinės apskaitos įmonė UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) 2016-08-17 sudarė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su UAB (duomenys neskelbtini) ir vėliau su UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) kasininkas buvo E. Š.. UAB (duomenys neskelbtini) kasininke yra A. Š.. Buvęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. Š. nuo 2019-09-19 dirba UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovu, pats betarpiškai dirbdamas statybos remonto darbus kartu su kitais darbininkais. E. Š., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), Švedijoje persikvalifikavo – išmoko atlikti kitokius darbus, negu atlikdavo UAB (duomenys neskelbtini). A. Š. nutraukė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kur anksčiau dirbo vyr. finansininke. Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) veikla nebuvo sustabdyta tyčia, kokiais nors neteisėtais motyvais, taip pat ir neva tikslu išvengti UAB (duomenys neskelbtini) turtinės prievolės D. R. vykdyti. Dėl to, kuri bendrovė iš tikrųjų uždirbo ir ar pagrįstai apskaitė 19394 Eur, sumokėtus Švedijos firmos (duomenys neskelbtini), nurodys vėliau, tačiau pirmiau nurodo, kad pranešime jai apie įtarimą visiškai nepagrįstai, klaidingai ir nelogiškai nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) bet kokias neva turimas pinigines lėšas, neva ir tuos 19394 Eur, privalėjo sumokėti būtent D. R., jam sumokant teismo civilinėje byloje priteistus 20 519,27 Eur. Tačiau D. R. buvo tik vienas iš daugelio UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių, be to, tik vienas iš kreditorių, kurių reikalavimai galėjo būti tenkinami tik trečia eile proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą, jei būtų buvę lėšų pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti ir būtų dar likę lėšų bent iš dalies patenkinti trečios eilės kreditorių reikalavimams. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasarą jau buvo nemoki, kitiems kreditoriams be D. R. buvo skolinga 30209 Eur, taip pat negalėjo sumokėti skolų kredito įstaigoms, gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų, antstoliui. Minėtas pinigines lėšas – 19394 Eur nuo 2016-08-23 uždirbo UAB (duomenys neskelbtini), teikdama statybos darbų paslaugas Švedijos firmai (duomenys neskelbtini). Šie pinigai UAB (duomenys neskelbtini) buvo gauti iš nurodytos firmos avansu už vėliau atliktus darbus – rastinių namų surinkimą, t. y. už statybos darbus atliktus adresu, nurodytu sąskaitose faktūrose ((duomenys neskelbtini) Sweden), kurių neatliko ir anksčiau neatlikdavo UAB (duomenys neskelbtini), dėl to jai asmeniškai iš anksto susitarus su tos firmos direktoriumi M. N., nes kitaip, įsteigus UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo priimti į darbą darbuotojų, jiems mokėti atlyginimų, komandiruotpinigių, pirkti darbo priemonių, kuro, mokėti už gyvenamųjų patalpų nuomą ir pan. dirbant užsienyje, t. y. buvo reikalingos piniginės lėšos bendrovės veiklos pradžiai. Tokias aplinkybes patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė, apklaustas liudytojas M. N., jis prieš tai pateikė atitinkamą pažymą. Ikiteisminis tyrimas nepagrįstai remiasi neteisingai įvertinta duomenų visuma, o vien tik FNTT specialistės atliktu tik dokumentų tyrimu ir specialistės interpretacijomis, spėlionėmis, išdėstytomis 2018-05-11 specialisto išvadoje, nepatikrintomis ir nepatvirtintomis kitais duomenimis. Nei ji, nei E. Š. neklastojo dokumentų (gali tik spėti, kad sąskaitų faktūrų 2016-08-18 ES Nr. 1601 ir 2016-08-26 ES Nr. 1602), nenaudojo jokios apgaulės D. R. ir kitų asmenų atžvilgiu. UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo sustabdyta esant pagrindui, UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta ir veikia teisėtai, tai registravus viešuose oficialiuose registruose. Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodo, kad jame neaiškiai ir nekonkrečiai bei nepagrįstai nurodyta, kad A. Š. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė neišsaugojo ir tyrimui nepateikė sutarčių dėl UAB (duomenys neskelbtini) suteiktų statybos darbų paslaugų 2016 m. 8-12 mėn. ir 2017 m. 1-8 mėn., atliktų Lietuvoje. Iš tikrųjų visos sutartys dėl statybos darbų paslaugų atlikimo Lietuvoje, kurias buvo sudariusi UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsaugotos ir tyrimui buvo pateiktos. 2018-03-16 ikiteisminiam tyrimui pagal dokumentų pateikimo protokolą buvo pateiktos dvi sutartys dėl statybos darbų paslaugų Lietuvoje: Nr. RN16-04 su VĮ (duomenys neskelbtini) ir Nr. ŽP 2016/11/28-01 su UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo pateikti ir buhalterinės apskaitos dokumentai: sąskaitos, banko apyvartos žiniaraščiai, sąskaitų-faktūrų registrai, banko išrašai, pagal kuriuos galima nustatyti gautas iš nurodytų įmonių pajamas. Daugiau sutarčių dėl statybos darbų paslaugų teikimo Lietuvoje UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo sudariusi, darbų be sutarčių Lietuvoje neatliko, todėl ir negalėjo pateikti kokių nors kitų faktiškai nebuvusių sutarčių dėl nebuvusių ir neatliktų darbų Lietuvoje. UAB (duomenys neskelbtini) 2016-08-18 PVM sąskaita faktūra ES Nr. 1601 ir 2016-08-26 PVM sąskaita faktūra ES Nr. 1602 Švedijos firmos (duomenys neskelbtini) buvo apmokėtos avansu už UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų vėliau atliktus Švedijoje darbus – rastinių namų surinkimą, nepagrįstai manoma, kad darbo užmokestis 2016-2017 metais UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams buvo apskaičiuojamas ir mokamas neva tik už Lietuvoje atliktus darbus, nors jis buvo mokamas ir už kitose valstybėse, taip pat ir Švedijoje, atliktus darbus. Sutartys dėl statybos darbų atlikimo užsienyje ir patys darbai nebuvo nepertraukiami, darbai turėjo sezoniškumo pobūdį, todėl atlyginimai darbuotojams buvo mokami ir už tuos laikotarpius, kai jie faktiškai nedirbo užsienyje, o buvo sugrįžę į Lietuvą, iš bendrų bendrovės turimų piniginių lėšų.
Formuluojant tokį kaltinimą privalu įrodyti, kad įmonė turėjo tokių sutarčių, t. y. tyrimo institucija turėjo jas gauti iš trečiųjų asmenų ir nurodyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) jų neįtraukė į savo apskaitą, taip pat, kad įmonė atliko kažkam tokius darbus Lietuvoje. Akivaizdu, kad jeigu įmonė neturi tokių sutarčių, tai ir pateikti jų negali. Prievolė tokių sutarčių egzistavimą ir neišsaugojimą tenka tyrimo institucijai. Kaltinime nurodoma, kad darbuotojams buvo apskaičiuotas darbo užmokestis. Akivaizdu, kad darbuotojams darbo užmokestis mokamas, nepriklausomai nuo to ar įmonė turi užsakymų (darbų), ar ne nes tai įpareigoja daryti darbo sutartis ir LR Darbo kodeksas.
Pranešime apie įtarimą yra nurodoma – išrašė PVM sąskaitas faktūras 2016-08-18 ES Nr. 1601 už 5997 EUR ir 2016-08-26 ES Nr. 1602 už 13397 EUR UAB (duomenys neskelbtini) vardu už atliktus statybos darbus firmai (duomenys neskelbtini), kuriose fiksavo nevykusias ūkines operacijas. Kaip matyti į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą 2016-08-17 buvo įskaityta 5997 EUR, 2016-08-26 – 13397 EUR, 2016-08-31 – 1478 EUR. Dėl to buvo išrašyta sąskaitos: 2016-08-16 – 5997 EUR, 2016-08-26 – 13397 EUR, 2016-08-30 – 1478 EUR. Visos šios sąskaitos buvo užpajamuotos ir įtrauktos į apskaitą. Iš byloje esančių sąskaitų faktūrų yra matyti, kad jose nurodyti atlikti įmonės darbai. Jas atliko UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tą jie patvirtino savo apklausose. Iš M. N. apklausos (6 t., b. l. 65) matyti, kad sutartys su UAB (duomenys neskelbtini) buvo žodinės, tai atitinka Švedijos teisės aktus. M. N. taip pat parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) statė rastinį namą. Jie išrašydavo sąskaitą pernelyg anksti, ketino dirbti mėnesį, o pateikė sąskaitą praėjus pusei laiko, taigi šiuo atveju buvo ankstyvos. (duomenys neskelbtini) atliko rąstinio namo statybos darbus, visiškai kitokius, UAB (duomenys neskelbtini) atliko kitą darbą nei UAB (duomenys neskelbtini). Darbai buvo realūs ir juos galima pamatyti nuvykus į Švediją, todėl tyrimo įstaigai abejojant atliktų darbų atlikimo faktu, manytina turėtų būti siunčiamas Europos tyrimo orderis, jog M. N. parodytų pastatytą UAB (duomenys neskelbtini) namą, būtų apžiūrėta įvykio vieta. Taigi sąskaitos, jos, liudytojų paaiškinimai paneigia faktą, kad neva sąskaitos faktūros 2016-08-18 ES Nr. 1601 už 5997 EUR ir 2016-08-26 ES Nr. 1602 už 13397 EUR UAB (duomenys neskelbtini) vardu už atliktus statybos darbus firmai (duomenys neskelbtini) kuriose fiksavo nevykusias ūkines operacijas ir pareiškėjo teiginius, kad neva tos sąskaitos turėjo būti pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) vardu už ankstesnius darbus. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis „Reikalavimai apskaitos informacijai“ numato, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1. tinkama, objektyvi ir palyginama; 2. pateikiama laiku; 3. išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Taigi kaip matyti, specialistė atlikus tyrimą byloje net negalėjo susipažinti su sąskaitų turiniu, nes nurodė, kad jos švedų kalba. Be to, specialistė nelygino informacijos, nors galėjo reikalauti priešpriešinių dokumentų patikrinimui iš (duomenys neskelbtini) įmonės, reikalauti šios įmonės apskaitos dokumentų ir aiškintis kada ir kaip jie buvo įtraukti ir apskaityti šioje įmonėje. Taigi jokio palyginimo niekas neatliko. Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012). Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788-2017). Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalteriniu operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Taikant baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamą bankrotą (BK 209 straipsnis) turi būti nustatytas ne tik sąmoningo (tyčinio) blogo įmonės valdymo faktas, bet ir tai, kad toks valdymas nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams. Kaip blogas įmonės valdymas suprantamas neefektyvus, nerentabilus ar nuostolingas ūkininkavimas, o jo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų asmeninių interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-261- 645/2017, 2K-325-895/2018, 2K-25-693/2019, 2K-133-697/2019). Šie faktai byloje nėra įrodyti, kadangi, kaip minėjo, įmonės veikla buvo sustabdyta, taip pat buvo nustatyta, kad iš esmės įmonės veikla buvo gera. Įmonės veiklos sustabdymas buvo sąlygotas paties kreditoriaus neteisėtais veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad būtent jis ir iniciavo bankroto procedūrą, nors galėjo spręsti dėl skolos atidėjimo bei nevykdyti šmeižto viešoje erdvėje. Dėl neteisėtų D. R. veiksmų, nulėmusių veiklos sustabdymo, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje byloje. Bankroto pripažinimas tyčiniu gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 ir 7 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Asmenys, kurie gali būti pripažinti kaltais dėl įmonės tyčinio bankroto ĮBĮ 20 straipsnyje expressis verbis nėra nurodyti, tačiau šio straipsnio 4 dalyje pateikiama užuomina, jog „teismas, gavęs prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos prašymo kopiją ir kitus prie prašymo pridėtus dokumentus persiunčia netekusiems įgaliojimų įmonės valdymo organams ir kitiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie gali būti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto“. Minėtame ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte taip pat minimi tik įmonės valdybos nariai ir vadovas. Lingvistinė ir sisteminė ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalies bei 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto analizė leidžia daryti išvadą, kad asmenimis, atsakingais už tyčinį įmonės bankrotą, gali būti pripažinti įmonės valdymo organai: vadovas ir valdybos nariai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad asmenimis, atsakingais už įmonės tyčinį bankrotą, gali būti pripažįstami ir juridinio asmens dalyviai. Šioje vietoje pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir vieninteliu akcininku buvo tik E. Š.; UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)), kurios vadovė buvo A. K.. Pažymėtina, kad jokiu UAB (duomenys neskelbtini) veiklos laikotarpiu A. Š. nebuvo nei bendrovės vadovė, nei akcininkė, ji buvo tik šios bendrovės darbuotoja, dirbanti darbo sutarties pagrindu; A. Š. nepriiminėjo jokių strateginių verslo ar kitokių valdingų sprendimų dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, neatliko jokių UAB (duomenys neskelbtini) vadovui ar akcininkui priskirtų funkcijų – tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Tuo tarpu, ta aplinkybė, kad A. Š. 2016-08-01 įsteigė UAB (duomenys neskelbtini) ar kad į šią įmonę vėliau perėjo dirbti dalis UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, nesudaro nei teisinio, nei loginio pagrindo konstatuoti, jog tokiu būdu E. Š. ir A. Š. tapo „verslo partneriais“, juolab tai nesudaro pagrindo pripažinti A. Š. buvus atsakinga už tyčinį BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotą. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir įBį 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas). Byloje nėra nustatyta, kada UAB (duomenys neskelbtini) tapo faktiškai nemokia. Nagrinėjamoje byloje bylos duomenys rodo, kad kai bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, ji buvo finansuojama iš sutuoktinių E. ir A. Š. asmeninių lėšų, tokiu būdu siekiant užtikrinti bendrovės finansinį stabilumą bei padengti skolas kreditoriams ir darbuotojams. Vien tai, kad įmonės vadovas nesikreipė laiku dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ar kad, skyrė per mažai pastangų bendrovės mokumui atkurti ir įsidarbino kitoje bendrovėje, nereiškia, jog tai savaime yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu ir tuo labiau nusikalstamu. Nei E. Š., nei A. Š. savo asmeninių interesų tenkinimui prioriteto neteikė: bylos medžiaga rodo, kad A. Š. nuolatos beprocentėmis paskolomis skolino pinigus BUAB (duomenys neskelbtini) tiek pagal 2014-01-10 paskolos sutartį Nr. P-2014/1 (skolino 15000 Eur), tiek ir nepasirašydama atskirų rašytinių paskolos sutarčių, tačiau iš asmeninių lėšų tiesiogiai mokėdama tiekėjams už UAB(duomenys neskelbtini) prievoles ir pagaliau šiai dienai yra likęs ženklus UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas A. Š. (FNTT išvados 12, 24, 33-35 lapai), dėl kurio A. Š. sąmoningai nereiškia kreditorinio reikalavimo bankroto byloje, kad nedidintų kreditorių skaičiaus ir reikalavimų apimties; FNTT išvadoje pažymėta ir tai, kad 2015 metų pabaigoje iš UAB (duomenys neskelbtini), kaip pardavėjo, A. Š., kaip pirkėja, nupirko 3862 Eur vertės automobilį „Opel Astra“ sumokant 9000 Eur sumą, o gauti 9000 Eur bendrovėje buvo panaudoti darbo užmokesčio ir dienpinigių išmokėjimui, apmokėjimui tiekėjams už pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas (FNTT išvados 9-11 lapai). Tokiu būdu mažiau likvidus turtas buvo pakeistas likvidžiausia jo forma – pinigais, sąmoningai permokant už turtą kelis kartus didesnę sumą, kad būtų kuo labiau pagerinta bendrovės finansinė padėtis. Šie ir kiti suinteresuotų asmenų veiksmai rodo tai, kad jie savo asmeninėmis lėšomis papildomai finansavo UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, jas panaudodami darbo užmokesčio skoloms ir kitoms skoloms sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 metais BUAB (duomenys neskelbtini), nors ir susidūrusi su finansiniais sunkumais, siekė įprastai vykdyti veiklą iki jo sustabdymo ir iš dalies atsiskaitinėjo su visais kreditoriais (taip pat ir su darbuotojais, ir su valstybe), yra pakankamas pagrindas manyti, jog CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarkos pažeidimas BUAB (duomenys neskelbtini) buvo padarytas nesiekiant proteguoti išskirtinių kreditorių ir tuo pačiu, sudaryti sąlygas kad kiti kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturėtų į ką nukreipti savo išieškojimo. Nagrinėjamos bylos atveju nebuvo nustatytas UAB (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens (UAB (duomenys neskelbtini)) tokio apimties sąsajumas, kad būtų pakankamas pagrindas konstatuoti veiklos perkėlimą, kaip jis apibūdinamas ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Pastebėtina, kad dalies darbuotojų perėjimui ir vieno kliento sutapimui (kai UAB (duomenys neskelbtini), net pačioje veiklos pradžioje 2016 metais, klientų turėjo ženkliai daugiau nei vieną (FNTT išvados 30-31 lapai) nepagrįstai buvo suteikta veiklos perkėlimo prasmė, tuo tarpu aplinkybė kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla vėliau nebebuvo atkurta, šiuo atveju jokios teisinės reikšmės neturi. Vien ta aplinkybė, kad dalis darbuotojų perėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini), neleidžia daryti išvados, kad bankrutavusios atsakovės turtas ir veikla buvo perkelti į kitą įmonę. Šioje vietoje pažymėtina, kad turi egzistuoti būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises, tačiau tai byloje nebuvo nustatyta. Tokių faktų nenustatyta ir FNTT išvadoje. Taigi, byloje esantys duomenys nėra pakankami konstatuoti atsakovės turto ir veiklos perkėlimą į kitą įmonę (UAB (duomenys neskelbtini)).
Nukentėjęs D. R. parodė, kad apie bendrovę UAB (duomenys neskelbtini) sužinojo iš skelbimų internete. Su šia bendrove pradėjo bendrauti 2007 metais. Pirmąją Statybos rangos sutartį pasirašė dar 2007-12-17, pagal šią sutartį UAB (duomenys neskelbtini) apdengė nendrėmis jam priklausančio svečių namo stogą. Kadangi pretenzijų dėl atliktų darbų nebuvo, su šia bendrove vėl buvo pasirašyta sutartis Nr. TR01, kuria UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti pagalbinio ir gyvenamojo rąstinių namų statybos darbus. Būtent atliekant darbus pagal pasirašytą antrąją sutartį pastebėjo statybos broką, apie tai raštu ir žodžiu informavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorių E. Š.. Tačiau brokas nebuvo pataisytas, o sumokėtas išankstinis avansas grąžintas nebuvo. Dėl tokių darbų broko nutraukė su UAB (duomenys neskelbtini) statybos rangos sutartį Nr. TR01. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) broko netaisė ir direktorius kaip suprato, net neketino grąžinti iš anksto sumokėto avanso, jam pagrasino, kad kreipsis į teismą. Tačiau siekdami išvengti grąžinti jo sumokėtą avansą pirmiau už jį į teismą kreipėsi UAB (duomenys neskelbtini) pasitelkę neegzistuojančią tiekėjo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą, atgaline data ištaisę savo įmonės PVM ataskaitą, pateikė ieškinį, kuriuo iš jo pareikalavo 27939 Lt. Tuomet teismui pateikė savo įvykių versiją ir pateikė savo priešieškinį, kuriuo prašė UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir tenkinti priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) 289620 eurų permoką pagal 2007-12-17 statybos rangos sutartį Nr. 12/17-AK 796,45 eurus palūkanų ir 16060,67 eurų pagal 2009-08-24 statybos rangų sutartį Nr. TR01 atliktų darbų defektui šalinimui bei nebaigtų darbų pabaigimo kaštus, o taip pat bylinėjimosi išlaidas – advokato paslaugoms bei žyminiam mokesčiui apmokėti. Dar teisminio nagrinėjimo metu kelis kartus buvo susitikęs su E. Š. ir bandė tartis geruoju išspręsti susidariusį konfliktą. Vieno iš tokių susitikimo metu 2014 m. kovo mėnesį, tikslios datos neatsimena, advokato R. B. kontoroje Vilniuje, tikslaus adreso neatsimena, vyko pokalbis, kurio metu dalyvavo E. Š., jo sutuoktinė A. Š. ir advokatas R. B.. Šio pokalbio metu A. Š. pasiūlė sumokėti jų teismui ieškinyje nurodytą pinigų sumą, nes jie buvo įsitikinę, kad teismas priteis tą sumą sumokėti. O jei bylinėsis teisme, tai priteis dar ir palūkanas, taip pat ir dar papildomai išleis sumokėdamas už paslaugas jį atstovaujančiam advokatui. Jie siūlė susimokėti mažesnę negu UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje faktūroje nurodytą pinigų sumą, kurią sumažino iki 20000 Lt sumos. Tuomet, jei jis sumokės jų prašomą sumą, E. Š. buvo pažadėjęs, kad tuomet jis sutvarkys tik tą darbų broką, kurį jis atliko pats asmeniškai. Kokį darbų broką atliko jo darbininkai, jis netaisys, jis pasiūlė ieškoti ir reikalauti, kad broką ištaisytų konkrečius darbus atlikę darbininkai. Ne visi darbus atlikę darbininkai buvo oficialiai įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat šio pokalbio metu A. Š. pasakė, kad jeigu teismas ir priims jiems nepalankų sprendimą t. y. priteis UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti jo pateiktą priešieškinį, tai tuomet UAB (duomenys neskelbtini) bankrutuos ir jam pinigai vis tiek nebus grąžinti. Su tokiu A. Š. pasiūlymu nesutiko ir laukė kol baigsis teisminis nagrinėjimas. Taip pat dar prieš šį susitikimą ir po to, su A. Š. vyko elektroninis susirašinėjimas, visi el. laiškai buvo pateikti civilinėje byloje Švenčionių rajono apylinkės teisme. Viename iš A. Š. rašytų laiškų buvo nurodyta maždaug taip: „grąžink 5000 litų, o jei ne, mes reikalausime iš tavęs visos nesueinančios sumos“. Teisme rašyti el. laiškai užginčyti nebuvo. 2015-05-29 Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą ir tenkino visiškai jo priešieškinį, kuriuo priteisė iš ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) 2896,20 eurų permoką pagal 2007-12-17 statybos rangos sutartį Nr. 12/17-AK 796,45 eurus palūkanų ir 16060,67 eurų pagal 2009-08-24 statybos rangų sutartį Nr. TR01 atliktų darbų defektui šalinimui bei nebaigtų darbų pabaigimo kaštus, o taip pat bylinėjimosi išlaidas: 735,92 eurus advokato paslaugoms, 30,03 eurus žyminiam mokesčiui apmokėti. 2016-06-23 Vilniaus apygardos teismas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-05-29 sprendimą paliko nepakeistą. Taigi tuomet įsitikino, kad E. ir A. Š. grasinimai bet kokia kaina nesumokėti pinigų, buvo tikri. Jis po teismo sprendimo, vengdamas sumokėti priteistas lėšas, ėmėsi visų priemonių, kad nebūtų realių galimybių šių priteistų pinigų išreikalauti. Kai tik buvo išduotas 2016-07-20 vykdomasis raštas Nr. 2-35-763/2015, kitą dieną 2016-07-21 A. Š. nedelsdama pateikė prašymą VĮ „Registrų centrui“ įregistruoti UAB (duomenys neskelbtini), naujos bendrovės vadove paskiriant save. Dar nežinodami, kad A. Š. pateikė prašymą registruoti naują įmonę, jo advokatas kreipėsi el. paštu į advokatą R. B. siūlydamas sumokėti gražiuoju priteistą pinigų sumą, netgi nusileido, kad jie gali grąžinti mažesnę pinigų sumą, tačiau advokatas R. B. paklausė savo klientų ir 2016-07-28 informavo, kad klientai UAB (duomenys neskelbtini) nesutinka sumokėti teismo priteistos sumos. Tuomet žinodamas jų poziciją, iškart kreipėsi su vykdomuoju raštu į antstolį A. Š., kad būtų pradėtas išieškojimo procesas. Taip pat vėliau sužinojo, kad tą pačią dieną 2016-08-01 VĮ „Registrų centro“ Kauno filiale yra įregistruojama nauja UAB (duomenys neskelbtini). Jo manymu kai tik UAB (duomenys neskelbtini) gavo antstolio raginimą sumokėti teismo priteistą sumą (raginimas išsiųstas 2016-08-09), jo žiniomis bendrovė galutinai nutraukė visą savo veiklą, atleido visus dirbusius darbuotojus, o 2016-08-24 išsiregistruoja iš PVM mokėtojų registro. Kiek žinoma Švenčionių rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, jau buvo areštavęs visą UAB (duomenys neskelbtini) turtą, ir jau tuomet kiek yra žinoma, banko sąskaitose pinigų jau nebuvo. Taip pat buvo areštuoti du UAB (duomenys neskelbtini) automobiliai. Antstolis telefonu informavo, kad negali surasti areštuotų automobilių, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. Š. su antstoliu nebendrauja. Jo žiniomis UAB (duomenys neskelbtini) tęsia UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, dirba tie patys darbuotojai. Jo manymu tokie UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus veiksmai bendradarbiaujant su A. Š. yra tyčiniai ir iš anksto apgalvoti ir suplanuoti, nes E. Š. vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo perkelta į UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) paliekant nemokią, tokiu būdu išvengiant prievolės atlyginti jam teismo priteistą 20519,27 eurų sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2016-07-20 Švenčionių rajono apylinkės teismo vykdomojo rašto matyti, kad teismas nusprendė: atsakovo ūkininko D. R. priešieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atsakovo ūkininko D. R. naudai 2896,20 Eur permoką pagal 2007-12-17 Statybos rangos sutartį Nr. 12/17-A, 796,45 eurus palūkanų ir 16060,67 eurų pagal 2009-08-24 Statybos rangos sutartį Nr. TR01 atliktų darbų defektų šalinimui bei nebaigtų darbų pabaigimo kaštus, o taip pat bylinėjimosi išlaidas: 735,92 eurus advokato paslaugoms, 30,03 eurų žyminiam mokesčiui apmokėti (1 t., b. l. 23-24, 134-143, 144-153).
Liudytoja E. S. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini)vyr buhaltere nuo 2016-08-02. UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją pradėjo tvarkyti nuo 2016-08-17 iki 2018-04-30 pagal 2016-08-17 Finansinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 16-08-17/2. Pagal jos žinias, A. Š. pradėjo dirbti nuo 2016-08-18. Pagal sutartį ji pati įsipareigojo ruošti darbo sutartis. Per visą jos darbo laikotarpį, jai teko bendrauti tik su A. Š.. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo PVM mokėtojai, nes jų pagrindinės pajamos buvo ne iš Lietuvos. Dėl kitų darbuotojų komandiruočių, ji gaudavo įsakymus elektroniniu paštu, arba atnešdavo su mėnesio dokumentais, kada kas išvyksta, ir tada viską suformindavo. Pagal tyrėjos jai parodytą 2016-08-18 sąskaitą faktūrą „INVOICE Nr. ES 001601 2016-08-18“ gali pasakyti, kad ši sąskaita išrašyta Švedijos įmonei (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip jai buvo paaiškinta, šiai įmonei sąskaitas išrašydavo pati direktorė, ir išrašydavo iš anksto, gaudavo apmokėjimą, ir tik tuomet darbuotojai vykdavo dirbti į Švediją. Apmokėjimai iš šios Švedijos įmonės buvo per banką pavedimu. Apskritai visas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės sąskaitas faktūras rašydavo pati direktorė A. Š., o jai kas mėnesį, ar kartais kas du mėnesius pristatydavo visus dokumentus įtraukti į buhalterinę apskaitą. Apie UAB (duomenys neskelbtini) turėtą turtą gali pasakyti, kad lyg turėjo kažkokį mažareikšmį turtą, kuris buvo įtrauktas į buhalteriją. Taip pat iš fizinio asmens buvo įsigiję transporto priemonę, taip pat pagal panaudos sutartį dar naudojo dvi transporto priemones, už kurių kuro sunaudojimą pateikdavo kvitus, ir degalinės sąskaitas faktūras. Viskas vyko tvarkingai. Gali pasakyti, kad visų sutarčių tarp įmonių ji negaudavo, jos likdavo pas įmonės direktorę, ji gaudavo tik pirminius apskaitos dokumentus, kuriuos reikėdavo suvesti į apskaitą. Jos žiniomis, su Lietuvos įmonėmis buvo pasirašytos tik kelios sutartys, kiek prisimena tai buvo su Lietuvos Jūrų muziejumi, ir pabaigoje, t. y. 2018 metų balandžio ar kovo mėn, buvo dar viena sutartis su Lietuvos įmone, tiksliai neprisimena kokia. Jos nuomone, UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo pelninga, pagrindinis pelnas buvo iš užsienio. Kiek ji žino, turto inventorizacijos buvo atliekamos, pagal jos pateiktą buhalterinę apskaitą, o jie vėliau viską sutikrindavo, ir jai pateikdavo koks turtas yra, o kokio nėra. Kadangi to turto nebuvo daug, o medžiagų nesandėliuodavo, tai nebuvo labai daug ką inventorizuoti. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) nieko pasakyti negali, kadangi nieko bendro ir susijusio su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo. Apie UAB (duomenys neskelbtini) sužinojo, tik kuomet policija pareikalavo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus.
2017-10-27 užduotis atlikti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės, finansinės veiklos tyrimą, atlikta pagal pateiktus dokumentus:
2018-02-14 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus raštu pareikalauta pateikti: 1. Bendrovių UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įstatus ir jų pakeitimus; 2. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Apskaitos politika; 3. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Vadovo patvirtintų sąskaitų planų; 4. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Vadovo nustatytų dokumentų pasirašymo tvarkų ir asmenų kurie turi teisę surašyti pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą; 5. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Sutartis ir sandorius; 6. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Atskaitingiems asmenims vyr. buhalterio nustatyta ir vadovo patvirtintą atsiskaitymo tvarką; 7. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)Atskaitingų asmenų sudarytas avansines apyskaitas su įrašus patvirtinančiais apskaitos dokumentais; 8. Visų UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašus ir registrus; 9. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kasos pirminius dokumentus (KPO; KIO). kasos knygas ir kasos apskaitos registrus; 10. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kasos pirminių dokumentų (KPO. KIO) registravimo žurnalą pagal numerių seką, registrą ar kitą suvestinį; 11. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitus ir kvitų blankų apskaitą; 12. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buhalterines pažymas, užskaitas, nurašymo aktus ir kt.; 13. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) visus pirminius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus (pasirašytus juos sudariusio asmens), kuriuose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus, chronologine, sistemine tvarka ir apskaitos dokumentus kurių pagrindu daryti įrašai į registrus; 14. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, darbų užsakymų, turto, įsipareigojimų, perkėlimo-perdavimo į UAB (duomenys neskelbtini)visus apskaitos dokumentus (tiek pirminius, tiek suvestinius); 15. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gaunamų ir išrašomų (sąskaitų faktūrų; PVM sąskaitų faktūrų registrus); 16. UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą veiklos nutraukimo datai ir tiriamojo laikotarpio (2015-01-01 iki 2017-09-01) skolų pokyčius; 17. UAB (duomenys neskelbtini) pradelstų įsipareigojimų sąrašą 2015-01-01 ir pokyčius iki 2017-09-01; 18. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) inventorizacijai atlikti vadovo įsakymus, inventorizacijos aprašus, palyginamuosius žiniaraščius, rezultatų-trūkumo, pertekliaus dokumentus ir dėl inventorizacijos rezultatų vadovo įsakymus ir kt. (2 t., b. l. 152-154).
2018-03-05 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikta: UAB (duomenys neskelbtini) įstatai, 13 lapų; UAB (duomenys neskelbtini) aiškinamasis raštas prie 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio – 8 lapai; UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų teikimas, 7 lapai; UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaita, 158 lapai; UAB (duomenys neskelbtini) kasa, 85 lapai; UAB (duomenys neskelbtini) bankas, 94 lapai (3 t., b. l. 16-17).
2018-03-16 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikta: UAB (duomenys neskelbtini) steigimo aktas, 2 lapai; UAB (duomenys neskelbtini) įstatai, 2 lapai; Finansinių paslaugų teikimo sutartis, 7 lapai; Statybos rangos sutartis, 10 lapų; Pranešimas, 1 lapas; UAB (duomenys neskelbtini) balansas, 1 lapas; UAB (duomenys neskelbtini) pelno (nuostolių) ataskaita, 1 lapas; UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, 422 lapai (3 t., b. l. 20-21).
2018-04-18 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. Š. pateikė: UAB (duomenys neskelbtini) Darbo užmokesčio 2015 m.; Pirkimai-pardavimai 2015.07-12; Pirkimai-pardavimai 2015.01-06; dokumentus (2 t., b. l. 8-9).
2018-05-02 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. Š. pateikė: UAB (duomenys neskelbtini) Apskaitos žiniaraščiai 2016 m; Apskaitos žiniaraščiai 2017-01-01- 2017-09-30; Atsargų apskaitos dokumentai, komandiruočių įsakymai, įsakymai, veiklos įsakymai, ilgalaikis turtas, kasos dokumentai, banko dokumentai, pardavimai, avanso apskaitos, pirkimai, darbo užmokestis, darbo sutartys, sutartys (2 t., b. l. 10-11).
2018-05-04 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. Š. pateikė: UAB (duomenys neskelbtini) 2016-01-2016-06 Pirkimo-pardavimo dokumentai; Ilgalaikio turto apskaita; 2016 m. Avanso apyskaita; 2016-01-2016-06 ūkinių operacijų žurnalas; Ūkinių operacijų žurnalas 2015 m.; Kasa 2016 m. (2 t., b. l. 12-14).
2018-05-11 gauta specialisto išvada Nr. 04/11-2-22-5184, kurioje nurodyta, kad:
pagal įrašus papildomai pateiktuose 2016 metų sausio – rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio priskaitymų-išlaikymų žiniaraščiuose, buhalterinėse pažymose dėl kompensacijų už nepanaudotas atostogas bei tarnybinės komandiruotės apmokėjimo ir direktoriaus E. Š. įsakymuose dėl komandiruotės, UAB-ės (duomenys neskelbtini) darbuotojams apskaičiuotas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) susistemintas 2 lentelėje.
Iš lentelės duomenų matyti, kad 2016 metais UAB (duomenys neskelbtini) lentelėje įrašytiems darbuotojams apskaičiavo darbo užmokesčio:
1) už 630 darbo dienų darbą Lietuvoje 10921,05 Eur;
2) už 44 darbo dienų darbą Belgijoje ir Švedijoje 1015,05 Eur.
Pagal direktoriaus įsakymus vykstantiems dirbti į Belgiją ir Švediją apskaičiavo ir išmokėjo 3162 (1254+1908) Eur dienpinigių (2 t., b. l. 174-176)
Pagal įrašus tyrimui pateiktame apyvartos žiniaraštyje „Pirkėjai“ 2016-08-01 UAB (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas buvo skolingi 14427,06 Eur:
UAB (duomenys neskelbtini)42,05 Eur;
M. B. AB 6857,50 Eur;
Ūkininkas D. R. 7527,51 Eur. 2015-05-29 Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu D. R. bendrovei (duomenys neskelbtini) nebuvo skolingas, tačiau bendrovės buhalterinėje apskaitoje minėtas teismo sprendimas nebuvo fiksuotas (10 priedas) (2 t., b. l. 182).
UAB (duomenys neskelbtini) statybos darbų paslaugas teikė Švedijoje firmoms (duomenys neskelbtini) AB ir (duomenys neskelbtini) AB, taip pat ir Lietuvoje. Pagal įrašus tyrimui pateiktose UAB (duomenys neskelbtini) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose 2016-2017 metais atliko statybos ir apdailos darbus (UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras už statybos paslaugas išrašė švedų kalba) iš viso už 60089 Eur (8 lentelė): Iš lentelės duomenų matyti, kad suteiktos statybos darbų paslaugos už 114640 Eur pasiskirstė taip:
(duomenys neskelbtini) AB už 106455 Eur arba 92,9 %;
(duomenys neskelbtini) AB už 216 Eur arba 0,1 %;
UAB (duomenys neskelbtini) už 5275 Eur arba 4,6 %;
VĮ (duomenys neskelbtini) už 2694 Eur arba 2,4 % (8 priedas) (2 t., b. l. 182-183).
Pagal įrašus tyrimui pateiktuose 2016 metų rugpjūčio – gruodžio mėn. ir 2017 metų sausio – rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio priskaitymų-išlaikymų žiniaraščiuose ir direktorės A. Š. įsakymuose dėl komandiruočių į Švediją, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams apskaičiuotas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) susistemintas 9 lentelėje.
Iš lentelės duomenų matyti, kad darbuotojams apskaičiavo darbo užmokesčio:
už 712 darbo dienų darbą Lietuvoje 13477,33 Eur;
už 539 darbo dienų darbą Švedijoje 10870,88 Eur (9 priedas).
Pagal įrašus darbo sutartyse, kurias pasirašė direktorė A. Š. ir į darbą priimtas asmuo, visi darbuotojai į darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo priimti stogdengio – apdailininko pareigoms (2 t., b. l. 183-185).
UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui pateikė tik dvi sutartis dėl statybos darbų paslaugų 2016 m. 8-12 mėn. – 2017 m. 1-8 mėn. atliktų Lietuvoje (BĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)). Dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti kiek pajamų uždirbo bendrovės darbuotojai per 2016 m. 8-12 mėn. – 2017 m. 1-8 mėn., kuriems už paslaugų atlikimą bendrovė (duomenys neskelbtini) apskaičiavo 2016 metais 4051,17 Eur, 2017 metais 9426,16 Eur (2 t., b. l. 187).
Pagal įrašus kasos išlaidų orderiuose direktoriui E. Š. darbo užmokesčio išmokėjimui pagal darbo užmokesčio žiniaraščius iš kasos buvo išduoti per 2015 metus 15461,46 Eur ir per 2016 metus 13083,78 Eur, iš viso 28545,24 Eur. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, kaip pateisinamieji apskaitos dokumentai dėl 28545,24 Eur (2015 metais 15461,46 Eur ir 2016 metais 13083,78 Eur) išdavimo iš bendrovės kasos ir 2015 metų kasos knygoje 15461,46 Eur nurašytų į išlaidas bei 2016 metų kasos knygoje 13083,78 Eur nurašytų į išlaidas, tyrimui nebuvo pateikti. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti ar pagrįstai UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygose grynųjų pinigų likutis sumažintas: per 2015 metus 15461,46 Eur ir 2016 metais 13083,78 Eur.
Atskaitingam asmeniui A. Š. 2015-01-01 UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga 579,24 Eur. 2015 m. sausio – vasario mėn. A. Š. tiekėjams sumokėjo 556,28 Eur, dėl to bendrovės skola padidėjo 556,28 Eur ir 2015-02-28 sudarė 1135,52 (579,24+556,28) Eur. Iš įrašų tyrimui pateiktuose apskaitos dokumentuose nebuvo galima nustatyti 1135,52 (579,24+556,28) Eur, kuriuos A. Š. sumokėjo tiekėjams, gavimo šaltinio.
UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė nei vienos sutarties ir nei vienos sąmatos dėl statybos darbų paslaugų 2015 metais – 2016 m. 1-8 mėn. atliktų Lietuvoje. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti kiek pajamų uždirbo bendrovės darbuotojai per 2015 – 2016 (1-8 mėn.) metus, kuriems už paslaugų atlikimą bendrovė (duomenys neskelbtini) apskaičiavo 2015 metais 14599,40 Eur, 2016 metais už darbą Lietuvoje apskaičiuotas darbo užmokestis nenustatytas, nes bendrovė nepateikė darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių ir darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Pagal įrašus tyrimui pateiktuose apskaitos dokumentuose 2015 metais 1 euras, išleistas darbo užmokesčiui tarnybinėse komandiruotėse, sukūrė 14,22 (59220: 4164,15) Eur pajamų, tuo tarpu 1 euras, apskaičiuotas už darbą Lietuvoje, sukūrė tik 0,06 (869: 14599,40) Eur, 2016 metais sukūrė 1,58 (27746,09: 17605,23) Eur pajamų.
Tiriamuoju laikotarpiu (2015-01-01 – 2016-09-01) UAB direktoriaus pareigas ėjo E. Š., bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) (vyr.buhalterė A. K.).
Bendrovė (duomenys neskelbtini) nepateikė:
1) 2016 metų 1 – 8 mėn. darbo užmokesčio priskaitymų-išlaikymų žiniaraščių, buhalterinių pažymų dėl tarnybinės komandiruotės apmokėjimo ir direktoriaus E. Š. įsakymų dėl komandiruočių, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti apskaičiuoto darbo užmokesčio pagal kiekvieną darbuotoją atskirai, kurie darbuotojai, pagal direktoriaus pasirašytus įsakymus, dirbo užsienyje;
2) atsiskaitomosios sąskaitos išrašų nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31, dėl to nebuvo galima sutikrinti įrašus ūkinių operacijų žurnale ir Didžiojoje knygoje;
3) darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, dėl to nebuvo galima sutikrinti 2015 metų ir 2016 m. 1-8 mėn. į išlaidas nurašytų kaip išmokėtų darbuotojams darbo užmokesčio sumų, tai yra ar pinigų išmokėjimas patvirtintas pinigų gavėjo parašu (2 t., b. l. 193-194)
UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui pateikė tik dvi sutartis dėl statybos darbų paslaugų 2016 m. 8-12 mėn. – 2017 m. 1-8 mėn. atliktų Lietuvoje (BĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)). Dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti kiek pajamų uždirbo bendrovės darbuotojai per 2016 m. 8-12 mėn. – 2017 m. 1-8 mėn., kuriems už paslaugų atlikimą bendrovė (duomenys neskelbtini) apskaičiavo 2016 metais 4051,17 Eur, 2017 metais 9426,16 Eur. Pagal įrašus tyrimui pateiktuose apskaitos dokumentuose UAB-ės (duomenys neskelbtini) darbuotojams per 2016 – 2017 metus 1 euras, išleistas darbo užmokesčiui tarnybinėse komandiruotėse, sukūrė 9,81 (106671: 10870,88) Eur pajamų. Tuo tarpu Lietuvoje 2016 metais (8-12 mėn.) sukūrė tik 1,97 (7969: 4051,17) Eur pajamų, o per 2017 metus (1-8 mėn.) darbuotojams apskaičiavo 9426,16 Eur darbo užmokesčio, tačiau jokių pajamų bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentuose nebuvo fiksuota (2 t., b. l. 195).
Pagal įrašus tyrimui pateiktuose 2015 ir 2016 metų balansuose daroma išvada, kad tyrimo metu apskaičiuoti finansiniai rodikliai nurodo, kad UABs (duomenys neskelbtini)būklė 2015 metais buvo patenkinama, o 2016 metais buvo laikinai sunki. Tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad per 2016 metų liepos – rugpjūčio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) uždirbtoms 19394 Eur vertės pajamoms, direktorius E. Š. nesurašė PVM sąskaitų faktūrų, dėl to jos nebuvo fiksuotos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Įvertinus papildomai apskaičiuotas 19394 Eur vertės pajamas, bendrovė per 2016 metus dirbo pelningai, tai yra gavo 15066 (19394-4328) Eur pelno.
UAB (duomenys neskelbtini) 2016 metais dirbo pelningai ir tyrimo metu apskaičiuoti finansiniai rodikliai teigiami, dėl to daroma išvada, kad bendrovė buvo moki (2 t., b. l. 198).
UAB (duomenys neskelbtini)tyrimui pateikė dvi statybos rangos sutartis:
1) UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktorės A. Š. (Rangovas) ir BĮ (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės O. Ž. (Užsakovas), 2016-10-21 pasirašė statybos rangos sutartį Nr.RN16-04, pagal kurią Rangovas įsipareigoja atlikti rūsio stogo remonto darbus už 2694 Eur. Prie direktorių A. Š. ir O. Ž. pavardžių yra parašai.
2) UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktorės A. Š. (Rangovas) ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus P. Ž. (Užsakovas), 2016-11-28 pasirašė statybos rangos sutartį Nr.ŽP 2016/11/28-01, pagal kurią Rangovas įsipareigojo suremontuoti pastato stogą už 5275 Eur. Prie direktorių A. Š. ir P. Ž. pavardžių yra parašai (2 t., b. l. 199).
UAB (duomenys neskelbtini)2016 metų vasario – birželio mėn. uždirbo 27746,09 Eur pajamų, tai yra paslaugų gavėjams išrašė PVM sąskaitas faktūras už 27746,09 Eur. 2016 metų liepos – rugpjūčio mėn. bendrovė (duomenys neskelbtini) darbuotojams apskaičiavo 7095,99 Eur darbo užmokesčio, bet pajamų už tą patį laikotarpį buhalterinės apskaitos dokumentuose nebuvo fiksuota. Tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini), veiklą pradėjusi vykdyti 2016 metų rugpjūčio mėn., 2016-08-18 – 2016-08-30 laikotarpiu išrašė tris PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašė iš viso 20872(5997 + 13397 + 1478) Eur pajamų, uždirbtų Švedijoje. (duomenys neskelbtini) už PVM sąskaitose faktūrose įrašytas paslaugas 5997 Eur, 13397 Eur ir 1478 Eur apmokėjo į UAB (duomenys neskelbtini)atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (EUR) (13 priedas) (2 t., b. l. 200).
UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojai D. Š. ir Ž. R., nuo 2016-08-23 iki 2016-08-30 dirbdami Švedijoje, bendrovei galėjo uždirbti pajamas pagal 2016-08-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ES Nr.1603 už 1478 Eur, atlikę statybos darbų paslaugas (duomenys neskelbtini)AB. UAB (duomenys neskelbtini)pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini): 2016-08-18 ES Nr.1601 už 5997 Eur ir 2016-08-26 ES Nr.1602 už 13397 Eur pajamų uždirbti negalėjo, nes pagal įrašus 2016 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojai R. B., D. Š., T. B., Ž. R. ir E. I. bendrovėje pradėjo dirbti 2016-08-23. Dėl to daroma išvada, kad darbai pagal: 2016-08-18 ES Nr.1601 už 5997 Eur ir 2016-08-26 ES Nr.1602 už 13397 Eur buvo atlikti 2016 m. liepos – rugpjūčio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) buvusių darbuotojų R. B., D. Š., T. B., Ž. R. ir E. I., tačiau uždirbtos 19394 Eur pajamos nebuvo fiksuotos bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose, nes direktorius E. Š. neišrašė PVM sąskaitų faktūrų. Tuo tarpu direktorė A. Š. išrašė 2016-08-18 ES Nr.1601 už 5997 Eur ir 2016-08-26 ES Nr.1602 už 13397 Eur UAB (duomenys neskelbtini)vardu, kuriose fiksavo neįvykusias ūkines operacijas, nes bendrovė veiklą pradėjo 2016-08-01 ir jos darbuotojai D. Š. ir Ž. R. išvyko į komandiruotę Švedijoje nuo 2016-08-23 (8 priedas 1, 2 lapai) (2 t., b. l. 200).
UAB (duomenys neskelbtini) 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašė, kad pardavimo pajamos per 2016 metus sudarė 27746 Eur (2 priedas). Įvertinus per 2016 metų liepos – rugpjūčio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) uždirbtas 19394 Eur vertės pajamas, kurioms direktorius E. Š. nesurašė PVM sąskaitų faktūrų, iš viso per 2016 metus bendrovės pardavimo pajamos buvo 47140 (27746+19394) Eur. UAB (duomenys neskelbtini) 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašė, kad per 2016 metus bendrovė patyrė 4328 Eur nuostolio. Įvertinus papildomai apskaičiuotas 19394 Eur vertės pajamas, bendrovė per 2016 metus dirbo pelningai, tai yra gavo 15066 (19394-4328) Eur pelno. Bendrovė nuo 15066 Eur pelno neapskaičiavo 2260 (15066 x 15%) Eur pelno mokesčio. UAB (duomenys neskelbtini) metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 metus, pateiktoje valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės apskaičiuotas pajamas (deklaracijos (duomenys neskelbtini) 18 eilutė) ir apmokestinamąjį pelną (deklaracijos (duomenys neskelbtini) 46 eilutė) (3 t., b. l. 1)
2016 m. liepos – rugpjūčio mėn. uždirbtos 19394 Eur pajamos nebuvo fiksuotos bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose, nes direktorius E. Š. neišrašė PVM sąskaitų faktūrų. Šias pajamas bendrovė galėjo panaudoti teismo priteistos skolos ūkininkui D. R. sumokėjimui (3 t., b. l. 1).
Direktorė A. Š. išrašė PVM sąskaitas faktūras 2016-08-18 ES Nr.1601 už 5997 Eur ir 2016-08-26 ES Nr.1602 už 13397 Eur UAB (duomenys neskelbtini) vardu už atliktas statybos darbų paslaugas firmai (duomenys neskelbtini), kuriose fiksavo neįvykusias ūkines operacijas, nes bendrovė veiklą pradėjo 2016-08-01 ir jos darbuotojai D. Š. ir Ž. R. išvyko į komandiruotę Švedijoje nuo 2016-08-23 (3 t., b. l. 2)
UAB (duomenys neskelbtini)tyrimui pateikė tik dvi sutartis dėl statybos darbų paslaugų 2016 m. 8-12 mėn. – 2017 m. 1-8 mėn. atliktų Lietuvoje (BĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)). Dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti kiek pajamų uždirbo bendrovės darbuotojai per 2016 m. 8-12 mėn. – 2017 m. 1-8 mėn., kuriems už paslaugų atlikimą bendrovė (duomenys neskelbtini) apskaičiavo 2016 metais 4051,17 Eur, 2017 metais 9426,16 Eur. Pagal įrašus tyrimui pateiktuose apskaitos dokumentuose UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams per 2016 – 2017 metus 1 euras, išleistas darbo užmokesčiui tarnybinėse komandiruotėse, sukūrė 9,81 (106671: 10870,88) Eur pajamų. Tuo tarpu Lietuvoje 2016 metais (8-12 mėn.) sukūrė tik 1,97 (7969: 4051,17) Eur pajamų, o per 2017 metus (1-8 mėn.) darbuotojams apskaičiavo 9426,16 Eur darbo užmokesčio, tačiau jokių pajamų bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentuose nebuvo fiksuota.
Direktorė A. Š. išrašė PVM sąskaitas faktūras 2016-08-18 ES Nr.1601 už 5997 Eur ir 2016-08-26 ES Nr.1602 už 13397 Eur UAB (duomenys neskelbtini) vardu už atliktas statybos darbų paslaugas firmai (duomenys neskelbtini) AB, kuriose fiksavo neįvykusias ūkines operacijas, nes bendrovė veiklą pradėjo 2016-08-01 ir jos darbuotojai D. Š. ir Ž. R. išvyko į komandiruotę Švedijoje nuo 2016-08-23. Dėl 1 ir 2 punktuose nurodytų priežasčių tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto vertės (3 t., b. l. 5).
Pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) INVOICE sąskaitos, su užsakovu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 95-97)
Pagal 2019-08-23 raštą, UAB (duomenys neskelbtini) atsakė į paklausimą atsiųsdami 2016-12-20 sąskaitą-faktūrą Nr. ES001611, ir 2016-11-29 kasos išlaidų orderį, kaip 1000 Eur avansinį apmokėjimą dėl statybos rangos sutarties ŽP 2016-11/28-01. Pagal 2016-12-20 sąskaitą-faktūrą Nr. ES001611 atliktos paslaugos – Saugaus darbo paruošimas, senų lentų nuėmimas, naujų uždėjimas, stogo nuvalymas nuo samanų, mažų stogo pažeidimų sutvarkymas, stogo nendrių pagal poreikį pakeitimas. Objektas (duomenys neskelbtini)stogo rekonstrukcija (4 t., b. l. 149-153).
Pagal 2019-08-23 raštą, BĮ (duomenys neskelbtini) atsakė į paklausimą bei pateikė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Šalių sudaryta 2016-10-21 sutartimi Nr. RN16-04 Rangovas perduoda Užsakovui rūsio stogo remonto darbus: ardymo darbai, stogo nendrių dangos (30 cm storio) įrengimas, nendrių kaina, impregnuotų lentų kaina, transportas su keltu, bendroje sumoje už 2694 Eur. Darbai atlikti nuo 2016-11-08 iki 2016-11-15 (4 t., b. l. 154-156).
Pagal 2019-09-10 raštą, UAB (duomenys neskelbtini) atsakė į paklausimą atsiųsdami 2016-10-20 sutarties Nr. 16-10-49 kopiją bei 2016-11-07 PVM sąskaitos-faktūros TVS Nr. 0413 kopiją, pagal kurias matyti, kad 2016-10-20 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentacijos paruošimo (4 t., b. l. 157-162).
Pagal įrašus, esančius tyrimui pateiktuose UAB-ės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose 2018-05-11 specialisto išvados Nr.04/11-2-22-5184 surašymui, ir papildomai pateiktuose apskaitos dokumentuose bei apyvartos žiniaraščiuose, iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto vertės, nes UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1)tinkama, objektyvi ir palyginama; 2)pateikiama laiku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalimi, kuri nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas (2012-04-24 įstatymo Nr.XI-1988 redakcija) 2 dalimi, kuri nurodo, kad „<...> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17d. nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punktu (2002-07-01 nutarimo Nr.1021 redakcija), kuris nurodo, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“ ir LR Akcinių bendrovių pakeitimo įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalis nurodo „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 10 dalis (2009-12-15 įstatymo Nr.XI-564 redakcija) nurodo „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; <...>“, nes:
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje
– neišrašė PVM sąskaitų faktūrų dėl uždirbtos 19394 Eur sumos pajamų bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose per laikotarpį nuo 2016 m. liepos iki rugpjūčio mėn.; nuo 15066 Eur pelno neapskaičiavo ir nedeklaravo 2260 Eur pelno mokesčio, 2016 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įįrašė neteisingus duomenis apie bendrovės apskaičiuotas pajamas, apmokestinamąjį pelną ir pelno mokesčio sumą, tuo pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „<...> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“, LR Vyriausybės 200 m. vasario 17 d., nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“; LR Pelno mokesčio įstatymo (Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“, 57 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“ 2 dalies reikalavimu, kur nurodyta, kad: „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, LR Akcinių bendrovių pakeitimo įstatymo (Nr. IX-1889) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, 37 straipsnio 10 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2016-08-18 turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
A. Š. buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tai yra, laikotarpiu nuo 2016-08-18 iki 2017-09-01 būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., direktore ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio l dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, ir dėl užimamų pareigų materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini)turtą, laikotarpiu nuo 2016-08-18 iki 2017-09-01:
– neišsaugojo ir tyrimui nepateikė visų sutarčių dėl statybos darbų paslaugų 2016 m. 8-12 mėn. – 2017 m. 1-8 mėn. atliktų Lietuvoje, kadangi tyrimui pateikė tik dvi sutartis dėl statybos darbų paslaugų, atliktų Lietuvoje: UAB (duomenys neskelbtini) 2016-10-21 sutartį Nr. RN16-04 su BĮ (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojai stogo ardymo, stogo nendrių dangos įrengimo darbus atliko laikotarpiu nuo 2016-11-08 iki 2016-11-15, ir 2016-11-28 sutartį Nr. ŽP 2016/11/28-01 su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai stogų remonto darbus atliko laikotarpiu nuo 2016-11-29 iki 2016-12-20, kai tuo tarpu už darbus Lietuvoje apskaičiuotas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 406,02 Eur, rugsėjo mėn. – 1100,81 Eur, spalio mėn. – 894,77 Eur, lapkričio mėn. – 890,82 Eur, gruodžio mėn. – 758,75 Eur, 2017 m. sausio mėn. – 1495,33 Eur, vasario mėn. – 369,96 Eur, kovo mėn. – 2861,57 Eur, balandžio mėn. – 2046,5 Eur, gegužės mėn. – 380 Eur, birželio mėn. – 380 Eur, liepos mėn. – 1486,7 Eur, rugpjūčio mėn. – 406,1 Eur, dėl to tyrimo metu nebuvo galima patikrinti kiek pajamų uždirbo bendrovės darbuotojai per 2016 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. – 2017 m. sausio-rugpjūčio mėn., kuriems už paslaugų atlikimą bendrovė (duomenys neskelbtini)apskaičiavo 2016 metais 4051,17 Eur, 2017 metais 9 426,16 Eur darbo užmokesčio, kai tuo tarpu 2016 metais bendrovė (duomenys neskelbtini) sukūrė tik 1,97 Eur pajamų, o per 2017 metus jokių pajamų apskaitos dokumentuose nefiksavo,
– išrašė PVM sąskaitas faktūras 2016-08-18 ES Nr. 1601 už 5 997 Eur ir 2016-08-26 ES Nr. 1602 už 13 397 Eur UAB-ės (duomenys neskelbtini) vardu už atliktas statybos darbų paslaugas firmai (duomenys neskelbtini), kuriose fiksavo neįvykusias ūkines operacijas, tuo pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „<...> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, LR Pelno mokesčio įstatymo (Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“, 57 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad: „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“; LR Akcinių bendrovių pakeitimo įstatymo (Nr. IX-1889) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, 37 straipsnio 10 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; <...>“, tokiu būdu apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini)laikotarpio nuo 2016-08-18 iki 2017-09-01 turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji A. Š. kalta neprisipažino.
Iš 2018-05-11 specialisto išvados Nr. 04/11-2-22-5184 ir ją atlikusios specialistės parodymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) statybos darbų paslaugas teikė Švedijoje firmoms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat ir Lietuvoje. Pagal įrašus tyrimui pateiktose UAB (duomenys neskelbtini) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose 2016-2017 metais atliko statybos ir apdailos darbus iš viso už 60089 Eur (8 lentelė): Iš lentelės duomenų matyti, kad suteiktos statybos darbų paslaugos už 114640 Eur pasiskirstė taip: (duomenys neskelbtini) už 106455 Eur arba 92,9 %, (duomenys neskelbtini) už 216 Eur arba 0,1 %, UAB (duomenys neskelbtini) už 5275 Eur arba 4,6 %, VĮ (duomenys neskelbtini) už 2694 Eur arba 2,4 % (8 priedas) (2 t., b. l. 182-183).
Pagal įrašus tyrimui pateiktuose 2016 metų rugpjūčio – gruodžio mėn. ir 2017 metų sausio – rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio priskaitymų-išlaikymų žiniaraščiuose ir direktorės A. Š. įsakymuose dėl komandiruočių į Švediją, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams apskaičiuotas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) susistemintas 9 lentelėje.
Iš lentelės duomenų matyti, kad darbuotojams apskaičiavo darbo užmokesčio: už 712 darbo dienų darbą Lietuvoje 13477,33 Eur, už 539 darbo dienų darbą Švedijoje 10870,88 Eur (9 priedas).
Pagal įrašus darbo sutartyse, kurias pasirašė direktorė A. Š. ir į darbą priimtas asmuo, visi darbuotojai į darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo priimti stogdengio – apdailininko pareigoms (2 t., b. l. 183-185).
UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui pateikė tik dvi sutartis dėl statybos darbų paslaugų 2016 m. 8-12 mėn. – 2017 m. 1-8 mėn. atliktų Lietuvoje (BĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)). Dėl to tyrimo metu nebuvo galima patikrinti kiek pajamų uždirbo bendrovės darbuotojai per 2016 m. 8-12 mėn. – 2017 m. 1-8 mėn., kuriems už paslaugų atlikimą bendrovė (duomenys neskelbtini)apskaičiavo 2016 metais 4051,17 Eur, 2017 metais 9426,16 Eur. Pagal įrašus tyrimui pateiktuose apskaitos dokumentuose UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams per 2016 – 2017 metus 1 euras, išleistas darbo užmokesčiui tarnybinėse komandiruotėse, sukūrė 9,81 (106671: 10870,88) Eur pajamų. Tuo tarpu Lietuvoje 2016 metais (8-12 mėn.) sukūrė tik 1,97 (7969: 4051,17) Eur pajamų, o per 2017 metus (1-8 mėn.) darbuotojams apskaičiavo 9426,16 Eur darbo užmokesčio, tačiau jokių pajamų bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentuose nebuvo fiksuota (2 t., b. l. 195).
UAB (duomenys neskelbtini) 2016 metais dirbo pelningai ir tyrimo metu apskaičiuoti finansiniai rodikliai teigiami, dėl to prieita prie išvados, kad bendrovė buvo moki (2 t., b. l. 198).
UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui pateikė dvi statybos rangos sutartis: 1) UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktorės A. Š. (Rangovas) ir BĮ (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktorės O. Ž. (Užsakovas), 2016-10-21 pasirašė statybos rangos sutartį Nr.RN16-04, pagal kurią Rangovas įsipareigoja atlikti rūsio stogo remonto darbus už 2694 Eur. Prie direktorių A. Š. ir O. Ž. pavardžių yra parašai. 2) UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktorės A. Š. (Rangovas) ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus P. Ž. (Užsakovas), 2016-11-28 pasirašė statybos rangos sutartį Nr.ŽP 2016/11/28-01, pagal kurią Rangovas įsipareigojo suremontuoti pastato stogą už 5275 Eur. Prie direktorių A. Š. ir P. Ž. pavardžių yra parašai (2 t., b. l. 199).
UAB (duomenys neskelbtini) 2016 metų vasario – birželio mėn. uždirbo 27746,09 Eur pajamų, tai yra paslaugų gavėjams išrašė PVM sąskaitas faktūras už 27746,09 Eur. 2016 metų liepos – rugpjūčio mėn. bendrovė (duomenys neskelbtini) darbuotojams apskaičiavo 7095,99 Eur darbo užmokesčio, bet pajamų už tą patį laikotarpį buhalterinės apskaitos dokumentuose nebuvo fiksuota. Tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini), veiklą pradėjusi vykdyti 2016 metų rugpjūčio mėn., 2016-08-18 – 2016-08-30 laikotarpiu išrašė tris PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašė iš viso 20872(5997 + 13397 + 1478) Eur pajamų, uždirbtų Švedijoje. (duomenys neskelbtini)AB už PVM sąskaitose faktūrose įrašytas paslaugas 5997 Eur, 13397 Eur ir 1478 Eur apmokėjo į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (EUR) (13 priedas) (2 t., b. l. 200).
UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai D. Š. ir Ž. R., nuo 2016-08-23 iki 2016-08-30 dirbdami Švedijoje, bendrovei galėjo uždirbti pajamas pagal 2016-08-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ES Nr.1603 už 1478 Eur, atlikę statybos darbų paslaugas (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini): 2016-08-18 ES Nr.1601 už 5997 Eur ir 2016-08-26 ES Nr.1602 už 13397 Eur pajamų uždirbti negalėjo, nes pagal įrašus 2016 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojai R. B., D. Š., T. B., Ž. R. ir E. I. bendrovėje pradėjo dirbti 2016-08-23. Dėl to prieita prie išvados, kad darbai pagal 2016-08-18 ES Nr.1601 už 5997 Eur ir 2016-08-26 ES Nr.1602 už 13397 Eur buvo atlikti 2016 m. liepos – rugpjūčio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) buvusių darbuotojų R. B., D. Š., T. B., Ž. R. ir E. I., tačiau uždirbtos 19394 Eur pajamos nebuvo fiksuotos bendrovės „(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose, nes direktorius E. Š. neišrašė PVM sąskaitų faktūrų. Tuo tarpu direktorė A. Š. išrašė 2016-08-18 ES Nr.1601 už 5997 Eur ir 2016-08-26 ES Nr.1602 už 13397 Eur UAB (duomenys neskelbtini) vardu, kuriose fiksavo neįvykusias ūkines operacijas, nes bendrovė veiklą pradėjo 2016-08-01 ir jos darbuotojai D. Š. ir Ž. R. išvyko į komandiruotę Švedijoje nuo 2016-08-23 (8 priedas 1, 2 lapai) (2 t., b. l. 200).
Direktorė A. Š. išrašė PVM sąskaitas faktūras 2016-08-18 ES Nr.1601 už 5997 Eur ir 2016-08-26 ES Nr.1602 už 13397 Eur UAB (duomenys neskelbtini) vardu už atliktas statybos darbų paslaugas firmai (duomenys neskelbtini), kuriose fiksavo neįvykusias ūkines operacijas, nes bendrovė veiklą pradėjo 2016-08-01 ir jos darbuotojai D. Š. ir Ž. R. išvyko į komandiruotę Švedijoje nuo 2016-08-23 (3 t., b. l. 2).
Dėl 1 ir 2 punktuose nurodytų priežasčių tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto vertės (3 t., b. l. 5).
Pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) INVOICE sąskaitos, su užsakovu (duomenys neskelbtini). (3 t., b. l. 95-97)
Pagal 2019-08-23 raštą, UAB (duomenys neskelbtini) atsakė į paklausimą atsiųsdami 2016-12-20 sąskaitą-faktūrą Nr. ES001611, ir 2016-11-29 kasos išlaidų orderį, kaip 1000 Eur avansinį apmokėjimą dėl statybos rangos sutarties ŽP 2016-11/28-01. Pagal 2016-12-20 sąskaitą-faktūrą Nr. ES001611 atliktos paslaugos – Saugaus darbo paruošimas, senų lentų nuėmimas, naujų uždėjimas, stogo nuvalymas nuo samanų, mažų stogo pažeidimų sutvarkymas, stogo nendrių pagal poreikį pakeitimas. Objektas – (duomenys neskelbtini)stogo rekonstrukcija (4 t., b. l. 149-153).
Pagal 2019-08-23 raštą, BĮ (duomenys neskelbtini)atsakė į paklausimą bei pateikė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Šalių sudaryta 2016-10-21 sutartimi Nr. RN16-04 Rangovas perduoda Užsakovui rūsio stogo remonto darbus: ardymo darbai, stogo nendrių dangos (30 cm storio) įrengimas, nendrių kaina, impregnuotų lentų kaina, transportas su keltu, bendroje sumoje už 2694 Eur. Darbai atlikti nuo 2016-11-08 iki 2016-11-15 (4 t., b. l. 154-156).
Pagal 2019-09-10 raštą, UAB (duomenys neskelbtini) atsakė į paklausimą atsiųsdami 2016-10-20 sutarties Nr. 16-10-49 kopiją bei 2016-11-07 PVM sąskaitos-faktūros TVS Nr. 0413 kopiją, iš kurių matyti, kad 2016-10-20 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentacijos paruošimo (4 t., b. l. 157-162).
2020-06-25 gautas UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų faktūrų Nr. ES 001601, ES 001602 vertimas į lietuvių kalbą, kuriose matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini)2016-08-18 išrašė sąskaitą faktūrą AB (duomenys neskelbtini)dėl grindų klojimo akmenimis, plytelių dengimo darbų bei papildomų darbų. 2016-08-26 UAB (duomenys neskelbtini)išrašė sąskaitą faktūrą AB (duomenys neskelbtini)dėl rąstinių namų kolekcijos (5 t., b. l. 56-61).
Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-334-677/2015, 2K-313-696/2017, 2K-159-696/2018).
Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas.
A. Š. kaltės dėl jai pareikštų kaltinimų nepripažino, nuosekliai teigdama, kad visos sutartys dėl statybos darbų paslaugų atlikimo Lietuvoje, kurias buvo sudariusi UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsaugotos ir tyrimui buvo pateiktos. Ikiteisminiam tyrimui pagal dokumentų pateikimo protokolą buvo pateiktos dvi sutartys dėl statybos darbų paslaugų Lietuvoje: Nr. RN16-04 su VĮ (duomenys neskelbtini) ir Nr. ŽP 2016/11/28-01 su UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo pateikti ir buhalterinės apskaitos dokumentai: sąskaitos, banko apyvartos žiniaraščiai, sąskaitų-faktūrų registrai, banko išrašai, pagal kuriuos galima nustatyti gautas iš nurodytų įmonių pajamas. Daugiau sutarčių dėl statybos darbų paslaugų teikimo Lietuvoje UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo sudariusi, darbų be sutarčių Lietuvoje neatliko, todėl ir negalėjo pateikti kokių nors kitų faktiškai nebuvusių sutarčių dėl nebuvusių ir neatliktų darbų Lietuvoje. UAB (duomenys neskelbtini) 2016-08-18 PVM sąskaita faktūra ES Nr. 1601 ir 2016-08-26 PVM sąskaita faktūra ES Nr. 1602 Švedijos firmos (duomenys neskelbtini) buvo apmokėtos avansu už UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų vėliau atliktus Švedijoje darbus – rastinių namų surinkimą, nepagrįstai manoma, kad darbo užmokestis 2016-2017 metais UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams buvo apskaičiuojamas ir mokamas neva tik už Lietuvoje atliktus darbus, nors jis buvo mokamas ir už kitose valstybėse, taip pat ir Švedijoje, atliktus darbus. Sutartys dėl statybos darbų atlikimo užsienyje ir patys darbai nebuvo nepertraukiami, darbai turėjo sezoniškumo pobūdį, todėl atlyginimai darbuotojams buvo mokami ir už tuos laikotarpius, kai jie faktiškai nedirbo užsienyje, o buvo sugrįžę į Lietuvą, iš bendrų bendrovės turimų piniginių lėšų.
Formuluojant tokį kaltinimą privalu įrodyti, kad įmonė turėjo tokių sutarčių, t. y. tyrimo institucija turėjo jas gauti iš trečiųjų asmenų ir nurodyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) jų neįtraukė į savo apskaitą, taip pat, kad įmonė atliko kažkam tokius darbus Lietuvoje. Akivaizdu, kad jeigu įmonė neturi tokių sutarčių, tai ir pateikti jų negali. Prievolė tokių sutarčių egzistavimą ir neišsaugojimą tenka tyrimo institucijai.
Pažymėtina, jog kasacinio teismo formuojama praktika, kad esminė aplinkybė kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnį – nusikalstamų padarinių buvimas, be specialiomis žiniomis pagrįsto buhalterinio vertinimo, turi būti pagrįsta ir kitais baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotais duomenimis ir nustatytomis faktinėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, kad vertinant išdėstytų įrodymų visumą, akivaizdu, kad objektyvieji nusikalstamos veikos – apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai, įstatymų reikalavimams prieštaraujanti veika ir dėl to kilę nusikalstami padariniai, byloje nenustatyti.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis, kokį šiuo atveju prašo priimti prokuroras, negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.
In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013). Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laikosi nuomonės, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, A. Š. išteisintina jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Teismas sprendžia, kad kaltinimas neįrodė, jog A. Š. neišsaugojo ir tyrimui nepateikė visų sutarčių dėl statybos darbų paslaugų 2016 metų 8-12 mėnesiais – 2017 metų 1-8 mėnesiais atliktų darbų Lietuvoje. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. Š. tyrimui pateikė dvi sutartis dėl statybos darbų paslaugų, atliktų Lietuvoje: UAB (duomenys neskelbtini) 2016-10-21 sutartį Nr. RN16-04 su BĮ (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai stogo ardymo, stogo nendrių dangos įrengimo darbus atliko laikotarpiu nuo 2016-11-08 iki 2016-11-15, ir 2016-11-28 sutartį Nr. ŽP 2016/11/28-01 su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai stogų remonto darbus atliko laikotarpiu nuo 2016-11-29 iki 2016-12-20. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvoje buvo sudariusi daugiau darbų atlikimo sutarčių, ar atliko kokius nors kitus darbus, nebuvo nustatyta.
Be to, teismas sprendžia, kad UAB (duomenys neskelbtini) savo buhalterinėje apskaitoje fiksavo realiai įvykusias šios bendrovės ūkines operacijas, atliko statybos darbų paslaugas Švedijos firmai (duomenys neskelbtini), pagrįstai išrašė PVM sąskaitas faktūras ir gavo apmokėjimą už atliktus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nepasitvirtino kaltinimo aplinkybės, jog A. Š., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, laikotarpiu nuo 2016-08-18 iki 2017-09-01 neišsaugojo ir tyrimui nepateikė visų sutarčių dėl statybos darbų paslaugų 2016 m. 8-12 mėn. – 2017 m. 1-8 mėn. atliktų Lietuvoje, dėl to tyrimo metu nebuvo galima patikrinti kiek pajamų uždirbo bendrovės darbuotojai per 2016 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. – 2017 m. sausio-rugpjūčio mėnesius, kuriems už paslaugų atlikimą bendrovė (duomenys neskelbtini) apskaičiavo 2016 metais 4051,17 Eur, 2017 metais 9426,16 Eur darbo užmokesčio, kai tuo tarpu 2016 metais bendrovė (duomenys neskelbtini) sukūrė tik 1,97 Eur pajamų, o per 2017 metus jokių pajamų apskaitos dokumentuose nefiksavo, kad ji išrašė PVM sąskaitas faktūras už 13397 Eur UAB (duomenys neskelbtini) vardu už atliktas statybos darbų paslaugas firmai (duomenys neskelbtini), kuriose fiksavo neįvykusias ūkines operacijas, tuo pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje
BK 209 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelė žala kreditoriams. Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų asmeninių interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-261-645/2017, 2K-325-895/2018).
E. Š. ir A. Š. kaltinami, kad laikotarpiu nuo 2007-03-14 iki 2016-08-18, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)Jonava, direktoriumi, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, tai yra, nuslėpdamas bendrovės 2016 m liepos-rugpjūčio mėnesiais uždirbtas 19394 Eur pinigines lėšas, kurios turėjo būti gautos už darbus iš Švedijos firmos (duomenys neskelbtini) ir nebuvo fiksuotos UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinėje apskaitoje ir kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti, nutraukė bendrovės veiklą 2016-08-22 pateikdamas Kauno apskrities VMI pranešimą, kad laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2021-12-31 UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdys ir visą šios bendrovės veiklą kartu su jos darbuotojais, susitaręs ir bendrininkaudamas su A. Š., jai padedant, perkėlė į 2016-08-01 įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini), tuo apsunkino atsiskaitymą su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, priėmė sprendimus, kurie bendrovei ir kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi, tokiais veiksmais jis nulėmė UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą, pradėtą Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi iškėlus UAB (duomenys neskelbtini)bankroto bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei padarė bendrovei ir jos kreditoriams (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, 1 204,29 EUR, D. R., 24 930,93 EUR, Antstoliui A. Š. 309,38 EUR, AB Šiaulių bankui 5713,40 EUR) didelę – iš viso 32158 Eur turtinę žalą, tai yra padarė veiką, turinčią nusikaltimo numatyto BK 209 straipsnyje požymių.
ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tyčinio bankroto prezumpcija, kai veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžtos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1013-330/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018).
Iš E. Š. parodymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) tapo nemoki dėl objektyvių priežasčių, neigė, kad buvo kokie nors pokalbiai, kuriuose buvo teigiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankrutuos, jei reikės mokėti pinigus D. R.. Nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta maždaug 2005 metais, įmonė specializavosi dengti nendrinius stogus, kitų statybos darbų ėmėsi teikiant paslaugas D. R., kuriam dengė nendrinį stogą keliems pastatams. Šių darbų ėmėsi, nes buvo atgabentos nendrės stogui dengti, tačiau karkasinis namas, kuriam buvo skirtas stogas, laiku nebuvo pastatytas, todėl, kad nendrės nebūtų sugadintos, ėmėsi karkasinio namo statybos darbų. Dėl užsakymų gautų Švedijos bendrovės (duomenys neskelbtini) AB pagalba nurodė, kad Švedijoje vykdydavo stogų dengimo ir sienų apkalimo maumedžio lentelėmis darbus, taip pat ir kitus papildomus darbus, nes jų konkurencinis pranašumas buvo gebėjimas dirbti universaliai. Su šia įmone bendradarbiavo maždaug nuo 2011 metų. Užsakymai buvo gaunami kas keli mėnesiai. Sąskaitos už atliktus darbus buvo išrašomos įvairiai, t. y. tiek iš anksto, tiek jau atlikus darbus. Švedijoje darbus atlikdavo keli įmonės darbuotojai, taip pat ir pats E. Š.. 2016 metais taip pat gavo užsakymų dėl darbų Švedijoje, paskutinis užsakymas galėjo būti balandžio ar gegužės mėnesį, tačiau tų metų vasarą užsakymų iš Švedijos bendrovės (duomenys neskelbtini) nebuvo, taip pat 10000 Eur liko skolinga Švedijos įmonė (duomenys neskelbtini), bandė finansuoti įmonės veiklą asmeninėmis paskolomis A. Š., tačiau galiausiai veiklą sustabdė, nes nebegalėjo išmokėti darbuotojams darbo užmokesčio ir šie išėjo iš darbo. Negalėjo paaiškinti kokius darbus 2016 metų vasarą dirbo darbuotojai, kuriems tuo laikotarpiu buvo mokami atlyginimai. E. Š. nebeturėjo jėgų tęsti įmonės veiklos, jautėsi beviltiškai, tačiau nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tikėjosi, jog pavyks atnaujinti įmonės veiklą, galiausiai pradėjus ikiteisminius tyrimus kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB (duomenys neskelbtini) įsteigė A. Š., po mėnesio šioje įmonėje įsidarbino ir E. Š., nes kaip sutuoktinis turėjo padėti žmonai vystyti jos verslą. UAB (duomenys neskelbtini) užsakymus gavo iš Švedijos bendrovės (duomenys neskelbtini), pirmas užsakymas buvo rąstinio namo rinkimas. Tuo tikslu įmonėje buvo pasamdytas žmogus, turintis tokio darbo patirties ir iš jo mokėsi visi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Įsteigus UAB (duomenys neskelbtini), būtent A. Š. įdarbino darbuotojus, tarėsi dėl užsakymų įmonei, nuspręsdavo dėl darbuotojų siuntimo į komandiruotę atlikti užsakymų. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbino UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, nes šie patys pasisiūlė ateiti dirbti likę be darbo UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) įsteigta toje pačioje vietovėje, kur veikė ir UAB (duomenys neskelbtini), todėl buvę UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai taip greitai sužinojo apie naują įmonę. Naują įmonę įsteigė žmona, nes pats E. Š. suprato, kad neturi tinkamų vadovavimo gebėjimų, neturi pakankamai teisinių ir buhalterinių žinių, nemoka anglų kalbos bendrauti su užsienio klientais, apie UAB (duomenys neskelbtini) veiklą buvo paskleisti neigiami komentarai. Tuo tarpu A. Š. turi aukštąjį išsilavinimą, vadybinio darbo patirties ir norėjo vystyti verslą savarankiškai. Jis dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) organizavo tik darbo įrankių pirkimą šiai įmonei ir reikiamos transporto priemonės įsigijimą. Šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) turi užsakymų, toliau renka Švedijoje rąstinius namus. Dėl A. Š. suteiktos paskolos 2014 metais UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad buvo žodinis susitarimas, kurios grąžinimo terminas buvo grąžinti paskolą kuo greičiau. 2016 m. rugpjūčio 18 d. atlikto paskolos grąžinimo aplinkybių neprisimena, šiuos dokumentus tvarkė buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė, nors jis ir buvo UAB (duomenys neskelbtini) kasininkas.
Iš kaltinamosios A. Š. parodymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo susidariusi sunki finansinė padėtis, įmonė turėjo skolų, todėl nematė prasmės tęsti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo finansininke, atlikdavo kai kuriuos buhalterinės apskaitos veiksmus, tačiau iš esmės tai buvo formali pareigybė, nes tokia privalo būti įmonėje. Realiai apskaitą tvarkė buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Nurodė, kad naujos įmonės steigimą paskatino ir jos sukaupta vadybinio darbo patirtis bei teorinės žinios, kadangi yra įmonių lektorė ir konsultantė, be to, ji turėjo teisę pradėti verslą, neapsunkintą skolomis, remiantis savo verslo vizija, kurią subrandino UAB (duomenys neskelbtini) susidūrus su finansiniais sunkumais. Įsteigus įmonę, ji dirba direktore, rado naujus užsakovus, ėmėsi darbų planavimo ir organizavimo, įsigijo būtinas darbo priemones, pasamdė darbuotojus, kurie turėjo reikiamas kompetencijas ir norėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) . Tiksliai neprisimena, kuriems UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, juos atleidžiant iš darbo UAB (duomenys neskelbtini), pasiūlė dirbti UAB (duomenys neskelbtini). Švedijos bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovą šiek tiek pažinojo anksčiau, todėl jam pasiūlė UAB (duomenys neskelbtini)paslaugas rinkti rastinius namus, nes (duomenys neskelbtini)kaip tik ieškojo rangovų šiems darbams atlikti. Žinojo iš anksto, kad (duomenys neskelbtini) teiks užsakymus UAB (duomenys neskelbtini), nes normalu pradėti verslą tik tada, kai žinai, kad turėsi galimybę jį vystyti, be to pradėti verslą su užsienio įmonėmis yra labai sudėtinga. UAB (duomenys neskelbtini) nebūtų galėję suteikti tokių paslaugų, nes dengė tik stogus. Atkreipė dėmesį, kad UAB (duomenys neskelbtini)paslaugas teikė ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir laimėjo konkursą nendrinio stogo rekonstrukcijos darbams (duomenys neskelbtini) teikė paslaugas UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), vėliau atsirado du užsakovai iš Belgijos. Dėl 2016 m. rugpjūčio mėnesį išrašytų sąskaitų faktūrų, nurodė, kad tai buvo iš anksto gauti apmokėjimai tam, kad įmonė galėtų pradėti dirbti, minėtas sąskaitas išrašė A. Š.. Pats užsakymas buvo vykdomas 7 mėnesius, iš viso už šio užsakymo įvykdymą apytikriai galėjo būti sumokėta 30 tūkstančių eurų, tačiau tikslios sumos įvardyti negali. Šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) veiklą vykdyti labai sunku dėl neigiamų komentarų viešoje erdvėje, vykdomo ikiteisminio tyrimo, užsakymų Lietuvoje negavo, (duomenys neskelbtini) taip pat nebeduoda užsakymų, nors ankstesni metai buvo pelningi. Patvirtino, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį gavo 3000 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini). Suteiktos 15000 Eur paskolos grąžinimo terminas nebuvo nustatytas.
Liudytojas T. B. parodė, kad kai pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), buvo išvykęs į vieną komandiruotę. Grįžus E. Š. perspėjo, kad neturės iš ko mokėti darbo užmokesčio ir jis savo noru išėjo iš darbo, parašęs prašymą E. Š.. Su juo buvo visiškai atsiskaityta, nors ir pavėluotai. UAB (duomenys neskelbtini)dirbo apie vieną mėnesį, dengė čerpinį stogą. Tikslaus laiko, kada išėjo iš darbo, nepamena, apytikriai prieš trejus metus. Išėjęs iš darbo, kurį laiką buvo bedarbis, paskui pasiprašė būti įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), dėl darbo UAB (duomenys neskelbtini)kalbėjo su A. Š.. Susitiko su A. Š. tame pačiame kaime prie parduotuvės, kur gyvena, nes visi ten pat gyvena ir taip sužinojo apie galimybę įsidarbinti. Neprisimena, kiek laiko buvo bedarbis. Įsidarbinęs UAB (duomenys neskelbtini) atliko rąstinių namų montavimo, apdailos darbus, į pirmą komandiruotę išvyko praėjus maždaug savaitei nuo darbo pradžios UAB (duomenys neskelbtini). Šiuo dalykus organizavo A. Š.. Dirbant UAB (duomenys neskelbtini) būna taip, kad surinkus namą reikia atlikti ir stogo dengimo darbus. Neteko dirbti prie to paties objekto dirbant UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo tokių pačių darbo priemonių, kokias turėjo UAB (duomenys neskelbtini).
Liudytojas E. I. 2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Grįžus iš komandiruotės Švedijoje E. Š. jam nesumokėjo darbo užmokesčio, nes Švedijoje užsakovai neatsiskaitė su E. Š., ir jis išėjo iš darbo. Paskutinis darbas, kurį dirbo UAB (duomenys neskelbtini), buvo pas užsakovą (duomenys neskelbtini), kur keitė stogą ir apkalė namą lentelėmis. 2016 metų liepą, rugpjūtį galimai dirbo Švedijoje, bet ne su T. B. vyko į paskutinę komandiruotę UAB (duomenys neskelbtini) Neteko dirbti prie to paties objekto dirbant UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) Kokiomis aplinkybės įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) neprisiminė, vėliau nurodė, kad dėl darbo susitarė su A. Š.. Jau daugiau kaip metai nebedirba UAB (duomenys neskelbtini) Didelio skirtumo tarp įmonių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nemato, nes abejose įmonėse buvo darbas prie statybų, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) vadovavo E. Š., o UAB (duomenys neskelbtini) – A. Š.. Į komandiruotes siųsdavo A. Š.. Dirbant UAB (duomenys neskelbtini) darbams vadovaudavo E. Š. arba jo paskirtas asmuo, dirbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Liudytojas Ž. R. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apie mėnesį laiko, E. Š. įspėjo, kad įmonės sunki finansinė padėtis ir teko išeiti iš darbo, su juo buvo atsiskaityta. Paskutinis darbas, kurį atliko UAB (duomenys neskelbtini) buvo akmenų klijavimas Švedijoje, su nendriniais stogais jam dirbti neteko. Nebeprisimena kaip greitai išėjo iš darbo po komandiruotės Švedijoje. Išėjęs iš darbo po kurio laiko iš kitų žmonių kaime sužinojo, kad darbininkų ieško kita įmonė ir ten įsidarbino. Neprisimena, kiek laiko buvo be darbo. Dėl darbo kreipėsi į A. Š.. Darbas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) skyrėsi, nes UAB (duomenys neskelbtini) buvo medžio darbai. Pirmo darbo UAB (duomenys neskelbtini) neprisimena, tai galėjo būti darbai prie rastinio namo Švedijoje. Dirbant UAB (duomenys neskelbtini) darbus organizuodavo A. Š., nurodydama, kur reikės vykti ir darbų pobūdį. Nuvykus į objektą, patys darbuotojai žinodavo ką daryti, pagelbėdavo ir E. Š..
Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad tiek UAB (duomenys neskelbtini) tiek UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo individualių gyvenamųjų namų statybos darbai. UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojų įgyta patirtis dengiant nendrinius stogus buvo panaudota UAB (duomenys neskelbtini) veikloje gavus užsakymus iš BĮ (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) Šių aplinkybių pagrindu teismas priėjo prie išvados, kad tiek UAB (duomenys neskelbtini) veikla, tiek UAB (duomenys neskelbtini)veikla iš esmės buvo ta pati, nes faktiškai buvo atliekami individualių namų statybos ir apdailos darbai tiek vienoje, tiek kitoje įmonėje.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo individualių gyvenamųjų namų statybos darbai, teismas įvertino duomenis apie pagrindinius UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) užsakovus, kurių užsakymu pagrindu buvo atliekami darbai. Tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinis darbų užsakovas buvo Švedijos bendrovė (duomenys neskelbtini), kurios užsakymų pagrindu buvo generuojama didžioji dalis abiejų įmonių pajamų. Nors UAB (duomenys neskelbtini)pagal Švedijos bendrovės (duomenys neskelbtini) užsakymus atliekami statybos darbai pakito, juos vykdė iš esmės tie patys darbuotojai. UAB (duomenys neskelbtini)dirbo E. Š., R. B., D. Š., E. I., T. B. ir Ž. R.. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, pažymi, kad buvę UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai darbą naujoje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo praėjus mažiau nei dviem savaitėm po jų atleidimo iš UAB (duomenys neskelbtini) Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad UAB (duomenys neskelbtini) tęsė individualių namų statybos darbų veiklą, gaudama užsakymus už buvusio pagrindinio UAB (duomenys neskelbtini) užsakovo darbų atlikimui, pasitelkdama buvusius UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, t. y. faktiškai ir teisiškai perkėlė UAB (duomenys neskelbtini) veiklą į UAB (duomenys neskelbtini)
M. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 8 d. pagal Europos tyrimo orderį, nurodė, kad visi verslo veiklą vykdantys asmenys, dirbantys M. N., visuomet gauna užduotį, priima ją ir dirba prie jos, po to jiems sumokama, kai jie atlieka užduotį. Taip pat nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pradžioje pernelyg anksti išrašydavo sąskaitas-faktūras, t. y. pateikė sąskaitą faktūrą praėjus pusei laiko. UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo atlikti kitokius darbus nei UAB (duomenys neskelbtini), t. y. rąstinio namo statybos darbus, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dirbo tie patys darbuotojai.
Specialistė N. D. parodė, kad atliko UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų dokumentų tyrimą pagal pateiktą užduotį. Tyrimo metu nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario – birželio mėnesiais uždirbo 27 746,09 Eur pajamų, UAB (duomenys neskelbtini) rugpjūčio – gruodžio mėn. buhalterinėje apskaitoje fiksavo, kad uždirbo 69265 Eur pajamų. UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio mėn. išrašė sąskaitas 20872 Eur sumai, tačiau šių pajamų uždirbti negalėjo, nes įmonėje nebuvo darbuotojų, kurie galėtų šias pajamas uždirbti, t.y. A. Š. dirbti UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo tik 2018-08-19, o kiti darbuotojai – nuo 2018-08-23. Tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojams, net ir negaunant pajamų, buvo apskaičiuotas ir išmokėtas visas jiems priklausantis darbo užmokestis, tačiau nėra duomenų, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo vykę į komandiruotę. 2016 m. rugpjūčio mėn. sąskaitos išrašytos už atliktus darbus, t. y. pasibaigus ūkinei operacijai kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis, jose nurodytas mokėtinas PVM, nes tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini)buvo registruotos PVM mokėtojų registre. Atkreipė dėmesį, kad minėtos sąskaitos įrašytos UAB (duomenys neskelbtini)sąskaitų registre, patvirtintuose UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, šalia kitų sąskaitų už atliktus statybos ir apdailos darbus. Avansinėse sąskaitose privalo būti užrašyta, kad sąskaita skirta avansiniam apmokėjimui. Jei tai būtų avansinis mokėjimas, tai jis privalėjo atsispindėti ir vėliau išrašytose sąskaitose faktūrose pabaigus darbus, nes pabaigus darbus išrašoma galutinė sąskaita dar kartą tiem patiems darbams, kurioje nurodomas ir atliktas avansinis mokėjimas, tačiau kitose UAB (duomenys neskelbtini)išrašytose sąskaitose tai nebuvo nurodyta. Kitų asmenų parodymai tokios išvados nekeičia, nes nėra dokumentų, kurie patvirtintų, jog 2016 m. rugpjūčio mėn. išrašytos UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo avansinės. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas pinigai buvo pervesti į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą. Tyrimui pateiktuose dokumentuose nebuvo jokių sutarčių, užsakymų ar sąmatų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie užsakymų gavimo tvarką UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) 2016 metais teikė paslaugas tai pačiai Švedijos bendrovei, sąskaitas išrašydavo tokia pačia tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos dokumentuose nurodyta, jog visi darbuotojai 2016 m. liepos, rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvoje, tačiau liudytojai T. B. ir Ž. R., įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini) patvirtino aplinkybę, kad pradėjus dirbti UAB (duomenys neskelbtini) jie buvo išvykę į komandiruotę Švedijoje, kur Ž. R. nurodė atlikęs darbus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai iki pat darbo šioje įmonėje pabaigos, vykdė darbus pagal Švedijos bendrovės (duomenys neskelbtini) užsakymus. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 18 ir 26 d. išrašė sąskaitas už atliktus darbus, kuriuos atliko UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, o UAB (duomenys neskelbtini) iš esmės perėmė UAB (duomenys neskelbtini) užsakymų iš Švedijos bendrovės (duomenys neskelbtini) AB apmokėjimą ir tolimesnį jų vykdymą.
Nustačius esminį ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos požymį, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir užsakymų vykdymo perkėlimo faktą į UAB (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad kitos aplinkybės, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų atėjimas dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) ir pačios UAB (duomenys neskelbtini) įsteigimo aplinkybės taip pat patvirtina ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos egzistavimą, nes UAB (duomenys neskelbtini) sustabdė veiklą iškart po to, kai buvo įsteigta ir darbą pradėjo UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) įsteigė su E. Š. susijęs asmuo, t. y. jo sutuoktinė A. Š.. Ta aplinkybė, jog UAB (duomenys neskelbtini) turtas nebuvo perkeltas į UAB (duomenys neskelbtini) šiuo atveju nelaikytina reikšminga, nes abiejų įmonių darbe buvo akcentuojama, kad įmonių veiklai vykdyti pakako pačių darbuotojų turimų ar užsakovų suteiktų įrankių. Be to, aplinkybė, kad kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, nėra lemiantis tyčinio bankroto prezumpcijos požymis.
Teismas sprendžia, kad kaltinamieji nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, todėl teismas pripažino bankrotą tyčiniu, nes įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. E. Š., perėjęs dirbti į UAB (duomenys neskelbtini), pažeidė UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 35 punkte įtvirtintą pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams, tačiau kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti.
Teismas sprendžia, kad E. Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, savo veiksmais prisidėjo prie to, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla būtų perkelta į UAB (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsteigė E. Š. sutuoktinė A. Š., todėl UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) veiklų organizavimas turi būti vertinamas ne kaip E. Š. ir A. Š. atskiri veiksmai, bet šių asmenų kaip sutuoktinių bendri veiksmai. Teismo vertinimu, šių aplinkybių pagrindu prieita prie išvados, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo sąmoningai organizuojama taip, jog būtų išvengta atsiskaitymo su UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriais, nes kaltinamieji šalia vystė kelis pastaruosius metus pelningą verslą UAB (duomenys neskelbtini). Be to, E. Š. praėjus mėnesiui nuo darbo UAB (duomenys neskelbtini) pabaigos, įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) perėmus bendradarbiavimą su pagrindiniu UAB (duomenys neskelbtini) užsakovu Švedijos bendrove (duomenys neskelbtini) AB ir E. Š. bei A. Š. vystant iš esmės tapatų verslą, kuris buvo vystomas UAB (duomenys neskelbtini), galimybės tęsti veiklą UAB (duomenys neskelbtini) nebeliko būtent dėl bendrų E. Š. ir A. Š. veiksmų. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nevykdė UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 35 punkte įtvirtintos pareigos veikti bendrovės naudai, o UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo panaikintos.
Teismas, sprendžia, kad kaltinamieji E. Š. ir A. Š., nutraukdami UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, įsteigdami naują įmonę UAB (duomenys neskelbtini) ir šios įmonės veikloje perimdami bendradarbiavimą su tuo pačiu užsakovu Švedijos bendrove (duomenys neskelbtini) AB, įdarbindami UAB (duomenys neskelbtini) veiklos pradžioje buvusius UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus atliko veiksmus, kurie sužlugdė UAB (duomenys neskelbtini) veiklą. Jei kaltinamieji ankščiau nurodytų veiksmų nebūtų atlikę, UAB (duomenys neskelbtini) būtų turėjusi galimybę tęsti veiklą, uždirbti tas pajamas, kurias uždirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir atsiskaityti su kreditoriais. UAB (duomenys neskelbtini)toliau atliko darbus Švedijos bendrovei (duomenys neskelbtini) esant toms pačioms darbo sąlygoms kaip ir UAB (duomenys neskelbtini), t. y. tiems patiems darbuotojams, tokiai pačiai užsakymų pateikimo ir darbų organizavimo bei atlikimo tvarkai. Ta aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) formaliai ėmėsi vadovauti suinteresuotas asmuo A. Š., nekeičia aplinkybės, jog konkrečiai darbų atlikimo tvarkai ir toliau vadovavo bei kartu su įmonės darbuotojais dirbo E. Š., ką patvirtino liudytojų parodymai ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Teismas, įvertinęs visų nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir padarytų teisinių išvadų visumą, sprendžia, kad dėl kaltinamųjų E. Š. ir A. Š. veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) prie bankroto buvo privesta tyčia ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir jos nemokumo. UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o įmonės veiklos organizavimas taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo panaikintos, tuo kaltinamajam E. Š., kaip buvusiam UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, pažeidžiant UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 35 punkte įtvirtintą pareigą veikti bendrovės naudai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai).
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamiesiems E. Š. ir A. Š. pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, su pirmiau teismo aptartais patikslinimais, pasitvirtino.
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje
E. Š. ir A. Š. buvo kaltinami tuo, kad bendrininkaudami, klastojant dokumentus, apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė vykdyti didelės vertės turtinę prievolę – atlyginti UAB (duomenys neskelbtini)D. R. padarytą ir 2015-05-29 Švenčionių rajono apylinkės teismo iš UAB (duomenys neskelbtini) priteistą D. R., 20519,27 Eur, didelės vertės turtinę žalą, tai yra jie padarė veikas, turinčias nusikaltimų numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje požymių.
Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą dokumentą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta žymi žala. Taigi BK 300 straipsnio 3 dalies dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad didelė žala ir didelis kiekis yra vertinamieji požymiai, kurie nustatinėjami kiekvienu konkrečiu atveju atitinkamai įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą, dokumentų skaičių, jų teisinę reikšmę ir kitas bylos aplinkybes.
Šiuo atveju taip pat yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino.
Būtinas sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – apgaulė. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas. Toks asmuo, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti.
Kaltinime nurodoma, kad E. Š. ir A. Š., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne anksčiau kaip nuo 2016-07-01 ir ne vėliau kaip iki 2016-08-18, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) atliktų darbų Švedijos firmai (duomenys neskelbtini) ir uždirbtų 19394 Eur bei šiai įmonei neišrašė PVM sąskaitų faktūrų, taip pat nepateikė 19394 Eur panaudojimo patvirtinančių dokumentų, tyčia neatsiskaitė ir nesumokėjo D. R. Švenčionių rajono apylinkės teismo iš UAB (duomenys neskelbtini) priteistos 20519,27 Eur sumos, sąmoningai savo įsipareigojimų nevykdė ir tyčia 2016-08-22 nutraukė UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, 2016-08-22 pateikdami Kauno apskrities VMI pranešimą, kad laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2021-12-31 bendrovė veiklos nevykdys ir visą UAB (duomenys neskelbtini) veiklą kartu su bendrovės darbuotojais perkėlė į naujai 2016-08-01 įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini), kuri toliau vykdė gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos darbus, įskaitant tą pačią stogų dengimo veiklą, ir kurioje nuo 2016-09-20 E. Š. dirbo gamybos vadovu, o direktore 2016-08-19 buvo paskirta A. Š.. Vykdant išankstinį susitarimą su E. Š., A. Š., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, išrašė PVM sąskaitas faktūras 2016-08-18 ES Nr. 1601, 5997 Eur sumai ir 2016-08-26 ES Nr. 1602, 13397 Eur sumai, iš viso 19394 Eur sumai, kuriose, žinant E. Š., fiksavo neįvykusias UAB (duomenys neskelbtini) ūkines operacijas už neva atliktas statybos darbų paslaugas Švedijos firmai (duomenys neskelbtini), tai yra, suklastojo tikrus dokumentus ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje apskaitė 19394 Eur, už UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų D. Š. ir Ž. R. tiksliu ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2016-08-10 atliktus darbus Švedijos kompanijai (duomenys neskelbtini), kuriems už komandiruotes į užsienį buvo priskaičiuota ir išmokėta 1256,09 Eur darbo užmokesčio iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos bei pastarieji į UAB (duomenys neskelbtini) buvo perkelti dirbti tik nuo 2018-08-23 ir kurie išvyko komandiruotėn į Švediją tik 2016-08-23.
Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalies ir 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Išvengti turtinės prievolės apgaule reiškia: 1) atsisakyti vykdyti turtinę prievolę; 2) naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų esmingai apsunkinta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstam vykdyti savo pareigą teisės turėtojo atžvilgiu. Padariniai čia yra – žala, atsiradusi dėl prievolės nevykdymo ir dėl apgaulės susidariusi padėtis, kai kreditorius praranda realią galimybę įgyvendinti savo teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba šios galimybės esmingai apsunkintos. Nusikalstama veika baigta nuo šios padėties sudarymo momento. Apgaulė – tai sąmoningas kito asmens suklaidinimas, pranešant jam melagingas žinias arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo būtina pranešti.
Nenustatyta, kad E. Š. ir A. Š. D. R. atžvilgiu panaudojo apgaulę, jį klaidino pranešant kokias nors melagingas žinias ar nutylint kokius nors tikruosius faktus, apie kuriuos buvo būtina pranešti, ir kad dėl to būtų atsiradusi turtinė žala.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamiesiems inkriminuotas svetimo UAB (duomenys neskelbtini)turto įgijimas. Taigi apgautas turi būti juridinis asmuo. Juridinis asmuo veikia per savo valdymo organus. Pats juridinis asmuo nepriima sprendimo perleisti turtą, tokį sprendimą priima jo valdymo organai. Sprendimai nutraukti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, pranešimas Kauno apskrities VMI, kad laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2021-12-31 bendrovė veiklos nevykdys, sprendimas įsteigti UAB (duomenys neskelbtini) buvo priimti įmonės direktoriumi esant tiek E. Š., tiek ir A. Š..
Kaip jau nustatyta, abu kaltinamieji neabejotinai žinojo apie tai, kad tyčia 2016-08-22 nutraukė UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, 2016-08-22 pateikdami Kauno apskrities VMI pranešimą, kad laikotarpiu nuo 2016-08-22 iki 2021-12-31 bendrovė veiklos nevykdys ir visą UAB (duomenys neskelbtini) veiklą kartu su bendrovės darbuotojais perkėlė į naujai 2016-08-01 įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) Esant tokioms aplinkybėms negalima teigti, kad turtas buvo perleistas apgaulės įtaka.
Tačiau teismas sprendžia, kad neįrodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) 19394 Eur pirma eile privalėjo sumokėti būtent nukentėjusiam D. R.. Nustatyta, kad D. R. buvo tik vienas iš daugelio UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių, kurio reikalavimai galėjo būti tenkinami tik trečia eile proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą, jei būtų buvę lėšų pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti ir būtų dar likę lėšų bent iš dalies patenkinti trečiosios eilės kreditorių reikalavimams. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasarą jau buvo nemoki, kitiems kreditoriams be D. R. buvo skolinga 30209 Eur, taip pat negalėjo sumokėti skolų kredito įstaigoms, gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų, antstoliui.
Prieita prie išvados, kad pinigines lėšas – 19394 Eur nuo 2016-08-23 uždirbo UAB (duomenys neskelbtini), teikdama statybos darbų paslaugas Švedijos firmai (duomenys neskelbtini). Šie pinigai UAB (duomenys neskelbtini) buvo gauti iš nurodytos firmos avansu už vėliau atliktus darbus – rąstinių namų surinkimą, t. y. už statybos darbus atliktus adresu, nurodytu sąskaitose faktūrose ((duomenys neskelbtini) Sweden), kurių neatliko ir anksčiau neatlikdavo UAB (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė, liudytojas M. N., jis prieš tai pateikė atitinkamą pažymą.
Nenustatyta, kad kaltinamieji tyčia išvengė ir atsisakė vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) turtinės prievolės D. R.. Jų veikoje nebuvo ir nėra tiesioginės tyčios. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad suklaidindamas nukentėjusį ar kitą asmenį, sau ar kito asmens naudai išvengia turtinės prievolės, numato, kad dėl to nukentėjęs patirs turtinės žalos, ir to nori. Nenustačius apgaulės, kaip būtinojo ir esminio sukčiavimo objektyviosios dalies požymio, abu kaltinamieji dėl šių kaltinimų išteisinami. Pažymėtina, kad tie patys kaltinamųjų veiksmai teismo įvertinti kaip nusikalstami pagal kitus BK straipsnius (BK 209 straipsnis ir 222 straipsnio 1 dalis).
Pripažinus, kad byloje nėra įrodyta, jog kaltinamieji padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nukentėjusio D. R. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant kaltinamųjų asmenybes, nustatyta, kad jie anksčiau neteisti, vedę, abu dirba.
Įstatymas už BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato dėl kokių priežasčių galėtų skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį, todėl kaltinamiesiems už padarytas nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos trukmė nustatoma mažesnė nei įstatymo nustatytas vidurkis. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, bausmės bendrinamos jas apimant.
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tnesunkius ar apysunkius yčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai E. Š. ir A. Š. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Prie tokios išvados prieita įvertinus tai, kad kaltinamieji nusikalto ir teisiami pirmą kartą, abu dirba, nuo nusikalstamų veikų praėjo jau keleri metai, taigi, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.
BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kaltinamajam E. Š. ikiteisminio tyrimo emtu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o nuosprendžiu įsiteisėjus, panaikintina.
Byloje esanti kompaktinė plokštelė su garso įrašais, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, ir nuteisti jį:
pagal BK 209 straipsnį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, ir E. Š. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
E. Š. išteisinti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1) punktas).
A. Š. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnyje, ir nuteisti ją laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
A. Š. išteisinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 303 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1) punktas).
E. Š. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusio D. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Byloje esančią kompaktinę plokštelę su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka.